Civilinė byla Nr. e2A-848-538/2024

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06291-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.2; 2.4.2.14; 3.3.1.19.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

     teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. O. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove Lietuvos valstybe ir 5/8 dalį buto, priklausančio atsakovei, priteisti ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 19 250 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės 912,39 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 5/8 dalys buto priklausė jos patėviui, kuriam mirus, turtą paveldėjo valstybė. Butas yra vienintelis ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, ieškovė kito buto įpirkti neįstengtų, tačiau jos finansinės galimybės leistų sumokėti kompensaciją atsakovei už likusią buto dalį, kadangi dėl buto išplanavimo, atidalijimas natūra nėra galimas. Taip pat nurodė, kad kompensacijos dydis nustatytinas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę. Ieškovė visą gyvenimą rūpinasi butu, jame faktiškai gyvena 56 metus, todėl buto priteisimas jai nuosavybės teise labiausiai atitiktų jos interesus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovei tenkanti komunalinių mokesčių už 2018–2020 m., kuriuos sumokėjo ieškovė, dalis sudaro 912,39 Eur. Pažymėjo, kad teisę į šių išlaidų atlyginimą pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1605-643/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Kauno

3.1.                      Teismas

3.2.                      Teismas

3.3.                      Teismas

3.4.                      Teismas

3.5.                      Teismas

3.6.                      Teismas

3.7.                      Teismas

3.8.                      Ieškovė reiškė abejones dėl ataskaitoje nurodytos turto vertės teisingumo, tačiau šių abejonių nepagrindė patikimais įrodymais, t. y. neteikė kitos turto vertinimo ataskaitos ir nereiškė prašymo dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo. Ieškovės nurodytų aplinkybių (statinio trūkumai, daugiabučio namo renovacija) įtakos buto ar atidalijamos jo dalies vertei nustatymas reikalauja specialių žinių, kurių teismas neturi ir neprivalo turėti. Be to, iš ataskaitos turinio matyti, kad daugiabučio namo renovacijos įtaka turto vertei buvo įvertinta, o ieškovės minimame 2019 m. liepos 10 d. UAB „Santermita“ statinio apžiūros akte nurodyti statinio, o ne buto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentus, susijusius su ataskaitos, kaip įrodymu, nepatikimumu teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atidalijus buto dalį ieškovės reikalaujamu būdu, iš ieškovės atsakovei priteista 27 500,00 Eur dydžio kompensacija.

                                IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl priteisto kompensacijos dydžio ir šioje dalyje ginčą išspręsti iš esmės – sumažinti iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 18 900 Eur piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Sprendimas dėl priteistos kompensacijos dydžio yra pagrįstas atsakovės į bylą pateikta 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad 5/8 buto dalių vertė šiai dienai siekia 27 500 Eur sumą. Būtent tokią kompensaciją atsakovės naudai iš ieškovės priteisė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsakovė iš esmės nesutiko su ataskaita dėl to, kad joje nebuvo pateiktas ginčo buto 5/8 dalių vertinimas be daugiabučiam namui, kuriame yra butas, atliktos renovacijos, kadangi atsakovė niekaip neprisidėjo ir neprisidės prie daugiabučiam namui atliktos renovacijos, kuri tik dabar yra baiginėjama, tačiau gaus kompensaciją už 5/8 dalis ginčo buto, kuris yra jau renovuotame daugiabučiame name.

4.2.                      Pirmosios

4.3.                      Iš papildomai pridedamos Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiai dienai jau buvo paimta 14 651,35 Eur dydžio paskola, tenkanti ginčo butui, neįvertinus mokėtinų palūkanų. Tuo tarpu įvertinus valstybės subsidiją bei palūkanas, kurios prisidės, ieškovei iš viso už daugiabučio namo renovaciją reikės sumokėti 15 607,86 Eur sumą. Kadangi atsakovei priklauso 5/8 dalys buto, todėl atsakovei tektų 9 754,91 Eur mokėtina renovacijos suma (15 607,86 / 8 x 5). Todėl atėmus iš 27 500 Eur buto kainos renovacijos kainą, tenkančią atsakovei (9 754,91 Eur), gauna nerenovuoto atsakovės buto dalies kainą – 17 745,09 Eur (27 500,00 – 9 754,91). Šia 9 754,91 Eur suma atsakovė neprisidėjo prie renovacijos, tačiau iš esmės gaus tokio dydžio kompensaciją, tarsi būtų prie jos prisidėjusi ir tokiu būdu nepagrįstai praturtės.

4.4.                      Teismas

5.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Ieškovė skundą iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – turto vertinimo ataskaita pateikta apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškiai įvardino, kokie dokumentai yra tinkami ir pakankami turto vertei nustatyti – atsakovė įrodinėjimo pareigą įgyvendino, teikė prašymą dėl termino pratęsimo, nurodydama, kad užsakys ir atliks vertinimą. Šiuo atveju bendras terminas (2022 m. balandžio 11 d. – 2022 m. gegužės 25 d.) buvo pakankamas užsakyti ir atlikti vertinimą ne tik atsakovei, bet ir ieškovei.

5.2.                      Ieškovė galimai aplaidžiai ir nerūpestingai atlikusi įrodinėjimo pareigą, laiku nepateikusi įrodymų, neveikusi už greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą turi prisiimti atsakomybę už tokių savo veiksmų pasekmes. Įrodymų rinkimas ir pateikimas tokio pobūdžio bylose yra šalių, o ne teismo prerogatyva, t. y., tai nėra darbo, santuokos ir pan. byla, kurioje įstatymas įpareigoja teismą ex officio (pagal pareigas) nustatyti ir rinkti įrodymus.

6.       Kauno

7.       Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad kai yra atidalijamas butas ar kitos patalpos renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, nustatant bendraturčiui mokėtinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bendraturtis patyrė renovacijos išlaidų ir (ar) kokią jų dalį patyrė. Jeigu bendraturtis nepatyrė renovacijos išlaidų, nustatant kompensacijos dydį, turi būti nustatoma tokio buto ar patalpų rinkos vertė atimant buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos, ir nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai. Kadangi ginčo butas yra renovuojamame daugiabučiame name, todėl svarbu išsiaiškinti ar jo renovacijos išlaidos buvo šalių sumokėtos, kiek pasikeitė šalių buto vertė dėl namo renovacijos, kadangi tik nustačius šiuos reikšmingus faktus bus galima vertinti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį.

9.       Kauno

10.       Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12.       Klaipėdos

13.       Ieškovė ir atsakovė pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Teismas 

16.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       Ieškovė (apeliantė) su apeliaciniu skundu pateikė naujas įrodinėjimo priemones – 2022 m. liepos 5 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą bei Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 22 d. pažymą. Taip pat atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės šalys pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus.

18.       CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 314 straipsnis).

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantės ir atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su apeliaciniu skundu, sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkina.

Faktinės aplinkybės

20.       Nustatyta, kad šalys buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ginčo butą jos valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po palikėjo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo 5/8 dalis turto. Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, juo naudojasi tik ieškovė.

Dėl ginčo

21.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, skolos bei kompensacijos už atidalinto turto dalį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Nagrinėjamu atveju, priėmus skundžiamą sprendimą, šalys sutiko su sprendimo dalimi dėl ginčo turto atidalijimo būdo, t. y., kad turtas buvo priteistas natūra ieškovei, tačiau ieškovė nesutinka su iš jos atsakovei priteistinos kompensacijos dydžiu, atsižvelgiant į tai, kad butas yra renovuojamame daugiabučiame gyvenamajame name ir renovacijos išlaidos nėra ieškovės ir atsakovės, kaip buto bendraturčių, apmokėtos. Ieškovės teigimu, byloje iškilo klausimas, kokia yra ginčo buto 5/8 dalių vertė be daugiabučio namo renovacijos ir ar priteisiant kompensaciją reikėtų į tai atsižvelgti.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).

24.       Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus. Tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021, 29 punktas).

25.       Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas. Tai reiškia, kad pasikeitus renovuojamame ar renovuotame daugiabučiame gyvenamajame name, kurio renovacijos išlaidos dar nėra padengtos butų ar kitų patalpų savininkų, esančio buto ar kitų patalpų savininkui, buvusio savininko iš renovacijos kilusios prievolės pasibaigia ir jis nebeturi pareigos vykdyti po nuosavybės teisės pasikeitimo momento susidariusios prievolės; tokia po nuosavybės pasikeitimo susidariusi prievolė negali būti vertinama kaip buvusio savininko neįvykdyta prievolė.

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad, siekiant nustatyti atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą priteistinos kompensacijos dydį, reikalinga nustatyti, ar bendraturtis (atsakovė) patyrė namo renovacijos išlaidų ir (ar) kokią dalį jų patyrė. Jeigu bendraturtis išlaidų nepatyrė, turi būti nustatoma tokio buto rinkos vertė atimant iš šios vertės nustatytą buto vertės padidėjimą, atsiradusį dėl daugiabučio renovacijos. Nuo gautos vertės apskaičiuojama kompensacija, proporcinga bendrosios nuosavybės daliai.

27.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 38 punktą, kt.).

28.       Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti įrodymus patvirtinančius buto vertę iki renovacijos ir po renovacijos. Taip pat pasiūlė šalims pateikti duomenis dėl apmokėjimo už renovaciją, tai yra, jeigu už renovaciją buvo sumokėta, kas už ją sumokėjo.

29.       Ieškovė pateikė Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2024-10-11 pažymą (duomenys neskelbtini) dalyvavimo atnaujinant (modernizuojant) namą“. Šioje pažymoje nurodyta, kiek už Butui tenkančią daugiabučio modernizavimo darbų dalį turės sumokėti kiekvienas iš bendraturčių. Taip pat nurodyta, kad Butui tenkanti daugiabučio namo renovacijos dalis sudaro 22 786,12 Eur sumą, iš kurios valstybė kompensuos 6 401,43 Eur dalį, o Buto bendraturčiai turės sumokėti 16 384,70 Eur sumą, t. y. ieškovė pagal jos turimą 3/8 Buto dalį turėtų sumokėti 6 144,26 Eur sumą, o atsakovė pagal jos turimą 5/8 Buto dalį – 10 240,44 Eur. Pažymoje pažymėta, kad kredito įmokos nėra pradėtos mokėti, t. y. nei ieškovė, nei atsakovė nėra sumokėjusios net dalies daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), renovacijos (modernizavimo) darbų kainos. Taip pat pažymoje atkreipiamas dėmesys, kad į nurodytas sumas nėra įskaičiuotos palūkanos, kurios turės būti mokamos kredito įstaigai, finansuosiančiai renovacijos darbus. Taigi priteisus atsakovei priklausančią 5/8 dalį Buto ieškovei, būtent ieškovė turės padengti visą renovacijos 16 384,70 Eur sumą kartu su palūkanomis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje tikslinga nustatyti Buto dalies vertę be renovacijos.

30.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė eksperto G. J. B. N. turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo konsultacinę išvadą (5/8 dalių trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad „Lyginamuoju metodu, įvertinus patikslinimus nekilnojamojo turto: 5/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių be nustatytos naudojimosi tvarkos, su specialiąja prielaida, kad be renovacijos, atliekamos daugiabučiam gyvenamajam namui, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. birželio 22 d., yra 18 900 Eur.

31.       Atsakovė 2022 m gegužės 16 d. pateikė į bylą 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šioje Ataskaitoje buvo nustatyta, kad 5/8 Buto dalių vertė Ataskaitos parengimo dienai siekia 27 500 Eur sumą. Ataskaitos parengimo dieną daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo užbaigti. Taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikdama papildomus paaiškinimus nurodė, kad vertinimo ataskaitos pagal lyginamąjį metodą parengimo metu Kauno mieste renovuotuose daugiabučiuose esančių butų kaina buvo penkiais procentais didesnė negu nerenovuotų, tuo tarpu taikant ieškovės prašomą kainos korekciją aritmetiškai minusuojant renovacijos išlaidų dalį nuo 27 500 Eur iki 18 900 Eur, atsakovui priklausančio turto vertė, tuo pačiu ir kompensacijos dydis, sumažinamas net 31,27 proc. Šiuo atveju kompensacijos dydis, jei ir galėjo būti mažinamas, tai nedaugiau kaip 5 proc. (1 375 Eur).

32.       Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatyto galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinimą atliko teismo ekspertas, kokie asmenys atliko atsakovės pateiktą ataskaitą, nėra nurodyta. Be to, iš ataskaitų matyti, kad ieškovė pateikta ataskaita atlikta lyginamuoju metodu vertinant parduotų butų dalis, o atsakovės pateiktoje ataskaitoje lyginamuoju metodu vertinamos ne buto dalys, o visas butas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pateikta ataskaita yra patikimesnė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovei priklausančios 5/8 buto dalies vertė iki renovacijos yra 18 900 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė 27 500 Eur kompensaciją (CPK 185 straipsnis).

34.       Pažymėtina, kad ieškovė turės padengti visą renovacijos 16 384,70 Eur sumą, taip pat paskaičiuotas palūkanas, taigi atsakovės nurodyta kompensacijos suma, neįvertinus turto pagerinimo išlaidų, kurias visas teks padengti ieškovei, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuriuo iš apeliantės atsakovei priteista kompensacija keistina, sumažinant priteistą kompensaciją iki 18 900 Eur.

Dėl kitų argumentų

35.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuriuo iš apeliantės atsakovei priteista kompensacija keistina, sumažinant priteistą kompensaciją iki 18 900 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismuose ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymo

37.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38.       Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 49,75 procentais – šioje dalyje sprendimas lieka nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. sumažinus iš apeliantės atsakovei priteisiamą kompensacijos dydį, laikytina, kad šis apeliantės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl darytina išvada, kad iš viso ieškiniu tenkinama reikalavimų dalis iš esmės sudaro 75 procentus ((49,75 proc. + 100 proc.) / 2).

39.       Nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 856 Eur, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 594 Eur, bylą pirmą kartą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme 450 Eur, bylą nagrinėjant antrą kartą kasacinės instancijos teisme 617,20 Eur. Kadangi pakeitus teismo sprendimą ieškovės iš esmės tenkinamų reikalavimų suma sudaro 75 procentus, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikintina, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotinos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 887,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.

        Sumažinti iš ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, priteistą 27 500 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensacijos sumą iki 18 900 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų eurų) sumos.

        Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovei L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 887,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                Marius Dobrovolskis

                                                                                Almantas Padvelskis

                                                                                Giedrė Seselskytė