Civilinė byla Nr. 2-1844-760/2025

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02003-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.2.

 (S)

       TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 2 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

sekretoriaujant Jovitai Gečienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendroves (toliau – UAB) „Arcusa“ atstovui G. B.,

atsakovės UAB „Apastata“ atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arcusa“ ieškinį atsakovei UAB „Apastata“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Arcusa“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Apastata“ 32 709,13 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5887,61 Eur delspinigius už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. kovo 30 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2020/03/30, 2021 m. vasario 9 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2021/02/09, kurių pagrindu ieškovė atsakovei atliko rangos darbus ir išrašė 2020-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00385, 2021-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00535, 2020-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00386, 2020-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00415, 2021-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00534, 2020-08-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00392, 2021-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00533, 2021-10-28 PVM sąskaita-faktūra Nr.: ARC00688 bendrai 44 500,71 Eur sumai. Atsakovė dalinai apmokėjo 2020 m. liepos 31 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARC00385, tačiau likusio įsiskolinimo – 32709,13 Eur ieškovei nepadengė.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas skolos reikalavimo dalį sumažino 3000 Eur, t. y. 29709,13 Eur sumai, atsižvelgiant į atsakovės 2024 m. birželio 27 d. atliktą dalinį apmokėjimą. Likusius ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu palaikė visa apimtimi.

4.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui priėmus sprendimą už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad 2024 m. birželio 27 d. sumokėjo ieškovei dalį, tai yra 3000 Eur skolos. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, panaikino Tauragės  apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį, tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą, 29709,13 Eur skolos fakto ieškovei neginčija, tačiau nesutinka su paskaičiuotų delspinigių suma. Teigė, kad delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl jų dydis turi būti mažinamas iki protingo dydžio, ne didesnio kaip 0,02 proc. Delspinigių dydis neturėtų sudaryti daugiau kaip 5 procentų skolos sumos. Atitinkamai turėtų būti perskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos dvi subrangos sutartys – 2020 m. kovo 30 d. sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 2020/03/30 ir 2021 m. vasario 9 d. statybos subrangos sutartis. Taigi tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis).

7.       Pagal šalių sudarytas sutartis ieškovė turėjo atlikti darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už darbus pagal PVM sąskaitose - faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovė už atliktus rangos darbus išrašė atsakovei PVM sąskaitas - faktūras (2020-07-31 PVM sąskaita - faktūra Nr.: ARC00385 suma 6612,86 Eur; 2020-07-31 PVM sąskaita -faktūra Nr.: ARC00386 suma 15097,62 Eur; 2020-08-18 PVM sąskaita - faktūra Nr.: ARC00392 suma 390,14 Eur; 2020-09-21 PVM sąskaita-faktūra Nr.: ARC00415 suma 88,69 Eur; 2021-05-31 PVM sąskaita - faktūra Nr.: ARC00535 suma 1063,20 Eur; 2021-05-31 PVM sąskaita-faktūra Nr.: ARC00534 suma 19279,14 Eur; 2021-05-31 PVM sąskaita - faktūra Nr.: ARC00533 suma 412,37 Eur; 2021-10-28 PVM sąskaita - faktūra Nr.: ARC00688 suma 1556,42 Eur) bei pateikė jas apmokėti nustatytais terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovė tik dalinai apmokėjo PVM sąskaitas – faktūras Atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsta 2024-06-25 Pretenzija dėl skolinio įsipareigojimo, tačiau atsakovė įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolinga ieškovei 32709,13 Eur. Atsakovė po ieškovės pretenzijos gavimo 2024 m. birželio 27 d. atliko 3000 Eur skolos apmokėjimą ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šioje apimtyje sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovės 29703,13 Eur skolą.

8.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepareiškė reikalavimų ieškovei sumažinti darbų kainą ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus darbus 29703,13 Eur skolą ir šios skolos fakto neginčija. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, t. y. nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais Nr. 2021-05-31 A, Nr. 2021-05-31 B, lokaline sąmata, Nurodymais subrangovo personalui bendra tvarka statybos aikštelėje,

9.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės ieškovei neįvykdė, tačiau vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę yra draudžiama, ieškovės reikalavimas dėl 29703,13 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistina 29703,13 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

10.       Ieškovė už piniginės prievolės termino praleidimą prašo priteisti iš atsakovės 5887,61 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,1 proc. normą už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną. Iš ieškinio bei ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, kad ieškovė delspinigius atsakovei paskaičiavo už kiekvieną ieškinio surašymo dienai (2024-06-25) neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros sumą, neviršijant 180 praleistų kalendorinių dienų skaičiaus, tai yra: pagal dalinai apmokėtą 2020-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00385 (likusi skolos suma 1381,47 Eur) 248,66 Eur delspinigiai; pagal 2020-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00386 (12 477,37 Eur skolos suma) 2245,92 Eur delspinigiai; pagal 2020-08-18 PVM sąskaitą - faktūrą Nr.: ARC00392 (322,65 Eur skolos suma) 58,07 Eur delspinigiai; pagal 2020-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00415 (88,69 Eur skolos suma) 15,96 Eur delspinigiai; pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.: ARC00535 (878,68 Eur skolos suma) 158,16 Eur delspinigiai; pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr.: ARC00534 (15 933,17 Eur skolos suma) 2867,97 Eur delspinigiai; pagal 2021-05-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr.: ARC00533 (340,80 Eur skolos suma) 61,34 Eur delspinigiai; pagal 2021-10-28 PVM sąskaitą -faktūrą Nr.: ARC00688 (1286,30 Eur skolos suma) 231,53 Eur delspinigiai.

11.       Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl jų dydis turi būti mažinamas iki protingo dydžio, ne didesnio kaip 0,02 proc. ir jų dydis neturėtų sudaryti daugiau kaip 5 procentus skolos sumos. Teismas įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir byloje esančią medžiagą su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

12.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Nustatyta, kad šalys 2020-03-30 ir 2021-02-09 subrangos sutarčių 10.3.1. punktuose susitarė, kad atsakovė, uždelsusi atsiskaityti su subrangovu sutartyje nustatyta tvarka ar nepagrįstai atsisakydama pasirašyti atsiskaitymo dokumentus, moka subrangovui (ieškovei) 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pagal šį punktą neįvykdytos prievolės sumos. Taigi 0,1 proc. delspinigių dydį šalys aptarė ir sulygo sutartimi.

13.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t. y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

14.       Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydis yra neproporcingas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai ir pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.

15.       Šiuo atveju nustatyta, kad šalys – tiek ieškovė, tiek ir atsakovė – yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, turintys patirties savo veiklos srityje. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti ir suprasti sandorio sąlygas prieš jį sudarant. Nustatyta, kad būtent atsakovė parengė statybos subrangos sutarčių sąlygas ir pateikė jas pasirašyti  ieškovei. Atsakovė aiškiai suvokė delspinigių dydį ir savo sutartinės atsakomybės už vėlavimą sumokėti sutartą kainą padarinius. Atsakovės veiksmai, kai ji, po beveik vienerių metų nuo pirmos statybos subrangos sutarties sudarymo, su ieškove sudarė dar vieną subrangos sutartį, kurioje buvo susitarta dėl analogiško 0,1 procento delspinigių dydžio, patvirtina, kad atsakovei tokio dydžio sutartinės atsakomybės taikymas buvo priimtinas. Sutarties laisvės principas leido šalims susitarti dėl netesybų, todėl statybos subrangos sutartyse numatytas 0,1 procentų delspinigių dydis nelaikytinas neprotingai dideliu ir nėra jokio pagrindo jį mažinti.

16.       Atsakovės atstovo argumentas, kad delspinigiai turi būti sumažinti, nes jų suma siekia 5 procentus nuo skolos sumos,  atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad būtent atsakovės netinkamų įsipareigojimų vykdymas suponavo tokios apimties skolą, kas atitinkamai ir turi įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui. Atsakovė net keletą metų nesumoka ieškovei skolos, nors pagal 2020 m. kovo 30 d. statybos subrangos sutarties 6.1. punktą buvo įsipareigojusi apmokėti sąskaitas faktūras ne vėliau kai per 60 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, o pagal 2021 m. vasario 9 d. sutarties 6.1 punktą – ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų. Teismas neturi jokio pagrindo mažinti delspinigių dydžio, nes tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai.  

17.       Atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą 3000 Eur sumai, t. y. nuo 32709,13 Eur iki 29703,13 Eur, atitinkamai turėtų būti perskaičiuojami ir delspinigiai, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir sumažino ieškinio reikalavimo sumą, atsižvelgiant į 2024-06-27 atsakovės atliktą mokėjimą, tačiau ieškovė paskaičiavo delspinigius atsakovei pagal ieškinio surašymo dieną (2024-06-25) atsakovės turėtą įsiskolinimą ir tik už  180 kalendorinių dienų, kai pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminai buvo suėję jau ne vienerius metus. Taigi, atsakovei 2024-06-27 atlikus mokėjimą, ieškovė atitinkamai sumažino skolos sumą, tačiau tai nepaneigia sutartyse numatyto netesybų faktinio pagrindo taikymo atsakovės atžvilgiu uždelsus atsiskaityti su ieškove ir jos prievolės įvykdymo laiku ieškovės atžvilgiu. Atsakovė teigdama, jog delspinigiai turi būti mažinami nepateikė jokių konkrečių argumentų, savo apskaičiavimų, todėl jis atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatyta tvarka ir terminais už suteiktas rangos paslaugas neatsiskaitė, todėl laikoma pažeidusia prievolę. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5887,61 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).  

Dėl išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo

19.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Vadovaujantis minėta teisės norma, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 40 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų kompensavimas.

20.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimo terminus praleido, esant ieškovės prašymui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-04) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.260 - 6.261 straipsniai, 6.210 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 94 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, nusprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

22.       Ieškovės nurodė, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1073 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo nuo 32709,13 Eur iki 29709,13 Eur, t. y. 3000 Eur, sumai, laikytina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje sudaro 891 Eur (29709,13 x 3 proc. / 100). Likusi ieškovės sumokėto žyminio mokesčio suma sumažinus materialinį reikalavimą, tai yra  182 Eur, grąžintina ieškovei. Taigi, nustatyta, kad  viso ieškovės patirtos išlaidos byloje sudaro 1891 Eur. Ieškovės prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atstovas pridėjo detalizuotus bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

23.       Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra detalizuotos ir į jas patenka įvairaus pobūdžio teisinės paslaugos, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą teismas pirmiausia vertina atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijose), nustatytus dydžius ir aktualias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes.

24.       Teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, sudėtingumą bei Rekomendacijose nustatytas bylinėjimosi išlaidų dydžio ribas, daro išvadą, kad prašomos priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos. Atsakovės atstovas teigė, kad ieškovės atstovas teisinių paslaugų detalizacijoje nepagrįstai nurodė 500 Eur įkainį už 7 val. trukmę teismo posėdžiuose, nes teismo posėdžių trukmė buvo trumpesnė, tačiau iš byloje pateiktos ieškovės atstovo Teisinių paslaugų suvestinės nuo 2024 m. gruodžio mėn. 12 d. iki 2025 m. balandžio mėn. 29 d. matyti, kad 7 val. paslaugų trukmė nurodyta ne tik kaip atstovavimas teismo posėdyje, tačiau ir pasirengimas bylai, todėl šis atsakovės atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir paneigtas bylos rašytine medžiaga.

25.       Ieškovei iš atsakovės priteistinos visos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 1891 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

26.       Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „,Apastata“, juridinio asmens kodas 179331571, 29709,13 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septynis šimtus devynis eurus 13 ct) skolos, 5887,61 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 61 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1891 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arcusa“, juridinio asmens kodas 304094968, naudai.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arcusa“, juridinio asmens kodas 304094968, 2024 m. birželio 28 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį - 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                              Loreta Bajorinienė