Administracinio nusižengimo byla Nr. II-412-588/2020

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00110-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2.3.; 21.10.4.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,

sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – ir pareiškėjas) V. B. atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Palangos savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei  Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2020-08-12 nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020-08-12 nutarimu V. B. skirta 390,00 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, už tai, kad 2020-07-04, 18.17 val. nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype (unikalus Nr. 2501-0031-0082) adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo V. B. teikė komercinę- pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą (batutų parko paslaugos įkainiai – 30 min.- 5 eurai, 1 val. - 8 eurai, visa diena - 15 eurų). Tokiu būdu V. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7 ir 7.1 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. V. B., teikdamas komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. nesutikdamas su 2020-08-12 nutarimu skundu prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, kad Institucija nuo pat apsilankymo žemės sklype ir tariamo pažeidimo fiksavimo, nesiekė tinkamai išnagrinėti situacijos, negirdėjo, neskaitė jo teikiamų paaiškinimų,  nesuteikė galimybės jam susipažinti su bylos medžiaga prieš priimant nutarimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių tinkamam bylos išnagrinėjimui. Jis kartu su kitais patrauktais administracinėn atsakomybėn asmenimis (K. S. ir E. F.), prieš paskirtą posėdį pateikė bendrą prašymą institucijai, kuriuo prašė pateikti surinktą medžiagą ir suteikti galimybę susirasti atstovą, kuris atstovautų jų teises, tačiau institucijos atstovai šį prašymą praignoravo. Jis 2020-08-11 elektroniniu paštu nusiuntė paaiškinimus dėl bylos esmės, tai pat 2020-07-01 paslaugų teikimo sutartį su UAB „E“, kurie pagrindė, kad jis buvo tik paslaugas teikianti asmuo, tačiau tai nei protokole, nei nutarime nepaminėta. Jau tik pradėjus administracinio nusižengimo teiseną institucija, visiškai ignoruodama ANK numatytus teisenos uždavinius ir principus, pažeisdama jo teisę gintis, surašė protokolą, kuriuo pripažino padarius ko nepadarė. Tokie institucijų atstovų veiksmai grubiai pažeidžia Konstitucinę nekaltumo prezumpciją, jo pamatinę teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų ir turėti atstovą. Institucijos atstovai, nesiaiškindami faktinės situacijos, netirdami jos iš esmės, tiesiog pavertė jį kaltu. Dėl tokių jų veiksmų nukenčia tiek jo reputacija (tariamai yra vadinamas sukčiumi, nusikaltėliu, vykdančiu komercinę veiklą neteisėtai), tiek sukuria situaciją materialiniams nuostoliams dėl papildomų išlaidų teisininkams. Mano, kad konstatuotini akivaizdūs institucijos atstovų neteisėti veiksmai; jos atliekant visiškai ignoruojant įstatymų normas, jų taikymą institucijos vykdomoje veikloje, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas, sąlygojantis neteisėtą administracinę teiseną. Skunde pažymima, kad teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr., Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos. Nurodo, kad vertinat jo veiksmus, būtina nustatyti, ar jiems būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, nes tik šių požymių visuma sudaro pagrindą pripažinti fizinį asmenį verslininku – ūkinės komercinės veiklos vykdytoju. Jis veikiantis pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui ir apie tai institucija buvo informuota, tačiau visiškai nevertino tos faktinės aplinkybės ir apie tai nepasisakė nutarime, iš esmės nepagrįstai pradėdama jo atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 150 str., kadangi jo vykdoma komercinė veikla buvo vykdoma turint individualios veiklos pažymą, kaip yra reikalaujama ir reglamentuojama LR įstatymais. Nepateikta duomenų, kokiu pagrindu jis yra nurodomas kaip atsakomybės už inkriminuojamą teisės pažeidimą subjektas. Taip pat nėra nurodyta kokias konkrečiai jis, kaip atsakomybės subjektas, teikė paslaugas, susijusias su pramoginių įrenginių nuoma. Nutarime nurodoma, kad jis pažeidė Taisyklių 6, 7 ir 7.1 punktus, todėl neturėdamas paslaugai teikti reikalingo institucijos leidimo, neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Tačiau būtent ANK 154 str. 1 d. numato, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Savivaldybių tarybų patvirtintu prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Pažymi, kad 2019 metų vasarą toje pačioje teritorijoje, buvo organizuojamas analogiškas sporto renginys, institucijos darbuotojai surašė kelis ANK protokolus pagal ANK 154 str., o administracinių nusižengimų kodeksas šioje dalyje nesikeitė iki šiol. Įstatymų leidėjas aiškiai individualizavo savivaldybių taisyklių pažeidimą, nustatė atsakomybės dydį už tokį pažeidimą, kadangi pažeidimas yra formalus, nesukeliantis neigiamų pasekmių ar žalos tad ir atsakomybė yra sąlyginai maža.

Pažymi, kad Taisyklių reikalavimai gali būti laikomi pažeistais, jeigu renginys būtų organizuojamas viešoje vietoje. Sklypas, kuriame buvo organizuojamas renginys nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, teritorija yra aptverta tvora, į renginio teritoriją dalyviai ir žiūrovai galėjo patekti tik gavę renginio teritoriją kontroliuojančių asmenų leidimą, įsigiję bilietą. Į renginio teritoriją negalėjo patekti kiekvienas norintis. Į renginį buvo įleidžiami tik asmenys kartu su  vaikais, raštu sutikę laikytis renginio organizatoriaus saugumo taisyklių. Teisę patekti į teritoriją asmenys įgydavo tik iš renginį kontroliuojančių asmenų, buvo vykdoma dalyvių ir žiūrovų atranka ir kontrolė. Taigi renginio metu teritorija nebuvo viešai naudojama teritorija, ne vieša vieta, į kurią galėjo patekti neapibrėžtas ratas asmenų, kaip pvz. miesto šventė (renginys, vykstantis miesto gatvėse (Kaziuko mugė, koncertas miesto aikštėje prie Kurhauzo ar kt.). Mano, kad renginio organizavimas, pats savaime nėra pažeidimas, sukeliantis neigiamas pasekmes ar nepatogumus kitiems asmenims, juo labiau asmenims, kurie savo noru dalyvavo renginyje ar stebėjo renginį, buvo renginio teritorijoje. Mano, kad remiantis Taisyklių nuostatomis ir aktualia teismų praktika, renginio, organizuoto adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, negali būti laikoma viešąja vieta ar viešai naudojama teritorija, Taisyklės dėl kurių pažeidimo rašomas protokolas, nereguliuoja renginio organizavimo ar jo veiklų aktualiu atveju uždaroje, kontroliuojamoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis nustato savivaldos savarankiškąsias funkcijas, 37 punkte numatyta, kad savivaldai priskirta funkcija yra „prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas“, o įstatymas nustato, kad savivaldybė gali tvarka nustatyti, tik institucijos ir jos valdomų įmonių administruojamose teritorijoje. Taigi viešosios vietos sąvoką savivaldybės tarybos sprendimu yra neteisėtai išplėsta, apimant ir privačias teritorijas. Taisyklės, dėl kurių pažeidimo yra surašyti ANK protokolai, prieštarauja aukštesnės teisinės galios įstatymui ir yra neteisėtos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 dalis imperatyviai nustato, kad Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietoje. 2 punkte yra aiškiai nustatyta, kad yra laikoma viešąja vieta – (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių). Nuo 2019 metų liepos 29 dienos institucijos, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai sąmoningai ignoruoja taisyklių nuostatas, reguliavimo ribas, atkulią teismų praktiką, atlieka kitus neteisėtus veiksmus asmenų atžvilgiu, kurių pasėkoje asmenims daroma žala. Institucija ginčo situacijoje pažeidė ANK bylų nagrinėjimo principus, žmogaus pamatines teises; netinkamai taikė ANK normas, kadangi Taisyklių pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 154 str. normas, o ne ANK 150 str. normas; netyrė bylos iš esmės, nevertino turimų įrodymų, nutarimą surašė neištyrę bylos.

Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo V. B. skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pramoginė paslauga buvo teikiama neturint visų reikalingų leidimų ir suderinimų, reikalingų vykdyti komercinei ar ūkinei veiklai, tokiu būdu buvo padaryta ANK 150 str. numatyta veika, kai padaromas komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2020-08-11 buvo gautas kolektyvinis E. F., V. B. ir K. S. paaiškinimas, dėl vykusio sporto renginio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Paaiškinimas pateiktas trijų asmenų vardu, nepasirašytas. Atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo metu, 2020-07-04, V. B. teikė komercinę paslaugą turėdamas individualios veiklos pažymą. Pažymi, kad individuali veikla –savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį – tai yra savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė veikla. Prieš pradedant vykdyti individualią veiklą, gyventojas apie tai turi informuoti mokesčių administratorių. Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pateikti VMI metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. 2020-07-04 teikė komercinę paslaugą turėdamas individualios veiklos pažymą, kaip savarankiškas juridinis asmuo, vadovaujantis prekybos Viešosiose vietose taisyklėmis, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. numatyto savarankiškos savivaldybių funkcijos, 37 punkte nustatyta, kad savivaldai priskirta funkcija yra „prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas“. Vadovaujantis minėtu įstatymu aiškiai matyti, kad Savivaldybė turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus, kurių turi laikytis komercinę paslaugą tos savivaldybės teritorijoje teikiantys asmenys, kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytos tvarkos ir esant pažeidimam, taikyti administracinio poveikio priemones. Pagal teismų praktiką taikant atsakomybę už pažeidimus, numatytus ANK 150 str., darytina išvada, kad teismai laikosi vieningos pozicijos, kad asmuo laikomas padaręs ANK 150 str. numatytą pažeidimą, kai neturi vieno ar kelių reikalingų leidimų ar suderinimų teikiamai komercinei veiklai (Žr. 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-316/2020 (medienos apdirbimo darbai neįsigijus verslo liudijimo ar neturint individualios veiklos vykdymo pažymos), 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-988/2020 (keleivių vežimas nepateikus savivaldybės institucijai nustatytos formos deklaracijos apie ketinimą užsiimti tokia veikla), 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-332-935/2018 (dirbtinio apvaisinimo metu naudojo įvežtas lytines ląsteles neturėdama teisės ir leidimo teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, tuo pažeidžiant LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 11 dalies reikalavimus). Kadangi komercinė paslauga Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvo teikiama neturint visų reikalingų leidimų ir suderinimų, reikalingų vykdyti komercinei ar ūkinei veiklai, konstatuota, kad padaryta ANK 150 str. numatyta veika (padaromas komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas).?

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokato padėjėja S. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad pagrindinis klausimas yra veikos kvalifikavimas. Nėra byloje įrodymų, jog V. B. vykdė bilietų pardavimą, ar teikė paslaugas. V. B. tą dieną buvo įsipareigojęs teikti paslaugas UAB „E.“. Sutartyje buvo numatytas atlyginimas. Renginys buvo skirtas vaikams, šeimoms. Jis tik padėjo organizuoti renginį. Mano, kad atstovaujamasis nepažeidė taisyklių, nevykdė veiklos ir negavo finansinės naudos.

Institucijos atstovė Inga Šileikienė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-07-04 sužinojo, jog adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma šokinėjimo ant batutų veikla. Teikti paslaugas viešose vietose reikalingas leidimas. Atvykę kontrolieriai pamatė, kad šokinėja vaikai, jie turi apyrankes, yra tėvų apklausa, jie mokėjo už paslaugą. Prie įėjimo buvo nurodyta paslaugos kaina, yra byloje asmenys, kurie pasakė, jog yra sumokėję. Pats V. B. pareigūnams pasakė, jog turi individualios veiklos pažymą, prižiūri batutus. Jis neturėjo savivaldybės leidimo. Asmuo sėdėjo darbo vietoje, ėmė pinigus už bilietus. Buvo įsitikinę, jog ir V. B. vykdė veiklą, nes jis ėmė pinigus. Tas sklypas yra rekreacinėje teritorijoje. Buvo įvertinta ir pateikta sutartis. Dėl veiklos kvalifikacijos pasisakė atsiliepime. Palangos savivaldybės leidimas teikti batutų paslaugas reikalingas.

Liudytojas K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad žino dėl ko yra pakviestas – dėl renginio, kurį organizavo jis, todėl nesupranta, kaip gali būti žmonės atsakingi už veiklos organizavimą, jeigu renginį organizavo jis,  kaip fizinis asmuo.  Tą dieną jis buvo vietoje ir prekiavo bilietais – pats ėmė pinigus apie renginį, reklamą išviešino jo tiekėjai. V. B. buvo atsakingas už batutų pūtimą, už įrangą.  Ar V. B. ėmė pinigus nežino, nematė, kad šis parduotų bilietus, su juo santykių neturi. Jam pačiam buvo svarbu, kad viskas būtų saugu ir tvarkinga.  Jie (V. B.) kontroliavo asmenų patekimą, žmones įleisdavo, uždėdavo apyrankes. Kai jo nebūdavo, pinigus imdavo kolektyvas, buvo surašęs įgaliojimą  – buvo įgaliotas asmuo, kuris galėjo imti pinigus.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-07-04 dalyvavo patikrinime, pamena, jog gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), atsirado batutai. Kadangi budėjo, su kolegėmis nuvažiavo patikrinti. Į pagalbą pasikvietė keletą policijos pareigūnų, vienas iš pareigūnų buvo M. Atvykę rado pristatytų didžiulių batutų. Vaikai šokinėjo. Į teritoriją jie pateko laisvai, ėjo su policijos pareigūnais. Sėdėjo V. B., buvo dar F., matė, jog klijuoja vaikams juosteles, abu ima pinigus. Aiškino, kad čia vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Nuotraukos atitinka liepos 4 dieną ir jose yra V. B.. Rašytiniai paaiškinimai nebuvo paimti iškart, nes jie buvo įsisukę į darbus ir neturėjo galimybės jų pateikti, jiems buvo įteikti raštiški šaukimai ir paaiškinta, kad paaiškinimai bus paimti jiems atvykus. Vietoje užtruko apie puse val., yra paėmę paaiškinimus iš ten buvusių žmonių su vaikais. 

Iš V. B., E. F., K. S. 2020-08-11 paaiškinimo matyti, kad jame asmenys nurodo, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ (duomenys neskelbtini), Palanga, turėdamas verslo liudijimą organizavo K. S., o V. B. ir E. F., veikiantys pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui. Paaiškinimas nepasirašytas (b. l. 21-25).

Iš 2020-07-01 UAB „E.“ ir V. B. pasirašytos paslaugų tiekimo sutarties matyti, kad vykdytojas V. B. įsipareigoja suteikti užsakovui paslaugas – padėti organizuojant užsakovo renginius, o užsakovas įsipareigoja informuoti vykdytoją apie paslaugų poreikį, kiek galėdamas iš anksto, bei atlyginti už suteiktas paslaugas (b. l. 26-27).

Iš 2020-07-06 Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020-07-04 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausieji specialistai V. G., A. S., D. L., dalyvaujant Klaipėdos AVPK Palangos VPK pareigūnui D. M., vykdė administracinės teisės pažeidimų prevenciją, tikrinta kaip laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių. Patikrinimas buvo fiksuojamas vaizdo ir garso įrašymo įranga. Patikrinimo metu 2020-07-04, 18.17 val. nuotraukose ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, kad viešoje vietoje, privačiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo, yra teikiamos šokinėjimo ant batutų paslaugos, paslaugų teikimo vietoje dirbo V. B., kuris tvirtino šokinėjimo ant batutų paslaugą teikiantis turėdamas verslo liudijimą, tačiau jo negalėjo pateikti, parodė tik kopiją telefono ekrane. Batutų parko paslaugomis naudojosi daug vaikų su suaugusiais asmenimis, kai kurie parašė paaiškinimus dėl mokamos paslaugos teikimo batutų parke. Forminant pažeidimus 19.00 val., atvyko K. S., kuris tvirtino, kad asmeniškai jis yra atsakingas už visą batutų parko veiklos organizavimą, ir tvirtino, kad čia vyksta privatus uždaras renginys, kurio dalyviai susimoka dalyvio mokestį ir dalyvauja renginyje. Asmenys, organizavę neturint nustatyta tvarka išduoto Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo batutų parko paslaugų teikimo veiklai žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje organizuoti, ir neturėdami nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje suderinto pramoginių įrenginių pastatymo projekto, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešoje vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimu prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio, pripučiamų batutų pastatymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (b. l. 28).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota, jog į batutų parko teritoriją patekimas atviras, prie įėjimo stovi palapinė, kurioje sėdi darbuotojas, nurodytos paslaugų kainos. Teritorijoje vaikšto suaugę žmonės ir vaikai, pristatyta batutų, ant kurių žaidžia vaikai. Užfiksuotos ant lankytojų rankų uždėtos juostelės su apsilankymo laiku. Užfiksuotas palapinėje sėdintis ir dirbantis pareiškėjas (b. l. 29-33, 48).

Iš A. Ž. paaiškinimo nustatyta, kad ji 2020-07-04, apie 17.59 val. lankėsi batutų parke (duomenys neskelbtini), Palangoje, su vaiku, už bilietą sumokėjo 8 eurus, niekas jų neinformavo, kad tai uždaras arba nemokamas renginys (b. l. 35-36).

Iš I. J. paaiškinimo nustatyta, kad ji 2020-07-04, apie 18 val. lankėsi batutų parke (duomenys neskelbtini), Palangoje, su anūku, už pusės valandos batutų paslaugą sumokėjo 10 eurų (b. l. 37-38).

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso R. V., sklypo naudojimo būdas – rekreacinė teritorija (b. l. 39-40).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-10-06 rašto matyti, kad V. B. buvo ir yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, tačiau 2020-07-04 verslo liudijimo nebuvo įsigijęs.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir byla yra nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju V. B. nubaustas už tai, kad 2020-07-04, 18.17 val. viešoje vietoje, privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo teikė komercinę-pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą  ir tokiu būdu pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7.1 punktus. Institucija konstatuodama, kad V. B. pažeidė komercinę ar ūkinę tvarką, jo veiką kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas V. B. neprisipažino padaręs nusižengimo ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, t. y., kad jis protokole bei skundžiamame nutarime viešoje vietoje teikė komercinę-pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti, nes jis komercinės veiklos nevykdė, o sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra vieša vieta.

Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad V. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, už mokestį teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, t. y. užsiėmė veikla, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo, suteikiančio jam teisę teikti paslaugas viešosiose vietose.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktas nurodo, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, o 7.1. punktas nurodo, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Taisyklių 3.12. punkte išaiškinta, kad leidimas – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose.

V. B. neneigė, kad dirbo batutų parke, tačiau tvirtino, kad jis veikdamas pagal individualios veiklos pažymas, civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatoriaus tiekėjui UAB „E.“, t. y. jis vykdė komercinę veiklą turėdamas individualios veiklos pažymą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą teikė UAB „E.“ ar bendrovė buvo kito paslaugos teikėjo tiekėja. Priešingai, pateiktame V. B., E. F., K. S. 2020-08-11 paaiškinime nurodyta, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ (duomenys neskelbtini), Palanga, turėdamas verslo liudijimą organizavo K. S. (b. l. 21-25). Tai K. S. patvirtino ir teismo posėdyje. O tai prieštarauja V. B. nurodytoms aplinkybėms dėl renginio organizatoriaus. Be to, nėra jokių duomenų, kad už paslaugų teikimą V. B. paslaugų organizatoriaus atlygino, todėl tokie V. B. argumentai vertinami kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

2020-07-06 tarnybinis pranešimas, patikrinimo vietoje darytos fotonuotraukos, liudytojo V. G. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad būtent V. B. batutu parke teikė šokinėjimo ant batutų paslaugą, nes aptarnavo lankytojus, rinko pinigus, klijavo vaikams juosteles su laiko žymėjimu. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-10-06 raštas patvirtina, kad pats V. B. buvo ir yra įregistravęs individualią veiklą verstis kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, t. y. savarankiškai vykdyti veiklą, siekiant pelno, kas leidžia konstatuoti, kad būtent V. B. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, nes tai buvo jo veikla.

Nors V. B. galėjo verstis individualia veikla, teikdamas pramogų ir poilsio organizavimo paslaugas, tačiau asmuo, vykdydamas veiklą, be kita ko, turi laikytis ir savivaldybės, kurios teritorijoje veikia, nustatytų reikalavimų, ypač kiek tai susiję su prekyba bei paslaugų teikimu viešosiose vietose, todėl tokiai veiklai vykdyti buvo reikalingas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas, kurio paties V. B. patvirtinimu, jis neturėjo.

Skunde taip pat teigiama, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra vieša vieta, nes tai privatus sklypas, todėl leidimas teikti paslaugas nereikalingas. Tačiau minėtų Taisyklių 3.5 punkte išaiškinta viešosios vietos sąvoka, pagal kurią viešoji vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Taip pat byloje surinkti duomenys – fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas, A. Ž. ir I. J. rašytiniai paaiškinimai, V. G. paaiškinimai teismo posėdyje, patvirtina, kad renginys nebuvo privataus pobūdžio, nes paslauga buvo vieša ir visuomenei prieinama, o ne skirta tikslinei, apibrėžtai ir ribotai asmenų grupei – jokių ribojimų patekti į teritoriją nebuvo, jomis naudotis buvo kviečiami visi norintys ir galintys įsigyti bilietą, viešai nurodant pramogų kaina, o tai jau atitinka komercinės veiklos, vykdomos viešoje vietoje, o ne privataus renginio apibūdinimą, ir jai vykdyti buvo būtinas Palangos m. savivaldybės tarybos patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punkte nurodytas leidimas (Klaipėdos apygardos teismo2020 m. spalio 20 d. nutartis AN2-219-255/2020).

V. B. yra nubaustas ir už tai, kad  savo veiksmais pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 7 ir 7.1 punktus. Šių Taisyklių 7 punktas nustato kokius dokumentus privalo turėti savo darbo vietoje pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose. Taisyklių 7.1 punktas reikalauja, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, turėtų leidimą prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Pats V. B. pripažino, kad Savivaldybės administracijos išduoto dokumento, suteikiančio teisę jam teikti pramoginio pobūdžio paslaugas (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėjo. Vadinasi nėra ginčo, jog V. B. pažeidė Taisyklių 7 ir 7.1 punktus, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. 

Institucija skundžiamu nutarimu V. B. veiką – pramoginės šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimo vykdymą, neturint savivaldybės išduoto leidimo, kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnį, tačiau teismas sutinka su pareiškėjo argumentams dėl netinkamo jo veiksmų vertinimo, ir su tokia Institucijos kvalifikacija nesutinka.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktus. Administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta specialioje teisės normoje (lex specialis derogat generali), t. y. ANK 154 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtina blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių tarybų nustatytų prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, kurie taikomi tam tikram jose apibrėžtam asmenų ratui ir kurios savo pobūdžiu susijusios su prekybos viešoje vietoje organizavimu iš jų ir už veiką, numatytą Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte. Prekybos taisyklės reguliuoja specifinius teisinius santykius – prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose, ir nustato prekybos viešose vietose reikalavimus bei draudimus apibrėžtam asmenų ratui – asmenims, organizuojantiems (vykdantiems) prekybą ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. B. buvo baudžiamas už paslaugos teikimą, neturint leidimo teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą Palangos miesto viešosiose vietose, o už tai atsakomybė numatyta būtent Prekybos viešose vietose taisyklėse.

Taigi nustačius, kad V. B. viešoje vietoje teikė paslaugas, t. y. teikė pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės leidimo teikti paslaugą viešoje vietoje, tačiau anksčiau už tokią veiką nėra baustas, jo veiksmai atitinka ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 154 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas V. B. padėties neblogina, nes ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė atsakomybė, nei ANK 150 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią V. B. buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, o teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, jeigu dėl to nepabloginama skundą padavusio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis. Atitinkamai iš skundžiamo Institucijos nutarimo aprašomosios dalies pašalinamos aplinkybės, susijusios su ANK 150 straipsnio 1 dalies pažeidimu, t. y. iš pareikšto kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad V. B., teikdamas komercinę - pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

V. B.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). V. B. anksčiau administracine tvarka nėra baustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra, kaltės nepripažino. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą – atitinkančią sankcijos vidurkį.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako, juo labiau, kad jie  nėra šio skundo dalykas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020-08-12 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR-N-283-2020 pakeisti.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020-08-12 nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR-N-283-2020 aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. B. „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“.

V. B. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 00 ct) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant numerį ROIK: 20118386059.

Išaiškinti, kad, nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                          Diana Vercinskė