Civilinė byla Nr. 3K-3-39/2007
Procesinio sprendimo kategorija 4.3
„S“
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Spiečiaus ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. O. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. O. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, tretysis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Bugenių geležinkelio stoties viršininkas R. B., dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė pripažinti 1998 m. gruodžio 24 d. G. O. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo valdybos Bugenių geležinkelio stoties darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; priteisti jam 7205 Lt išeitinę išmoką, 23 476,29 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas taip pat prašė pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir tuo pagrindu šį terminą atnaujinti.
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. spalio 8 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. K-260 nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodydamas, kad ieškovas pasinaudojo pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat dėl ieškovo savavaliavimo ar biurokratizmo. Ieškovas atleistas iš darbo už savavaliavimą darbe, nes, pasak atsakovo, nurodė UAB „Geležies laužo“ vairuotojui išvežti krautuvą savo žinion. Ieškovo teigimu, tokių veiksmų, kurie pagrįstai būtų laikomi savavaliavimu, jis neatliko. 2004 m. kovo mėnesį sužinojęs, kad darbovietėje nurašytas traktorius su buldozeriu krautuvu bus išvežtas į metalo laužą, jis kreipėsi į savo viršininką su prašymu jį įsigyti. Pastarasis liepė šį klausimą suderinti su UAB „Geležies laužas“ darbuotojais, todėl ieškovas susisiekė su minėtos bendrovės darbuotoju ir sužinojo, kad nėra kliūčių traktoriui įsigyti. Traktoriaus išgabenimas buvo suderintas su ieškovo viršininku. Nesant ieškovo veiksmuose savavaliavimo požymių, atsakovo sprendimas su ieškovu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra priimtas be teisėto pagrindo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Dėl ieškinio senaties termino
Teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2004 m. spalio 8 d., todėl remdamasis DK 297 straipsnio 1 dalimi ieškovas galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu iki 2004 m. lapkričio 8 d., tačiau to nepadarė. Teismas nustatė, kad atleidus jį iš darbo, iškėlus jam baudžiamąją bylą, bei vėliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui, ieškovas patyrė stresą, pablogėjo jo sveikata ir dėl nervinės įtampos ieškovas nuo 2004 m. spalio 23 d. tris mėnesius gydėsi Skuodo PSPC psichiatrijos kabinete. Šias aplinkybes teismas pripažino objektyviomis ir svarbiomis, kliudžiusiomis ieškovui laiku ir tinkamai kreiptis į teismą. Teismas taip pat sprendė, kad ir kitos ieškovo nurodytos aplinkybės – jam 2004 m. gegužės 17 d. iškelta baudžiamoji byla, laikinas sulaikymas nuo 2004 m. gegužės 26 - 28 d., kas sukėlė dvasinius išgyvenimus – sutrukdė ieškovui laiku kreiptis į teismą. Be to, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į darbdavį dėl grąžinimo į darbą ir šis jam žadėjo, kad, esant galimybei, ieškovą priims į kitas pareigas. Teismo sprendimu visos nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės
Teismas, liudytojo, UAB „Geležies laužas“ vadybininko parodymais, nustatė, kad ieškovas derino su juo galimybę nusipirkti krautuvą, kuris buvo nurašytas į metalo laužą. Jis sutiko, kad ieškovo įsigytas krautuvas būtų nuvežtas į jo nurodytą vietą, o ne į Klaipėdos mieste esančią aikštelę. Būtent jis, o ne ieškovas davė nurodymą UAB „Geležies laužas“ vairuotojui iškrauti krautuvą ieškovo nurodytoje vietoje. Trečiojo asmens Bugenių geležinkelio stoties viršininko parodymais nustatyta, kad ieškovas prašė jo parduoti nurašomą krautuvą ir jis tam neprieštaravo. Šios aplinkybės nustatytos ir 2005 m. kovo 8 d. išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Teismas sprendė, kad ieškovas savavališkai nedavė nurodymo kitos bendrovės – UAB „Geležies laužas“ – vairuotojui vežti krautuvą savo žinion, t. y. nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, todėl atsakovo įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 5 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kolegija konstatavo, kad ieškovas vieno mėnesio ieškinio senaties terminą praleido be jokių svarbių priežasčių, tai yra pagrindas atmesti ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas vieno mėnesio ieškinio senaties terminą praleido be jokių svarbių priežasčių, todėl pažeidė materialinės teisės normas, nustatytas CK 1.1 straipsnio 3 dalyje ir 1.131 straipsnio 2 dalyje, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo ir aiškinimo teismų sistemoje praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1 punkte nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečios bylos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Būtina įvertinti, ar asmuo, įgyvendindamas savo teises, buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar aplaidus. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime netgi nenurodė ir nemotyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys laikytinos nesvarbiomis, taip pažeisdamas ir procesinės teisės normas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovui priklausiusią mašiną 2004 m. gegužės 13 d. užvaldė neteisėtai savavaliaudamas, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, nes ieškinį atmetė atsakovui neįrodžius, kad ieškovas atliko veiksmus, turinčius savavaliavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 5 punktas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl praleisto ieškinio senaties atnaujinimo yra nepagrįsti. 2005 m. spalio 4 d. Skuodo PSPC pažymoje, pateiktoje teismui, nurodoma, kad kasatorius gydėsi psichiatrijos kabinete, tačiau nenurodyta, nuo ko gydėsi, kokia liga buvo diagnozuota, kokia jos eiga, trukmė, priežastys ir pasekmes. Nesuprantama, kokiu būdu remiantis šia pažyma buvo nustatyta gydymo kurso pabaiga, nes medicininėje pažymoje nurodytas trijų mėnesių gydymo laikas baigėsi tuo metu, kai ieškovas buvo išvykęs ir tuo metu iš viso nesilankė gydymo įstaigoje. Šios aplinkybės verčia abejoti, ar kasatoriaus liga buvo sunki ir galėjo sukliudyti jam laiku kreiptis į teismą.
Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, motyvavo tik liudytojų parodymais ir išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsakovo teigimu, šis nuosprendis neturi atsakovui prejudicinės galios, nes jis nebuvo minėtos baudžiamosios bylos šalis. Jis neturėjo galimybės susipažinti su nuosprendžiu ir jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas iš darbo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pagal atsakovo 2004 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. K-260. Tą pačią dieną ieškovas supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas ieškinį teisme dėl grąžinimo į darbą pareiškė 2005 m. lapkričio 10 d.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikomas DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
DK 297 straipsnio 1 dalis apibrėžia joje nurodyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią, todėl darbuotojo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK 287 straipsnio 1 dalį, o ne pagal Civilinio kodekso normas (DK 27 straipsnio 5 dalis).
DK 297 straipsnio 1 dalis joje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviuoju kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią DK 297 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo pradžią (DK 26 straipsnio 1 dalis), t. y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui pranešta pasirašytinai 2004 m. spalio 8 d. (b. l.13).
Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nereglamentuoja DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo, jo eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Šiems klausimams taikomos Civilinio kodekso 1.126, 1.128-1.131 straipsnių normos (DK 27 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis).
Naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įstatymo nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių, ir vien tuo pagrindu teismas turėjo pakankamą pagrindą ieškinį atmesti. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas tai reikiamai motyvavo, todėl kasacinio skundo motyvais naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algimantas Spiečius
Pranas Žeimys