Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „CRT Partner“ ieškinį atsakovei OOO „GrinAlMa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7.334,06 Eur skolos, 5.079,69 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. kovo 1 d. šalys sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. CRT-A-0934, kurios 1.1 punktu ieškovė atsakovei įsipareigojo reguliariai parduoti degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas bei kitas su tuo susijusias prekes ir paslaugas, o atsakovė, Sutarties 3.7.1 punktu ir Sutarties priedu Nr. 1 įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Sutarties pagrindu atsakovei buvo išduotos personifikuotos mokėjimo priemonės – 90 kreditinių kortelių dyzeliniam kurui įsigyti, o taip pat įsipareigota tarpininkauti, kad šios kortelės būtų aptarnaujamos degalinėse, esančiose šalyse, nurodytose tinklapyje www.crtpartner.com. Sutarties vykdymo metu atsakovė, naudojosi jai išduotomis kortelėmis ir dyzelinį kurą už kurį atsakovei vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną) buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros (Sutarties 3.3 punktas ir Sutarties priedo Nr. 1. 1.5 punktas), kurios elektroniniu paštu išsiųstos atsakovei (Sutarties priedo Nr. 1.2 punktas) kartu su išrašais apie atliktas operacijas. Minėtuose išrašuose esant bet kokiems neatitikimams, atsakovė per 3 darbo dienas nuo išrašų gavimo turėjo pareigą kreiptis į ieškovę (Sutarties 2.2.5 punktas). Tačiau nei pareiškimų, nei pretenzijų dėl kuro kokybės ar netinkamai apskaičiuoto kuro kiekio, negauta. Taigi, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. 2018 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta ir pateikta atsakovei apmokėti PVM sąskaita-faktūra Serija RU16 Nr. 6488 - 7334,06 Eur sumai. reguliariai pirko Atsakovei nebuvo suteikiamas kreditas pagal Sutarties priedo Nr. 1 1.4 punktą, tačiau Sutarties 3.8.2 punkto pagrindu jai buvo suteiktas laikinas kreditas, kuris turėjo būti apmokėtas kiekvieno einamojo mėnesio pradžioje, 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Atsakovė tinkamai neįvykdė savo pareigos atsiskaityti ir neapmokėjo nurodytos PVM sąskaitos-faktūros, todėl yra skolingas ieškovei 7334,06 Eur.
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18038-1077/2018, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl 15475,00 Eur skolos, kuris yra visiškai sumokėta. Teigia, kad ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, apmokėjimui nebuvo gautos jokios PVM sąskaitos-faktūros, todėl nebuvo pareigos apmokėti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nors atsakovės paminėtoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta Taikos sutartis, ir nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas šalių 2018 m. kovo 1 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. CRT-A-0934 pagrindu, tačiau, jose yra skirtingos PVM sąskaitos-faktūros: byloje Nr. e2-18038-1077/2018 ieškinio materialinis reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas 2018 m. kovo 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RU16 6167 - 14.331,13 Eur sumai, o nagrinėjamoje byloje - grindžiamas 2018 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. RU16 6488 - 7334,06 Eur sumai. Taigi, nurodytose bylose tiek ieškinių pagrindas, tiek dalykas, yra skirtingi. Į ankstesnį ieškinį (civilinė byla Nr. e2-18038- 1077/2018) dėl objektyvių priežasčių neįtraukta 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RU16 6488, nes ji buvo išrašyta vėliau nei ieškinys pateiktas teismui (2018-04-23). Atsakovė nepagrįstai teigia negavusi sąskaitos, nes su ieškiniu pateikta viena PVM sąskaita-faktūra (2018-04-30 Nr. RU16 6488) 7.334,06 Eur sumai, kuri atsakovei yra išsiųsta el.paštu. ((duomenys neskelbtini)), nurodytu Sutarties 8-me skyriuje (prie šalių rekvizitų) bei Sutarties priede Nr. 1., o Sutarties 3.5 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, kad visos ieškovės išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovei turi būti siunčiamos tik elektroniniu paštu, todėl atsakovei elektroniniu paštu išsiųsta PVM sąskaita-faktūra yra laikoma gauta, praėjus vienai kalendorinei dienai nuo jos išsiuntimo dienos. Juolab, kad ankstesnės PVM sąskaitos faktūros, taip pat buvo siųstos tuo pačiu atsakovės elektroniniu paštu ir jos buvo apmokėtos.
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 30 ji naudojosi ieškovės suteiktomis paslaugomis, tačiau mėnesio pabaigoje telefonu buvo įspėta apie didelį kiekį įsigyto kuro ir pasiūlyta nedelsiant atsiskaityti. Pasiūlius atsikaityti laikantis Sutarties sąlygų, buvo paaiškinta, kad blokuojamos visos atsakovei išduotos kortelės. Nelikus galimybei toliau naudotis ieškovės teiktomis paslaugomis, neliko pareigos atlikti apmokėjimo pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą, nes kuras nebuvo įsigytas. Iš prie ieškinio pateikto el. laiško matyti, kad jokie dokumentai nebuvo prisegti. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl sąskaitos tikrumo ir autentiškumo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Badaras iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Bogdan Chranovskij prašė ieškinį atmesti iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad sąskaitoje faktūroje Nr. RU166488 nebuvo nurodyti kvito numeriai, be to nurodyta, kad kuro kortelę Nr. 1070402225 naudojo autotransporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 4 d. buvo įsipilta 586,99 litrų dyzelinio kuro, 2018 m. balandžio 8 d. įsipilta 588,01 litrų dyzelinio kuro, nors tokiu valstybiniu numeriu automobilio Mitsubishi Pajero Sport kuro bako talpa yra tik 70 litrų. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai yra nepatikimi, nes „sukurti“ abejotina programine įranga.
Ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad prekybos degalais veikla yra specifiška, nes ieškovė nevaldo degalinių, kuriose jos klientai turi teisę įsigyti degalų. Ieškovę ir įmones, valdančias degalinių tinklus (arba jas atstovaujančias, pvz. Lietuvoje - UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Emsi“, OOO „Avtoresurs“ (Rusijoje) ir kt.), sieja atitinkami sutartiniai santykiai, kurių esmė - pirminis pardavėjas užtikrina, kad degalinės aptarnaus klientų pateiktas ieškovės išduotas kuro korteles, o ieškovė atliks atsiskaitymus. Ieškovė, gavusi pardavėjo informaciją apie kliento atliktas kuro įsigijimo transakcijas, savo klientams išrašo sąskaitas už kuro įsigijimą. Komercine prasme, paminėtas verslo modelis yra pagrindžiamas taip: (1) ieškovės klientas kurą įsigyja degalinėje nurodyta kaina (viešai skelbiama „degalinės kaina“), kurią, pritaikiusi atitinkamą sutartą nuolaidą (jeigu taikoma), ieškovė perkelia į savo klientui išrašomą sąskaitą už įsigytą kurą; (2) pirminis pardavėjas kurą ieškovei parduoda už sutartą kainą, kuri dėl įsigyjamo didelio kuro kiekio, yra atitinkamai mažesnė už „degalinės kainą“, netgi su ieškovės pritaikyta nuolaida (jeigu taikoma). Nagrinėjamu atveju, degalinių tinklai ir jų degalinės buvo nurodyti šalių 2018 m. kovo 1 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. CRT-A-0934 1.1 punkte nurodytame tinklalapyje. Pagal Sutarties 1.1, 1.3 ir 2.1.3 punktus, atsakovei išduotos kuro kortelės, įsipareigojant tarpininkauti, kad jos būtų aptarnaujamos atitinkamose degalinėse. Šią pareigą ieškovė vykdė tinkama. Nurodo, kad kuro pirkimo-pardavimo transakcijų apskaitos sistema yra kompiuterizuota daugiau kaip 15 metų (įskaitant ir Rusiją ir Baltarusiją), o tai reiškia kad panaudojus kuro kortelę, kiekvienos kuro pirkimo transakcijos duomenys automatiškai yra perkeliami į pirminio pardavėjo kuro ir kitų operacijų degalinėse elektroninio valdymo sistemą, prie kurios prijungta kiekvienos degalinės kompiuterinė programa. Duomenys iš pirminio pardavėjo elektroninio valdymo sistemos, elektroniniais kanalais yra perduodami į ieškovės kuro kortelių duomenų bazę. Kadangi tokie duomenys perduodami srautine forma (neindividualizuojant klientų ir jiems išduotų kortelių apyvartos), apskaitos palengvinimo tikslu, pirminiam kuro pardavėjui pateikiami kliento ir jam išduotų kortelių duomenys, ir kuro pardavėjas už kiekvieną kalendorinį mėnesį ieškovei pateikia kuro pirkimų ataskaitas, kurių pagrindu klientams išrašomos PVM sąskaitos-faktūros už įsigytą kurą. Konkrečiu atveju, atsakovė 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais įsigijo kuro, todėl už kurą įsigytą 2018 m. kovo mėn. atsakovei išrašytos PVM sąskaitas-faktūros: Nr. RU16 6167 ir Nr. LT16 87-84, o už 2018 m. balandžio mėn. - išrašyta 2018-04-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. RU16 6488. Atsakovė apmokėjo tik PVM sąskaitas-faktūras Nr. RU16 6167 ir Nr. LT16 87-84 ir tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl skolos pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RU16 6488. Atsakovė 2018 m. balandžio mėn. kurą įsigijo Rusijoje, OOO „Avtoresurs“ aptarnaujamose degalinėse, todėl minėtos bendrovės pateikti duomenys atsispindi ieškovės pateiktame Kuro kortelių duomenų bazės išraše ir OOO „Avtoresurs“ pateiktame atsakovės atliktų pirkimų ataskaitoje. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai Sutartyje numatytas palūkanas laiko delspinigiais, nes Sutarties 3.9 punktu šalys susitarė būtent dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo ir tokį patį susitarimą šalys patvirtino jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18038-1077/2018 sudarytoje Taikos sutartyje, patvirtintoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu bei atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta išsiunčiant pranešimus.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. šalys sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. CRT-A-0934, kurios 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei reguliariai parduoti degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas bei kitas su tuo susijusias prekes ir paslaugas, o atsakovė - Sutarties 3.7.1 punktu ir Sutarties priedu Nr. 1 - įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su ieškove pagal jos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išdavė personifikuotas mokėjimo priemones – 90 kreditinių kortelių dyzeliniam kurui įsigyti ir įsipareigojo tarpininkauti, kad jos būtų aptarnaujamos degalinėse, kurios yra šalyse, nurodytose tinklapyje www.crtpartner.com. Atsakovė reguliariai pirkdavo dyzelinį kurą naudodamasi ieškovės išduotomis kortelėmis, o ieškovė, už faktiškai nupirktą dyzelinį kurą, pagal Sutarties 3.3 punktą ir Sutarties priedo Nr. 1. 1.5 punktą, vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną) išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurias, kartu su išrašais apie operacijas, atsakovei išsiųsdavo elektroniniu paštu. Ieškovė atsakovei 2018 m. balandžio 30 d. atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Serija RU16 Nr. 6488 - 7.334,06 Eur sumai. Kadangi atsakovei pagal Sutarties priedo Nr. 1 1.4 punktą nebuvo suteiktas kreditas, atsakovė dėl Sutarties 3.8.2 punkte numatytų aplinkybių gavo laikiną kreditą, kuris turėjo būti apmokėtas kiekvieno einamojo mėnesio pradžioje, 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sutarties 3.5 punktu šalys įtvirtino susitarimą, kad visas pagal Sutartį išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė atsakovei pateikia tik elektroniniu paštu, nurodytu Sutarties priede Nr. 1. Be to, tuo pačiu punktu šalys sutarė, kad elektroniniu paštu išsiųsta PVM sąskaita-faktūra yra laikoma atsakovės gauta, praėjus vienai kalendorinei dienai nuo jos išsiuntimo dienos. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 13.355,39 Eur skolos, 868,14 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal 2018 m. kovo 31 d. šalių sudarytą sutartį ir jos pagrindu 2018 m. kovo 31 d. atsakovei išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (civilinė byla Nr. e2-18038-1077/2018). Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio mėn. (iki balandžio 9 d.) atsakovė atliko kuro įsigijimo transakcijas Rusijoje, OOO „Avtoresurs“ aptarnaujamose degalinėse. Atsakovei išduotos kortelės užblokuotos nuo 2018 m. balandžio 10 d. (kuro kortelių duomenų bazės išrašas). Byloje nėra duomenų, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija RU16 Nr. 6488 būtų atliktas apmokėjimas 7334,06 Eur sumai.
Dėl skolos
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis), o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. CRT-A-0934, 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei reguliariai parduoti degalus ir kitus produktus bei paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal jos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (Sutarties 3.7.1 punktas ir Sutarties priedas Nr. 1). Pagal ieškovės išduotas kreditines korteles dyzeliniam kurui įsigyti, vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną) ieškovė išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo dienos (Sutarties 3.3 punktas ir Sutarties priedas Nr. 1). Ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė gaudavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (Sutarties priedas Nr. 1). Atsakovė, pateiktuose išrašuose nustačiusi neatitikimus, per 3 darbo dienas nuo jų (išrašų) gavimo, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę (Sutarties 2.2.5 punktas).
Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovės teigimu, atsakovė neapmokėjo 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija RU16 Nr. 6488 - 7334,06 Eur sumai.
Vadovaujantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamoje byloje, atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentais, kad negavo minėtos sąskaitos-faktūros, todėl neturi pareigos jos apmokėti, be to, pagal kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) kuras buvo įpiltas ne transporto priemonei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad atsakovė savo teiginio nepagrindė leistinais įrodymais, todėl toks atsakovės teiginys vertinamas kaip siekis išvengti savo sutartinės prievolės vykdymo. Kadangi atsakovė Sutarties 2.2.4 punktu įsipareigojo saugoti korteles ir užtikrinti, kad jos nepatektų asmenims, neturintiems teisės jomis naudotis, tai pateikdama kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui ir kitai transporto priemonei, prisiėmė atsakomybę už kortelės panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 2.3 punktu atsakovė įsipareigojo informuoti ieškovę (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas) apie pasikeitusį adresą ar kitus rekvizitus, reikalingus PVM sąskaitos-faktūros pateikimui. Tačiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie pasikeitusį el. pašto adresą ar kitas aplinkybes, todėl ieškovės išsiųsta PVM sąskaita faktūra, Sutartyje nurodytu el. pašto adresu, yra laikoma įteikta praėjus vienai kalendorinei dienai nuo jos išsiuntimo dienos (Sutarties 3.5 punktas). 2018 m. gegužės 10 d. atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikta PVM sąskaita faktūra ir jos išklotinė, todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtus Sutarties punktus, laikoma, kad atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. gavo minėtą sąskaitą ir per 10 dienų nuo jos išrašymo privalėjo ją apmokėti. Konkrečiu atveju aktualu tai, kad iniciatyva įsigyti kurą kyla iš atsakovės, nes jos darbuotojai už įsipiltą kurą atsiskaitė ieškovės išduotomis kortelėmis ir gavo kvitus. Taigi, būdama rūpestinga ir profesionali įmonė, planuojanti savo veiklą, atsakovė turėjo žinoti (žinojo) visą informaciją apie jos darbuotojų įsipilamus kuro kiekius, o taip pat ir pareigą atsiskaityti už nupirktą kurą.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžią, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už įsigytus degalus, automobilinius produktus ir kitas prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija RU16 Nr. 6488 - 7334,06 Eur sumai, yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis).
Dėl palūkanų
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pagal Sutarties 3.9 punktą atsakovei pavėlavus atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad paskaičiuotos palūkanos sudaro 5079,69 Eur. Pažymint tai, kad atsakovė yra privatus verslo subjektas, paprastai laikomas turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas, byloje nenustačius, kad pasirašydamas Sutartį, atsakovė veikė ne laisva valia, Sutarties sąlygos jai buvo neaiškios, dėl ko ji negalėjo numatyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių (CPK 178 straipsnis), konstatuojama, kad atsakovė, pasirašydamas Sutartį su ieškovė, matė Sutartyje nustatytas palūkanas ir jų dydis atsakovei nebuvo kliūtis tokią sutartį sudaryti, sąmoningai prisiimant galimą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl 5079,69 Eur palūkanų priteisimo yra laikomas pagrįstu ir tenkinamas.
Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Procesinių palūkanų skaičiavimas, kol bus neįvykdytas teismo sprendimas, skatina skolininką įvykdyti teismo sprendimą.
Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų paga komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8,00 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis). Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (3 straipsnio 2 dalis). Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (7 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė įsipareigojo apmokėti sąskaitas per 10 dienų nuo jų išrašymo dienos. Ieškovė 2018-04-30 išrašė sąskaitą ir 2018-05-10 pateikė apmokėjimui. Minėta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos apmokėti sąskaitą, ieškovei nuo 2018 m. gegužės 10 d. atsirado teisė skaičiuoti palūkanas nuo neapmokėtos sumos. Taigi yra laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metinės palūkanų už priteistą 15.733,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 280,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 3704,29 Eur išlaidos advoko pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 3984,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės OOO „GrinAlMa“, į.k. 691558267, atsakovės UAB „CRT Partner“, į.k. 302760841, naudai 7.334,06 Eur (septynis tūkstančius trys šimtus trisdešimt keturis eurus 06 ct) skolos, 5.079,69 Eur (penkis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 69 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) išieškojimo išlaidų, 8 proc. (aštuonių procentų) metines palūkanas už priteistą 12.453,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3984,29 Eur (trys tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė