Civilinė byla Nr. 2-218-517/2021

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00636-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.16

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 2 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant K. S.,

dalyvaujant ieškovo A. J. atstovui advokatui E. M.,

atsakovui V. B., jo atstovei advokato padėjėjai S. M. – V,

ekspertui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui V. B., dėl transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. B., prašydamas: 1) nutraukti 2020 m. kovo 19 d. tarp atsakovo V. B. ir ieškovo A. J. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją: priteisti ieškovui iš atsakovo už transporto priemonę sumokėtus 1550,00 Eur; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 170,00 Eur nuostolių; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1720,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) įpareigoti ieškovą grąžint atsakovui automobilį AUDI A4 Avant, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6) priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį rado automobilio AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimą portale www.autogidas.lt., telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šio automobilio kaina buvo nurodyta 1700,00 Eur. Susisiekė su V. B. (toliau – ir atsakovas) ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Telefoninio pokalbio metu paklausė atsakovo dėl automobilio trūkumų ar defektų. Atsakovas patikino, kad automobilis trūkumų neturi. Susitarė, kad automobilio AUDI A4 Avant atvažiuos apžiūrėti jo buvimo vietoje Ukmergės rajone. Su draugu E. M. nuvyko apžiūrėti automobilio. Apžiūrint minėtą automobilį, atsakovas taip pat kaip ir telefonu, patikino, kad automobilis be defektų, techniškai tvarkingas. Jis (ieškovas A. J.) neturėjo pagrindo netikėti atsakovu. Jam ir draugui E. M. apžiūrėjus šią transporto priemonę ir išbandžius ją kelyje, akivaizdžių defektų nepastebėjo, todėl į specializuotą autoservisą kreiptis nebuvo jokio pagrindo. Nusprendė įsigyti minėtą automobilį ir su atsakovu sulygo automobilio pardavimo kainą – 1550,00 Eur. Atsakovas prašė į pirkimo - pardavimo sutartį įrašyti mažesnę sumą, tai yra 1000,00 Eur, kad išvengti papildomų mokesčių. Manė, kad tai jam jokių pasekmių nesukels, todėl nepagalvojęs sutiko ir atsakovui 2020 m. kovo 19 d. pildant pirkimo - pardavimo sutartį, įrašė į sutartį automobilio pirkimo - pardavimo kainą – 1000,00 Eur. Be to, į sutartį buvo įrašyta žymiai mažesnė rida: sutartyje nurodyta rida – 23 000 km., o 2019 m. liepos 2 d. techninės apžiūros kortelėje – 226359 km. Tvirtina, jog šios aplinkybės įrodo, kad tokiu būdu atsakovas bandė slėpti automobilio trūkumus, nes transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje jokių trūkumų įrašyta nebuvo.

Be to, ieškovas nurodė, kad po nurodyto sandorio, tai yra nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. vykdė lauko pratybas kareivinių rėžimu, todėl įsigyto automobilio eksploatuoti neturėjo galimybės. Tačiau po pratybų, tai yra 2020 m. balandžio 4 d. pradėjo naudotis automobiliu ir automobilis sugedo. Prieš pradedant naudotis automobiliu, nustatė ridą nuo nulio. Su automobiliu nuvažiavo nuo Ukmergės iki Vilniaus, nuo Vilniaus iki Ruklos ir grįžtant iš Ruklos, ties Elektrėnais įvyko gedimas, viso nuvažiavus tik apie 250 km. 2020 m. balandžio 6 dieną automobilį AUDI A4 Avant nugabeno į autoservisą „ALGauto“, esantį Žemynos g. 13a, Vilniuje. Ten buvo atlikta apžiūra ir nustatyta, kad tai variklio gedimas ir variklis neremontuojamas. Automobilis negali būti eksploatuojamas. Autoservisas 2020 m. balandžio 23 d. išdavė automobilio gedimo nustatymo aktą. Autoservise nustatytas gedimas ir konstatuotas faktas, kad variklio remontas buvo „šviežiai“ remontuotas ir atliktas nekokybiškas remontas, ko pasėkoje variklis neberemontuojamas. Atsakovas nedelsiant apie tai buvo informuotas telefonu. Be to, su atsakovu susirašinėjo SMS žinutėmis. Atsakovas jam (ieškovui A. J.) pasiūlė 300,00 Eur. Jis (ieškovas) su tokia suma nesutiko, nes automobilį pirko iš sutaupytų lėšų, o tokio mąsto remonto tikrai nebuvo numatęs. Pažymi, jog iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas tikrai remontavo automobilį. Atsakovas jam rašė: „Gal kokia turbina sugedo jeigu balti dūmai, na pats supranti, būčiau žinojęs būčiau sutvarkęs ar taip ar taip pinigų nemažai įkišęs buvau“. Ieškovo teigimu, iš to matyti, kad automobilį atsakovas remontavo. Pats atsakovas šiuo automobiliu važinėjo, todėl tikrai turėjo informuoti apie trūkumus ar buvusius gedimus. Nepavykus susitarti, atsakovui 2020 m. gegužės 6 d. išsiuntė pretenziją su serviso gedimo aktu dėl to, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas ir suvoktų situacijos rimtumą. Nepaisant to, atsakovas su ieškovu daugiau nesusisiekė ir į pretenziją iki nurodyto termino (2020 m. gegužės 20 d.) neatsakė. Jokios savo pozicijos neišreiškė. 2020 m. gegužės 26 d. nuvykęs į servisą, susimokėjo 170,00 Eur už serviso paslaugas. Nurodo, jog ieškovo įsigytas automobilis turi esminį defektą ir negali būti eksploatuojamas, tai yra negali būti naudojamas tam, kam buvo įsigytas, jo kokybė neatitinka nurodytos sutartyje, todėl prašo nutraukti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, taip pat atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius. Pabrėžia, kad nurodomas trūkumas automobilio pirkimo metu aptartas nebuvo. Parduodamo automobilio kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nenurodyta jokių defektų ar reikalavimų – automobilis turėjo atitikti įprastus reikalavimus. Jeigu būtų žinojęs automobilio defektus, niekada nebūtų įsigijęs šio automobilio už tokią kainą. Tvirtina, jog neginčytina, kad šiuo atveju nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimu, todėl yra pagrindas nutraukti sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį.

Be to, ieškovas nurodė, kad autoserviso akte yra nurodyta, jog galimai dėl nekokybiško remonto padaryta didelė žala, dėl ko automobilio variklis yra neremontuojamas. Galimai tokiu būdu siekta paslėpti defektus, kad jų nebūtų pirkimo - pardavimo metu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pardavėjas pardavimo metu pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie automobilio trūkumus. Automobilio variklio defektas išoriškai apžiūrint automobilį matomas nebuvo, jis paaiškėjo tik nuvažiavus kelis šimtus kilometrų. Be to, net ir tuomet, jeigu automobilio būklė būtų vertinama specializuotame servise, variklio defektai ir netinkamai suremontuoto variklio faktas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas. Automobilio variklio patikra servise ieškovui kainavo 170,00 Eur. Automobilio variklio gedimui identifikuoti buvo būtina speciali įranga. Tokios brangios specializuotos patikros apžiūrint perkamą automobilį, suprantama, nėra atliekamos, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų patikrinęs automobilį servise, nustatyti variklio defektą įprasto patikrinimo metu nebūtų galimybės. Teigia, jog atsakovas įsigijęs minėtą automobilį juo naudojosi savo tikslams ir remontavo automobilį. Techninė automobilio apžiūra atlikta 2019 m. liepos 2 d., kurioje nurodyta automobilio rida 226359 km. Tai reiškia, kad atsakovas prieš parduodant ieškovui automobilį juo naudojosi pats, nes jam įsigijus automobilį, automobilio rida buvo 236000 km. Iš to galima daryti prielaidą, kad atsakovui visi AUDI A4 Avant trūkumai buvo žinomi ir nekokybišku remontu buvo užslėpti. Neturi galimybės patikrinti automobilio prikimo - pardavimo istorijos, prieš tai sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties. Mano, kad tik turint tokią informaciją, būtų akivaizdus ir pirkimo kainos nuslėpimas dėl nustatytos mokesčių sistemos. Ankstesnėje sutartyje būtų matoma automobilio įsigijimo kaina, kas galimai patvirtintų faktą dėl 550,00 Eur atsakovo noro nuslėpti būtent tokią sumą. Galimai būtų informacija apie automobilio defektus jo pirkimo momentu, kuriuos atsakovas aplaidžiai suremontavo, ko pasėkoje jam (ieškovui) įsigijus automobilį, jis tapo nebeeksploatuojamas. Teigia, jog faktinės ginčo aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus ir nuvažiavus trumpą atstumą, paaiškėjo tokių variklio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį, tai yra važiuoti.

Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pripažįsta, jog 2020 m. kovo 19 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovo nuosavybėn. Sutartyje jokie automobilio defektai nefiksuoti, nes jie pardavimo metu atsakovui nebuvo žinomi. Prieš tai, tai yra 2019 m. kovo 3 d. nupirkus šį automobilį iš ankstesnio savininko, defektai taip pat nebuvo fiksuoti. Jis (atsakovas V. B.) jokių pretenzijų dėl automobilio kokybės ankstesniam savininkui nėra reiškęs. Pagrindo pretenzijoms nebuvo. Pirmoji automobilio registracijos data – 2001 m. spalio 4 d. (automobilis yra 19 metų senumo), todėl jokių kokybės garantijų tokiai transporto priemonei jau nebėra. Atsakovas šios transporto priemonės savininku (ir jau nebe pirmu) buvo vos keliolika dienų, automobilio intensyviai neeksploatavo, esminių remonto darbų neatliko. Teigia, jog kai kurios ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, tačiau dalis jų yra traktuojama subjektyviai, ieškovui palankia linkme. Realūs faktai ir dėl to ginčo nėra, kad skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo patalpintas portale www.autogidas.lt. Skelbime trūkumai nenurodyti, nes jų ir nebuvo. Kaina skelbime buvo keista kelis kartus, kokia paskutinė – atsakovas neprisimena. Atsakovui staiga atsirado galimybė išvykti ilgesniam laikui gyventi bei dirbti į Švediją, todėl nutarė turėtą transporto priemonę parduoti. 2020 m. kovo 19 d. atsakovui paskambino ieškovas ir domėjosi parduodamu automobiliu, klausė, ar automobilis techniškai tvarkingas, taip pat jam buvo aktualu, ar parduodamas automobilis  yra atsakovo nuosavybė. Telefonu atsakovas nurodė, jog automobilis nėra naujas, kad reikia susitvarkyti saloną, atlikti kitus įprastus bei smulkius kosmetinių defektų šalinimus. Taip pat ieškovui buvo aktualus automobilio identifikavimo numeris, kuris pastarajam buvo nusiųstas (tikrino automobilio istoriją, tai yra ridą, ar nevogtas, nedaužtas ir pan.). Po kurio laiko, tą pačią dieną, tai yra 2020 m. kovo 19 d., vėl paskambino ieškovas ir pranešė, jog nori automobilį apžiūrėti, paprašė nurodyti tikslų adresą, kur nuvykti ir maždaug per 1,5 h atvažiavo patikrinti automobilio. Atvykęs ieškovas, apžiūrėjo parduodamo automobilio kėbulą, saloną, taip pat buvo atsidaręs variklio dangtį, vertino būklę pats. Ieškovui automobilis patiko, todėl paprašė juo pavažinėti. Iš pradžių važiavo ieškovo draugas, vėliau pats ieškovas. Grįžę jokių pastabų neturėjo. Taip pat automobilio degimą išjungė ir vėl įjungė, tikrindami, ar jis gerai vedasi, kol neataušo variklis. Be to, užvestam automobiliui buvo atsukęs tepalo užpylimo kamštį. Viską sužiūrėjęs, ieškovas nutarė automobilį pirkti. Vyko derybos dėl kainos ir abi sandorio šalys sutarė dėl automobilio įsigijimo už 1000,00 Eur. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas atsakovą namuose. Sandorio suma buvo nedidelė, todėl ieškovas sumokėjo grynais pinigais. Atsakovas automobilį pardavė už tokią pat kainą, už kurią jį pats buvo įsigijęs, nes automobilis per tiek laiko nenusidėvėjo. Dėl šių priežasčių nesupranta apie kokį mokesčių vengimą kalba ieškovas. Tvirtina, jog ieškovas nuo pat pirmo skambučio atsakovui buvo labai suinteresuotas kuo skubesniu sandorio sudarymu. Ieškovas nenorėjo nuvažiuoti į autoservisą dar sykį peržiūrėti automobiliu būklės ir taip įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, dėl ko prisiėmė tokio atsisakymo galimą riziką. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu parduodamas automobilis buvo tvarkingas, tą puikiai matė tiek pats pirkėjas, tiek kartu su juo buvęs kitas asmuo, todėl sutartyje jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti. Automobilis buvo parduotas, kai rida siekė 230000 km. Ši aplinkybė ieškovui puikiai žinoma, pirkimo - pardavimo sutartyje tiesiog yra įsivėlusi klaida, nes pabaigoje trūksta vieno nulio. Atsakovas niekada nesielgė neteisėtai ir automobilio ridos neatsukinėjo, už tai yra baudžiama. Ieškovas buvo laisvas tikrinti realiai automobilyje fiksuotą ridą, su rida, nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje. Labai tikėtina, jog ir pats ieškovas šios klaidos nepastebėjo, o dabar dirbtinai šią aplinkybę sieja su automobilio trūkumu. Teigia, jog vienokie ridos rodmenys pačioje transporto priemonėje ir per žmogišką klaidą kitoks jų fiksavimas turto perleidimo sandoryje neįrašant nulio, nėra daiktą trūkumas CK 6.333 straipsnio prasme. Juolab, kad rida aiškiai fiksuota TA rezultatų kortelėje (ataskaitoje). Ji (rida) taip pat buvo žinoma ieškovui pagal automobilio WIN kodą. Ieškovas laisvai apžiūrėjo automobilį, buvo laisvas tikrinti, kokie skaičiai nurodyti sutartyje. Nurodo, jog iš ieškovo pridėtos 2020 m. kovo 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi privalomi duomenys, tai yra transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovo nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadinta ir kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta atsakovui nežinomi. Taip pat atsakovas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, kadangi jie jam nebuvo žinomi. Tai, kad atsakovui nebuvo žinomi transporto priemonės trūkumai patvirtina ir į bylą teikiama ginčo automobilio 2020 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp jo (atsakovo) ir prieš tai buvusio automobilio savininko. Joje nenurodyta, kad atsakovui priklausęs automobilis turi trūkumų ar būtų kaip nors sugadintas. Visa tai suponuoja, jog atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku, nežinojo apie automobilio trūkumus ir tyčia jų neslėpė. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, jog trūkumas nebuvo akivaizdus ir be specialaus tyrimo nenustatytinas. Ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, visa informacija apie automobilio būklę disponavo, o sudarydamas transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninio vertinimo pas specialistus neatliko, nors tokią galimybę turėjo. Pažymi, kad atsakovui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar panašiai, ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.

Be to, atsakovas nurodo, kad automobilį pardavė po aštuonių mėnesių nuo paskutinės techninės apžiūros. Tai reiškia, kad ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas, tinkamas eksploatuoti ir viešajame eisme galėjo dalyvauti iki 2021 m. liepos 2 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, jog 2019 m. liepos 2 d. ginčo automobiliui vykdant privalomąją techninę apžiūrą, UAB Šiaulių techninių apžiūrų centre buvo atliktas išmetamųjų dujų matavimas pagal išmetamųjų dujų ribas, kurios taikomos po 2002 m. liepos 1 d. pirmą kartą registruotiems automobiliams su variklio kibirkštiniu uždegimu. Šios ribos yra ženkliai mažesnės nei tos ribos, kurios taikomos automobiliams registruotiems iki 2002 m. liepos 1 d. (ginčo automobilio pirmos registracijos data – 2001 m. spalio 4 d.). Visa tai suponuoja, jog variklis buvo techniškai tvarkingas, nebuvo jokių alyvos deginimo požymių, nes priešingu atveju visa tai būtų ženkliai pakeitę išmetamųjų dujų išmetimo rodmenis. Teigia, jog tiek ieškovas, tiek jo draugas ginčo automobilį išbandė, jis kuo puikiausiai važiavo. Ieškinyje pats ieškovas pripažįsta, jog automobilį eksploatavo ir kurį laiką jokių variklio gedimų nebuvo. Visa tai suponuoja, kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją važiuoti atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Nurodo, jog nepamirština aplinkybė, jog automobilis yra devyniolikos metų senumo. Atsakovas jo savininku buvo labai mažą laiko tarpą. Atsižvelgiant į prikimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienerius metus eksploatuotas automobilis, todėl pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip kad nurodo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų, nežinomų atsakovui, arba suprasti, jog jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis savo paties atlikta patikra. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tai yra turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pirkdamas daugiau nei devyniolikos metų senumo transporto priemonę bei žinodamas, kad automobilis yra turėjęs kelis savininkus, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę specializuotame autoservise, tačiau to nepadarė. Automobilis buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika. Šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdamas specialistus į automobilio apžiūrą. Teigia, jog ieškovas ieškinyje prieštarauja pats sau. Viena vertus teigia, kad jokių defektų apžiūrint ir bandant automobilį nepastebėjo, turto perdavimo metu trūkumų nebuvo, kita vertus – teikiamu ieškiniu bando įrodyti, jog pirkimo - pardavimo sandorio objektas jo perleidimo metu buvo su defektais. Be to, tvirtina, jog niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog turto perleidimo metu ginčo automobilis turėjo gedimą, tai yra buvo netvarkingas jo variklis. Atkreipia dėmesį, jog jei 2020 m. kovo 19 d. automobilio variklis būtų turėjęs tokių defektų, apie kuriuos kalba ieškovas, jis būtų sugedęs bandymų metu ir tikrai nebūtų buvę įmanoma nuvažiuoti, kaip pats ieškovas pripažįsta, kelis šimtus kilometrų. Prie ieškinio pridėtos autoserviso pažymos ieškovo dėstomų aplinkybių nepatvirtina. Visų pirma, nei viena iš trijų pažymų nepatvirtina automobilio trūkumų atsiradimo laikotarpio. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymoje vartojama sąvoka „šviežiai remontuota“ gali būti traktuojama labai įvairiai. Visų antra, pažymos yra: niekinės, nes nei vienoje iš jų nėra fiksuota automobilio rida, kas yra būtina padaryti rengiant analogiško pobūdžio pažymas ir įprastai kiekvienas autoservisas tai fiksuoja bet kokiame su automobilių remontu susijusiame dokumente. Taigi, jam (atsakovui) jokie gedimai, prieš parduodant automobilį nebuvo žinomi. Priešingai, automobilis buvo tvarkingas, todėl negali kilti atsakovo atsakomybę dėl ieškovo nurodytų trūkumų. Ieškovas pats atsakovui yra teigęs, jog bandė automobilį tvarkyti, todėl dėl jo netinkamos automobilio eksploatacijos ar vykdyto remonto ir atsirado aptariami variklio gedimai.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 8 d., metu ieškovas A. J. papildomai paaiškino, kad automobilio įsigijimui buvo susitaupęs 900,00 Eur, likusią 800,00 Eur sumą jam paskolino draugės K. B. mama. Atsakovas tiek pokalbio telefonu metu, tiek apžiūrint automobilį jį (ieškovą) patikino, kad automobilis neturi jokių defektų. Pavažiavo apie 300 - 400 metrų, norėdamas išbandyti automobilį. Jokių pašalinių garsų negirdėjo, jokių defektų nepastebėjo. Atsakovo namuose pastarasis surašė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodyta rida viename sutarties egzemplioriuje yra klaida, nes realiai buvo apie 230000, o tikrai ne 23000. Automobilį įsigijo už 1550,00 Eur., o sutartyje įrašė 1000,00 Eur dėl mažesnių mokesčių. Pinigų perdavimą matė jo kolega E. M.. Grįžo namo su įsigytu automobilių į Vilniaus miestą. Važiuojant automagistrale, nieko įtartino nepastebėjo. Jis sugrįžo į namus, daugiau automobiliu tą dieną niekur nevažiavo. Kitą dieną, iš Vilniaus nuvažiavo į Ruklą, kur dirba. Nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. automobilio neeksploatavo, buvo tarnyboje kariuomenėje. Jis (ieškovas) buvo dalinyje, niekas nevažinėjo įsigytu automobiliu. Grįžtant į namus iš darbo (balandžio 3 d.), ties Elektrėnais transporto priemonė ėmė vibruoti. Nebereagavo į spaudžiamą greičio pedalą, pradėjo drebėti, mirksėti skydeliai ir užgeso variklis. Variklis užgeso nuo tarnybos vietos nuvažiavus tik apie 40-45 km. Atidarius kapotą nieko nesimatė. Paliko automobilį stovėti apleistoje sodyboje, kieme, nes tralą susirado po dviejų dienų, tai yra pirmadienį. Per tas dienas niekas į automobilį lysti nebandė. Tralu nugabeno automobilį į Vilnių, į autoservisą. Autoservise minėtą automobilį paliko dviem mėnesiams, kol buvo išsiaiškinta, kad variklis yra sugedęs neremontuojamai. Jam buvo išduotas automobilio defektavimo aktas. Autoserviso direktorius jam pasakė, kad nustatė, jog variklis buvo tvarkytas neseniai. Dėl gedimo reikalinga keisti variklį su turbina. Automobilio perdavimo momentu V. B. jam nesakė, kad remontavo variklį, tik sakė, kad dažė kėbulą. Tačiau skelbime atsakovas buvo nurodęs, kad taisytas ne tik automobilio kėbulas, bet ir variklis. Iš autoserviso minėtą transporto priemonę nuvežė tralu į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: Grigalaukio g. 34, Vilniaus m., netoli savo namų. Niekas daugiau minėtu automobiliu nesinaudojo. Pirkdamas žinojo, kad perka naudotą automobilį, kad rida yra nemaža, tačiau nesitikėjo, kad automobiliu nebus galima važiuoti. Jis pats ar jo draugai automobilio neremontavo. Sutikimą autoservisui tikrinti automobilį davė, intervencija buvo daroma, kad nustatyti gedimą. Prieš užgęstant varikliui, drebėjimas vyko 5-20 sekundžių. Jis spaudė greičio pedalą, tačiau nereagavo. Jokio garso negirdėjo. Autoservise nustatė, kad trūko vienas vožtuvas, kuris atsidūrė turbinoje. Nežino, ar automobilyje yra lipdukas, patvirtinantis, kad buvo keistas variklis. Autoservise jam sakė, kad buvo nuslinkęs diržas, kad pavyko užvesti variklį, tačiau garantijos nedavė, kad dirbs, nes geso, dėl to buvo tiriama toliau. Autoservise aiškinosi problemą, tikrai nebuvo sugadintas. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo įrašytas ridos skaičius, nežiūrint į automobilio rodmenis. Nevažiavo tikrai 4000 km su įsigytu automobiliu. Kaip jau ne kartą pažymėjo, automobilis sugedo nuvažiavus tik apie 250 km.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas E. M. prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad byloje įrodyta, kad ieškovas iš atsakovo nusipirko automobilį, kuris nepataisomai sugedo nuvažiavus tik kelis šimtus kilometrų. Tiek kainą, tiek neteisingai nurodytą ridą pildė pats atsakovas. Ieškovas negalėjo nuvažiuoti 4000 km., nes bylos duomenimis, automobiliu naudojosi tik kelias dienas, važiavo tik du kartus, mažą kilometrų atstumą. Pats atsakovas skelbime nurodė, kad atliktas variklio remontas, tikėtina, kad atsakovas atliko variklio remontą ir pardavė automobilį ieškovui su defektu. Šis defektas egzistavo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovas negalėjo pamatyti užslėpto variklio defekto. Ieškovas tikrai nebūtų įsigijęs automobilio, jei būtų žinojęs apie šį defektą. Dėl ginčo dėl automobilio kainos, vertina, jog atsakovas pildydamas sutartį, ją nurodė mažesnę dėl mažesnių mokestinių prievolių. Ieškovui susirašinėjant su atsakovu bei teigiant, jog sumokėta už automobilį 1550,00 Eur., atsakovas šios kainos susirašinėjime neginčijo, pritarė, kad tokia kaina buvo. Tik pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, jau teigė, kad automobilį pardavė už 1000,00 Eur. Be to, byloje įrodyta, jog būtent 1550,00 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui, dalį pinigų skolindamasis iš savo draugės mamos. Taip pat pažymi, jog visiškai nelogiška, kad esant skelbime nurodytai 1700,00 Eur kaina, atsakovas būtų kainą nuleidęs vos ne per pusę, tai yra iki 1000,00 Eur. Pilnai tikėtina, jog kaina buvo nuderėta iki 1550,00 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas vyresnis amžiumi už ieškovą. Be to, atsakovo teiginiai, kad jis pats automobilį įsigijo iš ankstesnio pirkėjo už 1000,00 Eur., dėl ko neturėjo suinteresuotumo mokėti mažesnių mokesčių, yra prieštaringi. Prie atsiliepimo atsakovas prideda pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog šį automobilį pirko iš D. S., tačiau iš Registrų centro duomenų, ką patvirtino posėdžio metu ir pats atsakovas, jis jį pirko Šiauliuose iš D. Ž.. Pažymi, jog byloje duotais eksperto V. M. paaiškinimais nėra pagrindo remtis, nes ekspertas ekspertizės neatliko, kaip liudytojo parodymai nevertintini, nes davė abstrakčius paaiškinimus, automobilio neapžiūrėjo. Ieškovas tinkamai įgyvendino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodinėjimo pareigą, ieškinys pagal bylos įrodymus tenkintinas pilnai. 

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė advokato padėjėja S. M. – V. prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai advokato padėjėja nurodė, kad buvo sudaryta tipinė pirkimo - pardavimo sutartis, joje nebuvo nurodyta, kokia turėtų būti daikto kokybė, todėl turi būti įprasti reikalavimai. Be to, automobilis buvo įsigytas iš neprofesionalaus pardavėjo. Automobilis turi būti techniškai tvarkingas, juo turi būti galima naudotis pagal paskirtį – važiuoti. Ieškovas ieškinyje teigia, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, tačiau sutartyje reikalavimai nurodyti nebuvo. Aptariamo automobilio techninė būklė tinkama, nes yra galiojanti techninė apžiūra, kuri atlikta vos prieš tris mėnesius. Tai rodo, kad automobilis buvo tvarkingas, perdavimo - priėmimo metu atitiko reikalavimus, dalyvavo viešajame eisme. Buvo eksploatuojamas. Su ginčo automobiliu ieškovas nuvažiavo 4500 km., kas yra nemažai beveik 20 metų senumo automobiliui. Atsižvelgiant į automobilio ridą, į tai, kad kainavo 1000,00 Eur sumą, ieškovas, kaip apdairus žmogus, turėjo elgtis teisingai ir įsitikinti parduodamo daikto kokybe. Be to, nėra aišku, koks gedimas įvyko. Gedimo nustatymo akte automobilio rida fiksuota nebuvo, tiksli gedimo priežastis nenustatyta, nurodomi tik spėjimai. Be to, aktas surašytas tik 2020 m. balandžio 23 d., kai gedimas fiksuotas 2020 m. balandžio 6 d. Tvirtina, jog aptariamas gedimo nustatymo aktas yra ydingas, niekinis, nes ekspertas V. M. paaiškino, jog fiziškai neįmanoma, kad vožtuvas įkristų į turbokompresorių. Teigia, jog nors ieškovas galimai ir buvo tarnyboje, tačiau automobiliu galėjo naudotis kiti asmenys. Ieškovo pateiktame įrašė fiksuota automobilio rida 234482, taigi objektyviais duomenimis ieškovas nuvažiavo 4500 kilometrų. Be to, atsakovas neturi atsakyti už kitų asmenų galimai atliktus remonto darbus ir apie juos nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje.

Atsakovas papildomai nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. įsigijo automobilį AUDI A4 Avant iš pažįstamo D. S., gyvenančio Ukmergėje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau buvo įtrūkęs kėbulas, todėl jį perdažė. Daugiau jokių remonto darbų neatliko. Skelbime įrašė, kad atliktas variklio remontas, nes tai žinojo iš pardavėjo D. S.. Jis (atsakovas) eksploatavo automobilį 16 dienų, nuvažiavo apie 3000 km, jokių defektų nepastebėjo. Automobilis važiavo be priekaištų. Kai ieškovas informavo apie automobilio gedimą, pastarajam pasiūlė 300,00 Eur remontui. Jis įsigijo aptariamą automobilį už 1000,00 Eur. Skelbime nurodė kainą – 1700,00 Eur, tačiau pardavė atsakovui už tą pačią sumą kaip įsigijo – 1000,00 Eur, nes nesulaukė susidomėjusių asmenų skambučių. Pardavimo kaina buvo tokia, kokia ir nurodyta sutartyje. Automobilio rida jo pardavimo atsakovui metu buvo 230000. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodydamas 23000 ridą, padarė rašybos klaidą. Atsakovui rašydamas: „būčiau žinojęs, būčiau sutvarkęs ir taip nemažai pinigų įkišau“, turėjo omenyje automobilio dažymo darbus. Atsakovas jam rašė žinutėje, kad autoservise bus bandoma atstatyti degimą, pagrindinį diržą. Po 2-3 dienų atsakovas jį informavo, kad variklis neužsiveda, kad trūko variklio vožtuvas ir pateko į turbiną. Lipduko apie variklio remontą nebuvo, pasitikėjo pardavėju iš kurio jis įsigijo šį automobilį, nes pastarąjį pažįsta. Prieš kiek laiko buvo keistas variklis, jis nežino. Jei variklio keitimas yra privalumas, tai turėjo būti keista neseniai. Jei keista ir vėliau nuvažiuota apie 50 000 km, tai jau nėra privalumas. Dažė visą kėbulą, nes buvo išblukęs lakas, nušveitė. Pats tvarkė kapotą, todėl jo remontas kainavo apie 100-150 Eur, nes tiek kainavo dažai ir šveičiamas popierius. Užtruko apie 3 dienas.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta ieškovą A. J.. A. jam sakė, kad ketina įsigyti automobilį bei programoje „Messenger“ persiuntė skelbimo nurodą. Skelbime buvo nurodyta kaina (apie 1700,00 Eur), darbinis tūris, kuras, pardavėjo telefono numeris. Jokie defektai nurodyti nebuvo. Tiek jis, tiek draugas skambino pardavėjui (atsakovui V. B.) skelbime nurodytu telefono numeriu. Jis (liudytojas E. M.) pardavėjo klausė, ar tvarkingas salonas, kėbulas, kada daryti aptarnavimai. Atsakė, kad tvarkingas, tepalai pakeisti. Apie jokius defektus nieko nepasakė. Sakė, kad viskas gerai, tik reikėtų pasitvarkyti saloną. Jis važiavo kartu su ieškovu apžiūrėti šio automobilio. Nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, apžiūrėjo automobilį. Jis apžiūrėjo kėbulą, atidarė kapotą, užvedė variklį. Variklis dirbo normaliai, nieko įtartino nepastebėjo. Pardavėjas sakė, kad viskas tvarkinga. Jis pavažiavo šiuo automobiliu apie 3 km ir jokių techninių gedimų ar defektų nepastebėjo. Jokių papildomų garsų nebuvo. Pardavėjas nieko nepasakė, kad būtų pats remontavęs automobilį. Lyg tai sakė, kad šį automobilį įsigijo Švedijoje ir parsigabeno į Lietuvą. Mano, kad savininku pardavėjas buvo apie du ar tris mėnesius. Rida lyg tai buvo virš 230000. Automobilio kėbulas buvo visiškai tvarkingas, atrodė kaip šviežiai perdažytas. Atsakovo namuose sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Ten dar buvo atsakovo mama, tačiau ji sudarant sutartį nedalyvavo, buvo kitame kambaryje. Automobilį sutarė įsigyti už 1500,00 Eur ar 1550,00 Eur. Pardavėjas sakė, kad reikės mokėti didesnius mokesčius, todėl paprašė į sutartį įrašyti 1000,00 Eur sumą. Pirkėjas A. J. sutiko. Jam A. sakė, kad automobilio įsigijimui pinigus skolinosi. Matė, kad ieškovas atsakovui sumokėjo pinigus už automobilį. Tą pačią dieną sugrįžo į Vilnių. A. vairavo įsigytą automobilį, o jis, važiuodamas iš paskos, jokių dūmų nematė. A. kitą dieną išvyko į darbą dviem savaitėms ir buvo visą tą laiką Rukloje, automobilio neeksploatavo. Praėjus dviem savaitėm po automobilio įsigijimo, jam paskambino A. ir pasakė, kad minėtas automobilis užgeso važiuojant iš darbo Rukloje. Kaip jau nurodė, prieš grįžtant iš darbo, įsigytas automobilis stovėjo dvi savaites neeksploatuojamas. Draugas sakė, kad tralu automobilį parsigabeno į namus. Tuomet transporto priemonė buvo apžiūrėta servise ir paskaičiuota remonto darbų kaina, kuri siekia beveik įsigyto automobilio kainą. Kiek jam žinoma, automobilis stovi neeksploatuojamas prie ieškovo namų, nes yra sugedęs. Jo vairavimo stažas yra trys metai. Apie pirkimo - pardavimo sandorio registravimą nieko nežino.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovo A. J. draugė, kartu gyvena apie du metus. A. dirba kitame mieste, todėl jam reikėjo automobilio. Ieškojo skelbimuose, surado atsakovo skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis už 1700,00 Eur. Jie turėjo tik 900,00 eurų. Ji norėjo padėti A., todėl pasiūlė paskolinti likusią pinigų sumą iš savo mamos. Iš šeimos biudžeto skyrė 900,00 Eur ir dar pasiskolino iš mamos 800,00 Eur automobilio įsigijimui pagal nurodytą skelbimą. Mama pervedė minėtą pinigų sumą jai, o ji padavė šią 800,00 Eur sumą savo draugui A. Nuvažiavęs apžiūrėti automobilio ir sugrįžęs, A. iš karto pasakė, kad pavyko nusiderėti iki 1550,00 Eur. Sakė, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė 1000,00 Eur sumą, nes norėjo padėti pardavėjui dėl mokesčių. Įsigytas automobilis stovėjo prie jų namų. Kitą dieną A. išvažiavo į dalinį Rukloje ir į namus sugrįžo po dviejų savaičių. Draugas nedavažiavo automobiliu iki namų, nes užgeso variklis. Žino, kad A. iš karto kreipėsi į pardavėją (atsakovą), nes įsigytas automobilis nevažiavo. Tuomet minėtą transporto priemonę nuvežė į autoservisą. Jai draugas sakė, kad autoservise iš pradžių ieškojo smulkesnių gedimų, tačiau jų nerado, o tuomet surado gedimą ir pasiūlė keisti visą variklį. Automobilis yra neeksploatuojamas. Ji (liudytoja K. B.) yra važiavusi šiuo automobiliu su draugu vieną kartą, pirkimo dieną, nuvažiavo 15 km atstumą. Jos draugas automobilio neremontavo, autoservise ieškojo gedimo.

Ekspertas V. M. paaiškino, jog susipažinęs su bylos medžiaga mano, jog automobilio AUDI A4 Avant variklio gedimas galėjo įvykti dėl dviejų priežasčių: atsilaisvino pagrindinis diržas ir vožtuvo fragmentas pateko į turbokompresorių arba vožtuvo gabalėlis atitrūko, pateko į cilindrą ir dėl to nusmuko diržas. Abu mechanizmai įmanomi. Kai diržas nuslenka iš karto yra juntama. Mano, kad diržas nusmuko iš karto prieš gedimą. Nuslinkti diržas gali dėl nekokybiškai atlikto variklio remonto (nepakeičiamos visos detalės). Atlikus nekokybišką remontą iki diržo nusmukimo galima pavažiuoti ir 3 km ir daugiau km, kiek tiksliai, nurodyti negali. Gali būti ir 100 km, ir 1000 km. Autoserviso pažymoje nurodyta, kad gedimo priežastis yra tai, jog vožtuvas pateko į turbokompresorių (turbiną). Jo manymu, atskilo vožtuvo fragmentas. Aptariama pažyma yra neišsami. Nedrįsta sakyti, kad diržas buvo pakeistas netinkamai. Galimai galėjo būti keičiamas vožtuvas nenauju, todėl atitrūko vožtuvo fragmentas. Nėra objektyvių duomenų, kas buvo daroma. Galėtų tiksliai atsakyti tik atlikęs automobilio ekspertizę. Aptariamas gedimas gali įvykti po netinkamai atlikto remonto pavažiavus kelis šimtus kilometrų. Jei automobilio variklis būtų remontuotas autoservise, būtų buvęs užklijuotas tai patvirtinantis lipdukas. Tvirtina, jog pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu, nuvarius automobilį į autoservisą apžiūrai, tokie gedimai kokie įvyko nagrinėjamu atveju, nebūtų aptikti. Remontas yra procesas, kuriuo šalinamas gedimas. Šiuo atveju, po automobilio gedimo, autoservise buvo bandoma šalinti gedimą. Buvo bandoma atstatyti diržą, tačiau vėliau buvo rasti kitokie požymiai. Negalėjo gedimas (vožtuvo dalis patekti į turbokompresorių) įvykti autoservise, nes automobilis jau neužsivedė, o tai įmanoma, tik dirbant varikliui.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos ieškovo A. J. pateiktos laikmenos turinio matyti, jog ieškovas persiuntė liudytojui E. M. atsakovo skelbimą apie automobilio AUDI A4 Avant pardavimą bei prašė patarimo. Be to, iš vaizdo medžiagos matyti, jog automobilis AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, jo rida yra – 234482.

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad internetiniame puslapyje autogidas.lt atsakovas V. B. patalpino skelbimą dėl automobilio AUDI A4 pardavimo už 1700,00 Eur, nurodydamas, jog automobilis be defektų, variklis dirba gražiai, trauka puiki, viskas kas turi veikti, veikia puikiai, atliktas pilnas variklio aptarnavimas, pakeistas pagrindinio diržo komplektas, vandens pompa, tepalai bei visi filtrai (ieškovo bei atsakovo paaiškinimai, UAB „Vertikali media“ pažyma (b. l. 94-96)). 2020 m. kovo 19 d. ieškovas A. J. ir atsakovas V. B. sudarė šios transporto priemonės, tai yra automobilio AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodė, jog automobilis įsigyjamas už 1000,00 Eur; viename sutarties egzemplioriuje nurodant ridą – 23000 km, kitame – 230000 km ridą (b. l. 9, 101). Ieškovas ieškinyje tvirtina, jog įsigyjant transporto priemonę, jos rida buvo apie 236000 km, teismo posėdžio metu, jog apie 230000 km., atsakovas tvirtina, jog ši rida buvo 230000 km. Pagal šią sutartį atsakovas V. B. pardavė, o ieškovas A. J. nusipirko automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, jis už automobilį grynais pinigais sumokėjo atsakovui 1550,00 Eur, o sutartyje nurodė mažesnę sumą atsakovo prašymu dėl mažesnių mokesčių. Pasak atsakovo, jam ieškovas grynais pinigais sumokėjo 1000,00 Eur sumą, tiek kiek parašyta sutartyje, mokestinių prievolių nevengė. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 601-0582501 patvirtina, jog techninė apžiūra aptariamai transporto priemonei atlikta 2019 m. liepos 2 d., automobilio registracijos data – 2001 m. spalio 4 d., rida – 226359 km (b. l. 10). Iš autoserviso „ALGAUTO“ 2020 m. balandžio 23 d. pažymos matyti, kad automobilis AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į servisą atgabentas 2020 m. balandžio 6 d. dėl variklio gedimo. Apžiūros metu buvo nuimta variklio galvutė ir nustatyta, kad išmetimo vožtuvas įkrito į cilindrą ir atsidūrė turbinoje. Dėl padarytos didelės žalos neįmanoma nustatyti tikslios gedimo priežasties. Atkreipiant dėmesį į tai, kad variklio galvutė buvo šviežiai remontuota (nauja galvutės tarpinė, variklio galvutė išplauta, tarpinėms naudotas neoriginalus hermetikas) galima spręsti, jog buvo atliktas nekokybiškas remontas (b. l. 13). Iš UAB „ALGAUTO“ serviso paraiškos - sutarties Nr. 247 bei PVM sąskaitos - faktūros ir kvito matyti, kad užsakovas (ieškovas A. J.) paaiškino, kad automobilis AUDI A4 užgeso važiuojant ir nesikuria, buvo atliktas defektavimas, kurio kaina 170,00 Eur, kuriuos atsakovas autoservisui sumokėjo (b. l. 14, 15). Byloje esantys ieškovo ir atsakovo susirašinėjimai SMS žinutėmis patvirtina, jog ieškovas informavo atsakovą, kad variklis sugedo pavažiavus automobiliu apie 250 km ir yra neremontuojamas, o variklio keitimas nauju kainuoja apie 1000,00 Eur, tačiau atsakovas ieškovui pasiūlė automobilio remontui 300,00 Eur sumą (b. l. 16, 18, 21, 22). Ieškovas A. J. 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į ieškovą V. B. su pretenzija dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos už transporto priemonę grąžinimo (b. l. 23-24). Pasak ieškovo, atsakovas per pretenzijoje nurodytą terminą su ieškovu nesusisiekė, ginčo išspręsti taikiai nepavyko.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

CK 6.334 straipsnis nustato netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, jų tarpe ir teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas, kaip pirkėjas, būtent šią teisę, t.y. nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, ir siekia įgyvendinti. Tam, kad būtų galima spręsti dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, būtina nustatyti, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Svarbu įvertinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis paaiškėjo parduoto daikto trūkumai, kokio jie mąsto, kokia jų šalinimo galimybė ir kaina, kiek pirkėjas dėl to patirtų papildomų rūpesčių, kada apie trūkumus buvo informuotas atsakovas.

Nagrinėjamu atveju, internetiniame puslapyje autogidas.lt patalpintame skelbime dėl automobilio AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo nebuvo nurodyta jokių defektų. Priešingai buvo nurodyta, kad variklis dirba gražiai, trauka puiki, važiuoklė standi be pašalinių garsų, viskas kas turi veikti, veikia puikiai (b. l. 94-96). Šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir automobilio įsigijime dalyvavęs liudytojas  E. M., kuris posėdžio metu paliudijo, jog skelbime jokie defektai nurodyti nebuvo, apie defektus pardavėjas nepasakė nei telefoninio pokalbio metu, nei apžiūrint automobilį jo įsigijimo vietoje. Be to, byloje nustatyta, kad jokių defektų nepastebėjo nei ieškovas, nei liudytojas, kurie vertino automobilio būklę.

Ieškovas nurodė, kad po nurodyto sandorio (2020 m. kovo 19 d.) sugrįžo iš Ukmergės į Vilnių, daugiau automobiliu nesinaudojo. Kitos dienos ryte (2020 m. kovo 20 d.) nuvažiavo iš Vilniaus į darbovietę Rukloje, kur nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. vykdė lauko pratybas kareivinių rėžimu. Dėl šių priežasčių, įsigyto automobilio eksploatuoti neturėjo galimybės. Automobilis stovėjo dalinyje, nei jis nei jokie kiti asmenys automobiliu nevažiavo. Pasibaigus lauko pratyboms, 2020 m. balandžio 3 d. vyko iš Ruklos į namus ir ties Elektrėnais, nuvažiavus nuo darbovietės vos 40-45 km atstumą, automobilis sugedo (ėmė vibruoti, nebereagavo į spaudžiamą greičio pedalą, pradėjo drebėti, mirksėti skydeliai ir užgeso variklis bei neužsivedė). Viso įsigytu automobiliu nuvažiavo tik apie 250 km. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosiosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ 2020 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. PP-10, iš kurios matyti, jog A. J. nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. vykdė lauko pratybas kareivinių rėžimu (b. l. 12). Be to, tai, kad automobilis nebuvo šiuo laikotarpiu eksploatuojamas teismo posėdžio metu paliudijo liudytojai E. M. ir K. B., kurie nurodė, jog A. J. 2020 m. kovo 19 d. įsigijęs automobilį, juo 2020 m. kovo 20 d. nuvyko į darbovietę Rukloje, ir į namus važiavo tik po dviejų savaičių, tačiau kelionės nebaigė, nes prie Elektrėnų automobilis sugedo, apie ką ieškovas informavo liudytojus. Taip pat ieškovas iš karto po gedimo kreipėsi SMS žinute į automobilio pardavėją (atsakovą), informuodamas apie gedimą nuvažiavus tik 45 km nuo darbovietės ir iš viso  tik apie 250 km nuo automobilio įsigijimo (b. l. 18). Kaip jau buvo pažymėta, aplinkybę, kad automobilio variklis užgeso 2020 m. kovo 20 d., kad padaryta didelė žala varikliui, dėl ko reikalinga variklį keisti patvirtina į bylą ieškovo pateiktas UAB „ALGAUTO“ serviso gedimo nustatymo aktas (b. l. 13). Siekiant išsiaiškinti gedimą, UAB „ALGAUTO“ buvo nuimta variklio galvutė ir nustatyta, kad išmetimo vožtuvas įkrito į cilindrą ir atsidūrė turbinoje. Dėl padarytos didelės žalos neįmanoma nustatyti tikslios gedimo priežasties. Atkreipiant dėmesį į tai, kad variklio galvutė buvo šviežiai remontuota (nauja galvutės tarpinė, variklio galvutė išplauta, tarpinėms naudotas neoriginalus hermetikas) galima spręsti, jog buvo atliktas nekokybiškas remontas (b. l. 13). Šias aplinkybes patvirtino serviso „ALGAUTO“ vadovas, kuris teismą informavo, jog į posėdį negali atvykti dėl sudėtingos situacijos įmonėje bei asmeninių priežasčių bei patikslino, kad visa serviso „ALGAUTO“ pateikta medžiaga yra tiksli ir teisinga (b. l. 70). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas A. J., autoservise bandant nustatyti gedimo priežastį, pradžioje buvo nustatyta, jog nuslinkęs diržas, bandant užvesti variklį, jis geso, todėl buvo aiškinamasi toliau ir buvo nustatyta, jog dėl gedimo reikalinga keisti variklį su turbina. Autoserviso direktorius jam pasakė, kad variklis buvo tvarkytas neseniai. Tai, kad dėl nekokybiškai atlikto variklio remonto galėjo įvykti aptariamas variklio gedimas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M., kuris paaiškino, jog gedimas galėjo įvykti arba dėl to, kad po nekokybiškai atlikto remonto atsilaisvino pagrindinis diržas ir vožtuvo fragmentai pateko į turbokompresorių arba dėl nekokybiško remonto vožtuvo gabalėlis atitrūko, pateko į cilindrą ir dėl to nusmuko diržas. Nors neapžiūrėjęs variklio, ekspertas tikslaus mechanizmo įvardinti negalėjo, tačiau patvirtino, jog nuslinkti diržas arba atitrūkti vožtuvo fragmentas gali dėl nekokybiškai atlikto variklio remonto, o atlikus tokį nekokybišką remontą, galima pavažiuoti automobiliu ir 3 km, ir 200 km, ir daugiau, kiek tiksliai, pasakyti negalima. Nors ekspertas negalėjo konkrečiai tvirtinti, jog diržas buvo pakeistas netinkamai, tačiau iškėlė kitą gedimo versiją, kad galimai galėjo būti keičiamas vožtuvas nenauju, todėl atitrūko vožtuvo fragmentas, dėl ko nuslinko diržas. Nors neatlikus ekspertizės, tikslaus mechanizmo ekspertas įvardinti negalėjo, tačiau aptartas į bylą pateiktas gedimo nustatymo aktas (b. l. 13) įrodo, jog gedimas įvyko dėl neseniai atlikto nekokybiško remonto. Apie ką, ieškovo teigimu, jam patvirtino automobilio defektavimą atlikusio autoserviso „ALGAUTO“ vadovas. Tai, kad variklis, prieš parduodant transporto priemonę, buvo remontuojamas neprofesionalaus specialisto patvirtina tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas paaiškino, jog nėra variklio remontą patvirtinančio lipduko, o ekspertas V. M. paaiškino, jog toks lipdukas yra klijuojamas jei atliekamas autoservise ar kompetentingo meistro. Be to, kaip jau buvo pažymėta, iš skelbimo turinio matyti, ko neneigia pats atsakovas, kad jame yra nurodyta: „<...> atliktas pilnas variklio aptarnavimas, pakeistas pagrindinio diržo komplektas, vandens pompa, tepalai bei visi filtrai <...>“. Taigi, skelbime nurodyti remonto darbai sutampa su gedimo nustatymo akto išvada, kad variklio galvutė buvo neseniai remontuota (nauja galvutės tarpinė, variklio galvutė išplauta, tarpinėms naudotas neoriginalus hermetikas) (b. 13) bei eksperto V. M. nurodyta aplinkybė, jog aptariamas gedimas galėjo įvykti atlikus nekokybišką remontą. Tuo tarpu atsakovo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis pats variklio neremontavo, o apie variklio remontą sužinojo iš asmens, iš kurio jis pats įsigijo šį automobilį prieš 16 dienų, teismas vertina kritiškai, nes atsakovo nurodomos aplinkybės dėl automobilio įsigijimo yra prieštaringos. Prie atsiliepimo atsakovas prideda pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog šį automobilį pirko iš D. S. (b. l. 31), tačiau iš Registrų centro duomenų (b. l. 65-66), ką patvirtino posėdžio metu ir pats atsakovas, jis jį pirko Šiauliuose iš D. Ž.. Kita vertus, atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis pats automobilio neremontavo, paneigta kitais bylos duomenimis. Kaip jau buvo pažymėta, iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis (b. l. 19) matyti, kad atsakovas ieškovui rašo: „gal kokia turbina sugedo <...> būčiau žinojęs, būčiau sutvarkęs, ar taip, ar taip pinigų nemažai įkišęs buvau“. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog rašydamas apie nemažą pinigų investavimą į automobilį, turėjo omenyje tai, kad nušveitė ir nudažė automobilio kapotą, nes buvo išblukęs lakas, tačiau paklaustas, kiek kainavo kapoto remontas, atsakė, teismo vertinimu, nedidelę pinigų sumą, tai yra apie 100-150 eurų už dažus ir šveičiamą popierių. Be to, iš atsakovo užduodamų klausimų ekspertui matyti, jog atsakovas turi techninių žinių apie aptariamo variklio gedimą, galimas nekokybiškai atlikto remonto priežastis. Kita vertus, atsakovas pripažino, jog skelbime nurodė apie automobilio variklio remontą, kaip privalumą, tačiau pripažino ir tai, kad toks remontas yra privalumas tik tuomet, jei atliktas neseniai. Be to, kaip jau buvo pažymėta, nors atsakovas nurodo, jog automobilį įsigijo iš pažįstamo D. S., tačiau bylos duomenimis jį 2020 m. kovo 3 d. registravo savo vardu, o ankstesnis savininkas buvo D. Ž., gyvenantis Šiauliuose, kuris šį automobilį išregistravo 2020 m. sausio 29 d. (b. l. 65-66). Taigi, teismas vertina, jog byloje yra įrodyta, kad aptariamas automobilio gedimas įvyko dėl nekokybiškai atlikto remonto, o šis remontas jau buvo atliktas sudarant ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, teismas vertina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina, jog nekokybišką remontą atliko pats atsakovas V. B., o ne asmuo, iš kurio šią transporto priemonę įsigijo atsakovas.

Priešingai nei teigia atsakovo atstovė, teismas neturi pagrindo abejoti gedimo nustatymo aktu (b. l. 13). Nors atsakovo atstovė teigia, jog šį aktą paneigia eksperto V. M. parodymai, kuriuose jis teigia, kad techniškai negalėjo visas vožtuvas patekti į turbokompresorių, tačiau kartu jis nurodė, kad pilnai tikėtina, jog galėjo patekti vožtuvo fragmentas. Taigi, teismo vertinimu, ekspertas nenurodė, kad pažyma neteisinga, o tik paliudijo, kad ji nėra išsami. Teismo vertinimu, nors smulkiai aptariamame akte gedimo mechanizmas neaprašytas, tačiau gedimas bei galimos jo priežastys yra nustatytas.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas nepaneigė pakankamai ir objektyviais įrodymais, specialiomis žiniomis ieškovo nurodytų aplinkybių, kad pastarasis automobiliu nuvažiavo sandorio dieną iš Ukmergės į Vilnių, po ko kitą dieną – iš Vilniaus į darbovietę Rukloje, kur vyko dviejų savaičių trukmės pratybos, po kurių 2020 m. kovo 20 d. važiuojant iš Ruklos į namus, sugedo, iš viso nuvažiavus tik apie 250 km; kad ieškovui apsilankius autoservise buvo nustatyta, jog sugedęs automobilio variklis, dėl ko reikalingas jo bei turbokompresoriaus keitimas nauju, kas sudaro dideles išlaidas (apie 1000,00 Eur ar daugiau). Remonto suma yra ženkli, lyginant su paties automobilio sutartine kaina. Pats atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią keistinų dalių ir remonto kainą, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius apie galimą variklio gedimą dėl ieškovo netinkamo ginčo automobilio eksploatavimo bei patvirtina, kad variklio problemos buvo dar iki ginčo automobilio pardavimo ieškovui.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, kaip galimą versiją kėlė automobilio sugadinimą autoservise. Šiai prielaidai pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Priešingai, gedimo nustatymo aktas bei paraiškos - sutartis įrodo, jog autoservise „ADGAUTO“ buvo atliktas minėto automobilio defektavimas (b. l. 3, 4). Tai, kad automobilis negalėjo būti sugadintas autoservise paaiškino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M., kuris nurodė, jog negalėjo gedimas (vožtuvo dalies patekimas į turbokompresorių) įvykti autoservise, nes automobilis tuo metu jau neužsivedė, o tai įmanoma, tik dirbant varikliui. Be to, atsakovas teigia, jog būtent ieškovo veiksmai, galimai netinkamas automobilio eksploatavimas, sąlygojo automobilio gedimą, tačiau šių aplinkybių taip pat neįrodė. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai eksploatavęs įsigytą automobilį. Tuo labiau, kad juo, kaip nustatyta byloje, naudojosi trumpą laiką, gedimas įvyko nuvažiavus tik apie 250 km po transporto priemonės įsigijimo.

Kita vertus, atsakovo atstovė teigia, jog ieškovas įsigytu automobiliu nuvažiavo ne 250 km, o 4500 km. Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos kariuomenės pažyma patvirtina, jog nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. ieškovas vykdė lauko pratybas kareivinių rėžimu (b. l. 12). Tad, kaip jau buvo konstatuota, įrodyta, jog įsigyto automobilio eksploatuoti negalėjo. Automobilio rida skirtingose sutarties egzemplioriuose nurodyta skirtingai, ką pripažįsta pats atsakovas. Ieškovas ieškinyje teigia, kad įsigijimo metu rida buvo apie 236000 km, posėdžio metu, kad – apie 230000 km, o po gedimo yra fiksuota 234482 km rida. Be to, ieškovas teigia, jog rida sutartyje buvo įrašyta nežiūrint į transporto priemonės rodmenis, ji nurodyta apytiksliai. Liudytojas E. M. paliudijo, jog matė, kad ginčo sandorio sudarymo metu automobilio rida buvo virš 230000 km. Taigi, nesant duomenų apie tikslią ridą sutarties sudarymo metu, negalima teigti, jog ieškovas, kaip teigia atsakovo atstovė, nuvažiavo ginčo automobiliu apie 4500 km. Tuo labiau, kad techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 601-0582501 2019 m. liepos 2 d. yra fiksuota 226359 km rida (b. l. 10), todėl visiškai realu, kad iki pardavimo ieškovui per daugiau nei metų laikotarpį buvo nuvažiota apie 8000 km, o mažai tikėtina, kad 4500 km, kaip teigia atsakovo atstovė, atstumą ieškovas galėjo nuvažiuoti per dvi savaites nuo įsigijimo, įvertinus ir tai, kad dvi savaites dalyvavo pratybose ir realiai eksploatavo transporto priemonę tik tris dienas. 

Spręsdamas, ar aptariamas trūkumas yra esminis ir sudaro pagrindą nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams.

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Taigi, nusipirkęs automobilį ieškovas turi turėti galimybę juo saugiai važinėti, t.y. jį eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo ne kartą pažymėta, automobilio dėl gedimo eksploatuoti nėra įmanoma. Atsakovas jokių trūkumų, trukdančių tai daryti, ieškovui neatskleidė, tačiau, kaip įrodyta byloje, nuvažiavus tik apie 250 km, automobilio variklis užgeso ir yra neremontuojamas, o reikalingas keitimas nauju bei turbokompresoriaus keitimas. Nors ieškovas nurodė tik apytikslę, preliminarią tokių darbų kainą, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad variklio defektas – neesminis automobilio trūkumas. Liudytojas E. M. parodė, jog variklio su turbina keitimas naujais siekia beveiki įsigyto automobilio kainą. Ieškovas tokių darbų atlikimui nurodė daugiau nei 1000,00 Eur kainą. Taigi, reikalingo atlikti remonto kainos sumos yra ženklios, lyginant su paties automobilio sutartine kaina. Pats atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią keistinų dalių ir remonto kainą, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes.

Akivaizdu, kad ieškovas, jau sugaišęs daug laiko nustatinėdamas ginčo automobilio trūkumus, dar ilgai negalėtų jo eksploatuoti, nes variklio keitimas nauju užtruktų. Nustatyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo automobilis, kurio eksploatuoti šiuo metu (kaip ir netrukus po pardavimo) negalima, o jo remontas pareikalautų daug tiek laiko, tiek piniginių lėšų sąnaudų, tiek rūpesčių, laikytinas parduotu su esminiais trūkumais.

Taigi, ieškovas, įsigijęs automobilį, apie kurio variklio trūkumus atsakovas nenurodė, skelbime deklaravo, kad automobilis techniškai tvarkingas, įsigijęs automobilį už vidutinę tokio automobilio be defektų rinkos kainą, turėdamas tikslą jį naudoti kelionėms į darbovietę, negali jo eksploatuoti pagal paskirtį.

Ginčydamas ieškinio reikalavimus atsakovas ir jo atstovė teigė, kad ieškovas turėjo būti pakankamai rūpestingas ir apdairus, galėjo automobilį varyti apžiūrai į automobilių servisą, tačiau pats to nepadarė, todėl turi prisiimti riziką. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo ir jo atstovės argumentais, nes jie prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi perkamo daikto kokybės patikrinimas yra pirkėjo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-432/2020). Be to, šios aplinkybės nepanaikina ieškovo atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Bylos duomenimis nurodyti ginčo automobilio trūkumai yra paslėpti, jų objektyviai nebūtų galima nustatyti net atvežus automobilį į servisą atlikti įprastinę apžiūrą; variklio pažeidimas buvo nustatytas tik iš dalies išardžius variklį. Ekspertas V. M. taip pat nurodė, kad aptariamas gedimas įprastinės apžiūros autoservise metu nebūtų buvęs pastebėtas. Automobilio pirkimo metu automobilis pirkėjams atrodė techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko, tačiau praėjus apie dviem savaitėms nuo įsigijimo, realiai automobiliu pasinaudojus tik tris dienas, automobilis bevažiuodamas sugedo. Be to, atsakovas neginčijo, kad viešame skelbime jis nurodė, jog automobilis yra geros būklės ir be defektų, todėl pirkėjas iš anksto negalėjo apgalvoti, kada ir kur tikrinti automobilį prieš jo pirkimą ar priimti sprendimą tokios transporto priemonės neįsigyti (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog norint tinkamai įvertinti nurodytas transporto priemonės technines savybes, yra reikalingos specialios žinios, patirtis ir įgūdžiai. Taigi, automobilis parduotas su paslėptais trūkumais. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas neįrodė, kad automobilio gedimai įvyko dėl ieškovo veiksmų, galimai netinkamai eksploatuojant automobilį.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas atsižvelgia ir į šalių elgesį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, paaiškėjus automobilio trūkumams, iš karto kreipėsi į atsakovą SMS žinutėmis, informuodamas apie transporto priemonės gedimą, vėliau įvardindamas reikalingo remonto kainas, bandydamas taikiai spręsti ginčą, o dar vėliau kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį. Transporto priemonei sugedus 2020 m. balandžio 3 d., ji į servisą buvo pristatyta 2020 m. balandžio 6 d., o automobilio defektai nustatyti 2020 m. balandžio 23 d. Taigi, tiek automobilio defektai buvo nustatyti labai greitai, tiek ieškovas operatyviai apie juos informavo atsakovą, tačiau būtent atsakovas vengė tinkamo bendradarbiavimo, pasiūlydamas 300,00 Eur sumą remontui, kas neįrodo atsakovo siekio geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją dėl nekokybiškos prekės pardavimo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. esant esminiams automobilio trūkumams, atsiradusiems iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, dėl kurių automobilio negalima eksploatuoti, ir kurie paaiškėjo atlikus automobilio techninę apžiūrą, kurių nebuvo galimybės pastebėti įprastai apžiūrint automobilį, ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo - pardavimo sutarties, ieškovas nebūtų įsigijęs automobilio, jei būtų žinojęs apie jo trūkumus, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – pirkimo pardavimo sutarties nutraukimą, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, o pastarąjį, - grąžinti ieškovui už automobilį gautus pinigus.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sumos už kurią atsakovas iš ieškovo įsigijo aptariamą automobilį. Pasak ieškovo, jis už automobilį grynais pinigais sumokėjo atsakovui 1550,00 Eur, o sutartyje nurodė mažesnę sumą atsakovo prašymu dėl mažesnių mokesčių. Pasak atsakovo, jam ieškovas grynais pinigais sumokėjo 1000,00 Eur sumą, tiek kiek parašyta sutartyje, mokestinių prievolių nevengė. Ieškovo nurodytą aplinkybę dėl automobilio kainos patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas E. M., kuris paliudijo, jog dalyvaudamas ginčo sandoryje matė kaip ieškovas sumokėjo už automobilį 1550,00 Eur, be to, jo žiniomis pinigus ieškovas skolinosi. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja K. B., kuri paliudijo, kad gyvendama kartu su ieškovu 900,00 Eur sumą automobiliui susitaupė, o 800,00 Eur sumą paskolino jos mama, ką patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimo žinutėmis duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio kaina yra 1700,00 Eur, ieškovas J. A. turi 900,00 Eur, 800,00 Eur jam yra pervedami bei pridedamos tai patvirtinančios mokėjimo pavedimų nuotraukos (b. l. 38-45). Tuo tarpu, nors atsakovo mama J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jos sūnus – atsakovas automobilį pardavė už 1000,00 Eur, tačiau ji ginčo sandoryje nedalyvavo, jokių tai pagrindžiančių aplinkybių nepaaiškino. Be to, iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimų SMS žinutėmis (b. l. 16-22), matyti, kad ieškovas iš karto po automobilio sugedimo rašo atsakovui, jog mokėjo už automobilį 1550,00 Eur, todėl automobilis negalėjo sugesti, tuo tarpu atsakovas siūlo 300,0 Eur už remontą ir nurodytos įsigijimo kainos neginčija. Kartu pažymėtina, jog atsakovas neginčija aplinkybės, jog skelbime nurodė 1700,00 Eur automobilio kainą. Teismo vertinimu, tikėtina, jog ieškovas sandorio metu kainą nuderėjo iki 1550,00 Eur, nes 150,00 Eur mažesnė kaina yra reali. Tuo tarpu, teismo vertinimu, yra mažai tikėtina atsakovo bei jo atstovės pozicija, jog pardavė automobilį net 700,00 Eur pigesne kaina nei nurodyta skelbime. Taigi, teismo vertinimu, aptariamo automobilio kaina sudaro 1550,00 Eur. Taikant restituciją, atsakovas įpareigotinas šią 1550,00 Eur sumą grąžinti ieškovui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 170,00 Eur nuostolių, patirtų už automobilio AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrą UAB „ALGAUTO“ (b. l. 14-15).

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutarties prievoles (1 d.). Asmuo, nevykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 d.). Pagal CK 6.363 straipsnio 9 dalį visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

Ieškovo aukščiau nurodytas išlaidas, sudarančias bendrą 170,00 Eur sumą, patvirtina į bylą pateikta paraiška - sutartis, PVM sąskaita – faktūra ir kvitas (b. l. 14, 15). Jų dydžio bei sąsajumo su byla neginčijo ir atsakovas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyti palėpti automobilio defektai, t.y. automobilio trūkumai, apie kuriuos atsakovas ieškovo neinformavo nei prieš perkant ginčo automobilį, nei jo pirkimo - pardavimo metu. Sugedus įsigytai transporto priemonei ieškovui teko kreiptis į autoservisą dėl trūkumų nustatymo, dėl ko jis patyrė išlaidų, kurios laikytinos jos nuostoliais (žala). Šią žalą sąlygojo kalti atsakovo veiksmai neinformavus ieškovo apie automobilio defektus, todėl laikytina, kad egzistuoja žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia ieškovo patirtas 170,00 Eur išlaidas jo nuostoliams atlyginti.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 1720,00 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 52,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat patyrė 363,00 Eur atstovavimo išlaidų. Jas pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (sąskaita apmokėjimui). Pastarosios išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų pobūdį (susipažinimas su bylos medžiaga, pasiruošimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje), laikytinos objektyviomis. Jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Be to, 2021 m. kovo 12 d. sąskaita prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas metu dar nebuvo apmokėta, tačiau tai neturėtų būti laikoma kliūtimi priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-188-236/2016).

Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovo ieškovui 415,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 52,00 Eur žyminis mokestis, 363,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Be to, ekspertas V. M., UAB „IMPULSANA“ direktorius, pateikė prašymą priteisti jo naudai 282,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur dalyvavimas teismo posėdyje, 40,00 Eur kelionės išlaidos, 43,80 Eur automobilio eksploatacijos išlaidos, 49,10 PVM.  Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (b. l. 109, 110), ekspertas į posėdį buvo kviestas atsakovo prašymu. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „IMPULSANA“ naudai (CPK 90 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,68 Eur. Tenkinus ieškinį ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,68 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2020 m. kovo 19 d. ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Įpareigoti ieškovą A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1550,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą, sumokėtą už automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) nuostolius.

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1720,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 415,00 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 282,90 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 90 centų) eksperto dalyvavimo teismo posėdyje bei atvykimo į teismo posėdį išlaidas UAB „IMPULSANA“, įmonės kodas 226004520, buveinės adresas: Lvovo g. 89-44, Vilniaus m., a.s. Nr. LT707300010072868882, AB bankas SWEDBANK, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. B., (duomenys neskelbtini) 5,68 Eur (penkių eurų 68 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                                                                        Rinaldas Adamonis