Civilinė byla Nr. e2A-2-544/2026
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01006-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.19.3; 3.1.7.6
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje e2-435-758/2025 pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024 panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo 2023 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 dalį, kuria tos bylos atsakovo S. D. priešieškinis dėl būsimos turtinės žalos, sunaikinant neteisėtai pastatytą pastatą, priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, ir sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimo išlaidų priteisimo atsakovui S. D. ir valstybei klausimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, atžvilgiu dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo buvo palikti nepakeista ir įsiteisėjo.
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai, išnagrinėję perduotą iš naujo nagrinėti bylos dalį, 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-435-758/2025 visiškai patenkino ieškovo S. D. ieškinį (priešieškinį) dėl 25 678 Eur žalos, sunaikinant neteisėtai pastatytą ieškovo pastatą, atlyginimo ir iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis (po 3 196,60 Eur) priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-435-758/2025 visiškai patenkino ieškovo S. D. patikslintą ieškinį ir priteisė jam iš atsakovų 25 678 Eur turtinės žalos atlyginimą: 14 122,90 Eur iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, 11 555,10 Eur iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Šiuo sprendimu teismas ieškovui iš atsakovų priteisė 6 393,20 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 196,60 Eur iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir 3 196,60 Eur iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, taip pat grąžino ieškovui 66,80 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59.
3.1. Teismas nustatė, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, nes nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė savo funkcijas, taip sudarė sąlygas neteisėtai statybai, todėl yra atsakingos už neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Atsakovių neteisėti veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui padaryta turtine žala, nes, jei nebūtų patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, nebūtų rekomenduota išduoti statybos leidimą pagal parengtą projektą, kuriame statinio statyba buvo suprojektuota miško žemėje, nebūtų priimtas įsakymas išduoti statybos leidimą ir jis būtų buvęs neišduotas, nebūtų buvusi pradėta ir įvykdyta ginčo pastato neteisėta statyba miško žemėje, nebūtų būtinumo griauti jau pastatytą statinį. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi ieškovas turi teisę į 25 678 Eur būsimos žalos atlyginimą, nes statybų kainų indeksas nuo 2013 m. iki 2023 m. padidėjo dvigubai, todėl (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodomi statybos kaštai 2023 m. gruodžio 29 d. atitinka realią ieškovo būsimą žalą sunaikinant ginčo pastatą ir šią žalą atsakovės turi atlyginti proporcingai pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartyje nustatytą kaltės laipsnį.
3.2. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą ir ieškovui klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-5699-758/2024 ir iš jos išskirta ši byla yra tarpusavyje susijusios, todėl sprendė dėl abiejose bylose ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3.3. Vadovaudamasis CPK 83 straipsnio, 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nepriteisė valstybei 125 Eur žyminio mokesčio ir po 43,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo priteistos Utenos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalimi, kuri buvo panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
3.4. Teismas nustatė, kad ieškovas (atsakovas) S. D. civilinėse bylose Nr. e2-2-477/2023 ir Nr. e2-435-758/2025 patyrė 4 229 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur už turto vertinimą ir sumokėjo 1 164,20 Eur žyminio mokesčio (už apeliacinį skundą 653 Eur, už ieškinį (priešieškinį) dėl turtinės žalos 511,20 Eur), viso 6 393,20 Eur. Kadangi ieškovas ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydį sumažino nuo 29 000 Eur iki 25 678 Eur (11,45 proc.), kurį teismas patenkino visiškai, teismas už ieškinio reikalavimą sumokėtą 578 Eur žyminį mokestį sumažino iki 511,20 Eur (po 255,60 Eur),o 66,80 Eur permoką ieškovui nutarė grąžinti.
3.5. Nurodė, kad ieškiniai pagal galutinį rezultatą tenkinti iš dalies (atmesti reikalavimai įpareigoti atsakovą S. D. ir VĮ Registrų centrą pripažinti asmenimis, kurių lėšomis turi būti šalinamos neteisėtos statybos padarinių pasekmės), ieškovo priešieškinis (ieškinys) dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Todėl sprendė, kad atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai (pagal prokuroro ieškinį) ir Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos (pagal S. D. ieškinį), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (pagal prokuroro ieškinį) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (pagal S. D. ieškinį), kaip iš esmės bylą pralaimėjusioms šalims, tenka pareiga atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs ieškovo (prokuroro) atmestų reikalavimų dalį visų reikalavimų kontekste, S. D., kaip atsakovo ir ieškovo, kitų atsakovų šiose bylose siektą rezultatą, atsakovų gynimosi nuo minėtų reikalavimų turinį bei teismo išvadas dėl jų nepagrįstumo, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovui turi atlyginti Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliantas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje e2-435-758/2025 dalį ir nepriteisti jokių bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad dokumentais pagrįstos išlaidos, susijusios su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nebuvo būtinos, o būtinos - nepagrįstos tinkamais dokumentais; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pagrįstai paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš tinkamos bylos šalies – Lietuvos valstybės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies principą. Nurodė, kad tiek ankstesnė, tiek išskirta byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį (buvusį priešieškinį) yra susijusiosios. Byloje dėl statybos leidimo, protokolo, deklaracijos panaikinimo ir kitų reikalavimų šios bylos ieškovas S. D. naudos neturėjo, byloje buvo atsakovas, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėjo prokuroras, o ieškovas neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pagal prokuroro ieškinį. Tačiau skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos priteistos bylą pralaimėjusiam atsakovui S. D. iš kitų bylą pralaimėjusių atsakovų. Be to, teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė ne iš bylos šalies, kuria yra Lietuvos valstybė, bet iš jos atstovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo. Nepakeitus bylos šalies tinkama, ieškinys Aplinkos apsaugos departamentui turėtų būti atmestas dėl netinkamo atsakovo ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat.
4.2. Teismas neatskyrė bylinėjimosi išlaidų atskirose bylose, o pateikti advokato išlaidas patvirtinantys dokumentai chaotiški, daugumos dokumentų paskirtyje nurodyta „už advokato teisines paslaugas“, 2025 m. balandžio 1 d. pateikta nedetalizuota patirtų išlaidų pažyma.
4.3. Vertino, kad bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista mažiau. Sutiko, kad dėl ieškovas galėjo patirti bylinėjimosi išlaidas už patenkinto patikslinto ieškinio parengimą, advokato dalyvavimą dviejuose posėdžiuose 2025 metais ir konsultacinės 2024 m. rugsėjo 9 d. išvados parengimą, tačiau dėl šių išlaidų į bylą nepateitki jokie dokumentai ir paaiškinimai. Priešieškinis ieškovo iniciatyva keturis kartus tikslintas iki priteistos sumos dydžio.
4.4. Nuodė, kad teismo priteistos 1 000 Eur išlaidos už turto vertinimą buvo sumokėtos 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. gegužės 1 d., 2022 m. birželio 1 d. dalimis už 2022 m. gegužės 3 d. ir (turbūt) 2023 m. birželio 8 d(duomenys neskelbtini) atliktą nekilnojamojo turto vertinimą ieškovo iniciatyva, kuriais byloje nesiremta, šios išvados neturėjo jokios teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Apie 2024 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) konultacinės išvados NN- 23-427, kuria remintis iekšinys patenkintas, rengimo išlaidas dokumentų nepateikta.
5. Ieškovas S. D. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei išvadas pagrindė įrodymais. Apeliacinis skundas paremtas spėjimais, prielaidomis, daromos nepagrįstos išvados.
5.2. Vadovaujantis skunde cituojama teismų praktika ir teisiniu reguliavimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbu įvertinti šalių kaltę/atsakomybę dėl teismo proceso. Nurodė, kad, siekdamas gauti statybos leidimą, veikė pagal tuo metu galiojusias procedūrines taisykles, kreipėsi į tas institucijas ir pareigūnus, kurie sprendė klausimus, susijusius su statybos leidimų išdavimu, ir atliko neteisėtus veiksmus, o jis pats neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ką konstavo ir teismai procesiniuose sprendimuose.
5.3. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažino, kad ieškovo reikalavimai buvo visiškai pagrįsti. Kadangi bylą „ieškovas laimėjo“, atsakovai privalo atlyginti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jis pateikė išsamią detalizaciją bei visus dokumentus, įrodančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jas priteisė iš atsakovų.
5.4. Mano, kad visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš tinkamos bylos šalies – Lietuvos valstybės. Pagal CK 6.273 straipsnio ir Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o kai žalą privalo atlyginti savivaldybė – jai atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Todėl atsakovais šiuo konkrečiu atveju yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, kurios ir privalo atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalies, kuria ieškovui priteista 6 393,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 3 196,60 Eur priteista iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su apeliacijos dalyku
8. 2024 m. birželio 5 d. įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-230-544/2024), kuriuo buvo iš dalies patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinys pripažinti negaliojančiais 2006 m. lapkričio 24 d. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. 98, 2006 m. gruodžio 21 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. įsakymą Nr. 1-173, statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. 90, panaikinti S. D. 2013 m. gegužės 30 d. valstybės įstaigos Registrų centras Utenos filialui pateiktą Deklaraciją apie statybos užbaigimą, minėtos Deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialo atliktą ir nuo 2013 m. birželio 7 d. įregistruotą S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinę registraciją, atsakovas S. D. įpareigotas per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leista tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
9. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria tos bylos atsakovo S. D. priešieškinis paliktas nenagrinėtu ir kuria (ne)paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, buvo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nagrinėjant minėtą bylos dalį iš naujo ieškovas 2025 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 6 460 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 229 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur už turto vertinimą, 653 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 578 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl 25 678 Eur priteisimo turtinei žalai atlyginti patenkino visiškai, taip pat priteisė ieškovui iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos po 3 196,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 582,10 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir priešieškinį, po 2 114,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, po 500 Eur išlaidų už statinio vertinimą), su kuo nesutinka Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad iš jo priteistos nebūtinos, nepagrįstos, per didelės bylinėjimosi išlaidos, be to, jos priteistos ne iš atsakovės Lietuvos valstybės, bet iš jos atstovo (apelianto).
Dėl apeliacinio skundo esmės
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos teismo sprendimo dalies ir apeliacinio skundo argumentus, pritaria apeliantui, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, bet iš jo atstovaujamos Lietuvos valstybės.
13. CK 6.273 straipsnis numato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (1 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose paskyrimo“ 3.23 papunktį kitose, nei nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje atsakovėmis buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (CK 6.273 straipsnio 1 dalis) ir Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos (CK 6.273 straipsnio 2 dalis).
15. Bylos duomenys rodo, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė išskirti iš civilinės bylos Nr. e2-5699-758/2024 bylos dalį pagal atsakovo S. D. priešieškinį atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir suteikti jai Nr. e2-10936-758/2024 (bylos dalis, kurią Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024 buvo nutarta grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), o civilinę bylą Nr. e2-5699-758/2024 nutarė laikyti baigta (bylos dalis, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka įsiteisėjo).
16. Iš naujo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-435-758/2025 (Nr. e2-10936-758/2024) ieškovas S. D. pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 25 678,00 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas įrodinėjo, kad jis veikė pagal tuo metu galiojusius įstatymų reikalavimus, kreipėsi į tas institucijas ir pareigūnus, kurie sprendė klausimus, susijusius su statybos leidimo išdavimu, o turtinę žalą patyrė dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, šioms neteisėtai išdavus statybos leidimą ir kitus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu jis pastatė ūkinį pastatą, kuris, statybą leidžiančius dokumentus panaikinus, turi būti nugriautas, dėl ko jis pagal (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. konsultacinę išvadą dėl objekto statybos kaštų Nr. KON-24-074 patirs 25 678 Eur turtinę žalą, kurią solidariai turi atlyginti atsakovės, nes nustatyti, kiek tiksliai kiekviena iš atsakovių prisidėjo prie žalos kilimo galimybių nėra.
17. Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu visiškai tenkindamas ieškovo ieškinį (priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-435-758/2025 (Nr. e2-10936-758/2024)) dėl turtinės žalos atlyginimo, žalą lygiomis dalimis priteisė iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų kokiu pagrindu bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovui priteisė ne iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, o iš apelianto Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nors pats teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį (priešieškinį) atsakovus Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos pakeitė į Zarasų rajono savivaldybę, atstovaujamą Zarasų rajono savivaldybės administracijos, ir į Lietuvos valstybę, atstovaujamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Šioje vietoje pažymėtina, kad, pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitus atsakoves, nepasitvirtino apelianto argumentas, kad jo nepakeitus į tinkamą šalį vien dėl to reikalvimas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas.
18. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms (12-17 nutarties punktai), apeliacinės instancijos teismas pagrįstu vertina apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad byloje šalimi buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, todėl iš jos, kaip ginčą pralaimėjusios šalies, ir turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas šią skundžiamo sprendimo dalį pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš dalies pagrįsti yra ir apelianto argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus apie aukščiau minėtose abiejose bylose jo patirtų ir iš atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
20. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas, spręsdamas dėl ieškovo abiejose bylose patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turto vertinimo išlaidų, žyminio mokesčio dydžio ir pagrįstumo, apsiribojo nurodymu, kad ieškovas patyrė 4 229 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur išlaidas už turto vertinimą ir sumokėjo 1 164,20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir ieškinį (priešieškinį) dėl žalos atlyginimo (pagal 2025 m. balandžio 2 d. ieškovo prašymą DOK-11169).
21. Tačiau teismas pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus ir pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nevertino, kokias konkrečiai ir kokio dydžio pagrįstas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir turto vertinimo išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovių, patyrė ieškovas, todėl klausimas dėl iš atsakovių ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio buvo išspręstas iš dalies neteisingai. Kadangi byla nagrinėta ilgą laiką, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jau buvo grąžintas nagrinėti iš naujo, byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ir ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nusprendžia klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui iš atsakovių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neįvykdė imperatyvios teismui nustatytos pareigos patikrinti, ar visos ieškovo byloje patirtos ir prašomos priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK ir Rekomendacijų reikalavimus, todėl padarė tik iš dalies pagrįstą išvadą, kad visos ieškovo šioje byloje patirtos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir atlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sudėties ir dydžio sprendžia vadovaudamasis ieškovo 2025 m. balandžio 2 d. prašyme pareikšto prašymo ribose (DOK-11169), pagal kurį ieškovas iš atsakovių prašė priteisti 4 229 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur išlaidų už turto vertinimą, 653 Eur žyminio mokesčio už 2024 m. sausio 29 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo, 578 Eur žyminio mokesčio už 2024 m. rugsėjo 30 d. priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
24. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis po 582,10 Eur priteisė 1 164,20 Eur žyminio mokesčio. Kadangi 2023 m. gruodžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 dalis, kuria atsakovo S. D. priešieškinys dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, 2024 m. birželio 5 d. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024) buvo panaikinta tenkinant atsakovo 2024 m. sausio 29 d. apeliacinį skundą, už kurį 2024 m. sausio 19 d. buvo sumokėtas 653 Eur žyminis mokestis, jis šios bylos ieškovui iš atsakovių priteistas teisėtai ir pagrįstai. Kadangi šioje byloje ieškovo S. D. ieškinys dėl 25 678 Eur žalos atlyginimo patenkintas visiškai už jį sumokėtas 511,20 Eur žyminis mokestis iš atsakovių ieškovui taip pat priteistas teisėtai ir pagrįstai (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių argumentų, dėl kurių nesutinka su žyminio mokesčio priteisimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų už turto vertinimo atskaitas ir konsultacinę išvadą (ne)priteisimo
25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, laikomos: <....> 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, prie kurių priskiriamos ir šalies iniciatyva atlikto privataus pobūdžio ekspertinio tyrimo išlaidos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai šalys savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja jų iniciatyva atliktomis ekspertinio tyrimo išvadomis, skirstant tarp šalių patirtas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas yra reikšminga, ar šalies įrodinėtos aplinkybės pasitvirtino ar ne. Kai tokios aplinkybės nepasitvirtina, pagrindo priteisti minėtų išlaidų atlyginimą iš kitos šalies nėra. Tai reiškia, kad ekspertinis tyrimas, atliktas šalies iniciatyva, lemia ir riziką dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023).
27. Ieškovas 2025 m. balandžio 2 d. prašymu (DOK-11169) prašė priteisti 1 000 Eur išlaidų už turto vertinimą ir, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šios išlaidų dalies nedetalizavo, nekonkretizavo už kieno atliktą ir konkrečiai kurį turto vertinimą prašo priteisti minėtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią sumą iš atsakovų, taip pat niekaip nemotyvavo, kodėl šias išlaidas vertina būtinomis ir pagrįstomis ir konkrečiai už kieno ir kada atliktą turto vertinimą jas priteisia.
28. Įvertinęs šios konkrečios bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1 000 Eur turto vertinimo išlaidų ieškovui iš atsakovių buvo priteistos iš dalies nepagrįstai, nes pagal byloje pateiktus duomenis būtinos ir pagrįstos yra 200 Eur ieškovo patirtos turto vertinimo išlaidos.
29. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas S. D., įrodinėdamas priešieškinio (ieškinio) dėl būsimos turtinės žalos, sunaikinant neteisėtai pastatytą pastatą, dydį į bylą pateikė tris (duomenys neskelbtini) atliktus statinio, kurį jis įpareigotas nugriauti, vertinimus: 2022 m. gegužės 13 d. pareikšdamas priešieškinį pateikė 2022 m. gegužės 3 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. PN-22-371, pagal kurį statinio vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų kompensavimo metodu yra 20 000 Eur (vertinimas atliktas pagal su ieškovu 2022 m. balandžio 12 d. sutartį Nr. PN-22-371); 2023 m. kovo 1 d. posėdyje teismui nurodžius patikslinti priešieškinį, patikslinti turto vertinimą 2023 m. liepos 3 d. patikslino priešieškinį pateikdamas 2023 m. birželio 8 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. PN-23-427, pagal kurią statinio vertė yra 29 000 Eur (vertinimas atliktas pagal su ieškovu 2023 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį Nr. PN-23-427); 2024 m. birželio 18 d. teismo nutartimi nustačius terminą priešieškinio trūkumams pašalinti 2024 m. spalio 1 d. pateikė patikslintą priešieškinį ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. Konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto statybos kaštų Nr. KON-24-074, pagal kurį vidutinė statinio statybos kaštų kaina 25 678 Eur (sutarties dėl išvados pateikimo data ir numeris nenurodyti).
30. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. konsultacinio pobūdžio išvadoje Nr. KON-24-074 nustatytas vidutinis statybos kaštų dydis 25 678,00 Eur atitinka realią S. D. būsimą žalą sunaikinant ginčo pastatą ir šią sumą žalai atlyginti priteisė iš atsakovių ieškovui. Taigi ieškovo minėta konsultacinio pobūdžio išvada įrodinėta aplinkybė dėl būsimos turtinės žalos, sunaikinant neteisėtai pastatytą pastatą, dydžio pasitvirtino, vadinasi, yra pagrindas išlaidas, patirtas rengiant minėtą išvadą Nr. KON-24-074, vertinti būtinomis ir pagrįstomis. Kitomis dvejomis turto vertinimo ataskaitomis (2022 m. gegužės 3 d. PN-22-371 ir 2023 m. birželio 8 d. Nr. PN-23-427) teismas nesirėmė, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių jų duomenys byloje nepatvirtino, todėl išlaidos, patirtos joms parengti, nebuvo būtinos ir nėra pagrįstos, jų atlyginti atsakovės neprivalo.
31. Kadangi, minėta, ieškovas nedetalizavo ir nepateikė sąskaitų, patvirtinančių kiek yra sumokėjęs už kiekvieną iš minėtų trijų turto vertinimų parengimą, apeliacinės instancijos teismas apie priteistinų šios rūšies išlaidų dydį sprendžia iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų duomenų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2022 m. gegužės 1 d. sumokėjo 400 Eur, mokėjimo paskirtis – vertinimo sutartis Nr. PN-22-371; 2023 m. birželio 1 d. sumokėjo 400 Eur, mokėjimo paskirtis – vertinimo sutartis Nr. PN-22-371; 2024 m. balandžio 14 d, sumokėjo 200 Eur, mokėjimo paskirtis – pagal vertinimo sutartį Nr. PN-22-371. Nors visuose mokėjimo nurodymuose nurodyta, kad mokėta pagal 2022 m. balandžio 12 d. sutartį Nr. PN-22-371, teismas vertina, jog tai yra rašymo apsirikimas, kadangi mokėjimų datos yra artimos minėtų trijų turto vertinimų atlikimo laikui arba teismo nutarčių pašalinti trūkumus ir patikslinti turto vertinimą priėmimo laikui. Turto vertinimo ataskaitos parengimas yra brangesnė paslauga už konsultacinio pobūdžio išvados parengimą. Todėl daroma išvada, kad ieškovas už 2024 m. rugpjūčio 27 d. konsultacinio pobūdžio išvados Nr. KON-24-074, kuria rėmėsi teismas, parengimą yra patyręs 200 Eur išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovės.
Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (ne)priteisimo
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
33. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.).
34. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteitini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalių ūkyje (be individualių įmonių).
35. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia.
36. Iš ieškovo S. D. atstovo advokato A. M. pateiktos 2025 m. sausio 15 d. bylinėjimosi išlaidų detalizacijos (2025 m. balandžio 1 d. prašymas, DOK-11169) (toliau – Detalizacija) matyti, kad ieškovas nurodo, jog civilinėje byloje Nr. e2-2477/2023 patyrė 3929 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso - 4 229 Eur šių išlaidų, už atstovo susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisminės praktikos analizę, teisines konsultacijas, už atsiliepimų, priešieškinio parengimo ir jo tikslinimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, dokumentų gavimą ir kitas tiesiogiai su šia byla susijusias išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovių.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui S. D. atsakovės turi atlyginti visas 4 229 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kaip jau minėta ir kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas minėtą išlaidų sumą ieškovui iš atsakovių priteisė visiškai nedetalizuodamas už kokias ir kurioje iš bylų advokato teiktas teisines paslaugas jas priteisia ir išlaidų dydžio nevertino pagal Rekomendacijų reikalavimus.
38. Pažymėtina, kad pateiktoje Detalizacijoje taip pat nurodyta, kad prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro išlaidos už ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose, už konsultacijas, atsiliepimo, priešieškinio parengimą ir jo tikslinimą, prašymo sustabdyti bylą parengimą, susirašinėjimo su institucijomis parengimą, papildomų prašymų parengimą, tačiau nenurodyta kiek konkrečiai išlaidų už kiekvieną paslaugą prašoma priteisti, kada jos buvo patirtos, kokia išlaidų dalis patirta kiekvienoje iš civilinių bylų Nr. e2-2-477/2023, Nr. e2A-230-543/2024, Nr. e2-435-758/2025 (Nr. e2-5699-758/2024). Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas išlaidų advokato teisinei pagal apmokėti pagrįstumą ir dydį nustato atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus, juose nurodytą mokėjimo paskirtį, susiedamas šiuos duomenis su bylų baigtimis, duomenimis apie teismo posėdžius, jų laiką, pateiktų į bylą procesinių dokumentų kiekį ir jų pobūdį.
39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 iki 2022 m. gegužės 13 d., kada teismui pateikė pirminį priešieškinį dėl būsimos turtinės žalos, sunaikinant neteisėtai pastatytą pastatą, priteisimo (DOK-11840), neįgijo teisės į išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nurodytų Detalizacijos 1-13 punktuose (konsultacijos, situacijos vertinimas ir atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas 2018-10-02, 2018-11-08, 2018-12-06, 2019-02-19, 2019-03-13, 2019-04-08, 2021-12-10, 2022-03-21 teismo posėdžiuose, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašymo dėl bylos stabdymo parengimą ir susirašinėjimą su valstybinėmis institucijomis), atlyginimą, nes minėtoje byloje jis kartu su šios bylos atsakovėmis buvo atsakovu, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį iš esmės patenkino, neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus panaikino, o atsakovą S. D. (statytoją) įpareigojo neteisėtai pastatytą statinį nugriauti. Taigi, sprendimas pagal ieškinį nebuvo priimtas S. D. naudai ir jis nebuvo bylą laimėjusi šalis.
41. Civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 2022 m. gegužės 13 d. ieškovas pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms, kurį teismo siūlymu ir pagal nutarties nurodymus patikslino 2023 m. liepos 3 d. ir 2024 m. spalio 1 d. ir kuris galutiniame rezultate šioje byloje yra visiškai patenkintas. Kadangi sprendimas priimtas ieškovo naudai, jis turi teisę į išlaidų už advokato pagalbą rengiant priešieškinį (ieškinį) atlyginimą. Pagal į bylą pateiktus duomenis už priešieškinio parengimą ir patikslinimą ieškovas 2022 m. birželio 1 d. sumokėjo 500 Eur ir 2023 m. liepos 3 d. 200 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, realiai patirtos, neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytų dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovių.
42. Detalizacijoje nurodoma, kad ieškovas patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 10 d. (kuris truko apie 1,30 val.), 2022 m. rugsėjo 28 d. (kuris truko apie 20 min.), 2022 m. spalio 27 d. (kuris truko apie 20 min.), 2022 m. gruodžio 14 d. (kuris truko apie 10 min.), 2023 m. sausio 25 d. (kuris truko apie 20 min.), 2023 m. kovo 1 d. (kuris truko apie 1 val.), 2023 m. rugsėjo 15 d. (kuris truko apie 2 val.), 2023 m. spalio 19 d. (kuris truko apie 2 val.) teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo S. D. atstovas ir už kurio paslaugas nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 18 d. sumokėta 1705 Eur.
43. Bylos duomenys rodo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. nėra duomenų, kad ieškovui advokatas būtų suteikęs kokias nors teisines paslaugas, išskyrus ieškovo atstovavimą. Todėl laikoma, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo atstovui advokatui 484 Eur buvo sumokėti už atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje. Paslaugos maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.19. punktą – 260 Eur (1729,9 Eur bruto x 0,1 + ((1729,9 Eur x 0,1) / 2). Kadangi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, jos mažinamos iki 260 Eur.
44. 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje advokatas nedalyvavo, išlaidų nėra. 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovas buvo atstovaujamas advokato, jam už paslaugas 2022 m. lapkričio 16 d. sumokėta 121 Eur, ir ši suma atitinka Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą dydį.
45. 2023 m. sausio 19 d. (trukmė 30 min.), 2023 m. sausio 25 d. (trukmė 30 min.), 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžiuose ieškovas buvo atstovaujamas advokato, kuriam 2023 m. sausio 30 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. spalio 18 d. sumokėta atitinkami 200 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 300 Eur, ir šios sumos atitinka Rekomendacijų 8.19 punkto reikalavimus (nuo 1780,5 Eur ir 1959,9 Eur bruto dydžio).
46. Už ieškovo atstovo į bylą pateiktą prašymą pratęsti terminą patikslintam priešieškiniui pateikti, dėl užimtumo grafiko pateikimo, už lydraščius teikiant įrodymus, už prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui iš atsakovių atskirai nepriteisiamos, nes atsakovėms neturi tekti atsiskaitymo už teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už tam tikrų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad tokie dokumentai, kaip, pavyzdžiui, prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atidėti posėdį, pridėti įrodymus parengimas, yra techninio pobūdžio, jų parengimas iš šalies atstovo nereikalauja specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).
47. Nors apeliacine tvarka nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024 procesinis sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, nebuvo pateikti įrodymai apie šioje instancijoje ieškovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
48. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką (19-47 nutarties punktai), skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, nurodant, kad ieškovui iš atsakovių priteisiama 3 345,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatė ieškovo patirtų iš atsakovių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, netinkamai taikė procesines teisės norms, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, be to, jas priteisė ne iš bylos atsakovės, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors atsakovė Zarasų rajono savivladybės administracija teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, tenkinant kitos atsakovės apeliacinį skundą, nustatyta, jog ieškovui priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos ir tos išlaidos, kurių jis nepatyrė, sumažinama, vadovaujnatis ir teisingumo ir protingumo principais, iš abiejų atsakovių ieškovui priteistina bylinėjimos išlaidų suma.
50. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių lygiomis dalimis iš viso 3 345,20 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų: 1 672, 60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 60 ct) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, ir 1 672, 60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 60 ct) iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188753461.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė