Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1022-478/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05141-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
D. P. 2013-07-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis apie 23.00 val., Veiverių g., Kaune, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairavo transporto priemonę „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 113 km/h greičiu ir viršijo nustatytą greitį 63 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 str. 6 d.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu D. P. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
D. P. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nutarimą pakeisti ir paskirti įmanomai mažiausią baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Apelianto nuomone, nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nuobaudos paskirtos pilnutinai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, tame tarpe lengvinančių jo atsakomybę (ATPK 30, 301, 31 straipsniai).
Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „K.“ tiekėjo pareigose. Vykdydamas darbines funkcijas privalo nuolat lankytis pas bendrovės klientus, esančius visoje Lietuvoje, ir su savimi vežtis darbo įrankius (specialią pavojingų atliekų transportavimo tarą, svarstykles), kurie yra didelio svorio ir gabaritų. Visa tai jis gali padaryti tik automobiliu, o tam būtina turėti teisę vairuoti. Įmonėje įdiegta speciali transporto kontrolės sistema nuolat stebi užsakymų vykdymo eigą ir iškart informuoja apie pastebėtus pažeidimus, tačiau jis pažeidimų nė karto nepadarė, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, pažymi greitą orientaciją, puikius gebėjimus organizuotis darbą, savalaikį ir tvarkingą darbo atlikimą, nevengiantį pagal pareigybinę instrukciją nepriklausančio darbo. Apeliantas pats techniškai prižiūri savo automobilį, todėl jam skiriami tolimesni ir sudėtingesni reisai. Apeliantas teigia, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės tinkamai atlikti jam pavestų darbo funkcijų, dėl ko greitai neteks galimybės toliau dirbti dabartinėje darbovietėje, atitinkamai neteks vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, o tai bus nepakeliama našta.
Taip pat apeliantas pažymi, kad šiuo metu rūpinasi savo senyvo amžiaus, ligota močiute (mamos mama) A. L., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri yra 2 grupės invalidė, ir savo dėde (mamos broliu) G. L., kuriam dėl prarastos rankos plaštakos nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl sunkios sveikatos būklės močiutė ir dėdė negali patys savimi pasirūpinti, o kiti artimieji neturi galimybės jiems pagelbėti (močiutė iš viso turi tris vaikus, tačiau jo mama ir tėvas vairuotojų pažymėjimų neturi, jo dėdė (močiutės sūnus) G. L. išsiskyręs ir su buvusia šeima nebendrauja, kitas močiutės sūnus gyvena ir dirba Anglijoje, abidvi jo seserys yra sukūrę savo šeimas ir gyvena atskirai), dėl to operatyviai nuvykti pas juos iš savo gyvenamosios vietos Kauno rajone į Kauno miestą ir pagelbėti jiems gali tik apeliantas ir tik naudodamasis automobiliu. Jis nuolat močiutę ir dėdę veža į įvairias gydymo įstaigas reguliarioms gydymo procedūroms bei gydytojų konsultacijoms ir tam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones.
Apeliantas mano, kad atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su LR ATPK 301 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N 9- 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006).
Apeliantas nurodo, kad jo skunde įvardintos aplinkybės, jog iš karto pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nurodytą teisės pažeidimą, nesukėlė jokios žalos ir/ar pavojaus, jog paskirtos administracinės nuobaudos daro didelę įtaką jo atliekamam darbui bei vykdomoms darbo funkcijoms (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), taip pat galimybei rūpintis neįgalia močiute ir nedarbingu dėde, patvirtina būtinybę pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje (ATPK 301 str. 1 d.).
Atsiliepime į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti, nes skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės.
D. P. skundas atmetamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
LR ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuobaudų sistema ATPK jau yra reglamentuota, atsižvelgiant į teisės principus, tame tarpe ir proporcingumo. Būtent atsižvelgiant į šį ir kitus principus, nuobaudos tikslus, visuomenės interesą, už padarytus pažeidimus, priklausomai nuo jų pavojingumo, ir yra numatyta įvairaus griežtumo nuobaudų sistema. Nuobaudų sąrašas yra išsamus, teismas turi teisę skirti tik jame nurodytas nuobaudas ir tik tokio dydžio ar trukmės, kaip nurodyta įstatymo straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas pažeidimas, sankcijoje. Teismui įstatymas suteikia teisę skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių ypatingų, išimtinių aplinkybių D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, teismų praktikoje niekada nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutartys bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009, N444-596/2011), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Taigi tai, kad D. P. paskirta nuobauda neleis tinkamai atlikti darbinių funkcijų, pablogins jo materialinę padėtį, kad jis nebegalės tinkamai užtikrinti savo artimųjų poreikių, nelaikytina aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P. skunde nurodytos aplinkybės, jog tik jis vienas gali pasirūpinti savo artimaisiais, nes tik jis turi vairuotojo pažymėjimą, vertinamos kritiškai. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. L. neigalumas nustatytas dar 1997-10-29, o G. L. – 2007-01-09, tuo tarpu D. P. vairuotojo pažymėjimą gavo tik 2013-05-30, todėl ir iki tol, kol apeliantas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kažkas taip pat rūpinosi šiais asmenimis, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad D. P. yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti pagalbos reikalingais asmenimis.
D. P. važiavo 113 km/h greičiu, kai leidžiamas greitis buvo 50 km/h, t. y. net 63 km/h viršijo leistiną važiavimo greiti, o ir apskritai KET 139 punkte nustatyta, kad jam, kaip pradedančiam vairuotojui, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Be to, šį teisės pažeidimą D. P. padarė esant galiojančiai dar vienai administracinei nuobaudai už KET pažeidimus, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo to metu tik du nepilnus mėnesius. Taigi D. P. padarė sunkų pažeidimą, parodantį atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes, ypač atsižvelgiant į jo nedidelę vairavimo patirtį. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga, nes nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Konstatuotina, kad skunde išvardintų aplinkybių visuma nėra pakankama, kad būtų keliama LR ATPK 301 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.
Teismas D. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. padarymą, paskyrė šio straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, numatytą minimalią nuobaudą, todėl nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.
Konstatuotina, kad administracinė nuobauda D. P. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Jūratė Jakubonienė