Civilinė byla Nr. e2A-489-798/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.4.; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas: 1) 83 989,50 Eur (290 000 Lt) akcininko D. S. tiesiogiai pinigais investuotas lėšas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „NBG grupė“, kurių vėliau buvo netekta (prarasta) dėl bankroto, ir padidintas 12 procentų (santrumpa – proc.) metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2005 m. gruodžio 13 d.; 2) dėl atsakovės nesąžiningai ir apgaule įgyto ir vėliau dar ir neteisėtai į apyvartą paleisto vekselio, suklastojimo, siekiant gauti 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą bei sukčiavimo, t. y. 87 784,40 Eur turtinę žalą ir nuostolius; 3) 2007–2009 metais negautus dividendus: 23 169,60 Eur (80 000 Lt) 2007 m. dividendų bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės 1 d.; 34 754,40 Eur (120 000 Lt) 2008 m. dividendų ir padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 1 d.; 40 546,80 Eur (140 000 Lt) 2009 m. dividendų bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. gegužės 1 d.; 4) 2010–2021 metais negautus dividendus, po 32 823,60 Eur už kiekvienus metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 1 d.; 5) 33 668,33 Eur darbo užmokesčio (išskaičiavus mokesčius) 2007 m. birželio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio 1 d. (vėliausios datos); 6) 2010–2021 metų darbo užmokestį, po 17 377,20 Eur (60 000 Lt) už kiekvienus metus su mokesčiais (ekvivalentas) bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 1 d.; 7) dėl 138 990,73 Eur grynojo turto vertės prieaugio nuostolius ir žalą bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 1 d. (žalos ir nuostolių padarymo dienos); 8) ieškovui, kaip laiduotojui, už „UAB NBG grupė“ patirtą 19 354,56 Eur turtinę žalą ir nuostolius iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 9) ieškovui, kaip laiduotojui, už UAB „NBG grupė“ patirtą turtinę žalą ir nuostolius už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant po 724,05 Eur nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10) visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „NBG grupė“ buvo įsteigta dviejų akcininkų: ieškovo ir R. K. (po 50 proc. akcijų). Nuo UAB „NBG grupė“ įkūrimo ieškovas ėjo administracijos direktoriaus pareigas, gaudavo darbo užmokestį. UAB „NBG grupė“ ir atsakovė sudarė 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, laiduotojų (akcininkų) vekseliu ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija. UAB „NBG grupė“ bendraturtis (akcininkas) R. K. 2006 m. kovo 3 d. raštu informavo, kad parduoda visas jam priklausiusias UAB „NBG grupė“ akcijas. Atsakovė nuo 2006 m. kovo 6 d. sustabdė iš paskolinės sąskaitos pavedimų vykdymą ir kitas operacijas. Ieškovui buvo daromas fizinis ir psichologinis spaudimas, taip pat grasinama, kad, jeigu jis neišpirks iš R. K. UAB „NBG grupė“ akcijų, daugiau nebegaus lėšų pagal Kreditavimo sutartį, bendrovė bus sužlugdyta. UAB „NBG grupė“ tapo nemokia dėl AB Šiaulių bankas veiksmų: nesilaikė verslo etikos normų, tyčia vilkino likusių verslo plane numatytų paskolų dalių išdavimo procesą, visomis išgalėmis kliudė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, neteisėtai sustabdė mokėjimų operacijas iš kredito (paskolinės) sąskaitos ir t. t. Ieškinio termino atnaujinimo pagrindą sudaro baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 medžiaga, kurią ieškovas galėjo gauti ir naudoti tik išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Todėl ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos.
3. Atsakovė AB Šiaulių bankas (toliau – ir bankas) atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti; netaikius ieškinio senaties ar atnaujinus terminą ieškiniui paduoti – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „NBG grupė“ įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009 m. gruodžio 13 d. Gavę kreditą UAB „NBG grupė“ akcininkai susiginčijo. Bankas nuo kredito gavėjo ginčų atsiribojo. Besitęsiant UAB „NBG grupė“ akcininkų ginčams iškilo grėsmė suteikto kredito grąžinimui, nebuvo vykdomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams, galiausiai bendrovė tapo nemokia, 2007 m. gegužės 10 d. buvo iškelta bankroto byla. Notaras buvo išdavęs 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį dėl išieškojimo iš UAB „NBG grupė“ ir laiduotojų neapmokėtos vekselio sumos, kuris buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Po UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo dalį bankrutavusios bendrovės skolos padengė INVEGA, taip pat dalį skolos vykdymo procese sumokėjo R. K.. Taip pat UAB „NBG grupė“ bankroto proceso metu buvo parduotas bankui įkeistas turtas. UAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6 d. išregistruota iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro (toliau – JAR). Kadangi bankroto byla UAB „NBG grupė“ buvo iškelta 2007 m. gegužės 10 d., ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo senaties terminas suėjo 2010 m., o reikalavimams dėl palūkanų ir dividendų – vėliausiai 2012 m. Ieškovas nepagrindė ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, todėl senaties terminas negali būti atnaujintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei AB Šiaulių bankui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 900 Eur žyminį mokestį.
6. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kai 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-19-753/2018. Atsakovės civilinę atsakomybę ieškovas kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų – tyčia privedė UAB „NBG grupė“ prie bankroto, taip pat iš netinkamo veikimo sutartiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose pagal 2005 m. gruodžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai susiję su UAB „NBG grupė“ nemokumu ir bankrotu. Ieškovas turi teisinį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo UAB „NBG grupė“ bankroto byloje, todėl jam negalėjo būti nežinoma apie jo nurodytus atsakovės veiksmus.
8. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas ieškovo pareikštiems reikalavimams prasidėjo vėliausiai užbaigus UAB „NBG grupė“ bankroto bylą (2015 m. spalio 6 d.), atitinkamai ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas iki 2018 m. spalio 6 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme gautas 2022 m. balandžio 25 d., t. y. ieškovas daugiau kaip ketverius metus praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti.
9. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2021 m. jam buvo sutrikdyta sveikata. Byloje pateikti ir teismo pripažinti neviešais ieškovo sveikatos duomenys patvirtina, jog ieškovas dažnai lankėsi pas gydytojus, sirgo įvairiomis ligomis, tačiau jo būklė nebuvo tokia, dėl kurios trylika metų nenutrūkstamai jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovas visą šį laikotarpį aktyviai gynė savo teises įvairiose bylose. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-34-173/2012 BUAB „NBG grupė“ bankroto procesas tęsėsi aštuonerius metus, iš kurių penkerius metus tik dėl kreditoriaus D. S. užvestų bylų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-102/2013 nurodė, kad dėl ieškovo proceso vilkinimo bylos nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl pablogėjusios sveikatos (kojų, nugaros ir kaklo ligų komplikacijų, beveik nevaikščiojimo, dėl jam reikalingos trečiųjų asmenų pagalbos bei dėl sunkios (duomenys neskelbtini) formos). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, pagrįstai nelaikė jų svarbiomis. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 taip pat nusprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog negalėjo pareikšti ieškinio dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba arba egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, nesugebėjo jų apginti. Todėl teisėjų kolegija įvertino, kad ieškinio senaties termino praleidimas negalėjo būti pateisintas svarbiomis priežastimis.
10. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl ieškinį atmetė ir dėl ginčo esmės nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus; 2) paskirti mediaciją, mediatoriumi paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Artūrą Driuką; 3) skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu; 4) priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus; 5) nustačius, kad atitinkamas ieškinio reikalavimo senaties terminas praleistas, spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių ir nuo apelianto nepriklausiusių aplinkybių; 6) prijungti prie nagrinėjamos bylos Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022; 7) išreikalauti iš antstolio I.G. vykdomąją bylą Nr. 0008/08/000129 ir ją pridėti prie nagrinėjamos bylos; 8) pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo atsakovės pateiktus melagingus duomenis ir aplinkybes (Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 28 d. sprendimo aprašomosios dalies 2.2, 2.2, 2.5, 2.6 papunkčius ir motyvuojamosios dalies 5 punktą) bei pirmosios instancijos teismo teiginius ir padarytas išvadas (Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 28 d. sprendimo aprašomosios dalies 3.2 papunktį ir motyvuojamosios dalies 28 bei 29 punktus). Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
11.1. Ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, kadangi atsakovės padaryti pažeidimai yra tęstiniai: atsakovė nesąžiningai ir apgaule įgijo ir į apyvartą išleido vekselį ir iki šiol nėra užbaigtas išieškojimas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl vekselio; iki šiol vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 vykdomi išieškojimo veiksmai. Todėl teismas turi taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Be to, teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys apelianto itin blogą sveikatos būklę, buvusią 2008–2021 metais.
11.2. Ieškinio senaties terminas atsinaujino (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) dėl atsakovės įvykdyto 2022 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo skolininko R. K. sutuoktinei K. K. dovanojimo būdu.
11.3. Dviejų (pirmojo ir septintojo) ieškinio reikalavimų senaties terminas galėjo prasidėti nuo 2015 m. spalio 6 d, tačiau jiems taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis (dėl atsakovės pažeidimų tęstinumo nurodytų ieškinio reikalavimų senaties terminas atsinaujino). Analogiškai (dėl tęstinio pažeidimų pobūdžio) CK 1.127 straipsnio 5 dalis taikoma ir ieškinio trečiajam–šeštajam reikalavimams. Reikalavimui dėl negautų dividendų taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reguliavusios darbo užmokesčio mokėjimą neteisėto atleidimo atveju ir pravaikštos laikotarpiu. Tokio reikalavimo senaties terminas irgi atsinaujina (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
11.4. Tik nuo 2015 m. spalio 6 d. (UAB „NBG grupė“ bankroto bylos užbaigimo) galėtų būti skaičiuojamas dešimties metų senaties terminas, o ne trejų metų, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, kadangi visų ieškinio reikalavimų esmė (atsakovės civilinė atsakomybė kildinama) yra Kreditavimo sutartis Nr. IL-2005-025-03. Be to, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, teismui kyla pareiga jį atnaujinti.
11.5. Faktiniai įvykiai persipynę, juos sunku atskirti (išskirti), sprendžiant dėl ieškinio senaties terminų. Todėl taikytina generalinio delikto koncepcija. Atsakovės civilinė atsakomybė apeliantui už 2005 m. gruodžio 14 d. kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė.
11.6. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 kalbama apie vekselio pripažinimą negaliojančio ab initio (nuo pradžios; sudarymo momento) dėl apelianto (laiduotojo D. S.) valios nebuvimo. Todėl skundžiamo teismo sprendimo 29 punktas turi būti pašalintas kaip klaidinga išvada ir neturintis objektyvaus ryšio su nagrinėjama byla.
11.7. Apeliantas teisės bakalauro laipsnį įgijo 2019 m. birželio mėn. ir civilinės teisės srityje niekada nesispecializavo. D. S. yra remiamas valstybės, todėl jam nuo 2008 m. iki šiol atstovavo (atstovauja) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti advokatai. Tik nuo 2022 m. birželio 3 d. apeliantas dirbą darbą, susijusį su administracinės teisės sritimi bei nuo 2022 m. rugsėjo mėn. tęsia baudžiamosios teisės ir kriminologijos magistrantūros studijas.
11.8. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai neišnagrinėjo iš esmės visų ieškinio reikalavimų. Atsakovė, susitarusi R. K., sustabdė paskolos teikimą UAB „NBG grupė“, siekdama priversti apeliantą įsigyti bendrovės akcijas iš R. K. už jo reikalautą kainą, vėliau padovanojo solidariam vekselio davėjui (R. K.) šimtatūkstantinę skolą. Tai rodo, kad tarp banko ir vieno iš laiduotojų ir vekselio turėtojo (R. K.) buvo nesąžiningi susitarimai. Atsakovė suklastojo vekselį lydinčiuosius dokumentus ir neteisėtai gavo notaro išduotą 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 bei pateikė antstoliui. Nuo 2006 m. iki šios yra areštuotas visas apelianto turtas ir banko sąskaitą, dėl to apeliantas neturi galimybės sumokėti žyminius mokesčius, pasisamdyti advokatus. Dėl nepagrįstai iškeltos baudžiamosios bylos nuo 2008 m. buvo sutrikdyta apelianto sveikata. 2013 m. gruodžio mėn. buvo pasikėsintą į D. S. gyvybę (vyksta ikiteisminis tyrimas); D. S. diagnozuota sunki (duomenys neskelbtini) forma, kitos ligos.
11.9. Atsakovės išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme turėtų būti sumažintos iki 300 Eur. Teismas bankui, turinčiam savo teisės skyrių (teisininkus), bei atsakovės atstovė advokatė Vitalija Mataitė dirba AB Šiaulių banke, priteisė net 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, neanalizuojant, ar toks bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas ir atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus užmokesčio advokatams už suteiktą teisinę pagalbą dydžius.
12. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
12.1. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1dalies 4 punktas). Apelianto pateiktas skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Iš skundo turinio neįmanoma suprasti, kokiu būdu skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia apelianto interesus; kokios materialinės ir proceso teisės normos buvo pažeistos. Skunde gausu nurodytų aplinkybių, nesusijusių su ginčo reikalavimais ir cituojama kasacinio teismo praktika, kuri taip pat nėra susijusi su tarp šalių kilusiu ginču. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-962-656/2022 nebuvo nagrinėtos apelianto nurodytos aplinkybės dėl banko dokumentų nesaugojimo ir tyčinio sunaikinimo, kitų asmenų nusikaltimų slėpimo, sutuoktinių K. veiksmų ir kt. Atsakovės AB Šiaulių bankui ir jos darbuotojams niekada nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė dėl veiksmų, tariamai nukreiptų prieš ieškovą, prieš UAB NBG grupė; jie nebuvo nuteisti. Todėl apelianto teiginius apie banko ir jo darbuotojų nusikalstamus veiksmus, nepateikiant jokių įrodymų, reiktų laikyti teismo klaidinimu ir apelianto nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.
12.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir praleisto termino atnaujinimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo kildinami iš įvykių ir veiksmų, kurie buvo prieš 15–17 metų. Tokio ieškinio pateikimas neatitinka civilinių teisinių santykių stabilumo principo, iš esmės apsunkina banko kaip atsakovo galimybes pateikti savo atsikirtimus į ieškinį bei su tuo susijusius įrodymus. 2005–2007 metų laikotarpio keitėsi banko darbuotojai (ieškinyje minimi darbuotojai, kurie bendravo su ieškovu kreditavimo procese, banke nebedirba), ne kartą keitėsi banko vadovybė, keitėsi paskolų komiteto sudėtis, bankas plėtė savo paslaugų tinklą, daug kartų padidėjęs klientų skaičius, todėl bankui yra sudėtingas senų faktinių aplinkybių išaiškinimas.
12.3. Vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti 83 989,50 Eur t. y. UAB „NBG grupė“ akcininko tiesiogiai pinigais investuotas lėšas į šią bendrovę, kurių vėliau buvo netekta (prarasta) dėl UAB „NBG grupė“ bankroto bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2005 m. gruodžio 13 d. Taigi, tariamos žalos atsiradimas, kaip ir kiti išvestiniai reikalavimai, turėtų būti siejamas su bankroto bylos bendrovei, kada apeliantui neabejotinai tapo žinoma, kad jo akcijos nebeteko vertės, akcijomis nebebus galima disponuoti, už jas nebebus mokami dividendai, t. y. investicijos į bendrovę buvo prarastos. Bankroto byla UAB „NBG grupė“ buvo iškelta 2007 m. gegužės 10 d., todėl ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo senaties terminas suėjo 2010 m., o reikalavimams dėl palūkanų ir dividendų, kurie turėtų būti laikomi periodinėmis išmokomis – vėliausiai 2012 m. Ieškinio senaties terminas o praleistas net 12 m.
12.4. UAB NBG grupė išregistruota dėl bankroto 2015 m. spalio 6 d. ir visi klausimai dėl skolos pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovė turi teisėtą lūkestį, kad visi teisiniai klausimai, susiję su UAB „NBG grupė“ kreditavimo aplinkybėmis yra išspręsti.
12.5. Nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl apelianto sveikatos būklės, kuri jam netrukdė nuo 2009 m. teikti teismui ieškinius, pareiškimus dėl proceso atnaujinimo, skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau tam niekada neturėjo įtakos ir netrukdė jo sveikatos būklė. Dėl apelianto sveikatos būklės ir ieškinio termino atnaujinimo negalimumo yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022, kurioje konstatuota, kad D. S. nepagrindė, jog šio ieškinio pareikšti per įstatyme nustatytą terminą jis objektyviai negalėjo dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
12.6. Apeliantas įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 1 066 297,03 Eur žalą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio neaišku, kaip ieškovui tariamai kilusi žala galėjo būti įtakota banko neteisėtų veiksmų, byloje nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Bankas UAB „NBG grupė“ kreditavimo procese laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, įvykdė kreditavimo sutartyje numatytą prievolę ir suteikė kreditą. Atsakovė neįtakojo ir nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su bendrovės veikla, jos valdymu, finansų naudojimu ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, bankas visada yra suinteresuotas, kad juridinis asmuo sėkmingai vykdytų veiklą bei laiku grąžintų kreditą, vykdytų kitus kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.
12.7. Atsižvelgiant į bylos dokumentų apimtų, ieškinio apimtį, laiką, skirtą susipažinti su byla, parengti atsiliepimą, buvo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra minimalios bei neviršijo rekomenduojamo civilinėse bylose priteisti užmokesčio už advokato paslaugas maksimalaus dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
14. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti nagrinėjamos bylos ribas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad apeliacinis skundas yra didelės apimties, surašytas nedarniai, jame nurodytos naujos aplinkybės (dėl banko apskaitos ir oficialių dokumentų nesaugojimo, jų tyčinio sunaikinimo, slėpimo banko ir jo darbuotojų nusikaltimų bei sutuoktinių K. neteisėtų veiksmų ir kt.), kurios nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovei arba jos darbuotojams buvo taikyta atsakomybė už apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus: bankas nesilaikė verslo etikos normų, tyčia vilkino likusių verslo plane numatytų paskolų dalių išdavimo procesą, visomis išgalėmis kliudė vykdyti bendrovei ūkinę komercinę veiklą, nepagrįstai sustabdė mokėjimų operacijas iš kredito (paskolinės) sąskaitos ir kitas operacijas, darė kredito gavėjams spaudimą, grasino ir pan. Nagrinėjamoje byloje viešo intereso nėra, atsakovė kreditą buvo suteikusi likviduotam dėl bankroto ir išregistruotam juridiniam asmeniui, už kurio prievoles pagal kreditavimo santorį, buvo laidavę akcininkai.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu
15. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
16. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant bylą Nr. e2-741-1012/2023 pirmosios instancijos teisme ieškovas ir atsakovė turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir teikti teismui rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus D. S. norėtų asmeniškai nurodyti žodinio proceso metu ir, kodėl jų negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme arba apeliaciniame skunde. Atsakovė AB Šiaulių bankas nesutinka su apelianto prašymu ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl apelianto pateiktų argumentų yra pasisakyta atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodyta, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas vienpusiškai įvertino apelianto poziciją. Apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
Dėl prašymo priimti naujus įrodymus
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus (priedus), kadangi: pirma, 2023 m. kovo 15 d. el. laiško (priedas 126), antstolio 2023 m. vasario 27 d. patvarkymas Nr. S-23-8-6828 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (priedas 127), 2023 m. vasario 23 d. skundas antstolei (priedas 128), D. S. 2019 m. teisės bakalauro laipsnio diplomo kopija (priedas 129), Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 576 kopija (priedas 130) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (2023 m. kovo 28 d.) ir apeliantas nekvestionuoja, kad visus arba dalį jo teiktų (nurodytų) dokumentų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Antra, laikraščio „Kauno diena“ straipsnyje yra pateikta subjektyvi nuomonė, kuri nelaikoma oficialiais ir objektyviais rašytiniais įrodymais (CPK 176 ir 185 straipsniai) (priedas125). Trečia, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti civilinės bylos Nr. e2-962-656/2022 duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) (priedai A, B).
19. Teisėjų kolegija priima apelianto su apeliaciniu skundu pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m balandžio 3 d. sprendimą dėl antrinės pagalbos teikimo D. S. nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme (priedas 124).
20. Taip pat teisėjų kolegija atsisako priimti Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateiktą (registruotą) naują įrodymą (priedą 131) – 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties patvirtintą kopiją baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018, kadangi ši teismo nutartis galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui ir, kaip minėta, teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO duomenų bazės.
Dėl prašymo išreikalauti įrodymus
21. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 8 d. protokoline nutartimi netenkino ieškovo D. S. prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/08/000129 išreikalavimo iš antstolio I. G. Apeliantas analogišką prašymą pateikė apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija atsisako tenkinti apelianto prašymą išreikalauti iš antstolio I. G. vykdomąją bylą Nr. 0008/08/000129, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su AB Šiaulių banko ir laiduotojo pagal vekselį R. K. sutartiniais teisiniais santykiais (taikos sutarties pasirašymu ir vykdymo veiksmų solidariam skolininkui (laiduotojui R. K.) pagal vekselį nutraukimu) (CPK 199 straipsnis).
Dėl prašymo ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu
22. Pagal CPK 2311 straipsnio 2 dalį teisėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, jei jis yra mediatorius, arba parinkti ir skirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, pagal galimybes atsižvelgęs į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros, arba pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą.
23. Nagrinėjamo ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu negalimas, kadangi nėra šalių sutikimo. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su šiuo apelianto prašymu ir yra nesuinteresuota dalyvauti teisminėje mediacijoje. Tokią poziciją buvo nurodžiusi bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir ji nėra pasikeitusi. Dėl to netenkinamas apelianto prašymas paskirti teisminę mediaciją, mediatoriumi skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Artūrą Driuką.
Dėl prašymo pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies.2.2, 2.3, 2.5, 2.6 ir 2.15 papunkčius ir motyvuojamosios dalies 3.2, 3.6 papunkčius, 5, 28 ir 29 punktus
24. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gausiai cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse išdėstytus išaiškinimus, kad nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų aplinkybės yra tapačios. Be to, apelianto pateiktos atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra tik tam tikrų CK nuostatų turinio perkėlimas, atkartojimas, t. y. aptariamomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo išaiškinimų ar teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Taip pat apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias būtent civilinės ir (ar) civilinio proceso įstatymų nuostatas pirmosios instancijos teismas pažeidė.
25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto prašymą pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies 2.2 2.3, 2.5, 2.6 ir 2.15 papunkčius. Teismo sprendimo (nutarties) aprašomojoje dalyje yra nurodomi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateikti reikalavimai (pagrindas) bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai (dalykas). Civilinio proceso įstatyme nenumatyta byloje dalyvaujančio asmens teisė skųsti teismo sprendimo aprašomąją dalį. Byloje dalyvaujantis asmuo gali skųsti visą teismo sprendimą ir (arba) jo motyvuojamąją dalį, kuri yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo III dalies 1 punkte patvirtinta, jog Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 28 d. sprendimo aprašomosios dalies 2.2, 2.3, 2.5, 2.6 ir 2.15 papunkčiuose nurodyti argumentai yra perkelti iš 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovės atsiliepimo į ieškinį.
26. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Abiem atvejais (skundžiant visą teismo procesinį sprendimą arba jo motyvuojamąją dalį) skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Ieškovas D. S. turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą (turi materialinį teisinį suinteresuotumą).
27. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 atmetė ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms AB Šiaulių bankui, notarei V. Š., UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, antstolei R. G. dėl vekselio laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, vykdomojoje byloje išieškotino skolos dydžio sumažinimo, laidavimo sandorio ir laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą, neišmokėtos garantijos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo D. S. atsakovei AB Šiaulių bankui 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu ab initio bei jį panaikinti, įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę Šiaulių banką gražinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo D. S. banko sąskaitų nurašytas 627,05 Eur pinigines lėšas, įskaitant padidintas 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šių sumų neteisėto nusirašymo dienos (2008 m. gegužės 28 d.) iki grąžinimo dienos (įskaitytinai) ir iki 15 156,08 Eur sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 iš ieškovo išieškomos skolos dydį išieškotojai AB Šiaulių bankui pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą, panaikino bei šią bylos dalį nutraukė; kitą teismo sprendimo dalį ir 2022 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą.
28. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
29. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 3.2 papunktyje nurodyta, kad: „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2005 m. gruodžio 21 d. suteikė UAB „NBG grupė“ paskolos garantiją Nr. 00643.“ Analogiška aplinkybė yra konstatuota išnagrinėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 (kurioje dalyvavo nagrinėjamos bylos šalys D. S. ir AB Šiaulių bankas) motyvuojamosios dalies 35 punkte: „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. gruodžio 21 d. suteikė UAB „NBG grupė“ paskolos garantiją Nr. 00643“. Taip pat skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 3.6. papunktyje nurodyta, kad: „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankas sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur)“. Analogiška aplinkybė yra konstatuota išnagrinėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 motyvuojamosios dalies 39 punkte: „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankas sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur)“.
30. Skundžiamos sprendimo motyvuojamosios dalies 5 punkte nurodyta, kad: „Atsakovė nurodė, kad UAB „NBG grupė“ gavus iš banko kreditą, prasidėjo ginčai ir nesutarimai tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų – ieškovo ir R. K.. Atsakovė nuo kredito gavėjo akcininkų ginčų atsiribojo, nes tai niekaip nesusiję nei su banko veikla, nei su banko įsipareigojimais, numatytais kreditavimo sutartyje. Tęsiantis ginčams tarp UAB „NBG grupė“ akcininkų, iškilo grėsmė banko suteikto kredito grąžinimui, nebebuvo vykdomi įmonės įsipareigojimai kitiems kreditoriams – įmonė tapo nemoki. Po UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo dalį įmonės skolos bankui padengė INVEGA – 37 239,34 Eur. Be to, dalį skolos bankui yra padengęs R. K., su kuriuo bankas yra sudaręs taikos sutartį vykdymo procese. Taip pat bankroto procese buvo parduotas bankui įkeistas turtas, kurį realizavus likęs nepadengtas BUAB „NBG grupė“ įsiskolinimas bankui – 157 239,06 Lt (45 539,58 Eur). Negrąžintas skolos likutis bankui pagal 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą 2022 m. lapkričio 11 d. sudaro 39 264,62 Eur“ .
31. Pirmiausia, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad BUAB „NBG grupė“ akcininkų D. S. ir R. K. nesutarimas užfiksuotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.10-2-433-10 bei iš apelianto pateiktų teismui gausių argumentų visumos, galima padaryti teisinę prielaidą dėl buvusių nesutarimų (ginčų, konflikto) tarp BUAB „NBG grupė“ akcininkų D. S. ir R. K..
32. Antra, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad UAB „NBG grupė“ kreditavimo procese bankas laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, įvykdė kreditavimo sutartyje numatytą prievolę ir suteikė BUAB „NBG grupė“ kreditą. Bankas neįtakojo ir nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su kredito gavėjos BUAB „NBG grupė“ veikla, jos valdymu, finansų naudojimu. AB Šiaulių bankas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei BUAB „NBG grupė“, taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti BUAB „NBG grupė“ nemokumą, priešingai, bankas buvo (visada yra) suinteresuotas, kad juridinis asmuo (skolininkas) sėkmingai vykdytų veiklą bei galėtų laiku grąžinti kreditą ir vykdyti kitus kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, jog AB Šiaulių bankas nesilaikė (pažeidė) finansų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus arba kreditavimo sutarties nuostatas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kreditorės AB Šiaulių bankas reikalavimas (89 746,66 Eur), kildintas iš šalių kredito teisinių santykių (kreditavimo sutarties), buvo patvirtintas skolininkės bankroto byloje kaip pagrįstas ir teisėtas ir jo dalis (45 539,58 Eur) liko nepatenkinta. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 patvirtino BUAB „NBG Grupė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant trečios eilės kreditorės AB Šiaulių banko Kauno filialo 309 877,25 Lt (89 746,66 Eur) reikalavimą, o 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu, kuriuo pripažino UAB „NBG grupė“ veiklos pabaigą, patvirtino BUAB „NBG grupė“ nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant trečios eilės kreditorės AB Šiaulių banko Kauno filialo 157 239,06 Lt (45 539,58 Eur) reikalavimą.
33. Trečia, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 motyvuojamosios dalies 39 ir 40 punkte punktuose konstatuotos analogiškos skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybės, t. y.: „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankas sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 64 290 Lt (18 619,67 Eur)“ ir AB Šiaulių bankas ir laiduotojas R. K. 2011 m. birželio 15 d. sudarė taikos sutartį“.
34. Ketvirta, atsakovės AB Šiaulių bankas atsiliepimo į ieškinį 15 punkte nurodyta, kad negrąžintas skolos likutis bankui pagal 2007-07-03 notaro vykdomąjį įrašą 2022-11-11 dienai sudaro 39 264,62 Eur ir 45 punkte pakartota, jog vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas yra perduotas antstolei vykdymui, negrąžinta skola, kaip nurodėme, sudaro 39 264,62 Eur. Apeliantas nepateikė aiškių paaiškinimų, skaičiavimų (ir įrodymų), iš kurių būtų galima spręsti apie 2022 m. lapkričio 11 d. buvusią negrąžintos atsakovei skolos (skolos likutį) pagal vykdomąjį įrašą (CPK 178 straipsnis).
35. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 28 punkte nurodyta: „Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-102/2013 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-01208-2009-8) 2013 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad dėl ieškovo proceso vilkinimo bylos nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas dėl pablogėjusios sveikatos (duomenys neskelbtini) atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, pagrįstai nelaikė jų svarbiomis.“ Taip pat Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 29 punkte nurodyta: „Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 taip pat sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog ieškinio pareikšti per įstatyme nustatytą terminą jis objektyviai negalėjo dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, nesugebėjo jų apginti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisintas svarbiomis priežastimis.“
36. Nustatyta, kad iki civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 ieškovo D. S. 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikto (registruoto) ieškinio, ieškovas D. S. buvo 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovams AB Šiaulių bankui, Vilniaus miesto 21-ajam notarų biurui, antstolei R. G., BUAB „NBG grupė“ dėl kreditavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, laidavimo sandorio, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir R. K.. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-454-267/2012 ieškovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino ir ieškinį palikto nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-102/2013 Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas dėl pablogėjusios sveikatos (duomenys neskelbtini) atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat ieškovas tik 2012 m. balandžio 10 d., nors ieškinys teismui pateiktas 2009 m. rugpjūčio 13 d., kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Ši aplinkybė patvirtino, kad ieškovas nesiekė savo teises ginti greitai ir operatyviai. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, nes ieškovo nurodyti argumentai negalėjo būti pripažinti įrodymais, patvirtinančiais objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis.
37. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-719-1120/2022 nuspręsta, kad ieškovo D. S. ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisintas svarbiomis priežastimis, kadangi apeliantas D. S. nepagrindė, jog ieškinio negalėjo objektyviai pareikšti per įstatyme nustatytą terminą dėl sveikatos būklės, negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba arba egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
38. Taigi, Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 28 ir 29 punktuose nurodyti argumentai yra teisingi (perkelti iš įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kuriuose dalyvavo tos pačios šalys).
39. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto prašymą pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 3.2., 3.6. papunkčius ir 5, 28 bei 29 punktus.
Dėl ieškinio senaties reikalavimams dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo
40. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).
41. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
42. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
43. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas ieškovo pareikštiems reikalavimams atsakovei AB Šiaulių bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo prasidėjo vėliausiai 2015 m. spalio 6 d. (likviduotos dėl bankroto UAB „NBG grupė“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro).
45. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-432-343/2015 (buvęs Nr. B2-668-173/2007) patvirtino BUAB „NBG Grupė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant pirmos eilės kreditoriaus D. S. 15 205,61 Lt (4 403,86 Eur) reikalavimą; 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pripažino UAB „NBG grupė“ veiklos pabaigą bei patvirtino BUAB „NBG grupė“ nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant pirmos eilės kreditoriaus D. S. 11 467,63 Lt (3 321,26 Eur) reikalavimą. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad BUAB „NBG grupė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2015 m. spalio 6 d.
46. Taigi, apeliantas nuo 2007 m. liepos 20 d. buvo BUAB „NBG Grupė“ kreditorius, todėl nuo šios datos žinojo aplinkybes, nurodytas UAB „NBG Grupė“ vadovės D. P. T. 2012 m. vasario 19 d. ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo, kad BUAB „NBG Grupė“ ūkinė komercinė veikla buvo priklausoma nuo AB Šiaulių banko suteikto kredito ir, kai bankas sustabdė mokėjimus iš kredito sąskaitos bei nesuteikė UAB „NBG Grupė“ likusios kredito dalies, bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, mokėti privalomųjų valstybinio ir socialinio draudimo mokėjimų. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas skolininkės BUAB „NBG grupė“ bankroto byloje buvo užėmęs aktyvią poziciją – kėlė (inicijavo) bylas, kuriose gynė savo galimai pažeistas teises, tačiau kreditorius ir akcininkas D. S. nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (BUAB „NBG Grupė“ išregistravimo iš JAR) ir iki 2018 m. spalio 6 d. (2015 m. spalio 6 d. + 3 m. ieškinio senatis) nereiškė reikalavimų skolininkės BUAB „NBG Grupė“ bankroto byloje patvirtintai kreditorei AB Šiaulių bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Taigi, apeliantas daugiau nei vienuolika metų (nuo 2007 m. liepos 20 d iki 2018 m. spalio 6 d.) nereiškė valios reikalauti iš atsakovės AB Šiaulių banko, jos darbuotojų atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje ieškovo D. S. ieškinys dėl nuostolių (žalos) atlyginimo gautas (registruotas) 2022 m. balandžio 25 d., t. y. po trejų su puse metų nuo suėjusio trejų metų ieškinio senaties termino (2018 m. spalio 6 d.).
47. Ieškinio reikalavimai yra priteisti apeliantui, kaip BUAB „NBG grupė“ buvusiam akcininkui, iš atsakovės 2007–2009 metais ir 2010–2021 metais negautus dividendus ir prarastas investicijas į bendrovę, tačiau nuo 2007 m. gegužės 7 d. (bankroto bylos iškėlimo) ir BUAB „NBG grupė“ bankroto proceso metu (2007 m. gegužės 7 d.–2015 m. spalio 6 d.) investicijos akcininkams negrąžinamos, dividendai ir darbo užmokestis darbuotojams nemokami. Be to, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 7 d. (bankroto bylos iškėlimo) turėjo būti priimtas BUAB „NBG grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl dividendų išmokėjimo akcininkui D. S., be kita ko, dividendų mokėjimo metu (ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos) UAB „NBG grupė“ turėjo neturėti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimų dėl neišmokėtų dividendų ir netektų investicijų priteisimo senaties terminas praleistas daugiau nei vienuolika metų (nuo 2010 m. liepos 20 d. (2007 m. liepos 20 d. + 3 m.) iki 2022 m. balandžio 25 d.), nes apeliantas vėliausiai nuo 2007 m. liepos 20 d. (nes buvo pirmos eilės kreditorius) žinojo ir suprato (turėjo suprasti) apie iki bankroto bylos iškėlimo neišmokėtus dividendų bei prarastų investicijų į bankrutavusią bendrovę faktus.
49. Nors apeliantas nurodė apie 2008–2021 metais buvusią blogą sveikatos būklę, tačiau iš LITEKO duomenų nustatyta, kad D. S. nuo 2008 m. iki 2021 m. buvo (ir iki šiol yra) aktyvus teisminių procesų iniciatorius, dalyvis. Taip pat byloje nustatytas 2009–2012 metų laikotarpiu buvęs apelianto netinkamas procesinis elgesys. Todėl apeliantas ne dėl svarbių sveikatos būklės priežasčių daug metų negalėjo asmeniškai arba naudodamasis teisine pagalba reikšti reikalavimus atsakovei AB Šiaulių bankui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Blogos sveikatos būklės buvusio D. S. aktyvus dalyvavimas teisminiuose procesuose, įskaitant pasirinktą netinkamą procesinį elgesį, netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, pateisinanti ieškinio dėl nuostolių priteisimo pareiškimo praleidimą ir sudaranti pagrindą jį atnaujinti.
50. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 kaltinamasis D. S. buvo išteisintas, kadangi visos abejonės (po kaltinamojo, liudytojų apklausų byloje liko nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybių, susijusių su 2006 m. kovo 31 d. išrašytu kasos pajamų orderiu, pinigų 10 000 Lt (2 896,20 Eur) mokėjimo aplinkybėmis, byloje nebuvo 2006 m. kovo 31 d. kasos mokėjimo orderio originalo ar šio dokumento patvirtintos kopijos, taip pat BUAB „NBG grupė“ buhalterinių duomenų, reikalingų buhalterinei ekspertizei skirti) buvo įvertintos kaltinamojo naudai. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-383/2019 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi byloje Nr. 2P-927/2019 atsisakė priimti D. S. kasacinį skundą. Paskutine priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi bylioje Nr. DOK-4676/2020 buvo atsisakyta priimti pakartotinį D. S. 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje dėl grubių baudžiamojo proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų.
51. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio senaties terminas prasidėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. (po baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 galutinio išnagrinėjimo). Apeliantas nuo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 (10 lape nurodyta, kad AB Šiaulių banko pateikė raštą ir dokumentus) priėmimo žinojo (turėjo žinoti) apie AB Šiaulių banko pateiktus dokumentus, juolab kad šioje baudžiamojoje byloje D. S. 2018 m. birželio 4 d. buvo pateikęs apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio. Byloje nėra duomenų, kad kaltintam (išteisintam) D. S. buvo užkirstas kelias susipažinti su viešame teismo posėdyje (iš)nagrinėta baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 medžiaga iki jos išnagrinėjimo apeliacine tvarka 2019 m. rugsėjo 26 d.
52. Pažymėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimus dėl nuostolių (žalos) atlyginimo pareiškė atsakovei AB Šiaulių bankui, kuri baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 nedalyvavo, kaltinimai AB Šiaulių bankui arba jos darbuotojams nebuvo pareikšti. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 (ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-383/2019) nepasisakyta dėl AB Šiaulių banko, jos darbuotojų neteisėtos veikos skolininkės UAB „NBG grupė“ atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 (ir Nr. 1A-25-383/2019) išspręstas klausimas, susijęs su BUAB „NBG grupė“ buvusio atskaitingo asmens (buvusio administracijos, vėliau plėtros vadovo) D. S. atsakomybe už teisės aktų reikalaujamos juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą (t. y. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs reikalavimų dėl nuostolių (žalos) atlyginimo asmenims, dalyvavusiems išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018.
53. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
54. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 atsakovės atsisakytus pateikti dokumentus, įskaitant UAB „NBG grupė“ kredito bylą, D. S. gavo po baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nevertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleista ieškinio dėl nuostolių (žalos) atlyginimo pateikimo priežastis. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad D. S. nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2015 m. spalio 6 d. žinojo ir suprato AB Šiaulių banko veiksmus (pasak apelianto, bankas buvo sustabdęs mokėjimus iš kredito sąskaitos ir nesuteikė UAB „NBG Grupė“ likusios kredito dalies, dėl to bendrovės veikla, priklausiusi nuo kredito lėšų, buvo paralyžuota ir UAB „NBG Grupė“ bankrutavo), todėl galėjo per įstatyme nustatytą terminą (iki 2018 m. spalio 6 d.) kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, įskaitant reikalauti AB Šiaulių banką pateikti atitinkamus dokumentus arba prašyti teismo išreikalauti iš atsakovės AB Šiaulių banko reikšmingus bylai dokumentus. Antra, kaip minėta, išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1-19-753/2018 (ir Nr. 1A-25-383/2019) nepasisakyta (nebuvo bylos objektas) dėl AB Šiaulių banko ir jos darbuotojų veikų ir civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 (ir Nr. e2A-719-1120/2022) nėra konstatuoti AB Šiaulių banko, jos darbuotojų veiklos pažeidimai ir (arba) neteisėti veiksmai, susiję su BUAB „NBG grupė“ kreditavimu, išduotu vekseliu (laidavimu) ir pradėtu skolos išieškojimu pagal vekselį. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto deklaratyvų teiginį, jog dėl atsakovės padarytų pažeidimų pirmojo, trečiojo–šeštojo ir septintojo ieškinio reikalavimų, senaties terminui turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiamu teismo sprendimu priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta iki 300 Eur, kadangi atsakovė yra bankas, kuris turi savo teisės ir administravimo tarnybą ir banko teisininkai gali atstovauti teismuose, taip pat atsakovės bylinėjimosi išlaidos nedetalizuotos.
56. Bankas pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį turi teisę vesti bylą pats arba per atstovą (advokatą). Apeliantas turi teisės bakalauro laipsnį, todėl ši civilinio proceso įstatyme įtvirtinta nuostata jam yra žinoma (turi būti žinoma).
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
58. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Be to, civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
59. Nustatyta, kad atsakovė AB Šiaulių bankas prie 2022 m. lapkričio 11 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį pridėjo dokumentus, pagrindžiančius patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas: i) 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. Nr.696, kurioje nurodyta“ „1 500 Eur už AB Šiaulių banko atsiliepimo į ieškovo D. S. ieškinį parengimą, konsultacijas ir atstovavimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-2108-1012/2022“ ir ii) AB Šiaulių banko 2022 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr.1108115335218 dėl 1 500 Eur pervedimo advokatei Vitalijai Mataitei (žr. civilinės bylos Nr. e2-741-1012/2023 dok. Nr. 40427).
60. Nagrinėjamoje byloje atsakovės sumokėtas užmokestis advokatei už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą (1 500 Eur) neviršija maksimalaus priteistino tokio užmokesčio dydžio (1 780,50 Eur × 2,5 = 4 451,25 Eur) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas, 8.2 papunktis).
61. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo D. S. pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (8.2Mr)TPS-1175 nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilinę bylą dėl pareiškėjui padarytos žalos ir nuostolių iš AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjo prašymas atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų netenkintas, pažymėjus, jog Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakeisti Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 numatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (žr. civilinės bylos Nr. e2-741-1012/2023 dok. Nr. 27477 priedą 109).
62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir VGTPĮ teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atmetus ieškinį civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas turėtų lemti proceso dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
63. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieškinio senaties termino nustatymą reglamentuojančių ir įrodinėjimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisykles nustatančių teisės normų. Todėl ieškovo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
64. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos D. S. neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m rugpjūčio 21 d. gavo atsakovės AB Šiaulių banko prašymą priteisti 760 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą), grindžiamas 2023 m. birželio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.731, kurioje nurodyta: „Už atsakovo AB Šiaulių banko atsiliepimo parengimą į ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl 2023-03-28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-741-1012/2023“ ir AB Šiaulių bankas 2023 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0619123012479 dėl 760 Eur pervedimo (sumokėjimo) advokatei V. Mataitei.
65. Taigi, apeliantas neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas (apeliacinis skundas netenkintas). Atsakovės prašoma priteisti 760 Eur suma neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už advokatės paruoštą atsiliepimo į apeliacinį skundą dydžio (1 900,30 Eur × 1,3 = 4 750,75 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas, priteisia iš apelianto D. S. atsakovei AB Šiaulių bankui 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas (juridinio asmens kodas 112025254) 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas