Civilinė bylos Nr. A2-295-868/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17754-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, Deimenai Krasauskaitei, Vasarei Kašinskei, Aniutai Vasilevskai, Svetlanai Žurienei, Elžbietai Strižen,

dalyvaujant pareiškėjams M. K. ir R. R.,

pareiškėjų T. K., A. K., Ž. J., E. K., A. K., A. C. (A. C.), M. C., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M. (H. M.), I. V., D. V., J. D., J. M. (J. M.), K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž. ir I. Š. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

suinteresuotiems asmenims A. V., J. M., V. P.,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ atstovui advokatui Andriui Bambalui,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elenesa“ atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „MOSTA“ atstovei advokato padėjėjai Linai Liogei,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atstovei įmonės vadovei M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. K., A. K., Ž. J., E. K., A. K., A. C. (A. C.), M. C., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M. (H. M.), I. V., D. V., J. D., J. M. (J. M.), K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž. ir I. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 pagal išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys byloje – antstolis Dalius Traigys, I. C., T. G., uždaroji akcinė bendrovė „Elenesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Edensa“, uždaroji akcinė bendrovė „MM Group“, A. A., G. R., M. R., E. B., G. J., P. K., J. M., V. P., E. V., A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Sakalas“, R. G., C. S. V., uždaroji akcinė bendrovė „Mosta“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjai T. K., A. K., Ž. J., E. K., A. K., A. C., M. C., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M., I. V., D. V., J. D., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž., I. Š. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 ir priimti nutartį taikos sutartį atsisakyti tvirtinti, pripažinti suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtintą taikos sutartį negaliojančia ir priteisti pareiškėjams iš suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-22633-964/2022 pagal antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutarties tarp UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“, sudarytos vykdymo procese, patvirtinimo. Pažymėjo, jog pareiškėjai yra sudarę preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Edensa“, kurių pagrindu kiekvienas pareiškėjas su UAB „Edensa“ susitarė dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo. Pardavimo objektą turėjo sudaryti butas (su daline apdaila), esantis gyvenamajame name, parkavimo vieta bei sklypo dalis, proporcinga buto plotui. Aplinkybę, jog sutartimis buvo sulygta būtent dėl būsimo buto pirkimo–pardavimo, be kita ko, patvirtina Sutarčių punktai Nr. 2.23, 2.34, 6.15 ir kt. Pareiškėjams sudarant sutartis buvo žinoma tiek apie sklypo, tiek ir apie jame statomo gyvenamojo namo, kuriame turėjo būti sutartimis parduodami butai, įkeitimą tuometiniam UAB „Edensa“ kreditoriui UAB „Trečia diena“, kuri veikė ir iki šiol veikia kaip sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“. Ši aplinkybė pareiškėjų ir UAB „Edensa“ buvo aptarta Sutarčių 2.5 p. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Sutarčių 4.3.1 p., sumokėjo iš viso 723 310,30 Eur dydžio avansą UAB „Edensa“. Sutartyse taip pat buvo aptartas preliminarus gyvenamojo namo statybos pabaigos terminas, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. Šalys susitarė, jog pagrindinė buto, esančio gyvenamajame name, pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 30 kalendorinių dienų nuo gyvenamojo namo 85 proc. baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarius sutartyse nustatytais terminais, aktualiu tapo Sutarčių 7.1.4 p., kuris numato, jog UAB „Edensa“ negalint įvykdyti sutarčių dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių UAB „Edensa“ negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos ir / ar už kuriuos UAB „Edensa“ neatsako, veiksmų ar neveikimo, UAB „Edensa“ privalo grąžinti pirkėjui visas iš pirkėjo gautas įmokas (avansą). Prievoliniuose teisiniuose santykiuose kreditoriumi laikomas asmuo, turintis reikalavimo teisę į skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo veiksmų atlikimo (CK 6.1 str.), todėl neabejotina, kad UAB „Edensa“ nesudarius pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių su pareiškėjais, šie tapo UAB „Edensa“ kreditoriais sumokėtų avansų, t. y. 723 310,30 Eur, apimtimi. Kaip matyti iš Taikos sutarties preambulės, 2022 m. birželio 29 d. UAB „MM Group“ 2020 m. liepos 23 d. ir 2021 m. sausio 27 d. sutartinių hipotekų pagrindu pateikė prašymus atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2022 m. liepos 27 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai bei pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0241/22/01235 ir 0241/22/01236, gyvenamasis namas ir sklypas areštuoti. Kaip jau žinoma, 2022 m. rugpjūčio 24 d. UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ sudarė Taikos sutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ją patvirtino. Pareiškėjai neabejoja, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl pareiškėjų, kaip neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių. Tokią prielaidą pareiškėjai kelia dėl 8,22 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto – sklypo ir gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausiusių UAB „Edensa“, perdavimo UAB „Edensa“ kreditoriui UAB „MM Group“. Akcentavo, jog UAB „Edensa“ nuosavybės teises tiek į sklypą, tiek ir į gyvenamąjį namą perdavus UAB „MM Group“, pareiškėjai nebeteko į šį turtą turėtų teisių. Teisių į tokį turtą turėjimas pasireiškė sudaryta būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip tai numato CK 6.401 straipsnis. Nurodė, kad pareiškėjų sudarytos sutartys suteikė jiems teisę į UAB „MM Group“ perduotą turtą – sklypą bei gyvenamajame name esančius butus. Tokia teisė pasireiškia būtent tuo, kad pareiškėjai turėjo teisę savo pažeistas teises ginti reikalaudami UAB „Edensa“ prievolę įvykdyti natūra. Juolab, kad net ir pačių Sutarčių 2.5 p. numatyta pardavėjo, t. y. UAB „Edensa“,  pareiga užtikrinti, kad hipotekos kreditorius išduos sutikimą nuosavybės teisių į pardavimo objektą perleidimui: „Pasirašydamas šią Sutartį Pardavėjas patvirtina, kad turi įkaito (hipotekos) turėtojo sutikimą ateityje sudaryti Turto Pirkimo–pardavimo sutartį su Pirkėju ir patvirtinimą, kad, Pirkėjui įvykdžius visas Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas Pardavėjo atžvilgiu bei Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta tvarka visiškai atsiskaičius su Pardavėju, įkaito (hipotekos) turėtojas per protingą terminą atliks visus reikiamus veiksmus, kad Pirkėjo įsigytą Turtą apsunkinanti hipoteka būtų panaikinta.“ Akivaizdu, kad pareiškėjams tinkamai atsiskaičius su UAB „Edensa“, sklypo dalių ir butų, esančių gyvenamajame name, pirkimo sandoris būtų įvykęs ir tam nesutrukdytų net ir egzistuojanti hipoteka, kadangi UAB „Edensa“ turėjo išankstinį hipotekos kreditoriaus sutikimą ateityje sudaryti pagrindines sutartis su pareiškėjais. Tačiau, kaip žinoma, teismas patvirtino UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ sudarytą taikos sutartį vykdymo procese, pagal kurią sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybės teisės atiteko UAB „MM Group“. Taikos sutartimi buvo dirbtinai padidinta UAB „Edensa“ įsipareigojimų UAB „MM Group“ apimtis tam, kad jos dydis būtų kuo artimesnis perduodamo sklypo ir Gyvenamojo namo vertei. Atkreipė dėmesį į taikos sutarties preambulės D punktą, kuriame šalys aptarė finansinių UAB „Edensa“ įsipareigojimų UAB „MM Group“ rūšis ir apimtį taikos sutarties sudarymo dieną. Prie negrąžintos paskolos dydžio (3,8 mln. Eur) šalys, be palūkanų, pridėjo: (i) 200 000 Eur dydžio skolos išieškojimo atidėjimo mokestį bei (ii) 459 800 Eur dydžio skolos išieškojimo administravimo mokestį (iš viso – 659 800 Eur). Skolos išieškojimo atidėjimas, vertinant jį Taikos sutarties kontekste, yra toks veiksmas, dėl kurio kreditorius UAB „MM Group“ pratęsė skolininko UAB „Edensa“ naudojimąsi gauta paskola. Pirma, dėl papildomo naudojimosi paskola turėtų būti mokamos papildomos palūkanos, o ne vienkartinis „skolos išieškojimo atidėjimo mokestis“, viršijantis per visą paskolinių teisinių santykių laikotarpį susikaupusias palūkanas. Pareiškėjų įsitikinimu, šio mokesčio pritaikymas yra nelogiškas, dirbtinis ir nustatytas visiškai ignoruojant bet kokius pareiškėjų interesus į UAB „Edensa“ turtą. Neabejotina, kad juo, kaip ir (ii) skolos išieškojimo administravimo mokesčiu, viso labo buvo siekiama padidinti skolinį „Edensa“ įsipareigojimą tiek, kad bendras skolos dydis (5 mln. Eur) būtų kuo artimesnis tariamai perimamo nekilnojamojo turto vertei (5,3 mln. Eur) ir dėl to UAB „MM Group“ tektų prievolė mokėti mažesnio dydžio kompensaciją UAB „Edensa“. Antra, skolos išieškojimo atidėjimas gali būti sudaromas rašytiniu šalių susitarimu, elementariai išdėstant praterminuotą skolos dydį ateities mokėjimams. Akivaizdu, kad tokio veiksmo atlikimo išlaidos, kurias patirtų UAB „MM Group“, nesiektų nė 0,5 proc. sumos, kurią šalys taikos sutartyje įvardino kaip skolos išieškojimo atidėjimo mokestį. Trečia, Taikos sutartyje šalys nėra aptarusios aplinkybių, kurios pagrįstų skolos išieškojimo atidėjimo mokesčio dydį, ir tai verčia papildomai abejoti tokio mokesčio dydžio pagrįstumu. Nurodė, kad UAB „MM Group“, administruodama skolos išieškojimą, viso labo turėjo (i) kreiptis į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei (ii) pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui. Taikos sutarties 4.1 p. šalių aptarta skolos dalis (701,32 Eur) būtent ir apima išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu bei priverstiniu išieškojimu. Todėl 459 800 Eur mokestis yra akivaizdžiai išgalvotas, šalių iš anksto jokiose sutartyse neaptartas ir pritaikytas, kaip jau minėta, taikos sutarties šalims siekiant skolos sumai „pasivyti“ UAB „MM Group“ norimo perimti nekilnojamojo turto vertę. Nagrinėjamu atveju tariami (i) skolos išieškojimo atidėjimo ir (ii) skolos išieškojimo administravimo mokesčiai (viso 659 800 Eur) viršija kreditoriui, t. y. UAB „MM Group“, tenkančias palūkanas (179 532,36 Eur) daugiau nei 3,5 karto. Toks palūkanų ir paskolos „administravimo“, kurį neva atliko UAB „MM Group“, dydžių santykis ir vėl verčia manyti, kad abu mokesčiai – skolos išieškojimo atidėjimo ir skolos išieškojimo administravimo – buvo „apskaičiuoti“ siekiant sukurti tokio dydžio prievolę, kad 5,3 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto perėmimas atrodytų pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad paskolos dydžiui esant 3,8 mln. Eur, 459 800 Eur skolos išieškojimo administravimo mokestis yra neproporcingas ir prieštaraujantis elementariai verslo bei ekonominei logikai. Pareiškėjai suvokia sutarties šalių laisvės principo reikšmę, tačiau jis negali būti naudojamas siekiant sukurti susitarimo teisėtumo įspūdį bei tokiu būdu pažeisti skolininko kreditorių interesus. Akcentavo, jog vertinimą atliko teismo eksperto licenciją turintis T. M.. Eksperto teigimu, labiausiai tikėtina ginčo turto vertė 2022 m. rugpjūčio 31 d. yra 8 220 000 Eur, t. y. beveik 3 mln. Eur daugiau, nei nurodoma taikos sutartyje, o tai savaime sudaro pagrindą laikyti taikos sutarties šalis nesąžiningomis. Remdamiesi išdėstytų faktinių argumentų visuma, laikytina, jog teismas, patvirtindamas taikos sutartį, grubiai pažeidžiančia pareiškėjų, kaip UAB „Edensa“ kreditorių, interesus, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų pareiškėjų teisių, todėl (i) procesas yra atnaujintinas, (ii) nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis – naikintina, (iii) prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo – atmestinas, o (iv) pati taikos sutartis yra pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „MM Group“ pardavė ginčo turtą UAB „Elenesa“. Iš viešai prieinamos informacijos pareiškėjams tapo žinoma, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „MM Group“, akivaizdžiai suvokdama galimą pareiškėjų ketinimą atnaujinti procesą šioje byloje ir dėl to kilsiančią grėsmę taikos sutarties pripažinimui negaliojančia, pardavė ginčo objektą – sklypą ir gyvenamąjį namą UAB „Elenesa“. Kaip matyti iš į bylą teikiamo išrašo iš nekilnojamojo turto registro, UAB „Elenesa“ įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įregistruota hipoteka. Šiame kontekste visų pirma svarbu išsiaiškinti tai, ar toks UAB „Elenesa“ turto įsigijimas galėtų būti finansuojamas kredito įstaigų, kurioms vėliau įsigytas turtas būtų įkeistas. UAB „Elenesa“ finansinės atskaitomybės dokumentų turinys byloja, jog 2021 m. šis subjektas ilgalaikio turto neturėjo, jo trumpalaikis turtas buvo 14 896 Eur vertės. Bendrovės pajamos tuo pačiu laikotarpiu siekė vos 44 319 Eur, o grynasis pelnas – 1 441 Eur. Esant tokiems finansiniams bendrovės rodikliams, jokia kredito įstaiga nefinansuotų sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimo. Dėl to ginčo nėra ir negali būti. Tokiu atveju vienintelė pirkėjo (UAB „Elenesa“) išeitis užtikrinti savo įsipareigojimų įvykdymą yra įsigyjamo turto įkeitimas pardavėjui, t. y. UAB „MM Group“. Toks scenarijus pagrindžia tai, kad UAB „Elenesa“ nėra realus ginčo daikto pirkėjas, o pardavimo sandoris buvo sudarytas siekiant eliminuoti pareiškėjų galimybes ginti savo pažeistas teises į ginčo turtą. Šioje proceso stadijoje egzistuoja didžiulė rizika, kad nuosavybės teisės į sklypą ir gyvenamąjį namą bus dar vieną ar kelis kartus perleidžiamos, siekiant užkirsti kelią pareiškėjų teisių į ginčo objektą įgyvendinimui. Siekiant pareiškėjų interesų šia apimtimi apsaugos, itin svarbu užkirsti kelią tokiam nuosavybės teisių į minėtąjį turtą „keliavimui“. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Pažymėjo, jog pareiškėjai turėjo teises į ginčo objektą, t. y. sklypą ir gyvenamajame name esančius butus. Pareiškėjai nebuvo įtraukti į bylą teismui tvirtinant taikos sutartį, todėl teismas nutartimi nusprendė dėl pareiškėjų, kaip neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų. Visų pirma, pareiškėjai disponuoja neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise suinteresuotam asmeniui UAB „Edensa“. Pareiškėjų reikalavimo pagrindas yra sutartys. UAB „Edensa“, kaip pareiškėjų skolininkas, sutarčių pagrindu nei 1) grąžino pareiškėjams jų sumokėtus avansus, nei 2) sudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties. Pareiškėjai dėl kokių nors kitų priežasčių taip pat nėra praradę reikalavimo teisių į UAB „Edensa“. Neabejotina, kad sudarydama taikos sutartį, UAB „Edensa“ pripažino dar vienos kreditorės – UAB „MM Group“ pretenzijas (kurių apimtis buvo dirbtinai padidinta), taip sumažindama savo turto apimtį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas pagal pareiškėjų reikalavimą. Tai leidžia pripažinti, kad taikos sutartis pažeidžia Pareiškėjų teises. Dar daugiau, UAB „Edensa“, sudarydama taikos sutartį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme jau buvo nemoki. Tai patvirtina kartu su šiuo pareiškiamu teikiamas UAB „Edensa“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys už 2021 m. balanse nurodytas neigiamas nuosavas kapitalas bei skolos, viršijančios turto dydį, neabejotinai patvirtina UAB „Edensa“ nemokumą dar prieš sudarant taikos sutartį. UAB „Edensa“, sutikusi su taikos sutarties sąlygomis, rėmėsi jai civilinio proceso normomis suteikta teise, o ne pareiga, sudaryti taikos sutartį. Pripažintina, kad taikos sutarties UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ pasirašyti neprivalėjo, o jos sudarymas dėl anksčiau minėtų priežasčių akivaizdžiai pažeidė pareiškėjų interesus. Taip pat UAB „Edensa“, kaip pareiškėjų skolininkė, turėjo žinoti, jog taikos sutartimi prisiėmusi pareigą atlyginti žalą, ji pažeidžia kitų kreditorių, taip pat ir pareiškėjų teises, todėl buvo nesąžininga. Pažymėjo, jog UAB „MM Group“ nesąžiningumą neabejotinai patvirtina visiškai nepagrįstai „sukelti“ prievoliniai UAB „Edensa“ įsipareigojimai šiam subjektui. Normaliu atveju, t. y. dirbtinai nepadidinus UAB „Edensa“ prievolės UAB „MM Group“ atžvilgiu apimties, UAB „MM Group“ būtų privalėjusi sumokėti UAB „Edensa“ ženkliai didesnę kompensaciją, nei numatyta taikos sutarties 6 punkte (323 637,14 Eur), o to UAB „MM Group“ negalėjo sau leisti pagal finansines galimybes. Remiantis UAB „MM Group“ finansiniais duomenimis už 2021 m. matyti, jog ši bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, o jos trumpalaikio turto vertė siekė vos 2 490 Eur. Ši bendrovė 2021 m. net negeneravo pajamų ir patyrė 10 Eur dydžio nuostolį. Todėl net ir įsipareigojimas UAB „Edensa” sumokėti 323 637,14 Eur kompensaciją, tikėtina, niekuomet nebus vykdomas. Kaip jau žinoma, taikos sutartimi nustatyta sklypo ir gyvenamojo namo vertė siekia 5,3 mln. Eur. Pareiškėjai į bylą pateikė teismo eksperto licenciją turinčio asmens vertinimą, kuriame nurodyta šio turto vertė yra daugiau nei 50 proc. didesnė – 8,22 mln. Eur. Tai neabejotinai reiškia, jog ginčo turtas taikos sutartimi buvo perleistas už aiškiai mažesnę kainą nei jo reali vertė rinkoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti, yra priskiriamos prie kitaip pažeidžiamų kreditoriaus teisių. Pareiškėjai prašo atkreipti dėmesį į šią aplinkybę, kuri neabejotinai patvirtina UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ nesąžiningumą bei pareiškėjų, kaip UAB „Edensa“ kreditorių, teisių pažeidimą.

 

Suinteresuotasis asmuo UAB „Edensa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėjai savo prašyme kelis kartus pabrėžė savo įsitikinimą, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl pareiškėjų, kaip neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, materialiųjų teisių, ir tokią savo prielaidą pareiškėjai grindžia tariamai 8,22 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausiusio skolininkui, perdavimu išieškotojui. Pareiškėjai savo prašyme neįvardija, kaip tiksliai taikos sutartį 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinęs teismas minėtoje nutartyje pasisakė dėl pareiškėjų, kaip į bylos dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėjimą neįtrauktų asmenų, materialiųjų teisių. Pažymėjo, kad minimoje 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartyje teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad „taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų“. Dėl taikos sutarties tvirtinimo į teismą kreipėsi antstolis, kuris tuo metu atliko skolos išieškojimo veiksmus iš skolininko išieškotojo naudai vykdomosiose bylose Nr. 0241/22/01235 ir Nr. 0241/22/01236 pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus, t. y. taikos sutartis buvo sudaryta ne šiaip su vienu iš skolininko kreditorių, taip jam suteikiant pirmenybę, bet su priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje prieš skolininką pradėjusiu asmeniu, turinčiu pirmenybės teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto – išieškotoju. Informacija apie tai, kad išieškotojas kaip hipotekos kreditorius pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus (atliktas notaro vykdomasis įrašas) Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta dar 2022 m. liepos 27 d. Antstolis vykdomąją bylą pradėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir apie tai taip pat buvo išviešinta per Nekilnojamojo turto registrą. Atitinkamai visi asmenys, įskaitant ir pareiškėjus, galėjo sužinoti apie viešai paskelbtą informaciją, jog hipotekos kreditorius – išieškotojas UAB „MM Group“– pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus prieš skolininką UAB „Edensa“. Pažymėjo, kad visus suinteresuotus ar materialųjį reikalavimą turinčius asmenis nustatė antstolis, kuris, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0241/22/01235 ir Nr. 0241/22/01236, teismui pateikė informaciją apie suinteresuotus asmenis, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtakos teismui pateikta tvirtinimui taikos sutartis. Tarp tokių asmenų buvo ne tik reikalavimą dėl teisės, susijusios su vykdomojoje byloje patvirtintoje taikos sutartyje minimu turtu, pareiškę G. ir M. R., kurie buvo nurodyti ir išieškotojo bei skolininko sudarytoje taikos sutartyje, bet ir vykdomuosius skolos išieškojimo veiksmus prieš skolininką pradėjęs A. A.. Atitinkamai visi asmenys, kurių materialinėms teisėms įtakos galėjo turėti vykdymo procese patvirtinta taikos sutartis, buvo tinkamai informuoti ir prieštaravimų dėl taikos sutarties nepareiškė. Atitinkamai 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje teismas nepasisakė dėl jokių kitų asmenų, kurių materialinėms teisėms ir pareigoms taikos sutartis galėtų turėti įtakos, nes tuo metu skolininkas neturėjo kitų teisminių ginčų, susijusių su trečiųjų asmenų reikalavimais dėl nuosavybės pripažinimo į bet kokią dalį skolininkui tuo metu priklausiusio nekilnojamojo turto. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų siekis atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 ir panaikinti skolininko ir išieškotojo sudarytą taikos sutartį reiškia pareiškėjų siekį tapti antstolio atliekamo vykdomojo proceso šalimis, nors nė vienas iš pareiškėjų neturi jokio CPK 587 straipsnyje nurodyto vykdomojo dokumento, t. y. negali būti vykdymo proceso šalimi. Atitinkamai toks pareiškėjų siekis yra nelogiškas ir teisiškai visiškai nepagrįstas. Apskritai CPK 586 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas imperatyvus draudimas – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama. Nepaisant to, pareiškėjai, neturėdami jokio CPK 587 straipsnyje nurodyto vykdomojo dokumento, teigia, kad vykdomojoje byloje sudaryta taikos sutartis pažeidė jų materialines teises, tokiu būdu iškreipdami vykdymo proceso esmę. Pažymėjo, kad skolininko ir išieškotojo taikos sutarties įvykdymu yra baigiami antstolio priverstinio skolos išieškojimo veiksmai ir baigiamos vykdomosios bylos, kurios buvo pradėtos išieškotojui pateikus vykdomuosius dokumentus. Vykdomosios bylos šalimis procesiškai yra tik išieškotojas ir skolininkas. Pareiškėjai nėra ir negali būti anksčiau minėtų vykdomųjų bylų šalimis. Pabrėžė, kad visi pareiškėjai ir prieš sudarant sutartis, ir sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis buvo informuoti, kad skolininko statomas nekilnojamasis turtas yra įkeistas išieškotojui (tai numatyta pareiškėjų ir skolininko sudarytų preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių 2.5 punkte). Pareiškėjai dar 2021 metų pabaigoje buvo informuoti apie skolininkui pareikštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Nors 2022 m. liepos 7 d. pagrindiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-2542-937/2022), teisminis ginčas iki šiol nėra baigtas (civilinė byla Nr. e2A-2407-803/2022), o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl viešojo intereso gynimo su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, reikalaudama ištirti statybą leidžiančio dokumento išdavimą skolininkui. Visos šios aplinkybės pareiškėjams yra puikiai žinomos, nes jie gaudavo pranešimus iš skolininko, dalyvaudavo teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022. Apie proceso eigą daug informacijos buvo skelbiama ir žiniasklaidos priemonėse. Pareiškėjams nėra jokio pagrindo teigti, kad jie nežinojo apie skolininko teisinę ar finansinę situaciją arba nesuprato situacijos ir galimų pasekmių skolininko valdytam nekilnojamam turtui. Pareiškėjai visą laiką buvo gerai informuoti, pakankamai suprato padėtį ir galėjo imtis atitinkamų teisinių priemonių savo teisėtiems interesams ginti, tačiau to nedarė. Pareiškėjams buvo žinoma, kad išieškotojas yra skolininko hipotekos kreditorius, skolininko atžvilgiu turintis didelį finansinį reikalavimą, kurio įvykdymas yra užtikrintas skolininkui priklausiusio nekilnojamojo turto įkeitimu. Hipotekos kreditorius, kaip ir kiekvienas kreditorius, turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bei imtis priemonių ir aktyvių veiksmų savo interesams apginti. Pareiškėjams taip pat turėtų būti žinoma, kad pagal galiojančius įstatymus hipotekos kreditoriaus interesai yra ginami be eilės – išieškotojo kreipimasis į antstolį su vykdomaisiais dokumentais ir teisėtų vykdymo veiksmų atlikimas išieškotojo naudai, įskaitant taikos sutarties sudarymą vykdymo procese, yra normali teisinė praktika, o ne neteisėta veikla. Pareiškėjai yra skolininko kreditoriai, kiekvienas sudaręs preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjęs avansą. Atitinkamai kiekvienas iš jų turi finansinį reikalavimą skolininkui ir skolininkas to neginčija. Pareiškėjai turi teisę prisiteisti iš skolininko savo sumokėtas pinigines sumas ir imtis priverstinio skolų išieškojimo, tačiau to nedaro. Skolininkas žino, kad turės grąžinti pareiškėjams sumokėtus avansus ir, kaip ne kartą informavo pareiškėjus, tai atliks gavęs žalos atlyginimą iš už nepagrįstą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022 pareiškusio kaltojo asmens. Atsižvelgiant į visa tai, taikos sutarties su hipotekos kreditoriumi vykdymo procese sudarymas, informuojant visus skolininko atžvilgiu vykdymo bylas pradėjusius asmenis (A. A.) ar CPK 603 straipsnio 1 dalyje nurodytus procesus dėl teisės į dalį nekilnojamojo turto pradėjusius asmenis (G. ir M. R.) nepažeidė pareiškėjų materialinių teisių, nes nė vienas pareiškėjas nebuvo vykdymo proceso prieš skolininką šalimi ar CPK 603 straipsnio 1 dalyje nurodytus procesus pradėjęs asmuo. Atitinkamai pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą vykdomojoje byloje yra pareikštas teisinio suinteresuotumo vykdomajame procese neturinčių asmenų, todėl turi būti atmestas ir paliktas nenagrinėtu. Šiuo atveju nė vienoje pareiškėjų sudarytoje preliminarioje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nė vienam pareiškėjui nėra numatyta teisė ar pareiga finansuoti skolininko vykdytus statybos darbus. Taip pat šiuo atveju dauguma pareiškėjų yra sumokėję ne visą su skolininkų sutartą kainą, o tik nedidelę jos dalį, t. y. sumokėto avanso dydis yra nepakankamas, kad būtų galima pagrįstai teigti, jog po preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir avansinio mokėjimo atlikimo konkretus pareiškėjas formaliai įgijo nuosavybės teisę į pareiškėjui statomą butą, kaip kad pagrįstai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė anksčiau minėtoje nutartyje. Pareiškėjų teisė atgauti sumokėtus avansus iš skolininko yra galiojanti ir skolininko neginčijama, tačiau pareiškėjų pasisakymai apie materialinės teisės – nuosavybės teisės – įgijimą į skolininko statytus butus neturi jokio teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjų nurodomos tariamai pažeistos materialinės teisės – CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu gauti preliminariose sutartyse nurodytus butus – nei taikos sutarties sudarymo metu, nei dabar objektyviai neegzistuoja, nes tokių butų, kaip savarankiškais požymiais apibrėžtų ir į civilinę apyvartą teisėtai paleistų objektų, nėra. Vykdymo procese sudarant taikos sutartį (tai ir buvo viena iš priežasčių sudaryti taikos sutartį) pastato statybos baigtumas buvo (ir yra) 10%, t. y. teisiškai pastate neįmanoma išskirti ne tik atskirų patalpų (butų), bet net ir aukštų. Tarp jų patenka ir Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėjų minimi butai neegzistuoja, nes pastato statybos baigtumas yra tik 10%. Pareiškėjai nėra pateikę jokių įrodymų ar argumentų, kuriais pagrįstų, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismui patvirtinus taikos sutartį vykdymo procese, kai pastato statybos baigtumas buvo 10%, buvo pažeistos jų materialinės teisės CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu gauti butus, kai tokie butai nei prašymo pateikimo metu, nei taikos sutarties sudarymo ar patvirtinimo metu nebuvo civilinės apyvartos objektai, nes jie neegzistavo ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad nors pareiškėjams yra akivaizdus jų įsivaizdavimas, kad skolininkas bet kada galėjo su jais sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis ir paimti iš jų likusį atsiskaitymą, tačiau nė vienam iš jų nėra akivaizdu, kad taikos sutarties sudarymo dieną ar ją tvirtinančios teismo nutarties priėmimo ar įsiteisėjimo dieną butai, kaip savarankiški turtiniai vienetai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka galėtų teisėtai tapti civilinių sandorių objektu, neegzistavo, o atsakingos valdžios institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) arba aktyviai trukdė Skolininkui tęsti pastatyto statinio registracijos veiksmus, arba nesiėmė jų kompetencijai priskirtų veiksmų taip operatyviai, kaip tai buvo žadėjusios Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, vykusiame 2022 m. rugpjūčio 24 d., kuriame didelė dalis pareiškėjų dalyvavo ir jiems yra puikiai žinomas posėdžio turinys. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai manipuliuoja skolininko finansinį įsipareigojimą sudariusiomis sumomis, nurodytomis taikos sutartyje, neturėdami jokios informacijos apie tokių prievolių atsiradimo aplinkybes, teisinį pagrindą tokioms prievolėms atsirasti, apie jų atsiradimo laiką ir tikslą, apie jų turinį. Pažymėjo, kad visos šios aplinkybės buvo numatytos finansuojant skolininko vykdomus statybos darbus su hipotekos kreditoriumi pasirašytuose susitarimuose nuo pačios projekto pradžios, dar iki išieškotojui tampant hipotekos kreditoriumi. Todėl visi pareiškėjų argumentai, susiję su skolininko įsipareigojimais išieškotojui, yra niekiniai. Anksčiau yra pateikti ir papildomi įrodymai, jog taikos sutarties tvirtinimo dienai valdžios įstaigos, dalyvaujančios pastato baigtumo registravimo procese, nebuvo palankiai nusistačiusios dėl tokių veiksmų atlikimo bei buvo viešai skelbiama, jog vertinamo pastato statybos teisėtumas bus ginčijamas prokuratūros. Suinteresuotasis asmuo pareiškia ir patvirtina teismui, kad taikos sutarties sudarymo metu skolininko nuosavybėje buvęs pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas buvo nebaigtas statyti statinys, kurio faktinis 85% statybos baigtumas iš esmės buvo pasiektas dar 2021 metų pabaigoje, tačiau dėl anksčiau minėtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inicijuotos bylos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei toje byloje patenkinto ieškovo prašymo minėto pastato atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą registruoti bet kokias su pastatu susijusias daiktines teises, skolininkas iki šių metų rugpjūčio pabaigos bylą nagrinėjusio teismo nurodymu neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, įskaitant pastato 85% statybos baigtumo registracijos ir pastate esančių butų, kaip savarankiškų turtinių vienetų, registracijos teisės aktų nustatyta tvarka. Skolininko finansiniai įsipareigojimai išieškotojo atžvilgiu tuo metu, kai anksčiau minėti teismo draudimai dėl daiktinių teisių registracijos buvo panaikinti, buvo labai dideli ir didėjo su kiekviena diena. Skolininkas papildomai įvertino anksčiau minėtame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje žodžiu išdėstytas atsakingų institucijų pozicijas bei teisės aktų nustatytus terminus institucijų veiksmams atlikti, taip pat įvertino, kiek dar laiko skolininkas turėtų laukti atsakingų institucijų sprendimų, kiek toks laukimas papildomai kainuotų skolininkui ir kokios būtų finansinės pasekmės tiek skolininkui, tiek jo kreditoriams. Kadangi statybos darbai buvo sustabdyti beveik metus, skolininkas papildomai įvertino tokių priverstinių prastovų kainą, nebaigtų ir būtinų pabaigti statybos darbų kainą ir jos padidėjimą. Didėjo skolos komunalines paslaugas pastatui teikiančioms bendrovėms, o atjungus elektrą ar nutraukus šildymą šaltuoju laikotarpiu kiltų grėsmė, kad pastato būklė gali dar pablogėti. Skolininkas taip pat įvertino savo galimybes atviroje rinkoje pasiskolinti statybos darbams pabaigti reikiamą pinigų sumą, kai pastato statybos ir su juo susijusios problemos yra rezonansinis atvejis, nuolatos viešinamas žiniasklaidoje, dėl atskirų nebaigtos statybos butų yra pradėti teisminiai procesai. Visa tai įvertinus buvo padaryta išvada, kad skolininkas neturi galimybių pats pasiskolinti papildomų lėšų statybos darbams pabaigti ir įvykdyti savo įsipareigojimus visiems kreditoriams, todėl taikos sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, bei tolesnis skolininko kreipimasis į teismą dėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, į bylą įtraukiant ir skolininko kreditorius (įskaitant pareiškėjus), buvo pasirinktas kaip labiau pagrįstas ir atstovaujantis visų šiame procese nukentėjusių asmenų interesams. Skolininkas patvirtina teismui, kad artimiausiu metu ketina teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teismui ieškinį dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nors pareiškėjai reikalauja taikos sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, tam neegzistuoja privaloma CK 6.66 straipsnyje nurodytų aplinkybių visuma. Nors pareiškėjų, kaip skolininko kreditorių, reikalavimai į sumokėtų avansų grąžinimą yra galiojantys, jie nesuteikia pagrindo pareiškėjams užsiimti išvedžiojimais ir situacijos pritempimu. Juolab, kad skolininkas imasi visų jam prieinamų priemonių, kaip visoje šioje sudėtingoje situacijoje, kilusioje ne dėl skolininko kaltės, apginti tiek paties skolininko, tiek visų nukentėjusių kreditorių interesus.

 

Suinteresuotasis asmuo UAB „MM Group“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad taikos sutartis buvo sudaryta vykdymo procese ir pareiškėjai nėra ir nebuvo suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje bei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturi ir neturėjo teisės nei dalyvauti taikos sutarties sudaryme, nei ginčyti turto priklausomybės ar jo įkainojimo. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, nes pareiškėjų nurodytas materialinis suinteresuotumas nuosavybes teise gauti pastate esančius butus, kuris yra grindžiamas CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, nei taikos sutarties sudarymo metu, nei nutarties metu objektyviai negalėjo būti įvykdytas, ir nė vienas pareiškėjas teismuose tokio reikalavimo nebuvo ir nėra pareiškęs. Suinteresuoto asmens teigimu, proceso atnaujinimas nėra vienintelis pareiškėjų teisių gynimo būdas, nes patys pareiškėjai nurodo, kad gali ginti savo pažeistas teises kitais jų teisių gynimo būdais – reikalaudami nuostolių atlyginimo ar sumokėtų avansų grąžinimo iš UAB „Edensa“. Nurodė, kad pareiškėjai turi įrodyti, kad, patenkinus jų prašymą ir atnaujinus procesą, jie vykdomoje byloje turės procesines teises ir vykdomojoje byloje galės reikšti kokius nors reikalavimus ar kitaip ginti savo teises. Taip pat pareiškėjai turi įrodyti, jog taikos sutartimi ir/ar nutartimi buvo būtent tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar pareigų ir kad įvertinus pareiškėjų įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nutartimi nustatytos teisės ir pareigos. Teigia, kad pareiškėjai turi nurodyti, dėl kokios konkrečiai pareiškėjų teisės teismas pasisakė ar išsprendė procese, kurį pareiškėjai prašo atnaujinti, bei pateikti argumentus, kurie pagrįstų Pareiškėjų dalyvavimo įtaką vykdomojoje byloje, o teismas, nevertindamas naujų duomenų tikrumo (tai daroma trečiajame etape), sprendžia, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas. Pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių kitais būdais. Pareiškėjai nėra ir nebuvo suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje, kurioje buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis, todėl pareiškėjų kaip nedalyvaujančių ir nesančių vykdomojoje byloje dalyvaujančiais asmenų teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes pareiškėjai vykdomojoje byloje tokios teisės neturėjo ir neturi. Nutartimi patvirtinus taikos sutartį tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar pareigų pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalies buvimo, nes nei taikos sutarties sudarymo, nei nutarties priėmimo metu 10 proc. baigtumo pastate pareiškėjų nurodomi butai neegzistavo, todėl jie neturėjo net teorinės galimybės reikalauti neegzistuojančių butų nuosavybės teisės CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pareiškėjai turi galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus kitais teisių gynimo būdais – reikšdami reikalavimą dėl sumokėtų avansų grąžinimo. Suinteresuotas asmuo, visų pirma, grindžia svarbia bylai aplinkybe, jog taikos sutartis ir Nutartis buvo sudarytos / priimtos vykdomojoje byloje, kurioje suinteresuotas asmuo CPK pagrindu veikė kaip išieškotojas, turintis aiškiai vykdomuoju dokumentu apibrėžtą, neginčytiną ir priverstinai vykdytiną reikalavimą į UAB „Edensa“ (skolininką). Vykdomojoje byloje suinteresuoto asmens reikalavimas į UAB „Edensa“ buvo aiškiai apibrėžtas vykdomaisiais įrašais, kuriuos kaip vykdytinus dokumentus priverstinai vykdė antstolis. Atitinkamai pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą pateiktos prielaidos, esą taikos sutartyje suinteresuoto asmens reikalavimas kažkokiu būdu buvo nepagrįstai padidintas ir paaukštintas, yra visiškai nepagrįstos, nes suinteresuoto asmens reikalavimai vykdomojoje byloje buvo grindžiami 2022 m. liepos 27 d. vykdomaisiais įrašais. Pareiškėjai nėra suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje ir net atnaujinus procesą vykdomojoje byloje pareiškėjai jokių procesinių ar materialinių teisių vykdomojoje byloje neturės. Tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek nutarties priėmimo metu tokiais suinteresuotais asmenimis buvo G. ir M. R., kurie, suinteresuoto asmens žiniomis, Vilniaus apygardos teisme buvo pareiškę teismui ieškinį dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo tuo pagrindu, kad jie UAB „Edensa“ sumokėjo 100 proc. preliminarioje sutartyje nurodytos kainos (civilinės bylos Nr. e2-2456-1012/2022). Suinteresuotas asmuo antstolį apie šių asmenų galimą suinteresuotumą informavo atskirai. Atitinkamai šie asmenys apie sudarytą taikos sutartį ir prašymą ją tvirtinti teisme buvo informuoti ir jiems atskirai apie tai buvo pranešta. Be to, iš nutarties suinteresuotas asmuo sužinojo, kad suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje taip pat buvo A. A., kuris buvo pradėjęs vykdomąją bylą prieš UAB „Edensa“. Šis asmuo apie taikos sutartį ir nutartį taip pat buvo informuotas atskirai. Tuo tarpu pareiškėjai jokio procesinio statuso vykdomojoje byloje neturėjo ir jie nebuvo nei Vykdomosios bylos šalimis, nei Vykdomosios bylos suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, jog dėl suinteresuotų asmenų teisinio statuso ir jų teisių yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atitinkamai net ir prašymo atnaujinti procesą patenkinimas nesukurs jokių pasekmių pareiškėjams, nes jie nėra vykdomosios bylos šalys ir nebuvo bei nėra pripažinti suinteresuotais vykdomosios bylos šalimis CPK 633 straipsnio prasme. Pareiškėjai negali būti laikomi suinteresuotais asmenimis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, nes net ir patenkinus jų prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjai netaps vykdomosios bylos šalimis ir jokių reikalavimų, prašymų ar procesinių dokumentų vykdomojoje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, pateikti negalės. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų iki taikos sutarties vykdymo procese sudarymo ar nutarties priėmimo būtų kreipęsi į antstolį dėl jų pripažinimo suinteresuotais asmenimis vykdomojoje byloje CPK 633 straipsnio prasme ir būtų buvę pripažinti tokiais suinteresuotais asmenimis, tokie asmenys vykdymo procese nedalyvauja nei taikos sutarties sudaryme, nei gali ginčyti turto priklausomybę ar įkainojimą, o tai būtent šioje byloje bando daryti pareiškėjai. Iš esmės pareiškėjai savo prašymu atnaujinti procesą, nebūdami vykdomosios bylos šalimi ar net suinteresuotu asmeniu CPK 633 straipsnio prasme, ginčija vykdomojoje byloje patvirtintą taikos sutartį, teikia prašymus, reiškia reikalavimus dėl turto įkainojimo ar jo priklausymo, nors tokia teisė vykdomojoje byloje nėra suteikta net suinteresuotam asmeniui vykdomojoje byloje. Atitinkamai, kadangi pareiškėjai vykdomojoje byloje neturi jokio procesinio teisinio statuso ir apskritai nėra jokio vykdomojo dokumento, patvirtinančio bet kokį pareiškėjų neginčytiną ir vykdytiną reikalavimą UAB „Edensa“, ar apskritai nei taikos sutarties sudarymo metu, nei nutarties priėmimo metu nebuvo pradėję jokio teisminio proceso prieš UAB „Edensa“, pareiškėjai nėra ir negali būti laikomi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu procesines ar materialines teises turinčiu asmeniu, dėl kurio teisių buvo pasisakyta vykdomojoje byloje patvirtinant taikos sutartį. Pareiškėjai visų pirma turi tapti vykdomojo proceso dalyviais ir tik tada galės reikšti pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su vykdomojoje byloje patvirtinta taikos sutartimi.

Suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad pareiškėjai neįrodo, kaip taikos sutartimi ir / ar nutartimi buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Taikos sutarties sudarymo metu ar nutarties priėmimo metu pareiškėjų preliminariose sutartyse nurodyti butai neegzistavo. Dar daugiau, taikos sutarties sudarymo ar nutarties tvirtinimo metu su nė vienu pareiškėju nevyko ginčas CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, o tai būtų galėję daryti įtaką pareiškėjų teisme sprendžiamoms teisėms ar pareigoms. Be to, nei taikos sutarties sudarymo, nei jos patvirtinimo nutartimi metu nė vienas pareiškėjas nebuvo kreipęsis į teismą dėl savo tariamos CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nurodytos teisės gynimo, dėl ko taikos sutartimi tokios teisme pradėtos nagrinėti teisės įgyvendinimas galėjo būti paveiktas taikos sutartimi. Atitinkamai taikos sutartimi susitarus perleisti 10 proc. baigtumo pastatą, kai preliminariose sutartyse nurodyti butai neegzistavo ir nė vienas pareiškėjas dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo į teismą nesikreipė, pareiškėjų teisės tiesiogiai pažeistos nebuvo. Kartu suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymas tiek taikos sutarties sudarymo, tiek nutarties priėmimo metu objektyviai buvo neįmanomas, nes, kaip ir nurodyta anksčiau, butai kaip NT objektai neegzistavo. Be to, nei taikos sutarties sudarymo metu, nei nutarties priėmimo metu nė vienas pareiškėjas nebuvo net išreiškęs savo noro pasinaudoti CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, t. y. nė vienas iš pareiškėjų net nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, kaip galima matyti iš UAB „Edensa“m ketina atsiskaityti su pareiškėjais, t. y. grąžinti gautus avansus, ir tai bendrovė padarys, gavusi atlyginimą iš valstybės pagal UAB „Edensa“ ieškinį dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

 

Suinteresuotasis asmuo antstolis Dalius Traigys pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad vykdymo proceso metu teismui priimant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo antstoliui nebuvo žinoma apie pareiškėjų ir UAB „Edensa“ teisinius santykius. Teigia, kad teikiant teismui pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo nurodyti visi asmenys, kurie buvo pareiškę kažkokius reikalavimus teisme UAB „Edensa“ atžvilgiu ir ši informacija buvo matoma antstolių informacinėje sistemoje ar turto arešto aktų registre. Suinteresuoto asmens teigimu, konkrečiu atveju tokie asmenys buvo A. A., M. R. ir G. R. ir jie civilinėje byloje buvo nurodyti suinteresuotais asmenimis. Informacija apie kitus galimus suinteresuotus asmenis antstoliui nebuvo žinoma. Pažymėjo, jog vykdymo veiksmų atlikimo ir taikos sutarties tvirtinimo teisme metu pareiškėjai neturėjo neginčytino reikalavimo UAB „Edensa“ atžvilgiu, kuris būtų patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar būtų pradėtas teisminis procesas dėl pareiškėjų pažeistų teisių gynimo, todėl vadovaujantis LR CPK 633 straipsnio normos nuostatomis į civilinę procesą negalėjo būti įtraukti kaip vykdomosios bylos šalys ar suinteresuoti asmenys, nes bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokio procesinio statuso vykdymo kontekste. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad UAB „Edensa“ tinkamai ir laiku nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų UAB „MM Group“ nieko kito neliko, kaip tik įgyvendinti jai priklausančią teisę dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pažymėjo, jog taikos sutarties patvirtinimo metu nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų, kuri draustų vykdymo proceso šalims sudaryti tokio pobūdžio taikos sutartį, juolab, kad turtas buvo perleistas už rinkos vertę pagal galiojantį ir nenuginčytiną turto vertinimą.

 

Suinteresuotasis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka.

Nurodė, kad prašyme išdėstyti objektyviai egzistuojantis faktai (pvz., dėl pastato 85 proc. baigtumo, kiekvieno asmens, sudariusio preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjusio avansą pripažinimo kreditoriui ir t. t.), didžiąją dalį kurių pripažino UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“, prašymas pagrįstas įrodymais. Teigia, jog visa apimtimi atskleisti suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ nesąžiningi veiksmai. Suinteresuoto asmens teigimu, vertinant UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ veiksmų teisėtumą ir sąžiningumą, reikia vertinti ne tik faktą, kad pastarieji sąmoningai nutylėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui, tvirtinusiam ginčijamą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022, apie faktiškai išparduotus butus (yra asmenų, kurie įmokėjo ne tik 10–15 proc. avansą, bet ir sumokėję visą buto kainą arba daugiau nei 70 proc. kainos). Beje, čia atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ savo atsiliepimuose pripažino, kad neinformavo ir neketino informuoti nei pareiškėjų, sumokėjusių skirtingo dydžio avansus, nei kitų asmenų, kurie sumokėjo visą ar beveik visą butų kainą. Vertinant UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ veiksmų teisėtumą ir sąžiningumą, jų veiksmus reikia vertinti visumoje, o ne koncentruojantis vien tik į taikos sutarties sudarymo (ne)teisėtumą ar (ne)galimumą. Taigi, žiūrint sistemiškai, akivaizdžiai pasimato UAB „Edensa“, UAB „MM Group“ bei UAB „Elenesa“ veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas. Be to, neseniai tapo žinoma, kad 15min atlikto žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, kad nepaisant teismų pritaikytų įvairiose civilinėse bylose įvairių laikinųjų apsaugos priemonių, toliau vyksta prekyba butais, siūlant sudaryti preliminarias sutartis su minimaliu įnašu (2023 m. sausio 13 d. 15min.lt publikacija „Naujas posūkis „(duomenys neskelbtini)“ istorijoje: po 15min publikacijos prokurorai ėmėsi tyrimo“. Paminėjo ir tai, kad UAB „MM Group“ (jei ši bendrovė iš tiesų finansavo projektą ir buvo sudariusi realias paskolos sutartis) turėjo žinoti apie ketinamas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis ir t. p. perėmė įsipareigojimus tokias sutartis sudaryti: (Preliminarių sutarčių 2.5 punktas) „<...> Pasirašydamas šią sutartį Pardavėjas patvirtina, kad turi įkaito (hipotekos) turėjo sutikimą ateityje sudaryti Turto Pirkimo–pardavimo sutartį su Pirkėju ir patvirtinimą, kad Pirkėjui įvykdžius visas Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas Pardavėjo atžvilgiu, įkaito (hipotekos) turėtojas per protingą terminą atliks visus reikiamus veiksmus, kad Pirkėjo įgytą Turtą apsunkinanti hipoteka būtų panaikinta <...>“. Ši Sutarties nuostata įrodo, kad suinteresuoti asmenys UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“, žinodami apie sudarytas preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, esamus kreditorius, siekdami apgauti teismą ir gauti apsimestinės taikos sutarties patvirtinimą, sąmoningai nutylėjo, neinformavo ir į procesą neįtraukė visų kreditorių. Tokiu būdu pažeisdami ne tik pareiškėjų, bet ir suinteresuoto asmens T. G. bei kitų asmenų, sudariusių preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, teises. Akcentavo ir tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022 buvo priimtas 2022 m. liepos 7 d. turėjo įsigalioti rugpjūčio 7 d. Tirtas dar nebuvo nesąžiningai perleistas UAB „MM Group“, tad UAB „Edensa“ turėjo visas galimybes užbaigti namo pridavimą ir pradėti sudarinėti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis (taip pat, jei iš tiesų toks poreikis buvo, atsiskaityti ir su hipotekos turėtoju). Paminėjo ir tai, kad tiek UAB „Edensa“, tiek UAB „MM Group“, būdami profesionaliais rinkos dalyviais, sudarydami paskolos (finansavimo) sutartį įvertino visas galimas grėsmes, rizikas ir nusistatė tokias palūkanas, kurios abiem įmonėms padengtų visas rizikas. Tad akivaizdu, kad esant palankiam teismo sprendimui, buvo galima užbaigti pardavimo procesą bei atsiskaityti su kreditoriais (jei tokie dar būtų buvę). Akivaizdu, kad šalims susitarius dėl skolos išieškojimo atidėjimo, sumokėjus atidėjimo mokestį, nėra tikslinga ir protinga iš karto pradėti skolos išieškojimo ir jo administravimo. Analogiški veiksmai ir sprendimai dar kartą įrodo, kad taikos sutartis buvo apsimestinė, tariama skola buvo dirbtinai padidinta, kad būtų sudarytas turto perleidimo teisėtumo efektas.

 

Suinteresuotasis asmuo UAB „Sakalas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka.

 

Suinteresuotieji asmenys E. V. ir A. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu, toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas 82,82 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kuriame buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas 82,82 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jų teises.

 

Suinteresuotasis asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 96,53 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 4, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 96,53 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 4, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jo teises.

 

Suinteresuotasis asmuo I. C. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 61,69 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 2, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 61,69 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 2, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jos teises.

 

Suinteresuotasis asmuo P. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 65,75 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 65,75 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jo teises.

 

Suinteresuotasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 61,61 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 2, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 61,61 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 2, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jo teises.

 

Suinteresuotasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 69,54 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 69,54 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 3, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jo teises.

 

Suinteresuotasis asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Nurodė, kad su pareikštu reikalavimu toje dalyje, kur pagal 2023-04-28 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodytas statomas butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 96,66 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 4, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nesutinka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto (pastato ir žemės sklypo) įsigijimo sandoris (Taikos sutartis), nors ir buvo patvirtintas neįtraukus pareiškėjų į procesą, tačiau jis vis tiek būtų sudarytas ir įtraukus juos į procesą. Atkreipė dėmesį tai, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas iš prašymą pareiškusių asmenų (pareiškėjai) gali konkrečiai identifikuoti tą pastato dalį, kurioje buvo numatyta suformuoti jų statomus butus. Vadinasi, reikalavimo teisę jie turi tik savo statomų butų dalyje ir negali reikalauti sandorio pripažinimo negaliojančiu kitoje dalyje, kurioje buvo numatyta suformuoti kitiems asmenims priklausančius (numatytus įsigyti) butus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo 2023-04-28 preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPPS/202304/28-03 2.2. punkte nurodyto statomo buto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila: projektinis plotas – 96,66 kv. m, projektinis kambarių skaičius – 4, projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), žymėjimas projektiniame plane – butas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), bei statomos parkavimo vietos gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje – 1 vnt., pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, todėl jų reikalavimas toje dalyje turi būti atmestas. Be to, pritaikyta laikina apsaugos priemonė, o būtent, nekilnojamojo daikto areštas tiesiogiai pažeidžia jos teises.

 

Suinteresuotieji asmenys UAB „Elenesa“, A. A., G. R., M. R., R. G., C. S. V., UAB „Mosta“ atsiliepimų į pareiškėjų prašymą nepateikė.

 

 

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai prašė prašymą tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. R. paaiškino, kad jų, kaip kreditorių, interesai yra pažeisti. Nori, kad turtas grįžtų „Edensai“, nes „Edensa“ iššvaistė turtą, kai ji perleido ne už rinkos kainą. Ir nori, kad „Edensa“ įvykdytų savo įsipareigojimus pagal preliminarias sutartis, kurias jie yra pasirašė. Įmonės, kurios dalyvavo šioje sukčiavimo schemoje, neturėtų pasipelnyti. Apie sudaromą ginčo taikos sutartį jie (pareiškėjai) sužinojo rugsėjo 9–10 d. (2022 metų) iš advokatų kontoros „Triniti“. Mano, kad pagal preliminarią sutartį „Edensa“ turi arba parduoti jam butą, arba grąžinti avansą ir sumokėti baudas. Patikslino, kad iš „Edensos“ jis el. paštu gavo pranešimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo, tačiau, pagal jį, ten buvo nurodyti sutarties punktai, kurių jo sutartis neturėjo. Patikslino, kad tarp jo ir „Edensos“ sutartyje yra sąlyga dėl sutarties nutrakimo, tai turi būti abiejų šalių susitarimas. Sutikimo nutraukti jis nedavė, todėl sutartis galioja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. paaiškino, kad šiam buto pirkimui kartu su žmona kaupė labai ilgai, tai turėtų būti jų pirmas butas. Kai pasirašinėjo su „Edensos“ vadybininkais sutartį, tai jokios kalbos, kad gali kažkas atsitikti, nebuvo. Praėjo daug laiko, o jis neturi nei buto, nei pinigų. Apie tai, kad „Edensa“  jau perleido namą, jis sužinojo maždaug rugsėjį (2022 metų). Butų pirkėjai bendrauja per bendrą chatą, ten ir sužinojo. Pažymėjo, kad nori, kad būtų įvykdyta tarp jo ir „Edensos“ sudaryta preliminari sutartis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. C. paaiškino, kad jie (pareiškėjai) tapo kaip didelė šeima, bendravo per chatus bei dalinosi informaciją. Pirmiau jiems (pareiškėjams) buvo pranešta, kad turtas yra areštuotas pagal Statybos inspekcijos prašymą. Susitikdavo jie su Adamoniu, dažniau nuo jo gaudavo laiškus negu nuo Monikos („Edensos“ vadovė). Kai buvo teisme iškelta byla dėl statybos leidimo, jie dalyvavo teisme kaip žiūrovai, taip pat jie darė piketą, su „Edensa“ jie ėjo vienu keliu. Jie norėjo butų, „Edensa“ – gauti pajamas. Kiek prisimena, tai jie (apie 10 žmonių, kurie buvo sudarė sutartį su „Edensa“) buvo susitikę, su „MMG Group“ vadovu M. V. ir A. penktadienį, kai jau trečiadienį buvo sudaryta ginčo taikos sutartis. Ir tada „MMG Group“ vadovas sakė, kad lauks, kol baigsis reikalai su prokuratūra, ir jokių veiksmų nesiims. Kelia klausymą šioje byloje, nes kai buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta šalių taikos sutartis, tai jie (pareiškėjai) nedalyvavo, niekas jų nuomonės nepaklausė. Jie (pareiškėjai) suprato, kad jeigu nieko nedarys, tai negaus nieko, nei butų, nei pinigų. Patvirtino, kad gavo iš „Edensos“ pranešimą, kad preliminari sutartis dėl buto pardavimo nutrauktina, o jis galbūt kada nors atgaus pinigus. Jo pinigai jau 3 metus yra užšaldyti. Nori, kad sutartis būtų įvykdyta, t. y. arba butas, arba pinigai (avansas) su baudomis. Mano, kad pastatas buvo parduotas per pigiai. Visi butai buvo parduoti, t. y. dėl viso namo butų buvo sudarytos preliminarios sutartys. Iš esmės jis žinojo, kad Statybos inspekcija kreipėsi į prokuratūrą dėl Statybos leidimo teisėtumo, tačiau jis nesupranta, kodėl namas buvo perleistas, nes pagal jį nėra skirtumo, kokios įmonės turtas yra užšaldytas, tai yra, negalima atlikti su namu jokių veiksmų. Mano, kad teisme (dėl Statybos leidimo) buvo ginčijami neesminiai trūkumai Statybos leidimo.

            Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Elenesa“, UAB „MOSTA“, UAB „Edensa“ atstovai prašė prašymo netenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotieji asmenys A. V., J. M., V. P. prašė prašymą atmesti.

            Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. M. teigė, kad jų (suinteresuotų asmenų) teisės turi būti ginamos.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P. prašė netenkinti pareiškėjų prašymo. Mano, kad kai pareiškėjai prašė 60 proc. priemokos, tai akivaizdžiai pademonstravo visiškai kitą tikslą. Pareiškėjai ginčija tik sandorius, reiškia, jų teisės nėra pažeistos. Jie (pareiškėjai) paėmė įkaitais kitus suinteresuotus asmenis.

 

Pareiškėjų prašymas tenkintinas.

 

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtino antstolio Daliaus Traigio persiųstą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ prašymą patvirtinti jų taikos sutartį vykdymo procese, suinteresuoti asmenys A. A. ir G. R. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2VP-22633-964/2022 1 t., b. l. 16-21). Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį išieškotojas (UAB „MM Group“) ir skolininkas (UAB „Edensa“) susitaria, kad skolininkas (UAB „Edensa“) išieškotojui (UAB „MM Group“) kaip hipotekos kreditoriui perleidžia šioje taikos sutartyje nurodytą pastato dalį ir žemės sklypą (36 815/37 712 pastato dalis ir 0,2560 ha žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini)), o išieškotojas (UAB „MM Group“) sutartyje nustatyta tvarka sumoka skolininkui skirtumą tarp skolos ir turto vertės (5 436 000 Eur (turto vertė pagal 2022 m. liepos 29 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 2207S07) – 5 000 000 Eur (hipotekos sutartimi užtikrintas įsiskolinimas) = 323 637,14 Eur).

Pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „MM Group“ (pardavėjas) pardavė 0,2560 žemės sklypą ir 36815/37712 dalis pastato – daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Elenesa“ (pirkėjas) už 5 566 000 Eur ( 6 t., b. l. 195-208). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad yra draudimas perleisti nuosavybės teisę į 4 kambarių butą ir 1 parkavimo vietą pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą su G. ir M. R.. Dėl R. buto sudarant ginčo taikos sutartį buvo R. turto klausimas išspręstas, todėl darytina išvadą, kad perleidžiant turtą 2022 m. rugsėjo 29 d. jokių draudimų civiliniuose ginčuose faktiškai nebuvo.

Vėliau UAB „Elenesa“ sudarė preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis su E. B., G. J., P. K., J. M., V. P., E. V., A. V., UAB „Sakalas“ ir kitais asmenimis dėl butų adresu (duomenys neskelbtini).

 

              Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2542-937/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus architektūros studija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“, uždarajai akcinei bendrovei „All Investment Group“ dėl 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimo Nr. LSNS-100-181001-00005 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „MM Group“. Šioje byloje buvo ginčijamas Statybos leidimas Nr. LSNS-100-181001-00005, pagal kurį buvo statomas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). 2022 metų liepos 7 d. Teismo sprendimu civilinė byla dalyje  pagal ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimą Nr. LSNS-100-181001-00005 (1 ieškinio reikalavimas) ir panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. pažymos ,,Apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ Nr. ACUB-20-201221-04524, dėl statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojimą (2 ieškinio reikalavimas) nutraukta, likusioje dalyje ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Šio teismo sprendimo joks proceso dalyvis neskundė. Buvo apskųstas tik papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 109 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo (3 t., b. l. 182-186). Į prokuratūrą kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018-10-01 statybos leidimą Nr. LSNS-100-181001-00005. Pagal šį leidimą buvo statomas ginčo gyvenamasis namas. Atitinkamai jau nuo 2022 m. spalio 19 d. jokie teisminiai ginčai bei ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), nevyksta, ir gyvenamojo namo butai gali būti realizuojami.

 

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami :

- atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022;

- išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP- 22633-964/2022 ir priimti nutartį taikos sutartį atsisakyti tvirtinti;

- pripažinti suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633- 964/2022 patvirtintą taikos sutartį negaliojančia;

- priteisti pareiškėjams iš suinteresuotų asmenų UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

             Su pareikštu prašymu kategoriškai nesutinka šie suinteresuoti asmenys: UAB „Edensa“ (skolininkas Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 ), UAB „MM Group“ (išieškotojas Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2VP-22633-964/2022), bei UAB „Elenesa“ (dabartinis 36 815/37 712 pastato dalies ir 0,2560 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris šį turtą įsigijo iš UAB „MM Group“). Jie nurodo, kad kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo vykdymo procese, tai šią taikos sutartį turi teisę ginčyti tik asmenys, kurie dalyvauja vykdymo procese. Šiuo atveju taip ir buvo: vykdymo proceso dalyvavo A. A. ir G. R., jie ir buvo informuoti apie sudaromą taikos sutartį.

 

 

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos, ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

             Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos A. T. 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

 

             Dėl pareiškėjų nurodyto pagrindo teismas sprendžia, kad kuomet pareiškėjai prašo panaikinti taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta vykdymo procese, ir kai apie taikos sutarties tvirtinimą bei turto įvertinimą pareiškėjai, kaip „Edensa“ kreditoriai, nebuvo informuoti, tai yra pagrindas laikyti, kad jie yra suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. Nr. 2VP-22633-964/2022. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai gali kitokia tvarka ginti savo pažeistas teises. Todėl yra pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismas turi iš naujo spręsti, ar buvo pagrindas patvirtini taikos sutartį vykdymo procese.

 

Dėl teismo paskirtos ekspertizės ir kitų byloje esančių turto vertinimo ataskaitų

 

Teismas nagrinėjamoje byloje paskyrė teismo ekspertizę ir teismo ekspertei I. K. uždavė šį klausimą: Kokia buvo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) pastato registruotą baigtumą Nekilnojamojo turto registre ir jo faktinį baigtumą pagal atliktus kadastrinius matavimus; 2) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotas daiktines teises ir juridinius faktus vertės nustatymo dieną (2022 m. rugpjūčio 31 d.); 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. viešai paskelbtą informaciją, kad ji kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama įvertinti su viešuoju interesu susijusius pažeidimus bei kreiptis į teismą viešam interesui apginti ir statybą leidžiančio dokumento galiojimui panaikinti.

 

            Atlikus ekspertizę, ekspertė I. K. nustatė, kad žemės sklypo ir daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo 5 184 000 Eur (5 t., b. l. 67). Ekspertė, vertindama daugiabučio gyvenamojo namo vertę, naudojo išlaidų (kaštų) metodą.  

Pati ekspertė savo išvadoje nurodė, kad „praktikoje išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodų turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma“ (5 t., b. l. 64 (iš kitos pusės, ekspertizės akto 126 lapas)).

Teismo posėdžio metu ekspertė I. K. paaiškino, kad visos aplinkybės, nurodytos teismo klausime, turėjo įtaką metodo pasirinkimui. Pažymėjo, kad turto areštas metodo pasirinkimui turėjo mažiausiai įtakos. Vertės nustatymui didesnę įtaką turėjo, tai kad statinys neįteisintas ir neįregistruotas. Patikslino, kad šiuo atveju buvo specifinė situacija, kuomet reikėjo nustatyti žemės sklype esančio daugiabučio statinio vertę, tai tokio kitų sandorių ekspertei rasti nepavyko. Patikslino, kad negali ekspromtu atsakyti į klasimą, ar būtų pasirinkusi kitą metodą, jeigu teismas pateikiant klausimą dėl turto vertės nustatymo nebūtų nurodęs specialiųjų sąlygų, t. y. 1) pastato registruotą baigtumą Nekilnojamojo turto registre ir jo faktinį baigtumą pagal atliktus kadastrinius matavimus; 2) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotas daiktines teises ir juridinius faktus vertės nustatymo dieną (2022 m. rugpjūčio 31 d.); 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. viešai paskelbtą informaciją, kad ji kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama įvertinti su viešuoju interesu susijusius pažeidimus bei kreiptis į teismą viešam interesui apginti ir statybą leidžiančio dokumento galiojimui panaikinti. Mano, kad metodas, susidarantis iš 3 metodų derinio, t. y. išlaidų (kaštų), lyginamojo ir pajamų, taikomas nustatant investicinę turto vertę.

 

           Teismas nesutinka, kad šiuo konkrečiu atveju teismo ekspertės I. K.  pasirinktas išlaidų (kaštų) metodas realiai parodė nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertę, kai baigtumas buvo 85 proc.

 

Kiti liudytojai, t. y. V. S. ir T. M., kurie yra įrašyti į teismų ekspertų sąrašą, teismo posėdžio metu paliudijo, kad vertinant turtą, t. y. nustatant jo rinkos vertę, nėra atsižvelgiama į esamus ribojimus (draudimus), nes dažnai yra antstolių realizuojamas turtas, kuriam yra pritaikyti draudimai (laikinoji apsaugos priemonė), tačiau į draudimus neatsižvelgiama, nes galiausiai turtas ir taip bus realizuotas.

 

Teismas sprendžia kad šiuo atveju objektyviau ir realiau įvertino nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertę su žeme adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto vertintojas V. S., kuris buvo apklaustas liudytoju teismo posėdyje, ir kuris yra įrašytas į teismų ekspertų sąrašą (6 t., b. l. 119). Pagal V. S. konsultacinę išvadą Nr. VS-2023/09-1 Dėl turto retrospektyvinės rinkos vertės, gyvenamojo namo su žeme adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7 519 0000 Eur. Rinkos vertę vertintojas V. S. nustatė taikant šių metodų derinį: išlaidų (kaštų), lyginamąjį ir pajamų (6 t., b. l. 5 – 120). Iš bylos medžiagos matyti, kad apžiūros aktą pasirašė advokato padėjėjas Karolis Zubernis ir vertintojas V. S., pastato savininkai atliekant apžiūrą nedalyvavo (6 t., b. l. 50). Taip pat byloje nustatyta, kad faktiškai vertintojas V. S. į pastato vidų nebuvo patekęs, galėjo tik apžiūrėti pastatą iš išorės, tačiau tarp šalių ginčo nėra, kad pastato faktinis baigtumas yra 85 proc. Kokia medžiaga vadovavosi vertintojas, yra nurodyta Konsultacinės išvados Nr. VS-2023/09-1 1.5 punkte.

 

 Taip pat pareiškėjai į bylą pateikė turto vertintojo T. M. N. dėl labiausiai tikėtinos rinkos vertės kitos paskirties (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklypas su pastatu – daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-153). T. M. buvo apklaustas teismo posėdyje bei jis yra įrašytas į teismų ekspertų sąrašą (1 t., b. l. 145 (iš kitos pusės), Ekspertinės nuomonės 30 lapas).

Pagal T. M. E. nuomonę labiausiai tikėtina turto rinkos vertė, nustatyta taikant pajamų metodą, 2022-08-31 yra 8 222 000 Eur. Teismas šio vertinimo negali laikyti pagrįstu ir objektyviu, nes pats vertintojas Ekspertinėje nuomonėje nurodė, kad tai nėra Turto vertinimo ataskaitos dokumentas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr.86-4139) prasme, kadangi, neatitinka šio įstatymo 23 straipsnio pateiktų nuostatų (1 t., b. l. 132 ).

 

Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl Taikos sutarties patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 buvo pateikta ir antstoliui, ir teismui 2022-07-29 Turto vertinimo ataskaitos Nr. . N2207S07 santrauka, o ne visas Turto vertinimo aktas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2VP-22633-964/2022 1 t., b. l. 6 (iš abiejų pusių). Ataskaita atliko UAB NILL NILL vertintojas J. S.. Visą 2022-07-29 Turto vertinimo ataskaitą Nr. N2207S07 teismui buvo pateikta tik po pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo (2 t., b. l. 167-206). Iš ataskaitos turinio matyti, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 85 proc., turto rinkos vertė yra 4 724 000 Eur. Vertintojas rinkos vertę paskaičiavo taikydamas išlaidų (kaštų) metodą.

            Aplinkybė, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio baigtumas yra 85 proc., rinkos vertė negali būti daugiau nei 5 milijonų, kaip nustatė teismo ekspertė I. K., bei nustatyta 2022 m. liepos 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. N2207S07, kuria atiko UAB NILL NILL vertintojas J. S. ((2 t., b.l. 167-206)), o yra ženkliai didesnė, patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 10 proc. vidutinė rinkos vertė yra 1 185 000 Eur, atitinkamai 85 proc. baigtumas pagal viešuosius duomenis galėjo būti 10 072 500 Eur (1185000x100 :10 =11 850 000 (tai 100 proc. baigtumas); atitinkamai 85 proc. baigtumas – 10 072 500 Eur) ( 5 t., b. l. 148).

 

Teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus atliktus turto vertinimus, sprendžia, kad teismo ekspertė I. K. nepagrįstai nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertei nustatyti netaikė pajamų ar lyginamojo metodo, dėl to, teismas sprendžia, buvo ženkliai sumažinta turto rinkos vertė, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis teismo ekspertės I. K. atliktu aktu, ir teismas sprendžia, kad objektyviau ir realiau nustatė rinkos vertę nebaigto statyti gyvenamojo namo su žemės sklypu vertintojas V. S., pagal kurį turto vertė yra 7 519 0000 Eur.

 

           Dėl pareiškėjų teisės ginčyti šalių sudarytą taikos sutartį vykdymo procese

 

Teismas sprendžia, kad kuomet byloje nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį dėl turto perleidimo, kurio byloje nustatyta rinkos vertė faktiškai yra ženkliai didesnė, tai pareiškėjai turi teisę ginčyti teismo patvirtintą taiką (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2VP-22633-964/2022). Taip pat byloje nustatyta, kad po taikos patvirtinimo „Edensa“ faktiškai tapo nemoki įmonė (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. eB2-2436-432/2023 pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Edensa“), ir faktiškai pareiškėjai neturi galimybės kitokių būdų ginti savo teisių. Tai, kad „Edensa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (adm. bylos Nr. eI2-3833-1064/2023 pagal pareiškėjos UAB „Edensa“ pareiškimą pareikštą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo), kur prašo priteisti žalos atlyginimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad „Edensos“ finansinė padėtis pasikeis, nes kreipimasis į teismas nepaneigia fakto, kad šiuo metu „Edensa“ yra nemoki įmonė. Todėl teismas sprendžia, kad teismas, patvirtinus šalių taikos sutartį vykdymo procese, faktiškai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju pareiškėjų materialiųjų teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad po taikos patvirtinimo pareiškėjai faktiškai prarado teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, t. y. neteko teisės reikalauti sudaryti su „Edensa“ pagrindinių butų pirkimo–pardavimo sutarčių bei neteko galimybės atgauti sumokėtus avansus, kurių faktiškai visi sumokėjo apie 752 810,30 Eur.

 

            Dėl teismo pareigos ir teisės tvirtinti / netvirtinti taikos sutartį vykdymo procese.

 

            CPK 595 straipsnis numato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį.           

            Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

            Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka.

             Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

            Byloje nustatyta, kad teismui pateikta šalių taikos pažeidė kreditorių (pareiškėjų) interesus, o kai kreditoriai yra vartotojai, tai tokia taikos sutartis pažeidžia ir viešąjį interesą.

Teismas privalo patvirtinti šalių taikos sutartį tik tokių atveju, kai nėra duomenų, kad taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų interesus ir / ar viešąją tvarką. Šiuo atveju, kai turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne rinkos verte, negu jis yra vertas, ir dėl to nukentėtų pareiškėjų turtiniai interesai, todėl tokios taikos teismas neprivalo tvirtinti. Šiuo atveju Taikos sutarties šalys neinformavo pareiškėjų apie kietinimą sudaryti taikos sutartį, taip pat nesuteikė galimybės pareiškėjams dalyvauti turto vertinime, kad būtų nustatyta tikroji turto rinkos vertė.

Todėl teismas tenkina pareiškėjų prašymą ir netvirtina šalių pateiktos vykdyme taikos sutarties (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl taikos sutarties panaikinimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

 

            CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

           Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

 

Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad pareiškėjai yra „Edensos“ kreditoriai. Byloje nustatyta, kad patvirtinta vykdymo procese šalių taikos sutartis pažeidžia pareiškėjų interesus, nes po Taikos patvirtinimo „Edensa“ faktiškai tapo nemoki. Tokios taikos sutarties su tokiomis sąlygomis „Edensa“ neprivalėjo sudaryti. O kai vykdymo proceso šalys sudarė tokiomis sąlygomis taikos sutartį, kai „Edensos“ turtas, t. y. žemės sklypas su gyvenamuoju namu, buvo įvertintas ženkliai mažesne kaina, negu jis yra vertas iš tikrųjų, tai tokius ir „Edensos“, ir „MM Group“ veiksmus teismas vertina kaip nesąžiningus. Todėl yra teisinis pagrindas pripažinti šalių sudarytą taikos sutartį vykdymo procese negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (CPK 178 straipsnis).

 

            Dėl suinteresuotų asmenų, kurie sudarė su „Elenesa“ preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis.

 

Suinteresuoti asmenys E. B., G. J., P. K., J. M., V. P., E. V., A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Sakalas“ teigia, kad kuomet teismas tenkins pareiškėjų pareiškimus, tai jie nukentės, nes jie yra sudarę su „Elenesa“ preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų adresu (duomenys neskelbtini).

 Dėl šių suinteresuotų asmenų argumentų teismas sprendžia, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl teismas daro išvadą, kad kuomet byloje nustatyta, jog šalių taikos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant pareiškėjų interesus, tai teismas negali šioje byloje ginti ir pareiškėjų, ir suinteresuotų asmenų, kurie sudarė preliminarias sutartis su „Elenesa“, interesų. Teismui patenkinus pareiškėjų prašymus, suinteresuoti asmenys galės ginti savo teises, jeigu pageidaus, įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais.

 

              Dėl „Elenesa“ argumentų, kad pareiškėjai nepagrįstai atsisakė gauti sumokėtus avansus pagal preliminarias sutartis

 

               Šiuo atveju pareiškėjai laikotarpiu 2020–2021 metais „Edensai“ sumokėjo pagal butų įsigijimo preliminarias sutartis iš viso 752 810,30 Eur dydžio avansą, o bylą nagrinėjant teisme šiuos avansus norėjo grąžinti „Elenesa“ iš nuosavų lėšų, argumentuodama, kad taip nori išspręsti kilusius ginčus. Byloje nustatyta, kad šiuo metu gyvenamajam namui jokie draudimai nėra pritaikyti. Šiuo metu „Elenesa“ yra sudariusi preliminarias butų pirkimo–pardavimo sutartis su šiais suinteresuotais asmenimis: E. B., G. J., P. K., J. M., V. P., E. V., A. V., UAB „Sakalas“, ir kt. Tačiau faktiškai negali nei pabaigti gyvenamojo namo statybos darbų, nei gali realizuoti butų dėl užsitęsusių civilinių bylų. Dėl to, pažymėjo, „Elenesa“ patyria finansines išlaidas. Todėl nusprendė pareiškėjų sumokėtus avansus pagal preliminarias sutartis, sudarytas su „Edensa“, sumokėti pati. O kai pareiškėjai šių avansų atsisako, nes dar prašė papildomai prie avansų sumokėti premijas po 30 proc. ir po 60 proc., tai „Elenesa“ tai vertina kaip pareiškėjų siekį uždirbti sąžiningo trečiojo asmens sąskaita.

Teismas dėl šių „Elenesos“ argumentų dėl pareiškėjų atsisakymo gauti sumokėtus avansus pagal preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis negali konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumo, nes taikus šalių susitarimas galimas tik šalims nusprendus laisva valia, o kokios turėtų būti taikos sutarties sąlygos, šalys sprendžia pačios. Teismas negali vertinti pareiškėjų elgesio kaip nesąžiningo, kai sumokėti avansus pageidauja ne kreditorius („Edensa“), bei kai byloje nustatyta, kad iš viso avansų sumokėta 752 810,30 Eur dydžio, o dėl užsitęsusių teisminių ginčų pareiškėjai neturi nei avansų, nei butų.

 

             Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Patenkinus pareiškėjų reikalavimus yra pagrindas iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos susidarė dėl suteiktų teisinių paslaugų, dėl apmokėjimo už ekspertizes, dėl teismo ekspertės ir liudytojų dalyvavimo teismo posėdyje, jos yra faktiškai patirtos, todėl nurodytos pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“.

Pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., G. V., N. Ž., R. R., S. Ž., T. K., S. J., H. M., J. D. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ ir UAB „Elenesa“ lygiomis dalimis priteistina iš viso 10 230 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., R. R., S. Ž., T. K., S. J. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ ir UAB „Elenesa“ lygiomis dalimis priteistina iš viso 2 948,40 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., R. R., S. Ž., T. K. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ ir UAB „Elenesa“ lygiomis dalimis priteistina iš viso 2 653,60 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., G. V., N. Ž., R. R., S. Ž., T. K., S. J., H. M., J. D. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ priteistina 4 000 Eur dydžio patirtas išlaidas apmokant ekspertės I. K. paslaugas.

Pareiškėjo S. Ž. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis priteistina 6 050 Eur išlaidų, patirtų užsakant ir apmokant V. S. konsultacinę išvadą.

 Tenkinus pareiškėjų reikalavimus UAB „Elenesa“ naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis priteistina 8 241,10 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Tenkinus pareiškėjų reikalavimus UAB „Mosta“ naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis priteistina 3841,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis).

Tenkinus pareiškėjų reikalavimus iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis priteistina 241,52 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

 

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371, 93, 96 straipsniais, teismas

                                                                   

n u s p r e n d ė:

 

             panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP- 22633-964/2022.

            Atsisakyti tvirtinti išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“, juridinio asmens kodas 305718477, buveinės adresas Partizanų g. 61-806, Kaunas, ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“, juridinio asmens kodas 304711259, registruotos buveinės adresas Savanorių pr. 11A-41, Vilnius, 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą taikos sutartį vykdomosiose bylose Nr. 0241/22/01235 ir Nr. 0241/22/01236.

            Pripažinti suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartį negaliojančia.

 Priteisti pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., G. V., N. Ž., R. R., S. Ž., T. K., S. J., H. M., J. D. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis 10 230 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt eurų) dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., R. R., S. Ž., T. K., S. J. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“ ir UAB „Edensa“ lygiomis dalimis 2 948,40 Eur ( du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., R. R., S. Ž., T. K. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ lygiomis dalimis 2 653,60 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 60 ct) dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjų A. C., B. T., R. A., E. K., A. Š., G. N., I. V., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., G. V., N. Ž., R. R., S. Ž., T. K., S. J., H. M., J. D. ir Ž. J. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) dydžio patirtas išlaidas apmokant ekspertės I. K. paslaugas.

Priteisti pareiškėjo S. Ž. naudai iš suinteresuotų asmenų UAB „MM Group“, UAB „Edensa“ 6 050 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt eurų) išlaidų, patirtų užsakant ir apmokant V. S. konsultacinę išvadą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Elenesa“ naudai iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ lygiomis dalimis 8 241,10 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mosta“ naudai iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ lygiomis dalimis 3 841,75 Eur  (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

 Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ lygiomis dalimis 241,52 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja Vanda Višnevska