Administracinė byla Nr. eA-3853-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.3.2 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į buvusias pareigas – Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti jam iš atsakovo Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti jo naudai iš atsakovo Tarnybos 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ėjo Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas. Tarnybos vado Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – jis 2019 m. sausio 18 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo teigimu, jis atleistas iš pareigų neatlikus tarnybinio patikrinimo, bet remiantis 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP-139 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose įprastai įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos motyvuojamoji dalis laikoma tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau šiuo atveju atsakovas, net nesulaukęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. KS-6 (toliau – ir VTEK sprendimas), priėmė Įsakymą, kuriuo atleido jį iš pareigų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VTEK sprendimą priėmė 2019 m. sausio 9 d., bet atsakovui jį išsiuntė tik 2019 m. sausio 18 d., todėl atsakovas priėmė Įsakymą nesulaukęs VTEK sprendimo, kuriuo motyvuojamas atleidimas.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad, jei atsakovas būtų sulaukęs VTEK sprendimo, jam būtų žinomos visos aplinkybės, t. y., jog pats Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas buvo nustatytas tik todėl, jog jis narystę Medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Medžiotojų klubas) buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d. ir manė, jog vėliau papildomai narystės deklaruoti nereikia. Visgi VTEK konstatavo, jog aktuali privačių interesų deklaracija yra paskutinioji, kuri buvo pateikta 2018 m. balandžio 26 d., ir joje narystė Medžiotojų klube nedeklaruota. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTEK nenustatė kitų Įstatymo pažeidimų, dėl kurių kreipėsi atsakovas, tačiau tai nebuvo įvertinta. Pareiškėjo teigimu, VTEK sprendime konstatuotas vienintelis Įstatymo pažeidimas nėra šiurkštus, todėl taikyti atleidimą iš pareigų už tokį sąlyginai mažareikšmį pažeidimą yra neadekvatu ir neproporcinga.

4.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybiniame pranešime nurodoma tendencingai neigiama jį charakterizuojanti medžiaga, kuri niekuo nepagrįsta. Taip pat pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime nepagrįstai remiamasi VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KS-31, kuriame buvo nustatytas visai kitas jam VTEK konstatuotas pažeidimas. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jam buvo skirta, nes jis turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, ir viena iš jų buvo griežtas papeikimas, t. y. gautas per paskutinius 12 mėnesių. Pareiškėjas pažymėjo, kad abi tarnybinės nuobaudos yra ginčijamos teisme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas skundą VTEK ir procedūrą iniciavo dėl tariamų trijų pažeidimų, iš kurių dviejų VTEK nekonstatavo.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad jo pažeidimas susijęs ne su tuo, jog nedeklaravo narystės Medžiotojų klube, o dėl to, kad manė, jog vieną kartą deklaravus, pakartotinai to daryti nereikia. Toks pažeidimas nėra šiurkštus, be to, nenustatyta, kad jis dėl narystės Medžiotojų klube būtų supainiojęs viešus ir privačius interesus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada nereiškė jam pretenzijų dėl tikslinamų deklaracijų, nors su jomis buvo susipažinęs, todėl darė išvadą, kad griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymas buvo neproporcingas. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTEK sprendime nurodomas pažeidimas nesukėlė žalos, nepakenkė valstybės institucijos geram vardui ir prestižui ir gali būti lengvai ištaisomas patikslinus deklaraciją.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi VTEK sprendimu jo net negavęs, griežčiausią tarnybinę nuobaudą paskyrė neįvertinęs paties pažeidimo, jo kaltės ir kitų aplinkybių, o tiesiog tendencingai rėmėsi dar 2016 m. VTEK sprendimu, už kurį tarnybinė nuobauda jau buvo paskirta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog jis turi 26 metų vidaus tarnybos stažą, per visą šį laiką, neskaitant formalių ir mažareikšmių pažeidimų, kuriuos nuolat konstatuoja atsakovas dėl asmeninio neigiamo nusistatymo, jis visą laiką dirbo gerai arba labai gerai, todėl toks neadekvatus tarnybinės nuobaudos parinkimas yra neproporcingas. Pareiškėjo teigimu, dėl asmeninio subjektyvaus ir neigiamo nusistatymo vadas bet kokiomis priemonėmis siekė priversti jį palikti pareigas.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir staigus atleidimas iš pareigų nesant tam teisėto pagrindo sukėlė sveikatos problemas, didelius dvasinius išgyvenimus, kas sąlygojo patirtą neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.

8.       Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. 

9.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinė nuobauda taikyta neatlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo, nes pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas, jog yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nes savo privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2018 m. balandžio 26 d., nepateikė pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus reikalaujamų duomenų; 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. birželio 15 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo; 2018 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą; atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-890 (toliau – ir Išvada) ir pasiūlė įstaigos vadovui, atliekančiam kontrolės funkciją, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreiptis į VTEK dėl atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veiksmų įvertinimo Įstatymo taikymo požiūriu; Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 kreipėsi į VTEK; VTEK 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. KS-6, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujamus duomenis; atsakovas, atsižvelgdamas į VTEK sprendimą, 2019 m. sausio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 47TP-139, kuriame pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus tiek Tarnybai, tiek Vidaus reikalų ministerijai. Pareiškėjas Tarnybai atliekamo tarnybinio patikrinimo metu pateikė 2018 m. birželio 25 d. paaiškinimą, tačiau jame nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą, tyrimo neobjektyvumą.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kokiais motyvais remiantis VTEK patvirtino, jog atsakovas 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-890 tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, konstatuodamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, nes skundžiamam sprendimui priimti pakanka VTEK sprendimo rezoliucinės dalies, paskelbtos 2019 m. sausio 16 d., 1 punkto, patvirtinančio, kad atsakovas tyrimo išvadoje tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir jį padariusio pareigūno asmenybę, todėl buvo išlaikyta pusiausvyra tarp teisės pažeidimo ir už jį paskirtos nuobaudos.

11.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas Tarnybai galimybę tinkamai atsakyti į skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus, todėl neįrodė patirtos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos bei neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti Tarnybos civilinei atsakomybei.

 

II.

 

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktu, 39 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 8 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 15 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas, jog yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nes savo privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2018 m. balandžio 26 d., nepateikė pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus reikalaujamų duomenų. Pareiškėjas 2018 m. birželio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas neįsigilinus į situaciją, duomenys, kurių nedeklaravimu jis yra kaltinamas, daugiau kaip 10 metų nekelia ir nebuvo sukėlę galimų privačių interesų konfliktų. Tarnyba, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-890 ir pasiūlė Tarnybos vadui Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreiptis į VTEK dėl atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veiksmų įvertinimo Įstatymo taikymo požiūriu. Tarnyba 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 kreipėsi į VTEK, pateikdama atliktą pareiškėjo veiksmų įvertinimą Įstatymo reikalavimų taikymo požiūriu. VTEK sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujamus duomenis. Tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į VTEK sprendimą, 2019 m. sausio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 47TP-139, kuriame, atsižvelgdamas į nustatytą ir įvertintą juridinių faktų sudėtį, pasiūlė Tarnybos vadui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. 

14.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Tarnyba procedūrinių pažeidimų nepadarė, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis VTEK sprendimu ir tarnybiniu pranešimu, kurie yra Įsakymo motyvuojamosiomis dalimis. Pareiškėjas turėjo galimybę tiek Tarnybai, tiek Vidaus reikalų ministerijai teikti paaiškinimus, tačiau Tarnybai 2018 m. birželio 25 d. paaiškinime nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą, tyrimo neobjektyvumą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Įsakymas nepagrįstai priimtas neatsižvelgus į VTEK sprendimo motyvus, o tik į VTEK sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi VTEK sprendimo motyvai neturėjo teisinės reikšmės priimant Įsakymą, nes VTEK sprendimo rezoliucinės dalies, paskelbtos 2019 m. sausio 16 d., 1 punktas patvirtino, kad Tarnyba Išvadoje tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams.

15.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog 2018 m. deklaracijoje nepateikė duomenų apie jo narystę Medžiotojų klube ir taip pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Taip pat neginčija, kad prieš skiriant nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, jis turėjo paskirtas dvi nuobaudas – pastabą ir griežtą papeikimą. Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėję pareiškėjo ginčus dėl šių nuobaudų paskyrimo, pareiškėjo skundus atmetė. Teismas vadovavosi kitų teismų galutiniuose sprendimuose užfiksuota informacija ir darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama, be kita ko, už tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, būtent tokią nuobaudą nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo taikyti.

16.       Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn būtų patrauktas dėl Tarnybos vado noro jį atleisti. Priešingai, byloje nustatyti akivaizdūs pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai, už ką jis ir buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

17.       Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Tarnybiniame pranešime nepagrįstai remiamasi VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KS-31, kuriame buvo nustatytas visai kitas jam VTEK konstatuotas pažeidimas, už kurį jau buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė, kadangi byloje pateikti įrodymai paneigia, jog Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis pareiškėjo minėtomis aplinkybėmis.

18.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas iš esmės buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nenustatė, todėl neturėjo pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui.

19.       Konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė ir kitus skundo reikalavimus – grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas – Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti iš atsakovo Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Įvertinęs tai, kad Įsakymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus, kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

 

III.

 

21.       Pareiškėjas S. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą; grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas – Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) tuo atveju, jei teismui priimant sprendimą pareiškėjas nebus grąžintas į iki 2018 m. balandžio 24 d. eitas Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Tarnybos duomenis apie jo vidutinį darbo užmokestį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22.       Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo teiginiais, kad VTEK sprendimo motyvai neturėjo teisinės reikšmės priimant Įsakymą, nes VTEK sprendimo rezoliucinė dalis nurodo, jog atsakovas 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-890 tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams, atkreipia dėmesį, kad VTEK sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra minima 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjas pažymi, kad teismas remiasi 2018 m. liepos 5 d. atsakovo išvada, kurioje buvo siūloma kreiptis į Komisiją, tačiau atsakovo tarnybiniame pranešime minima, kad Vidaus reikalų ministras 2018 m. birželio 29 d. nurodė nedelsiant nutraukti tarnybinį patikrinimą, kuris buvo atliekamas vadovaujantis Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-738 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. 2018 m. liepos 5 d. tarnybinis patikrinimas pradėtas Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-738 buvo nutrauktas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-890. Pareiškėjas daro išvadą, kad 2018 m. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris vidaus reikalų ministro pavedimu buvo nutrauktas, tačiau teismas dėl šių pareiškėjo teiginių nepasisakė, nors tai yra esminis ginčo dalykas. Pareiškėjas nurodo, kad VTEK sprendimas dėl kreipimosi priimtas 2019 m. sausio 9 d., o paskelbtas sausio 16 d., todėl po VTEK sprendimo paskelbimo atsakovas turėjo atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba pradėti naują, o ne tęsti vidaus reikalų ministro pavedimu nutrauktą tarnybinį patikrinimą, nepriimant jokio procedūrinio dokumento, t. y. tarnybiniam tyrimui esant nutrūkusiam. Pareiškėjas daro išvadą, kad tiek teismas, tiek atsakovas rėmėsi nutraukto tarnybinio patikrinimo išvada, priimta 2018 m. liepos 5 d., kurioje pareiškėjas ne pripažįstamas padaręs tarnybinį nusižengimą, bet jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nutraukiamas. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą pradėjo Tarnyba, kuriai Vidaus reikalų ministras 2018 m. birželio 29 d. nurodė tarnybinį patikrinimą nutraukti. Tarnyba 2018 m. liepos 4 d. tarnybinį patikrinimą nutraukė. Neatnaujinusi nutraukto ir nepradėjusi naujo tarnybinio patikrinimo, Tarnyba kreipėsi į VTEK. VTEK 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu VTEK nurodė, kad jau buvo gavusi kreipimąsi iš Tarnybos ir pažeidimo pareiškėjo veiksmuose nenustačius tyrimą nutraukė. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada dėl tyrimo procedūros teisėtumo yra formali ir nepagrįsta, neparemta byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas ir kreipimasis į VTEK atliktas nesant teisinio pagrindo ir nesilaikant procedūros, neatlikus jokio tarnybinio patikrinimo. Kadangi tarnybinis patikrinimas nebuvo atnaujintas, remtis Išvada, ankstesniu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjo teigimu, nėra teisinio pagrindo.

23.       Pareiškėjas nurodo, kad jis atleistas iš pareigų jo atžvilgiu neatlikus tarnybinio patikrinimo, bet remiantis Tarnybiniu pranešimu. Nors pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose įprastai įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos motyvuojamoji dalis laikoma tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau šiuo atveju atsakovas, net nesulaukęs VTEK sprendimo (apie jį sužinojęs, kaip nurodo, VTEK interneto puslapyje), priėmė Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakyme daroma nuoroda tiesiogiai į VTEK sprendimą ir Tarnybinį pranešimą, pareiškėjas nurodo, kad motyvuojamąja Įsakymo dalimi laikytinas būtent Tarnybinis pranešimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VTEK sprendimas, kurio atsakovas neturėjo ir su kuriuo net objektyviai negalėjo būti susipažinęs, tiesiogiai nurodomas ir Įsakyme dėl atleidimo. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybiniame pranešime konstatuota, jog pareiškėjo veika turi būti vertinama kaip tarnybinis nusižengimas ir kvalifikuotina (VTEK sprendimu) kaip pažeidžianti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėjas daro išvadą, kad Tarnybiniame pranešime jo veika nekvalifikuojama motyvuojant tuo, kad tai padarė VTEK sprendime, nors VTEK patvirtino, kad atsakovui sprendimą išsiuntė tik po Tarnybinio pranešimo surašymo ir pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog VTEK sprendimu remiamasi, nes apie jį sužinota po to, kai 2019 m. sausio 16 d. VTEK jį paskelbė interneto svetainėje, ir atkreipia dėmesį, kad VTEK paskelbė tik sprendimo rezoliucinę dalį bei tik šia VTEK sprendimo dalimi remiamasi Tarnybiniame pranešime, todėl atsakovas priėmė Įsakymą dėl atleidimo negavęs VTEK sprendimo ir su juo nesusipažinęs, o remdamasis vien faktu, kad VTEK pripažino vieną Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Kadangi Įsakymas priimtas 2019 m. sausio 17 d., o VTEK oficialiai sprendimą pateikė tik kitą dieną po atleidimo (2019 m. sausio 18 d.), pareiškėjas daro išvadą, kad Įsakyme pačiu VTEK sprendimu remiamasi nepagrįstai, pats Įsakymas yra be motyvų, priimtas pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. 

24.       Pareiškėjas pažymi, kad VTEK nenustatė kitų Įstatymo pažeidimų, dėl kurių kreipėsi atsakovas, tačiau tai nebuvo įvertinta. VTEK sprendime konstatuotas vienintelis Įstatymo pažeidimas nėra šiurkštus, todėl taikyti atleidimą iš pareigų už tokį sąlyginai mažareikšmį pažeidimą yra neadekvatu bei neproporcinga. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybiniame pranešime nurodoma tendencingai neigiama pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, kuri niekuo nepagrįsta, todėl iš esmės yra prielaida, kuria negali pagrįsti atleidimo iš pareigų. Tarnybiniame pranešime nurodoma ir tai, kad pareiškėjas turi 26 metų vidaus tarnybos stažą, per visą šį laiką, neskaitant formalių ir mažareikšmių pažeidimų, kuriuos nuolat konstatuoja atsakovas dėl asmeninio neigiamo nusistatymo, pareiškėjas visą laiką dirbo gerai arba labai gerai, todėl toks neadekvatus tarnybinės nuobaudos parinkimas yra neproporcingas. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybiniame pranešime nepagrįstai, pažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.1 punktą, remiamasi VTEK 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. KS-31, kuriame buvo nustatytas visai kitas pareiškėjui VTEK konstatuotas pažeidimas, už kurį atsakovas jau kartą pritaikė tarnybinę atsakomybę, paskirdamas nuobaudą.

25.       Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog narystė Medžiotojų klube anksčiau buvo deklaruojama, jis interesų dėl šios narystės niekada nebuvo supainiojęs ir nebuvo pakliuvęs į interesų konflikto situaciją, atsakovas niekada nereiškė pareiškėjui jokių pretenzijų net jam ir vėliau tikslinant deklaracijas, nors su jomis susipažindavo reguliariai, griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymas šiuo atveju buvo visiškai neproporcingas, kadangi šis VTEK sprendime nurodomas pažeidimas nesukėlė jokios žalos, nepakenkė valstybės institucijos geram vardui ir prestižui ir gali būti lengvai ištaisomas patikslinus deklaraciją. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybiniame pranešime remiamasi aplinkybe, jog per paskutinius 12 mėnesių jam buvo skirtas griežtas papeikimas, tačiau ši nuobauda yra ginčijama teisme, be to, ji pritaikyta formaliai, t. y. už tai, jog pareiškėjas neteisėtai gavo kompensacijas už kelionę į darbą tuomet, kai į tarnybą vyko dviračiu. Pareiškėjas nurodo, kad įstatyme nėra imperatyvo skirti atleidimą vien nustačius, jog formaliai yra tokia galimybė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-231/2009 ir pažymi, kad prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat ir tuo atveju, kai pareigūnui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tiesiog formaliai konstatavus, jog jis turi galiojančią nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjas tvirtina, kad prieš jį asmeniškai yra nusistatęs Tarnybos vadas ir jam palankūs asmenys, tai yra konstatavę kitos valstybės institucijos ir profesinė sąjunga.

26.       Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas paaiškina, kad apie Įsakymą sužinojo po to, kai Tarnybos sistemoje pamatė, jog yra įkeltas Įsakymas, tačiau negalėjo peržiūrėti jo turinio. Iš Įsakymo pavadinimo suprato, jog jis yra atleidžiamas iš pareigų. Iš karto po to jam pasidarė sunku ir sutriko sveikata, pradėjo spausti skausmas širdies plote, dėl to kreipėsi į medikus pagalbos, jam nedelsiant, tą pačią dieną buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir pradėtas gydymas. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo sveikatos būklės pablogėjimą išprovokavo atleidimas iš pareigų. Atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas sąmoningai negydė kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam pablogėjo sveikata, taip pat nepaneigė fakto, kad į medicinos įstaigą jis buvo pristatytas nedelsiant po to, kai jam buvo pranešta apie atleidimą, kas patvirtina, kad žalą sveikatai sąlygojo būtent atsakovas.

27.       Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, jam taikyta neatlikus tarnybinio patikrinimo, o tik remiantis Tarnybiniu pranešimu, ir nurodo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis VTEK sprendimu ir Tarnybiniu pranešimu, kuriame įvertinta juridinių faktų sudėtis, taip pat ir Išvadoje išdėstytos visos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai bei pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas Įstatymo taikymo požiūriu. Atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas laikantis ginčo laikotarpiu galiojusio Aprašo reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad iš Išvados, kuria baigiamas tarnybinis patikrinimas, turinio matyti, jog yra priimami du sprendimai, t. y. vykdyti vidaus reikalų ministro nurodymą nutraukti tarnybinį patikrinimą ir tuo pačiu kreiptis į VTEK, kad ši įvertintų, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Aprašo 10, 11 punktai reglamentuoja tarnybinio patikrinimo nutraukimo pagrindus, tarp kurių nėra aukštesnei pagal pavaldumą įstaigai numatyti įgaliojimai nurodyti nutraukti pradėtą tarnybinį patikrinimą. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu dėl patikrinimo atnaujinimo, vadovaujasi Aprašo 14 punktu, pagal kurį gali būti atnaujinamas ir tęsiamas tik sustabdytas tarnybinis patikrinimas. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu dėl naujo patikrinimo pradėjimo, vadovaujasi Aprašo 7 punktu, pagal kurį tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą gavimo dienos. Atsakovas pažymi, kad apie tai, jog pareiškėjas galimai nevykdo Įstatymo reikalavimų, sužinojo 2018 m. birželio 13 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad VTEK sprendime konstatuota, jog atsakovo atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Atsakovo teigimu, toks VTEK sprendimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, VTEK sprendimas tik patvirtina, kad atsakovas tinkamai teisiškai įvertino pareiškėjo veiksmus Įstatymo požiūriu (Įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. ir 22 str. 3 d.).

29.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad faktinė aplinkybė, jog Įsakymas priimtas susipažinus su VTEK sprendimo rezoliucine dalimi, rodo, kad priimant Įsakymą Tarnybai nebuvo žinomi pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės ar motyvai, nes tai paneigia tiek Išvadoje, tiek Tarnybiniame pranešime užfiksuotas pareiškėjo veiksmų įvertinimas Įstatymo požiūriu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Atsakovas nurodo, kad Išvadoje išdėstytos visos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos ir vertintos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjui pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas dėl įrodymų pateikimo turėjo būti keliamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

30.       Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalykas – atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 47TE-26 dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – paskyrimo pareiškėjui, Tarnybos (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas. 

31.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio skirtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neįvertino esminių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, nes Tarnybinio patikrinimo 2018 m. liepos 5 d. išvada tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, į VTEK buvo kreiptasi nesant teisinio pagrindo; įsakymas grindžiamas VTEK sprendimu ir 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuris buvo surašytas susipažinus tik su rezoliucine VTEK sprendimo dalimi; mano, kad paskirta nuobauda neproporcinga, neįvertinus, kad narystė Medžiotojų klube anksčiau buvo deklaruojama, jis interesų dėl šios narystės niekada nebuvo supainiojęs ir nebuvo pakliuvęs į interesų konflikto situaciją. Atleidimas iš pareigų išprovokavo jo sveikatos būklės pablogėjimą. 

33.       Byloje ginčijamas Įsakymas grindžiamas Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. KS-6 ir Tarnybos Tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą „Dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įvertinimo ir pasiūlymų teikimo“.

34.       Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, 72 straipsnio 1 dalies 14 punkte – kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu. Įsakyme nurodyti teisiniai atleidimo iš tarnybos pagrindai patvirtina, kad pareiškėjo atleidimą nulėmė fakto (aplinkybės), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, paaiškėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgiant į Įsakyme nurodomus duomenis, tokiu faktu nepagrįstai laiko VTEK sprendimą, ir nepagrįstai priima Įsakymą neatlikęs būtinų tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmų. 

35.       Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. KS-6 buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (kurios įpareigoja deklaracijoje nurodyti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose), nes aktualioje deklaracijoje, pateiktoje 2018 m., nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs narystės Medžiotojų klube (duomenys neskelbtini), kurio nariu jis yra nuo 2006 m. Šią aplinkybę jis buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d., tačiau vėliau teiktose deklaracijose duomenų apie narystę Medžiotojų klube nėra. VTEK sprendimu taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas, privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie (duomenys neskelbtini), kurios narys jis nėra ir kurios valdymo organuose jis neina pareigų, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų; bei kad pareiškėjas, privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie brolį ir brolio sutuoktinę, dėl kurių jam nekyla nuolatinis interesų konfliktas, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų.

36.       Tarnybos 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad pareiškėjas, remiantis VTEK sprendimu, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, jam per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra galiojanti, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Byloje nustatyta, kad Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 47TE-551 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nuobauda buvo galiojanti.

37.       Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

38.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnybinio patikrinimo 2018 m. liepos 5 d. išvada Nr. 47D-890 pasiūlyta tarnybinį patikrinimą, kuris buvo pradėtas Tarnybos vado 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 47V-738 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, nutraukti, bei pasiūlyta kreiptis į VTEK dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo, ar jie neprieštarauja Įstatymo nuostatoms. Tarnybos 2018 m. liepos (b/d) raštu Nr. 47SD-1274 „Dėl vidaus reikalų ministro pavedimo įvykdymo“ Vidaus reikalų ministerijos Generalinis inspektorius buvo informuotas apie sprendimą nutraukti Tarnybos vado 2018 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 47V-738 pradėtą tarnybinį patikrinimą.

39.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad Tarnybos vado 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 47V-738 pradėto tarnybinio patikrinimo nutraukimas nėra kliūtimi atsakovui kreiptis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu į VTEK, nes Išvadoje nurodytos tarnybinio patikrinimo nutraukimo priežastys nesietinos su VTEK sprendime nustatytais faktais. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo surinktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo veika turi būti kvalifikuojama kaip pažeidžianti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas vadovaujantis Aprašo 26 punktu surašant tarnybinio patikrinimo Išvadą, kurioje išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, tačiau, vykdant vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. nurodymą Nr. 1VPR-12, buvo pasiūlyta tarnybinį patikrinimą nutraukti bei kreiptis į VTEK dėl pareiškėjo veikos įvertinimo. Tarnybos vadas į VTEK kreipėsi 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 47SD-1293 „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“.

40.       Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. nurodymas Nr. 1VPR-12 grindžiamas Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1T-199 „Dėl S. S. kreipimosi“ nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad Tarnybos vado 2018 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 47V-737 pagrindu tarnybinis patikrinimas pradėtas nepagrįstai, nenustačius pakankamai duomenų, kurie leistų įtarti, kad pareiškėjas nesilaiko privačių interesų deklaravimo tvarkos. Darytina išvada, kad Tarnybinio patikrinimo nutraukimas dėl prieštaringo pareiškėjo pareigos deklaruoti privačius interesus vertinimo negali būti laikomas kliūtimi nepriklausomai kompetentingai institucijai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Kad tokio vertinimo buvo siekiama, patvirtina ir vėlesnis vidaus reikalų ministro 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 1D-4441(56) „Dėl S. S. veiksmų ištyrimo“, kuriame buvo akcentuojama, kad tik VTEK yra suteikta išimtinė teisė vertinti ir priimti galutinį sprendimą dėl Įstatymo pažeidimo, kad VTEK teisės normų dėl deklaracijų tikslinimo (pildymo) aiškinimas bus reikšmingas ateityje sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus, bei kad, siekiant Tarnybos prašymo nagrinėjimo objektyvumo ir nešališkumo, ir buvo prašoma išnagrinėti Tarnybos vado kreipimąsi 2018 m. liepos 11 d. raštu. Tokios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad VTEK tyrimas atliktas nesant teisėto pagrindo.

41.       Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą; 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

42.       Vidaus tarnybos statute įtvirtintas reglamentavimas nenumato atsakovo pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą išimčių tokiais atvejais, kai tarnybinė nuobauda skiriama po kompetentingos institucijos atlikto tyrimo. Pažymėtina, kad Apraše tarnybinio patikrinimo atlikimo ypatumai tokiais atvejais taip pat nėra atskirai aptarti, išskyrus jo 35 punkto 2 dalies nuostatą, kad kai tyrimą atliko kompetentinga institucija, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad paties 2 mėnesių termino nustatymas vertintinas kaip laikotarpis, kuris reikalingas būtiniems tarnybinio patikrinimo veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, iš esmės nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo atlikti tarnybinį patikrinimą, nes Tarnybos vado 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 47V-738 pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo esminių procedūros trūkumų niekaip nešalina Įsakyme nurodytas Tarnybos Tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas „Dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įvertinimo ir pasiūlymų teikimo“, nes nėra pagrindo vertinti, kad jis buvo parengtas atsižvelgiant į būtinus tarnybinio nusižengimo tyrimui keliamus reikalavimus. Be to, Įsakymas buvo priimtas remiantis tik VTEK sprendimo rezoliucine dalimi ir nesusipažinus su jo turiniu, taigi atsakovui nebuvo žinomos nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybės, pareiškėjo dėl to pateikti paaiškinimai, t. y. nenustatyti esminiai aspektai, kurie turi būti vertinami skiriant tarnybinę nuobaudą – pareigūno neteisėti veiksmai, kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai. 

43.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padaryti procedūros pažeidimai yra esminiai, nulėmę neteisingos, neproporcingos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimą. Laikytina, kad nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus, VTEK teikti paaiškinimai atsakovui nebuvo žinomi, nes tarnybinė nuobauda paskirta nesusipažinus su VTEK sprendimo motyvais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokiais atvejais, kai nėra detaliai reglamentuota tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra, svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, <...> bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje A-1554-662/2015).

44.       Byloje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai laikytini pakankamais, kad būtų konstatuotas jos skyrimo neteisėtumas. Be minėtų procedūros pažeidimų (nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, neišklausyti pareiškėjo paaiškinimai), teisėjų kolegija akcentuoja ir atsakovo pritaikytos priemonės neproporcingumą tų pažeidimų, kurie nustatyti VTEK sprendime, aspektu. Nėra ginčo byloje, kad pareiškėjas, nepaisant aplinkybės, kad 2018 m. deklaracijoje nenurodė savo narystės Medžiotojų klube (duomenys neskelbtini), kurio nariu jis yra nuo 2006 m., šią aplinkybę buvo deklaravęs 2015 m. birželio 4 d., dėl narystės Medžiotojų klube nebuvo kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto.

45.       Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti, kad VTEK sprendime nustatyti pažeidimai savaime lemia tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, taikymą. VTEK sprendime yra tik konstatuojamas pažeidimas, atsakovui išlieka diskrecija parinkti tokią tarnybinę nuobaudą, kuri būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat turi būti atsižvelgta į kitas reikšmingas aplinkybes – pažeidėjo kaltę, jį charakterizuojančias savybes, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta taisyklė, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda, savaime nėra imperatyvas ir neturi būti suprantama, kad už kiekvieną, kad ir nesunkų nusižengimą turi būti taikoma griežčiausia priemonė. Tarnybinę atsakomybę taikančiam subjektui išlieka pareiga pagrįsti griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, taikymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėtų būti aplinkybės, patvirtinančios, kad tolesnė pareigūno tarnyba negalima ateityje dėl jo nesuderinamo poelgio su statutinei tarnybai keliamais reikalavimais.

46.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant aktualias nagrinėjamoje byloje analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nuostatas, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama <...> už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nurodoma, kad pagal minėtą įstatymo normą net ir tuo atveju, jei yra nustatomi veiką kvalifikuojantys požymiai – pažeidimo šiurkštumas ar pakartotinumas, nuspręsti, ar skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos yra turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovo diskrecijos teisė. <...> vertinant pagal pakartotinumo požymį (skundžiamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą), atsižvelgus į pažeidimų pobūdį, padarymo priežastis, aplinkybes, motyvus, konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra per griežta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje A146-1984/2008). Atsakovo 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodomos pareiškėjo tarnybą apibūdinančios ir jį charakterizuojančios aplinkybės, nepaisant jų tendencingumo neigiamai apibūdinti pareiškėją, objektyviai nepagrindžia būtinumo pritaikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nustatytas pažeidimas – iš esmės yra žinomos informacijos apie narystę Medžiotojų klube nenurodymas iš naujo teikiamoje deklaracijoje – savo pobūdžiu nėra toks sunkus, kad galėtų būti vertinamas kaip paneigiantis pareiškėjo galimybę eiti pareigas statutinėje tarnyboje.

47.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui pritaikytos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai įvertino jos taikymui reikšmingas faktines aplinkybes ir Vidaus tarnybos statuto normas, nepagrįstai rėmėsi nutraukto tarnybinio patikrinimo Išvada, nevertino pritaikytos nuobaudos proporcingumo aspektu, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1 d., 146 str. 1 d., 147 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, tenkindama iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkina iš dalies, panaikina Įsakymą ir pareiškėjo teises apgina grąžindama jį į buvusias pareigas – Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas.

48.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti tokio reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.‏‏‎ Pareiškėjas dėl atleidimo iš tarnybos patirtus dvasinius išgyvenimus ir neturtinę žalą grindė patirtu stresu, ūmiu sveikatos sutrikimu, skausmais širdies plote, dėl ko teko kreiptis pagalbos į specialistus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas būtų trukę ilgą laiko tarpą, sukėlę sunkiai atitaisomas pasekmes, todėl pareiškėjo teisių apgynimas panaikinant neteisėtą Įsakymą ir grąžinant jį į tarnybą laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus.

49.       Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, būtini duomenys apie jo Tarnyboje gautą vidutinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas tokios kategorijos administracinėse bylose (kai prašoma apginti asmens teises dėl neteisėto atleidimo), siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, visais atvejais pasirengimo nagrinėti metu privalo šiuos duomenis išreikalauti į bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, ir dėl to šioje bylos dalyje negalėdamas priimti sprendimo, grąžina šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galimybės išspręsti visus pareikštus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą taip pat tikslinga perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. S. skundą patenkinti iš dalies:

Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Grąžinti pareiškėją S. S. į buvusias pareigas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pareiškėjo S. S. reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, netenkinti.

Pareiškėjo S. S. reikalavimą priteisti iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

 

 

        Dainius Raižys

 

 

        Virginija Volskienė