Baudžiamoji byla Nr. 1-11-88/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00213-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Vaidai Skinulytei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,

nukentėjusiosioms J. Š., D. Š.,

nukentėjusiosios J. Š. atstovui adv. Ernestui Bušmovičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, lietuvis, nevedęs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1. 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 str. 2 d., 207 str. 2 d., 274 str. 1 d., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 3 metams;

2. 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 202 str. 1 d.,  222 str. 1 d. - 50 MGL dydžio 6250 Lt bauda;

3. 2011-04-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio 6250 (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta BK 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant D. B. iki 2012-06-01 atlyginti nukentėjusiesiems A. J. ir M. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą po 3000 (tris tūkstančius) litų. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, D. B. išbūtą suėmime nuo 2011-02-17 iki 2011-04-05;

4. 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 219 str. 1 d. – 60 MGL (7800 Lt) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 epizodai), 300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              D. B. savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-08-19 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su J. Š., iš pastarosios gaudamas 29 000 Lt avanso, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausantį 29 000 Lt turtą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Taip pat jis savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-10-26 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su D. Š., iš pastarosios gaudamas 5 000 Lt avanso, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. Š. priklausantį 5 000 Lt turtą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Taip pat jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:

kad jis, 2010-07-10 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą Vilniaus aps. VPK 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00213-10 pateikė žinomai suklastotą 2009-08-19 preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo įsigijęs įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko darbus pašilaičiuose, užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Butų pardavimas sekėsi sunkiai, todėl už atliktus darbus paimdavo butą, taip darė 10-15 kartų. „(duomenys neskelbtini)“ butai buvo užstatyti. Norint parduoti reikėjo gauti banko sutikimą. Kai įvyko konfliktas su tais butais „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas. Buto vertė buvo didesnė nei atliktų darbų, todėl sumokėjo pinigus už butą, sudarė sutartį, pasisamdė advokatų kontorą ir gavo žodinį sutikimą, kad butas už skolas bus perrašytas. Buvo sudaryta preliminari sutartis, kad „(duomenys neskelbtini)“ perka butą iš „(duomenys neskelbtini)“, į „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešti pinigai, buvo nurodyta, kad už butą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidarė restruktūrizaciją ir nuplaukė butas bei pinigai. Civilinis ieškinys yra priteistas iš firmos, firmą jis, t. y. D. B., yra pardavęs. Su J. Š. jis susirašinėjo elektroniniu paštu ir derino sąlygas, siuntinėjosi tekstais, gali būti, kad pasikeitė lapai dėliojant sutartis. J. Š. atsinešė sutartis, jis atsinešė, lapai susikeitė, jos lapas liko pas jį, o jo pas ją. J. Š. nenorėjo tiek mokėti už butą, todėl pakeitė savo sutarties lapą. Jos sutartis buvo spausdinta spausdintuvu, todėl nesiskiria, o jo sutartyje pirmas lapas buvo iš jos sutarties, todėl ir skiriasi. Dvi sutartys buvo dėl vieno buto, nes įsivėlė klaida, ši klaida buvo ir su „(duomenys neskelbtini)“. Jis, t. y. D. partašius, iki situacijos direktoriumi buvo 2 ar 3 metus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis nelogiškas, supranta, kad patyrė žalos, tačiau suma per didelė, gali mokėti 500 Lt.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Š. parodė, kad su D. B. susipažino, kai norėjo pirkti butą. Jos vyras buvo pažįstamas su A. S., pastarasis pasakė, kad žino butą Perkunkiemyje. Butą aprodė A. S., už butą norėjo 185 tūkst. Lt. Dėl kainos sutarė su A. S.. Pastarasis pasakė, kad sutartį reikia derinti su D. B.. Jiems buvo parodyti keli butai, jie galėjo rinktis. Buvo paskirta diena, kada jie pasirašys sutartį. D. B. atsiuntė sutarties variantą, ji pakoregavo kas netiko ir vėl jam nusiuntė. Rugpjūtį susitiko ofise, kitam name (duomenys neskelbtini),  buvo ji su vyru, A. S., D. B. ir Rolandas, kurio pavardės nežino. Dar kartą apžiūrėjo butą, jiems buvo duotas raktas, pasakyta, kad gali remontuotis butą. Grįžo į ofisą, sekretorė atspausdino sutartis. Ji, t. y. J. Š., pasirašė kasos orderį, paskaičiavo pinigus ir padavė juos D. B., jis pasirašė, kad pinigus gavo. Sutartis buvo sudaryta dėl 31 buto. Ji dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į tą butą, neprašė, buvo duotas raktas, todėl įtarimų nekilo. Praėjus dviems savaitėms po sutarties pasirašymo į butą įeiti ji nebegalėjo. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad sutartis turėjo būti sudaryta iki lapkričio 2 d. Tyrėja sakė, kad pirmas sutarties lapas neatitinka jos, t. y. J. Š., pasirašytos pirmos sutarties lapo. Tikra sutartis pasirašyta nebuvo. Jos sutartyje nurodyta, kad buto kaina 119 000 Lt. Ji matė, kad abi sutartys vienodos, jos niekuo nesiskyrė, matė, kaip buvo atspausdinti abiejų sutarčių lapai. Iki lapkričio 2 d. ji skambino D. B. klausdama, kaip sekasi tvarkyti dokumentus. Pasakė, jog nori, kad jis grąžintų pinigus, prašymą išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), atėjo laiškas, kad tokios firmos nėra. Padavė D. B. į teismą. Po civilinės bylos jai priteisė pinigų, tačiau firma neturėjo jokio turto. D. B. ji davė 29 000 Lt. Sprendimas įsiteisėjo, antstolis nieko nepadarė, nes nėra turto. Prašo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos. Žala susideda iš to, kad ji patyrė stresą, nes neturėjo kur gyventi, kad nusipirktų butą Vilniuje turėjo parduoti tėvų butą. Taip pat  nuo to laiko bijo pasitikėti žmonėmis, patyrė spaudimą iš tėvų, dėl to, kad buvo parduotas jų butas. Po to įsigijo kitą butą, kol jo ieškojo, nuomojosi butą, neturėjo savo namų. Turtinės žalos priteisti neprašo, nes ji jau priteista. 

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn., rado skelbimą, jog parduodamas butas. Susitiko su A. S., kuris aprodė butą nr. 29. Norėjo toliau derėtis, tačiau A. S. pasakė, kad reikia derinti su D. B.. Ji paskambino D. B., jis pasakė, kad nori avanso. Jai taip netiko, ji pasakė, kad avanso nemokės. Po dviejų savaičių paskambino D. B. ir pasakė, kad dokumentai sutvarkyti, gali toliau tartis. Ji sutiko mokėti ne daugiau kaip 1000 Lt avanso. D. B. atsiuntė preliminarios sutarties variantą, ji įrašė savo sąlygas ir sutartį grąžino D. B.. Buvo įrašytas 5 000 Lt avansas. Buto kaina buvo nuleista iki 150 000 Lt. Susitarė susitikti bute Nr. 29 ir pasirašyti sutartį. Ji į susitikimą atsinešė savo sutarties variantą, D. B. – savo. Susitikus buvo pasiūlytas kitas butas. Sutartis buvo ta pati, tik butas kitas. Ji paprašė paso, viską patikrino. Pasirašė tik paskutiniame lape, nežinojo, kad reikia pasirašyti visuose. Padavė 5000 Lt, D. B. išrašė kvitą. Tikroji sutartis turėjo būti įforminta gruodžio 8 d. Susitarė, kad po savaitės susitiks pas notarą. Po savaitės ji pradėjo domėtis, skambinti, D. B. pradėjo atidėdinėti, sakė, kad dar neparuošė dokumentų, kelis kartus jis nekėlė ragelio. Likus savaitei iki gruodžio 8 d. ji paskambino notarei pasidomėti, notarė informacijos nesuteikė. Tuomet ji kreipėsi į notarą, kuris patarė kreiptis į registrų centrą. Buvo išduota pažyma, kad butas priklauso ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“. Ji vis bandė skambinti D. B., tačiau jis neatsiliepdavo. Pastarasis periodiškai rašė, kad viskas tvarkoje. Ji kreipėsi į advokatą, civilinėje byloje buvo priteista 10000 Lt – 5 000 Lt avanso ir 5 000 Lt netesybų, tačiau įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2009 m. pradžioje jis su žmona nutarė pirkti butą Vilniuje. Jis pažinojo A. S. ir žinojo, kad šis dirba statybos įmonėje, kuri stato butus. Apie tai jie kalbėjo telefonu, A. S. pasiūlė butą (duomenys neskelbtini) name. Jis ir jo žmona su A. S. susitiko tame name žiemos pabaigoje, A. S. aprodė 7-ajame aukšte 29-ąjį ir 8-ajme aukšte 31-ąjį butą, sakė, kad gali rinktis bet kurį. Jie nebuvo apsisprendę, kurio norėtų. Tik rugpjūčio mėnesį jie turėjo galimybę butą pirkti, todėl jis paskambino A. S. ir pasakė, kad gali pirkti, A. S. pasiūlė susitikti tame name. Jis atvažiavo su žmona, A. S. buvo su D. B., kurio iki tos dienos jis nebuvo matęs ir kurį A. S. pristatė kaip „(duomenys neskelbtini) " direktorių. Jie darkart apžiūrėjo abu butus ir apsisprendė dėl 31-ojo buto. Tuomet D. B. davė to buto raktus. Jie tame bute iškart aptarė, kad jie sumoka 29000 Lt avanso (buto kaina buvo sutarta 119000 Lt), ir kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2009-11-02. A. S. buvo kartu ir turėjo girdėti dėl kainos ir dėl termino. Netrukus elektroniniu paštu iš D. B. jis gavo preliminarios sutarties pavyzdį, šiek tiek su žmona sutartį pakoregavo, nes lyg buvo įrašyta apie garažą, ko jiems nereikėjo. Su D. B. pataisymus derino telefonu, pataisytą variantą išsiuntė atgal el. paštu. Po kurio laiko D. B. paskambino ir pasakė, kad jie gali atvažiuoti pasirašyti sutarties. Nuo to laiko, kai pasirinko 31-ąjį butą, iki sutarties pasirašymo jie su D. B. bendravo tik telefonu, susitikę nebuvo. 2009-08-19 jis su žmona atvažiavo į „(duomenys neskelbtini) " ofisą (duomenys neskelbtini)., ten buvo A. S., D. B., sekretorė, Rolandas. Sutartis jau buvo atspausdinta, jie neatsivežė. Jie dar perskaitė, viskas buvo gerai, ir žmona pasirašė sutartį su D. B.. Terminas buvo numatytas iki 2009-11-02. Ten pat buvo sumokėtas ir 29000 Lt avansas, išrašytas pinigų gavimo kvitas. Iš A. S. ir D. B. kalbų jis suprato, kad butą šie yra gavę už atliktus darbus iš „(duomenys neskelbtini) ", jam nekilo jokių klausimų, kad tas butas „(duomenys neskelbtini)“ teisiškai nepriklauso, juo labiau, kad pastarieji turėjo raktus nuo buto. Atėjus numatytam terminui ir nesulaukę jokių žinių iš D. B., jie pradėjo šiam skambinti. D. B. tai keldavo ragelį, tai ne, sutarus susitikti neatvažiuodavo. D. B. aiškino, kad kol kas butas yra areštuotas ir negalima to arešto nuimti. Apie tai anksčiau D. B. nebuvo kalbėjęs. Dar kurį laiką palaukę ir vis niekam nevykstant, jie paties D. B. siūlymu parašė prašymą grąžinti avansą, tačiau taip nieko ir neatgavo. Dėl to jie kreipėsi į teismą, kuris priteisė reikalaujamą sumą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad D. B. pažįsta, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2009 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180 000 Lt, už tuos pinigus buvo galima pasiimti butą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 20 000 Lt, kad būtų apiforminti visi dokumentai, nes butui buvo uždėtas areštas. Galima buvo pasirinkti vieną butą iš dviejų. Advokatai vis žadėjo nuimti areštą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi sakė, kad greit nuims areštą. R. Š. į jį, t. y. A. S., kreipėsi norėdamas įsigyti butą, jam buvo parodyti du butai. Jis suvedė R. Š. su D. B.. D. B. kartu su R. Š. apžiūrinėjo butus. Š. ketino pirkti butą, pasirašė sutartį dėl  31 buto. Sutarties jis, t. y. A. S., neskaitė, bet matė, kad ją pasirašinėjo. Buvo sumokėtas avansas, kiek pinigų perdavė, tiksliai pasakyti negali. Už kokią sumą buvo tartasi parduoti butą, nepamena, bet suma buvo virš 100 tūkst. Lt, tačiau neviršijo 200 tūkst. Lt. Pasirašant sutartį butas dar buvo įkeistas. D. B. buvo nuvažiavęs pas advokatus, jie žadėjo viską sutvarkyti. Buvo pasirašyta preliminari sutartis, kur parašyta, kad butas priklausė D. B.. Pamena, kad butą Nr. 29 rodė moteriai vardu D.. D. su D. B. dėl buto kainos nesitarė. D. B. pažadėjo jai kitą butą, nes R. Š. nebenorėjo pirkti. Ar buvo nutraukta sutartis tarp D. B. ir Š., nepamena. D. B. turėjo grąžinti pinigus Š., ar grąžino, nežino. Jis, t. y. A. S., dalyvavo tik pasirašant sutartį su Š., ar buvo sudaryta sutartis su Daiva, nežino. Į sutartį buvo įtraukiama, kad butas areštuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėdavo pinigų, o duodavo butus. Niekas negalvojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuos. Jie visada imdavo butus, palaukdavo, kol nuims areštą, jį nuimdavo, ir tada parduodavo butus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ", kurios pusė akcijų anksčiau priklausė jam. Pardavus įmonę, jis liko dirbti gamybos direktoriumi. Jam dar dirbant, jie su UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo sutarę, kad už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini) " sumoka šiai įmonei priklausančiais butais. Buvo ne vienas toks sandėris, viskas buvo tvarkoje. R. Š. jis pažinojo iš anksčiau, pastarasis panoro pirkti butą Perkūnkiemyje. Tuo metu įmonei „(duomenys neskelbtini) " jau vadovavo D. B.. Dėl kokio konkrečiai buto R. Š. ir D. B. tarėsi, jis neprisimena. Kai buvo pasirašoma sutartis tarp „(duomenys neskelbtini) " ir Š., jis buvo „(duomenys neskelbtini) " ofise tame pačiame Perkūnkiemyje. Kokia buvo numatyta suma ir kokie tos preliminarios sutarties terminai, jis nežino, sutarties neskaitė. Dar kai jis dirbo, būdavo tokia tvarka, kad atsiradus pirkėjui, UAB „(duomenys neskelbtini) " teiraudavosi „(duomenys neskelbtini) ", per kiek laiko butas gali būti baigtas. Šiems nurodžius terminą, pvz. po mėnesio, jie dar nuo savęs pridėdavo 2-3 mėnesius, norėdami išvengti netesybų. Niekada nebuvo taip, kad preliminarioji sutartis būtų pasirašoma metams ar dar daugiau. Jis dabar neprisimena, ar atspausdintą sutartį atsivežė Š., ar D. B.. Tačiau jis nemano, kad sutartis galėjo būti atspausdinta ofise, nes ten jau nebuvo kompiuterių, jokie darbai nevykdavo, tik rinkdavosi darbuotojai. Atrodo, kad jau tuo metu ofise buvo išjungta ir elektra. D. B. jam sakė, kad yra kažkokių nesutapimų dėl sumos sutartyje su Š.. Daugiau jis pastarojo nieko apie tai neklausė.

Papildomai teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad R. Š. pažinojo, jie tarėsi dėl rangos sutarties, jis minėjo, jog nori įsigyti butą Perkūnkiemyje. Pagal sutartį „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“ apie 200 tūkst. ir pagal sutartį tie butai buvo imami iš „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad už jų skolą gaus dviejų kambarių butą, bet kadangi „(duomenys neskelbtini)“ laisvais pinigais nieko nedaro, jie laukė, kol bankas leis „(duomenys neskelbtini)“ atiduoti butą „(duomenys neskelbtini)“. Buto nesulaukė, o preliminari sutartis buvo pasirašyta. Prasidėjo kreditorių areštai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebespėjo perduoti buto. Jis, t. y. R. M., žino, kad D. B. su R. Š. pasirašė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, ar sutartys buvo paruoštos, ar jas atsinešė Š. pasakyti negali. Pasirašant sutartis patalpoje buvo daugiau žmonių, jis jų nestebėjo ir nematė, ar jie skaitė sutartis. Jis, t. y. R. M., mano, kad pinigai buvo perduoti. Butas kainavo rinkos kaina. Ar dėl to paties buvo pasirašyta kita sutartis, nežino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad D. B. pažįsta, yra vežęs jį į Vilnių dėl buto, jis lygtai pardavinėjo ar pardavė butą. Dėl sutarčių jis nepamena, atrodo, buvo viena ar dvi sutartys, kokios tai sutartys, nežino. Buvo kalbėta apie sumą iki 200 tūkst.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų U. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " pardavimų vadybininke, įmonė statė ir parduodavo namus, butus. Įvairiems darbams yra samdomi subrangovai, vienu iš jų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su subrangovais už darbus būdavo atsiskaitoma įvairiais būdais, arba grynaisiais pinigais, arba užskaita, t.y. už padarytus darbus įmonei būdavo nuosavybės teise perleidžiami pastatyti butai. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) " 2008-2009 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini) " gavo apie penkis butus. Atsiradus tam tikro dydžio UAB „(duomenys neskelbtini) " įsiskolinimui darbus atliekančiai įmonei, būdavo sudaroma preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, tuomet pasirašomas tarpusavio užskaitymo aktas ir sandoris tvirtinamas pas notarą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) " atstovavo ir sandorius tvirtino direktorius A. S.. Viskas vykdavo tvarkingai, nesusipratimų nebuvo. 2009-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir „(duomenys neskelbtini) " buvo pasirašyta tokia pati preliminari sutartis dėl buto adresu Perkūnkiemio g. 41-29. Sutartis buvo pasirašyta A. S.. 2009-08-27 UAB „(duomenys neskelbtini) " iniciatyva buvo pasirašyta reikalavimo į minėtą butą perleidimo sutartis, kurią iš „(duomenys neskelbtini) " pusės kaip direktorius pasirašė D. B.. Teisė į butą buvo perleista O. S.. 2009 m. vasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini) " turto arešto, nes jie turėjo įsiskolinimų. 2009-06-26 buvo pritarta UAB „(duomenys neskelbtini) " restruktūrizacijos administratoriaus kandidatūrai ir 2009-08-17 įvyko kreditorių susirinkimas, kuris pritarė įmonės restruktūrizacijos planui. Buvo kreiptasi į teismą, kuris 2009-09-16 priėmė nutartį iškelti UAB „(duomenys neskelbtini) " restruktūrizavimo bylą. Nutartyje buvo pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " draudžiama parduoti butus restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu. 29-ojo buto pardavimo klausimas iš pradžių užstrigo dėl laikinojo turto arešto, o po to, atsiradus dar daugiau kreditorių reikalavimų, jau dėl restruktūrizacijos. Apie visus šiuos procesus „(duomenys neskelbtini) " atstovai gerai žinojo, kadangi norėjo kuo greičiau minėtą butą įsigyti. UAB „(duomenys neskelbtini) " buto neatsisakė ir laukė galutinio sprendimo. 2009-08-27 pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, su UAB „(duomenys neskelbtini) " daugiau jokių reikalų UAB „(duomenys neskelbtini) " nebeturėjo. Kaip buvo susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir O. S., ji nežino. Kai atsiras teisinės galimybės parduoti minėtą butą, bus bendraujama su O. S..

Lietuvos teismo ekspertizės 2010-11-24 specialisto išvados duomenimis tirti pateikta 2009-08-19 preliminarioji sutartis yra vientisas dokumentas. Šios sutarties tekstas išspausdintas vienodu lazerinio spausdinimo būdu ant vienodas morfologines savybes turinčio popieriaus lapų. D. B. pateikta 2009-08-19 preliminarioji sutartis nėra vientisas dokumentas. Šios sutarties pirmas lapas pakeistas: pirmo lapo tekstas išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu, tačiau skirtingu režimu (ekonominiu), nei šios sutarties dviejų lapų tekstas ir J. Š. pateiktos sutarties tekstas. Nustatyti, kada išspausdinti sutarčių tekstai ir kada padarytas D. B. pateiktos 2009-08-19 preliminariosios sutarties pirmo lapo pakeitimas, negalima (t. 1, b. l. 33-35).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Tiek teisiamojo posėdžio, tiek tyrimo metu D. B. kaltu neprisipažino, nurodė, jog jis buvo gavęs žodinį sutikimą, kad butas jam bus perleistas, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo restruktūrizacija, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. ir J. Š. 2009-08-19 pasirašė preliminariąją sutartį, kuria ketinamo parduoti turto savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būsimasis pirkėjas J. Š. įsipareigojo iki 2009-11-02 sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, šalių susitarimu butas bus parduodamas už 119000 Lt, ir J. Š., užtikrindama savo prievolių pagal šią sutartį vykdymą, įsipareigojo sumokėti 29000 Lt, kurie bus įskaityti į perkamo turto kainą (t. 1, b. l. 4-6). Byloje esanti kasos pajamų orderio kvito Nr. 9012 kopija patvirtina, jog J. Š. sumokėjo 29000 Lt kaip avansą už butą (t. 1, b. l. 7).

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. ir D. Š. 2009-10-26 pasirašė preliminariąją sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė pirkti D. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 155000 Lt, D. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą priėmė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. Š. įsipareigojo buto pirkimo pardavimo sutartį pasirašyti iki 2009-12-08, pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui 5000 Lt avansą, kuris bus įskaitytas į buto kainą (t. 1, b. l. 56-57). Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad D. Š. sumokėjo 5000 Lt kaip avansą už  butą (t. 1, b. l. 60).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y., kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2010).

Byloje nustatyta, kad D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2009-08-19 su J. Š. pasirašė preliminarią buto, adresu (duomenys neskelbtini), sutartį, sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2009-11-02, paėmė avansą. Vėliau, 2009-10-26, dar nesuėjus terminui iki kada turėjo būti pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, D. B. pasirašė preliminariąją sutartį su D. Š. dėl to paties buto pirkimo, taip pat paėmė iš jos avansą. Iš minėtų sutarčių taip pat matyti, jog jose nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).  Ši apgaulė laikytina esmine, nes būtent nutylėtos informacijos nežinojimas lėmė apsisprendimą pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ butą, tiek J. Š., tiek D. Š. nurodė, kad abejonių, ar butas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, joms nekilo, apie tai, kad butas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos nežinojo. Taigi J. Š. ir D. Š. buvo apgaule įtrauktos į civilinį sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigus mokėjo klaidingai manydamos, kad perka butą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors iš tikrųjų butas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė ir negalėjo būti parduodamas. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį bei atitiko sukčiavimo požymius.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad D. B. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra įrodyta, veikimas kvalifikuotas teisingai.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu D. B. kaltu neprisipažino, nurodė, jog gali būti, kad susikeitė sutarties lapai dėliojant sutartis, kadangi J. Š. nenorėjo tiek mokėti už butą, todėl pakeitė savo sutarties lapą, jos lapas liko pas jį, t. y. D. B., o jo pas J. Š., tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. Vilniaus apskrities 6 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnui pateiktos 2009-08-19 preliminarios sutarties su J. Š. pirmojo lapo turinys yra pakeistas, tą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės 2010-11-24 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad tirti pateikta 2009-08-19 preliminarioji sutartis yra vientisas dokumentas, D. B. pateikta 2009-08-19 preliminarioji sutartis nėra vientisas dokumentas, šios sutarties pirmas lapas pakeistas. J. Š. nurodė, kad sutartis buvo derinama elektroniniu paštu, tačiau atspausdinta buvo pasirašymo metu ofise, ją atspausdino sekretorė, kas paneigia D. B. parodymus, kad jis atsinešė savo atspausdintą sutartį, J. Š. – savo, ir lapai galėjo susimaišyti.  Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, todėl abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad D. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. yra įrodyta, veikimas kvalifikuotas teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad praeityje teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. pareiškė 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad ji patyrė stresą, nes neturėjo kur gyventi, kol ieškojo kito buto gyveno nuomojamame bute, neturėjo savo namų, po įvykio bijo pasitikėti žmonėmis. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei neturtinė žala priteistina, nes dėl nusikalstamų D. B. veiksmų ji patyrė nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į žalą padariusio asmens ir nuketėjusiojo asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. prašo priteisti 3000 litų advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikti kvitai patvirtina, kad J. Š. turėjo 3000 Lt išlaidas jai byloje atstovavusio pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kalto asmens.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (J. Š. epizodas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Jį taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (D. Š. epizodas) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Jį taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirti 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (7800 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. B. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius.

Priteisti iš D. B. J. Š. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. B. J. Š. 3000 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę D. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                                                            Antanas Virbalas