Administracinė byla Nr. eAS-766-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-487-473/2022 pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą tenkino, t. y. panaikino FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“; pareiškėją grąžino į (duomenys neskelbtini) pareigas;  pareiškėjai iš atsakovo FNTT priteisė darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pareiškėjai iš atsakovo FNTT priteisė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo FNTT apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisme 2022 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022 dalį, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo FNTT teigė, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas. FNTT nurodė, kad sprendimai administracinėse bylose Nr. eI3-5895-426/2022 ir Nr. eI3-4007-331/2022 nėra įsiteisėję. FNTT direktoriaus įsakymas Nr. TE-69, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra nepanaikintas ir galiojantis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjos R. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7) pagal prašymą.

Teismas nutartyje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022 dalį, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų.

Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime į prašymą nurodyti vykdomojo rašto neišdavimo argumentai apie kitas teisme nagrinėjamas administracines bylas nėra teisiškai reikšmingi. Įsiteisėjus teismo sprendimui išduodant vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra iš naujo nagrinėjamos administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės.

III.

Atsakovas FNTT atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja FNTT direktoriaus 2022 m. birželio 5 d.  įsakymu Nr. TE-114, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 3 ir 4 dalimis, buvo nušalinta nuo pareigų ir 2022 m. kovo 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 14 punktu bei atsižvelgiant į galiojantį FNTT direktoriaus  2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111, FNTT direktoriaus įsakymu Nr. TE-69 atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Šis įsakymas nepanaikintas.

Pareiškėja, atstovaujama advokatės, teikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, klaidindama teismą faktinėmis aplinkybėmis, nuslėpdama dalį tiesos, bei neteikdama informacijos apie FNTT direktoriaus įsakymų Nr. TE-114 ir TE-69 galiojimą, dėl to galima teigti, kad ji (pareiškėja) sąmoningai siekia gauti turtinės naudos. Pareiškėjos teikiamas prašymas neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

Teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022 bei tenkindamas pareiškėjos prašymą, nepatikrino prašymo pagrįstumo.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti arba apeliacinį procesą  pagal šį atskirąjį skundą nutraukti; priteisti iš atsakovo pareiškėjai jos patirtas 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau iš esmės beveik visi atskirojo skundo argumentai yra susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo vertinimu ir atsakovo deklaruojamu poreikiu minėtoje pasibaigusioje administracinės byloje atnaujinti procesą.

Pažymi, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas yra aiškiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) kaip atskiras institutas. Asmuo, siekiantis šiuo institutu pasinaudoti privalo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį prašymą dėl proceso atnaujinimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo sprendimas, pagal kurį prašoma išduoti vykdomąjį raštą šioje byloje, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 25 d. ir šiai dienai terminas proceso atnaujinimui jau yra pasibaigęs).

Teismas, nusprendęs išduoti vykdomąjį raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Pažymima, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo vykstantys kiti teisminiai ginčai neturi ir negali turėti įtakos teismo sprendimo šioje byloje vykdymui. Jei atsakovas mano, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisinei pozicijai ir pareiškėjos reikalavimų pagrįstumui kitose administracinėse byloje, jis neabejotinai turi teisę šiomis aplinkybėmis remtis kitose administracinėse bylose.

Be to, ABTĮ nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.

ABTĮ numato, kad vykdymo procesą administracinėse byloje, tiek, kiek jo nereglamentuoja ABTĮ, reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Kasacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021 išaiškino, kad „teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1 d.), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 str. 3 d.).“

Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui leidus skųsti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir apeliantui pateikus nepagrįstą atskirąjį skundą dėl šios nutarties, pareiškėja įgijo teisę į jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant šį atsiliepimą, atlyginimą. Pareiškėja sumokėjo 200,00 Eur advokatei S. P. už šio atsiliepimo parengimą, todėl pareiškėja prašo šias išlaidas jos naudai priteisti iš atsakovo FNTT. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina advokato sąskaita ir jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, kurie pridedami prie šio atsiliepimo. Pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kuomet per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo. 

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį ir nurodė, kad dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Vertindama atskirojo skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šia nutartimi tenkintas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 99 straipsnio nuostatose nėra įtvirtinto reikalavimo išduodant vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo priimti procesinį sprendimą – nutartį, bei pažymi, kad nors proceso šalys turi teisę apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik esant nustatytoms sąlygos, t. y. arba kai tai tiesiogiai nustato ABTĮ, arba, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 1–2 p.). Taigi, ABTĮ konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015). Atitinkamai ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Taigi atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ABTĮ nėra numatyta, jog nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti FNTT, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti tokį FNTT atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukia apeliacinį procesą, nenagrinėdamas skundo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis paprastai taikoma tuo atveju, kai yra nustatomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją taikoma ir tais atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-837/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-602/2018, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-526-789/2022).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog FNTT atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties panaikinimo buvo priimtas nepagrįstai, apeliacinį procesą pagal FNTT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties panaikinimo nutraukia (ABTĮ 138 str. 8 d., 4 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (200,00 Eur), patirtas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina advokato sąskaita ir jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, kurie teismui teikti kartu su atsiliepimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsiliepimo pateikimas, kai atskirasis skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuri nėra skundžiama atskiruoju skundu, laikytinas pertekliniu, o patirtos išlaidos – nebūtinomis,  todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Jolanta Malijauskienė

                                                        Dainius Raižys

                                                        Virginija Volskienė