Administracinė byla Nr. eI3-10816-535/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.1.2; 12.15.1;

 (S)

55.1.3

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

atsakovės atstovui Ernestui Fedorovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos  I. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024-12-20 sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-263 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2025-03-17 sprendimą Nr. S-2025/S(7-2025/15). 

Paaiškina, kad VMI atliko jos gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki    2021-12-31 ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 ir Sprendimu apskaičiavo 80 399,36 Eur GPM, 32 564 Eur PVM, 23 437,96 Eur GPM delspinigių, 13 125,21 Eur PVM delspinigių, 41 092,55 Eur GPM baudos ir 9 769,20 Eur PVM baudos, mokesčių administratoriui konstatavus, kad: ji pateiktų 2020 ir 2021 metų metinių pajamų deklaracijų GPM308 prieduose GPM308T perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidoms nepagrįstai priskyrė sumas pagal formaliai surašytus dokumentus, tokiu būdu sumažindama apmokestinamąsias pajamas; ji 2021 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą ir neapskaičiavo pardavimo PVM nuo gautų ekonominės veiklos pajamų; ji 2020-2021 metų laikotarpiu gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. Komisija sprendimu nusprendė jos skundą tenkinti iš dalies: pakeitė VMI Sprendimą dalyje dėl apskaičiuoto GPM ir vietoj nurodymo sumokėti 80 399,36 Eur GPM, 23 437,96 Eur GPM delspinigius ir 41 092,55 Eur GPM baudą nurodė sumokėti 80 315 Eur GPM, 23 403,33 Eur GPM delspinigius ir 41 067,48 Eur GPM baudą. Patvirtino VMI Sprendimą dalyje dėl nurodymo sumokėti 32 564 Eur PVM, 13 125,21 Eur PVM delspinigius bei 9 769,20 Eur PVM baudą.

Pareiškėja pažymi, kad po 2025-03-04 dienos Komisijos posėdžio ir dar Komisijai nepaskelbus sprendimo dėl skundo, Komisija pavedė VMI „perskaičiuoti“ jos atžvilgiu GPM už ginčo laikotarpį. VMI atstovas tai atliko 2025-03-14 dieną ir el. laišku pateikė Komisijai jau perskaičiuotus iki Patikrinimo akto surašymo dienos jos atžvilgiu GPM delspinigių ir GPM baudos dydžius. Pati Komisija dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su neteisingai apskaičiuotu GPM ir, atitinkamai, GPM delspinigių ir GPM baudos dydžiais, skaičiavimų neatliko, o priimdama 2025-03-17 sprendimą, Komisija vadovavosi VMI jau po Komisijos posėdžio pateiktais naujais duomenimis, kurių pati Komisija netyrė, neanalizavo, o ji neturėjo galimybių pateikti savo atsikirtimų dėl tokių naujų duomenų. Pažymi, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-0902 nutarimu Nr. 1119 patvirtinti Mokestinių ginčų komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nenumato Komisijos teisės, po mokestinio ginčo išnagrinėjimo, pavesti VMI atlikti papildomus skaičiavimus ginčo objekto atžvilgiu, kadangi tai gali būti atlikta tik Komisijai priimant sprendimą panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą (MAĮ 154 str.     4 d. 5 p.). Todėl vien šiuo pagrindu VMI ir Komisijos sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais.

Pareiškėja paaiškina, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. vardu išrašytų dokumentų (sąskaitų, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų, statybos rangos sutarčių, atliktų remonto rangos darbų priėmimo aktų ir perdavimo kasos pajamų orderių) kopijas. Ji ir jos sutuoktinis yra sudarę vedybų sutartį, todėl jos ir sutuoktinio gautos pajamos ir patirtos išlaidos, t. y. ir statybos išlaidos, turi būti vertinamos atskirai.

Nesutinka su VMI išvadomis, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. vardu surašyti dokumentai, patvirtinantys jos patirtas statybos darbų išlaidas nekilnojamo turto įrengimui ir pagerinimams, yra surašyti su tikslu imituoti darbų atlikimą, formaliai surašant apskaitos dokumentus, kuriais būtų grindžiamos turto įsigijimo išlaidos, tuo sumažinant apmokestinamąsias pajamas. VMI nepagrįstai nusprendė, kad ji iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. paslaugų neįsigijo, o šių asmenų vardu dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant gauti mokestinės naudos.

Teigia, kad Komisijai pateikti Juridinio asmenų registro išrašai patvirtina, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ yra registruotos ir šiai dienai. Statybos darbų atlikimo metu šių vadovais Juridinių asmenų registro duomenimis buvo, atitinkamai, M. J., E. K. ir G. P.. Daro išvadą, kad patys viešojo administravimo subjektai – VMI ir Juridinių asmenų registras toleravo ,,mirusių” bendrovių veiklą, nors visiems subjektams (įskaitant ir Juridinių asmenų registrą, ir VMI) apie UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ (ne)veiksnumą turėjo būti žinoma dar 2012 metais.

Ta aplinkybė, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ atstovais prisistatę asmenys nuslėpė nuo jos faktą, kad šios įmonės nėra pateikusios pelno mokesčio deklaracijų ar nėra oficialiai įdarbinusios darbuotojų, negali sukelti jai nei civilinės, nei tuo labiau mokestinės atsakomybės.

VMI nepagrindė, kad jos nurodytos statybos darbų vykdymo aplinkybės aiškiai neatitiko įprastos tokių paslaugų (statybos darbų) samdymo praktikos, taip pat VMI nepateikė duomenų apie tai, kad iš viešų informacijos šaltinių apie ūkio subjektus buvo galima suvokti apie neteisėtą UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ veiklą. Nagrinėjamu atveju nei VMI, nei Komisija nenurodė, kokių priemonių ji privalėjo imtis, siekdama įsitikinti sutarties partnerio veiksnumu.

Neegzistuojant net potencialiems įtarimams, dėl ko jai būtų iškilęs potencialus poreikis tikrinti UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ patikimumą, mano, kad sandorių su šiomis įmonėmis vykdymo metu elgėsi sąžiningai, t. y. patikrino, ar įmonės registruotos Juridinių asmenų registre, dokumentuose apskaitė statybos darbų atlikimo operacijas (gavo atliktų darbų aktus), atsiskaitė su įmonėmis pagal jų pateiktas PVM sąskaitas faktūras, gavo iš įmonių atsiskaitymą už atliktus statybos darbus patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Šios aplinkybės paneigia VMI ir Komisijos išvadas, kad ji elgėsi nepakankamai apdairiai ar rūpestingai.

Pareiškėja nurodo, kad pateikė Komisijai įrodymus, jog 2020 metais UAB „Via Daimanta“ pardavimo pajamos siekė 43 458 Eur (8 Eur daugiau nei yra sumokėjusi ji), 2020 metais UAB „Jolesa“ pardavimo pajamos siekė 374 980 Eur. Komisija nusprendė, kad „Pareiškėjos pateikti duomenys apie UAB „VIA Daimanta “ ir UAB „Jolesa“ VĮ Registrų centrui pateiktose ataskaitose nurodytas pajamas neįrodo, kad minėtos įmonės deklaravo pajamas, gautas būtent už ginčo statybos darbų atlikimą Pareiškėjai priklausančiuose objektuose”. Tokiai savo išvadai pagrįsti Komisija nepateikė argumentų ar įrodymų. Komisija nepaneigė fakto, kad 2020 metais UAB „Via Daimanta“ nurodytose pardavimo 43 458 Eur pajamose yra būtent jos šiai įmonei sumokėta suma, o 2020 metais UAB „Jolesa“ nurodytoje pardavimo pajamų 374 980 Eur sumoje yra įtrauktos jos pagal UAB „Jolesa“ kasos pajamų orderius sumokėta 44 995 Eur suma.

Paaiškina, kad 2024-07-17 paaiškinime dėl UAB „VIA Daimanta“ nurodė, kad statybos išlaidoms pinigines sumas priskyrė pagal UAB „VIA Daimanta“ sąskaitą, paties vadovo                         M. J. nepažinojo; dėl darbų ir kainos tardavosi sutuoktinis R. K., M. J. statybose būdavo penktadieniais. Dėl UAB „Jolesa“ nurodė, kad jos vadovo E. K. prieš darbus nepažinojo; ar tiesiogiai su juo bendravo, nepamena. Dėl UAB „Prozoka“ nurodė, kad G. P. prieš darbus nepažinojo; ar tiesiogiai su juo bendravo, nepamena. Dėl  R. V. paaiškino, kad jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini), šio asmens vardo nepamena, nes šis Asmuo dirbo pagal verslo liudijimą.

Komisija pripažįsta, kad ne formalūs kriterijai (įmonių registracija JAR, deklaracijų pateikimas / nepateikimas, darbus atlikusio fizinio asmens deklaracijos pateikimas / nepateikimas) įrodo statybinių darbų atlikimo faktą, o konkrečių įrodymų apie atliktus statybinius darbus pateikimas. Šioje vietoje nei Inspekcija, nei Komisija neginčijo fakto, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ išrašytuose darbų aktuose, PVM sąskaitose faktūrose ar kasos pajamų orderiuose nurodyti statybos darbai jos Name ir Bute realiai yra atlikti šiuose dokumentuose nurodytose apimtyse.

Tyrimo metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad ji ar su ja susiję asmenys turėjo giminystės, pavaldumo ar kitokių ryšių su UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ atstovais dėl VMI įvardinamų fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų ir atsiskaitymo pagal jas išrašymo, ar kad būtent jos ar su ja susijusių asmenų iniciatyva buvo išrašomi ginčo statybos darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Šiuo atveju nei VMI, nei Komisija nenustatė UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ darbų priėmimo ir perdavimo aktų ar kasos pajamų orderių formos ar turinio trūkumų, ar kad šie įvykusias ūkines operacijas apspindintys buhalterinės apskaitos dokumentai nėra apskaityti šių įmonių apskaitoje.

Komisijos akcentuojama aplinkybė, jog ji nėra išsaugojusi UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ „telefonų numerių, susirašinėjimo el. paštu, lokalinių sąmatų, brėžinių, susitarimų dėl garantinio laikotarpio ir pan.” - nesąlygoja išvados apie šių rangovų atliktų darbų fiktyvumą. Komisija neįvertino, kad ji yra fizinis asmuo, o nuo sutartinių santykių su šiais rangovais praėjo 5 metai. Akivaizdu, kad praėjus tokiam laiko tarpui joks fizinis asmuo nesaugo vienkartinių sutartinių santykių kontrahento telefonų numerių ar susirašinėjimo el. paštu. Komisija neįvertino, kad jos teisė kreiptis į statybos darbus atlikusius rangovus dėl atsiradusių defektų įstatyme nustatytais terminais įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnis, todėl „susitarimai dėl garantinio laikotarpio“ nėra nei būtini, nei privalomi.

        Nurodo, kad nesutinka su VMI teiginiais, kad UAB „Prozoka“ negalėjo atlikti statybos darbų jos objektuose, nes „2020-09-15 (sąskaitų, statybos rangos sutarties ir kasos pajamų orderių už atliktus statybos darbus išrašymo laikotarpiu) UAB „Prozoka “ nebuvo nė vieno darbuotojo (du darbuotojai įdarbinti laikotarpiu nuo 2020-07-08 iki 2020-08-31).“ Ji patikrinimo metu pateikė UAB „Prozoka“ vardu išrašytus dokumentus: 2020-06-01 statybos rangos sutartį Nr. 002 (17 193 Eur), 2020-07-15 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (17 193 Eur), kasos pajamų orderius 17 193 Eur sumai (2020-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 500 Eur; 202009-15 Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 693 Eur). Visus aukščiau nurodytus UAB „Prozoka“ dokumentus pasirašė G. P., t. y. būtent tas asmuo, kuris vienintelis, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2020-07-02 iki 2022-12-13 turėjo teisę atstovauti ir veikti UAB „Prozoka“ vardu. 

Teigia, kad patikrinimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad iš viešų informacijos šaltinių apie ūkio subjektus buvo galima suvokti apie neteisėtą UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ veiklą. Jokie registrai, kuriuose minėtos įmonės aktualiu laikotarpiu būtų įvardintos kaip nepatikimos, jai nebuvo prieinami. Net jeigu UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ ir užsiėmė kokia nors abejotina ar neteisėta veikla mokestinėje srityje (neteikė VMI savo deklaracijų ar nevedė registrų), tai nesukūrė jai papildomų pareigų, tuo labiau ji ir nebuvo kaltinama padėjimu nesumokėti mokesčių kitiems juridiniams asmenims.

Pareiškėja nurodo, kad patikrinimo metu pateikė 2021-06-25 ir 2021-06-28 R. V. už statybos darbus (statybos darbai nenurodyti) išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus 12 000 Eur sumai: 2021-06-25 - 5 000 Eur; 2021-06-28 - 7 000 Eur. VMI išvadą, kad „R. V. Pareiškėjai nesuteikė statybos darbų paslaugų“, grindė ir tuo, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2020-10-13, o ji, grįsdama perleisto nekilnojamojo turto statybų išlaidas, pateikė 2021 metų birželio mėnesio R. V. išrašytus dokumentus už atliktus statybų darbus. Teisės aktai nedraudžia išrašyti atsiskaitymą už atliktas paslaugas (darbus) vėliau, nei šie darbai buvo atlikti. Pačios VMI internetiniame puslapyje paaiškinta, kad „jeigu atsiskaitymas nesutampa su paslaugos atlikimu arba prekės perdavimu, tuomet paslaugos suteikimo /prekės perdavimo momentu turite išrašyti sąskaitą faktūrą, jeigu esate PVM mokėtojas - PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti nurodoma, kad už paslaugas ar prekes bus atsiskaitoma vėliau, o atsiskaičius vėliau pinigų gavimo momentu (jeigu atsiskaitys grynaisiais pinigais) klientui pageidaujant turite išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą“. Nagrinėjamu atveju R. V. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus 12 000 Eur sumai tik po to, kai buvo atlikti visi darbai ir pasibaigė šalių sutartas garantinis statybos darbų kokybės terminas, t. y. 2021 metų birželio mėnuo, ir šis veiksmas neprieštaravo teisės aktams ir pačios VMI teikiamiems išaiškinimams. Dėl VMI argumento, jog „patikrinimo akto surašymo dienai R. V. atsakymo nepateikė, Inspekcijai susisiekti su šiuo asmeniu nepavyko“, pažymi, kad ji negali būti atsakinga ir jai negali kilti neigiamos pasekmės už tai, kad kitas asmuo nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir nepateikė jam savo paaiškinimų.

        Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad jos objektai - nėra ypatingi statiniai, ir atsižvelgiant kokių darbų atlikimui buvo samdomi UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir                        R. V. - yra logiška, kad jai rūpėjo daugiau mažesnės kainos kriterijus, o ne atestuotų ir sertifikuotų įmonių tarifai ir paslaugos.

Pareiškėją pažymi, kad įvykdytas nekilnojamojo turto pardavimas yra atsitiktiniai sandoriai, kurie nelaikytini ekonomine veikla, nes nebuvo sudarytas siekiant gauti nuolatinių pajamų, todėl iš šio pardavimo jos gautas pajamas VMI nepagrįstai pripažino PVM objektu. Per tokį terminą bet koks subjektas gali sudaryti daugiau nei po kelis nekilnojamojo turto sandorius, tačiau tai niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti ekonominės veiklos vykdymo (siekio gauti nuolatines pajamas), nes ekonominė veikla negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi.

Paaiškina, kad šie namai buvo statomi gausios jos šeimos asmeniniams poreikiams ir niekas neplanavo jų parduoti. Statydama šiuos namus neturėjo tikslo jų realizuoti, kadangi augino du mažamečius vaikus ir nuosavo nekilnojamojo turto neturėjo. Statyboms einant į pabaigą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, tokių kaip netinkama vieta ir nesaugi kaimynystė, buvo nuspręsta juos parduoti. Būtina įvertinti ir tai, kad turto pirkėjas Č. G. nuo pat statybų pradžios įkalbinėjo ją vieną namą jam parduoti, kadangi nesenai buvo sugrįžęs iš užsienio, t. y. šis turtas buvo parduotas ne jos iniciatyva.

Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo sklypai, kurie priklauso visam gyvenamajam kvartalui. Tai teritorija kuriuose taikomos specialios žemės naudojimosi sąlygos, paviršiniai vandens telkiniai, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Teigia, kad jos veiksmai neparodo tęstinės ar sistemingos veiklos, būdingos ekonominei veiklai. Turto pardavimai buvo sprendimai, susiję su šeimos poreikiais ir tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Pajamos iš šių sandorių nėra nuolatinės ar pagrindinės šeimos pajamos. Kotedžo ir namo pardavimas buvo susijęs su jos šeimos poreikių pokyčiais ir finansiniais įsipareigojimais. Tai nebuvo dalis tęstinio investavimo plano ar siekis nuolat gauti pelno. Šie sprendimai buvo vienkartiniai ir nesiekė užtikrinti nuolatinių pajamų, todėl neatitinka ekonominės veiklos apibrėžimo pagal PVMĮ ir ES teisę. Nors jos gautos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą viršijo 45 000 Eur ribą, tačiau šios pajamos nebuvo nuolatinės, nes jos atsirado iš vienkartinių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Kadangi šie jos veiksmai neatitinka ekonominės veiklos kriterijų, prievolė registruotis PVM mokėtoja neturi būti taikoma, nes neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimų, jog būtina vertinti ne tik pajamų dydį, bet ir veiklos pobūdį bei ketinimą vykdyti tokią veiklą tęstinai ir sistemingai, todėl VMI ir Komisijos sprendimai dalyje dėl 32 564 Eur PVM,                      13 125,21 Eur PVM delspinigius bei 9 769,20 Eur PVM baudos naikintini.

        Pareiškėja teigia, kad VMI nepagrįstai 2018-2021 metų laikotarpiu jos asmeninėms vartojimo išlaidoms priskyrė nerealius dydžius. Nežiūrint, kad ji nevartoja tabako gaminių, negeria alkoholinių gėrimų, tačiau VMI 2018-2021 metų laikotarpiu jos asmeninėms mėnesinėms vartojimo išlaidoms priskyrė sumas, aiškiai neatitinkančias Statistikos departamento pateikiamomis vidutinėmis vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį, įtraukiant tabaką/alkoholinius gėrimus. Nei VMI, nei Komisija nepateikė motyvų, kuo vadovaujantis 2018-2020 metų jos asmeninėms vartojimo išlaidoms priskyrė beveik 1,5, 4,9, 13,1 karto didesnes sumas ir kaip apskaičiavo šias sumas, kuo vadovaujantis jos faktinėms išlaidoms priskyrė kitas sumas, nei patvirtina SEB banko sąskaitos išrašai. VMI laikė, kad 2021 metais jai pritrūko 272 459,14 Eur pajamų šioms išlaidoms padengti, tačiau neįvertino, kad didžiąją dalį šių sumų buvo apmokėta už UAB ,,Laslita” ir UAB ,,Kalintuva” reikmes, kurios vėliau šias sumas yra gražinusios, t. y. ji atlikdavo bankinius pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos, o vėliau šios įmonės sumas gražino jai grynaisiais pinigais. 

Paaiškina, kad notarinė 2021-03-04 Paskolos sutartis patvirtina, kad 2021-03-04 ji paskolino R. I. 80 000 Eur sumą, kurią R. I. gražino 2021-12-15. Taigi, Komisija nepagrįstai 80 000 Eur neįtraukė į jos gautas pajamas.

Nei MAĮ, nei teismų praktika nenumato, kad apskaičiuoto mokesčio dydis būtų laikomas baudos skyrimui reikšminga lengvinančia ar sunkinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ji būtų kitaip trukdžiusi ar vilkinusi atliekamą patikrinimą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ji operatyviai teikė paaiškinimus bei pastabas, o jos veiksmuose nėra konstatuota piktybiškų veiksmų. Ta aplinkybė, kad ji nesutiko su VMI išvadomis ir apskaičiuota mokestine priemoka, ar kad pasinaudojo suteikta teise pateikti rašytines pastabas dėl VMI surašyto Patikrinimo akto, nėra ir negali būti laikoma nei jos „kalte“, nei pagrindu neskirti jai įstatyme nustatytos minimalios baudos.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus, kitų asmenų paaiškinimus, byloje surinktą papildomą informaciją bei VMI turimą informaciją,  konstatuota, kad pareiškėja neįsigijo statybos darbų paslaugų iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V..

Atsakovė aptaria Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėsto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“. Teigia, kad įvertinus tai, kad UAB „VIA Daimanta“ ir UAB „Jolesa“ statybos darbų vykdymo laikotarpiu realiai veiklos nevykdė ir VMI informacijos apie gautas pajamas ir vykdytus sandorius nėra pateikusios, o UAB „Prozoka“ yra deklaravusi tik 48 Eur pajamų, statybos darbų vykdymo metu įmonėse nedirbo nė vieno darbuotojo, pagrįstai konstatuota, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ pareiškėjai statybos darbų paslaugų realiai nesuteikė, o tik formaliai surašė dokumentus. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ suteiktų paslaugų realumą, kai patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ statybos darbų vykdymo laikotarpiu, neturėjo galimybės suteikti tokių paslaugų.

        Nurodo, kad vertinant R. V. suteiktų paslaugų realumą nustatyta, kad R. V. laikotarpiu nuo 2020-10-28 iki 2020-12-23 ir laikotarpiu nuo 2021-06-21 iki 2021-08-31 buvo įsigijęs verslo liudijimus statybos veiklai – stogų dengimas, statybvietės paruošimas ir kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas). R. V. VMI 2021-08-16 pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) deklaravo 7 200 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 2022-05-20 pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) deklaravo 39 900 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą. VMI 2023-07-22 raštu kreipėsi į R. V., prašant atsakyti, kokie santykiai sieja su I. ir R. K.; kokiu būdu sutuoktiniai sužinojo apie R. V. galimybes atlikti statybos darbus ir kada kreipėsi dėl darbų atlikimo; kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti kvituose nurodyti statybos darbai; ar šių darbų atlikimui reikalinga tam tikra kvalifikacija; ar su I. ir R. K. buvo pasirašyta statybos darbų sutartis, darbų atlikimo aktai, sąmatos ar kiti su statybos darbais susiję dokumentai; kokiu laikotarpiu, nurodant darbų atlikimo pradžios ir pabaigos datas, buvo atliekami darbai; kokiu būdu sutuoktiniai I. K. ir R. K. atsiskaitė už atliktus darbus. Taip pat buvo prašyta pateikti su vykdytais statybų darbais susijusius dokumentus ir nurodyti, ar verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu (nuo 2021-06-21 iki 2021-08-31) statybos darbai buvo atliekami tik  I. ir R. K. užsakymu, ar šiuo laikotarpiu buvo kitų užsakovų (įteiktas 2024-07-25). Patikrinimo metu su R. V. susisiekti nepavyko, patikrinimo akto surašymo dienai R. V. atsakymo nepateikė.

Pažymi, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) parduotas 2020-10-13, o I. K. grįsdama perleisto nekilnojamojo turto statybų išlaidas pateikė 2021 m. birželio mėn. R. V. išrašytus dokumentus už atliktus statybų darbus. Taip pat 2020-10-13 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti (baigtumas 85 proc.) ir pardavėja I. K. patvirtino ir užtikrino, kad nuo 2020-09-21 išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nei pardavėja I. K., nei jos nurodymu tretieji asmenys neatliko papildomų statybos darbų, kurie turėtų įtakos statybos darbų vykdymui ar užbaigimui.

Taigi vertinant pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir dokumentus bei patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad R. V. pareiškėjai nesuteikė statybos darbų paslaugų.

Tam, kad patirtas išlaidas galima būtų priskirti su turto perleidimu susijusioms išlaidoms minėtos išlaidos jei jos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais dar turi būti realiai patirtos. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja realiai neįsigijo statybos darbų paslaugų iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V..

        Atsakovė aptaria Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, susijusias su ekonomine veikla. Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos santykiai su kitomis sandorių (nekilnojamojo turto pardavimo) šalimis skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojų santykių, pareiškėja veiklą vykdė savo vardu, savo sąskaita ir atsakomybe – 2020 m. įsigijo žemės sklypą, jame iš karto atliko dviejų nekilnojamojo turto objektų statybos darbus, o veikla buvo atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų – pareiškėja pati sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, ieškojo ir samdė statybos darbus atlikusius asmenis, savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir statybos darbus, t. y. pati dengė išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto plėtra, savarankiškai ieškojo pirkėjų, sprendė, kam ir už kokią kainą perleisti nekilnojamąjį turtą.

Nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis sandorių sudarymo laikotarpis leidžia konstatuoti tęstinumo, pasikartojimo požymio buvimą pareiškėjos veikloje. Pareiškėjos vystyti nekilnojamojo turto projektai, vertinant laiko požiūriu, buvo vystomi vienas paskui kitą, t. y. 2020-08-11 iš UAB „Kamintos investicija“ įsigijo tris žemės sklypus. Du žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalinti dar į du žemės sklypus, o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į tris sklypus. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) beveik vienu metu buvo pradėti statyti du vienbučiai gyvenamieji namai. Šiems objektams buvo suteikti adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gyvenamieji namai VĮ Registrų centre buvo užregistruoti 2020-09-21 ir 2021-01-12, pateikus pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kuriuos pareiškėja greitu metu perleido - 2020-10-13 perleistas žemės sklypas su 85 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini); 2021-02-09 perleistas žemės sklypas su  85 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pareiškėja nuolat, tam tikrais laikotarpiais vystė kelis nekilnojamojo objektus, pirko nekilnojamąjį turtą, vystė statybas bei ieškojo potencialių pirkėjų, kuriems 2020 - 2021 m. šiuos nekilnojamojo turto objektus perleido.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2020 - 2021 m. sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, o pajamos iš nekilnojamojo turto sudarė vidutiniškai apie 97 proc. visų gautų pajamų: 2020 m. gautos 110 100 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 97 proc. visų Pareiškėjos 2020 m. gautų pajamų; 2021 m. gautos 127 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 98 proc. visų Gyventojos 2021 m. gautų pajamų, iš jų 2020 m. gautas 13 000 Eur avansas už 2021 m. parduotą turtą ir 92 320,08 Eur suma pervesta į notarės D. Š. depozitinę banko sąskaitą. O tai atitinka ir dar vieną ekonominės veiklos požymį - versliškumą. Tai reiškia, kad turtas buvo įsigytas turint tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti turint tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Teigia, kad pareiškėjos veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Pareiškėja iš sudarytų sandorių siekė uždirbti pelną ir iš vykdomos veiklos gavo ženklią dalį pajamų tikrinamuoju laikotarpiu, šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo, savarankiškumo, tęstinumo požymių, todėl padaryta išvada, kad vykdyta veikla atitinka PVMĮ               2 straipsnio 8 dalyje ir Direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą ekonominės veiklos sąvoką.

        Paaiškina, kad pagal vedybų sutarčių registro duomenis pareiškėja ir R. K. 2014-04-22 sudarė vedybų sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po povedybinės sutarties sudarymo laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, todėl mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. K. gautos pajamos ir patirtos išlaidos (t. t. ir vartojimo išlaidos) vertinamos atskirai. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-31 vertinamos pareiškėjos faktiškai patirtos vartojimo išlaidos, t. y. mokėjimo pavedimais apmokėtos vartojimo išlaidos.

        Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2023-02-06 pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. turėjo apie 150 000 Eur santaupų, sukauptų iš atlyginimų, vestuvinių dovanų, dovanų gimus vaikams ir tėvų paramos. Dokumentų patvirtinančių gautas pajamas, dovanas bei turėtas santaupas grynaisiais pinigais pareiškėja nepateikė, nenurodė dovanas suteikusių asmenų duomenų (vardų, pavardžių, gimimo metų, adresų, telefono numerių ir kt.). Pareiškėja nenurodė gautų dovanų sumų, dovanų suteikimo datų bei aplinkybių. Gautų dovanų iš artimųjų bei giminaičių pateiktose metinėse pajamų deklaracijose pareiškėja nedeklaravo.

Paaiškina, kad Įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėtas santaupas, tikrinamojo laikotarpiu pajamas ir išlaidas nustatyta, kad pareiškėjos  2020 - 2021 m. patirtos išlaidos 338 993,59 Eur (iš tos sumos 2020 m. – 66 534,45 Eur, 2021 m. – 272 459,14 Eur) viršijo gautas pajamas. Šioms išlaidų sumoms apmokėti pareiškėja naudojo kitas įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, kurių nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka GPM mokesčio neapskaičiavo, nesumokėjo ir tuo pažeidė GPMĮ 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovė pažymi, kad buvo vertinamos pareiškėjos faktinės vartojimo išlaidos pagal banko sąskaitų išrašus. Pareiškėjos vartojimo išlaidos grynaisiais pinigais vertinamos nebuvo, todėl nebuvo pagrindo remtis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais vartojimo išlaidų dydžiais.

Dėl R. I. grąžintos paskolos pagal notarinę 2021-03-04 Paskolos sutartį pažymi, kad R. I. VMI yra pateikusi paaiškinimą, kuriame nurodo, kad piniginės lėšos buvo grąžintos 2022 metais. Todėl R. I. grąžinta paskola nepatenka į tikrinamąjį laikotarpį ir nėra įtraukta į pareiškėjos pajamų bei išlaidų balansą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Byloje keliamas ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nurodyta sumokėti papildomą PVM ir GPM, taip pat su jais susijusias sumas, ir dėl ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyrius atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-12-31 ir PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 bei 2024-10-31 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-320 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame apskaičiavo 80 399,36 Eur GPM ir 32 564 Eur PVM.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2021 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą ir neapskaičiavo pardavimo PVM nuo gautų ekonominės veiklos pajamų. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė PVMĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja teiktose 2020 - 2021 metais metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM311) perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidoms nepagrįstai priskyrė sumas pagal formaliai surašytus dokumentus, tokiu būdu sumažindama apmokestinamąsias pajamas ir pažeisdama GPMĮ 19 straipsnio nuostatas. Be to nustatyta, kad pareiškėja 2020 – 2021 metų laikotarpiu gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM tokiu būdu pažeisdama GPMĮ 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio              1 dalies nuostatas.

Pareiškėja 2024-11-28 pateikė VMI prašymą pratęsti pastabų pateikimo terminą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2024-12-02 sprendimu Nr. (21.222 Mr) PRC903-18 nepratęsė pastabų pateikimo termino.

Pareiškėja, nesutikdama su VMI Patikrinimo aktu, pateikė 2024-12-02 rašytines pastabas. VMI išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas 2024-12-20 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo                Nr. (21.222 Mr) FR0682-263 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 80 399,36 Eur GPM ir 32 564 Eur PVM bei susijusias delspinigių ir baudų sumas.

Pareiškėja nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundą Komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2025-03-17 sprendimu Nr. S-2025/52 pakeitė VMI Sprendimą dalyje dėl apskaičiuoto GPM ir vietoj nurodymo sumokėti 80 399,36 Eur GPM, 23 437,96 Eur GPM delspinigius ir 41 092,55 Eur GPM baudą nurodė sumokėti 80 315 Eur GPM, 23 403,33 Eur GPM delspinigius ir 41 067,48 Eur GPM baudą bei patvirtino VMI Sprendimą dalyje dėl nurodymo sumokėti 32 564 Eur PVM ir susijusias delspinigių bei baudų sumas.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAĮ                 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pareiškėja nurodo, kad VMI nepagrįstai GPM apskaičiavo nuo pareiškėjai papildomai apskaičiuoto PVM ir, nors Komisija šią klaidą ištaisė, perskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM, tačiau pagal MAĮ 155 straipsnyje įtvirtintą kompetenciją Komisija negalėjo to daryti.

Pagal MAĮ 155 straipsnio 4 dalį Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamuoju atveju Komisija pakeitė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų dalis, kaip tai įtvirtinta MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 4 punkte, taigi veikė savo kompetencijos ribose, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja teigia, kad VMI 2025-03-14, t. y. po skundo nagrinėjimo Komisijoje 2025-03-04, siuntė Komisijai GPM bazės dydžio perskaičiavimą, dėl ko pareiškėja negalėjo šių dokumentų patikrinti ir dėl jų pasisakyti. Pažymėtina tai, kad pareiškėja pasinaudojo teise Komisijos sprendimą ir VMI Sprendimą apskųsti teismui, pareiškėja galėjo pasisakyti tiek dėl VMI Komisijai pateiktų dokumentų, tiek dėl mokesčio dydžio, tačiau apie tai nepasisakė. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pasinaudoti šia teise nagrinėjant jų skundą Komisijoje, nedaro nei Komisijos, nei VMI sprendimų nepagrįstais.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad aiškindamas MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą Komisijos teisę perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, Lietuvos vyriausiasis administracini teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad MAĮ                      155 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta elgesio taisyklė, leidžianti Komisijai perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, yra tinkamai pritaikoma tik tuomet, kai tokiam sprendimui priimti egzistuoja teisinis pagrindas. Paprastai toks pagrindas atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba neišsamiai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas ir kt. Šios teisės normos paskirtis – pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Šios kliūtys, kaip taisyklė, turi būti padarytos ginčą nagrinėjant mokesčių administratoriaus institucijoje, arba turi būti sudarytos sąlygos joms atsirasti tolesnėse ginčo stadijose, kaip antai, nevisapusiškas, nepilnas visų aplinkybių ištyrimas, dėl ko yra negalimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, neatlikus papildomų veiksmų, susijusių su visų aplinkybių ištyrimu, nustatymu ir pan. (žr., pvz., LVAT 2010-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-563/2009; 2010-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010;         2016-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A344-438/2016 ir kt.).

Taigi MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina iš naujo atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.) (žr., pvz. LVAT 2008-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑163/2008).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuotas nekilnojamojo turto pardavimo pajamų GPM ir Komisija šiuo pagrindu turėjo teisę panaikinti VMI Sprendimo dalį. Kartu nėra pagrindo išvadai, kad, išskyrus VMI atliktus GPM bazės apskaičiavimus po ginčo išnagrinėjimo Komisijos posėdyje, buvo būtina ištirti ir įvertinti kokias nors konkrečias aplinkybes ir / ar įrodymus. Tokių argumentų byloje nepateikė ir pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija, pakeisdama dalį VMI Sprendimo, iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtų funkcijų neatliko.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos kritiką dėl jos neinformavimo apie Komisijoje 2025-03-13 VMI pateiktus naujus duomenis ir dėl to galbūt apribotą jos teisę teikti paaiškinimus, būti išklausytai, iš dalies sutinka, jog tokia ikiteismine tvarka mokestinį ginčą nagrinėjančios Komisijos praktika galėjo riboti pareiškėjos procesines teises. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja teismui galėjo teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl VMI pateiktų duomenų Komisijai, tačiau tokių faktinių aplinkybių nenustatyta.

LVAT yra išaiškinęs, jog nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, mokesčių mokėtojas turi visas Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytas teises. ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus. ABTĮ nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-999/2009; 2013-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-462/2013). Todėl, teismo įsitikinimu, aptarti procedūros trūkumai nėra esminiai ir nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.

Teisė būti išklausytam kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Nagrinėjamu atveju po bylos išnagrinėjimo Komisijoje buvo paliktas administracinis sprendimas palankesnis pareiškėjai (sumažinta mokėtino mokesčio suma), taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio sprendimo buvo neigiamai paveikti pareiškėjos interesai. Nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimų, o kartu ir priimti kitokį sprendimą dėl skundžiamo VMI Sprendimo, negu priėmė Komisija.

Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja iš esmės neginčija skundžiamo Sprendimo bei Patikrinimo akto (taip pat ir Komisijos sprendimo) aprašomosiose dalyse detaliai aprašytų faktinių ginčo aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus pateiktu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

Pareiškėja teigia, kad VMI nepagrįstai laikė, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. vardu surašyti dokumentai, patvirtinantys patirtas statybos darbų išlaidas nekilnojamo turto įrengimui, yra surašyti su tikslu imituoti darbų atlikimą, formaliai surašant apskaitos dokumentus, kuriais būtų grindžiamos turto įsigijimo išlaidos, tuo sumažinant apmokestinamąsias pajamas, todėl VMI nepagrįstai nusprendė, kad ji iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. paslaugų neįsigijo, o šių asmenų vardu dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant gauti mokestinės naudos.

Pareiškėja nesutinka su VMI pozicija, kad ji, kaip darbų užsakovas, turėjo pareigą įsitikinti samdomo statybos darbų rangovo veiksnumu. Aplinkybė, jog bendrovių atstovais prisistatę asmenys nuslėpė faktą, kad šios įmonės nėra pateikusios pelno mokesčio deklaracijų, nėra oficialiai įdarbinusios darbuotojų, negali sukelti jai nei civilinės, nei mokestinės atsakomybės. Pareiškėjos teigimu, Juridinių asmenų registre įregistruotos UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ veiklos neleidžia abejoti šių įmonių galimybėmis teikti statybos paslaugas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja statybos išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „VIA Daimanta“ vardu išrašytus dokumentus: sąskaitas, statybos rangos sutartį                  Nr. SRS/2021/001, atliktų remonto rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kuriuose nurodyti atlikti darbai – pamatų įrengimas, sienų mūras, sarama ir monolito darbai, stogo įrengimas, stogo pakalimas, lietvamzdžių įrengimas, kasos pajamų orderius 43 454 Eur sumai. Visuose nurodytuose UAB „VIA Daimanta“ dokumentuose pasirašiusiu asmeniu nurodytas M. J..

Pareiškėja 2024-07-17 pateiktame paaiškinime nurodė, kad M. J. prieš darbus nepažinojo, statybose dirbo daug darbuotojų; dėl darbų kainos ir apmokėjimo tarėsi sutuoktinis R. K.; M. J. pagal susitarimą statybose būdavo penktadieniais; statybininkų kontaktinių duomenų pateikti negali, nes keitėsi telefono numeriai, telefono aparatai. Kitos nurodytos pateikti informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „VIA Daimanta“ pareiškėja nepateikė.

VMI pareiškėjos sutuoktiniui R. K. siųstame 2024-07-24 nurodyme prašė: nurodyti kas R. K. įgaliojo bei kokiu pagrindu atlikti vykdomų statybos darbų priežiūrą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); ar R. K. turi statybos darbų priežiūrai reikalingą kvalifikaciją, leidimus ar kitą tokiai veiklai vykdyti tinkamą pasirengimą (išsilavinimą ir pan.): kokius konkrečius statybos darbus R. K. buvo įgaliotas prižiūrėti; išvardinti R. K. priežiūrai patikėtus statybos darbus, kuriuos turėjo atlikti UAB „VIA Daimanta“; ar R. K. buvo žinoma UAB „VIA Daimanta“, ją atstovaujantys asmenys ir tai, kad ši įmonė turėjo pakankamai materialių ir žmogiškų resursų R. K. prižiūrimų statybos darbų atlikimui; kokius konkrečius statybos darbus R. K. prižiūrint atliko UAB „VIA Daimanta“ darbuotojai; kokiu laikotarpiu, nurodant darbų atlikimo pradžios ir pabaigos datas, buvo atliekami darbai; ar R. K. asmeniškai dalyvavo atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo metu; ar R. K. pažįstamas asmuo M. J.; ar M. J. dalyvavo atliekant bei perduodant statybos darbus; ar be UAB „VIA Daimanta“ darbuotojų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo kiti asmenys; ar                          R. K. buvo pavesta prižiūrėti kitų asmenų atliekamus statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); ar R. K. asmeniškai dalyvavo kitų asmenų atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo metu. R. K. prašomos informacijos VMI nepateikė.

Pareiškėja patikrinimo metu statybos išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „Jolesa“ vardu išrašytus dokumentus: sąskaitą (44 995 Eur); atliktų remonto rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyti atlikti darbai – pamatų įrengimas, rostverk įrengimas, stogo įrengimas, fasado įrengimas pulplaščiu, konstrukcinis mūras; kasos pajamų orderius 44 995 Eur sumai. Visuose nurodytuose UAB „Jolesa“ dokumentuose pasirašiusiu asmeniu nurodytas E. K..

Dėl sandorio su UAB „Jolesa“ pareiškėja 2024-07-17 pateiktame paaiškinime išsamios informacijos nepateikė, nurodė, kad E. K. prieš statybos darbus nepažinojo; ar su E. K. tiesiogiai bendravo nepamena; statybininkų kontaktinių duomenų pateikti negali, nes keitėsi telefono numeriai, telefono aparatai. Kitos prašomos informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „Jolesa“ pareiškėja nepateikė.

Pareiškėja patikrinimo metu statybos išlaidoms pagrįsti pateikė UAB „Prozoka“ vardu išrašytus dokumentus: sąskaitą (17 193 Eur); statybos rangos sutartį (17 193 Eur); kasos pajamų orderius 17 193 Eur sumai. Visuose nurodytuose UAB „Prozoka“ dokumentuose pasirašiusiu asmeniu nurodytas G. P..

Dėl sandorio su UAB „Prozoka“ pareiškėja 2024-07-17 pateiktame paaiškinime išsamios informacijos nepateikė, tik nurodė, kad G. P. prieš statybos darbus nepažinojo; ar su G. P. tiesiogiai bendravo nepamena; statybininkų kontaktinių duomenų pateikti negali, nes keitėsi telefono numeriai, telefono aparatai. Kitos prašomos informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „Prozoka“ pareiškėja nepateikė.

Pareiškėja patikrinimo metu pateikė 2021-06-25 ir 2021-06-28 R. V. už statybos darbus (statybos darbai nenurodyti) išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus (b/n) 12 000 Eur sumai: 2021-06-25 - 5 000 Eur; 2021-06-28 - 7 000 Eur.

Dėl sandorio su R. V. pareiškėja 2024-07-17 pateiktame paaiškinime išsamios informacijos nepateikė, tik nurodė, kad R. V. vardo nepamena; jokie santykiai su R. V. nesieja; statybos darbų sutartis pasirašyta nebuvo, nes R. V. dirbo pagal verslo liudijimą; datos kada R. V. pradėjo ir baigė statybos darbus nepamena; statybos darbus R. V. atliko adresu (duomenys neskelbtini). Kitos prašomos informacijos apie vykdytus sandorius su R. V. pareiškėja nepateikė, nenurodė kokias paslaugas teikė bei kokius statybos darbus atliko R. V..

GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Minėto įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (dab. Finansinės apskaitos įstatyme) ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitai perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu turtas pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

GPMĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta būtinoji sąlyga, numatanti, jog leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (dab. Finansinės apskaitos įstatyme) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas iš apmokestinamų pajamų gali atimti turto įsigijimo (pasigaminimo) išlaidas ir su turto pardavimu susijusias išlaidas, jei egzistuoja dvi esminės sąlygos: 1) tokio pobūdžio sumos (išlaidos) realiai buvo patirtos, 2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais. Netenkinus bent vienos iš šių sąlygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti paminėto pobūdžio sumų, tokiu atveju pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI nustatė, jog UAB „VIA Daimanta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-07-30. PVM mokėtojų registre įregistruota 2008-09-19, išregistruota    2010-07-20. UAB „VIA Daimanta“ įregistruota veikla - mažmeninė prekyba (statybos veiklos įmonė nebuvo įregistravusi). Laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2021-11-03 (sąskaitų, nurodytų darbų atlikimo ir kasos pajamų orderių už atliktus statybos darbus išrašymo laikotarpiu) UAB „VIA Daimanta“ nebuvo nė vieno darbuotojo. UAB „VIA Daimanta“ nėra pateikusi pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2021 metų mokestinį laikotarpį (VMI prie FM UAB „VIA Daimanta“ 2022-06-20 siuntė priminimą pateikti pelno mokesčio deklaraciją). UAB „VIA Daimanta“ nuo 2012-05-25 VMI neteikia deklaracijų. VMI duomenų apie UAB „VIA Daimanta“ akcininkus neturi (UAB „VIA Daimanta“ VMI ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius asmenis (forma FR0438) neteikė). UAB „VIA Daimanta“ vadovu nurodytas M. J. UAB „VIA Daimanta“ buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2008-07-30 iki 2010-02-28 (VMI duomenimis, UAB „VIA Daimanta“ vardu dokumentai surašyti vėliau, t. y. laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2021-07-28). Įvairiais laikotarpiais (be M. J.) UAB „VIA Daimanta“ dirbo trys darbuotojai - du laikotarpiu nuo 2008-09-27 iki 2009-04-08 ir vienas laikotarpiu nuo 2021-11-03 iki 2022-03-01. Nuo 2022-02-17 UAB „VIA Daimanta“ teisinis statusas – inicijuojamas likvidavimas. Vilniaus m. savivaldybės administracijos archyvo skyrius informavo, kad UAB „VIA Daimanta“ Vilniaus miesto savivaldybės archyvui veiklos dokumentų saugojimui nėra perdavusi. VMI duomenimis UAB „VIA Daimanta“ VĮ Registrų centrui 2022-03-03 pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31. VMI mokestinio patikrinimo metu (2024-04-10) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašė nurodyti, kokiu būdu buvo pateikti UAB „VIA Daimanta“ finansinės atskaitomybės duomenys už 2021 metus (ar prisijungus prie sistemos per elektroninės bankininkystės sistemą, ar kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu) ir asmens, turinčio teisę naudoti šiuos prisijungimo būdus, turimus duomenis (vardas, pavardė, gimimo data ir kt.). VĮ Registrų centras informavo, kad 2021 metų finansinė atskaitomybė buvo pateikta prisijungus prie sistemos mobiliu elektroniniu parašu, o finansinę atskaitomybę pateikęs asmuo – M. J.. VMI 2024-05-06 Mano VMI nurodytu el. pašto adresu UAB „VIA Daimanta“ išsiuntė raštą, prašė pateikti informaciją apie UAB „VIA Daimanta“ sudarytus sandorius ir vykusius atsiskaitymus su I. K. ir R. K. sudarytų sandorių pagrindu. UAB „VIA Daimanta“ patikrinimo akto surašymo dienai atsakymo nepateikė. VMI taip pat M. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir el. pašto adresu išsiuntė raštą, prašė pateikti informaciją apie UAB „VIA Daimanta“ sudarytus sandorius ir vykdytus atsiskaitymus su I. K. ir R. K.. M. J. patikrinimo akto surašymo dienai atsakymo nepateikė.

VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Jolesa“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-08-01, iš PVM mokėtojų registro išregistruota 2019-01-29. UAB „Jolesa“ įregistruota veikla – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, perkraustymo veikla, didmeninė prekyba (statybos veiklos įmonė nebuvo įregistravusi). UAB „Jolesa“ 2021 metais (sąskaitos išrašymo laikotarpiu) nedirbo nė vienas darbuotojas. UAB „Jolesa“ nėra pateikusi pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2021 metų mokestinį laikotarpį. VMI duomenimis šios įmonės vadovu nurodytas E. K., kuris UAB „Jolesa“ buvo įdarbintas vieną dieną – 2022-12-09. VMI  2024-06-26 raštu registracijos vietos adresu kreipėsi į UAB „Jolesa“, prašė nurodyti su I. K. ir R. K. vykdytų sandorių aplinkybes, pateikti įvykusį atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. UAB „Jolesa“ atsakymo nepateikė. VMI patikrinimo metu su E. K. susisiekti nepavyko, VMI duomenų bazėse informacijos apie šio asmens kontaktinius duomenis (telefono numeris, elektroninio pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas ar. kt.) nėra.

VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Prozoka“ juridinių asmenų registre įregistruota 2020-05-22, PVM mokėtoju neregistruota. UAB „Prozoka“ įregistruota veikla – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (statybos veikla įmonė įregistruota 2022 m.). Laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-09-15 (sąskaitų, statybos rangos sutarties ir kasos pajamų orderių už atliktus statybos darbus išrašymo laikotarpiu) UAB „Prozoka“ nebuvo nė vieno darbuotojo (du darbuotojai įdarbinti laikotarpiu nuo 2020-07-08 iki 2020-08-31). UAB „Prozoka“ yra pateikusi pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už 2020 m. mokestinį laikotarpį, kurioje deklaravo 48 Eur apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiavo 594 Eur nuostolio. UAB „Prozoka“ vadovu nurodytas G. P. įmonėje dirbo nuo 2020 07-08 iki 2020-08-31 (pateikti dokumentai surašyti laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-09-15). VMI mokestinio tyrimo metu (2023-03-01 ir 2023-03-29) bei mokestinio patikrinimo metu (2024-03-12) UAB „Prozoka“ Mano VMI nurodytu el. pašto adresu išsiuntė raštą, prašė pateikti informaciją apie UAB „Prozoka“ sudarytus sandorius su I. K. ir R. K. ir vykdytus atsiskaitymus. UAB „Prozoka“ patikrinimo akto surašymo dienai atsakymo nepateikė.

VMI nustatytos aplinkybės, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ statybos darbų vykdymo laikotarpiu realiai veiklos nevykdė ir VMI informacijos apie gautas pajamas ir vykdytus sandorius nėra pateikusios, statybos darbų vykdymo metu įmonėse nedirbo nė vienas darbuotojas, leidžia konstatuoti, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ pareiškėjai statybos darbų paslaugų realiai nesuteikė, o tik formaliai surašė dokumentus. Pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir  UAB „Prozoka“ suteiktų paslaugų realumą. Patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir  UAB „Prozoka“ statybos darbų vykdymo laikotarpiu, neturėjo galimybės suteikti tokių paslaugų. 

Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ statybos darbų vykdymo laikotarpiu realiai veiklos nevykdė ir VMI informacijos apie gautas pajamas ir vykdytus sandorius nėra pateikusios, statybos darbų vykdymo metu įmonėse nedirbo nė vienas darbuotojas, pareiškėja bendradarbiavimo su minėtų įmonių atstovais ir / ar darbuotojais įrodymų (telefonų numerių, susirašinėjimo el. paštu, lokalinių sąmatų, brėžinių, susitarimų dėl garantinio laikotarpio ir pan.) nepateikė, nors yra šios srities profesionalė (pareiškėja nuo 2008-10-30 yra UAB „Laslita“ vienintelė akcininkė, nuo 2018-1031 - šios bendrovės vadovė, vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, baldų gamyba; pareiškėja nuo 2019-06-06 iki 2021-02-11 valdė         50 proc. UAB „Kalintuva“ akcijų, nuo 2021-02-11 iki 2023-06-21 buvo vienintelė akcininkė, nuo 2023-06-21 vienintelis akcininkas - pareiškėjos sutuoktinis, nuo 2019-07-02 iki 2023-06-19 buvo UAB „Kalintuva“ vadovė, nuo 2023-06-20 šios bendrovės vadovas - pareiškėjos sutuoktinis, vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; pareiškėja nuo 2019-09-10 valdo        50 proc. UAB „Takija“ akcijų, vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, statybinių medžiagų mažmeninė prekyba ir medienos, statybinių medžiagų ir santechnikos įrenginių didmeninė prekyba; UAB „Ortris“ nuo 2018-09-20 iki 2019-08-02 vienintelis akcininkas buvo pareiškėjos sutuoktinis, vykdoma veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba,            2023-09-26 bendrovė likviduota JAR tvarkytojo iniciatyva); taip pat nepaaiškino, kaip konkrečiai bendravo / derino darbus bei jų terminus su statybose dirbusiais asmenimis, UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ nepateikė VMI prašomos informacijos apie sudarytus sandorius su I. K. ir R. K. ir vykdytus atsiskaitymus, konstatuoja, kad UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ pareiškėjai statybos darbų paslaugų realiai nesuteikė, o tik formaliai surašė dokumentus.

Teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentus, kad ji neprivalėjo įsitikinti samdomo statybos darbų rangovo veiksnumu. Teismas kartu su skundu pateiktus Juridinių asmenų registro 2025-01-07 išrašus apie UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“ ir UAB „Prozoka“ bei UAB „VIA Daimanta“ ir UAB „Jolesa“ pelno (nuostolio) ataskaitas, vertina juos kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, kuri nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją, kadangi, kaip minėta, šios įmonės ginčo statybos darbų neatliko. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie UAB „VIA Daimanta“ ir UAB „Jolesa“ VĮ Registrų centrui pateiktose ataskaitose nurodytas pajamas neįrodo, kad minėtos įmonės deklaravo pajamas, gautas būtent už ginčo statybos darbų atlikimą pareiškėjai priklausančiuose objektuose. Teismas pažymi, kad ne formalūs kriterijai (įmonių registracija JAR, deklaracijų pateikimas / nepatekimas, darbus atlikusio fizinio asmens deklaracijos pateikimas / nepateikimas) įrodo statybinių darbų atlikimo faktą, o konkrečių įrodymų apie atliktus konkrečius statybinius darbus pateikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors iš JAR informacijos pareiškėja žinojo, kad minėtos bendrovės nevykdo statybos darbų, tačiau nepateikė informacijos ir / ar paaiškinimų, kaip, kokiu būdu ieškojo ir surado bendrovėms atstovaujančius asmenis, kaip įsitikino jų įgaliojimais atstovauti šias bendroves (pavyzdžiui, M. J. net nedirbo UAB „VIA Daimanta“), kaip įsitikino šių bendrovių galimybėmis atlikti statybos darbus.

VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad R. V. laikotarpiu nuo 2020-10-28 iki 2020-12-23 ir laikotarpiu nuo 2021-06-21 iki 2021-08-31 buvo įsigijęs verslo liudijimus statybos veiklai – stogų dengimas, statybvietės paruošimas ir kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas). R. V. VMI 2021-08-16 pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) deklaravo 7 200 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 2022-05-20 pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) deklaravo 39 900 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą. VMI 2023-07-22 raštu kreipėsi į R. V., prašė atsakyti, kokie santykiai sieja su I. ir R. K.; kokiu būdu sutuoktiniai sužinojo apie R. V. galimybes atlikti statybos darbus ir kada kreipėsi dėl darbų atlikimo; kokiame objekte ir kokie darbai buvo atlikti kvituose nurodyti statybos darbai; ar šių darbų atlikimui reikalinga tam tikra kvalifikacija; ar su I. ir R. K. buvo pasirašyta statybos darbų sutartis, darbų atlikimo aktai, sąmatos ar kiti su statybos darbais susiję dokumentai; kokiu laikotarpiu, nurodant darbų atlikimo pradžios ir pabaigos datas, buvo atliekami darbai; kokiu būdu sutuoktiniai I. K. ir R. K. atsiskaitė už atliktus darbus. Taip pat prašė pateikti su vykdytais statybų darbais susijusius dokumentus ir nurodyti, ar verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu (nuo 2021-06-21 iki 2021-08-31) statybos darbai buvo atliekami tik I. ir R. K. užsakymu, ar šiuo laikotarpiu buvo kitų užsakovų (įteiktas 2024-07-25). Patikrinimo metu su R. V. susisiekti nepavyko, patikrinimo akto surašymo dienai R. V. atsakymo nepateikė.

Iš VMI patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) parduotas 2020-10-13, I. K. grįsdama perleisto nekilnojamojo turto statybų išlaidas pateikė 2021 m. birželio mėn. R. V. išrašytus dokumentus už atliktus statybų darbus. Taip pat 2020-10-13 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti (baigtumas 85 proc.), pardavėja I. K. patvirtino ir užtikrino, kad nuo 2020-09-21 išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nei pardavėja I. K., nei jos nurodymu tretieji asmenys neatliko papildomų statybos darbų, kurie turėtų įtakos statybos darbų vykdymui ar užbaigimui.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjos pateiktį paaiškinimai ir dokumentai, taip pat patikrinimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad R. V. pareiškėjai nesuteikė statybos darbų paslaugų. Tam, kad patirtas išlaidas galima būtų priskirti su turto perleidimu susijusioms išlaidoms, minėtos išlaidos, jei jos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais, dar turi būti realiai patirtos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja realiai įsigijo statybos darbų paslaugų iš R. V..

Konstatuotina, kad VMI patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus, byloje surinktą papildomą bei turimą informaciją, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja neįsigijo statybos darbų paslaugų iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V..

Teismas atmeta pareiškėjos skundo teiginius, kad patikrinimo metu nepagrįstai atsisakyta iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. įsigytas statybos darbų paslaugas priskirti su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms.

GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (dab. Finansinės apskaitos įstatyme) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu turtas pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta būtinoji sąlyga, numatanti, jog leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme (dab. Finansinės apskaitos įstatyme) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas iš apmokestinamų pajamų gali atimti turto įsigijimo (pasigaminimo) išlaidas ir su turto pardavimu susijusias išlaidas, jei egzistuoja dvi esminės sąlygos: 1) tokio pobūdžio sumos (išlaidos) realiai buvo patirtos, 2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais. Netenkinus bent vienos iš šių sąlygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti paminėto pobūdžio sumų, tokiu atveju pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą.

Iš aptarto konstatuotina, kad patirtas išlaidas galima būtų priskirti su turto perleidimu susijusioms išlaidoms, jei jos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais, dar turi būti realiai patirtos. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja realiai neįsigijo statybos darbų paslaugų iš UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V..

        Iš aukščiau aptartų aplinkybių, konstatuotina, jog nors pareiškėja skunde ir tvirtina pateikusi visus BAĮ (nuo 2022-05-01 FAĮ) reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius jos faktiškai patirtų statybos išlaidų dydį, tačiau UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. išrašyti dokumentai nepatvirtina, kad juose nurodytos ūkinės operacijos („statybos darbai“) vyko būtent tarp dokumentuose nurodytų asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai dalį jos patirtų statybos išlaidų grindžiant UAB „VIA Daimanta“, UAB „Jolesa“, UAB „Prozoka“ ir R. V. išrašytais dokumentais, kurie dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių laikytini neatitinkančiais GPMĮ reikalavimų, keliamų statybos išlaidas pagrindžiantiems dokumentams - iš jų nėra galimybės spręsti apie tikrąjį vykusių statybos darbų ūkinių operacijų turinį, kadangi negalima nustatyti šias ūkines operacijas vykdžiusių subjektų, bei šių dokumentų pagrindu 2021 m. pajamų mokesčio deklaracijoje pareiškėjai neteisingai deklaravus dalį patirtų turto įsigijimo išlaidų, laikytina, kad statybos išlaidos byloje nėra pagrįstos, todėl patikrinimo metu teisėtai neįtrauktos į parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainą GPMĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo prasme.

VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos 16 394,24 Eur sumai pateikti dokumentai surašyti po 2021-02-09, t. y. po nekilnojamojo turto pardavimo sandorio ((duomenys neskelbtini) ) sudarymo: 2021-03-04 notarei D. Š. sumokėta 50,98 Eur, 2021-03-10 notarei D. Š. sumokėta 48,74 Eur, 2021-04-15 UAB „Ekoputos - 1 464,10 Eur, 2021-04-21 UAB „Lemora“ - 686,07 Eur, 2021-04-27 UAB „Ekoputos - 1 464,10 Eur, 2021-04-28 UAB „Lemora“ - 680,25 Eur, 2021-06-25 R. V. - 5 000 Eur, 2021-06-28 R. V. - 7 000 Eur. VMI padarė išvadą, kad pagal GPMĮ 19 straipsnio nuostatas nurodyta išlaidų suma (16 394,24 Eur) nepriskirtina išlaidoms, kuriomis gali būti mažinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos.

Kaip minėta, pagal GPMĮ 19 straipsnio nuostatas turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Pareiškėjos išlaidos (16 394,24 Eur) patirtos po gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorio (2021-02-09), todėl nėra susijusios su šio turto įsigijimu (pardavimu) susijusiais privalomais mokėjimais ar statybos išlaidomis ir nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidomis, kurios gali būti atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Teismo įsitikinimu, VMI pagrįstai 16 394,24 Eur išlaidų sumos nepriskyrė prie išlaidų, mažinančių minėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas. Kaip jau nurodyta, pagal R. V. vardu išrašytus dokumentus 12 000 Eur (5 000 Eur + 7 000 Eur) išlaidų suma nepripažinta dar ir dėl to, kad realiai  R. V. statybos darbų pareiškėjai neatliko. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarei D. Š. tam tikras sumas pareiškėja sumokėjo  2021-03-04 ir 2021-03-10. Vadinasi, notariniai veiksmai galėjo būti atlikti ne anksčiau nei 2021-03-04 ir 2021-03-10, o nekilnojamojo turto pardavimo sandoris (duomenys neskelbtini) sudarytas 2021-02-09. Taigi, pareiškėjos notarei D. Š. sumokėtos sumos nėra susijusios su šiuo pardavimo sandoriu.

Pareiškėja skunde teigia, kad jos vertinimu, vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai nepagrįstai pripažinti ekonomine veikla. Nurodo, kad žemės sklypai buvo įsigyti gyvenamosioms reikmėms, tačiau dėl nepalankių aplinkybių (netinkama vieta, nesaugi kaimynystė, finansiniai įsipareigojimai) nuspręsta juos parduoti.

VMI, įvertinusi nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėja vykdė savarankišką, tęstinę ekonominę su nekilnojamojo turto prekyba susijusią veiklą, todėl nekilnojamojo turto pardavimo sandorius priskyrė ekonominei veiklai ir atitinkamai apmokestino PVM. Pareiškėja su VMI išvada nesutinka.

Tam, kad asmens veikla būtų apmokestinama PVM, ji turi atitikti esmines tokio apmokestinimo sąlygas, t. y. turi būti nustatyta, jog tokią veiklą vykdo apmokestinamasis asmuo, be to, turi būti pripažinta, jog tokia veikla patenka į apmokestinamųjų sandorių kategoriją. Vadovaujantis Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalimi (Šeštosios direktyvos 4 str. 1 ir 2 dalys) „apmokestinamasis asmuo - asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Pagal minėtos Direktyvos 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės apmokestintuoju asmeniu gali laikyti bet kokį asmenį, ypač vykdantį kurį nors iš šių sandorių: a) pastato ar pastato dalių ir žemės ant kurios jis pastatytas, tiekimą iki pirmo pastato panaudojimo; b) žemės statybai tiekimą. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 15 dalį Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo - bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, jog siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atliktas nekilnojamojo turto pardavimas turėjo būti apmokestinamas PVM, taip pat turi būti nustatyta, ar pastato ar pastato dalių ir žemės ant kurios jis pastatytas bei žemės statyboms tiekimą atliko apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą.

Vadovaujantis PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, ekonominė veikla - veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą ir kt.), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Sąvoką „ekonominė veikla“ pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, pagal nusistovėjusią teismo praktiką yra objektyvaus pobūdžio, nes veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus bei rezultatus (žr. ESTT 2006-02-12 sprendimo University of Huddersfield, C-223/03, Rink. p. I-1751, 47 ir 48 punktus).

Kitaip tariant, ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks, t. y. siekdamas gauti bet kokių pajamų. Ekonominė veikla yra vienas iš pagrindinių požymių nustatant, ar konkreti veikla yra PVM objektas. Ekonominei veiklai yra būdingas savarankiškumas, versliškumas, ekonominės naudos siekimas bei pasikartojimas, tęstinumas, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų.

Pagal PVM direktyvos 10 straipsnį, tenkinant šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, kad ekonominė veikla turi būti vykdoma savarankiškai, neapmokestinami samdomi ir kiti asmenys, jei jie yra sudarę darbo sutartį su darbdaviu ar susieti kitais teisiniais ryšiais, kuriais sukuriami darbdavio ir dirbančiojo santykiai, susijusiais su darbo sąlygomis, atlyginimu ir darbdavio atsakomybe (žr. ESTT 2012-07-19 sprendimą byloje Ainars Redlihs prieš Valstsienemumu dienests (C-263/11) 26 p.). Vykdomos veiklos savarankiškumas apibūdinamas kaip toks gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, paskirsto ir naudoja gautas pajamas ir kt. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A8- 693/2007).

Mokestinio patikrinimo metu VMI nustatė, kad pareiškėjos santykiai su kitomis sandorių (nekilnojamojo turto pardavimo) šalimis skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojų santykių, nes pareiškėja veiklą vykdė savarankiškai - savo vardu, savo sąskaita ir atsakomybe: 2020 m. įsigijo žemės sklypą, jame iš karto atliko dviejų nekilnojamojo turto objektų statybos darbus, o veikla buvo atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų – pareiškėja pati sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, ieškojo ir samdė statybos darbus atlikusius asmenis, savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir statybos darbus, t. y. pati dengė išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto plėtra, savarankiškai ieškojo pirkėjų, sprendė, kam ir už kokią kainą perleisti nekilnojamąjį turtą.

Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nėra atsitiktinis asmuo nekilnojamojo turto vystymo sferoje – pareiškėja yra savo srities profesionalė. Kaip minėta, pareiškėja (taip pat ir jos sutuoktinis) yra UAB „Laslita“, UAB „Kalintuva“, UAB „Takija“, UAB „Ortris“, kurių vykdoma / įregistruota veikla yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, statybinių medžiagų mažmeninė prekyba ir medienos, statybinių medžiagų ir santechnikos įrenginių didmeninė prekyba, akcininkė ir / ar vadovė.

Teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad pareiškėja veiklą vykdė savarankiškai - savo vardu, savo sąskaita ir atsakomybe: 2020-08-11 įsigijo kelis žemės sklypus, vieną sklypą padalino į tris sklypus, iš kurių dviejuose beveik vienu metu atliko dviejų nekilnojamojo turto objektų (gyvenamųjų namų) statybos darbus ir vieną gyvenamąjį namą su žemės sklypu pardavė 2020-10-13, kitą gyvenamąjį namą su žemės sklypu - 2021-02-09, o veikla buvo atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų - pareiškėja pati sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, ieškojo ir samdė statybos darbus atlikusius asmenis, savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir statybos darbus, t. y. pati dengė išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto plėtra, rūpinosi pirkėjų paieška ir nekilnojamojo turto pardavimu.

Ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks,           t. y., siekdamas gauti bet kokių pajamų. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai. Paminėtina, kad nustatant, ar atitinkama veikla vykdoma siekiant nuolatinių pajamų, nėra svarbu, ar šia veikla siekiama gauti pelno.

Tęstinumas suprantamas kaip gyventojo sudaromiems sandoriams būdingas atsikartojimas - tai nevienkartinis nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nekilnojamojo turto projektai, vertinant laiko požiūriu, buvo vystomi vienas paskui kitą arba net vienu metu. Kaip nustatyta, pareiškėja 2020-08-11 iš UAB „Kamintos investicija“ įsigijo tris žemės sklypus. Du žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalinti dar į du žemės sklypus, o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į tris sklypus. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) beveik vienu metu buvo pradėti statyti du vienbučiai gyvenamieji namai. Šiems objektams buvo suteikti adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gyvenamieji namai VĮ Registrų centre buvo užregistruoti 2020-09-21 ir 2021-01-12, pateikus pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kuriuos pareiškėja greitu metu perleido - 2020-10-13 perleistas žemės sklypas su 85 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini); 2021-02-09 perleistas žemės sklypas su  85 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi žemės sklypo dalis adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pareiškėja nuolat, tam tikrais laikotarpiais vystė kelis nekilnojamojo objektus, pirko nekilnojamąjį turtą, vystė statybas bei ieškojo potencialių pirkėjų, kuriems 2020 - 2021 m. šiuos nekilnojamojo turto objektus perleido.

        Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, o iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė esminę dalį visų nuolat gaunamų pajamų, t. y.  2020 m. gautos 110 100 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 97 proc. visų pareiškėjos 2020 m. gautų pajamų; 2021 m. gautos                        127 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 98 proc. visų pareiškėjos 2021 m. gautų pajamų, iš jų 2020 m. gautas 13 000 Eur avansas už 2021 m. parduotą turtą ir 92 320,08 Eur suma pervesta į notarės D. Š. depozitinę banko sąskaitą.

Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės, atitinka ir dar vieną ekonominės veiklos požymį - versliškumą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti turint tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Aplinkybę, kad gyvenamieji namai buvo statomi ne pareiškėjos šeimos poreikiams, o siekiant juos parduoti, patvirtina ir pačios pareiškėjos 2023-02-03 paaiškinime VMI nurodytos aplinkybės, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo statomi (be kitų pajamų) ir iš sumokėtų pirkėjų avansų.

Pagal ESTT praktiką paprastai veikla kvalifikuojama kaip ekonominė veikla, jeigu ji yra nuolatinė ir vykdoma už atlygį, kurį gauna ją (veiklą) atlikęs subjektas, tačiau norint nustatyti, jog atitinkama veikla vykdoma siekiant gauti nuolatinių pajamų, nėra svarbu, ar šia veikla siekiama gauti pelno (žr., pvz., 2013-06-20 ESTT sprendimo byloje Unabhangiger Finanzsenat AuBenstelle linz,       C - 219/12, 25 punktas), t. y. nuolatinių pajamų siekimas, kaip jis suprantamas pagal minėtas direktyvas, nėra tapatinamas su pelno siekimu. Ekonominės veiklos sąvoka pirmiausia apima materialiojo ir nematerialiojo turto naudojimą siekiant gauti nuolatinių pajamų. Turto naudojimo atvejais norint atitinkamą asmenį laikyti apmokestinamuoju, reikia nustatyti, ar jis naudojo turtą taip, kad jo veiklą reikia pripažinti „ekonomine veikla“.

Šis kriterijus turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo naudojo turtą taip, kad jo veiklą reikia pripažinti „ekonomine veikla“, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvą. Aplinkybės, kad turtas tinkamas vien ekonominiam panaudojimui, paprastai užtenka pripažinti, kad jo savininkas jį naudoja ekonominės veiklos poreikiams, taigi - siekdamas gauti nuolatinių pajamų. Tačiau jei turtas dėl savo pobūdžio gali būti naudojamas ir ekonominiais, ir asmeniniais tikslais, reikėtų ištirti visas jo naudojimo sąlygas, kad būtų nuspręsta, ar jis naudotas siekiant gauti pajamų, kurios iš tikrųjų yra nuolatinio pobūdžio (žr. ESTT 1996-09-26 Sprendimo Enkler, C-230/94, Rink. p. I-4517, 27 punktas).

PVMĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą.

PVMĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė parduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar paslaugą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gavo po 237 100 Eur ekonominės veiklos - nekilnojamojo turto pardavimo - pajamų: 2020-10-13 – 110 100 Eur, 2021-02-09 – 127 000 Eur ir 2020 - 2021 m. patyrė 50 271,17 Eur (iš jų 8 585,31 Eur pirkimo PVM suma) nekilnojamojo turto objektų įsigijimo išlaidų, priskiriamų vykdytai ekonominei veiklai.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos 2020 m. ir 2021 m. gautos 237 100 Eur pajamos už nekilnojamojo turto objektų pardavimą, pagrįstai priskirtos ekonominės veiklos pajamoms, kurios apmokestinamos PVM. 

PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Įstatymo 71 str. 2 d. numatyta, kad neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo iki 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos vykdytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, nustatyta, kad pareiškėjos gautos pajamos 45 000 Eur ribą viršijo 2020 m. spalio mėn. ir 2021 m. vasario mėn., todėl pareiškėjai buvo prievolė registruotis PVM mokėtoja. Pareiškėja, vykdė ekonominę veiklą, tačiau PVM mokėtoja neįsiregistravo, nuo pajamų, gautų iš ekonominės veiklos, neskaičiavo ir nemokėjo PVM.

Teismas, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai vertino, jog pareiškėjos veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Pareiškėja iš sudarytų sandorių siekė uždirbti pelną ir iš vykdomos veiklos gavo ženklią dalį pajamų tikrinamuoju laikotarpiu, šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo, savarankiškumo, tęstinumo požymių. Pareiškėja veikė savo vardu, savo naudai ir savo atsakomybe, prisiėmė su savo veikla susijusią riziką. Todėl mokestinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos vykdyta veikla atitiko PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje ir Direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą ekonominės veiklos sąvoką.

Pareiškėja nesutinka su VMI patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjos 2020 metais patirtos išlaidos 66 534,45 Eur viršijo pajamas, o 2021 metais patirtos išlaidos 272 459,14 Eur viršijo pajamas. Nustatytoms išlaidoms padengti pareiškėja galėjo naudoti pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų šaltinių.

Byloje nustatyta, kad pagal vedybų sutarčių registro duomenis pareiškėja ir R. K. 2014-04-22 sudarė vedybų sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po povedybinės sutarties sudarymo laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, todėl mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. K. gautos pajamos ir patirtos išlaidos pagrįstai vertintos atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-31 vertintos pareiškėjos faktiškai patirtos vartojimo išlaidos, t. y. mokėjimo pavedimais apmokėtos vartojimo išlaidos.

VMI mokestinio patikrinimo metu prašė pareiškėjos nurodyti 2018-01-01 turėtas santaupas grynaisiais pinigais, pateikti duomenis iš kokių pajamų šaltinių turėtos santaupos buvo sukauptos ir pridėti turėtas santaupas bei gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu 2023-02-06 pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. turėjo apie 150 000 Eur santaupų, sukauptų iš atlyginimų, vestuvinių dovanų, dovanų gimus vaikams ir tėvų paramos. Dokumentų patvirtinančių gautas pajamas, dovanas bei turėtas santaupas grynaisiais pinigais pareiškėja nepateikė, nenurodė dovanas suteikusių asmenų duomenų (vardų, pavardžių, gimimo metų, adresų, telefono numerių ir kt.). Pareiškėja nenurodė gautų dovanų sumų, dovanų suteikimo datų bei aplinkybių. Gautų dovanų iš artimųjų bei giminaičių pateiktose metinėse pajamų deklaracijose pareiškėja nedeklaravo.

Pareiškėja 2008-01-01 turėjo 874,30 Lt piniginių lėšų likutį banke, santaupų grynaisiais pinigais neturėjo. Įvertinus turimus duomenis apie 2008 – 2014 m. gautas pareiškėjos gautas pajamas (261 719,77 Lt ) ir patirtas išlaidas (47 513,55 Lt) apskaičiuota, kad 2014-12-31 pareiškėja turėjo              213 335,39 Lt (61 786,20 Eur) (874,30 Lt 2008-01-01 likutis banke + 261 719,77 Lt 2008 – 2014 m. pajamos – 47 513,55 Lt 2008 – 2014 m. išlaidos – 1 745,13 Lt 2014-12-31 likutis banke) santaupų grynaisiais pinigais, pagal sąskaitų išrašų duomenis santaupų suma banko sąskaitose sudarė                     1 745,13 Lt (505,42 Eur).

        VMI, įvertinusi turimus duomenis apie pareiškėjos 2008 – 2017 m. gautas pajamas                     (261 719,77 Lt ir 47 342,76 Eur) ir patirtas išlaidas (47 515,55 Lt ir 23 381,22 Eur) nustatė, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, ligos išmokas, kilnojamojo turto nuomos pajamas, individualios veiklos pajamas, paskolas, draudimo išmokas, taip pat iš banko sąskaitų išsigrynino piniginių lėšų sumas bei patyrė vartojimo išlaidas, individualios veiklos išlaidas ir grynųjų pinigų įmokėjimui į banko sąskaitas. Pareiškėja tikrinamo laikotarpio pradžioje                    (2018-01-01) galėjo sukaupti ne daugiau kaip 80 763,59 Eur santaupų grynaisiais pinigais, turėjo piniginių lėšų likutį banko sąskaitose – 5 489,57 Eur. VMI, įvertinusi pareiškėjos iki tikrinamojo laikotarpio gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir atlikus paskaičiavimus, darė išvadą, kad nurodyto santaupų likučio (150 000 Eur) 2018-01-01 pareiškėja neturėjo, pareiškėjos lėšų likutis banko sąskaitose tikrinamojo laikotarpio pradžioje sudarė 5 489,57 Eur, grynaisiais pinigais – 80 763,59 Eur.

Teismo įsitikinimu, VMI surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjos 2020 metais patirtos išlaidos 66 534,45 Eur viršijo pajamas, o 2021 metais patirtos išlaidos 272 459,14 Eur viršijo pajamas. Taigi, nustatytoms išlaidoms padengti pareiškėja galėjo naudoti pinigines lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų šaltinių.

Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjos faktinės vartojimo išlaidos buvo vertinamos pagal banko sąskaitų išrašus, vartojimo išlaidos grynaisiais pinigais vertinamos nebuvo. Valstybės duomenų agentūros skelbiamų vidutinių vartojimo išlaidų vienam namų ūkiui dydžiai yra taikomi tuomet, kai nėra duomenų apie faktiškai patirtas vartojimo išlaidas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos faktinės vartojimo išlaidos nustatytos pagal banko sąskaitų išrašus, VMI neturėjo pagrindo taikyti Valstybės duomenų agentūros skelbiamų vartojimo išlaidų dydžius.

Pareiškėja teigia, kad dalis išlaidų buvo patirtos sumokant už UAB „Laslita“ ir UAB „Kalintuva“ reikmes ir šios įmonės vėliau išleistas sumas pareiškėjai grąžino grynaisiais pinigais, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti faktinių įrodymų / duomenų pareiškėja nepateikė. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo už 2021 metus mokesčių administratorius iš pareiškėjos sąskaitos patirtų išlaidų UAB „Laslita“ ir UAB „Kalintuva“ reikmėms nepripažino pareiškėjos patirtomis vartojimo išlaidomis.

Dėl R. I. grąžintos paskolos pagal notarinę 2021-03-04 Paskolos sutartį, pažymėtina, kad R. I. VMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad piniginės lėšos buvo grąžintos 2022 metais. Todėl VMI pagrįstai vertino, kad R. I. grąžinta paskola nepatenka į tikrinamąjį laikotarpį ir nėra įtraukta į pareiškėjos pajamų bei išlaidų balansą.

Teismas, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, nei nustatė mokesčių administratorius. VMI pagal pareiškėjos banko sąskaitos išrašus nustatytos pareiškėjos vartojimo išlaidos yra teisingos ir pagrįstos. Teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius teisingai nustatė pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio gautų pajamų ir patirtų vartojimo išlaidų dydžius. Vertinti, kad pareiškėjos patirtos išlaidos / gautos pajamos buvo kitokio dydžio, remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Pareiškėja teigia, kad skirtos 30 proc. dydžio GPM ir PVM baudos yra nepagrįstos, nes ji su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, jos veiksmuose nenustatytas piktybiškumas, o apskaičiuoto mokesčio dydis ar teisės apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą įgyvendinimas negali būti laikomi jų atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis.

Iš VMI Sprendimo turinio matyti, kad Sprendime VMI išsamiai išdėstė baudų skyrimo už mokesčių įstatymų pažeidimus reglamentuojančias teisės normas ir šių teisės normų pakeitimus. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėja patikrinimo metu dalinai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus. Taip pat dalis mokėtino mokesčio apskaičiuota, taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas (pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą), tai laikoma sunkinančia aplinkybe. Kaip nurodė VMI, nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena asmens padėtį sunkinanti aplinkybė dalyje dėl išlaidų, viršijusių gautas pajamas. Dalinio pareiškėjos bendradarbiavimo VMI nepripažino pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Komisija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir posėdžio metu šalių išsakytus argumentus, sutiko su VMI pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pareiškėjos teiktus paaiškinimus pripažinti kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendime pagrindė savo poziciją.

        Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į MAĮ nuostatas dėl baudų skyrimo, neturi pagrindo kitaip vertinti paskirtų baudų dydį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai nepateikus visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, mokesčių administratorius pareiškėjos nurodyto turto statybos išlaidas nustatė atsižvelgdamas į turimus dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas turto vertes, pareiškėjos pervestas sumas per banko įstaigas, gautas ir sumokėtas paskolas, teiktus paaiškinimus ir kt. Skundžiamame Sprendime aiškiai nurodytos mokesčių administratoriaus apskaičiuotos PVM ir GPM sumos.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius laikėsi MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o pareiškėja nepagrindė, kodėl neteisingos mokesčių administratoriaus apskaičiuotos PVM, GPM ir su jais susijusios sumos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). VMI Sprendimas ir Komisijos sprendimas laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra pagrindo jų naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio                    1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

                Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. 

 

 

Teisėja                                                                

                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič