Administracinė byla Nr. ATP-459-300/2013

Teisminio proceso Nr.4-47-3-00421-2013-1

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.,                                                                                                   79.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo J. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 dalį 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., J. Z. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

n u s t a t ė :

J. Z. nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 1 d., apie 18 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti nepraleido ta pačia kryptimi keliu važiavusio A. D. vairuojamo automobilio „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. J. Z., nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,26 promilės). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 106 p., 232 p., 233 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir bylą nutraukti. Taip pat prašo, jei teismas laikys, kad ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. pritaikyti teisingai, taikant ATPK 301 str., sušvelninti nuobaudas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, jog teismas neteisingai taikė LR ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl šių nusižengimų. Cituodamas teismų praktikos nutartis, apeliantas teigia, kad teismas tam, jog pritaikytų LR ATPK 130 str. 1 d., turėjo nustatyti jo tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o apie tyčią galima spręsti iš kaltininko motyvų – siekio, kad nebūtų nustatyta kaltininko asmenybė ir siekio išvengti atsakomybės. Nurodo, kad minėtų motyvų ir tyčios jo atveju nustatyta nebuvo, nes iš jo, nukentėjusiojo A. D. ir liudytojo D. B. parodymų matyti, jog A. D. iki eismo įvykio buvo žinomi jo (apelianto) asmens duomenys, gyvenamoji vieta, todėl jis (apeliantas) net negalėjo tikėtis nuslėpti savo asmenybę. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus apie tai, kad iš eismo įvykio vietos išvyko po to, kai iš karto po eismo įvykio su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoju A. D. nutarė, jog abu automobiliai apgadinti nežymiai, padaryta žala menkavertė (tai yra nurodyta skundžiamame nutarime) ir susitarė dar kartą viską aptarti kitą dieną. Teigia, kad šiuos jo parodymus patvirtino ir eismo įvykio dieną į įvykio vietą pagal A. D. iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas D. B., kuris nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą ten stovėjo automobilis „Renault Laguna“, o vairuotojas A. D. aiškino, kad į jį atsitrenkė „Opel Frontera“, pasakė, kad žino, kas trenkėsi, abu vairuotojai po įvykio buvo sugrįžę namo, bet „Renault Laguna“ vairuotojo tėvas pasakė vairuotojui grįžti į įvykio vietą, abu vairuotojai buvo išvažiavę iš įvykio vietos, nes buvo sutarę, kad padaryta menkavertė žala. Nurodo, kad jo ir A. B. parodymus patvirtina ir tas faktas, kad pats nukentėjusysis A. D. buvo išvykęs iš eismo įvykio vietos, o grįžo į ją ir iškvietė policiją tik po to, kai to pareikalavo A. D. tėvas, kuris turi nusistatymą jo (apelianto) atžvilgiu dėl anksčiau buvusios konfliktinės situacijos. Pažymi, jog pats teismas to, kad prieš išvykstant iš eismo įvykio vietos jis su A. D. nebūtų sutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, nekonstatavo. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jis (J. Z.) neprisipažino vairavęs dėl to, jog po įvykio buvo pavartojęs alkoholio ir išsigando, kad bus apkaltintas vairavęs neblaivus. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, nepaneigia fakto, jog iš eismo įvykio vietos jis su A. D. išvyko pagal judviejų susitarimą, o ne siekdamas pasišalinti. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliantas mano, kad jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. neatitinka šios teisės normos paskirties nubausti asmenį, kuris siekia būti neidentifikuotas ir nenubaustas.

Nurodo, kad iš ATPK 126 str. 4 d. matyti, jog draudimas vartoti alkoholį po eismo įvykio yra sietinas su eismo aplinkybių ir vairuotojo blaivumo eismo įvykio metu nustatymo poreikiu, o jo atveju nustatyta, kad alkoholį jis vartojo netrukus po to, kai pagal bendrą susitarimą nekviesti policijos, nesikreipti dėl žalos atlyginimo į draudimo įstaigas kartu su nukentėjusiuoju abu išvyko iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad jam iki alkoholio vartojimo pradžios nebuvo žinoma apie tai, kad nukentėjusysis A. D. persigalvojo ir iškvietė policiją, tad, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jis neturėjo ir negalėjo manyti, jog jam bus tikrinamas blaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti. Teigia, kad įstatymas nereikalauja, jog visais atvejais, įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyvis vairuotojas privalėtų įsitikinti, ar policija pageidaus tikrinti jo blaivumą, be to, minėtuose norminiuose aktuose nėra nustatyta, kas yra laikoma eismo įvykio aplinkybių nustatymu. Nurodo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs (pvz. byla N444-1093/2009), kad draudimas eismo įvykio dalyviui vartoti alkoholį po eismo įvykio ne eismo įvykio vietoje teisės aktų nėra aiškiai numatytas, todėl asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik aiškiai teisės aktuose aptartais atvejais, o visi teisinio reglamentavimo neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-3686/2008, Nr. N575-l 114/2008, Nr. N444-l 315/2008, Nr. N9-990/2006). Dėl šių aplinkybių, apelianto nuomone, teismas turėjo vertinti, kad dėl eismo įvykio aplinkybių buvo sutarta dar prieš eismo įvykio dalyviams išvykstant iš eismo įvykio vietos, todėl alkoholio vartojimo faktas jo atveju negalėjo būti laikomas alkoholio vartojimu iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, todėl ATPK 126 str. 4 d. jam pritaikyta neteisingai.

Nurodo, kad net vertinant, kad teismas įstatymą jo atžvilgiu taikė pagrįstai, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybės, svarbias nuobaudos individualizavimui ir lemiančias LR ATPK 301 str. nuostatų taikymą. Tvirtina, kad teismas, neišsiaiškindamas visų aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, lemiančias mažesnės, nei sankcijoje nustatyta minimali, nuobaudos skyrimą ar nuobaudos neskyrimo galimybę, t. y. pačias pažeidimų aplinkybes ir tai, ar nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas yra teisingas jo atveju. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, galėjo pasinaudoti LR ATPK 301 str. įtvirtinta teise neskirti už pažeidimus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad kiekvienas teisės pažeidimas, nors ir numatytas tame pačiame kodekso straipsnyje, jo dalyje, savo faktinėmis, gyvenimiškomis aplinkybėmis yra individualus ir į tai reikalaujama atsižvelgti individualizuojant nuobaudą. Teigia, kad teismas į pažeidimų aplinkybes neįsigilino, jų visiškai nevertino, o tik formaliai suteikė pažeidimams juridinę kvalifikaciją,  nežvelgė, kad iš eismo įvykio vietos buvo išvykta ne piktybiškai, o tarpusavio susitarimu su kitos transporto priemonės vairuotoju, taip pat į tai, kad alkoholio po eismo įvykio jis išgėrė būtent dėl eismo įvykio metu patirto streso, pagrįstai manydamas, jog joks eismo įvykio aplinkybių nustatymas nebeturi vykti ir nevyks.  Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis darbovietės administracijos yra charakterizuojamas tik teigiamai, yra profesionalus vairuotojas ir šis darbas yra jo vienintelis pajamų šaltinis, į tai, kad vairuotojo pažymėjimą turi jau virš 30 metų ir per tą laiką tik 2 kartus buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pažeidimai, už kuriuos yra nubaustas skundžiamu nutarimu, padaryti esant nebaustam, į tai, kad nuo pat pradžių iš esmės pripažino visas pažeidimų faktines aplinkybes, nors ir nesutinka su jų kvalifikacija.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyrius nurodo, kad nesutinka su J. Z. skundu ir prašo nutarimą palikti nepakeistu.

              J. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs J. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Iš byloe medžiagos matyti, kad pradėjus nagrinėti J. Z. bylą, 2013-04-23 Telšių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga grąžino Telšių apskrities VPK KPS motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio schema neinformatyvi, kad ji nubraižyta remiantis vien A. D. paaiškinimais, taip pat nutartyje teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodytos įvykio aplinkybės (t.y. nurodytas ne įvykio laikas, o gauto pranešimo policijai laikas). Nutartyje išsakyta nuomone, jog tikslinga svarstyti autechninės ekspertizės skyrimo klausimą (4 b. l.). Po minėtos nutarties priėmimo papildyta A. Z. byla 2013-05-07 buvo perduota iš nauja nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui (1 b. l.).

Iš šioje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog teismo nutartimi nustatyti ansktesni J. Z. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumai nepašalinti (įvykio laiku nurodytas policijoje gauto pranešimo laikas, nors iš A. D. paaiškinimo matyti, kad įvykis galėjo įvykti apie 17.30 val., t.y. paliktas tas pats anksčiau 2013-04-02 J. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas). Taip pat iš medžiagos matyti, kad 2013-05-03 braižant papildomą įvykio schemą įvykio vietoje vairuotojai A. D. ir J. Z. buvo paprašyti sustatyti automobilius taip, kaip jie stovėjo eismo įvykio metu, vairuotojams juos sustačius ir papildomai nubraižius eismo įvykio schemą, schemoje pasirašė tik J. Z., o vairuotojas A. D. atsisakė tai padaryti paaiškinęs, kad neatsimena, kaip įvykio metu stovėjo automobiliai ir kur tiksliai įvykio susidūrimas (17, 18, 19 b. l.). Įvykio diena įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas D. B. teisme nurodė, kad įvykio vietos nebuvo įmanoma nustatyti, nes viskas buvo užsnigę, Reno Laguna vairuotojas A. D. paaiškino, kad Opel Frontera vairuotojas J. Z. jam užkirto kelią (34 b. l.). Teismo posėdyje A. D. parodė, kad J. Z. vairuojamas automobilis stovėjo šalikėlėje, jis staiga pajudėjo ir jam užkirto kelią, jis spaudė stabdžius, buvo slidu, todėl susidūrė. Teigė, kad braižant įvykio dieną schemą dalyvavo, o po mėnesio atliekant papildomą įvykio vietos schemos braižymą detalių neprisiminė ir ,jo manymu, schema buvo nubraižyta neteisingai (43 b. l.). Teismo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Z. parodė, kad susidūrimas įvykio kitoje kelio pusėje aikštelėje, jo judėjimas buvo į kairę, buvo pravažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o A. D. lenkė kitą automobilį, jį pamatęs, stabdė. J. Z. nurodė, jog mano, kad jo kaltės nėra, nes važiavimo juosta buvo laisva (44 b. l.).

Apygardos teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų tam, jog objektyviai būtų galima nuspręsti, kaip automobiliai iš tikrųjų susidūrė ir kurio vairuotojo paaiškinimas teisingas, juolab, jog į automobilį Opel Frontera įvažiavęs Reno Laguna vairuotojas turėjo įvertinti važiavimo sąlygas ir tinkamai reaguoti į kelyje atsiradusią kliūtį. Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, į klausimą, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, galbūt galėtų padėti atsakyti specialistas.

ATPK 277 str. nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Todėl esant abejonėms, kurio automobilio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį, buvo galima paskirti ekspertizę ar pasitelkti eismo saugumo srities specialistus, kad specialių techninių žinių pagalba būtų įvertinta byloje esanti medžiaga apie automobilių susidūrimo aplinkybes, juolab, kaip minėta anksčiau, šiuo atveju ir administracinio teisės pažeidimo protokole įvykio aplinkybės užfiksuotos netiksliai, nubraižytos eismo įvykio schemos taip pat yra neinformatyvios ir kelia abejones, vairuotojai nurodė skirtingas automobilių susidūrimo aplinkybes, eismo įvykio vietos schemoje turėtų būti aiškiai pažymėta, ar pagal kelio ženklus buvo galimi tokie manevravimai, apie kuriuos aiškina eismo įvykio dalyviai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta priimtas procesinis sprendimas – 2013-07-15 nutarimas negali būti laikomi teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina tirti įgaliotai institucijai.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                          Vidmantas Mylė