Civilinė byla Nr. e2-1251-855/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-01319-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, pasirengdama nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mefaci“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo - akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pripažinimo neteisėtu bei rašytinio proceso tvarka išsprendusi patikslinto ieškinio priėmimo ir bylos nutraukimo klausimus,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mefaci“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (pradiniu) atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – KMSA, Administracija) ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, prašydama: 1) pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025-10-30 reikalavimą išmokėti draudimo sumą pagal 2025-09-30 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 1285992458 nepagrįstu, neteisėtu ir nevykdytinu; 2) uždrausti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo sumą pagal minėtą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą.
1.1. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nepaisant to, jog ieškovė 2025-10-01 pateikė pasiūlymą atsakovės KMSA vykdytame supaprastintame viešajame pirkime „Vaišvydavos parko, Kaune, sutvarkymo ir naujų inžinerinių statinių (takų, aikštelių) statybos darbai“, 2025-10-09 perkančioji organizacija pareikalavo ieškovės iki 2025-10-14, 11.00 val. pateikti rašte nurodytus dokumentus, paaiškinimus ir patikslinimus, mažų kainų pagrindimus, o ieškovė nespėjo viso to laiku pateikti, todėl perkančioji organizacija 2025-10-16 informavo ieškovę apie jos pasiūlymo atmetimą ir 2025-10-30 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su reikalavimu išmokėti 69 000 Eur dydžio sumą pagal draudiko išduotą ieškovei 2025-09-30 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, šis atsakovės kreipimasis ir reikalavimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo pripažintinas neteisėtu, nepagrįstu ir nevykdytinu, kadangi: a) pati perkančioji organizacija netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nustatydama tiekėjai (ieškovei) neprotingai ir neproporcingai trumą terminą pasiūlymo paaiškinimams ir patikslinimams pateikti, tai pat neįvertindama pasiūlymo turininguoju aspektu; b) maksimali draudimo išmoka – 69 000 Eur negali būti išmokėta, kadangi KMSA nepateikė jokių įrodymų apie savo galimai patirtus tiesioginius nuostolius, o laidavimo draudimo paskirtis yra kompensuoti būtent patirtus turtinius nuostolius.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ procesiniuose dokumentuose prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
4. Teismo 2025-12-16 nutartimi buvo nustatytas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, o gavus ieškovės dubliką ir atsakovų triplikus, teismo 2026-02-26 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
5. 2026-03-13 ieškovė UAB „Mefaci“ pateikė patikslintą ieškinį, kuris savo pagrindu (faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis) buvo iš esmės identiškas pradiniam ieškovės pareikštam ieškiniui, tačiau kuriame ieškovė nurodė, jog atsisako pradiniame ieškinyje buvusio pareikšto atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo uždrausti jai išmokėti draudimo išmoką pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą ir palieka tik ieškinio reikalavimą atsakovei Administracijai pripažinti pastarosios reikalavimą išmokėti draudimo išmoką neteisėtu, nepagrįstu ir nevykdytinu, atitinkamai pakeičia AB „Lietuvos draudimas“ procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens.
6. Teismas 2026-03-13 rezoliucija tokį patikslintą ieškovės ieškinį priėmė, 2026-03-16 nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mefaci“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ uždrausti išmokėti draudimo išmoką pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo, jos ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka neskundė.
7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2024-04-24 pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, apeliuodama į naujausią teismų praktiką, o būtent į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026-03-17 nutartyje c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026 pateiktus išaiškinimus, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas vien tik dėl Administracijos reikalavimo draudimui išmokėti draudimo išmoką pripažinimo neteisėtu negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku.
7.1. Prašyme pažymėjo, kad minėtoje kasacinio teismo byloje ieškovė reikalavo pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu perkančiosios organizacijos reikalavimą išmokėti garantiją dėl netinkamo viešojo pirkimo sutarties įvykdymo, siekdama kartu paneigti savo, kaip rangos sutarties šalies, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (prievolių pagal rangos sutartį) netinkamą vykdymą, tačiau kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjant tokį pareikštą reikalavimą teisme būtų vertinama tik formalioji šios priemonės įgyvendinimo dalis, t. y. ar toks reikalavimas garantui buvo pareikštas tokią teisę turinčio asmens, ir teismas negalėtų spręsti klausimų, ar rangovė pažeidė sutartį, ar jai sutartinius įsipareigojimus įvykdyti sutrukdė nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, kokia žala kilo dėl sutarties pažeidimo, nes tai reikštų išėjimą už bylos nagrinėjimo ribų, civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Mefaci“ pareikštas ieškinio reikalavimas pripažinti Administracijos 2025-10-30 reikalavimą išmokėti draudimo sumą pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą neteisėtu negali būti savarankišku reikalavimu teisme, nes jo patenkinimas nesukeltų ieškovei jos pageidaujamų materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi būtų vertinama tik formalioji šios priemonės įgyvendinimo dalis, t. y. ar reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas teisę turinčio asmens.
7.2. Pažymėjo, kad tiek LAT nagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje siekiama paneigti naudos gavėjo teisę kreiptis dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo panaudojimo, todėl abiejų bylų ratio decidendi sutampa, ir remiantis kasacinio teismo praktika, nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta.
8. Ieškovė UAB “Mefaci“ 2026-04-28 pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu nutraukti bylą ir prašė jį atmesti.
8.1. Nurodė, kad kasacinio teismo nutartimi c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026 negali būti remiamasi, nes garantija buvo išduota ne AB „Lietuvos draudimas“, garantija buvo siekia užtikrinti ne dalyvio pasiūlymą pirkime, bet sudarytos rangos sutarties vykdymą, reikalavimas buvo reiškiamas ne laidavimo draudimo sutarties, o garantijos (kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės) pagrindu.
8.2. Ieškovės materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi egzistuoja, nes jei trečiasis asmuo išmokėtų atsakovei jos reikalaujamą 69 000 Eur draudimo išmoką, jis įgytų atgręžtinio (regresinio) reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu, o tą jis gali padaryti tik jei įvykis laikytinas draudžiamuoju ir tik naudos gavėjui įrodžius jo patirtus nuostolius.
8.3. Ieškovė prašė reikalavimą draudikui pripažinti ne tik neteisėtu, bet ir nevykdytinu.
9. Ieškovė UAB „Mefaci“ 2026-04-30 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris iš esmės savo pagrindu (faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis) identiškas pradiniam ir vėliau tikslintam ieškovės ieškiniui, tačiau kuriame ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“, prašydama uždrausti jai išmokėti draudimo išmoką pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai, atitinkamai pakeitė AB „Lietuvos draudimas“ procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovės.
Patikslintą ieškinį atsisakytina priimti.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Mefaci“ 2026-04-30 pateiktame patikslintame ieškinyje (DOK-15522) pareiškė naują ieškinio reikalavimą – uždrausti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo išmoką Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal 2025-09-30 išduotą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, tačiau būtent šio, ankščiau teismui dar 2025-11-17 teiktame pirminiame ieškinyje (CPK-1314) buvusio pareikšto atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimo pati ieškovė, būdama atstovaujama kvalifikuoto ir profesionalaus teisininko – advokato, susipažinusi tiek su abejų atsakovių atsiliepimais, tiek kitais paruošiamaisiais dokumentais (pateikusi dubliką, susipažinusi su atsakovių triplikais), jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai ir teismui paskyrus bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, savo 2026-03-13 pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-9097) pati atsisakė, pasilikdama tik ties ieškinio reikalavimu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai pripažinti jos reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo sumą pagal minėtą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą neteisėtu, nepagrįstu ir nevykdytinu, o tuo pačiu ir pakeisdama AB „Lietuvos draudimas“ procesinę padėtį iš atsakovės (kuriai ankščiau buvo pareikštas tiesioginis ieškinio reikalavimas) į trečiojo asmens (kuriam atitinkamai jokie tiesioginiai ieškinio reikalavimai nebereiškiami). Teismas 2026-03-16 nutartimi, be kita ko, priėmė ieškovės UAB „Mefaci“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ uždrausti išmokėti draudimo išmoką pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo, jos ieškovė CPK nustatyta tvarka neskundė.
12. Tokiu būdu esant įsiteisėjusiai teismo 2026-03-16 nutarčiai priimti ieškovės UAB „Mefaci“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl uždraudimo jai išmokėti draudimo sumą pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, toks ieškinio reikalavimas, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 294 straipsnio 2 dalimi, negali būti vėl reiškiamas iš naujo (2026-04-30 patikslintame ieškinyje), o vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu tokį reikalavimą teismas turi atsisakyti priimti.
13. Nors minėtu 2026-04-30 patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat pareiškė ir iki tol nebuvusį reikalavimą pripažinti patį įvykį pagal 2025-09-30 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą nedraudžiamuoju, tačiau dėl žemiau šioje byloje nurodytų aplinkybių ir argumentų, toks reikalavimas kartu su ieškinyje pareikštu reikalavimu pripažinti atsakovės Administracijos reikalavimą išmokėti draudimo sumą pagal pasiūlymo laidavimo draudimo raštą neteisėtu ir negaliojančiu, negali būti savarankiško ieškinio dalyku, kadangi jo patenkinimas savaime nesukeltų ieškovei materialinių teisinių padarinių, todėl ir šioje dalyje egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Civilinė byla nutrauktina.
14. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-453/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-259-969/2019; 2023 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-48-684/2023 ir kt.).
15. CPK
293 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
16. Ieškovė UAB „Mefaci“ 2026-03-13 pateiktu jau paskyrus bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje ir teismo priimtu patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025-10-30 raštu pareikštą reikalavimą draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo sumą / išmoką pagal 2025-09-30 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą neteisėtu, nepagrįstu ir nevykdytinu, teigdama, jog nepaisant to, kad buvo pateikusi pasiūlymą atsakovės Administracijos vykdytame supaprastintame viešajame pirkime „Vaišvydavos parko, Kaune, sutvarkymo ir naujų inžinerinių statinių (takų, aikštelių) statybos darbai“, kurio nepatikslino ir nepagrindė pagal perkančiosios organizacijos prašymą per nustatytą terminą ir kuris 2025-10-16 sprendimu buvo atmestas, perkančioji organizacija 2025-10-30 raštu nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su reikalavimu išmokėti 69 000 Eur dydžio draudimo sumą pagal draudiko išduotą 2025-09-30 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia paneigti kokius nors savo neteisėtus veiksmus, kurios tapo pagrindu perkančiajai organizacijai pasinaudoti ieškovės viešajame pirkime pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone – pasiūlymo laidavimo draudimu, teigdama, jog jokių pažeidimų iš savo pusės viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu nepadarė, būtent perkančioji organizacija elgėsi neteisėtai, ir nepatyrusi jokių realių turtinių nuostolių, negali tikėtis draudimo išmokos išmokėjimo.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, įskaitant ir naujausią bei aktualiausią jo praktiką, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 17 d. nutartyje c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026, iš dalies pakeitusioje iki tol egzistavusią praktiką, išaiškinta, jog ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama paneigti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, iš esmės nėra nukreiptas į subjektinės teisės pripažinimą, pakeitimą ar gynimą; tokiu reikalavimu prašoma nustatyti tik faktinę aplinkybę, paneigiančią galimus neteisėtus veiksmus, tačiau toks fakto nustatymas savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, dėl to toks ieškovo ieškinio reikalavimas nelaikytinas tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu.
18. Aukščiau nurodytoje nutartyje, kurioje ieškovai (viešajame pirkime dalyvavę ir pirkimą laimėję tiekėjai / tiekėjo dalyviai, su kuriais buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis) kaip tik ir buvo pareiškę ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės – perkančiosios organizacijos / užsakovės reikalavimą draudimo bendrovei išmokėti ieškovių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonėje – garantijoje - nurodytą sumą, kasacinis teismas išaiškino, kad ieškiniu ginčijant reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą sumą, iš esmės siekiama užkirsti kelią atsakovei atlikti veiksmus – įgyvendinti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę (garantiją); nors asmuo gali pasinaudoti tokiu civilinėje teisėje įtvirtintu teisių gynimo būdu kaip užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys, CK 1.138 straipsnio 3 punktas), tačiau šis teisių gynimo būdas siejamas su specialiomis įgyvendinimo sąlygomis. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Ginčijamu reikalavimu atsakovė kreipėsi į garantą dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo; šis reikalavimas nėra neteisėtas, nes rangovas, pateikdamas užsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kartu prisiima ir riziką, kad užsakovas pasinaudos ja nepagrįstai ar egzistuojant šalių ginčui dėl sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo. Tačiau tokiu atveju, kilus ginčui tarp užsakovo ir rangovo, rangovo interesai ginami ne sprendžiant dėl užsakovo pateikto reikalavimo vykdyti garantiją teisėtumo, bet užtikrinant jo teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo, jei vėliau būtų nustatyta, kad užsakovas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone pasinaudojo nepagrįstai.
19. Aukščiau nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – yra susijęs su subjektinės teisės konstatavimu ir sukelia asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovės ne reikalauja joms pripažinti kokią nors teisę, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą, o prašo pripažinti juridinį faktą – kad atsakovė neįgijo teisės į sutarties įvykdymo užtikrinimą (garantiją) konkrečiu momentu, t. y. kad neatsirado jos teisė reikalauti išmokėti garantijoje nustatytą sumą. Visgi, toks ieškovių reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių nevykdytina garantija, yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, jog egzistavo faktinės aplinkybės, užkertančios kelią atsakovei pasinaudoti garantija. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovių teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jų teisių bei pareigų apimties. Ieškovių ieškinyje nurodyti argumentai ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė –sutarties pažeidimo nebuvimas – galėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl ieškovių civilinės atsakomybės pagal rangos sutartį ir galėtų sudaryti atsikirtimų į tokį reikalavimą pagrindą, tačiau jie nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovių ieškinio reikalavimas tokia forma, kaip jis yra suformuluotas, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl egzistuoja pagrindas civilinę bylą pagal ieškovių suformuluotą ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad tiek šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mefaci“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026:
- ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, perkančiajai organizacijai siekiant pasinaudoti pirkime pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikta, trečiojo asmens išduota tam tikrų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (nagrinėjamos bylos atveju – pasiūlymo galiojimo užtikrinimo laidavimu, minėtos kasacinės bylos atveju – viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija);
- ieškovo - tiekėjo ginčijamas ir ieškiniu yra tik prašomas pripažinti neteisėtu, nepagrįstu ir negaliojančiu / nevykdytinu perkančiosios organizacijos raštu pareikštas tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę pateikusiam asmeniui (nagrinėjamos bylos atveju – draudikui, kasacinės bylos atveju – garantui) reikalavimas dėl atitinkamos sumos išmokėjimo, t. y. kvestionuojami perkančiosios organizacijos atlikti pirminiai veiksmai, siekiant pasinaudoti tiekėjo, galimai pažeidusio prievolę, viešajame pirkime pateikta tam tikrų savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemone, pareiškiant reikalavimą tą užtikrinimo priemonę pateikusiam subjektui, tuo pačiu nereiškiant jokių kitų papildomų reikalavimų,
teismas mano nagrinėjamoje byloje esant pagrindą, kaip teismo precedentu, remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2023-03-17 nutartyje c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026 ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mefaci“ ieškinį atsakovei Administracijai, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės kreipimąsi / reikalavimą išmokėti jai draudimo išmoką neteisėtu ir negaliojančiu bei nevykdytinu, nutraukti, kadangi tokio reikalavimo išsprendimas pats savaime nesukeltų ieškovei jokių realių materialinių teisinių padarinių.
21. Teismo nuomone, realius materialinius teisinius padarinius nagrinėjamoje situacijoje ieškovei galėtų sukelti bei tinkamu civilinių teisių gynimo būdu galėtų būti pavyzdžiui, reikalavimas pripažinti AB „Lietuvos draudimas“ sprendimą laikyti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti naudos gavėjui (šiuo atveju – Adminsitracijai) atitinkamą draudimo išmoką neteisėtu / negaliojančiu ar/ir reikalavimas pripažinti draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą regresinį (atgręžtinį) reikalavimą ieškovei UAB „Mefaci“ dėl naudos gavėjui (KMSA) išmokėtos draudimo sumos priteisimo neteisėtu ir pan., juo labiau, kad pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jos materialinis suinteresuotumas nagrinėjamu atveju ir pasireiškia būtent tuo, kad jeigu AB „Lietuvos draudimas“ ateityje išmokėtų Administracijai draudimo išmoką, jis įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę šios sumos reikalauti iš pačios ieškovės.
22. Sprendžiamo klausimo kontekste itin svarbu pažymėti, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kai patvirtino atsakovė KMSA ir nurodė pats trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, šiuo metu laidavimo draudimo raštą pateikusi AB „Lietuvos draudimas“ net nėra priėmusi jokio sprendimo dėl Administracijos jai 2025-10-30 raštu pareikšto reikalavimo, t. y. nėra įvykio pripažinusi nei draudžiamuoju, nei nedraudžiamuoju, apskritai nėra išmokėjusi Administracijai pagal laidavimo draudimo raštą / liudijimą jokios draudimo išmokos ir juo labiau, nėra pareiškusi ieškovei UAB „Mefaci“ jokio (atgręžtinio) reikalavimo sumokėti / kompensuoti galimai Administracijai išmokėtas draudimo išmokos sumas / jų dalį. Šioje situacijoje gali susiklostyti ir situacija, kad pati AB „Lietuvos draudimas“ ateityje priims sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir neišmokėti Administracijai draudimo išmokos ar išmokėti mažesnę, nei prašoma, išmoką, ir tuomet jau atsakovė – Administracija turės / norės imtis teisinių priemonių apginti galimai savo pažeistas teises gauti draudimo sumą / jos dalį. Visa tai tik papildomai patvirtina aukščiau teismo daromą išvadą dėl šiuo metu byloje ieškovės UAB „Mefaci“ pareikšto ieškinio reikalavimo vien tik pripažinti patį Administracijos kreipimąsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo neteisėtu ir atitinkamai nevykdytinu, kaip savarankiško ieškinio reikalavimo, negalimumo.
23. Ieškovės UAB „Mefaci“ teiginiai, kad aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026 negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje dėl to, kad toje byloje buvo kalbama apie kitą prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę – garantiją, o ją pateikusi buvo kita draudimo / finansų bendrovė, nepagrįsti, kadangi teismo precedento taikymui nėra būtinas preciziškai identiškas faktinių aplinkybių buvimas. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi ne tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios, tačiau ir kurie buvo sukurti labai panašiose bylose (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent atsižvelgdama į minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2026-03-17 nutartyje c. b. Nr. e3K-7-35-421/2026, atsakovei Administracijai pateikus teismui prašymą nutraukti bylą, pati ieškovė UAB „Mefaci“ suskubo 2026-04-30 pateikti teismui patikslintą ieškinį (jo 2 punkte expresis verbis nurodydama, jog atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo suformuotus išaiškinimus, teikia šį patikslintą ieškinį), kuriame vėlgi iš naujo pareiškė reikalavimą betarpiškai AB „Lietuvos draudimas“ uždrausti išmokėti draudimo išmoką atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą pasiūlymo laidavimo galiojimo užtikrinimo raštą (kurio ankščiau pati buvo atsisakiusi), tokiu būdu norėdama „sustiprinti“ ir vėl „padaryti“ ieškinio reikalavimus galinčiais būti savarankiško teismo proceso dalyku.
25. Pagaliau, ir tai, kad ieškovė UAB „Mefaci“ prašė pripažinti atsakovės Administracijos reikalavimą draudimo bendrovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo ne tik neteisėtu ir nepagrįstu, bet ir nevykdytinu, nepaneigia aukščiau teismo daromų išvadų dėl tokio reikalavimo negalėjimo būti savarankiško ieškinio dalyku, kadangi toks „nevykdytinumo“ reikalavimas laikytinas išvestiniu ir tiesiogiai išplaukiančiu būtent iš „neteisėtumo“ ir „nepagrįstumo“ reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Nutraukus bylą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovei UAB „Mefaci“ grąžintinas už ieškinį sumokėtas 1 317 Eur žyminis mokestis.
27. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovės UAB „Mefaci“ procese patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlygintinos, kadangi visos šios išlaidos susidarė būtent dėl pačios ieškovės apsisprendimo pareikšti teismui ieškinį (įskaitant pirminį ir vėliau tikslintą, atsisakant tam tikro reikalavimo), kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir negali būti savarankiško teismo proceso dalyku.
28. Atsakovė KMSA ir AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 4 p., 293 str. 1 d. 1 p., 4 p., 290 str.,
n u t a r ė:
Ieškovės UAB „Mefaci“ 2026-04-30 pateiktą patikslintą ieškinį (DOK-15522) atsisakyti priimti.
Civilinę bylą nutraukti.
Atšaukti paskirtą 2026 m. gegužės 7 d. 9.00 val. žodinį teismo posėdį.
Grąžinti ieškovei UAB „Mefaci“ (kodas – 305595416) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 1317 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko