Administracinė byla Nr. eAS-450-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00911-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir Seniūnė, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl pareiškime pateikti prašymo „Prašau imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų“.

Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 24 d. su pareiškimu kreipėsi į Seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad savaitgaliais dėl keliamo triukšmo atliekant remonto darbus negalėjo pailsėti. Prašė paaiškinti, ar Seniūnė, vykdydama savo funkcijas, tiria rašomus pareiškimus ir skundus, ar buvo nustatyti pažeidimai pagal pareiškėjos pareiškimus ir skundus, jei taip, kada ir kokie, jei ne, kodėl. Reikalavo nurodyti, kada bus baigti remonto darbai, kas šiuos darbus atlieka, koks triukšmo lygis yra leistinas, ar tikrinamas triukšmo lygis, jei ne, kodėl ir kas tai turi daryti. Taip pat prašė imtis veiksmų, kad pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėja teigė, kad pareiškimą pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu 2024 m. vasario 24 d. Atitinkamai 2024 m vasario 26 d. ji gavo pranešimą, kad jos prašymas gautas.

Pareiškėja nurodė, kad jos pareiškimas Seniūnei buvo įteiktas, tačiau administracinio sprendimo, t. y. atsakymo į pareiškime pateiktą prašymą „Prašau imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų“ – Seniūnė iki šiol nepateikė.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra gautos trys bylos pagal pareiškėjos skundus Seniūnei dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas vertino, kad įvardytose bylose pareiškėjos skundo reikalavimai yra tie patys kaip ir nagrinėjamoje byloje  – įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. pareiškimą, ginčo šalys yra tos pačios, todėl teismo žinioje jau yra byla yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.

III.

Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi skiriasi šios bylos ir teismo nurodytose bylose skundų dalykai, t. y. skunduose suformuluoti atskiri (individualūs) materialiniai teisiniai reikalavimai. Nors teismo nurodytose administracinėse bylose skundo reikalavimai kildinami iš to paties pareiškėjos pareiškimo, tačiau teismui pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą nustatęs, kad teismo žinioje yra trys administracinės bylos:
Nr. eI2-10801-331/2024, Nr. eI2-10786-473/2024 ir Nr. eI2-8644-641/2024 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismo nurodytose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi skundo dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d.,
ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių
pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, yra akcentavęs, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-702-624/2020). Teismas, atsisakydamas priimti skundą pagal
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2020).

Bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017; 
2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2023).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus. Iš pareiškėjos skundo argumentų seka, kad būtent vilkinimas priimti sprendimą dėl prašymo sudaro šios bylos esmę. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo „Prašau imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų“.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad:

1.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. gegužės 27 d. buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-10801-331/2024 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m.
vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Koks triukšmo lygis yra leistinas?“. Ši administracinė byla yra nagrinėjama;

2.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. gegužės 30 d. buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-10786-473/2024 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus „Kada bus baigti (duomenys neskelbtini) remonto darbai? Kas šiuos darbus atlieka?“. Ši administracinė byla yra nagrinėjama.

Įvertinusi administracinėse bylose Nr. eI2-10801-331/2024 bei Nr. eI2-10786-473/2024 priimtus nagrinėti pareiškėjos skundų reikalavimus ir nagrinėjamoje byloje suformuluotą skundo reikalavimą, pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pagrįstai sprendė, jog tiek šio skundo, tiek teisme jau iškeltose administracinėse bylose eI2-10801-331/2024 bei Nr. eI2-10786-473/2024 nagrinėjamų skundų dalykas ir pagrindas yra tie patys – vilkinimas atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 24 d. paklausimą, ginčo šalys yra tos pačios. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ginčo reikalavimais iš esmės siekia tapačių teisinių pasekmių – kad būtų išnagrinėtas jos 2024 m. vasario 24 d. paklausimas ir pateikti atsakymai į visus jos paklausime nurodytus klausimus, ginčo šalys yra tos pačios. Tai, kad pareiškėjos skundų reikalavimų formuluotės lingvistiškai skiriasi, nesuteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėse bylose
Nr. eI2-10801-331/2024 bei Nr. eI2-10786-473/2024 ginčas kilo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinėje byloje buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos prašymas nėra tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ričardas Piličiauskas

        Dalia Višinskienė