Civilinė byla Nr. e2A-1007-260/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-28-00023-2017-0

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.10.2.4; 2.6.26.;  3.3.1.14.; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velum maris“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oqema“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-19-802/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velum maris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Overlak“ (dabartinis įmonės pavadinimas - UAB „Oqema“) dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Overlack“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Velum maris“ dėl žalos atlyginimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje ADB ,,Gjensidige“ ir Baltarusijos įmonė atviroji akcinė bendrovė ,,Vitebskoblavtotrans“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Velum maris“ 2017 m. sausio 2 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė jai iš atsakovės UAB „Overlak“ (2017-12-14 pavadinimas pakeistas į „Oquema“) priteisti         13211,25 Eur skolą, 56,45 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal susitarimą su atsakove vykdė  tarptautinius krovinių pervežimus, maršrutu Diurenas (Vokietija) – Klaipėda (Lietuva) – Minskas (Baltarusija), tank-konteineriuse (cisternose) pervežė skystą chemijos produktą (duomenys neskelbtini),  kroviniai trimis vežimais gavėjui buvo pristatyti 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. Ieškovė 2016-10-31 ir 2016-11-14 išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui šešias sąskaitas. Pagal jas atsakovė privalėjo iki 2016-11-30 ir 2016-12-14 sumokėti ieškovei iš viso 13 211, 25 Eur, tačiau to nepadarė.

2.       Atsakovė UAB „Overlak“ 2017 m. vasario 2 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė krovinio pervežimo sutartį, jos veiksmai lėmė tai, kad  dalis krovinio gavėjui buvo pristatyta pavėluotai, taip pat dalis krovinio buvo sugadinta. Vadovaujantis CK 6.205 str. laikytina, kad krovinio vežimo sutartis yra neįvykdyta, o atsakovė neturi jokios pareigos apmokėti ieškovės pateiktų PVM sąskaitų. Priešingai, vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 1 d., atsakovė turi pagrindą civilinėje byloje ieškovui pareikšti priešieškinį. Taip pat atsiliepime atsakovė nurodė, jog visų trijų krovinio vežimų kaina pagal 2016 m. rugsėjo 22 – 27 d. ieškovės ir atsakovės sulygtą susitarimą būtų lygi 8 700,00 Eur, neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio ir papildomų išlaidų, t. y. muitinės mokesčių. Įskaičiavus nurodytus mokesčius viso krovinio pervežimo kaina lygi 9 987,00 Eur. Tačiau keturiose iš ieškovės pateiktų sąskaitų papildomai yra nurodyta šildymo paslauga ir šios paslaugos kaina, nors nei šalys dėl krovinio šildymo paslaugos, kaip teikiamos papildomai ir apmokamos atsakovės lėšomis, nesitarė. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose nurodyta suma už visą krovinio pervežimą yra 3 224,25 Eur didesnė nei buvo tartasi, todėl atsakovė ieškovės pateiktų sąskaitų, kuriose ieškovė nurodo papildomą krovinio šildymo paslaugą, apmokėti nesutinka.

3.       Atsakovė  UAB „Overlak“ 2017 m. balandžio 3 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš ieškovės 45998,10 Eur patirtus nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 907 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė, vykdydama pagal 2016 m. rugsėjo 22-27 d. susitarimą krovinio tarptautiniu maršrutu Diurenas (Vokietija) – Klaipėda (Lietuva) - Minskas (Baltarusija) pervežimą, būdama skystų krovinių pervežimų profesionalė, privalėjo įvertinti kokią krovinio pervežimo įrangą pasitelkti, kad krovinys į išsikrovimo vietą būtų pristatytas tinkamos krovinio iškrovimui temperatūros ir būtų galima krovinį saugiai iškrauti. Tačiau 2016 m. spalio 19 d. ieškovė atvyko su kroviniu (viena cisterna iš trijų) į iškrovimo vietą Minske (Baltarusijoje) neturėdama tinkamos įrangos skysto krovinio iškrovimui. Be to, kaip paaiškėjo vėliau, ieškovei krovinį prireikė šildyti, nes cisterna, kuria buvo gabentas krovinys, nebuvo sukomplektuota su įranga, skirta pašildyti krovinį vežimo metu. Ieškovė 2016 m. spalio 22 – 23 d. šildė krovinį, tačiau iš anksto gavėjo nurodytų bei atsakovės siųstų instrukcijų nesilaikė,  t. y. šildė krovinį garais, kas buvo neleistina, o be to ir žymiai aukštesnėje temperatūroje  nei buvo leidžiama. Dėl tokių ieškovės nerūpestingų ir kaltų veiksmų krovinys buvo visiškai sugadintas. Atsakovė paskaičiavo, kad jos patirtus nuostolius sudaro : 1) sugadinto krovinio vertė, vadovaujantis krovinio įsigijimo dokumentu, t. y. 2016 m. spalio 6 d. produkto gamintojo išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei apmokėjimo už krovinį dokumentu – 19 950,66 Eur; 2) sugadinto krovinio pervežimo maršrutu Diurenas (Vokietija) – Klaipėda (Lietuva) – Minskas (Baltarusija) kaštai, neįskaičiavus papildomos krovinio šildymo paslaugos – 2 900,00 Eur;  3) gavėjo patirti nuostoliai : a) 1510,19 Eur muito mokesčiai; b) 4948,77 Eur PVM mokestis; c) 50,00 Eur dokumentu pildymo išlaidos; d) 1937,16 Eur muitinės kainos korekcija; e) 768,00 Eur statinių vertė, kuriuos atsakovė padengė; 4) sugadinto krovinio grąžinimo į utilizavimo įmonę kaštai, paskaičiuoti pagal 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaitas faktūras bei apmokėti atsakovės – 1 357,50 Eur; 5) sugadinto krovinio utilizavimo kaštai, kuriuos atsakovė apmokės gamintojui pagal 2017 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  – 9292,80 Eur; 6) atsakovės negautos pajamos, paskaičiuotos gavus skirtumą tarp sumos, nurodytos krovinio įsigijimo dokumente ir sumos, už kurią atsakovas ketino krovinį parduoti gavėjui – 3 283,02 Eur. Viso ieškovė patyrė 45998,10 Eur nuostolius, kuriuos privalo jai atlyginti ieškovė.

4.       Ieškovė UAB „Velum maris“ 2017 m. balandžio 25 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Jame prašė atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir krovinį, net be krovinio pašildymo įrangos, pristatė tinkamos krovinio išsikrovimui temperatūros. Tai reiškia, jog priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė įvertino, kokią krovinio pervežimo įrangą pasitelkti, kad krovinys į išsikrovimo vietą būtų pristatytas tinkamos krovinio išsikrovimui temperatūros. Ieškovės profesionalumą bei atsakingumą patvirtina ir tai, kad krovinys (produktas) kitais dviem vežimais taip pat buvo pristatytas tinkamos temperatūros išsikrovimui be pervežimo įrangos, skirtos krovinį pašildyti savaiminiu būdu. Tokios įrangos naudojimo atsakovė neužsakė nei su pirmuoju, nei su kitais dviem vežimais. Todėl kalbėti, jog ieškovė aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė atsakovės užsakymą pristatyti krovinį tinkamos temperatūros, neįvertinęs kokią įrangą reikėtų pasitelkti tinkamos produkto temperatūros palaikymui, nėra jokio pagrindo. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad ieškovė privalėjo numatyti, kokia įranga reikalinga krovinio iškrovimui. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau - CMR konvencija) nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo – atsakomybė vežėjui dėl krovinio iškrovimo tinkamo įgyvendinimo, netaikoma. Susitardamos dėl pervežimo ieškovė su atsakove neaptarė krovinio iškrovimo sąlygų, o nesant užsakyme įtvirtintų vežėjo pareigų, susijusių su krovinio iškrovimu įgyvendinimo, vežėjas neprivalėjo pasirūpinti įranga, reikalinga krovinio iškrovimui, todėl jam negali kilti ir CMR konvencijoje numatyta atsakomybė. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė jai laiku nesuteikė krovinio šildymo instrukcijų. Ieškovė vertina, kad konkrečiu atveju negalioja CMR konvencijos 17 str. 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcija, kadangi krovinio gavėjas SP Belita OOO 2016-10-19 priėmė krovinį, neįvertinęs kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo. CMR konvencijos 30 str. 1 dalis nustato, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per  7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Krovinio gavėjas 2016-10-19 krovinį priėmė  ir pasirašė CMR važtaraštyje, nedarydamas jokios žymos CMR važtaraštyje dėl krovinio būklės ir (ar) temperatūros netinkamumo. Kadangi per CMR konvencijos 30 str. 1 dalyje nustatytą laikotarpį ieškovei nebuvo pareikšta pretenzija dėl krovinio sugadinimo, reiškia, jog įsigaliojo šiame straipsnyje nustatyta prezumpcija, kad krovinys nebuvo sugadintas vežimo metu ir gavėjui perduotas tinkamos būklės, kokia nurodyta važtaraštyje (šiuo atveju, be trūkumų), todėl nustoja galioti CMR konvencijos 17 str. 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcija. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė yra visiškai atsakinga atsakovei už žalą, nes jos veiksmai negali būti prilyginti tyčiniams veiksmams pagal CMR 29 str. 1 d., savo kaltės ieškovė niekada nepripažino. Taip pat, ieškovės nuomone, atsakovė nepagrindė patirtų nuostolių dydžio, nepagrįstai prašo 6 procentų dydžio metinių palūkanų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.  Marijampolės rajono apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Velum maris“ iš atsakovės UAB ,,Overlack“ 9987 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4253,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė atsakovei UAB ,,Overlack“ iš ieškovės UAB ,,Velum maris“ 32036,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos –
2017-01-03 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5833,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitose dalyse teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6.        Teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendime nurodė, kad nagrinėjant bylą nustatytos tokios reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei duomenis apie užsakymą, dėl krovinio –skysto chemijos produkto (duomenys neskelbtini) – pervežimo maršrutu Diurenas (Vokietija) - Klaipėda (Lietuva) – Minskas. Laiško priede atsakovė pateikė produkto (duomenys neskelbtini) saugos duomenų lapą (MSDS taisykles, angl. safety data sheet). 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovė, atsakydama į gautą laišką, atsakovei pateikė krovinio pervežimo (užsakymo įvykdymo) kainą, papildomai nurodė, kas į 2900 Eur vežimo kainą nėra įskaičiuota, tai yra papildomos išlaidos ir mokesčiai, kurie taip pat turės būti atlyginami: 75 Eur/TEU IMO priemoka, muitinės dokumentacijos tvarkymas, krovinio muitinėje prastovos ir krovinio pakrovimas (po 75 Eur už kiekvieną valandą, viršijančią 2 valandų limitą). 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovė paprašė ieškovės pateikti visus savo rekvizitus. Ieškovė juos pateikė bei paprašė atsiųsti pasikrovimų datas. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę kokiomis datomis galėtų vykti krovinio pakrovimas Vokietijoje. 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad nei ji, nei kolegos Vokietijoje nespės į pakrovimą, pasiūlė derinti kitas krovinių pakrovimo datas. 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė, elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei cisternos Canil tank nuotrauką, taip pat pateikė atsakovei informaciją apie kelto maršrutu Roterdamas (Olandija) - Klaipėda (Lietuva) grafiką ir trukmę. 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakovė dar kartą patvirtino, kad norėtų gauti pervežimo paslaugas tank - konteineriuose (cisternose), nurodė galimas krovinio pakrovimo datas (spalio mėn. 5, 12, 13, 26 ir 31 d.) ir pageidaujamas krovinio pristatymo datas - spalio 10-11 d., 17-18 d. dvi mašinos, paskutinė mašina gali būti pristatyta lapkričio 7-8 d.). Ieškovė, tą pačią dieną išsiuntė atsakovei sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 3 d. atsakovė elektroniniu paštu nurodė ieškovei asmens, atsakingo už pakrovimus Vokietijoje, kontaktus. 2016 m. spalio 7 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad pakrovimai patvirtinti spalio 12 ir 13 dienai, paprašė, kad jos partneriai susisiektų su krovinio siuntėju Vokietijoje. Ieškovė elektroniniu laišku patvirtino tokį susisiekimą. 2016 m. spalio 12 d. ieškovė pasikrovė krovinį Vokietijoje. 2016 m. spalio 14 d. krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą. Spalio 16 d. Klaipėdoje UAB „Kranto linija” krovinį nuo 9:50 iki 15:30 val. šildė garais. Spalio 19 d. ieškovė krovinį pristatė gavėjui Baltarusijoje SP Belita OOO. Pristatyto krovinio temperatūra buvo optimali iškrovimui, t. y. 20 laipsnių, tačiau gavėjas nustatė, kad atvykusi transporto priemonė nėra tinkamai sukomplektuota skysto krovinio iškrovimui, todėl krovinys negalėjo būti iškraunamas. Šias aplinkybes gavėjas užfiksavo surašydamas 2016 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą, apie tai jis informavo atsakovę, o atsakovė ieškovę. Gavėjas pasirašė CMR važtaraštyje apie krovinio gavimą ir tai patvirtino įmonės spaudu. Atsakovės vadovui pradėjus aiškintis dėl kokių priežasčių ieškovo automobilis atvyko nesukomplektuotas, ieškovė ėmėsi veiksmų, kad būtina krovinio iškrovimui įranga būtų pristatyta. Tą pačią dieną atsakovė telefonu informavo ieškovę, kad krovinio temperatūra krenta, todėl nebus galimybės jo išpilti. 2016 m. spalio 21 d. gavėjas užfiksavo, kad krovinio temperatūra netinkama išsikrovimui. Ieškovė ėmėsi ieškoti kur krovinį būtų galima pašildyti ir jos turimus kontaktus perdavė savo pasitelktam krovinio vežėjui. Tą pačią dieną atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę apie šildymo būdą, nurodydama, kad krovinio šildyti garu negalima. 2016 m. spalio 22-23 d. ieškovė krovinį pašildė nesivadovaudama 2016 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku atsakovės pateiktomis instrukcijomis, t. y. pašildė krovinį garu. 2016-10-24 pašildytas krovinys buvo pristatytas gavėjui ir iškrautas. 2016 m. spalio 25 d. gavėjas, atlikęs laboratorinius krovinio tyrimus, nustatė, kad krovinio cheminės savybės pakito ir krovinys tapo nebetinkamas naudojimui. 2016 m. spalio 26 d. ieškovė parengė garantinį raštą šildymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Kranto linija“, nurodydama pašildyti TK (duomenys neskelbtini) (antrąją cisterną) karštu vandeniu taip, kad temperatūra neviršytų 70 laipsnių, nuo faktinės temperatūros pašildyti iki 28 laipsnių (pastoviai pajudinant priekabą, kad krovinys susimaišytų ir šiltų tolygiai). 2016 m. spalio 26 d. ieškovė į Klaipėdą pristatė antrąją cisterna, kuri buvo pašildyta karštu 70 laipsnių vandeniu, pakeliant produkto temperatūrą iki 27 laipsnių, trečioji cisterna buvo pašildyta tokiu pat būdu. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog dėl sugadinto krovinio atsakovei padarytos žalos sureguliavimo, kurį atliks ieškovės draudimo brokeris, reikalinga oficiali atsakovės pretenzija. 2016 m. spalio 27 d. atsakovė atsiuntė ieškovei užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) jau įvykdytam pirmosios krovinio partijos vežimui, kurio grafoje „Komentarai“ buvo įrašas: „Esant būtinybei, produktą pašildyti, tai atlikti tik vandeniu ir ne daugiau kaip 70 laipsnių T“. Nurodyta, kad „Produktas privalo būti pristatytas ne žemesnės kaip 25 laipsnių temperatūros.“ Tą pačią dieną atsakovė elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė patikslintus užsakymus, ir skiltyje „Komentarai“ įrašė papildomą pastabą, kad „automobilis turi būti sukomplektuotas įranga produktui išpilti (žarna, jungiamosios dalys)“. 2016 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl pervežimo, kurioje nurodė, kad ieškovė pažeidė krovinio gabenimo ir laikymo instrukcijas (MSDS), nesilaikė produkto šildymo nurodymų, todėl gabenamas produktas buvo sugadintas dėl prasidėjusios hidrolizės reakcijos, kurią sukėlė perkaitimas, o esant tokiems produkto pakitimams, tolesnis produkto, kaip pagrindinės žaliavos kosmetikos priemonėms, panaudojimas neleistinas. 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovė į Klaipėdą pristatė trečiąją cisterna, o lapkričio 7 d. UAB „Kranto linija“ pradėjo jos šildymą karštu vandeniu. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei patikslintą pretenziją, kurioje nurodė dėl sugadinto krovinio patirtus nuostolius. 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsisakė tenkinti atsakovės pateiktą pretenziją ir atlyginti šios patirtus nuostolius. Sugadintas krovinys gavėjo buvo grąžintas atsakovei ir šios pervežtas gamintojui. Gamintojas pateikė atsakovei išvadą, jog sugadinto produkto perdirbti nėra galimybės, jis turės būti utilizuojamas. Sugadintas produktas (duomenys neskelbtini) buvo utilizuotas, atsakovė apmokėjo jo utilizavimo išlaidas.

7.        Spręsdamas ginčą teismas pripažino, kad pervežimo daliai, nuo to momento, kai ieškovė perėmė krovinį savo dispozicijon Klaipėdoje iki jo faktinio perdavimo gavėjui Baltarusijoje, taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Žala, dėl kurios byloje pareikštas priešieškinis, teismo vertinimu, buvo padaryta ieškovei perėmus krovinį savo dispozicijon Klaipėdos jūrų uoste iki krovinio perdavimo gavėjui Baltarusijoje. Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys elektroninių laiškų pagalba susitarė dėl pervežtino krovinio, pakrovimo ir iškrovimo vietų ir pervežimo kainos, t. y. susitarė dėl visų esminių vežimo sutarties sąlygų. Sutarties sudarymą patvirtina ir byloje esantys Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai. Todėl laikytina, jog tarp atsakovės UAB „Overlack“ (užsakovės) ir ieškovės UAB „Velum maris“ (vykdytojos) buvo sudaryta tarptautinio krovinio vežimo sutartis. Ieškovė šia sutartimi prisiėmė prievolę nugabenti tris krovinius į paskirties vietą ir gauti už atliktus pervežimus sutarto dydžio atlygį iš atsakovės. Nepaisant tos aplinkybės, kad krovinio važtaraštyje vežėju nurodytas kitas asmuo,
t. y. trečiasis asmuo RAB ,,Vitebskoblavtotrans“, apie kurio buvimą atsakovė (siuntėja) nebuvo informuota, būtent ieškovė laikytina vežėja atsakovės atžvilgiu CMR konvencijos prasme, kuri atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų (nagrinėjamu atveju trečiojo asmens byloje RAB ,,Vitebskoblavtotrans“), kurių paslaugomis vežimo procese ji naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jos įpareigojimus (CMR Konvencijos 3 straipsnis; CK 6.828 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad pagrįstai krovinio gavėjas, kaip nuostolių patyręs asmuo, savo pretenzijas reiškė krovinio siuntėjai – atsakovei, o pastaroji – ieškovei, kaip vežėjai.

8.        Spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti jai atlygį ir palūkanas už suteiktas vežimo paslaugas bei reikalavimo sumokėti už krovinio pašildymo paslaugą, teismas nurodė, kad šalys sudarė tarptautinio krovinio vežimo sutartį, pagal kurią vežėjas įsipareigojo siuntėjo jam perduotus tris krovinius nugabenti į paskirties punktą ir perduoti turinčiam teisę gauti krovinius asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, visi trys kroviniai buvo nugabenti ir perduoti gavėjui, tačiau atsakovė už atliktus pervežimus ieškovei nesumokėjo. Ieškovė atsakovei pateikė už pervežimus apmokėjimui 13211,25 Eur sumai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Tarp šalių nekilo ginčo dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų už pervežimus ir eksporto deklaracijas, dėl jų apmokėjimo termino, tačiau atsakovė nesutiko, kad šalys buvo susitarusios atskirai apmokėti pervežamo krovinio pašildymą, kas įtraukta į sąskaitas, ir už tai privalo mokėti atsakovė. Ieškovė įrodinėjo, kad dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą šalys susitarė žodžiu, atsakovė tai neigė. Teismas vertino, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą, atsakovė suprato, kad ši paslauga įeina į paskaičiuoto mokesčio už pervežimą sumą, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl 3224,25 Eur su PMV priteisimo, nenustačius CK 6.270 straipsnyje numatytų sąlygų, atsakovei yra nepagrįstas (CK 6.716, 6.720 straipsniai). Teismas sprendė, kad šalių sutartų vežimo paslaugų suma sudaro 9987 Eur, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas sumokėti sulygtą atlygį yra teisėtas (CK 6.200, 6.813 straipsniai), o esant pagrįstam reikalavimui dėl skolos priteisimo, ieškovė turi teisę reikalauti jai prievolės įvykdymą skatinančių palūkanų, kurių dydis, remiantis CK 6.210 straipsniu, yra 6 procentai. Kartu teismas pripažino, kad, ieškovei netinkamai vykdžius pareigą pervežti krovinius ir padarius žalą atsakovei, ši panaudojo savigynos priemonę – prievolės atsiskaityti vykdymo sustabdymą – pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 56,45 Eur palūkanų priteisimo, kurios ieškovės buvo paskaičiuotos dėl prievolės savalaikio neįvykdymo iki kreipimosi į teismą.

9.        Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti jai vežėjo padarytą žalą pagrįstumo, nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pervežant pirmąjį krovinį jis buvo sugadintas, teismui nekyla abejonių, kad krovinys buvo sugadintas perėmus keltu atplukdytą konteinerį ir autovežiu, su savaime pasikeliančia platforma, pradėjus jį vežti nuo Klaipėdos jūrų perkėlos iki to momento kai jis faktiškai buvo perduotas gavėjui Baltarusijoje. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai, laikytina, kad atsakomybė už žalą yra sutartinė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis. Byloje šalys skirtingai traktavo kiekvienos jų kaltę ir dėl ko nerado kilusio ginčo taikaus sprendimo būdo. Teismas pripažino įrodytu, kad išsikrovimui pas gavėją pirmasis krovinys 2016 m. spalio 19 d. buvo atvežtas tinkamos temperatūros, tačiau, kadangi vežėjas neturėjo iškrovimui reikalingų žarnų, krovinys negalėjo būti iškrautas. Kol ieškovė rūpinosi, kad būtų atvežtos žarnos, krovinys atšalo ir jo temperatūra tapo netinkama išpylimui, todėl jis turėjo būti pašildytas. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovė jos tinkamai neinformavo apie krovinį, nuo pat pradžių davė blogus nurodymus, kad esant reikalui šildyti reikia naudoti pigesnį būdą - garus, taigi pati atsakovė turi prisiimti kaltę dėl krovinio sugadinimo. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad ji jokių pareigų nuvežus krovinį nebeturi, o pareigą pasirūpinti krovinio iškrovimu išimtinai turi tik gavėjas, pažymėjo, kad vežto krovinio ypatumai (skystas chemijos produktas, kurio klampa išimtinai priklauso nuo jo temperatūrinio režimo) vežėjui neturint įrangos (tinkamai nesukomplektavus transporto priemonės), kurios pagalba vežtas krovinys gali būti iškrautas (išimtas) iš jo transporto priemonės, gavėjas neturi galimybės išpylimo, kaip iškrovimo veiksmo, atlikti, net jeigu tai ir būtų, kaip teigia ieškovė, gavėjo pareiga. Teismas pripažino, kad krovinys sugadintas buvo pervežimo nuo Klaipėdos jūrų uosto, tuomet kai vairuotojo buvo paimtas vežti keliais, iki jo faktinio perdavimo gavėjui metu. Tuo metu krovinys buvo šildomas du kartus: Klaipėdoje ir jau nuvežus jį gavėjui Baltarusijoje. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (specialisto išvadą), kad krovinys buvo sugadintas jau pirmo šildymo metu, kai buvo faktinėje vežėjo dispozicijoje. Atsakovė šią išvadą ginčijo, tačiau klaidingai manė, jog Klaipėdoje visi trys gabenti kroviniai buvo šildomi garais (garą naudojant ne kaip mediją karštam vandeniui paruošti, o tiesioginiam kontaktui su šildomu paviršiumi). Tuo tarpu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik pirmas krovinys Klaipėdoje buvo šildomas garais, kiti du buvo šildomi vandeniu. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas ir sprendė, kad krovinys buvo sugadintas jau pirmą kartą jį garais pašildžius Klaipėdoje, o jį kaitinant antrą kartą, įvertinus tą aplinkybę, jog pašildytas jis buvo vežamas iš Klaipėdos į Baltarusiją, todėl judėjo, autokatilitinė skylimo reakcija produkte vyko antrą kartą, galimai sugadinant dar didesnį jo kiekį, tačiau tas jokios reikšmės neturi, kadangi visas krovinys turėjo būti ir buvo utilizuotas. Teismas sprendė, kad nors gavėjas važtaraštyje ir atžymėjo apie krovinio gavimą vos atvykus automobiliui 2016-10-19 į gamyklos teritoriją, tačiau faktiškai disponuoti juo galėjo tik 2016-10-24, kai vežėjo automobilis buvo tinkamai sukomplektuotas ir krovinys pašildytas, sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį. Krovinio perdavimas vyksta tuo metu, kai krovinys iš vežėjo valdymo pereina į gavėjo kontroliuojamą valdymą. Toje pat byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-686/2017). Teismas pripažino, jog ieškovė netgi nesivadovavo atsakovės instrukcijomis dėl krovinio pašildymo, todėl krovinys buvo išimtinai ieškovės dispozicijoje, o gavėjui de facto perduotas tik po pašildymo, jau su iškrovimui būtinomis žarnomis ir tik nuo šio momento jis galėjo kroviniu disponuoti savo nuožiūra – pradėti jo iškrovimo darbus, kas ir buvo atlikta. Dėl nurodytos aplinkybės teismas sprendė, kad abiem krovinio šildymo atvejais jis buvo vežėjo dispozicijoje ir jo kontroliuojamas, todėl ir atsakomybė už kroviniui padarytą žalą, remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, tenka vežėjui, t. y. ieškovei.

10.        Nustatydamas ieškovės atsakovei padarytos žalos dydį, teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vežėjui praradus dalį arba visą krovinį, jis privalo atlyginti žalą siuntėjui, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nepateikta įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008). Atsakovė nurodė, kad dėl krovinio sugadinimo, jo pervežimo, atlikto jo reeksporto iš Baltarusijos Respublikos, transportavimo utilizavimui ir utilizavimo ji patyrė 45 998,10 Eur nuotolius, į šią sumą taip pat įskaičiavo ir 3 283,02 Eur negautas pajamas. Ieškovei nurodžius, kad net jei ir būtų nustatyta, jog dėl jos kaltės atsakovei padaryta žala, jai turėtų būti taikoma ribota atsakomybė, numatyta CMR konvencijos 23 straipsnyje, teismas paskaičiavo, kad priteistina už krovinį kompensacija pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį neturėtų viršyti 239 106,98 Eur, ir nurodė, kad atsakovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis galimos kompensacijos sumos neviršija. Teismas vertino, kad pagal byloje pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus 19 950,66 Eur sudaro krovinio, kuris buvo sugadintas, vertė; 2900 Eur sugadinto krovinio pervežimo kaštai; 9214,11 Eur atlyginta atsakovės krovinio gavėjui žala, patirta sumokant mokesčius savo valstybei bei pasirūpinant tara sugadinto krovinio sugražinimui; 1 357,50 Eur sugadinto krovinio grąžinimo į utilizavimo įmonę kaštai ir 9 292,80 Eur išlaidos už sugadinto krovinio utilizavimą, t. y. iš viso 42715,08 Eur. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti nei tuo, kad sugadintas krovinys buvo gražintas gamintojai, nei tuo, kad jis gamintojos buvo saugiai, laikantis įstatymų reikalavimų, utilizuotas, nei tuo, kad atsakovės pasirinktas žalos sumažinimo principas buvo maksimaliai išnaudojantis visas įmanomas galimybes (parduoti/perdirbti/nepavykus utilizuoti pigiausiu būdu) ir atliktas pačiomis minimaliausiomis sąnaudomis. Byloje nustačius, kad krovinys buvo sugadintas dėl ieškovės kaltės, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, viso 42715,08 Eur. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį šiuo atveju ieškovės kaltė yra preziumuojama. Jos forma (tyčia, neatsargumas), kaip ne kartą buvo pažymėta teismų praktikoje, jokios reikšmės neturi. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės 3 283, 02 Eur negautos pajamos, kurios yra netiesioginiai nuostoliai, iš ieškovės atsakovei nepriteistinos.

11.        Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl žalos atlyginimo, konstatavo, jog nors buvo nustatyta, kad dėl vežto krovinio sugadinimo yra ieškovės kaltė, tačiau aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju turi būti taikoma mišri atsakomybės forma. Teismo nuomone, tokia išvada seka iš vežto chemijos produkto ypatybių ir šalių bendrdarbiavimo pareigos nepakankamo vykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovė šio krovinio pardavimą vykdė ne pirmą kartą. Iki jo perdavimo vežti ieškovei, tarp atsakovės ir SP ,,Belita“ buvo susiklostę pastovūs prekybiniai santykiai, reguliuojami ilgalaike sutartimi, kurioje reikalavimas turėti išleidimo žarnas (netgi kompresorių, nors šis nėra būtinas), krovinį pristatyti tinkamos išpylimui temperatūros buvo atskirai aptartas ir buvo esmine sutarties sąlyga. Atsakovei buvo žinomos pervežamo produkto cheminės savybės, juolab, kad atsakovės įmonės vadovas – aukštos kvalifikacijos, turintis mokslų daktaro laipsnį chemijos srityje. Be to, bylos šalys pirmą kartą susitarė dėl tokio krovinio pervežimo, todėl, teismo nuomone, atsakovė turėjo šiam užsakymui teikti daugiau dėmesio, kiek įmanoma detaliau aptardama su vežėju krovinio pakrovimo/pervežimo/iškrovimo sąlygas, patikrinti ar ieškovė (nepaisant to, kad manė esant ją profesionalia vežėja) tinkamai išmano būtent šio krovinio šildymo ypatumus, juolab, kad dauguma pervežamų krovinių yra šildomi būtent garais ir toks šildymo būdas daugeliu atvejų yra galimas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad atsakovės nepakankamas dėmesio pirmam užsakymo vykdymui skyrimas taip pat prisidėjo prie to, kad pervežimo prievolė buvo įvykdyta netinkamai, o tai lemia CMR konvencijos 17 straipsnio 5 punkto taikymo atvejį. Tačiau, spręsdamas dėl atsakomybės paskirstymo šalims, teismas atsižvelgė į tai, kad pati krovinio vertė atsakovo patirtoje žaloje sudaro mažiau, nei pusę nuostolių sumos, kitą dalį žalos sudaro nuostoliai, kurių šalys, jeigu ieškovas būtų tinkamai bendradarbiavęs, galėjo išvengti arba juos sumažinti. Tai yra, teismas nustatė, kad ieškovei išreiškus poziciją, jog nuo šiol ji bendraus su atsakove tik raštu ir visiškai nebekontaktuojant su atsakove, neatsiliepiant į jos skambučius, nebuvo galimybės atlikti sugadinto krovinio reeksporto, ieškovei pačiai apsiėmus grąžinti krovinį atgal atsakovė būtų išvengusi užmokesčio už krovinio pervežimą gamintojui utilizavimui mokėjimo, gavėjui nebūtų tekę pirkti taros (statinių), kuriomis krovinys buvo grąžintas ir tokiu būdu būtų išvengta maždaug trečdalio, t. y. 10571,61 Eur, nuostolių atsiradimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šalių atsakomybė dėl kilusios žalos paskirstytina 75 procentai  ieškovei (42715,08 Eur x 75 proc. = 32036,31 Eur) ir 25 procentai atsakovei.

12.        Spręsdamas dėl atsakovės pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat pareikšto prašymo priteisti iš ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Tačiau CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis, kurias turi mokėti vežėjas, kai tenkinamas jam pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo. Vežėjo prievolė mokėti kompensacines palūkanas yra išvestinė ir atsiranda tada, kai vežėjas netinkamai įvykdo ar neįvykdo savo pagrindinės prievolės. Todėl, iš ieškovės atsakovei priteisus žalos atlyginimą, taip pat priteistinos kompensacinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos  teisiniai argumentai

13.       Apeliacinį skundą pateikusi  ieškovė UAB „Velum maris“ prašo  panaikinti  2018 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19-802/2018, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės 2017 m. sausio 2 d. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo pilna apimtimi, o atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. priešieškinį dėl žalos atlyginimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo atmesti pilna apimtimi, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

14.       Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai ieškinį patenkino tik iš dalies ir nepriteisė ieškovei reikalaujamų 3224,25 Eur už krovinio pašildymą. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai padaryta išvada, jog nėra nei vieno tiesioginio įrodymo ar netiesioginių įrodymų visumos, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad labiau tikėtina aplinkybe pripažintina ta, jog šalių susitarimas dėl papildomos krovinio pašildymo paslaugos buvo. Dar daugiau, net jei ir laikyti, kad minėto susitarimo nebuvo, ieškovė neginčijamai įrodė, kad pervežimo kainą padidinti, įtraukiant išlaidas už krovinio pašildymą vandeniu, buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį, t. y. tinkamai įvykdyti likusius du vežimus ir kad tai negalėjo būti numatyta vežimo sutarties sudarymo momentu.

14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai pareigą pasirūpinti krovinio iškrovimo įranga perkėlė vežėjui (ieškovei). Santykiai dėl pakrovimo ir iškrovimo nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Civilinėje byloje nenustatyta, jog minėtas susitarimas buvo. Todėl, nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo sąlygų, vežėjas nėra įpareigotas pasirūpinti krovinio iškrovimui skirta įranga, jis neprivalo aiškintis, ar krovinio iškrovimo įranga bus reikalinga ir pan., kadangi ši pareiga tenka išimtinai siuntėjui (atsakovei).

14.3. Skundžiama sprendimo dalimi visiškai nepagrįstai daroma prielaida, kad atsakovė apie pirmojo krovinio pašildymą Klaipėdos uoste nieko nežinojo, be to nemanė esant reikalui krovinį iš viso šildyti. Iš į bylą pateiktos įrodymų visumos matyti, kad atsakovei apie pirmąjį produkto (duomenys neskelbtini) pašildymą Klaipėdos uoste buvo žinoma ir būtent todėl ji nusprendė neberizikuoti ir pasiteirauti paties gamintojo dėl tikslių šio krovinio šildymo garais instrukcijų.

14.4. Teismas visiškai nepagrįstai pareigą pasirūpinti visa informacija apie vežamo krovinio savybes perkėlė vežėjui (ieškovei). Atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, kurį sąlygojo netinkamas produkto šildymo būdas, tenka išimtinai siuntėjui (atsakovei), kadangi būtent ji būdamas profesionaliu produkto (duomenys neskelbtini) tiekėju turėjo išmanyti galimus šio produkto šildymo būdus ir apie juos informuoti vežėją (ieškovę) arba įsitikinti, kad vežėjas (ieškovė) išmano šio produkto šildymo ypatumus. Civilinėje byloje nenustatyta, jog atsakovė, teikdama užsakymą, ieškovei nurodė, kad produkto (duomenys neskelbtini) tinkamas šildymo būdas – vandeniu.

14.5. Teismas netinkamai nustatė vežimo santykių pabaigos momentą. Pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdymui ir pasirašo važtaraštyje. Nuo parašo važtaraštyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad CMR važtaraštyje įrašas su gavėjo parašu dėl krovinio gavimo padarytas 2016-10-19.

14.6. Skundžiama sprendimo dalimi teismas visiškai nepagrįstai taikė mišrios atsakomybės formą (75/25), o už trečdalio, t. y. 10 571,61 Eur nuostolių atsiradimą, išimtinai atsakingu nustatė vien tik patį vežėją (ieškovę). Atsakovės (siuntėjo) aplaidumas neteikiant esminių nurodymų krovinio pervežimui, teikiant klaidingus nurodymus, vėliau juos dar keičiant net du kartus, ne tik, kad prisidėjo, bet iš esmės lėmė tai, kad krovinys buvo sugadintas, dėl to egzistuoja pagrindas ieškovę atleisti nuo atsakomybės ir taikyti CMR konvencijos 17 str. 2 dalį, o ne mišrią atsakomybės formą santykiu 75/25, ar juo labiau – visišką atsakomybę dalyje dėl 10 571,61 Eur nuostolių. Iš į bylą patektų įrodymų matyti, jog ne dėl ieškovės (vežėjo), bet dėl gavėjo pareigų pažeidimo bei susiklosčiusios verslo praktikos tarp atsakovės (siuntėjo) ir gavėjo, kai tik išpilsčius krovinį į statines yra atliekami produkto tyrimai, buvo prarasta galimybė grąžinti krovinį, t. y. padaryti reeksportą. Todėl už trečdalio, t. y. 10571,61 Eur nuostolių atsiradimą atsakingas yra gavėjas, o ne vežėjas.

15.       Apeliacinį skundą pateikusi atsakovė UAB „Oquema“ (buvusi UAB „Overlak“) prašo pakeisti dalį 2018-02-12 Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje
Nr. e2-19-802/2018 ir: 1) atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą dalyje dėl 3329,00 Eur sumos už netinkamai įvykdytą krovinio pervežimo paslaugą, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 6658,00 Eur sumos priteisimo; 2) tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 42715,08 Eur sumos priteisimo iš ieškovės už šios padarytą žalą ir nuostolius, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) atsakovės naudai priteisti visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas klaidingai sprendė dėl atsakomybės už krovinio sugadinimą tarp ieškovės ir atsakovės paskirstymo, dėl ieškovės atsakovei padarytų nuostolių ir iš atsakovės ieškovei priteistinų metinių palūkanų dydžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl priėmė ne visai pagrįstą, iš dalies neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti pakeistas.

16.       Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

16.1.                      CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog praradus krovinį ar jo dalį turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Kitaip tariant, CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta, jog tuo atveju jei krovinys sugadintas visiškai, žalą patyrusiam asmeniui vežėjas privalo kompensuoti visą kainą, kurią žalą patyręs asmuo sumokėjo vežėjui už pervežimą. Šiuo atveju Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė už visiškai dėl ieškovės kaltės sugadinto krovinio pervežimą reikalauja 3329,00 Eur. Atsakovės įsitikinimu, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, toks ieškovės reikalavimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų sugadinusi krovinio. Be to, CK 6.205 str. nustatyta, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Todėl ieškovei priteistina ne 9987,00 Eur (kuomet buvo įskaitytas ir užmokestis už sugadinto krovinio pervežimą), o 6658,00 Eur dydžio suma už du tinkamai įvykdytus krovinio partijos pervežimus.

16.2.                      Teismas sprendime be jokių konkrečių motyvų, prieštaraudamas pozicijai, kad už kroviniui padarytą žalą visiškai atsakinga ieškovė, pasisakė, jog šioje civilinėje byloje turi būti taikoma mišri atsakomybės forma, paskirstant ieškovei - 75, ir atsakovei  25 procentų dalis atsakomybės už sugadintą krovinį. Teismas motyvavo, kad atsakovė skyrė nepakankamai dėmesio užsakymo vykdymui, kas prisidėjo prie vežimo prievolės netinkamo įvykdymo. Byloje nagrinėjamu atveju, kaip aptarta CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, nei ieškovė neįrodinėjo, nei teismas sprendime nekonstatavo atsakovės kaltės dėl krovinio sugadinimo. Galiausiai nėra jokio pagrindo ir konstatuoti atsakovės kaltės dėl krovinio sugadinimo, t. y. atsižvelgtina ir į faktinį ieškovės elgesį kritiniu laiku gavus ieškovės nurodymus, kai ieškovė paprasčiausiai ignoravo atsakovės pateiktus nurodymus, laiku nesiėmė veiksmų, elgėsi aplaidžiai, nors žalos kroviniui realiai išvengti galėjo, kas tik patvirtina abejones, jog ieškovė kitaip elgtųsi net ir turėdama tuos pačius atsakovės nurodymus iki pradedant vykdyti krovinio pervežimą. Dėl to teismas sprendime neteisingai taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 ir 5 punktus bei CK 6.259 straipsnio 1 dalį, paskirstant ieškovei - 75, o atsakovei 25 procentų dalis atsakomybės už sugadintą krovinį. Atsakovė visiškai nesutinka su tokiu teismo sprendime nemotyvuotu ir neteisingai pritaikius materialinės teisės normas padarytu atsakomybės ieškovei ir atsakovei už sugadintą krovinį paskirstymu. Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškovė, dėl visiškos ieškovės kaltės, egzistuojant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovei padarytos žalos, turi prisiimti visą atsakomybę užsigadintą krovinį ir atsakovei atlyginti 42715,08 Eur žalą.

16.3.                      Teismas neteisingai nustatė atsakovei priteistinų palūkanų dydį. Atsakovė priešieškiniu reikšdama reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, prašė iš ieškovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovės atsakovei priteisus žalos atlyginimą, taip pat priteistinos kompensacinės 5 procentų dydžio (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis) metinės palūkanos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 pasisakyta, jog „specialieji teisės aktai gali nustatyti kitus kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžios momentus. Pavyzdžiui, pagal CMR konvenciją palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu yra pateikiama pretenzija, o jeigu tokios nebuvo - nuo ieškinio pareiškimo dienos (27 straipsnis). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis)“. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo, CMR konvencijos 27 straipsnyje nustatytos ne procesinės, o kompensuojamosios palūkanos. Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti būtent 6 procentų dydžio procesines, o ne CMR konvencijos 27 straipsnyje reglamentuotas 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už krovinio sugadinimą ar praradimą, kas remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra visiškai skirtingos sąvokos. Teismas, atsakovei priteisdamas 5 procentų palūkanas, t. y. sumažindamas šių dydį, vadovavosi ir pritaikė ne tas materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje taip pat turi būti pakeistas.

16.4.                      CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pasikeis tiek ieškovės, tiek atsakovės teismo sprendimu tenkintų reikalavimų apimtis, dėl ko proporcingai turi būti keičiama ir ginčo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija.

2.                      Atsakovė UAB „Oqema“ pateiktame atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės  UAB „Velum maris“ 2018 m. kovo 14 d. apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19-802/2018, atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir tenkinti atsakovės UAB „Oqema“ 2018 m. kovo 7 d. apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Oqema“ naudai iš Ieškovės UAB „Velum maris“ priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Oqema“ nurodė tokius argumentus:

18.1.                       Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad dėl krovinio pašildymo kainos šalys susitarė žodžiu. Atsakovė dar kartą  tvirtina, kad nei raštu, nei žodžiu jokių susitarimų dėl krovinio šildymo kainos ar konkrečių pašildymo vietų nebuvo. Atsakovė dar 2017-09-06 ieškovei pateikė krovinio saugos duomenų lapą (angl. material safety data sheet) (arba MSDS taisyklės) ir atskleidė esmines produkto (duomenys neskelbtini) (krovinio) savybes. Ieškovė pripažįsta, jog vadovaujantis MSDS taisyklėmis suprato, kad produkto (duomenys neskelbtini) išpylimas fiziškai įmanomas tik jam esant bent 20 laipsnių temperatūros pagal Celsijų, nes tik būdamas tokios temperatūros produktas įgyja pakankamai skystą būseną. Ieškovė 2017-09-07 atsakovei atsiuntė detalų krovinio pervežimo kainos paskaičiavimą, kuriame jokių krovinio šildymo paslaugos kaštų nenurodė. Pažymėtina, būtent ieškovė susiklosčiusiuose vežimo santykiuose organizavo krovinio pervežimą, numatė aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti papildomi kaštai, juos išdėstė raštu. Atsakovei atskleidus krovinio savybes profesionaliai skystų krovinių vežėjai, ši nenumatė, kad krovinį reikės šildyti. Kitaip tariant, pati ieškovė organizavo krovinio pervežimą taip, kad krovinio šildyti nereikėtų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bet kokiu atveju, vadovaujantis CK 6.813 str. 3 d. bei CK 6.720 str. 2 d., atsakovė privalo apmokėti sąskaitas už krovinio pašildymo paslaugą, suteiktą Klaipėdoje, kadangi, net jei ir nebuvo susitarta dėl konkrečios pašildymo paslaugos kainos, tokia paslauga buvo neišvengiama. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė,  organizuodama pervežimą, pirmiausia nesugebėjo numatyti, kad tokios paslaugos gali prireikti, nors atsakovė papildomai domėjosi ar iš ties pervežimo metu tokios paslaugos neprireiks, o numatydama krovinio pervežimo paslaugos kaštų paskaičiavimą, ieškovė net neįtraukė į savo pasiūlymą galimos krovinio pašildymo paslaugos (nebūtinai nurodant konkrečią kainą), nors akivaizdu, jog atsakovės pastebėjimus, kad tokia paslauga gali būti reikalinga, suprato. Todėl teismas sprendime pagrįstai darė išvadą, jog „nėra nei vieno tiesioginio įrodymo ar netiesioginių įrodymų visumos, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą.“

18.2.                       Nepagrįstai, atsakovės vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka, jog atsakomybę už krovinio iškrovimo įrangos neturėjimą, kas lėmė krovinio sugadinimą,  turi prisiimti būtent ieškovė. Ieškovė aiškino, kad iškrovimo įranga ji nepasirūpino vien tik dėl to, jog pati atsakovė nereikalavo iš ieškovės tokią įrangą turėti, todėl atsakovė laikytina kalta dėl krovinio sugadinimo. Tiek atsakovės, tiek teismo, tiek ir pačios ieškovės buvo pažymėta, jog būtent ieškovė yra profesionali skystų krovinių vežėja. Atsakovė šiuo atveju užsakė krovinio pervežimo paslaugą ne iš bet kokio vežėjo, bet iš vežėjo, kuris specializuojasi būtent skystų krovinių pervežime. Atsakovė neneigia, jog su krovinio gavėju yra sutarusi dėl krovinio iškrovimo įrangos, tačiau tai nei kiek neturi įtakos atsakovės pareigai pasirūpinti tinkamu ieškovės ar samdomų trečiųjų asmenų vežimo įrangos komplektavimu. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, jei ir užsakovas nenurodo, kad iškrovimo įrangą skystam kroviniui būtina turėti, profesionalus skystų krovinių vežėjas tokia jam elementaria ir įprasta bei išskirtinai su verslininko veikla siejama įranga pasirūpinti privalo vien dėl krovinio pervežimo metu galinčių kilti rizikų. Šiuo atveju, atsakovė, vadovaudamasi išdėstyta pozicija dėl ieškovės bendros pareigos visais atvejais turėti skysto krovinio iškrovimo įrangą, pažymi, kad atsakomybė dėl skystų krovinių įrangos (kompresoriaus ir žarnos), turėjimo tenka ieškovei, kaip profesionaliai skystų krovinių vežėjai, deklaravusiai savo profesionalumą viešai. Teismas sprendime visiškai aiškiai ir pagrįstai nurodė, jog ieškovė, priešingai nei atsakovė, visų pirma, kiek buvo reikalinga, nebuvo aktyvi domintis krovinio pervežimu, o atsakovė  neturėjo pagrindo kelti klausimų dėl ieškovės profesionalumo. Todėl visiškai sutiktina su teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiga pasirūpinti krovinio iškrovimo įranga tenka vežėjui (ieškovei).

18.3.                       Taip pat, atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad su atsakove neva nebuvo sutarusi dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo, todėl CMR konvencijai nereguliuojant pradinės ir galutinės krovinio vežimo procedūrų, ieškovė nėra atsakinga už krovinio pakrovimą ir iškrovimą. Kad ieškovė visiškai prisiėmė pareigą pakrauti bei iškrauti krovinį, patvirtina ir tokios aplinkybės: pirma, būtent ieškovė organizavo krovinio pervežimo įrangą (cisternas - tank tipo konteinerius) ir transporto priemonę, kitaip tariant, ieškovei buvo žinoma kokią krovinio pervežimo įrangą ji naudos, kokiu būdu į tokias cisternas krovinys kraunamas ir pan.; antra, ieškovė su 2016-09-12 elektroniniu laišku (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 1), 2016-09-15 el. laišku (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 3), 2016-09-27 elektroniniu laišku (ieškinio priedas Nr. 4.) ir 2016-10-07 elektroniniu laišku (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 6), atsakovei dėl krovinio pakrovimo tik nurodžius reikalingus kontaktus ir ne daugiau (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 4), patvirtino, kad krovinį krausis savarankiškai į tam tikrą konkretų konteinerį ir tam tikrą automobilį, t. y. ieškovė pati numatė, kad ne tik paims pakrautą konteinerį iš pakrovimo vietos tam tikru automobiliu, bet organizuos ir paties konteinerio pristatymą krovinio pakrovimui bei krovinio pakrovimą į jį; trečia, ieškovė, dar iki pradedant vykdyti krovinio pervežimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), kroviniui transportuoti užsakydama savaime pasikeliančią priekabą, patvirtino, kad būtent ieškovė krovinį ir iškraus; ketvirta, aplinkybės, jog faktinis krovinio vežėjas ieškovės nurodymu vyko iš ieškovės paimti krovinio iškrovimo įrangos, aiškiai patvirtina, jog ieškovė organizavo ne tik įrangos atvežimą į krovinio iškrovimo vietą, bet ir krovinio iškrovimą; penkta, ieškovės pasamdytas faktinis vežėjas, paimdamas atšalusį krovinį pašildyti, ir po šildymo krovinį iškraudamas, rūpinosi krovinio iškrovimu, krovinio gavėjo valioje nepaliko; šešta, ieškovė visas krovinio partijas gabeno jos užsakytose cisternose, todėl abejotina, kad ieškovė krovinio iškrovimą būtų patikėjusi gavėjui ar tuo labiau neapibrėžtam laikui būtų palikusi krovinio gabenimui naudojamą įrangą; septinta, jokių ginčų dėl krovinio iškrovimo pareigos ieškovė apskritai niekada nekėlė, o ieškovės pasamdytas faktinis vežėjas iškrovė visas tris vežtas krovinio partijas. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovė prisiėmė pareigą pakrauti ir iškrauti krovinį ne tik formuluojant krovinio pervežimo užsakymą, bet ir faktiškai tokią pareigą vykdė ir niekada neprieštaravo.

18.4.                       Atsakovė laiko, jog nepagrįstai apeliaciniame skunde  ieškovė nesutinka, jog ji yra atsakinga už krovinio (pirmosios partijos) sugadinimą, ir nurodo, kad atsakovė (kuri nėra vežėja) nepasirūpinusi tinkama skysto krovinio iškrovimo įranga (kurią ieškovė turėjo) yra atsakinga už krovinio sugadinimą. Atsakovė, ieškovei nei užduodant klausimų dėl krovinio savybių, nei numatant krovinio pašildymo tikimybės, nei tariantis dėl krovinio pašildymo, iki pat to momento, kada pirmąją krovinio partiją prireikė pašildyti Baltarusijoje, neteikė detalesnės informacijos apie krovinio pašildymo būdus. Dar daugiau, ieškovė ir atsakovė niekada ir nesitarė krovinio šildyti pervežimo metu, juolab Klaipėdoje. Net ir jei krovinio pašildymas Klaipėdoje buvo atliktas, pati ieškovė atsakovės apie tai net neinformavo, todėl atsakovė tik dėl pačios ieškovės veiksmų ir pasyvumo iki pat krovinio pašildymo Baltarusijoje neteikė ir net neturėjo pagrindo teikti informacijos ieškovei apie tinkamą krovinio pašildymo būdą. Visi ieškovės teiginiai, neva atsakovė iki krovinio pašildymo Klaipėdoje, neteikė informacijos dėl krovinio pašildymo būdo ar sudarė ieškovei sąlygas klaidingai manyti, kad krovinys gali būti šildomas garu, tik patvirtina tai, kad ieškovė, kaip krovinio vežėjas, buvo itin pasyvi,  esant menkiausioms abejonėms dėl krovinio pašildymo būdo, atsakovės apie tinkamus krovinio pašildymo būdus neklausė, veikė visiškai savarankiškai.  Tiek krovinio šildymo metu Klaipėdoje, tiek Baltarusijoje kroviniu disponavo ieškovė ir tik ji savarankiškai davė nurodymus krovinio šildymą atlikusiems asmenims. Tuo labiau, jog abiem krovinio pašildymo atvejais ieškovė objektyviai galėjo išvengti krovinio sugadinimo, t. y. krovinio pašildymo atveju Klaipėdoje ieškovė galėjo informuoti  atsakovę apie krovinio pašildymą ir klausti atsakovės apie tinkamą krovinio pašildymo būdą, tačiau to nedarė, o krovinį, net nežinodama kaip tai atliekama, šildė savarankiškai. Tą patvirtino ir ieškovės vadovas 2017-11-16 vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 17:55 iki 19:30 min). Tuo tarpu krovinio pašildymo atveju Baltarusijoje, net ir žinodama atsakovės nurodytas aplinkybes dėl draudimo krovinį šildyti garais, ieškovė į šias aplinkybes nereagavo ir savarankiškai nurodė krovinį šildyti garais (garso įrašas nuo 38:30 iki 39:10 min). Todėl ieškovė niekaip negali būti atleista nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 dalimi.

4.                      Ieškovė UAB „Velum maris“ pateiktame atsiliepime į atsakovės UAB „Oqema“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19-802/2018 ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

5.                      Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:

20.1.                       Negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje turi būti taikoma mišri kaltės forma, pakirstant ieškovei - 75, o atsakovei 25 procentų dalis atsakomybės už sugadintą krovinį, ir kad dėl padarytos žalos yra kalta tik ieškovė ir ji turėtų atlyginti atsakovei 42 175,08 Eur žalą. Ieškovės įsitikinimu, teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą visiškai atleisti ieškovę nuo atsakomybės ir taikyti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) 17 str. 2 dalį, o ne mišrią atsakomybės formą.

20.2.                       Teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, visiškai pagrįstai konstatavo, kad „krovinys buvo sugadintas jau pirmą kartą jį garais pašildžius Klaipėdoje, (pastaba: 2016-10-16), o jį kaitinant antrą kartą, <...> autokatalitinė skilimo reakcija vyko antrą kartą, galimai sugadinant dar didesnį jo kiekį, tačiau tas jokios reikšmės neturi, kadangi <...> jis visas turėjo būti ir buvo utilizuotas“. Krovinys buvo sugadintas dėl to, kad atsakovė davė netikslias, nedetalias instrukcijas ieškovei dėl krovinio pervežimo. Atsakovė nenurodė ieškovei, jog vežamam produktui (duomenys neskelbtini) taikomas visiškai nestandartinis krovinio pašildymo būdas vandeniu, o ne garais, ir ne bet kokiu vandeniu, o ne karštesniu kaip 60 laipsnių. Priešingai, pati atsakovė kalbėjo apie krovinio šildymą garu (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 9). Nors pats siuntėjas (atsakovė), kuri verčiasi cheminio produkto (duomenys neskelbtini) prekyba, turėjo geriau išmanyti apie šiam produktui taikomus šildymo būdus, kitaip nei pervežėjas (ieškovė), kuriai būtent produkto (duomenys neskelbtini) tiekimas, nėra jo nuolatinė verslo veikla. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pati atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog davė netikslias, nedetalias instrukcijas ieškovei dėl krovinio pervežimo, kai post factum pateikė užsakymus, kuriuose jau buvo nurodomos esminės krovinio gabenimo instrukcijos, įskaitant ir informaciją apie krovinio šildymo būdą – vandeniu.

20.3.                       Atsakovė su gavėju SP „Belita“ OOO 2015-06-17 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsipareigojo gavėjui, kad tiekiant (duomenys neskelbtini) išsipylimo į autocisterną būdu, autocisternoje turi būti įrengtas įrenginys, skirtas matuoti autocisternos turinio temperatūrą, kompresorius, žarnos, jungiamosios movos, autocisternos kėlimo mechanizmas ir kt. įranga reikalinga sukurti perteklinį spaudimą išpilant produktą. Tačiau  teikdama užsakymą ieškovei tokios informacijos nenurodė, dėl to ieškovei pristačius krovinį gavėjui, jis negalėjo būti iškrautas, nors ir buvo tinkamos iškrovimui temperatūros. 

20.4.                       Atsakovė užsakymą dėl krovinio pervežimo su esminėmis pervežimo sąlygomis pateikė tik paaiškėjus apie nugabento krovinio (pirmosios cisternos) sugadinimą, t. y. 2016-10-27. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog pati  atsakovė (siuntėjas) veikė itin aplaidžiai ir reikalingų (būtinų) nurodymų, t. y., kad produktas (duomenys neskelbtini) gali būti šildomas tik vandeniu, ir ne karštesniu kaip 60 laipsnių, prieš pradedant vykdyti krovinio (pirmosios cisternos) vežimą apskritai nepateikė. Taigi akivaizdu, kad ne ieškovės, o būtent atsakovės (siuntėjo) netinkami veiksmai ir (ar) aplaidumas iki krovinio sugadinimo momento, t. y. iki 2016-10-16, iš esmės tiesiogiai nulėmė tai, kad krovinys buvo sugadintas, t. y. būtent atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Todėl šiuo atveju ieškovė sutinka su atsakove, jog teismas visiškai nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė mišrią atsakomybės formą, tačiau mano, kad ne ieškovės, o būtent atsakovės nepakankamas dėmesio pirmam užsakymo vykdymui skyrimas, t. y. atsakovės (siuntėjo) aplaidumas neteikiant esminių nurodymų krovinio pervežimui iš esmės tiesiogiai lėmė tai, kad krovinys buvo sugadintas, todėl ne ieškovė, o atsakovė privalo prisiimti visą atsakomybę už sugadintą krovinį.

20.5.                       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jai priteisdamas 5 procentų palūkanas, t. y. sumažindamas jų dydį, vadovavosi ir pritaikė ne tas materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas. Ieškovė nepripažįsta pagrįstais šių atsakovės argumentų, tačiau dėl jų plačiau nepasisako, kadangi tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, remiantis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, minėti atsakovės argumentai netektų jokios teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.                      Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės UAB ,,Velum maris“ ir atsakovės UAB ,,Oqema“ apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose. 

7.                      Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už pervežimą ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu pervežimo metu, atlyginimo.

8.                      Bylos duomenimis, kaip pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad  2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė  UAB „Overlak“ elektroniniu paštu pateikė ieškovei  UAB „Velum maris“ duomenis apie užsakymą, dėl krovinio –skysto chemijos produkto (duomenys neskelbtini) – pervežimo maršrutu Diurenas (Vokietija) - Klaipėda (Lietuva) – Minskas (Baltarusija). Laiško priede atsakovė pateikė produkto (duomenys neskelbtini) saugos duomenis  (MSDS taisykles). 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovė, atsakydama į gautą laišką, atsakovei pateikė krovinio pervežimo (užsakymo įvykdymo) kainą, papildomai nurodė, kas į 2900 Eur vežimo kainą nėra įskaičiuota, tai yra papildomos išlaidos ir mokesčiai, kurie taip pat turės būti atlyginami: 75 Eur/TEU IMO priemoka, muitinės dokumentacijos tvarkymas, krovinio muitinėje prastovos ir krovinio pakrovimas (po 75 Eur už kiekvieną valandą, viršijančią 2 valandų limitą). 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovė paprašė ieškovės pateikti visus savo rekvizitus. Ieškovė juos pateikė bei paprašė atsiųsti pasikrovimų datas. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę kokiomis datomis galėtų vykti krovinio pakrovimas Vokietijoje. 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad nei ji, nei kolegos Vokietijoje nespės į pakrovimą, pasiūlė derinti kitas krovinių pakrovimo datas. 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė, elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei cisternos Canil tank nuotrauką, taip pat pateikė atsakovei informaciją apie kelto maršrutu Roterdamas (Olandija) - Klaipėda (Lietuva) grafiką ir kelionės trukmę. 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakovė dar kartą patvirtino, kad norėtų gauti pervežimo paslaugas tank - konteineriuose (cisternose), nurodė galimas krovinio pakrovimo datas (spalio mėn. 5, 12, 13, 26 ir 31 d.) ir pageidaujamas krovinio pristatymo datas – spalio 10-11 d., 17-18 d. dvi mašinos, paskutinė mašina gali būti pristatyta lapkričio 7-8 d.). Ieškovė, tą pačią dieną išsiuntė atsakovei sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 3 d. atsakovė elektroniniu paštu nurodė ieškovei asmens, atsakingo už pakrovimus Vokietijoje, kontaktus. 2016 m. spalio 7 d. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad pakrovimai patvirtinti spalio 12 ir 13 dienai, paprašė, kad jos partneriai susisiektų su krovinio siuntėju Vokietijoje. Ieškovė elektroniniu laišku patvirtino tokį susisiekimą. 2016 m. spalio 12 d. ieškovė pasikrovė krovinį Vokietijoje. 2016 m. spalio 14 d. krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą. Spalio 16 d. Klaipėdoje UAB „Kranto linija” krovinį nuo 9:50 iki 15:30 val. šildė garais. Spalio 19 d. ieškovė krovinį pristatė gavėjui Baltarusijoje SP Belita OOO. Pristatyto krovinio temperatūra buvo optimali iškrovimui, t. y. 20 laipsnių, tačiau gavėjas nustatė, kad atvykusi transporto priemonė nėra tinkamai sukomplektuota skysto krovinio iškrovimui, todėl krovinys negalėjo būti iškraunamas. Šias aplinkybes gavėjas užfiksavo surašydamas 2016 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą, apie tai jis informavo atsakovę, o atsakovė ieškovę. Gavėjas pasirašė CMR važtaraštyje apie krovinio gavimą ir tai patvirtino įmonės spaudu. Atsakovės vadovui pradėjus aiškintis dėl kokių priežasčių ieškovo automobilis atvyko nesukomplektuotas, ieškovė ėmėsi veiksmų, kad būtina krovinio iškrovimui įranga būtų pristatyta. Tą pačią dieną atsakovė telefonu informavo ieškovę, kad krovinio temperatūra krenta, todėl nebus galimybės jo išpilti. 2016 m. spalio 21 d. gavėjas užfiksavo, kad krovinio temperatūra netinkama išsikrovimui. Ieškovė ėmėsi ieškoti kur krovinį būtų galima pašildyti ir jos turimus kontaktus perdavė savo pasitelktam krovinio vežėjui. Tą pačią dieną atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę apie šildymo būdą, nurodydama, kad krovinio šildyti garu negalima. 2016 m. spalio 22-23 d. ieškovė krovinį pašildė nesivadovaudama 2016 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku atsakovės pateiktomis instrukcijomis, t. y. pašildė krovinį garu. 2016-10-24 pašildytas krovinys buvo pristatytas gavėjui ir iškrautas. 2016 m. spalio 25 d. gavėjas, atlikęs laboratorinius krovinio tyrimus, nustatė, kad krovinio cheminės savybės pakito ir krovinys tapo nebetinkamas naudojimui. 2016 m. spalio 26 d. ieškovė parengė garantinį raštą šildymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Kranto linija“, nurodydama pašildyti TK (duomenys neskelbtini) (antrąją cisterną) karštu vandeniu taip, kad temperatūra neviršytų 70 laipsnių, nuo faktinės temperatūros pašildyti iki 28 laipsnių (pastoviai pajudinant priekabą, kad krovinys susimaišytų ir šiltų tolygiai). 2016 m. spalio 26 d. ieškovė į Klaipėdą pristatė antrąją cisterna, kuri buvo pašildyta karštu 70 laipsnių vandeniu, pakeliant produkto temperatūrą iki 27 laipsnių, trečioji cisterna buvo pašildyta tokiu pat būdu. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog dėl sugadinto krovinio atsakovei padarytos žalos sureguliavimo, kurį atliks ieškovės draudimo brokeris, reikalinga oficiali atsakovės pretenzija. 2016 m. spalio 27 d. atsakovė atsiuntė ieškovei užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) jau įvykdytam pirmosios krovinio partijos vežimui, kurio grafoje „Komentarai“ buvo įrašas: „Esant būtinybei, produktą pašildyti, tai atlikti tik vandeniu ir ne daugiau kaip 70 laipsnių T“. Nurodyta, kad „Produktas privalo būti pristatytas ne žemesnės kaip 25 laipsnių temperatūros.“ Tą pačią dieną atsakovė elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė patikslintus užsakymus, ir skiltyje „Komentarai“ įrašė papildomą pastabą, kad „automobilis turi būti sukomplektuotas įranga produktui išpilti (žarna, jungiamosios dalys)“. 2016 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl pervežimo, kurioje nurodė, kad ieškovė pažeidė krovinio gabenimo ir laikymo instrukcijas (MSDS), nesilaikė produkto šildymo nurodymų, todėl gabenamas produktas buvo sugadintas dėl prasidėjusios hidrolizės reakcijos, kurią sukėlė perkaitimas, o esant tokiems produkto pakitimams, tolesnis produkto, kaip pagrindinės žaliavos kosmetikos priemonėms, panaudojimas neleistinas. 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovė į Klaipėdą pristatė trečiąją cisterna, o lapkričio 7 d. UAB „Kranto linija“ pradėjo jos šildymą karštu vandeniu. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei patikslintą pretenziją, kurioje nurodė dėl sugadinto krovinio patirtus nuostolius. 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsisakė tenkinti atsakovės pateiktą pretenziją ir atlyginti šios patirtus nuostolius. Sugadintas krovinys gavėjo buvo grąžintas atsakovei ir šios pervežtas gamintojui. Gamintojas pateikė atsakovei išvadą, jog sugadinto produkto perdirbti nėra galimybės, jis turės būti utilizuojamas. Sugadintas produktas (duomenys neskelbtini) buvo utilizuotas, atsakovė apmokėjo jo utilizavimo išlaidas. Ieškovė, pervežusi  atsakovės užsakymu tris krovinius, pateikė atsakovei apmokėjimui už pervežimus maršrutu Diurenas – Klaipėda 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 2480,50 Eur sumai (1900 Eur už transportavimą, 150 Eur už krovinio šildymą, 430 Eur PVM), 2016-10-31 PVM sąskaitą- faktūrą VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 3599,75 Eur sumai (1900 Eur už transportavimą, 1075 Eur už krovinio šildymą, 624,75 PVM), 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 3751,00 Eur sumai (1900 Eur už transportavimą, 1200 Eur už krovinio šildymą, 651 Eur PVM) ir už pervežimus maršrutu Klaipėda – Minskas  2016-10-31 PVM sąskaitą- faktūra VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 1320,00 Eur sumai (1000 Eur už transportavimą, 30 Eur už eksporto deklaraciją, 290 Eur už krovinio šildymą Baltarusijoje), 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 1030,00 Eur sumai (1000 Eur už transportavimą, 30 Eur už eksporto deklaraciją), 2016-11-14 PVM sąskaitą–faktūrą VEL Nr. (duomenys neskelbtini) 1030,00 Eur sumai (1000 Eur už transportavimą, 30 Eur už eksporto deklaraciją). Atsakovei nesumokėjus už krovinių pervežimus, ieškovė su 2017-01-02 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti  jai 13 211, 25 Eur skolą ir palūkanas. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus priteisti jai iš ieškovės 45998,10 Eur patirtus ryšium su ieškovės pervežamo krovinio sugadinimu nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai  iš atsakovės 9987 Eur skolą už krovinių pervežimus, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4253,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu sprendimu teismas iš dalies patenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė atsakovei iš ieškovės 32036,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-03 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5833,72 Eur  bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d.  sprendimo pateikė ir ieškovė, ir atsakovė.

Dėl atsiskaitymų už pervežimą

9.                      Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai  iš atsakovės už krovinių pervežimą 13211, 25 Eur, nurodė, kad tokio dydžio skola susidarė atsakovei neapmokėjus išrašytų 6 sąskaitų, kuriose nurodytos sumos mokėtinos už krovinio transportavimą, pašildymą, eksporto deklaracijas. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies, priteisė 9987 Eur skolą. Teismas nepriteisė ieškovės reikalaujamų už krovinių šildymą 3224,25 Eur su PVM, vertindamas, kad  byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo ar netiesioginių įrodymų visumos, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą, ir kad atsakovė suprato, jog ši paslauga įeina į paskaičiuoto mokesčio už pervežimą kainą.

10.                      Apeliaciniu skundu prašydama panaikinti 2018 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19-802/2018, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės 2017 m. sausio 2 d. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo pilna apimtimi, ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį patenkino tik iš dalies ir nepriteisė ieškovei reikalaujamų 3224,25 Eur už krovinio pašildymą. Teismas, ieškovės vertinimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra nei vieno tiesioginio įrodymo ar netiesioginių įrodymų visumos, kurie patvirtintų buvus šalių susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už krovinio pašildymą. Ieškovė nagrinėjant bylą įrodė, kad labiau tikėtina aplinkybe pripažintina tai, jog šalių susitarimas dėl papildomos krovinio pašildymo paslaugos buvo. Net jei ir laikyti, kad minėto susitarimo nebuvo, ieškovė neginčijamai įrodė, kad pervežimo kainą padidinti, įtraukiant išlaidas už krovinio pašildymą vandeniu, buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį, t. y. tinkamai įvykdyti likusius du vežimus ir kad tai negalėjo būti numatyta vežimo sutarties sudarymo metu.

11.                      Teisėjų kolegija, sutikdama su dėl šio apeliacinio skundo argumento atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, pripažįsta, kad ieškovė 2017-09-07 atsakovei atsiuntė detalų krovinio pervežimo kainos paskaičiavimą, kuriame jokių krovinio šildymo paslaugos kaštų nenurodė, nors pati susiklosčiusiuose vežimo santykiuose organizavo krovinių pervežimą, numatė aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti papildomi kaštai, juos išdėstė raštu atsakovei. Kadangi  atsakovė buvo  atskleidusi krovinio savybes profesionaliai skystų krovinių vežėjai (ieškovei), o ši nenumatė, kad krovinį reikės šildyti, vertintina, kad pati ieškovė organizavo krovinio pervežimą taip, kad krovinio šildyti nereikėtų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių susitarta  dėl papildomos krovinio pašildymo paslaugos nebuvo. Teisingai šis teismas įvertino, kad profesionalus vežėjas, turėdamas duomenis apie krovinį, privalėjo numatyti visus pervežimų niuansus ir, juos įvertinęs, pasiūlyti užsakovui pervežimų kainą.

12.                      Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai, ir atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą dalyje dėl 3329,00 Eur sumos už netinkamai įvykdytą krovinio pervežimo paslaugą, tenkinant ieškovės reikalavimą tik dėl 6658,00 Eur sumos priteisimo. Nurodo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog praradus krovinį ar jo dalį turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Kitaip tariant, CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta, jog tuo atveju jei krovinys sugadintas visiškai, žalą patyrusiam asmeniui vežėjas privalo kompensuoti visą kainą, kurią žalą patyręs asmuo sumokėjo vežėjui už pervežimą.

13.                      Teisėjų kolegija pastebi, kad iš tiesų CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, jog krovinio praradimo atveju turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Tačiau, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo, jame prašė priteisti atsakovės patirtus ryšium su netinkamu krovinio pervežimu nuostolius, tarp jų ir 2900 Eur sugadinto krovinio pervežimo kaštus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės patirti nuostoliai yra 42715,08 Eur, į šią sumą įskaitomi ir atsakovės reikalaujami 2900 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 42715,08 Eur sumos priteisimo iš ieškovės už šios padarytą žalą, taigi neatsisako reikalavimo priteisti jai ir 2900 Eur sugadinto krovinio pervežimo kaštus, todėl ji nepagrįstai prašo sumažinti teismo priteistą skolą už pervežimus. Kadangi už pirmojo (sugadinto) krovinio pervežimą, kaip ir už kitus du pervežimus,  atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nebuvo ieškovei sumokėjusi, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ir atsakovės reikalavimus, pagrįstai ieškovei priteisė 9987 Eur skolą, į kurią įskaitomas ir atlyginimas už pirmąjį pervežimą.

14.                      Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 24-28 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo išspręsti ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl skolos už pervežimus priteisimo, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).   

        Dėl žalos atsakovei atlyginimo

15.                      Atsakovė byloje 2017 m. balandžio 3 d. pateiktame priešieškinyje pareiškė reikalavimus   priteisti jai iš ieškovės 45998,10 Eur patirtus nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 907 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nurodyto dydžio nuostolius ji patyrė ieškovei netinkamai vykdant pirmojo krovinio pervežimą, sugadinus krovinį. Marijampolės apylinkės teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies, priteisė atsakovei UAB ,,Overlack“ iš ieškovės UAB ,,Velum maris“ 32036,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5833,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitose dalyse teismas priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovė dėl pirmojo ieškovės vykdyto vežimo patyrė  ne 45998,10 Eur nuostolius, kuriuos prašė priteisti atsakovė, bet 42715,08 Eur nuostolius. Taip pat teismas pripažino, kad byloje nagrinėjamu atveju turi būti taikoma mišri atsakomybės forma, o tokia išvada seka iš vežto chemijos produkto ypatybių ir šalių bendradarbiavimo pareigos nepakankamo vykdymo, sprendė, kad šalių atsakomybė dėl kilusios žalos paskirstytina taip: 75 procentai  ieškovės (42715,08 Eur x 75 proc. = 32036,31 Eur) ir 25 procentai atsakovės.

16.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19-802/2018, ir priešieškinio dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. priešieškinį dėl žalos atlyginimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo atmesti pilna apimtimi, o atsakovė prašo šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 42715,08 Eur sumos priteisimo iš ieškovės už šios padarytą žalą ir nuostolius, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.                      Ieškovė apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, be pagrindo teigia, kad  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą pasirūpinti visa informacija apie vežamo krovinio savybes perkėlė vežėjui (ieškovei), nepagrįstai perkėlė vežėjui ir pareigą pasirūpinti krovinio iškrovimo įranga, netinkamai nustatė vežimo santykių pabaigos momentą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasitvirtinus, jog tokie argumentai yra pagrįsti, tai būtų reikšminga sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės už krovinio sugadinimą. Tačiau vertinant, ar tikrai pirmiausia ieškovė privalėjo pasirūpinti visa informacija apie vežamo krovinio savybes ir tinkama įranga krovinio iškrovimui, pirmiausia atsižvelgtina į tai, ką nurodė ir atsakovė, ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė yra būtent profesionali skystų krovinių vežėja. net ir tuo atveju, jei ir užsakovas nenurodo, kad iškrovimo įrangą skystam kroviniui būtina turėti, profesionalus skystų krovinių vežėjas tokia jam elementaria ir įprasta bei išskirtinai su verslininko veikla siejama įranga pasirūpinti privalo vien dėl krovinio pervežimo metu galinčių kilti rizikų. Todėl  atsakovė pagrįstai teigia, kad, vadovaujantis išdėstyta pozicija dėl ieškovės bendros pareigos, ieškovė visais atvejais turi turėti skysto krovinio iškrovimo įrangą, kad atsakomybė dėl skystų krovinių įrangos (kompresoriaus ir žarnos), turėjimo tenka ieškovei, kaip profesionaliai skystų krovinių vežėjai. Pirmojo vežimo santykių pabaigą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad krovinys perduotas gavėjui faktiškai 2016 m. spalio 24 d., o ne pagal įrašą važtaraštyje – 2016 m. spalio 19 d., nustatė tinkamai.

18.                      Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai taikė mišrios atsakomybės formą, nustatydamas ieškovės 75 procentų ir atsakovės  25 procentų dalis atsakomybės už sugadintą krovinį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų  teiginiais nesutinka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismų praktikoje pripažįstama, išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).         Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog  šis teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad jis, nuspręsdamas dėl atsakovės reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio ir dėl žalą atlyginti privalančių asmenų,  vertino byloje surinktų įrodymų visetą, ir, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis,  padarė išvadą, kad ieškovė privalo atlyginti 75 procentus atsakovės patirtų 42715,08 Eur nuostolių. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

19.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad 75 procentus atsakovės patirtų 42715,08 Eur nuostolių, t. y. 32036,31 Eur , yra pagrindas priteisti iš ieškovės, ir konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi vertinant šioje dalyje (be atsakovės reikalaujamų palūkanų, dėl ko kolegija pasisakys atskirai, žr. nutarties 35 p.)  pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20.                      Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovei priteistas 32036,31 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-03 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5833,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, apeliaciniame skunde nurodo, kad  teismas neteisingai nustatė atsakovei priteistinų palūkanų dydį. Atsakovė priešieškiniu reikšdama reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, prašė iš ieškovės priteisti procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovės atsakovei priteisus žalos atlyginimą, taip pat priteistinos kompensacinės 5 procentų dydžio (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis) metinės palūkanos. 

21.                      Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei priteisdamas 5 procentų palūkanas, t. y. sumažindamas jų dydį, vadovavosi ir pritaikė ne tas materialinės teisės normas. CMR konvencija nenustato procesinių palūkanų dydžio. Todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o privalėjo priteisti atsakovės prašomas, Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatytas, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Šioje dalyje teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

22.                      Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas, kurias atsakovė prašė priteisti 2017 m. balandžio 3 d. paduotu, teismo 2017 m. balandžio 6 d. priimtu priešieškiniu, nepagrįstai priteisė nuo 2017 m. sausio 3 d., t. y. kada byla buvo užvesta pagal ieškovės ieškinį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas  taip pat pakeistinas, nustatytina, kad aptariamos palūkanos priteisiamos nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija nelaiko, kad taip nusprendžiant peržengiamos apeliacinių skundų ribos, kadangi ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir atsakovės priešieškinį atmesti.   

Dėl procesinės bylos baigties

23.                      Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama atsakovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32036,31 Eur sumos nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vietoje pirmosios instancijos teismo priteistų  5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-03 ­– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.                      Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies – kuria, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei priteisti iš atsakovės 9987 Eur skola, procesinės 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir 4253,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir kuria, iš dalies patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistas 32036,31 Eur žalos atlyginimas ir 5833,72 Eur bylinėjimosi išlaidos –teisėjų kolegija nekeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.                      Šia nutartimi tik iš dalies (dėl atsakovei priteistinų palūkanų dydžio ir jų mokėjimo termino) pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetus visus esminius, t. y. dėl priteistų ginčijamų sumų pareikštus,  šalių apeliacinių skundų reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šalims priteisti jų turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų – už apeliacinius skundus sumokėtų žyminio mokesčio sumų ir už advokatų teisinę pagalbą šalių sumokėtų sumų.

26.                      Atsakovė UAB „Oquema“ 2018 m. liepos 16 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad atsakovė šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 1816,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o iš viso prašo priteisti iš ieškovės 4431,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.                      Išlaidos, šalių turėtos sumokant už advokatų teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, kaip sprendžia teisėjų kolegija ( žr. nutarties 40 p.), šalims nepriteistinos. Tačiau atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 12 d. nutartimi tokį prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo ieškovės turtą 45998,10 Eur sumai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kada toks prašymas pateikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtina 38 Eur žyminio mokesčio suma, nors atsakovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, ir 2018-07-13 sumokėta antstoliui 171,66 Eur suma už Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, iš viso 209,66 Eur, priteistinos atsakovės prašymu jai iš ieškovės ( 88 str. 1 d. 8 p.). CPK 98 str. 1 d. nustato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė nepateikė išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos taikant laikinąsias apsaugos priemones, apskaičiavimo. Pateikti pagrindžiantys tokias išlaidas įrodymai ­nėra aiškūs ir tinkami, nes, pvz. sąskaitos JP Nr. 005474 priede nurodyta, kad advokatas rengė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 6 valandas, įkainis – 0, suma už darbus – 0. Atsakovei nepateikus išlaidų paskaičiavimo, t. y. neįvykdžius CPK 98 str. 1 d. reikalavimo, išlaidos už advokato teisinę pagalbą   taikant laikinąsias apsaugos priemones, jai iš ieškovės nepriteisiamos.     

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

           n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB ,,Velum maris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėda, iš atsakovės UAB „Oqema“ (buvęs iki 2017-12-14 pavadinimas – UAB ,,Overlack“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 9987 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9987 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4253,48 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei UAB „Oqema“ (buvęs iki 2017-12-14 pavadinimas – UAB ,,Overlack“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB ,,Velum maris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 32036,31 Eur (trisdešimt du tūkstančius trisdešimt šešis eurus ir 31 centą) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32036,31 Eur sumą nuo 2017 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5833,72 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 72 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.“

Priteisti atsakovei UAB „Oqema“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB ,,Velum maris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 209.66 Eur (du šimtus devynis eurus ir 66 centus) išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė 

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas