Civilinė byla Nr. e2-143-856/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00064-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.9.10; 2.9.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant ieškovei E. P. (2025 m. lapkričio 7 d. posėdyje), trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje E. P. (2025 m. lapkričio 7 d. posėdyje), ir jų atstovui advokatui A. J.,

atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ atstovams direktoriui E. B. (2026 m. sausio 12 d. posėdyje) ir advokatei V. B.,

trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. S. (2025 m. lapkričio 7 d. posėdyje),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui žemės ūko kooperatyvui „Viduklė“ dėl laidavimo pagal 2023-10-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir 2024-10-30 paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. ir Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė E. P. ieškiniu atsakovui žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ir ŽŪK) „Viduklė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės E. P. laidavimą 2023-10-10 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, išduotame E. P. atsakovui ŽŪK „Viduklė“, negaliojančiu, panaikinti Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą dalyje dėl skolos išieškojimo iš ieškovės E. P., priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodo, jog būdama trečiojo asmens E. P. sutuoktinė (šiuo metu vyksta skyrybų procesas), laiku, kurio tiksliai įvardinti negali, tačiau tai buvo apie 2023 m. rudenį, savo sutuoktinio buvo informuota, kad turės vykti į notarų biurą ir pasirašyti dokumentus, nes kitaip E. P. turės didelių problemų. Jokių papildomų paaiškinimų apie priežastis, dėl kurių tuos dokumentus reikės pasirašyti, sutuoktinis jai nenurodė. Žinojo, kad E. P. yra skolingas ŽŪB „Viduklė“. Sutuoktinis namiškiams pasakojo, kad atsakovas intensyviai reikalauja vis didesnių pinigų iš jo, tačiau neteikia jokių sutarčių ar skolos prieaugius patvirtinančių duomenų, ir tarp E. P. ir atsakovo yra prasidėjęs ginčas. E. P. jai pasakojo, kad nežino ką daryti, nes skolos auga ne dienomis, o valandomis, o atsakovas jam vis kelia palūkanas ir reikalavimus. Nurodo, jog 2023-10-10 Raseinių rajono 1-ąjame notarų biure E. P. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui 170 540,75 Eur sumai (toliau – ir vekselis). Vekselio apmokėjimo terminas - 2024-09-30. Pagal vekselį laiduoja bei solidariai atsako ir ji. Pažymi, jog atsakovui iki vekselio išdavimo neturėjo jokių skolų ar kitų piniginių įsipareigojimų, jų nesiejo nei sutartiniai prievoliniai, nei deliktiniai prievoliniai santykiai, atsakovas neturėjo jokios reikalavimo teisės į ją. Pažymi, jog ieškinio dalykas niekaip nesiejamas su iki vekselio išdavimo susiformavusiais trečiojo asmens E. P. santykiais su atsakovu. Ieškinio dalykas - laidavimo, kaip vienašalio ieškovės sandorio, sudaryto dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo, panaikinimas (CK 1.91 straipsnis).

3.       Nurodo, jog pasirašant vekselį savo sutuoktinio (o šis tokią informaciją gavo iš atsakovo) ir vėliau notarės A. S. (toliau - notarė) buvo suklaidinta, kad pasirašydama dokumentą ji neprisiima jokių įsipareigojimų, o tokią prievolę (pasirašyti vekselį) ji turi kaip E. P. sutuoktinė ir nesvarbu, ar ji pasirašys, ar ne, vis tiek bus skolinga lygiai taip pat atsakovui kaip jos sutuoktinis. Atsakovas jos vyrui nurodė, kad jei ji vekselio nepasirašys, atsakovas priskaičiuos dar didesnes palūkanas ir parduos šeimos namą bei perims ūkį. Nurodo, jog tuo metu patyrė itin didelį psichologinį spaudimą dėl sutuoktinio skolos atsakovui, šeimoje buvo didžiulė įtampa, o atsakovui nurodžius, kad jei E. P. pasirašys vekselį, o jo sutuoktinė jį laiduos, jis neteiks dokumentų teismui ir skolą leis grąžinti dalimis pinigais arba ūkio produktais (grūdais). Patikėjusi atsakovu ir pati teisinio išprusimo neturinti ji pasirašė vekselį ir taip tapo skolininke be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teigia, jog atsakovo elgesys šios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra daugiau nei nesąžiningas - tai iš esmės sudaro sukčiavimo sudėtį. Juk vekselio išdavimo dienai E. P. jau buvo skolingas atsakovui ir nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovui buvo suprantama, kad vekselis E. P. taip pat bus neapmokėtas ir vekselio sudarymo atsakovas akivaizdžiai reikalavo vieninteliu pagrindu - kad E. P. skolą pagal sutartinius įsipareigojimus galėtų permesti jai. Tai buvo sąmoningas ir tyčinis, apgaule paremtas veiksmas, kuriuo atsakovas tikėjosi atgauti savo skolą. Trečiajam asmeniui jau esant skoloje pagal sutartį (-is), atsakovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš E. P.. Jis išreikalavo, kad vekselį jam išduotų E. P. žmona, nes suvokė, kad kreipusis į teismą dėl skolos, atsiradusios sutarties pagrindu, jis negalės skolos išreikalauti iš ieškovės. Dėl tos priežasties darydamas psichologinį spaudimą, gąsdindamas ekonominiu susidorojimu su visa šeima (parduodant namus ir atimant ūkį), atsakovo vadovas E. B. išreikalavo, kad 2023-10-10 vekselį atsakovui laiduotų ieškovė.

4.       Pažymi, jog iš esmės jai net nėra žinomos jokios faktinės aplinkybės, kokiais pagrindais jos vyras yra skolingas atsakovui. Ji neturi jokių dokumentų ir informacijos, kokiu pagrindu 2023-10-10 buvo išduotas vekselis, kurį ji pasirašė kaip solidari skolininkė. Šiuo atveju jos vekselio laidavimas, kaip vienašalis sandoris, yra sudarytas be jokio pagrindo. Atsakovo veiksmai be jokio pagrindo, o tik pasinaudojant savo išskirtine padėtimi (atsakovas - žemės ūkio kooperatyvas, kurio narys yra E. P. ir kurio ūkio veikla tiesiogiai susijusi su šiuo kooperatyvu, naudojosi savo viršenybe ir gąsdino ekonominiu susidorojimu) privertus ją pasirašyti ginčijamą vekselį, nors ji nei kaip E. P. sutuoktinė, nei kaip pati kaip atskiras subjektas pagal įstatymus neturėjo pareigos asmeniškai atsiskaityti už E. P. skolas, vertintini kaip tyčinis veikimas jos nenaudai ir tai yra pagrindas pripažinti ginčijamą vekselį (ieškovės laidavimo dalyje) negaliojančiu. Akcentuoja, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios rezultatas, o šiuo atveju jos veiksmai neatitinka jos vidinės valios. Nurodo, jog ginčija sandorį (vekselio laidavimą), remdamasi bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (CK 1.91 straipsnis).

5.       Nurodo, jog sandoris, sudarytas pasinaudojant apgaule ir ekonominiu spaudimu, reiškia, kad yra sandorį sudariusios šalies valios trūkumas, o šiuo atveju tai yra sandorį sudarančio asmens, ieškovės, tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris reiškėsi aktyviais atsakovo veiksmais, taip pat svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Taigi, išorinė valios išraiška, jos rezultatas yra ne pačios ieškovės vidinės valios atspindys, bet kitos šalies, tai yra atsakovo, veiklos rezultatas, kuris nulėmė sandorio sudarymą (vekselio pasirašymą). Atsakovas tiek jai, tiek jos sutuoktiniui E. P. tvirtino, kad ji privalo pasirašyti vekselyje, nes yra skolininko E. P. sutuoktinė. Šiuo atveju atsakovo veiksmai tikslu išreikalauti jos parašą vekselyje pasireiškė atsakovo tyčiniais aktyviais veiksmais, kas absoliučiai lemia sandorio (vekselio) negaliojimą dėl valios trūkumo.

6.       Pažymi, jog šiuo atveju atsakovo vadovas vykdė ir ekonominį spaudimą bei grasinimus prieš skolininko E. P. šeimą (jo sutuoktinę), grasindamas ne tik E. P. ūkio veiklai, bet ir namų atėmimu, skolos apsunkinimu papildomomis palūkanomis, jei E. P. ir jo sutuoktinė nepasirašys vekselio. Pagal jai E. P. teiktus paaiškinimus, tuo metu E. P. prašė atsakovo sutarčių, kurių pagrindu reikalauja skolos ir mokestinių palūkanų, tačiau atsakovas nieko neteikė. E. P. yra nurodęs, kad jis net nežino, kokiu pagrindu jam paskaičiuota suma, kuriai išdavė vekselį. Jos pasirašytas vekselio laidavimas nėra susijęs su jos valia, ji bijojo, kad dėl vyro skolų praras namus, o atsakovo tęstinai daromas psichologinis spaudimas, pasakojant visiems pažįstamiems kaime apie tai, kad jų šeima turi skolų ir tuoj eis gyventi į gatvę, jai sukėlė itin didelius neigiamus išgyvenimus. Kai E. P. pasakė, kad ji, kaip jo žmona, turės patvirtinti vekselį, ji sutiko, tačiau šis sutikimas nebuvo įtakotas jos laisvos valios. Mano, kad vekselio išdavimą galima laikyti vienašaliu sandoriu, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms. Šis momentas taip pat siejamas su laisvos valios nebuvimu. Pažymi, kad jos šeimoje susiklostė nuo jos nepriklausanti aplinkybė - jos vyras asmeniškai įsiskolino atsakovui. Nuo to momento, kai atsakovas pradėjo E. P. teikti vis daugiau sąskaitų apmokėjimui pagal E. P. nežinomus sutartinius įsipareigojimus, o E. P. neišgalint tų sąskaitų apmokėti, atsakovas pradėjo reikalauti skolų natūra atiduodant visą ūkio derlių, perleidžiant ūkio žemes. E. P. neturėjo galimybės vykdyti ūkio veiklos dėl atsakovo spaudimo, nes jis važinėjo per žemės ūkio žemės, kurią dirbo E. P., savininkus ir reikalavo pinigų, kuriuos jiems moka E. P.. Šie dėl tokio spaudimo atsisakė bendradarbiavimo su E. P.. Tada prasidėjo reikalavimai perleisti kooperatyvui žemes, priklausančias E. P. nuosavybės teise. Visos šios aplinkybės suponavo sąlygas sudaryti sandorį, pasirašyti vekselį tik tam, kad atsakovas, kaip pats žadėjo, nustotų terorizuoti šeimą ir būtų galima dirbti. Atsakovas visą šią situaciją sukūrė sąmoningai ir žinojo, kad ji, susiklosčius tokioms aplinkybėms, išduos vekselio laidavimą ir taps solidaria skolininke sau nenaudingomis aplinkybėmis.

7.       Nurodo, jog jei teismas visgi pripažintų, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčinių apgaulingų veiksmų, teismas sandorį turėtų pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo.

8.       Atsakovas ŽŪK „Viduklė“ atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vekselis buvo patvirtintas notarės, kuri šalims turėjo ne tik pareigą išaiškinti, bei ir išaiškino sudaromo sandorio esmę ir įsitikino ieškovės gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Pažymi ir tai, kad ieškovė E. P. ne viena sudarė sandorį, o kartu su sutuoktiniu E. P., kuris yra ūkininkas, be to, kaip matyti iš vekselio sumos, trečiojo asmens E. P. ūkininkavimo mastai siekė šimtatūkstantines sumas. Analizuodamas ieškinyje ieškovės dėstomų argumentų visumą atkreipia dėmesį, kad ieškovė pakankamai neapibrėžtai, aiškiai neįvardija, kurios konkrečiai aplinkybės iš CK 1.91 straipsnyje esančių (apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realaus grasinimas) lėmė ginčijamo sandorio dalies sudarymą, kaip konkrečiai jos pasireiškė santykyje su atsakovu sudarant ginčo sutartį ir kurie konkrečiai įrodymai kiekvieną iš jų patvirtina. Šiuo konkrečiu atveju šalys atvirai kalbėjo apie ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir iš ieškovės E. P. dėstomų minčių aiškiai buvo matyti, kad ji supranta visą situaciją. Sandorio sudarymo metu ieškovė buvo adekvati, ji pati aktyviai dalyvavo visame procese tiek pasirašant ginčijamą sandorį pas notarą, tiek iki sandorio pasirašymo. Vekselyje ieškovės raštas (rankraštinis vardo ir pavardės įrašas) taisyklingas, aiškiai matomi vardo ir pavardės inicialai, rašto kryptis techniškai tvarkinga, raidžių dydžiai vienodi ir vingiai ornamentiški, o parašas gražus ir taisyklingas, dekoratyvūs elementai rodo pasirašymo metu gerą psichologinę būseną. Todėl nėra jokio pagrindo įtarti ieškovės valios neatitikimo jos atliekamiems veiksmams. Taigi, nėra suprantama ieškovės pozicija, kad ginčo sandoris neatitiko jos tikrosios valios.

9.       Akcentuoja ir tai, kad ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, tačiau net ir argumentų, kaip konkrečiai pasireiškė jos įvardijamas psichologinis smurtas, ekonominis spaudimas, realus grasinimas ar apgaulė, t. y. kokiais konkrečiais atsakovo žodžiais ar veiksmais tai buvo daroma, kokios jai nežinomos sandorio sudarymo aplinkybės buvo nutylėtos, kokius tyčinius ir nesąžiningus veiksmus atsakovas atliko, kurie turėjo lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti. Pažymi, kad apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovė, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės E. P. deklaratyvūs teiginiai, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas, gąsdinimas ekonominiu susidorojimu su visa šeima (parduodant namus ir atimant ūkį), todėl neva ji sudarė sandorį, neatitinkantį jos tikrosios valios, nėra pakankami konstatuoti nors vieną iš CK 1.91 straipsnyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų. Priešingai, iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad sandoris buvo sudarytas laisva šalių valia, notaro biure, kuriame notarė ieškovei išaiškino sudaromo sandorio esmę ir įsitikino ieškovės gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, ieškovės teiginiai dėl CK 1.91 straipsnyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo ginčijamą sandorio dalį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad ieškovė E. P. galbūt kitaip suprato išieškojimo pagal vekselį tvarką (kuriuo momentu ir kokiomis sąlygomis vekselio turėtojas galės juos realizuoti), savaime nedaro šio vienašalio sandorio dalies negaliojančia. Vekselio apmokėjimo pareiga nesiejama su asmenų, kurių prievolių vykdymą užtikrina šis vekselis, kalte dėl prievolių neįvykdymo. 

10.       Dėl ieškovės pateiktų kaltinimų atsakovui, kad neva atsakovo elgesys šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro sukčiavimo sudėtį, pažymi, jog vekselis gali būti išduodamas ir kaip savarankiškas skolos dokumentas, ir kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė. Taigi, priešingai nei nurodė ieškovė E. P., atsižvelgiant į specialų vekselio instituto teisinį reguliavimą bei šį institutą aiškinant ir taikant suformuotą kasacinio teismo praktiką, vekselis kaip sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonė galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pradinė prievolė.

11.       Dublike, atsiliepdama į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, ieškovė E. P. papildomai nurodo, jog atsakovo vadovas E. B. vykdė ekonominį spaudimą ir grasinimus prieš skolininko E. P. šeimą (jo sutuoktinę), grasindamas ne tik E. P. ūkio veiklai, bet ir namų atėmimu, skolos apsunkinimu papildomomis palūkanomis, taip pat teisiniu susidorojimu, kaip šiai dienai paaiškėjo iš kitų civilinių bylų, vykstančių Raseinių teisme, jei E. P. ir jo sutuoktinė nepasirašys vekselio. E. B. kitiems kooperatyvo nariams (konkrečiai A. D., kuris bendravo su E. P.) skambino bei susitikimų metu aiškino, kad sužlugdys E. P., jo ūkį, tarsis su kitais E. P. kreditoriais, kad šie kreiptųsi į teismus ir naikintų visus E. P. sandorius, dėl ko nukentės ir pats A. D., ir taip A. D. vertė daryti spaudimą E. P. sumokėti skolą ir kartu su žmona pasirašyti vekselį. A. D., nuolat gaudamas informaciją iš E. B. apie E. P. skolas, kai su tuo pats nebuvo niekaip susijęs, reikalavimus tarpininkauti šiuose santykiuose, apie tai informavo E. P., po ko santykiai tarp E. P. ir atsakovo dar labiau paaštrėjo ir E. P. buvo priverstas į šiuos santykius įtraukti ir savo žmoną. Pažymi, jog ji nebuvo skolinga atsakovui, ji, kaip E. P. žmona, neturėjo jokios teisinės pareigos prisiimti vyro ūkio skolos, E. P. šeimoje susiklostė sunkios aplinkybės ir atsakovas tuo pasinaudojo. Akivaizdu, kad vekselio laidavimas yra sudarytas aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis.

12.       Nurodo, jog neabejoja, kad notarė, tvirtindama išduodamą vekselį, šalims paaiškino privalomus sandorio aspektus, tačiau ji suprato ir jai dar prieš vekselio laidavimą buvo paaiškinta, jog skolingas yra jos vyras, vekselį išduoda jos vyras, o ji turi pasirašyti, nes yra skolininko žmona ir jei ji nepasirašys, tada ir E. P. pasirašyti negali. O jei E. P. vekselio nepasirašys, E. B. kreipsis į teismą ir „atims namus ir likviduos ūkį“, kaip tęstinai buvo aiškinta šeimai. Taigi, nereikia akcentuoti tų momentų, kad sandoris tvirtintas notaro ir ieškovei viskas buvo aišku. Tai formalus požiūris, o tai, kad sandoryje dalyvauja notaras, niekaip neapsprendžia to sandorio kaip sudaryto be valios ydų. Notaras atlieka savo vaidmenį - paaiškina šalių teises ir pareigas. Tačiau tai, ar sandoris sudaromas laisva šalių valia, niekaip negali būti siejama su notaro dalyvavimu.

13.       Triplike atsakovas ŽŪK „Viduklė“ papildomai nurodo, jog ginčijamame vekselyje nurodyta suma - 170 540,75 Eur, buvo susidariusi nuo 2023 m. sausio 27 d. pagal atsakovo E. P. pristatytas prekes ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Net esant susidariusiam 170 540,75 Eur įsiskolinimui, atsakovo atstovas tikėjo, kad E. P., sąžiningai dirbdamas, išdėsčius jam susidariusį įsiskolinimą, padengs skolą. Pažymi, jog vekselyje taip pat nurodyta, kad pagal šį vekselį privaloma sumokėti iki 2024-09-30. Atkreipia dėmesį, kad vekselio pasirašymo dieną, t.y. 2023-10-10, E. P. jokių atsakovui žinomų vykdomųjų dokumentų dar neturėjo, tuo tarpu po vekselio pasirašymo, ginčo vekselio apmokėjimo terminui einant į pabaigą, 2024 metų laikotarpyje E. P. su kreditoriais nustojo atsiskaitinėti, antstolių kontoroje buvo užvesta visa eilė vykdomųjų bylų. Be to, po to, kai 2023-10-10 buvo pasirašytas vekselis, atsakovas pristatinėjo E. P. naujas prekes, atsakovas bendravo ir bendradarbiavo su E. P., kadangi, kaip buvo minėta, atsakovo atstovas tikėjo, kad E. P., sąžiningai dirbdamas, susidariusį įsiskolinimą padengs ir toliau turės visas galimybes tinkamai vykdyti naujus tarpusavio įsipareigojimus, tęsti savo veiklą, bendrauti ir bendradarbiauti su atsakovu. Taigi, po to, kai 2023-10-10 buvo pasirašytas ginčo vekselis, atsakovas, pasitikėdamas E. P. ir norėdamas, kad E. P. tęstų savo vykdomą veiklą, pagal pateiktus naujus užsakymus tiekė jam naują produkciją, ką patvirtina pridedami dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai.

14.       Pažymi, jog nors dublike ieškovė nurodė, kad teikia atsakovo vadovo rašytas žinutes su įvairaus pobūdžio grasinimais, E. B. kasdien skambino šeimai, tačiau iš ieškovės pateikto susirašinėjimo žinutėmis matyti, jog nors pateiktame susirašinėjime nėra datų, tačiau žinutės rašomos jau po to, kai buvo pasirašytas ginčo vekselis. Be to, atkreipia dėmesį, kad žinutėse atsakovo atstovas siūlo geranoriškai spręsti klausimą dėl atsiskaitymo, siūlo įvairius variantus, įskaitant žemės pardavimą ir pan., tikslu išvengti vekselio pateikimo antstoliui. Žinučių turinys atskleidžia, jog būtent po vekselio pasirašymo ir po termino apmokėti vekselyje nurodytą sumą pradelsimo atsakovo atstovas dėjo maksimalias pastangas, kad nereikėtų vekselio vykdymo pateikti antstoliui, rašydamas ieškovės sutuoktiniui apie tai, jog tokiu atveju reikės papildomai didelių netikslingų išlaidų už antstolio darbą. Akcentuoja ir tai, kad iš ieškovės pateiktų žinučių turinio matyti, jog ieškovės sutuoktinis slepia savo pajamas dirbdamas kitiems ūkininkams kitu vardu, todėl būtent E. P. bandoma išaiškinti, kad ,,jis nesupranta, ką daro“.

15.       Nurodo, kad E. P. iš esmės sutrikę atsiskaitymai su atsakovu buvo akivaizdūs, kadangi E. P. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovui, tačiau E. P. norėjo ir toliau imti prekes bei rodė iniciatyvą toliau tęsti veiklos vykdymą, tokiu būdu suteikiant jam galimybes atsiskaityti su atsakovu. Ginčo vekselio pasirašymu ieškovės ir trečiojo asmens naudai buvo pratęstas pradelstų mokėjimų atidėjimo terminas. Pažymi, kad atsakovas, būdamas kreditoriumi, E. P. nevykdant pradelstų mokėjimų, galėjo ginti savo pažeistas teises kitu įstatymuose nustatytu būdu, pavyzdžiui, pradėti priverstines įsiskolinimo priteisimo ir išieškojimo procedūras, tačiau atsižvelgė į E. P. ir ieškovės E. P. prašymą pratęsti įsiskolinimo atidėjimo terminą ir toliau tęsti naujos produkcijos tiekimą su atsiskaitymo atidėjimais, susitarė pasirašyti vekselį. Dėl to vekselio sudarymas ieškovei ir trečiajam asmeniui, kurio atsiskaitymai buvo jau ilgą laiką sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo veiksmai siūlant ir tariantis įvairius variantus, buvo daromi įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. ieškovei E. P. padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad ji prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis pasirašė vekselyje. Pažymi, kad teisėti reikalavimai dėl susidariusių įsiskolinimų bei įstatymuose numatyti jų nevykdymo padariniai, negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu.

16.       Mano, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs ieškovę pasirašyti vekselyje, be to, ekonominiu spaudimu nelaikomas teisėtas reikalavimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad įsipareigojimų, prisiimtų iš individualios veiklos, klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šalių teisėtus interesus, juos derinant laikantis proporcingumo principo. Šioje byloje šis principas įgyvendintas sudarant vekselį, kuriuo atsakovas siekė užtikrinti pradelstų mokėjimų riziką, o ieškovė ir trečiasis asmuo - pratęsti pradelstus atsiskaitymo terminus, normalizuoti verslo veiklą ir turėti galimybę vėl atstatyti atsakovo pasitikėjimą naujai perkant produkciją iš atsakovo su apmokėjimo termino atidėjimu. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju vekselis buvo sudarytas tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens tarpusavio susitarimo pagrindu atidedant įsiskolinimo mokėjimo terminą, o atsakovas nesikreipė priverstinai išieškoti įsiskolinimo. Vekselio išrašymas suteikė galimybę nukelti prievolės įvykdymą vėlesniam laikui, suteikė galimybę vėl gauti naujas prekes iš atsakovo nukeliant apmokėjimo terminus, taip turint tikslą išvengti veiklos sutrikimų, todėl buvo ieškovei ir trečiajam asmeniui naudingas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo vekselis buvo sudarytas laisva valia, notaro biure ir dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, kuri vertė ieškoti būdų išsaugoti veiklą bei neareštuotą turtą.

17.       Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. P. ir notarė A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

18.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė E. P., trečiasis asmuo E. P. ir jų atstovas advokatas A. J. prašė ieškinį tenkinti ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. 

19.       Ieškovė E. P. paaiškino, jog tuo metu buvo laikinai išsikrausčiusi iš namų (jau buvo skyrybų procese), jai paskambino sutuoktinis E. P. ir pasakė, kad ji turi pasirašyti vekselį dėl skolos, sutuoktinis sakė, jog jam daro spaudimą kooperatyvas, tarėsi su kooperatyvu, didžioji skolos suma jau buvo išmokėta, sakė, kad jei nepasirašys vekselio, tai atims namus, ūkį, vaikas liks be namų. Ji ūkio veikloje nedalyvavo, pasitikėjo vyru ir jo priimamais sprendimais, žinojo, kad vyras turėjo kažkokių reikalų su kooperatyvu. Ji nenorėjo pasirašyti vekselio, bet sutuoktinis jai žadėjo, kad nieko nebus dėl vekselio pasirašymo, kad čia formalumas, jis ir toliau atidavinės skolas. Ją pasirašyti vekselį įkalbinėjo tik sutuoktinis, pašaliniai asmenys jai spaudimo nedarė. Ji girdėjo ir sutuoktinio bei liudytojo A. D. pokalbius tiek namų aplinkoje, tiek telefonu, liudytojas perdavė sutuoktiniui, kas nutiks, jei nebus pasirašomas vekselis, o jei pasirašys vekselį, nebus nieko. Kooperatyvo direktorių E. B. pirmą ir vienintelį kartą pamatė po vekselio pasirašymo praėjus daugiau nei pusei metų, kuomet ji pati paskambino jam, kad susitikti ir kad jis paaiškintų, kas vyksta, nes paskambinęs sutuoktinis pasakė, jog kooperatyvas žada perduoti vekselį skolos išieškojimui antstoliui. Iki tol ji E. B. nebuvo mačiusi, tik žinojo, kad toks yra. E. B. geranoriškai sutiko susitikti, pasikalbėti, atvažiavo ir jos sutuoktinis E. P.. Ji aiškinosi, kokia yra padėtis, E. B. pasakė, kad E. P. nevykdo įsipareigojimų ir jis bus priverstas pradėti išieškojimą pagal vekselį. Susitikimas baigėsi be rezultato, E. B. pasiūlė pagalvoti, kokį jie žada priimti sprendimą dėl skolos grąžinimo, per kiek laiko gali grąžinti skolą, iš kur gaus pinigų, siūlė nukūlus grūdus juos už skolą atvežti kooperatyvui. Ji nežino, kur dingo grūdai, nesidomėjo, nes pasitikėjo vyru, apie tai kalbėjo su vyru, bet jis sakė pagalvos ir priims sprendimą. Taipogi ieškovė paaiškino, jog niekada nedirbo, šeimą išlaikė sutuoktinis, ji buvo namų šeimininkė, vyras imdavo kreditus, vykdė veiklą, gyveno iš ūkininko ūkio, nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties su sutuoktiniu nebuvo sudarę, ji įsidarbino tik nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio.

20.       Atsakovo ŽŪB „Viduklė“ atstovai direktorius E. B. ir advokatė V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

21.       Trečiasis asmuo notarė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pasirašant vekselį dalyvavo tik sutuoktiniai E. P., kurį pažinojo iš anksčiau, kadangi yra tvirtinęs ir daugiau dokumentų, ir E. P., ji tik įsitikinusi, kad žmogus supranta, kokiai sumai išduodamas dokumentas, kam jis skolingas, iki kokio termino ir kokios sudaromo dokumento pasekmės, šį dokumentą tvirtina, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju, ieškovė jokių klausimų jai neuždavė, ji jai išaiškino, ką reiškia laiduotojo atsakomybė, duomenis, kuriuos reikėjo įrašyti į vekselį (skolos dydis, vekselio davėjas, vekselio gavėjas ir kt.), greičiausiai į notaro kontorą elektroniniu paštu atsiuntė pats E. P., pats vekselis kaip dokumentas buvo ruoštas notaro kontoroje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Raseinių rajono 1-ąjame notarų biure 2023-10-10 E. P. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui ŽŪK „Viduklė“ 170 540,75 Eur sumai. Vekselio apmokėjimo terminas - 2024-09-30. Pagal vekselį laiduoja bei atsako solidariai ir E. P..

23.       Raseinių rajono 1-ąjame notarų biure 2024-10-30 išduotas paprastojo vekselio vykdomasis įrašas dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos 165 724,35 Eur vekselio sumos, palūkanų, numatytų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei 817,48 Eur notarui sumokėto atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą išieškojimo solidariai iš E. P. ir E. P. paprastojo vekselio turėtojo ŽŪK „Viduklė“ naudai.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys netenkinamas.

24.       Ieškovė E. P. ieškinį atsakovo ŽŪK „Viduklė“ atžvilgiu grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio nuostatomis (laidavimo, kaip vienašalio ieškovės sandorio, sudaryto dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo, panaikinimas), tačiau jei teismas pripažintų, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčinių apgaulingų veiksmų, prašo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

Dėl laidavimo 2023-10-10 vekselyje pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu

25.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktą).

26.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi, vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).

27.       Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė vekselį pasirašė ir kaip laiduotoja, ir kaip solidari skolininkė, taigi, vekselis išrašytas kaip skolos grąžinimo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Ginčo nėra, jog trečiasis asmuo E. P. vekselio išdavimo metu buvo skolingas atsakovui ŽŪK „Viduklė“ vekselyje nurodytą pinigų sumą, t. y. 165 724,35 Eur (bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas sudarė apie 147 600 Eur). Taip pat ginčo nėra, jog ieškovė ir trečiasis asmuo E. P. vekselio išdavimo metu ir šiuo metu yra sutuoktiniai, jie nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, byloje nėra domenų, jog ūkininko ūkis, pastatai, žemės sklypai, žemės ūkio technika ir kt. priklausė išimtinai tik trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise ir nėra santuokos metu įgytas turtas. Be to, kaip nurodė ieškovė, ji nuo pat santuokos sudarymo 2011 metais niekada nedirbo, buvo namų šeimininkė, visą ūkį, namus ir šeimą išlaikė tik trečiasis asmuo E. P.. Nors ieškovė nurodė, jog jai finansiškai padėjo jos mama ir sesuo, vyras jos neišlaikė, šie jos teiginiai stokoja pagrįstumo, juolab, kad ir nėra duomenų apie nurodytų asmenų darytus piniginius pervedimus, apie jų finansines galimybes išlaikyti suaugusią darbingą dukrą ir seserį. Taigi, labiau tikėtina, jog ieškovė ir visa šeima visiškai išsilaikė ir pragyveno iš vykdomos žemės ūkio veiklos, o ir trečiasis asmuo E. P. nurodė, jog kito darbo neturėjo, tik ūkininkavo. 

29.       CK 3.91 straipsnis numato, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. CK 3.109 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

30.       Kaip minėta, sutuoktiniai nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, ir nors nėra duomenų, kada E. P. įregistravo ūkininko ūkį (tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), visgi ir pajamos, gautos iš ūkio, nors ir įsteigto iki santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, kaip minėta aukščiau, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos ir prievolės (žr. šio sprendimo 29 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė nuo pat santuokos sudarymo 2011 metais niekada nedirbo, visu šeimos gerbūviu, ūkiu, pačia šeima rūpinosi ir ją išlaikė tik trečiasis asmuo, ūkis buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, dėl ko akivaizdu, jog ir ieškovė buvo suinteresuota išsaugoti tiek ūkį, tiek namus, tiek turimas žemes, susidariusioje situacijoje jos veiksmai buvo logiški, ji dėjo visas įmanomas pastangas, kad tą padarytų (išduodama vekselį, kuriuo laidavo ir įsipareigojo atsakovui kartu su sutuoktiniu), juolab, kad pagal byloje pateiktus duomenis vekselio išdavimo metu skolų išieškojimas iš trečiojo asmens antstolių kontorose dar nebuvo vykdomas. 

31.       Ieškovė laidavimą vekselyje ginčija bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. prašo pripažinti jį negaliojančiu dėl to, kad vekselis buvo pasirašytas dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo.

32.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo, vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselį ji išdavė pavartojus prieš ją apgaulę ar ekonominį spaudimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo iš esmės savo ir trečiojo asmens E. P. paaiškinimais. Nors byloje ieškovės prašymu buvo iškviestas ir apklaustas liudytoju A. D., kuris neva turėjo paliudyti apie ieškovei darytą spaudimą pasirašyti vekselyje kaip laiduotoja, minėtas asmuo tokių aplinkybių nepaliudijo, priešingai, jis parodė, jog su P. apie laidavimą nekalbėjo. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė nurodė, kad vienintelis asmuo, su kuriuo ji kalbėjo šiuo klausimu, yra jos sutuoktinis E. P.: būtent jis įtikinėjo ieškovę pasirašyti laidavimo vekselį, būtent jis aiškino, jog tai yra tik formalumas, kad jis toliau galėtų ūkininkauti ir atiduoti skolą atsakovui, ir nieko dėl to laidavimo nebus, o jei nepasirašys, neteks visko. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas siūlė net kelis galimus variantus, kaip trečiajam asmeniui grąžinti skolą (už skolą atvežti nuimtą derlių, parduoti žemės sklypą ir pan.), tačiau trečiajam asmeniui problemos išspręsti nepavyko. Pažymėtina, jog pokalbis tarp ieškovės, atsakovo direktoriaus E. B. ir trečiojo asmens E. P., pasak ieškovės, įvyko praėjus daugiau nei pusei metų po vekselio pasirašymo, o vykdomasis įrašas išduotas praėjus metams nuo vekselio pasirašymo, taigi, matyti, jog ketinimų iš atsakovo pusės bet kokiomis priemonėmis kuo greičiau išsiieškoti skolą iš P. nebuvo, trečiajam asmeniui buvo sudarytos galimybės ir duota pakankamai laiko pagalvoti, kokį sprendimą priimti ir kaip jį įgyvendinti. Be to, net ir po vekselio pasirašymo atsakovas pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir siekė sudaryti sąlygas jam toliau ūkininkauti, atsakovo kartu su tripliku pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščiai patvirtina, jog trečiajam asmeniui ir toliau atsakovas tiekė prekes, reikalingas tęsti ūkininko veiklą. 

33.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė puikiai suprato, kokį ji sandorį sudaro, tą patvirtina aukščiau paminėtos aplinkybės, jog ji to nelabai norėjo, tačiau buvo įkalbėta sutuoktinio, kad gelbėti ūkį ir vienintelį šeimos pragyvenimo šaltinį, iš ko spręstina, jog ieškovės vidinė valia atitiko jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, tačiau šiuo atveju aplinkybės pakrypo ne ta linkme, kuria tikėjosi sutuoktiniai, ieškovė pasitikėjo sutuoktiniu, tikėjo, kad jis grąžins skolą, ir nesitikėjo, kad skolos grąžinti nepavyks ir išieškojimas pagal vekselį bus perduotas antstoliui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes spręstina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad vekselį ji išdavė atsakovui pavartojus prieš ją apgaulę ar ekonominį spaudimą. Pažymėtina ir tai, jog vekselis buvo išduotas notarų kontoroje, kaip nurodė notarė A. S. teismo posėdžio metu, ji įsitiko, kad, be kita ko, E. P. supranta, kokios sudaromo dokumento pasekmės, ji jai išaiškino, ką reiškia laiduotojo atsakomybė, ir tik tuomet patvirtino vekselį. Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų pripažinti laidavimą 2023-10-10 vekselyje negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu.

34.       Jei teismas pripažintų, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčinių apgaulingų veiksmų, ieškovė E. P. prašo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

35.       Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktai ir juose nurodomą kasacinio teismo praktika).???

37.       Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Analogiškai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių, ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).

38.       Iš šio sprendimo 28, 30 ir 33 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė E. P. pasirašė vekselį žinodama visą konkrečią informaciją, būtiną šiam sandoriui sudaryti, nėra duomenų, jog ji buvo suklaidinta, tačiau ji nesitikėjo, kad sutuoktiniui nepavyks grąžinti skolos, todėl ir reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

Dėl vykdomojo įrašo dalyje panaikinimo

39.       Ieškovė prašo panaikinti Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą dalyje dėl skolos išieškojimo iš ieškovės E. P.. Nagrinėjamu atveju nebuvo keliama vykdomojo įrašo išdavimo procedūros atitiktis įstatymo reikalavimams, o jį prašoma panaikinti panaikinus laidavimą 2023-10-10 vekselyje.

40.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo ieškovės E. P. laidavimą 2023-10-10 neprotestuotiname paprastajame vekselyje pripažinti negaliojančiu, todėl nėra ir pagrindo panaikinti Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą dalyje dėl skolos išieškojimo iš ieškovės E. P.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinti ieškovės ieškinį nėra pagrindo, todėl jis yra atmestinas.

41.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

42.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinio netenkinus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

43.       Atsakovas ŽŪK „Viduklė“ pateikė teismui prašymą priteisti 6 231,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

44.       Valstybė patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

45.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

46.       Atsakovui pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

47.       Taip pat iš ieškovės E. P. priteisiamos 15,86 Eur procesinių dokumentų įtekimo išlaidos valstybei. 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

        ieškinio netenkinti.

        Priteisti iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Viduklė“, juridinio asmens kodas 302647352, 6 231,50 Eur (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.        

Teisėja                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė