Civilinė byla Nr. e2-4810-994/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12794-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.1;2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armeringa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Armeringa“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 44 464,32 Eur skolos, 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 302,43 Eur delspinigių, paskaičiuotų po paskolos sutarties nutraukimo, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 44 464,32 Eur paskolos, 302,43 Eur delspinigių, 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo negrąžintos 44 464,32 Eur paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 46 661,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir nustatyti atsakovei terminą atsiliepimui į ieškovės ieškinį pateikti.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 202 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir nustatyti atsakovei terminą atsiliepimui į ieškovės ieškinį pateikti.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartimi patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės; bylos nagrinėjimas skirtas į posėdį ir atsakovei nustatytas terminas iki 2024 m. vasario 2 d. pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, taip pat papildomus rašytinius įrodymus.
6. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi ar iš dalies, sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui kiekvieną mėnesį mokant lygiomis įmokomis (mokėjimais); 3) atsakovės naudai iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. DOK – 19245). Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujama suma. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš atsakovės gavo mokėjimų 7 337,98 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta sekančiai: 6 271,21 Eur paskolos sumai, 143,28 Eur palūkanoms ir 923,49 Eur delspinigiams. Vis dėlto, atsakovė ieškovei sumokėjo ne 7 337,98 Eur, o 9 783,98 Eur. Todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi.
6.2. Atsakovo įsitikinimu, Schemos 5.3 papunkčio, Aprašo 1 priedo 2.2 skyriaus „Priemonės sąlygos“ dalyje „Paskolos tinkamumo sąlygos“ 1.3 papunktyje numatytas reikalavimas – apyvartos kritimas daugiau kaip 30 proc. – pretendentams gauti paskolą negali būti vertinamas formaliai, t. y. realiai neatsižvelgiant į gautas pinigines lėšas ar kitas esmines aplinkybes. Priešingu atveju, pati valstybės pagalbos schema nukentėjusiems ūkio subjektams nuo COVID–19 nebūtų veiksminga ir reali. Vertinamu laikotarpiu (2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. liepos 1 d.) atsakovės išrašytos sąskaitos buvo apskaitytos, įtrauktos į apyvartą, nuo šių sumų buvo sumokėtas PVM, tačiau didžioji dalis piniginių lėšų pagal sąskaitas nebuvo gauti paraiškos teikimo dienai – 2020 m. liepos 1 d, Todėl ieškovės vertinimas ir apyvartos skaičiavimas nėra tinkamas ar pagrįstas.
6.3. Atsakovės vertinimu, egzistuoja pagrindas teismo sprendimu ieškovės prašomas sumas išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui. Galimybę tiek sudaryti taikos sutartį, tiek grąžintinas sumas išdėstyti atitinkamam laikotarpiui, patvirtina ir suformuota Lietuvos teismų praktika, kurioje jau yra pripažinta, jog taikos sutartimi galima susitarti dėl neteisėtai (nepagrįstai) gautos pagalbos grąžinimo ir išdėstymo (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-461-809/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1400- 631/2022). Be to, neišdėsčius tikslinės paskolos grąžinimo dviejų metų laikotarpiui, atsakovei būtų padaryta neproporcinga ir galimai neatitaisoma žala, atsakovė taps nemoki. Tokiu atveju atsakovei bus keliama bankroto byla, o teismo sprendimas dėl tikslinės paskolos priteisimo negalės būti realiai ir efektyviai įvykdytas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 43-790/2024 iš atsakovės bendrai priteista daugiau nei 300 000 Eur suma. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Atsakovė minėtos nutarties nėra įvykdžiusi, vyksta derybos dėl mokėjimų išdėstymo. Dar daugiau, atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis, kurie sudaro pagrindą atsakovės finansinę būklę vertinti kaip sudėtingą dėl piniginių lėšų atsiskaitomose banko sąskaitose napakankamumo, taip pat teisminių ginčų su kontrahentais, kurie turi reikšmingos įtakos sprendžiant dėl tikslinės paskolos grąžinimo. Atsakovė tinkamai vykdė ieškovei įsipareigojimus mokėti eilines įmokas dengiant tiek skolą, tiek palūkanas. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad teismo sprendimu išdėsčius ieškovės reikalaujamas sumas, būtų ne tik sudarytas pagrindas ieškovei gauti lėšas, tačiau atsakovė galimai išvengtų faktinio nemokumo.
7. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (žr. DOK – 29122), kuriuo patikslinusi savo reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 42 320,75 Eur skolą, 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos), neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
7.1. Po ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) ieškovė iš atsakovės gavo du mokėjimus, t. y.: 1) 2023 m. rugsėjo 21 d. – 1 223,00 Eur sumai ir 2) 2023 m. lapkričio 19 d. – 1 223,00 Eur sumai, viso – 2 446,00 Eur. Gauta suma buvo paskirstyta sekančiai: 2 143,57 Eur paskolos sumai ir 302,43 Eur delspinigiams. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė prašo sumažinti ieškinio reikalavimą iki 44 215,33 Eur. Į šią sumą įeina – 42 320,75 Eur negrąžintos paskolos dalis ir 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos (priskaičiuotos nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 7 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos).
8. 2024 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad pageidauja derybų, mediacijos byloje skyrimo. Pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki, todėl nepavykus susitarti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovei būtų padaryta nepropocinga žala, galimai būtų pareiga kelti atsakovei bakroto bylą.
9. 2024 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad mediacija šiuo atveju užtruktu nemažai laiko. Nagrinėjamu atveju situacija yra tokia, kai atsakovė apskritai valstybės pagalbos paskolos forma gauti negalėjo, todėl atsakovė suteiktą paskolą turi nedelsiant grąžinti. Į bylą pateikti sąskaitų išrašai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad atsakovės apyvarta ne krito, o priešingai, augo. Į apyvarta įskaičiuojama ne tik gautos sumos, bet ir išrašytos sąskaitos. Paprastai taikos sutartys sudaromos tuo atveju, jeigu atsakovai pasitikslina apyvartas. Atsakovė yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Todėl atsižvelgiant į atsakovės sunkią finansinę situaciją, atsakovei pateikiant papildomus duomenis, galimai būtų galima dar kartą svarstyti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
10. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė ir atsakovė pateikė teismui bendrai pasirašytą pareiškimą dėl ieškinio pipažinimo ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (žr. DOK – 76793), kuriuo prašo: 1) priimti atsakovės ieškinio pripažinimą nurodyta apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovės 42 320,75 Eur skolos, 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos), neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) išdėstyti atsakovei byloje priimtino sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai iš atsakovės priteistiną sumą sumokėti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Savo bendrą prašymą šalys grindžia šiais argumentais:
10.1. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (žr. DOK – 29122). Atsakovė pripažįsta šiuos ieškovės patikslintus reikalavimus visa apimtimi.
10.2. Atsakovė prašo išdėstyti byloje priimtino sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai iš atsakovės priteistiną sumą sumokėti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Neišdėsčius sprendimo įvykdymo bent jau dviejų metų laikotarpiui, atsakovei bus padaryta neproporcinga, neatitaisoma žala, atsakovė galimai taps nemoki. Atsakovė jau minėjo, kad jos atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 43-790/2024 iš jos bendrai priteista daugiau nei 300 000 Eur suma, taip pat vyksta ne vienas teisminis ginčas su kontrahentais. Atsakovė teikė įrodymus ir dėl piniginių lėšų atsiskaitomose banko sąskaitose nepakankamumo. Pagal 2022 m. atsakovės balansą, atsakovė iš viso turi turto už 470 620 Eur. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 205 457 Eur. Be to, į pastarąją sumą nėra įtrauktos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 1 d. nutartimi priteistos sumos. Atsakovė yra laimėjusi kelis viešojo pirkimo konkursus. Iš šių konkursų pagrindu sudarytų sutarčių atsakovė galės generuoti pajamas ir ateityje atsiskaityti su ieškove. Teismo sprendimu išdėsčius sprendimo įvykdymą, būtų ne tik sudarytas pagrindas ieškovei gauti lėšas, tačiau atsakovė galimai išvengtų faktinio nemokumo.
10.3. Ieškovė informuoja, kad neprieštarauja atsakovės pareiškimui dėl ieškinio pripažinimo ir prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant sumokėti ieškovės naudai priteistiną sumą lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ieškovės nuomone, atsakovė pateikė į bylą dokumentus, iš kurių matyti, kad dabartinė atsakovės finansinė padėtis neleidžia pastarajai įvykdyti viso sprendimo iš karto. Ieškovė sutinka, kad atsakovė ateityje galės atsiskaityti su ieškove, kadangi yra laimėjusi viešojo pirkimo konkursus ir tų konkursų pagrindu generuos pajamas. Be to, nuo ieškinio pateikimo teismui (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki šios dienos atsakovė stengiasi atsiskaityti su ieškove, t. y. atlieka dalinius atsiskaitymus. Ieškovė mano, kad jai priteistos sumos išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui nesukels neigiamų pasekmių ir taip bus užtikrinama abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
11. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
13. Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad ieškovė yra garantijų institucija, įsteigta vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“ ir pagal Ūkio ministerijos 2001 m. lapkričio 5 d. sudarytą steigimo aktą. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Visų ieškovės akcijų valdytoja yra Finansų ministerija. Ieškovės veiklos tikslai: teikti finansines paslaugas; įgyvendinti ir administruoti finansines ir kitokio pobūdžio paramos verslui priemones (išsamiau žr.: ieškovės įstatų 2, 7 punktus; https://www.invega.lt/veikla/veikla-reglamentuojantys-dokumentai/63#c-7/t-12).
14. Ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Europos Komisijos priimtais teisės aktais dėl valstybės pagalbos priemonių dėl COVID–19 protrūkio, siekdamas sumažinti COVID–19 pandemijos poveikį verslui, 2020 m. balandžio15 d. priėmė įsakymą Nr. 4-229, kuriuo patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams“ schemą. Pirmiau nurodytoje schemoje reglamentuotas valstybės pagalbos, kurios forma – paskola, skyrimas labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams. Priemonei įgyvendinti skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (schemos 2 punktas). Schemoje nustatytos finansinės priemonės skyrimo sąlygos. Kitaip tariant, valstybė suteikė galimybę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Schemoje taip pat nustatyta, kad ieškovė atrinks finansų tarpininkus, vadovaudamasi Paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu (schemos 4 punktas). Finansinės priemonės įgyvendinimo sąlygos reglamentuotos ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais patvirtintame Apraše.
15. Ieškovė įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininke – UAB „Noviti“ bei suteikė jai lėšų paskoloms teikti pagal schemą. Paskolos davėja UAB „Noviti“ ir atsakovė 2020 m. liepos 7 d. sudarė tikslinę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteikė 79 182 Eur paskolą (žr. 2020 m. liepos 7 d. tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); gražinimo grafiką). Paskolos davėja 2020 m. liepos 7 d. pervedė atsakovei 77 882 Eur paskolos sumą (atskaičius atsakovės mokėtiną 1 300 Eur administravimo mokestį) (žr. 2020 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)).
16. Byloje pateiktų duomenų ir ieškovės rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Aprašu, atliko patikrą, kurios metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gautą informaciją ir nustatė, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis nekrito daugiau kaip 30 proc. (augo 131,20 proc.). Todėl vadovaujantis Aprašo 1 Priedo 2.2 punkto 1.3 papunkčiu, atsakovei negalėjo būti suteikta paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams“. Dėl šios priežasties ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė atsakovei raštą „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame pareikalavo atsakovės per 30 dienų informuoti apie atliktus veiksmus ir (ar) apie grąžintą nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą arba pateikti ieškovei VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis, apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais (žr. 2022 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu atsakovei siųstą raštą dėl neplaninės patikros rezultatų). Atsakovė per rašte nurodytą terminą nepatikslino duomenų VMI ir neapmokėjo reikalaujamų sumų.
17. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl UAB „Armeringa“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lešų susigrąžinimo, kuriuo buvo, be kita ko, nuspręsta, paskolos gavėjui, šiuo atveju – atsakovei, nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą (žr. 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą dėl UAB „Armeringa“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lešų susigrąžinimo).
18. Ieškovė 2023 m. gegužės 25 d. pranešimu pakartotinai ragino atsakovę grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir delspinigius, taip pat informavo, kad neatlikus mokėjimo iki 2023 m. birželio 24 d. bus laikoma, kad atsakovė pažeidė paskolos sutartį iš esmės ir 2023 m. birželio 25 d. ieškovė vienašališkai nutrauks paskolos sutartį (žr. 2023 m. gegužės 25 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo). Atsakovei neatsiskaičius, sutartis su atsakove buvo nutraukta – 2023 m. birželio 25 d.
Dėl reikalavimo perleidimo
19. Ieškovė ir paskolos davėja UAB „Noviti“ 2023 m. vasario 10 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kuriuos paskolos davėja UAB „Noviti“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę (žr. 2020 m. spalio 27 d. sutartį dėl reikalavimo perleidimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 10 d. reikalavimo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) prie sutarties dėl reikalavimų perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 168/2010).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą (žr. 2023 vasario 17 d. pranešimą paskolos gavėjui). Ginčo tarp šalių byloje dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nėra. Todėl konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal ginčo sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).
Dėl negrąžintos paskolos priteisimo
23. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 42 320,75 Eur skolą (žr. DOK – 29122).
24. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis nutraukta nuo 2023 m. birželio 25 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko negrąžinusi 42 320,75 Eur paskolos. Atsakovė ieškovės prašomą priteisti skolos sumą pripažįsta ir neginčija, atsakovė taip pat neginčija ir sutarties nutraukimo teisėtumo (žr. DOK – 29122). Dėl nurodytų motyvų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 42 320,75 Eur negrąžintos paskolos yra pagrįstas ir tenkintinas (tikslinės paskolos sutarties 8.1 papunktis; CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
26. Ieškovė, be kita ko, prašo iš atsakovės 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos) ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. DOK – 29122).
27. Bylos duomenimis, atsakovei pareiga mokėti pagalbos susigrąžinimo palūkanas atsirado dėl paskolos sutarties sąlygų pažeidimo, pateikiant neteisingus duomenis apie savo veiklos rodiklius ir dėl to gavus paskolą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles. Remiantis Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C247/01 16 dalimi, siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos davėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-291-464/2023).
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos), taip pat neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, konkretaus procento dydžio nenurodo, kadangi neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos, taikant bazinę neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų. Taikoma palūkanų norma yra peržiūrima ir atitinkamai pakeičiama 12 mėnesių pariodiškumu pagal Europos Komisijos nustatytą ir skelbiamą orientacinių palūkanų normų dydį, taikomą atitinkamu laikotarpiu. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra skaičiuojamos sudėtinių palūkanų būdu.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis. Jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
31. Ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, šis reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 44 215,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 888 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis).
33. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 24,24 Eur, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
34. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
35. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
36. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.
37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 42 320,75 Eur paskolos, 1 894,58 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos), neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 215,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. Atsakovė prašo teismo išdėstyti byloje priimtino sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai iš atsakovės priteistiną sumą sumokėti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, be kita ko, grindžia, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki, nes atsiskaitomose banko sąskaitose ji neturi pakankamai piniginių lėšų; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu iš atsakovės priteista didesnė nei 300 000 Eur suma; VMI atsakovei yra pateikusi pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą dėl beveik 18 000 Eur skolos; Šiaulių apygardos teisme bei Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos kitos civilinės bylos prieš atsakovę; pagal 2022 m. balansą, atsakovė iš viso turi turto už – 470 620 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 205 457 Eur (į pastarąją sumą nėra įtrauktos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 1 d. nutartimi priteistos sumos). Atsakovė yra laimėjusi kelis viešojo pirkimo konkursus, todėl šių konkursų pagrindu sudarytų sutarčių atsakovė galės generuoti pajamas ir ateityje atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nuo ieškinio pateikimo teismui (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki šios dienos stengiasi atsiskaityti su ieškove, t. y. atlieka dalinius atsiskaitymus.
39. Teismo vertinimu, atsakovės išdėstyti argumentai pagrįsti į bylą pateiktiais rašytiniais įrodymais ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, dėl ko, atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti viso sprendimo iš karto. Netenkinus atsakovės prašymo, priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, galimai nemokumą, dėl ko, nukentėtų ir pačios ieškovės interesai atgauti priteistą sprendimų skolą bei palūkanas. Nustatyta, kad atsakovė yra laimėjusi viešojo pirkimo konkursus ir tų konkursų pagrindu generuos pajamas. Todėl tai sudaro pagrindą spręsti, kad ateityje atsakovės finansinė padėtis turėtų pagerėti ir pastaroji bus pajėgi atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina ir tai, kad nuo ieškinio pateikimo teismui iki šios dienos atsakovė stengiasi atsiskaityti su ieškove, t. y. atlieka dalinius atsiskaitymus. Ieškovė atsakovės pateiktam prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neprieštarauja.
40. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei įrodžius savo sunkios padėties ir jos pagerėjimo perspektyvas, atsakovės prašymas laikytinas pagrįstu. Teismo daro išvadą, kad atsakovės nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, įvertinus priteistos sumos dydį bei atsakovės minėtą šiuo metu sunkią turtinę padėtį, atitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užtikrins abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Dėl išdėstytų motyvų, teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymas tenkintinas, išdėstant teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai iš atsakovės priteistiną sumą sumokėti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 1 842,30 Eur, išskyrus paskutinę įmoką – 1 842,43 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, bei katu su mokama įmoka kas mėnesį sumokant tai dienai priskaičiuotas neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių vykdymą, vykdomą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės turto (įskaitant atsiskaitomųjų banko sąskaitų) areštų panaikinimą ir visus kitus antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
42. Ieškovės ieškinį tenkinus, byloje 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 268 – 270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) 42 320,75 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 75 ct) paskolos, 1 894,58 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 58 ct) valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 215,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) 888,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 24,24 Eur (dvidešimt keturis eurus 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu priteistų sumų – 42 320,75 Eur skolos, 1 894,58 Eur palūkanų, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (taikant bazinę susigrąžinimo palūkanų normą, nustatytą pagal Europos Komisijos skelbiamą orientacinę palūkanų normą, prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos, nustatytos konkrečiam laikotarpiui, pridedant 100 bazinių punktų) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 215,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 1 842,30 Eur, išskyrus paskutinę įmoką – 1 842,43 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, bei katu su įmoka kas mėnesį sumokant tai dienai priskaičiuotas neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių vykdymą, vykdomą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovės turto (įskaitant atsiskaitomųjų banko sąskaitų) areštų panaikinimą ir visus kitus antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė