Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji
byla Nr.1A-540-508/10;
Teisėjas A. Rimkevičius Proceso
Nr. 22-1-00428-10;
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2
(S)

NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugsėjo 08 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos
Akelienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant
prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam S. B., jo
gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal LR BK
22 str. 1 d. 227 str. 3 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių,
įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.30. val. būti namuose ir per
laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos
priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,
kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais
žmonėmis. S. B. privalo
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuota nusikaltimo priemonė –
pinigai (40 litų).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją
bylą,
n u s
t a t ė:
S. B. nuteistas už tai, kad 2010-04-29, apie 18.40 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, ties pastatu Nr. 18,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės
patruliams A.
D. ir R. D., sustabdžiusiems jo vairuojamą
automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaujantis Lietuvos
Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660
patvirtintos ,,Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 65.1 ir 65.12 punktais,
privalantiems kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo kelių eismo taisyklių
reikalavimus ir nustatyta tvarka įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimo
dokumentus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus
pažeidimus, numatytus LR ATPK str. l
d., 134 str. 2 d., 123 str. 5 d., 1241 str. 6 d. ir prašydamas
nesurašyti protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo, pasiūlė A. D. ir R. D. kyšį ir tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“,
valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) tarp
priekinių sėdynių padėjo dvi 20 Lt nominalo kupiūras (Nr. AB7895105,
AD9443524), tačiau valstybės tarnautojai A. D. ir R. D. nesutiko
priimti jo pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė Kauno apskrities VPK Kauno m.
Centro policijos komisariato vadovybei.
Nuteistasis S.
B. apeliaciniu skundu prašė 2010-05-20 nuosprendį
pakeisti, paskirti bausmę baudą, dydžiu mažesnę už vidurkį. Skunde nurodė, kad
teismas neteisingai paskyrė bausmę, neatsižvelgė į visumą aplinkybių. Pagal LR
BK 12 str., jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems
nusižengimams, tokia veika yra mažiau pavojinga už nusikaltimą, bausmė už
baudžiamojo nusižengimo padarymą turėtų būti skiriama nepalyginamai švelnesnė,
nei už padarytą nusikaltimą. Skiriant bausmę nuosprendyje akcentuojama, kad jis
nedirba, tačiau šiuo metu aplinkybės iš esmės pasikeitė, jis įsidarbino UAB
,,Salma“ apsaugos darbuotoju, laisvės apribojimas trukdo ne tik realizuoti
konstitucinę teisę į darbą, bet ir neleidžia normaliai atlikti darbines
pareigas. Teismo įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 06.30 val. atima iš
jo galimybę administracijos nurodymu vykti į komandiruotes, saugoti bendrovės
objektus. Teismo įpareigojimas nemokamai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros,
globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi
invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat
nesuderinamas su jo situacija, nes dirbant praktiškai neįmanoma suderinti
darbines funkcijas, poilsiui skirtą laiką ir nemokamus darbus. LR BK 48 str. nenumato jokių išimčių tiems, kurie dirba ir
kuriems įpareigojimas būti namuose gali trukdyti dirbti, LR BK 48 str. 3
d. numatyta, jog teismas gali asmenį atleisti nuo tokios bausmės, jeigu nuteistasis dėl objektyvių
priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, ir paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio
priemonę, tačiau dėl atleidimo į teismą gali
kreiptis tik bausmę vykdanti institucija. LR BK 227 str. 3 d. sankcijoje
nurodytų bausmių, priimtiniausia būtų bauda. Anksčiau 2007-03-14 nuosprendžiu
paskirtą baudą jis sumokėjo 2007-07-09. LR BK 47 str. 3 d. nustatyta, kad už
baudžiamąjį nusižengimą skiriama bauda iki 50 MGL dydžio. Teismas nenustatė jo
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti
aplinkybė, kas rodo, jog galėtų būti paskirta bauda mažesnė nei 3250 Lt, tokio
dydžio baudą jis būtų pajėgus sumokėti.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius
apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti,
sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos
teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, remiantis LR
BPK 326str.2d.2p., 328str.2p.
Nuteistasis apeliaciniu
skundu prašė nuosprendį pakeisti, paskirti bausmę nesusijusią su laisvės
apribojimu - piniginę baudą, dydžiu mažesnę už vidurkį.
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis nustato bendruosius bausmės
skyrimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę
pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už
padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios
dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas
atsižvelgia į : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)
kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)
nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant
nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias
aplinkybes. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio
sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo
principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti
švelnesnę bausmę.
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos bausmės : 1)
viešųjų teisių atėmimas; 2) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veikla atėmimas; 3) viešieji darbai; 4) bauda; 5) laisvės apribojimas; 6)
areštas. Šios bausmės išvardintos nuosekliai pagal jų griežtumą. Vertinant
apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, nuosprendžiu nuteistajam jo atžvilgiu
paskirta griežtesnė bausmė, atsižvelgiant į bausmės vykdymo ypatumus, apelianto
prašyme išreikšti individualūs argumentai skirti švelnesnę bausmę.
Nuosprendyje
konstatuota, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis teisme
prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo gailisi. Taisytina ši
formuluotė, kadangi kaltinamasis pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą,
taip pat pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis ir
ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, tai buvo nurodyta prokuroro pareiškime
dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, tai aptarta ir
nuosprendyje, kad anksčiau teistas 2007-03-14 pagal LR BK 178str.1d. bei
nubaustas bauda 10 MGL (1300 litų), bauda sumokėta 2007-07-09, teistumas
neišnykęs, buvo baustas pagal ATPK už KET pažeidimus keliolika kartų. Skiriant
bausmę buvo atsižvelgta, kad nedirba, kad nėra atsakomybę sunkinančių
aplinkybių.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinėje
instancijoje, apeliantas pateikė dokumentus, kad jis nuo 2010-06-06 dirba UAB
„Salma“ apsaugos darbuotoju, į darbines pajamas įeina objektų įvairiose Kauno
m. vietose saugojimas, darbas slenkančiu grafiku ir nakties metu, darbovietės
vadovas prašo skirti kitokią bausmės rūšį, charakterizuoja darbuotoją
teigiamai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę nebuvo
pakankamai atsižvelgta į tai, kad S. B. pasikėsino
padaryti ne nusikaltimą, bet baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika nebuvo
baigta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą
pirmojoje instancijoje, baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė nubausti
kaltinamąjį bauda 10 MGL (1300 Lt). Būtina vadovautis ir protingumo,
ekonomiškumo principais, kadangi nuteistasis sutinka įvykdyti galimą bausmę –
sumokėti baudą, tai efektyvi bausmė ir naudinga valstybei. Taip pat, atsižvelgtina
į naujas aplinkybes, kad nuteistasis įsidarbino, kad darbas slenkančiu grafiku
ir nakties metu, pagal darbines pareigas priskirti saugoti objektai įvairiose
miesto vietose, o paskirtoji bausmė - laisvės apribojimas
10 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.30. val. būti namuose ir per
laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos
priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,
kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
neteisingai ir aiškiai per griežtai nubaustų kaltąjį asmenį.
Nuosprendis
keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, S. B. baustina
bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių
visumą, būtent 20 MGL (BBD) dydžio – 2600 Lt. Esminių baudžiamojo proceso
kodekso pažeidimų nenustatyta.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
n
u s p r e n d ė :
Nuteistojo
S. B. apeliacinį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti –
S. B., pripažintą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 227 str. 3 d., nubausti
bauda 20 MGL (BBD) dydžio – 2600 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų). Baudą
privaloma sumokėti per 2 mėnesius į
teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir sumokėjimo dokumentą pateikti
nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas Grigaravičius
Teisėjai Emilija
Akelienė
Evaldas
Gražys