Administracinio nusižengimo byla 

Nr. eAN2-276-898/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03192-2018-7  

Procesinio sprendimo kategorija:

16.9.6.; 21.11.10.

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. (R. P.) atstovo advokato I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus,

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       2018 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokole R. P. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje bei 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 22, 23).

2.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu R. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.50 val. Vilniuje, Kojelevičiaus g., vairavo automobilį „Mitsubishi galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neblaivus, kai nustatyta 1,15 promilių girtumas. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje. R. P. nubaustas 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. Atsižvelgusi į byloje surinktus įrodymus Institucija konstatavo, kad šioje byloje neįrodyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

3.       Skundas dėl Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, jog patruliai į įvykio vietą atvyko 21.03 val., o patikrinimas alkotesteriu atliktas 21.29 val. Tai, kad patrulis nepaklausė asmens, ar jis blaivus, ar ne, šiuo atveju nėra esminis proceso pažeidimas, kadangi alkoholio kiekis pamatuotas ne iš karto, o prabėgus beveik pusvalandžiui nuo patrulių atvykimo momento. Teismas, įvertinęs liudytojų, kurie iškvietė policiją, nuoseklius parodymus, padarė išvadą, jog ANK 422 straipsnio 5 dalis (transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai) R. P. inkriminuota pagrįstai. Teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje taip pat aptarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (chuliganiškas vairavimas).

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.       Apeliaciniu skundu R. P. atstovas prašo panaikinti Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kuria skirta nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį.     

4.1. Skunde pažymi, kad teismas nesigilino į skundo esmę – skundu buvo prašoma panaikinti tik dalį Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo (dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį), tačiau teismas taip pat vertino R. P. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį pagrįstumą. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog R. P. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pateikė dėl to argumentus, tačiau byla šioje dalyje dar Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo nutraukta. Akivaizdu, jog rašant nutartį nebuvo įsigilinta į bylos medžiagą, nutartis rašoma atsainiai ir formaliai.

4.2. Skunde nurodoma, jog liudytojų, kurie rašė pareiškimą policijai, duoti parodymai atvykus policijos pareigūnams ir jų duoti parodymai teisme, priešingai nei nurodo teismas nutartyje, akivaizdžiai skiriasi. Liudytojas M. Č. (M. Č.) 2018 m. rugsėjo 26 d. policijos komisariate nurodė matęs, kaip pravažiavęs vairuotojas R. P. pastatė automobilį draugų kieme, visą laiką buvo jo matymo zonoje ir jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Teisme jis nurodė nematęs, kaip vairuotojas pastatė automobilį draugų kieme ir ką toliau veikė, kadangi nuo tos vietos, kur stovėjo M. Č., buvo apie 300 metrų, dar užstojo namai ir medžiai. Taigi šis liudytojas, duodamas pirminius parodymus, klaidino pareigūnus, o tai turėjo įtakos pareigūnams priimant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Be to, šis liudytojas duodamas parodymus žodis į žodį nupasakojo įvykių eigą, kaip ir liudytojas A. J. (A. J.). Panašumai tokie: „visą laiką buvo mano matymo zonoje, jokių gėrimų jis nevartojo <...> kai jis tik išlipo iš automobilio o mes norėjome padaryti pastabą, dėl jo grėsmė aplinkiniams keliančio vairavimo <...> akivaizdžiai matėsi kad vairuotojas yra neblaivus“. Duotuose parodymuose padarytos tos pačios gramatinės klaidos, tai kelia abejonių, kadangi parodymus M. Č. ir A. J. nusirašė vienas nuo kito. Vėliau teisme paaiškėjo, kad jie yra broliai. Teisme M. Č. taip pat paaiškino, kad kompanijai priėjus prie jų, jie pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį, kai sužinojo, jog R. P., V. trenkė jam į veidą; atvykus pareigūnams jie pasakė, kad vairuotojas visą laiką buvo jų matymo zonoje, ką policija ir užfiksavo, nors policijai vietoje patikrinti liudytojų parodymus nebuvo sunkumų, tačiau pareigūnai to nepadarė. A. J., kaip ir M. Č., policijoje teigė matęs, kaip kompanija pastatė automobilį visą laiką buvo jo matymo zonoje, tuo tarpu teisme nurodė nematęs nei kaip kompanija statė automobilį, nei ką veikė pastačiusi jį.

4.3. Skunde pažymima, kad liudytojas V. P. teismui nelabai ką paaiškino, nurodė nelabai ką pamenantis, taip pat ir liudytojas A. V. (A. V.). Duodama parodymus pareigūnė E. J. nurodė, kad jiems atvykus kompanija buvo sulaikyta, pareigūnė liko apklausti liudytojų, o jos kolega su R. P. nuvyko iki automobilio, taip pat nurodė, kad R. P. pūtė alkotesteriu po pusvalandžio. Tačiau laikas neatitinka – iškvietimas gautas 20.50 val., o pūtė 21.30 val., tačiau laiko analizė rodo, kad pareigūnai atvyko apie 21.20 val., pakalbėjo su liudytojais ir išgirdę, kad kompanija galimai neblaivi, davė pūsti į alkotesterį net nieko neklausę, t. y. praėjus 9 minutėms po atvykimo. Paklausus, kodėl liudytojų parodymai nebuvo paimti vietoje, pareigūnė paaiškino, kad liudytojai buvo apklausti žodžiu. Akivaizdu, kad pareigūnai aplaidžiai atliko savo darbą, jiems nerūpėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, matydami, kad padarė ne vieną procesinę klaidą (pūtimas į alkotesterį, parodymų vietoje nepatikrinimas), pasirinko paprasčiausią kelią ir tiesiog surašė protokolą.

4.4. Skunde akcentuojami ir pareigūno T. B. parodymai, kuris nurodė, jog prie R. P. automobilio važiavo su kolege, nors ši teigė, kad jis važiavo vienas. Atstumo nuo vietos, kur paėmė R. P. ir kur stovėjo automobilis, pareigūnas pasakyti negalėjo, nors pareigūnai dažnai matuoja atstumą (ir po autoįvykių, ir kitose situacijose), jiems tai priklauso žinoti pagal pareigas. Pareigūnas apklausoje elgėsi iššaukiančiai, nekorektiškai. Kyla klausimas ir dėl pareigūnų atvykimo į įvykio vietą. R. P. manymu, pareigūnai atvyko 21.20 val., nors teigia atvykę 21.03 val. Šios informacijos patikrinti nėra galimybių, nors akivaizdu, kad protokolas buvo surašytas 22.39 val. Neaišku, ką pareigūnai veikė apie dvi valandas, jei vadovaujantis jų parodymais į įvykio vietą atvyko 21.03 val., o protokolą pradėjo pildyti 22.39 val. Akivaizdu, kad protokolą baigė pildyti apie 23.00 val. Jie patys nurodė liudytojų neapklausinėję, paaiškinimų iš jų neėmę, o tik davė pūsti į alkotesterį, nuvažiavo iki automobilio, jį apžiūrėjo ir surašė protokolą. Keisti atrodo pareigūnų parodymai, kuomet jie duoda juos skirtingus, o bandydami neatitikimus panaikinti bando kažką nuslėpti. Pareigūnai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos.

4.5. Skunde nurodoma, jog apklausus liudytojus ir policijos pareigūnus, išanalizavus vietovės planą, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. vairavo išgėręs. Šiuo atveju būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.  

5.       Institucijos atsiliepimas į skundą negautas. 

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas R. P. atžvilgiu buvo surašytas kaltinant šį asmenį trijų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje (nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės vairavimas), 420 straipsnio 2 dalyje (chuliganiškas vairavimas) bei 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys), padarymu. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, įvertinusi surinktus įrodymus, 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime padarė išvadą, jog šioje byloje neįrodyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, šioje dalyje bylą nutraukė bei R. P. nubaudė tik už ANK 415, 422 straipsniuose numatytus nusižengimus. Apylinkės teismui buvo pateiktas skundas, ginčijant R. P. nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. dėl jo nubaudimo už vairavimą išgėrus (R. P. viso proceso metu pripažino vairavęs nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį). Nagrinėdamas skundą apylinkės teismas apklausė eilę liudytojų ir 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė skundą dėl Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo. Nors pats sprendimas atmesti skundą apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra teisingas, pati teismo nutartis, jos motyvuojamoji dalis, pateikti teismo argumentai aukštesniojo teismo vertinimu visgi yra ydingi.

7.       Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

8.       Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo, faktiškai neįsigilino nei į patį Institucijos nutarimą bei jame pateiktus argumentus, nei į skundo dėl šio nutarimo turinį. Kaip pagrįstai pažymėta skunde apygardos teismui, R. P. ginčijo tik 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas už vairavimą išgėrus. Tuo tarpu teismas nutarties motyvuojamoje dalyje be kita ko pateikė argumentus, kodėl R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (teismo nutarties 11 puslapio trečia, ketvirta, penkta pastraipos, 12 puslapio pirma, antra pastraipos), kai už šiame straipsnyje numatytą nusižengimą R. P. net nebuvo nubaustas. Pateikdamas tokius argumentus teismas konstatavo, neva R. P. savo veiksmais padarė ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. pablogino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, taip išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Tokia teismo nutartis aukštesniojo teismo vertinimu negali būti laikoma tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą šiuo atveju įgyvendinta nebuvo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis naikinama, dėl R. P. skundo dėl Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo priimamas naujas, tinkamai motyvuotas sprendimas (ANK 653 str. 1 d. 3 p.).

Dėl R. P. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

9.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog liudytojų M. Č. ir A. J. aplinkybės, nurodytos paaiškinimuose Institucijai (b. l. 35, 39), bei parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, ne visiškai sutampa. Paaiškinimuose abu liudytojai nurodė, jog vairuotojui pastačius automobilį, šis visą laiką buvo jų matomumo zonoje, jokių gėrimų nevartojo. Pirmosios instancijos teisme M. Č. patvirtino (2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio protokole klaidingai nurodytas šio liudytojo vardas, vietoje M., nurodyta A., nors iš šio teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog asmuo prisistatė kaip M. Č., garso įrašas nuo 1 min. 35 sek. iki 1 min. 48 sek.) matęs važinėjantį automobilį ir apie chuliganišką vairavimą pranešęs policijai; po to stovėjo ant kelio ir pamatė, kad iš tos pusės ateina žmonės, tarp jų buvo ir automobilio vairuotojas, M. Č. jį sulaikė, klausė, ką jis daro; M. Č. vėl paskambino policijai ir pranešė, kad sulaikė tą asmenį, kuris važinėja. Liudytojas paaiškino nežinantis, koks atstumas nuo vietos, kur jis stovėjo, iki kur buvo pastatytas automobilis, matė vairuotoją ten užvažiuojantį, tačiau nematė, ar jis vartojo alkoholį; kai vairuotojas užvažiavo, už 5-6 minučių jis išėjo ir ėjo link jų (M. Č. ir kitų stovinčių asmenų), vairuotojas visą laiką nebuvo jo matomumo zonoje (b. l. 77, 78).

10.       A. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino sėdėjęs su vaiku ir žmona kieme, tą dieną kažkas chuliganiškai vairavo, buvo padangų cypimas girdėti; negali teigti, kad tikrai R. P. buvo už vairo, nes automobilis jau buvo pravažiavęs, tik matė, kur buvo užsukęs automobilis; kai jis užsuko, po kelių minučių išėjo pažįstama P., jos vaikinas (gal D. vardu) ir R. P.; nuo automobilio pastatymo iki jų išėjimo iš kiemo praėjo iki 5 minučių; iš tos vietos, kur stovėjo liudytojas, matosi įvažiavimas į kiemą, nurodė matęs, kaip įsuko mašina, kur toliau pastatė automobilį, nematė, taip pat nematė, kaip vairuotojas išlipinėjo iš automobilio (b. l. 79).

11.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. P. patvirtino matęs, kaip R. P. vairavo, nors teisme nurodė kiek kitokią įvykių seką (jog R. P. nebuvo sulaikytas, jį atsivežė policijos pareigūnai), ir šis liudytojas patvirtino, kad automobiliui pasukus į kiemą, V. P. nematė, ką jis ten darė, iš jo kiemo ta zona nesimato (b. l. 80). Liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino prisimenantis R. P., nes jis triukšmavo su automobiliu, pradėjo jį stabdyti; nurodė, jog automobilis nuo jų stovėjimo vietos stovėjo 100 metrų atstumu, ten buvo pora medžių, namų, kurie užstojo R. P. automobilį (b. l. 97).

12.       Kaip matyti, visi aukščiau aptarti liudytojai pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog nematė R. P. visą laiką, t. y. matė jį pasukantį į kiemą, o vėliau išeinantį į gatvę (kaip pastatė automobilį ir kas konkrečiai vyko kieme liudytojai nematė), gatvėje stovėję liudytojai jį sulaikė, o galiausiai į tą vietą atvyko policijos pareigūnai. Nors šioje dalyje A. J. ir M. Č. parodymai neatitinka jų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių (jog R. P. visą laiką buvo jų matomumo zonoje), vien šis netikslumas apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali būti pagrindu visiškai nesivadovauti jų parodymais, kadangi jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylose duomenys. Skunde apygardos teismui keliama versija, jog būtent tuo metu, kai jo nematė liudytojai, t. y. pastačius automobilį bei iš jo išlipus, R. P. ir gėrė alkoholinius gėrimus, dėl ko vėliau, pareigūnai neva pažeisdami tikrinimo alkotesteriu taisykles, jam nustatė girtumą.

13.       Atmesdamas tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog policijos pareigūnų kvietimo, jų atvykimo laikas yra užfiksuotas „BIRT“ ataskaitų žiūryklėje (b. l. 31). Šioje ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina M. Č. pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, jog pirmą kartą paskambinęs pareigūnams jis pranešė apie chuliganišką vairavimą: prie įvykio aplinkybių nurodyta, jog „praneša gyventojas, kad gatvėje važinėja dideliu greičiu a/m MITSUBISHI GALANT pilkos sp. v/n (duomenys neskelbtini) kuris staigiai stabdo, kelia triukšmą“; pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2018 m. rugpjūčio 21 d., 20.50 val.; įvykio įregistravimo data ir laikas 20.52 val.; pajėgos išsiųstos 20.56 val.; atvykimo laikas 21.03 val. Kaip matyti, nuo to laiko, kuomet buvo gautas pranešimas apie vairuojantį R. P. (20.50 val.) iki policijos pareigūnų atvykimo į vietą laiko (21.03 val.) praėjo viso 13 minučių. Toks trumpas laiko tarpas paneigia skunde keliamą versiją, neva pastatęs automobilį kieme R. P. dar vartojo alkoholį, tik po to išėjo į gatvę, kur buvo sulaikytas liudytojų ir kur vėliau atvyko policijos pareigūnai.

14.       Antra, paties R. P. bei su juo kartu automobilyje važiavusių asmenų parodymai dėl alkoholio vartojimo laiko buvo prieštaringi. Paaiškinime Institucijai R. P. nurodė, jog automobilį paliko prie namo ir už 30 minučių – 1 valandos spėjo išgerti ir pradėjo su draugais vaikščioti (b. l. 42). Pirmosios instancijos teisme R. P. nenurodė konkretaus alkoholio vartojimo laiko, tačiau paaiškino pastatęs automobilį, tada išgėręs, po kažkiek laiko pasiūlęs draugams pasivaikščioti (b. l. 59). Liudytojas D. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog išgėrinėjo kokią valandą-pusantros (b. l. 60); liudytojai P. T. atrodė, jog asmenys gėrė gal 30 minučių (b. l. 78, 79). Visų šių liudytojai parodymai neatitinka objektyviai aukščiau aptartoje ataskaitoje užfiksuotų duomenų, pagal kuriuos pranešimas apie vairuojantį R. P. gautas 20.50 val., o pareigūnai į įvykio vietą, kurioje jau buvo ir R. P., atvyko už 13 minučių.

15.       Nors skunde teigiama, jog pareigūnai R. P. alkotesteriu patikrino nesilaikydami instrukcijų (neva tai nepraėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo), tokie skundo argumentai atmetami įvertinus aukščiau aptartą ataskaitą apie pareigūnų iškvietimo laiką bei patikrinimo alkotesteriu laiką. Tuo metu, kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, t. y. 21.03 val., R. P. jau buvo sulaikytas liudytojų ir alkoholio nevartojo. Alkotesteriu jo blaivumas patikrintas 21.29 val. (b. l. 44), taigi po alkoholio vartojimo bet kokiu atveju jau buvo praėję daugiau nei 15 minučių. Skundo argumentai, neva pareigūnai atvyko į įvykio vietą 21.20 val. o pūsti alkotesteriu davė po 9 minučių, yra visiškai nepagrįsti ir paneigti jau minėta „BIRT“ ataskaita.

16.       Galiausiai skunde keliamas klausimas dėl pareigūnų E. J. ir T. B. parodymų pirmosios instancijos teisme, apeliantui neaišku, ką pareigūnai tokį ilgą laiko tarpą (iki 22.39 val. kuomet buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas) veikė įvykio vietoje. Skunde akcentuojama aplinkybė (vienas ar su kolege T. B. važiavo iki R. P. automobilio) apeliacinės instancijos teismo vertinimu neturi jokios reikšmės R. P. veiksmų kvalifikavimui, pareigūnai tiesiog galėjo tiksliai neprisiminti visų su iškvietimu susijusių aplinkybių. Be to, priešingai nei teigiama skunde, T. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog iki automobilio važiavo dviese kartu su R. P. (b. l. 91), ką patvirtino ir E. J. (b. l. 81). Pažymėtina, jog liudytoja E. J. teisme paaiškino, jog įvykio vietoje buvo labai daug žmonių, kurie norėjo išreikšti nuomonę, vietoje pareigūnai paėmė vieną paaiškinimą iš visų liudytojų, buvo surinkti pareiškimai, apklaustas kiekvienas žmogus atskirai (b. l. 81, 82). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog įvykio vietoje buvo bent keturi liudytojai, kaip nurodė pareigūnė E. J., visi asmenys norėjo išreikšti savo nuomonę (kadangi buvo nepatenkinti nesaugiu, kaip jie nurodė, R. P. vairavimu). Taigi visiškai natūralu, jog visas įvykio fiksavimas iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo galėjo užtrukti beveik dvi valandas. Pažymėtina jog ANK neįpareigoja paaiškinimų paimti iš visų įvykio liudytojų ir būtinai įvykio vietoje iš karto po įvykio. Nagrinėjamu atveju įvykio dieną pareiškimas buvo paimtas iš V. P. (b. l. 34), tai, kad kiti įvykio liudytojai paaiškinimus davė vėliau (A. J., M. Č. ir L. V. paaiškinimai rašyti 2018 m. rugsėjo 26 d., b. l. 35, 37, 39) nėra proceso taisyklių pažeidimas, dėl kurių Institucijos priimtas nutarimas galėtų būti pripažįstamas nepagrįstu.

17.       Įvertinęs Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo turinį, byloje surinktus duomenis dėl policijos pareigūnų iškvietimo laiko, jų atvykimo į įvykio vietą laiką, taip pat patikrinimo alkotesteriu laiką, apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymus, kuomet jie patvirtino, jog po to, kuomet matė vairuojantį R. P. iki tol, kol jis buvo sulaikytas gatvėje, praėjo trumpas laiko tarpas, taip pat nenuoseklius R. P. ir su juo automobiliu vykusių asmenų parodymus dėl alkoholio vartojimo laiko, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog už vairavimą išgėrus R. P. buvo nubaustas pagrįstai. Skunde keliamos versijos dėl alkoholio vartojimo bei patikrinimo alkotesteriu laiko yra paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, Institucijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas visa apimtimi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti skundą ir naikint šio nutarimo dalį dėl R. P. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį teismo vertinimu nėra.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

R. P. (R. P.) atstovo advokato I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo atmesti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                Jurgita Kolyčienė