Civilinė byla Nr. e2-426-1107/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12636-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovui advokato padėjėjui Domui Gružauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio poliklinika“ atstovams vadovui Arui Tarabildai, advokatui Vyteniui Gubevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio poliklinika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu, kurį tikslino bylos nagrinėjimo eigoje prašo priteisti iš atsakovės 4 600,00 Eur skolos, 22,05 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2017 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė priimti odontologinę kėdę ir laiku už ją atsiskaityti. Ieškovas sutarties nėra išsaugojęs, tačiau jis tinkamai pristatė kėdę, atsakovė ją gavo, pretenzijų neturėjo. Pristatytą prekę sumontavo M. Š.. Ieškovas su atsakove sutartyje susitarė, jog prekės kaina yra 6 000 Eur, atsakovė už įsigytą prekę atsiskaitys daliniais mokėjimais, išdėstytais dviejų metų laikotarpiui. Paskutinė dalinio mokėjimo data buvo numatyta 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė atliko šešis dalinius mokėjimus: 2017 m. birželio 30 d. pervedė ieškovui 150 Eur sumą, 2017 m. rugpjūčio 02 d. – 150 Eur, 2017 m. gruodžio 07 d. – 100 Eur, 2018 m. sausio 30 d. – 800 Eur, 2018 m. birželio 25 d. – 100 Eur, 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 100 Eur, viso 1 400 Eur. Atsakovė liko ieškovui skolinga 4 600 Eur sumą už įsigytą prekę. Ieškovas nuolat žodžiu ir raštu ragino atsakovę pilnai atsiskaityti už parduotą prekę, tačiau atsakovė raginimus, pretenzijas ignoravo. Atsakovė jokių pretenzijų dėl prekių kiekio ar jų kokybės niekada neturėjo, prekę naudoja pagal jos paskirtį, tačiau už gautą prekę neatsiskaitė, taip pažeisdama sutartinę prievolę. Dėl nurodytų priežasčių iš atsakovės prašo priteisti 4 600,00 Eur skolos. Atsakovė nustatytais terminais neįvykdė piniginės prievolės, dėl to ieškovas įgijo teisę į 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kurios pagal pateiktą paskaičiavimą sudaro 22,05 Eur. Atsakovas  ieškovui pardavė odontologinę kėdę Dental Unit SIGER S60, kuri pagaminta 2011 m. Kinijoje. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl pirkimo-pardavimo fakto buvimo, bet dėl odontologinės kėdės pirkimo-pardavimo kainos. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais jog odontologinės kėdės kaina yra per didelė. Ieškovas su atsakove sudarydami sutartį ir susitardami dėl odontologinės kėdės pirkimo-pardavimo kainos įgyvendino sutarties laisvės principą sutartyje numatydami prekės kainą – 6 000,00 Eur. Tik vėliau, pasikeitus atsakovės akcininkui ir vadovui, atsakovė atsisakė vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėti likusią skolą už įsigytą odontologinę kėdę. Pirminis odontologinės kėdės savininkas UAB “Denta Clinic” 2014 m. spalio 14 d. odontologinę kėdę buvo įkeitęs AB Luminor bankui (prieš tai buvęs AB DNB bankas) už 9 823,04 Eur (33 917,00 LTL) sumą. Pirminio savininko ilgalaikio turto sąrašo duomenis odontologinės kėdės likutinė vertė 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo 8 310,76 Eur, todėl daro išvadą, jog per metus faktiškai odontologinė įranga nuvertėja apie 1 500,00 Eur. Su atsakovės pozicija kad odontologinė kėdė buvo naudojama 6 metus, todėl jos kaina negalėjo viršyti atsakovės sumokėtos ieškovui kainos, ieškovas nesutinka, kadangi odontologinė kėdė nebuvo faktiškai naudojama visus 6 metus. Ieškovas odontologinę kėdę pirko varžytynėse 2016 m. vasario 12 d., vėliau ją pardavė atsakovui. Pirminiam odontologinės kėdės savininkui 2015 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla, įmonės veikla buvo sustabdyta, todėl odontologinė kėdė faktiškai nebuvo naudojama nuo 2015 m. birželio 29 d. 

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad pradėjęs dirbti pas atsakovę pagal darbo sutartį pamatė, jog klinikoje yra labai prasta odontologinė įranga, todėl darbo eigoje jis iš varžytynių nusipirko labai mažai naudotą odontologinę kėdę SIGER S60, ir susitarė kad savo lėšomis įrangą sumontuos atsakovės patalpose, ieškovas galės įsigyta įranga naudotis tiek kiek jam reikės, o kitu laiku įranga naudos kiti atsakovės darbuotojai. Tiksliai neatsimena ar ieškovas įrangą pirko jau pradėjęs dirbti pas atsakovę ar anksčiau. Įrangą sumontavo M. Š., kuris įrangą prieš tai išmontavo iš bankrutuojančios įmonės patalpų Vilniuje, atvežė į Kauną. Atliktas paslaugas iš M. Š. turėjo priimti buvusi klinikos vadovė. Jis neatsimena kaip atsiskaitė su M. Š. už suteiktas paslaugas, bet atsiskaitė už atliktą darbą. Kilus finansiniams ginčams tarp ieškovo ir atsakovės buvusios vadovės, ieškovui sužinojus jog atsakovės vadovė nuomojo ieškovo odontologinę įrangą kitai odontologei po 250 Eur per savaitę, ieškovas pasiūlė atsakovės vadovei įsigyti iš jo odontologinę įrangą ir nutraukti jų bendradarbiavimą. Sumontavus įrangą su ja ieškovas dirbo apie tris mėnesius, įranga buvo naudojama labai mažai. Atsakovės vadovė sutiko įsigyti odontologinę įrangą, jie susitarė dėl kainos, kurią prieš pardavimą žodžiu įvertino įrangos priežiūrą atlikęs asmuo M. Š., susitarė kad už įrangą atsakovė atsiskaitys per du metus mokant po 250 Eur per mėnesį bet tikslus atsiskaitymo grafikas sutartyje nebuvo aptartas. Įrangos kaina tuo metu atitiko jos būklę. Ieškovas su atsakove surašė pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės tuometinės vadovės kabinete, senose klinikos patalpose, dalyvaujant buhalterei D. D.. Įrangos dokumentus atidavė atsakovės vadovei dar prieš sutarties pasirašymą, įrangos perdavimas įvyko sutarties pasirašymo metu. Dabartinis atsakovės vadovas puikiai žinojo apie skolą ieškovui ir jos dydį. Pats ieškovas įrangą nusipirko varžytynėse, įrangą išmontavo iš buvusių patalpų ir sumontavo atsakovės patalpose, o vėliau ir naujose atsakovės patalpose M. Š.. Įrangos pirkimo – pardavimo sutarties dingimo aplinkybių neatsimena, bendravo kolegiškai su buvusia atsakovės vadove, manė jog sutartis bus vykdoma sąžiningai, atsakovei mokant periodinėmis sumomis už įrangą. Vėliau jam buvo pasakyta, kad klinika parduodama, sutartis įtraukta į buhalterinę apskaitą ir su juo atsiskaitys naujas klinikos savininkas. Ieškovas nedeklaravo mokesčių inspekcijoje įrangos pardavimo už 6 000 Eur, gyventojų pajamų mokesčio už šį pardavimo sandorį nemokėjo, kadangi visų pinigų pagal sutartį negavo. Kreipdamasis į teismą ieškovas pats asmeniškai paprašė M. Š., kad surašytų pažymą apie įrangos SIGER S60 vertę. Įrangoje buvo ne tik odontologinė kėdė, bet ir kompresorius, vakuuminis siurblys, atsiurbėjas, du antgaliai, visa įranga buvo veikianti. Nuo įrangos komplektacijos priklauso jos kaina. Analogiškos įrangos vertę jos pardavimo metu patvirtinančių įrodymų negali pateikti dėl parduotos įrangos specifiškumo. Dėl nurodytų priežasčių įrangos vertę įrodinėja įrangą prižiūrėjusio liudytojo parodymais. Pardavimo metu įranga buvo dėvėta, visiškai naujų dalių joje nebuvo.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.  Nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. pasikeitė atsakovės akcininkas ir vadovas, t. y. įmonė buvo nupirkta ir veikla tęsiama kitų asmenų, tarp buvusios atsakovės direktorės perduotų dokumentų ieškovo nurodytos 2017 m. birželio 20 d. odontologinės kėdės pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo, todėl atsakovė neturi ieškovo nurodytos odontologinės kėdės pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė neginčija, kad tarp šalių dėl odontologinės kėdės susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nors rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pas atsakovę nėra. Byloje kyla ginčas dėl sutartos odontologinės kėdės kainos. Pas atsakovę yra vienintelė odontologinė kėdė, pagaminta 2011 m. Kinijoje, Dental Unit SIGER S60, kurios naujos pardavimo kaina yra 5863,28 Eur, ką patvirtina interneto tinklapyje skelbiama informacija. Ieškovas pateikė 2014 m. spalio 14 d. įkeitimo sutartį, pagal kurią prieš tai buvęs odontologinės kėdės savininkas UAB „Denta Clinic“ įkeitė odontologinę įrangą SIGER 60 su visomis komplektuojančiomis dalimis 33 917 Lt (9 823,04 Eur) sutartine verte, bei 2016 m. vasario 12 d. varžytinių aktą, kuriuo ieškovas iš BUAB „Denta Clinic“ už 2050 Eur įsigijo odontologinę įrangą SIGER 60, tačiau šie dokumentai neįrodo tikrosios atsakovei parduotos odontologinės kėdės kainos, kadangi nėra aišku kokia buvo odontologinės kėdės komplektacija tuo metu kai ją įsigijo ieškovas (2016 m. vasario 12 d.) ir tuo metu kai ieškovas kėdę pardavė atsakovei (2017 m. birželio 20 d.). Po 2016 m. vasario 12 d. varžytinių iki odontologinės kėdės pardavimo atsakovei 2017 m. birželio 20 d., ja naudojosi pats ieškovas, kuris yra odontologu. Todėl tai sąlygojo papildomą jos nusidėvėjimą, ir paaiškina aplinkybę, kodėl odontologinė įranga atsakovei buvo parduota už 1 400 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Denta Clinic“ būtų pirkusi naują įrangą ir duomenų apie faktinį jos nudėvėjimą iki pardavimo 2016 m. vasario 12 d. varžytinėse. Dėl prastos techninės būklės odontologinė kėdė buvo netinkama naudoti, dėl ko atsakovei ją buvo būtina remontuoti, remonto išlaidos sudarė 1 270,00 Eur. Nurodo, jog įvertinus visas aplinkybes, odontologinės kėdės kaina jos pardavimo metu 2017 m. birželio 20 d. negalėjo būti didesnė, nei 1 400,00 Eur, kuriuos ieškovas yra gavęs iš atsakovės. Atsakovė pateikė 2019 m. kovo 26 d. ilgalaikio materialiojo turto tinkamumo naudoti įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad odontologinės įrangos SIGER S60 įsigijimo vertė yra 1 400 Eur, kuri ir buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą 2017 metais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (įmonės vadovas) nurodė, kad ieškovo nurodyta kaina neatitinka realios odontologinės įrangos vertės. 2019 m. vasario mėn. pasikeitus atsakovės savininkui, perduota odontologinė įranga buvo visiškai neveikianti. Tikslus įmonės turto vertinimas ir perdavimas perimant įmonę neįvyko, buvo tik fiziškai parodytos klinikos patalpos bei įranga. Jokių odontologinės įrangos techninių dokumentų perėmus įmonę nerado. Įmonės perėmimo metu žinojo kad odontologinė įranga yra negalinti veikti, klinikoje dirbo tik viena odontologė atvažiuojanti kartą per savaitę, kuri galėjo atlikti tik instrumentinę apžiūrą. Su įranga nebuvo galimybės atlikti gydymo, buvo galima tik kėdėje pasodinti pacientą, o visa kita neveikė. Turėjo supirkti visas naujas dalis, ir sutvarkyti įrangą, kad ji būtų tinkama darbui. Įrangos taisymui išleido virš 1 000 Eur. Įmonės perėmimo metu matė, kad už odontologinę įrangą buvo atlikti mokėjimai ieškovui, tačiau buvo įsitikinęs, kad už įrangą yra visiškai atsiskaityta iki įmonės pardavimo. Odontologinė įranga yra pagaminta Kinijoje, nekokybiška, bevertė, jos taisyti niekas neapsiima, nes negalima gauti detalių, Europoje nėra šios įrangos įgalioto atstovo. Dokumentų, patvirtinančių prievolę mokėti ieškovui periodines įmokas už įrangą, perimant įmonę negavo. Tik per ieškovo asmeninį vizitą gavo žodines pretenzijas dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas pasiūlė susitarti, su sąlyga, kad jam bus išnuomoti du kabinetai klinikoje, už kuriuos ieškovas nemokės nuompinigių tam tikrą laiką. Paprašius ieškovo pateikti skolą patvirtinantį dokumentą prasidėjo ginčai. Odontologinės įrangos įsigijimo sumą 1 400 Eur įrangos inventorizacijos metu nurodė remiantis buhalteriniais duomenimis, ilgalaikio turto apskaitos kortele, kuri buvo sudaryta įmonės buhalterijoje 2017 metais, t. y. dar iki įmonės savininko pasikeitimo. Apie įrangos pirkimo – pardavimo sąlygas bei įrangos kainą nežinojo ir nesidomėjo iki ieškovo atvykimo 2019 m. gegužės mėnesį. Pateikė visus klinikos atliktų mokėjimų ieškovui duomenis, nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki įmonės perėmimo jokių mokėjimų ieškovui nebuvo. Įsigijus įmonę konkretūs skolininkai nebuvo nurodyti, tik bendra įmonės skola. Tuo metu tikrino buhalterinius klinikos duomenis, bet jokių duomenų apie skolą ieškovui nebuvo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas su atsakove 2017 m. birželio 20 d. buvo sudarę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo. Nors rašytinės sutarties teismui negalėjo pateikti nei ieškovas, nei atsakovė, tačiau abi šalys pripažino aplinkybes, jog odontologinės kėdės pirkimo – pardavimo sandoris ieškovo nurodytu metu 2017 m. birželio 20 d. įvyko, odontologine kėdė šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei, yra įtraukta į atsakovės ilgalaikio turto apskaitą nuo 2017 metų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. kovo 28 d. raginimas sumokėti skolą, 2019 m. liepos 16 d. pranešimas dėl įsiskolinimo patvirtina aplinkybes, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, raginimuose nurodydamas, jog pagal šalių 2017 m. birželio 20 d. sudarytą odontologinės kėdės pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo dalimis sumokėti ieškovui už odontologinę kėdę 6 000 Eur, tačiau liko skolinga 4 900 Eur. Po atsakovės pateiktų byloje dokumentų apie sumų ieškovui sumokėjimą ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, jog atsakovės skola ieškovui yra 4 600 Eur.

Pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovė ieškovui yra sumokėjusi šias sumas: 1) 2017 m. birželio 30 d. – 150,00 Eur, 2) 2017 m. rugpjūčio 2 d. – 150,00 Eur, 3) 2017 m. gruodžio 7 d. – 100,00 Eur, 4) 2018 m. sausio 30 d. – 800,00 Eur, 5) 2018 m. birželio 25 d. – 100,00 Eur, 6) 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 100,00 Eur. Iš viso ieškovui atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra sumokėjusi 1 400 Eur.

Iš atsakovės 2019 m. kovo 26 d. sudaryto Ilgalaikio materialiojo turto tinkamumo naudoti įvertinimo akto Nr. 2019/0326-001INV nustatyta, jog atsakovės įmonėje sudaryta komisija, įvertinusi Odontologinės įrangos SIGER S60 būklę, nustatė, kad įrangos būklė nėra tinkama naudoti pacientų gydymui ir profilaktikai, rekomenduojama gedimų pašalinimui ieškoti kvalifikuotų remonto įmonių arba meistrų, kadangi: neveikia kojinis ir rankinis kėdės valdymas, nesilaiko pagalbinis pakabinamas padėklas, nėra jungčių keraminės spjaudyklės praplovimui, neveikia vandens nutekėjimas, neveikia vandens ir oro padavimas, neveikia maži ir dideli vakuuminiai seilių atsiurbėjai, sutrūkinėję mažų ir didelių seilių atsiurbėjų gumos ir jungtys, neveikia rankovių ir pūsterio maitinimas distiliuotu vandeniu, nėra jungčių ir vieno daviklio, netinkama naudojimui ir neremontuotina apšvietimo lempa, sulūžę korpuso apdailos laikikliai, sulūžusi kėdės atrama. Šiuo dokumentu nustatyta jog 2019 m. kovo 1 d. odontologinės įrangos SIGER S60 likutinė vertė buvo 1 011,36 Eur. Pateiktos 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. birželio 6 d. sąskaitos patvirtina, jog už odontologinės įrangos detales, remonto darbus atsakovė iš viso sumokėjo 1 270 Eur. Atsakovės ilgalaikio turto apskaitos kortelėje odontologinės įrangos SIGER S60 pradinė vertė nurodyta 1 400 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta odontologinės įrangos SIGER S60 įsigijimo vertė – 1 400 Eur.

Iš pateikto 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Denta Clinic“ varžytynių akto, nustatyta jog ieškovas varžytynėse odontologinę įrangą SIGER S60 įsigijo už 2 050 Eur.

Įrodinėjant odontologinės įrangos kainą ieškovas teismui pateikė UAB „Denta Clinic“ sutartinio įkeitimo dokumentą, patvirtinantį, jog 2014 m. spalio 14 d. maksimaliu įkeitimu UAB „Denta Clinic“ odontologinę įrangą SIGER S60 buvo įkeitusi įkaito gavėjui AB DNB bankas, nurodoma įkeičiamo daikto vertė 33 917 Lt (9823,04 Eur) bei UAB „Denta Clinic“ 2015 m. liepos mėnesio ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodyta odontologinės įrangos S60 likutinė vertė 8 310,76 Eur. Taip pat ieškovas teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Denta Clinic“ kreditorių susirinkimo protokolą, kurio 7.1.1. punktu nutarta naudotą Odontologinę įrangą SIGER S60 kurios balansinė vertė 8 379,05 Eur pardavinėti dvejose varžytynėse, nustatant pradinę pirmų varžytynių kainą 6 500 Eur, antrų varžytynių kainą – 4 500 Eur. Odontologinės įrangos SIGER S60 kainai pagrįsti ieškovas taip pat pateikė fizinio asmens M. Š. 2019 m. rugsėjo 10 d. išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad pagal 2017 m. rinkos kainą odontologinės įrangos SIGER S60 vertė buvo apie 7 000 Eur. Ieškovas jo nurodytą odontologinės įrangos kainą taip pat grindė internetiniuose tinklalapiuose skelbiamomis odontologinės įrangos pardavimo ofertomis bei komerciniais pasiūlymais.

Atsikirsdama į ieškovo pateiktus dokumentus apie odontologinės įrangos galimą kainą (vertę) jos pardavimo metu atsakovė pateikė dokumentus – komercinius pasiūlymus, interneto tinklalapiuose skelbiamas viešas ofertas dėl naudotos odontologinės įrangos pardavimo. Taip pat atsakovė pateikė teismui skelbiamas ofertas dėl naujos analogiškos odontologinės įrangos pardavimo, siekiant atsikirsti į ieškovo nurodytos odontologinės įrangos SIGER S60 vertės argumentus.  

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų  procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, o taip pat iš rašytinių bylos įrodymų, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš šalių sudarytos odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo - pardavimo sutarties.

Tarp šalių kilo ginčas dėl odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo sandoryje nustatytos kainos, ieškovui teigiant, kad atsakovė buvo sutartimi įsipareigojusi sumokėti už odontologinę įrangą 6 000 Eur, o atsakovei nurodant, jog odontologinės įrangos įsigijimo kaina buvo 1 400 Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 500,00 Eur skolą už jai parduotą odontologinę įrangą SIGER S60, pagal šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą kainą 6 000 Eur, turi įrodyti faktą, jog šalys, sudarydamos odontologinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartį buvo nustačiusios ieškovo nurodytą šios prekės kainą – 6 000 Eur.

Siekiant įrodyti  2017 m. birželio 20 d. atsakovei parduotos odontologinės įrangos SIGER S60 kainą ieškovas prašė byloje apklausti liudytojus.

Liudytojas M. Š. dirbantis UAB „Alteks“, kuri užsiima odontologinės įrangos prekyba ir aptarnavimu paaiškino, kad liudytoją su ieškovu siejo paslaugų santykiai. Jis sumontavo odontologinę įrangą SIGER S60 įrangą ieškovo asmeniniu prašymu Žaliakalnio poliklinikoje, taip pat dalyvavo permontuojant įrangą į naujas klinikos patalpas. Užsakovu montuojant įrangą pirmą kartą 2017 m. pradžioje buvo ieškovas, o antrą kartą 2017 m. spalio 12 d. – atsakovė. Ieškovui sąskaitos už montavimą nepateikė, o atsakovei pateikė. Ieškovo prašymu savo sąskaita jis išsinuomojo priekabą įrangai parvežti, nuvyko į Vilnių, ten įrangą išmontavo ir atvežė į Kauną, sumontavo atsakovės klinikos patalpose Žaliakalnyje. Atlyginti už suteiktas paslaugas ieškovo neprašė dėl jų tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo galimybių ateityje, nes ieškovas yra jaunas perspektyvus odontologas. Pirmą kartą sumontavus įrangą, po dviejų ar trijų mėnesių ieškovas paprašė ją įvertinti. Jis žinojo įrangą, jos naujos kainą, nes įmonė buvo oficialia šios įrangos atstove. Atlikus įrangos vertinimą jos būklę žinojo. 2017 m. spalio 12 d. įranga buvo permontuota. Odontologinės įrangos priežiūros ar remonto neatliko dėl sudėtingų santykių su buvusia atsakovės vadove. Tikslios įrangos komplektacijos negali pasakyti, bet žino, kad buvo odontologinė kėdė, apšvietimas su LED šviestuvu, atsiurbimo sistema austrų gamintojo, vakuuminis siurblys ir kompresorius italų gamintojo. Odontologinė įranga buvo aukštesnės klasės lygio. Pažymą teismui apie įrangos vertę parašė atsižvelgiant į ieškovo prašymą, nurodydamas įrangos vertę pagal jos komplektaciją ir rinkos kainas, kurios buvo prekiaujant įranga. Vertino įrangą vizualiniu vertinimu, nes neįmanoma nustatyti kiek su ja buvo dirbama. Naujos tokios įrangos kainą nurodė apie 8 000 – 10 000 Eur.

Teismas kritiškai vertina ieškovo kviesto liudytojo M. Š. paaiškinimus apie odontologinės įrangos SIGER S60 vertę pirkimo – pardavimo sandorio metu 2017 m. birželio 20 d. ir šio liudytojo paaiškinimais apie įrangos vertę bei byloje pateikta pažyma apie odontologinės įrangos SIGER S60 vertę priimant sprendimą nesivadovauja, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu iš liudytojo paaiškinimų nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir liudytojo draugiškus tarpusavio santykius, liudytojo neatlygintinų paslaugų teikimą ieškovui, kaip jaunam perspektyviam odontologui su kuriuo ateityje gali sieti naudingas bendradarbiavimas komerciniais tikslais. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus liudytojo paaiškinimus, teismas negali daryti išvados, jog liudytojas, galėjo teikti objektyvius ir nešališkus odontologinės įrangos SIGER S60 vertinimus.

Liudytoja E. S., buvusi atsakovės UAB „Žaliakalnio poliklinika“ vadovė patvirtino, jog odontologinę įrangą ieškovas pardavė atsakovei tuo metu, kai ji vadovavo klinikai, tačiau kainos, kuri buvo sutarta sumokėti už odontologinę įrangą neprisimena, kada buvo sudarytas sandoris neprisimena. Neatsimena ar ji pasirašė odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje numatytos mokėjimo tvarkos neatsimena, bet pamena, jog buvo mokama dalimis už įrangą. Neatsimena kiek sumokėjo ieškovui už įrangą ir ar buvo visiškai atsiskaityta su ieškovu jos vadovavimo įmonei metu. Nežino ar klinika iš karto įgijo nuosavybės teisę į odontologinę įrangą po jos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Įrangos pirkimas turėjo būti įtrauktas į klinikos buhalterinę apskaitą. Neatsimena kokia buvo įrangos vertė jos pirkimo metu, neatsimena ar susitarė dėl 6 000 Eur įrangos kainos. Pokalbiai su ieškovu buvo dėl skolų tuo metu kai pavėluodavo sumokėti vieną mėnesį už įrangą, tuomet sumokėdavo ieškovui kitą mėnesį.

Įvertinęs liudytojos E. S. paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog šios liudytojos paaiškinimai nepatvirtino ieškovo nurodyto fakto, jog sudarius odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo sutartį buvo nustatyta prekės kaina – 6 000 Eur.

Liudytoja D. D., buvusi atsakovės buhalterė, paaiškino, kad ji atsakovės patalpose faktiškai dirbdavo tik vieną kartą per savaitę po kelias valandas, todėl tiksliai negali pasakyti kada ir kas įrenginėjo odontologinę įrangą klinikoje, kas rengė odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo sutartį bei aplinkybių ar sutartis iš viso tarp šalių buvo pasirašyta, kokia buvo nustatyta įrangos pirkimo – pardavimo kaina. Prisimena, kad tarp ieškovo ir buvusios atsakovės direktorės buvo ilgos derybos dėl įrangos pirkimo – pardavimo, bet nežino ar buvo pasiektas tikslus susitarimas. Taip pat paaiškino, kad atsakovės byloje pateikta ilgalaikio turto apskaitos kortelė – tai dokumentas sudaromas tuomet, kai turtas įvedamas į eksploataciją įmonėje, tam, kad kiekvieną mėnesį nurašyti nusidėvėjimą. Neatsimena ar ji faktiškai sudarė byloje pateiktą ilgalaikio turto apskaitos kortelę dėl odontologinės įrangos SIGER S60, nes kortelių yra daroma daug visokių, jas daro skaitmeniniu būdu kompiuterine programa ir pildo periodiškai tol, kol turtas nusidėvi, kortelės netvirtinamos parašais ar pan.

Įvertinęs liudytojos D. D. paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog šios liudytojos paaiškinimai nepatvirtino ieškovo nurodyto fakto, jog sudarius odontologinės įrangos SIGER S60 pirkimo – pardavimo sutartį buvo nustatyta prekės kaina – 6 000 Eur.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 6.313 straipsnio 1 dalimi, parduodamų prekių kaina turi būti nustatyta šalių susitarimu. Todėl nustatant kainą yra svarbi abiejų pirkimo – pardavimo santykių dalyvių išreikšta valia. Šiuo atveju, iš byloje ištirtų įrodymų, liudytojų paaiškinimų, nesant išlikusios rašytinės šalių sutarties dėl odontologinės įrangos pirkimo – pardavimo, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės apie šalių sutartimi susitartą faktinę odontologinės įrangos SIGER S60 kainą – 6 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys skirtingai aiškino jų susitarimą dėl odontologinės įrangos kainos, bei į aplinkybes, jog byloje nebuvo pateikti duomenys apie faktinę odontologinės įrangos SIGER S60 specifikaciją, visas šios įrangos dalis ir jų būklę pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (2017 m. birželio 20 d.), byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. birželio 6 d. sąskaitos patvirtina, jog po įrangos įsigijimo buvo atliekamas įrangos remontas, pirktos naujos odontologinės įrangos detalės, nesant išlikusių ir teismui pateiktų duomenų ir pakankamų įrodymų  apie faktinę odontologinės įrangos būklę sandorio sudarymo metu, teismas neturi galimybės, priimdamas sprendimą, vadovaudamasis CK 6.198 straipsniu, CK 6.313 straipsnio 2, 4 dalimis nustatyti atitinkančios protingumo kriterijus kainos, ar kainos kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, už kurią ieškovas galėjo parduoti atsakovei konkrečios specifinės komplektacijos odontologinę įrangą SIGER S60. Dėl nustatytų aplinkybių teismas, priimdamas sprendimą nevertina ieškovo ir atsakovės byloje teiktų komercinių pasiūlymų ir viešų ofertų dėl įvairių odontologinių įrangų ir jų komplektacijų pardavimo bei šių įrangų kainos.  

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).

Atsakovei byloje pateikus įrodymus, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo ieškovui 1 400 Eur periodinėmis įmokomis ir periodiniai mokėjimai nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovui nebuvo atliekami, ieškovas dėl skolos sumokėjimo rašytiniais raginimais kreipėsi į atsakovę tik 2019 m. kovo 28 d., įvykus atsakovės įmonės perleidimui ir pasikeitus savininkui (2019 m. vasario mėn.), odontologinės įrangos SIGER S60 vertė atsakovės ilgalaikio turto apskaitos dokumentuose nuo 2017 m. buvo nurodyta 1 400,00 Eur, teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bei vidiniu įsitikinimu sprendžia, jog ieškovas galėjo su atsakove susitarti dėl tokios kainos, kuri ieškovui buvo sumokėta, t. y. 1 400,00 Eur.

Tokią išvadą apie odontologinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą kainą teismas daro taip pat atsižvelgiant ir į ieškovo pateiktus dokumentus - 2015 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Denta Clinic“ kreditorių susirinkimo protokolą, 2016 m. vasario 12 d. BUAB „Denta Clinic“ varžytynių aktą, iš kurių nustatyta, jog netgi kreditorių susirinkimui nusprendus odontologinę įrangą SIGER S60 pardavinėti dvejose varžytynėse, nustatant pradinę pirmų varžytynių kainą 6 500 Eur, antrų varžytynių kainą – 4 500 Eur, ieškovas nurodytą odontologinę įrangą įsigijo už daugiau nei dvigubai mažesnę nei antrųjų varžytynių nustatytą kainą, t. y. už 2 050 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto procedūrų metu bankrutuojančio juridinio asmens turtas turėjo būti pardavinėjimas už kuo didesnę kainą, siekiant nepažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų susigrąžinti kuo didesnę bankrutuojančios įmonės skolų dalį, bei į tai, jog bankroto metu vertingas įmonės turtas buvo parduotas už keturis kartus mažesnę kainą nei bankroto administratoriaus nustatyta daikto vertė, suponuoja išvadą, jog odontologinės įrangos techninė būklė galėjo būti prastesnė nei savo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu jos kokybę ir techninę specifikaciją bandė įrodyti ieškovas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas 2016 m. vasario 12 d. įsigijo odontologinę įrangą SIGER S60 už 2 050 Eur, šia įranga pats naudojosi atsakovės klinikos patalpose iki 2017 m. birželio 20 d., teismas daro išvadą, jog pagrįstai sudarant pirkimo – pardavimo sutartį šalys galėjo nustatyti odontologinės įrangos kainą 1 400,00 Eur, kuri ieškovui buvo sumokėta laikotarpiu 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nes tokia kaina galėjo atitikti protingumo kriterijus.

Išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus dėl  4 600,00 Eur skolos, 22,05 Eur palūkanų iš atsakovės priteisimo, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetus ieškinį vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktus 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. vasario 17 d. prašymus ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 6,97 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu dalyvaujantiems byloje asmenims, kurios ieškinį atmetus turi būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).   

Ieškovui šioje byloje patikslintu ieškiniu sumažinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 6,78 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, kurios turi būti priteisiamos iš ieškovo valstybei, įskaitytinos į bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti grąžinamos ieškovui permokėjus žyminį mokestį, ir taip paskirsčius bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo valstybei turėtų būti priteisiama 0,19 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog priteistina iš ieškovo valstybei suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro ir teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimas nepriteistinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio poliklinika“, juridinio asmens kodas 302649296, bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Asta Lukauskaitė