Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-897-810/2019

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00209-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.8; 9.35;

21.9.10

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 31 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Eglei Večerkauskaitei,  

dalyvaujant vertėjai Liudvikai Nedzinskienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,

transporto priemonės savininkei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Baltarusijos Respublikos piliečio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), baltarusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

Baltarusijos Respublikos pilietis V. V. 2019 m. rugsėjo 1 d. 7.10 val. Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., vykdamas lengvuoju automobiliu „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą, automobilio slenksčių ertmėse buvo rasti nedeklaruoti 138 pakeliai cigarečių „QUEEN MENTHOL“, kurių bendra vertė 463,68 Eur, tuo V. V. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

V. V. teismo posėdyje prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 7 val. lengvuoju automobiliu „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), jis vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą. Automobilis priklauso jo seseriai  I. A.. Automobilį iš sesers pasiėmė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Prieš kiek tai laiko šiuo automobiliu jam vykstant į Lietuvą, muitinės pareigūnai angare tikrindami automobilį V. V. parodė automobilio slenksčiuose abiejose automobilio pusėse, jo priekyje, išpjautas angas. Jų dydis buvo toks, kad tilpo cigarečių pakelis. Automobilio savininkei apie tai, kad automobilio slenksčiuose išpjautos angos, nesakė. Nurodė, jog jam nėra žinoma, kas šias angas automobilio slenksčiuose išpjovė. Jo teigimu, su šiomis angomis jo sesuo automobilį nupirko. V. V. teigimu, šios angos buvo matomos vizualiai. Cigaretes slenksčiuose jis sudėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kaltinime nurodytas cigaretes nusipirko parduotuvėje Baltarusijoje. Cigaretes vežė tikslu atsidėkoti už automobilį, nes Lietuvoje ketino nusipirkti automobilį. Jis dirba privačioje įmonėje „K.“, jo darbo užmokestis – 150 Eur per mėnesį.

Transporto priemonės savininkė I. A. parodė, kad automobilį „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), maždaug prie 2-3 metus ji įsigijo turguje Baltarusijoje, kur prekiaujama konfiskuotais automobiliais. Apie automobilio slenksčiuose buvusias ertmes jai nebuvo žinoma. Nors V. V. nurodė, kad šios ertmės buvo matomos vizualiai, ji pati jų nepastebėjo. V. V. automobilį ji davė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Iki tol jis periodiškai skolinosi iš jos šį automobilį. Kokiu tikslu jis paėmė iš jos automobilį 2019 m. rugpjūčio 28 d., jis jai nesakė.

Liudytojas Stasys Svetlauskas teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių jis neprisimena. Parodžius liudytojui administracinio nusižengimo bylos 7 ir 8 lapuose esančias foto nuotraukas, jis parodė, jog, kaip matyti iš fotonuotraukos, esančios 8 bylos lape, šiame automobilyje automobilio slenksčiuose išpjaunant angas buvo įrengtos slėptuvės tikslu slenksčių ertmėse paslėpti kontrabanda gabenamas cigaretes. Tai yra klasikinis, nusižengimus kontrabanda gabenant cigaretes darančių asmenų dažnai naudojamas būdas.

 Be V. V. prisipažinimo, jo kaltė neteistai gabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nedeklaruotas prekes (cigaretes) įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas, nuotraukomis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, liudytojo S. Svetlausko parodymais, kita bylos medžiaga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. V. tyčia, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes – cigaretes, kurių vertė 463,68 Eur (9,27 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veiksmai atitinka ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. V. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, sąmoningai gabeno kontrabandą (cigaretes) per Lietuvos valstybės sieną, tačiau bylos duomenimis nebaustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, gabentų cigarečių kiekį ir vertę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtina ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda su neteisėtai gabentų cigarečių konfiskavimu (ANK 29 straipsnio 2 dalis, 208 straipsnio 4 dalis).

Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad kontrabandos dalyką gabenusi transporto priemonė „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), yra registruota Inos Audzeichyk vardu.  Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. 2AT-2-2013, 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-17-648/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-646-493/2017 ir kt.). Byloje nustatyta, kad V. V. cigaretes gabeno automobilio slenksčių ertmėse, kur jos buvo sudėtos automobilio abiejose pusėse išpjovus cigarečių pakelio dydžio angas. Taigi, nors cigaretės buvo sudėtos gamyklinėse automobilio slenksčių ertmėse, tačiau tam, kad jas ten sudėti, buvo reikalinga išpjauti angas, o tai patvirtina, kad automobilio konstrukcijoje išpjaunant angas buvo įrengtos specialios slėptuvės. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo cigaretes gabeno ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio slenksčių ertmėse, tuo sąmoningai apsunkindamas neteisėtai gabenamų prekių suradimą ir nusižengimo išaiškinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes cigaretės buvo slepiamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o transporto priemonė šiuo atveju buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, be kurios panaudojimo slapta pergabenti rasto cigarečių kiekio, nepateikiant jų muitinės kontrolei, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų galėjęs (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. ATP-92-317/2015, 2017 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. AN2-318-319/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-646-493/2017 ir kt.).

ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už  ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V., tiek transporto priemonės savininkė I. A. nurodė, kad transporto priemonės savininkei nebuvo žinoma, jog jai priklausančioje transporto priemonėje V. V. į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu gabens cigaretes. Tačiau teismas automobilio savininkės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 2-3 metus ji įsigijo Baltarusijoje, turguje, kur prekiaujama konfiskuotais automobiliais. Apie tai, kad automobilio slenksčiuose yra išpjautos angos, jai nebuvo žinoma. Tačiau šių automobilio savininkės nurodytų aplinkybių nepatvirtina objektyvūs duomenys, nes nepateikta transporto priemonės pirkimo sutartis. Tuo pačiu teismas pažymi, jog net ir esant nustatytai aplinkybei, jog I. A. priklausanti transporto priemonė buvo įsigyta konfiskuotų automobilių turguje, reikalinga vertinti tai, ar ji buvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga siekdama įsitikinti, ar konfiskuotų automobilių turguje įsigytame automobilyje nėra įrengtos slėptuvės, prieš perduodama automobilį naudotis V. V.. I. A. teismo posėdžio metu parodė, jog jai perkant automobilį „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), galimai jo slenksčiuose jau buvo išpjautos angos, nes automobilį ji įsigijo turguje, kur prekiaujama konfiskuotais automobiliais. Jos teigimu, natūralu, kad jei automobilis konfiskuotas, jame galėjo būti įrengta slėptuvė. Šis transporto priemonės savininkės paaiškinimas patvirtina aplinkybę, jog transporto priemonės savininkė, įsigijusi automobilį konfiskuotų automobilių turguje, bei numanydama, kaip pati teigia, kad jame gali būti įrengtos slėptuvės, privalėjo patikrinti, ar tikrai taip yra, ir imtis atsargumo priemonių, kad šiuo automobiliu nebūtų gabenamos kontrabanda cigaretės. Tai, kad ji atsargumo priemonių nesiėmė, rodo, jog ji nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, perduodama V. V. automobilį, bei nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų pašalinti galimą nusižengimą, siekiant atgrasyti V. V. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų. Abejonių kelia ir transporto priemonės savininkės versija, jog ji nežinojo apie automobilyje jo slenksčiuose išpjaunant angas įrengtas slėptuvės, nes V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog slenksčiuose esančios angos buvo matomos vizualiai. Teismas taip pat pažymi, jog, siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams. Pažymima ir tai, kad, konfiskavus transporto priemonę su specialiai joje įrengta slėptuve, o ne grąžinus ją jos savininkui, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad transporto priemonės savininkas, kurio vardu registruota transporto priemonė, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, perduodamas V. V. automobilį, bei nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų pašalinti galimą nusižengimą, siekiant išsiaiškinti, ar automobilyje yra įrengtos slėptuvės, bei siekiant atgrasyti V. V. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, todėl, net ir įvertinus aplinkybę, kad kontrabanda gabentų prekių vertė (463,68 Eur) yra maždaug 4 kartus mažesnė nei transporto priemonės vertę (1980 Eur su PVM), skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 4 dalies

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015).

Priimant sprendimą, ar konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, atsižvelgiama į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę.

V. V. inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, kuris gali būti padarytas tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo pažeidėjas sąmoningai nepaiso, dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme: turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, priemonė, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. 

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 ir 29 straipsniais, 208 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties eurų) baudą su 138 pakelių cigarečių „QUEEN MENTHOL“, kurių bendra vertė 463,68 Eur, bei transporto priemonės „Mazda 6“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                          Edita Dambrauskienė

Papildoma informacija:

paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 DanskeBank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 19105162093.

Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.