Baudžiamoji byla Nr. 1-70-984/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21909-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.
(S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 21 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,
sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
kaltinamajam J. M. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,
nukentėjusiajam L. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1994 m. kovo 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, pataisos darbais 1 metams;
2) 1994 m. lapkričio 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 151 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su 1994 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) 1995 m. lapkričio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su 1994 m. kovo 8 d. ir 1994 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 2 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo;
4) 1998 m. spalio 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams;
5) 1998 m. lapkričio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnį, bausmė subendrinta su 1998 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 metai laisvės atėmimo;
6) 2004 m. balandžio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto;
7) 2004 m. birželio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, bausmė subendrinta su 2004 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo;
8) 2004 m. lapkričio 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su 2004 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
9) 2006 m. sausio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams;
10) 2007 m. liepos 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;
11) 2007 m. rugpjūčio 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, bausmė subendrinta su 2006 m. sausio 24 d. ir 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 1 metai laisvės atėmimo;
12) 2009 m. rugsėjo 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;
13) 2010 m. vasario 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
J. M., 2016 m. gegužės 9 d. apie 18.30 val., pro neužrakintas duris užėjo į L. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir L. K. pareikalavo duoti pinigų. L. K. sutikus duoti vieną eurą, J. M. nusekė jį į miegamąjį, kur nukentėjusysis ant lovos po pagalve laikė savo piniginę. L. K. į rankas paėmus piniginę, J. M. iš nugaros nukentėjusįjį tyčia pastūmė ant lovos ir jėga iš rankos ištraukė piniginę bei dar du kartus nukentėjusįjį pastūmė. Po to, J. M. iš L. K. piniginės pagrobė 43 eurus, tuo padarymas nukentėjusiajam turtinę žalą. Pagrobęs pinigus L. K. nurodė būti namuose ir pats iš namų pasišalino. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė. Pripažino, kad pasodino (vėliau pavartojo žodį „stūmė“) nuketėjusįjį kelis kartus. Sutiko, kad pavogta pinigų suma galėjo būti nukentėjusiojo nurodyta 43 eurų suma. Nukentėjusiojo L. K. posėdžio metu atsiprašė. Nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Nukentėjęs asmuo L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis sudavė jam į galvą ir į krutinę, stumdė jį visą valandą. Jis niekur negalėjo išeiti. Paėmęs pinigus, liepė pusė valandos nejudėti.
Kaltinamasis J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies – nesutinka su pagrobta pinigų suma, be to L. K. nestumdė. L. K. jis iš matymo pažįsta jau senai. Prieš mėnesį laiko abu atsitiktinai buvo susitikę mieste ir L. K. jam siūlė darbą. Sakė, kad kol kas pas jį dirba kažkoks žmogus, o vėliau galės padirbėti ir jis. Abu dar apsikeitė telefonų numeriais. Jis ne kartą savo telefone buvo radęs praleistą L. K. skambutį. L. K. jam skambino ir 2016 m. gegužės 9 d. apie 18.15 val. Manė, kad skambino dėl darbo, todėl dviračiu nuvažiavo pas jį į namus. Jo namo durys buvo atidarytos ir jis pasibeldęs nuėjo į vidų. Tuo metu buvo blaivus. L. K. rado virtuvėje. Jo iš karto paklausė, ko skambino. Jis sakė, kad mėgina naują telefoną. Dar jo paprašė atsigerti vandens ir jis padavė stiklainį su vandeniu. Jis pasakė, kad blogai jaučiasi ir paprašė L. K. paskolinti vieną eurą. Jis sutiko. Matė, kad jis savo piniginę ėmė iš kito kambario. L. K. davė vieną eurą ir piniginę nunešęs į kitą kambarį dėjo po pagalve ant lovos. Jis nuėjo iš paskos ir iš po pagalvės paėmė piniginę. L. K. ją mėgino atimti ir tada kaltinamasis L. K. suėmęs už pečių, jį pasodino ant lovos, iš piniginės paėmė pinigus bei iš namų išėjo. Gerai pamena, kad piniginėje buvo 10 eurų kupiūra, 5 eurų kupiūra, 2 eurų moneta ir 1 euras centais. Viso paėmė iš piniginės 18 eurų. Daugiau prieš L. K. jokių veiksmų neatliko, jo tikrai nestumdė. Dėl savo veiksmų gailisi (78-79 b. l.). Kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (81-83 b. l.).
Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. apie 18.30 val. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Pro neužrakintas duris į namus užėjo J. M. ir pareikalavo duoti pinigų, sakydamas, kad jam bloga ir reikia išgerti. J. M. jis pažįsta iš matymo, žino, kad jis yra sėdėjęs kalėjime, todėl vengė su juo bendrauti. Kadangi jo bijo, tai sutiko duoti vieną eurą. Jis nuėjo į miegamąjį, kur po pagalve laikė savo piniginę. J. M. nusekė iš paskos, iš už nugaros pastūmė L. K. ant lovos ir iš jo rankos ištraukė piniginę bei dar du kartus jį pastūmė. Tada J. M. iš piniginės pagrobė 43 eurus, o L. K. pačiam liepė sėdėti ir iš namų 20 minučių niekur neiti. J. M. iš namų išėjo ir L. K. matė, kaip jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo (1-2, 14-16, 17-18 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad L. K. namas mūrinis, dviejų aukštų. Užėjus į koridorių jame yra durys į kambarius. Užėjus į miegamąjį, dešinėje stovi lova. Ant pagalvės guli juoda vyriška rankinė (7-12 b. l.).
L. K. asmens sveikatos istorijos apžiūros metu teismo medicinos specialistas nustatė, kad 2016 m. gegužės 10 d. VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre L. K. buvo nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, tačiau objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sumušimo diagnozė, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (26 b. l.).
Nors kaltinamojo parodymai atitiko bylos medžiagoje esančius duomenis, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, tačiau sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje neatliktas, nes nukentėjusysis L. K. teismo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du šios nusikalstamos veikos objektai – tai kito asmens nuosavybė bei jo sveikata.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamasis J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. J. M. kaltė įrodyta jo prisipažinimu teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo L. K. parodymais, duotais teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu (1-2, 14-16, 17-18 b. l.), J. M. prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (78-79 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (81-83 b. l.), teismo medicinos specialisto išvada, pateikta 2016 m. gegužės 20 d. apžiūros protokole (26 b. l.) bei kita byloje esančia medžiaga. Aplinkybė, kad kaltinamasis teigia, jog nukentėjusiojo nemušė, o tik sodino (stūmė) veikos kvalifikavimui esmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis yra garbingo amžiaus, pastūmimas jam galėjo atrodyti kaip sumušimas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duotus parodymus dėl mušimo per galvą ir kitur, nėra. Taigi, kaltinamojo nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina teisingai, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
J. M. kaltinamas tyčinio, apysunkio nusikaltimo padarymu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir nukentėjusiojo atsiprašė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
J. M. nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą. Kaltinamasis iš viso teistas 13 kartų (27–39 b. l.), teistumas neišnykęs. Šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keletui dienų po analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, už kurią Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-522/2016, jį pripažino kaltu. Nors šis nuosprendis prokuroro yra apskustas apeliacine tvarka, tačiau J. M. ir minėtoje byloje savo kaltę pripažino. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 10 kartų (48–55 b. l.), į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą neįrašytas (56 b. l.), nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (57, 58 b. l.). Taigi, skiriant bausmę J. M., teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, kaltės formą – tiesioginę tyčią; nusikaltimo motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, dėl savo poelgių išvadų nedaro, ir toliau daro nusikalstamas veikas. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-522/2016, teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir nors minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijo, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė; sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje neatliktas tik dėl nukentėjusiojo pakeistų parodymų teisiamojo posėdžio metu, kurie nepasitvirtino, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. M. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytinas J. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. (59-60, 70-71 b. l.).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. M. (114 b. l.). Šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Minėto straipsnio nuostata numato privalomą gynėjo dalyvavimą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas, iš kaltinamojo, kuriam gynėją užtikrinti privalomą, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas:
n u s p r e n d ė :
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant ją pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir suėmimo laiką nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš J. M. iš nusikalstamos veikos gautus 43 eurus.
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė