Civilinė byla Nr. 2S-2004-173/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas A.Šafronas

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Advilis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Algimanto Batučio ieškinį UAB „Advilis“ dėl nuostolių atlyginimo (tretysis asmuo AB „Žemaitijos pienas“),

n u s t a t ė :

               ieškovas A.B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Advilis“ 7999,98 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo vertę atitinkantį atsakovo įmonės turtą. Prašyme nurodė, jog atsakovas vengia bendravimo, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl teismo sprendimas gali būti apsunkintas.

               Tenkindamas prašymą, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, areštavo 7999,98 Lt vertės atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises.  Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą teismas grindė tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra nemaža, o ilgai nevykdantis sutartinių įsipareigojimų atsakovas vengia atlyginti skolą ir  priimti procesinius dokumentus. Teismo nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad yra tikimybė, jog atsakovas gali savo turimą turtą perleisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

               Atskiruoju skundu atsakovas prašo nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, jog  prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos aplinkybės, jog apeliantas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nepagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Neįvertinta, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas yra priverstas patirti neigiamų padarinių, nes turto areštas be pagrindo apriboja jo teises, suvaržo veiksmų laisvę bei gali neigiamai paveikti įprastą atsakovo įmonės ūkinę komercinę veiklą. Be to, pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl laikinosios teisinės apsaugos pritaikymo, nepranešęs atsakovui, išnagrinėjo nepagrįstai.

               Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ir tretysis asmuo AB „Žemaitijos pienas“ prašo nutarties nekeisti. Ieškovas nurodo, jog atsakovo finansinė būklė yra bloga arba akivaizdžiai rizikinga, nes jis vengė atsiskaityti su ieškovu, vengė sudaryti sandorius įforminant esamus teisinius santykius. Nors įrodymai dar nebuvo įvertinti, tačiau motyvas, kad ieškoma žala nepagrįsta jokiais įrodymais, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas taip pat nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, negu yra būtina tikslui pasiekti, nes areštuota tik reikalavimo vertę sudarantis turtas. Trečiojo asmens nuomone, atskirajame skunde nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes.

               Atskirasis skundas atmestinas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

            Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais (CPK 265 str. 2 d., 259 str.). Kolegija konstatuoja, kad tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apylinkės teismas CPK penktajame skyriuje įtvirtintas įstatymų leidėjo nuostatas iš esmės įgyvendino tinkamai.

            Ieškinio dalykas šioje byloje – prašymas priteisti 7999,98 Lt žalai atlyginti ir procesinių palūkanų priteisimas. Laikinąją teisinę apsaugą ieškovas prašė taikyti dėl to, kad prašoma priteisti lėšų suma jam yra didelė, jos nemokėjimo priežastys nežinomas (atsakovas geranoriškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų), o dėl to gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Įvertinus minimo prašymo turinį, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškinio apsaugą užtikrino pagrįstai, nes jam  pakako tik įsitikinti, jog neapsaugojus ieškinio autoriui pakankamai didelės piniginio reikalavimo sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėjo būti apsunkintas.

            Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

           atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                             Leonas Jachimavičius

Kolegijos teisėjai                                                                     Algimantas Kukalis

                                                                                                            Arvydas Žibas