Teismingumo byla Nr. T-89/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Okranas“, V. V.-Z. ir V. Z. (V. Z.) dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, sodininkų bendrija „Aušra“ rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Pradiniu ieškiniu ieškovė teismo prašė:
1. pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Orkanas“ atliktus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus – kadastrinių matavimų bylą, UAB „Orkanas“ surašytą 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą;
2. panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis;
3. nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą ir pirminį sklypo brėžinį, kuriuo remiantis žemės sklypas buvo įsigytas nuosavybėn 1995 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o šio sklypo teritorija yra 746 kv. m.;
4. įpareigoti atsakovus V. Z. ir V. V.-Z. atkurti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), faktinę ribą, t. y. naujai pastatytą tvoros fundamentą, taip pat ieškovei priklausančią tvoros dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14431-545/2017, ieškovės ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-775-881/2018, tenkino ieškovės B. P. apeliacinį skundą iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei B. P. terminą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra pateikti ieškinį su tinkamai suformuluotais ieškinio reikalavimais (kaip išaiškinta apeliacinės instancijos teismo nutartyje) bei nurodyti šiuos reikalavimus pagrindžiantį ieškinio faktinį pagrindą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas ieškovės B. P. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma:
1. panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2001 m. rugsėjo 1 d. atliktus atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 80 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;
2. panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. atliktus ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;
3. panaikinti kadastrinių matavimų metu sudarytą 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;
4. panaikinti kadastrinių matavimų metu sudarytą 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;
5. panaikinti 2001 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. 80, (duomenys neskelbtini), S.B. „Aušra“, Vilniuje, duomenų patikslinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini);
6. panaikinti 2010 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl V. P. žemės sklypo prie Nr. 82 „(duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini);
7. nustatyti ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoplėtra“ 2018 m. rugpjūčio mėn. kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje pažymėtus posūkių taškus;
8. nustatyti ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su kaimyniniu žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams V. V.‑Z. ir V. Z., Nr. 80 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoplėtra“ 2018 m. rugpjūčio mėn. kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje pažymėtus posūkių taškus;
9. įpareigoti atsakovus V. V.-Z. ir V. Z. per 1 mėnesį pašalinti jų pastatytą tvoros fundamentą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 bei atkurti atsakovei priklausančios tvoros dalį;
10. paskirti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;
11. priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas. Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad tokio pobūdžio ginčuose dominuoja civilinis teisinis santykis (nepaisant to, kad yra ginčijamas administracinis aktas, nustatęs sklypo ribas), dėl ko ginčas tarp žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypų ribos nustatymo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį Nr. T-235-2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, ginčas, kuris yra kilęs tarp privataus asmens ir valstybinės institucijos dėl administracinių aktų, kuriais formuojamos žemės sklypo ribos bei kaimyninių žemės sklypų ribos, ginčijami matavimai ir kadastriniai duomenys, kurių pagrindų buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, laikomas ginču, kilusiu dėl valstybinės institucijos vykdomos viešojo administravimo veiklos, kuris turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutartį Nr. T-123/2015). Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nekelia savarankiško pobūdžio reikalavimų gretimo sklypo savininkams bei atitinkamai neįrodinėja, kad pastarieji savo neteisėtais veiksmais neteisingai nustatė ribą tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų. Ieškovė kelia savarankiškus reikalavimus tik valstybinių institucijų atžvilgiu, prašydama panaikinti administracinius aktus (bei atliktus kadastrinius matavimus), kurių pagrindu buvo nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos, taip pat ieškovės ir gretimo žemės sklypo ribą, bei nustatyti naujas žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog byloje yra kilęs ginčas tiek dėl civilinių teisinių santykių (ieškovei ginant savo kaip žemės sklypo savininkės pažeistas teises), tiek dėl viešojo administravimo teisės normų reguliuojamų teisinių santykių (ieškovei ginčijant administracinius aktus, kurių pagrindu buvo nustatytos jos žemės sklypo ribos). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės savarankiški (neišvestiniai) reikalavimai yra reiškiami tik valstybinių institucijų atžvilgiu, turint pagrindinį tikslą – apginti ieškovės kaip žemės sklypo savininkės pažeistas teises nuginčijant administracinius aktus, kuriais buvo nustatytos žemės sklypo ribos – Vilniaus miesto apylinkės teismo nuomone, byloje dominuoja ginčas dėl viešojo administravimo veiksmų. Todėl teismas kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra keliamas dėl gretimus žemės sklypus, t. y. žemės sklypo Nr. 82 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, ir žemės sklypo Nr. 80 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovams V. V.-Z. ir V. Z., skiriančios ribos nustatymo, atliekant kadastrinius matavimus, dėl ko ieškovės žemės sklypas sumažėjo 18 kv. m., o atsakovų – V. V.‑Z. ir V. Z., atitinkamai padidėjo.
Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi pareikštų reikalavimų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas kyla dėl žemės sklypų ribų. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartį Nr. T-32/2013; 2015 m. spalio 15 d. nutartį Nr. T-121/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. T‑146/2015; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį Nr. T-40/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartį Nr. T‑65/2017).
Specialioji teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos teismingumo byloje Nr. T-123/2015, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai teisinei situacijai, todėl ja, priimant šią teismingumo nutartį, nesivadovaujama. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 5 d. nutartyje Nr. T-123/2015 ginčas, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, kilo ne tarp privačių asmenų, o tarp valstybės institucijų ir privataus asmens dėl žemės sklypų formavimo, rengimo procedūrų ir buvo pripažintas teismingu administraciniams teismams.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje keliamas ginčas yra susijęs su privačių asmenų ginču dėl žemės ribų nustatymo, reguliuojamu privatinės teisės normomis, kuris, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Okranas“, V. V. Z. ir V. Z. (V. Z.) dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, sodininkų bendrija „Aušra“ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė | L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |