Civilinė byla Nr. 2A-231-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01767-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 44.8., 85.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovo J. M. ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-07-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3191-104/2014 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos už neteisėtą naudojimąsi išradimu atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi išradimu.

Ieškovas J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 315 867 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už neteisėtą naudojimąsi jam priklausančiu išradimu, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė esantis išradėjas ir savininkas išradimo „Lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginys“ (patentas Nr. 3037, prioriteto paraiškos data 1991-04-30, paraiškos padavimo data 1992-08-03; patento paskelbimo data 1993-09-25; paraiškos paskelbimo data: 1994-03-25; išradimo apibrėžtis – ,,Lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginys, turintis daugiasekcijinį sodintuvą su laužtinės linijos pavidalo dugnu, drenažo vamzdynu su filtrais, padavimo ir išleidimo vamzdynais su armatūra ir įvažiavimu į sekcijas, besiskiriantis tuo, kad drenažo vamzdynai išdėstyti laužtinės linijos pavidalo įdubose ir sujungti tarpusavyje“; toliau – Išradimas ir (arba) Patentas). Pasak ieškovo, Išradimo tikslas – lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginio darbo efektyvumo padidinimas (paskirtis – nuotekų akumuliavimas, valomų nuotekų debeto sumažinimas, nuotekų valymas ir sausinimas); šis tikslas pasiekiamas tuo, kad drenažo vamzdynai su filtrais išdėstomi laužytos linijos pavidalo dugno įdubose, tai leidžia nuosėdas nusausinti vietoje ir žemės dirbimo mašinomis lengvai jas pašalinti bei tuo, kad drenažo vamzdynai sujungti tarpusavyje.

Ieškovo teigimu, su jis su atsakovu 1995-10-31 sudarė licencinę sutartį dėl naudojimosi Išradimu, kuriai 1999-01-30 pasibaigus atsakovas ir toliau, taip pat po įrenginių kapitalinio remonto, Skersabalių vagonų plovykloje neatlygintinai naudojasi ieškovo Patentu apsaugota technologija. Patento savininkas, remdamasis Patentų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti Patentu apsaugotą gamybos būdą. Kadangi atsakovas neatlygintinai naudojosi ir iki šiol naudojasi Patentu apsaugota  technologija neturėdamas ieškovo leidimo ar kitų teisės aktuose nustatytų pagrindų, galinčių pateisinti tokį naudojimą, darytina išvada, kad atsakovas nuolat atlieka neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovo teises bei teisėtus interesus, įskaitant ekonominius jo interesus (CK 6.248 str. 1 d., 3 d.). Atsakovas, naudodamasis Išradimu, gauna didelę ekonominę (finansinę) naudą, pasireiškiančią tuo, kad jis nemoka valstybei mokesčių už aplinkos teršimą, kuriuos turėtų mokėti, jeigu nenaudotų Patentu apsaugotos technologijos. Taigi ši atsakovo gauta nauda pripažintina ieškovo patirtais nuostoliais dėl neteisėto naudojimosi ieškovo Patentu (CK 6.249 str. 2 d., Patentų įstatymo 57 str. 1 d.). Jeigu atsakovas nesinaudotų ieškovo Patentu apsaugota vandens valymo technologija, jis per vienerius metus už į aplinką iš Skersabalių plovyklos išleidžiamus teršalus, viršijančius normatyvus, papildomai turėtų sumokėti 210 578,00 Lt. Todėl iš atsakovo prašo priteisti 50 procentų iš jo neteisėtais veiksmais gautos naudos už trejus Patentu apsaugotos technologijos naudojimo metus (2009 m. - 2011 m.), t. y. 315 867 Lt (CK 1.125 str. 8 d.).             

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2014-07-11 sprendimu patenkino dalį ieškovo J. M. ieškinio atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos už neteisėtą naudojimąsi Patentu atlyginimo; priteisė ieškovui iš atsakovo 41 439, 95 Lt nuostolių atlyginimo ir  5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 1 269,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 59,12 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 1995-10-31 sudarytos licencinės sutarties pagrindu atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiu Patentu iki 1999-01-30, o 1999-01-30 pasibaigus licencinės sutarties galiojimui ir toliau neatlygintinai naudojosi Išradimu iki 2006 m.  gruodžio mėnesio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalys nesutaria dėl to, ar po Skersabalių vagonų plovyklos valymo įrenginių kapitalinių remonto darbų ieškovo Patentu apsaugotas įrenginys buvo iš esmės pakeistas ir neteko Patentu nustatytos apsaugos. Šiuo aspektu išanalizavęs teismo pavedimu eksperto S. V. 2013-12-20 atliktos teismo ekspertizės aktą teismas sprendė, kad eksperto padaryta išvada, jog Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginių dabartinė konstrukcija neatitinka ieškovui priklausančio Patento išradimo apibrėžties, savaime nereikšminga ir ji nepaneigia kitų galutinių eksperto išvadų, įskaitant ir padarytos išvados dėl dabartinės nuotekų valymo technologijos atitikimo nuotekų valymo technologijai, nurodytai Patento aprašyme. Teismo ekspertizė buvo atlikta vien remiantis bylos medžiaga, duomenų, kad ekspertas buvo atvykęs vietoje apžiūrėti valymo įrenginius, byloje nėra. Todėl eksperto išvados negali būti suabsoliutintos ir turi būti vertinamos kartu su kitais bylos įrodymais, kurie patvirtina, jog esama faktinė situacija neatitinka ekspertizės išvadoje nurodytoms aplinkybėms. Pats ekspertas pripažino, kad Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginių technologinis procesas iš esmės sutampa su 1997 m. darbų ataskaitoje pateiktu aprašymu, kadangi atsakovo 2006 – 2008 metais atlikto kapitalinio remonto metu nebuvo pašalintas nei vienas iš nuotekų valymo etapų, taip pat nebuvo įvesti nauji nuotekų valymo etapai arba metodai, kurie galėtų iš esmės pakeisti išvalytų nuotekų kokybę. Kadangi po kapitalinio remonto technologinis procesas nebuvo pakeistas iš esmės, nustatyti skirtumai vertintini kai konstrukciniai patobulinimai ir labiau skirti optimizuoti esamą technologinį procesą. Ekspertas savo akte taip pat patvirtino, kad aerotankas ir biotvenkinys, kurie atlieka funkcijas pagal ieškovo Patente pasiūlytą techninį sprendimą, turi Patento apibrėžtyje aprašytus skiriamosios dalies esminius požymius. Faktinę aplinkybę, kad ir po 2006-2008 m. atlikto kapitalinio remonto toliau buvo naudojama Patentu apsaugota technologija, patvirtina patentinės patikėtinės V. A. D. 2014-02-28 rašte padarytos išvados. Ši nurodė, kad jeigu po kapitalinio remonto nuotekų valymo etapai nepasikeitė ir liko tokie patys, kaip ir prieš kapitalinį remontą, tai iš to seka logiška išvada, jog įrenginiai ir jų išdėstymas, atliekant tuos pačius vandens akumuliavimo ir valymo etapus, taip pat liko iš esmės techniškai nepakitę; kad Išradimo aprašyme gali būti pateiktas tik vienas iš daugelio galimų Išradimo realizavimo pavyzdžių, tačiau jis yra ne vienintelis Išradimo realizavimo pavyzdys; kad visos modifikacijos ir patobulinimai, nenukrypstantys nuo šio Išradimo esmės, patenka į teisinės apsaugos ribas, kurias nustato nagrinėjamo Patento išradimo apibrėžtis, bei yra saugomi ieškovo Patentu. Neginčytinų įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus, kad nuo 2006 m. pabaigos, kai buvo pripažinti tinkamais naudoti Skersabalių plovyklos valymo įrenginių kapitaliniai remonto darbai, atsakovas nebesinaudoja ieškovo Patentu apsaugoto įrenginio, į bylą nepateikta. Teismas nesiėmė vertinti eksperto išvados, kad ieškovo konstrukciniai sprendiniai, kurie aprašyti apibrėžtyje (įvažiavimas į sekcijas drenažo vamzdynai išdėstyti laužtinės linijos pavidalo dugno įdubose ir sujungti tarpusavyje), buvo žinomi dar prieš 17 metų iki paraiškos padavimo dienos, todėl tuo metu, kai buvo statomi Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginiai, tokie konstrukciniai sprendiniai pagal savo technikos lygį buvo žinomi ir akivaizdūs atitinkamos srities specialistams. Kadangi tokio klausimo ekspertui nebuvo užduota, ekspertas išėjo už teismo nustatytų tyrimo ribų, todėl nurodytos aplinkybės teismas nepripažino bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, patentas buvo išduotas remiantis 1994-12-20 Patentų įstatymu ir taisyklių 1994 m. redakcijomis (o ne 2011 m., kaip nurodė ekspertas), kurių 5 p. nurodoma, kad kai išradimo objektas yra įrenginys, jo požymius gali apibūdinti ryšiai tarp konstrukcijos elementų ir konstrukcijos elementų tarpusavyje išsidėstymas.

Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlikto kapitalinio remonto metu valymo įrenginiai nebuvo iš esmės pakeisti, nei vienas iš nuotekų valymo etapų nebuvo pašalintas, technologinis procesas nebuvo pakeistas iš esmės, o nustatyti skirtumai yra konstrukciniai patobulinimai ir labiau skirti optimizuoti esamą technologinį procesą (eksperto 4-5 atsakymai), todėl atsakovas ieškovui  priklausančiu patentu neteisėtai naudojosi iki 2012-08-03, kol baigėsi patento galiojimo terminas. Ieškovas dėl savo teisių pažeidimo  kreipėsi į teismą 2012-08-01, taigi 3 metų ieškinio senaties termino, kurią reikalavo taikyti atsakovas, jis nepraleido.

              Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo būdo teismas nurodė, kad pažeidėjo gautą naudą, kaip nuostolių atlyginimo pagrindą, galima parinkti tuo atveju, kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad jis pažeidžia įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės). Nors ieškovas kaltina atsakovą tyčiniais veiksmais, tačiau atsakovas po atlikto ginčo įrenginių kapitalinio remonto 2006 m. pabaigoje manė, kad ieškovo patentu apsaugoti įrenginiai buvo pakeisti iš esmės ir dėl to ieškovo teisės nepažeidžiamos. Kita vertus, atsakovas, neteisėtai naudodamasis ieškovo Patentu apsaugota technologija, gauna ekonominę (finansinę) naudą, kuri pasireiškia tuo, jog atsakovas nemoka valstybei mokesčių už aplinkos teršimą, kuriuos turėtų mokėti, jeigu Patentu apsaugotos technologijos nenaudotų. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas vadovavosi atsakovo teisės aktų nustatyta tvarka teikiamomis valstybinei institucijai ataskaitomis dėl nuotekų kiekio ir atsakovo gautą naudą apskaičiavo pagal jose nurodytus išleidžiamų nuotekų faktinius kiekius bei dydžius, atsisakydamas remtis atsakovui išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytu didžiausiu  išleidžiamų nuotekų kiekiu - 17 979 m3 per 1 metus, kaip to reikalavo ieškovas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks apskaičiavimas būtų neteisingas ir prieštarautų logikai, nes niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai reiškia, kad atsakovas praktiškai 100 proc. viršytų didžiausio leidžiamo teršalų kiekio normatyvus ir privalėtų mokėti mokestį už aplinkos teršimą, jeigu nesinaudotų patentu apsaugotu įrenginiu. Šio ginčo dalyje teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad Skersabalių plovykloje nesinaudojant šiuo metu ten esančiu valymo įrenginiu, užkertančiu taršos patekimui į aplinką, joje būtų kitas įrenginys, kuris ir užtikrintų taršos sulaikymą arba būtų imtasi kitų priemonių, kad teršalų nepatektų į aplinką. Taigi apskaičiavęs, kad atsakovas, nenaudodamas ieškovo Patentu apsaugotos technologijos, už trejus metus (2009 m., 2010 m., 2011 m.) būtų turėjęs sumokėti 82 879,91 Lt dydžio mokestį už aplinkos teršimą, o ieškovas prašė priteisti tik 50 proc. atsakovo gautos naudos, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 41 439, 95 Lt nuostoliams atlyginti (82 879,91 Lt : 2) (CK 6.249 str. 2 d.,  Patentų įstatymo 41 str. 5 d.). Teismas neatsižvelgė į tokias atsakovo akcentuojamas aplinkybes, kad  šalių sudarytos 1995-10-31 licencinės sutarties pagrindu už patento panaudojimą trejiems metamas atsakovas sumokėjo 20 000 Lt ar kad ieškovas 2002-04-02 raštu prašė iš atsakovo už Patento naudojimą 1999, 2000, 2001 metais sumokėti tik 1 660 Lt. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas reikalauja nuostolių už neteistai naudojamą patentą, savo reikalavimą grindžia atsakovo gauta nauda, o toks reikalavimas numatytas įstatymo. Be to, atsakovas turėjo visas sąlygas sąžiningai ir vadovautis įstatymu pats išspręsti atlyginimo klausimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas J. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 -07-11 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 41 439,95 Lt nuostolių, ir priteisti jam iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 82 879,91 Lt dydžio nuostoliams atlyginti bei atitinkamai sumažinti atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį; palikti nepakeistą likusią teismo sprendimo dalį; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatydamas iš atsakovo priteistiną žalos dydį, paneigė visiško nuostolių atlyginimo principą, numatytą CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas pareikštu ieškiniu neprašė teismo pripažinti jo nuostoliais ir priteisti pusę mokesčio už aplinkos teršimą sumos, o reikalavo priteisti konkrečią jo nurodomą turtinės žalos atlyginimo sumą.
2. Teismui konstatavus, kad atsakovas, pasibaigus licencinės sutarties galiojimui, neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiu patentu, buvo pagrindas priteisti visą 82 879,91 Lt sumą, kurią atsakovas sutaupė pažeisdamas ieškovo teises. Tokią ieškovo teisę išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą numato Patentų įstatymo 41 straipsnis.

Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-11 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pripažinus, kad nėra pagrindo perduoti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškinį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismo atsisakytus priimti įrodymus: patentinės patikėtinės J. P. išvadą, UAB ,,Lietuvos statybų projektavimo instituto“ rengto Skersabalių vagonų plovimo punkto su eksperimentiniais valymo įrenginiais darbo projekto ir Skersabalių vagonų plovimo punkto eksperimentinių valymo įrenginių paleidimo derinimo darbų ataskaitos lapų kopijas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nevertino aplinkybės, ar Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginiai atitinka Išradimo apibrėžtyje nurodytą įrenginį. Atsakovas apskritai nesinaudojo Patentu apsaugotu išradimu, nes bendrovėje įdiegtas valymo įrenginys neatitinka Išradimo apibrėžties elementų.
2. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas naudojosi Išradimu ir po kapitalinio valymo įrenginių remonto. Byloje esantys bei atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti  įrodymai patvirtina, kad po 2005-04-12 rangos sutarties pagrindu atlikto kapitalinio valymo įrenginių remonto tam tikros šių įrenginių dalys ir konstrukciniai sprendimai buvo iš esmės pakeisti, nuo 2006 m. Skersabalių vagonų plovimo punkte naudojamas visiškai naujos struktūros valymo įrenginys. Todėl teismo išvada, kad ir po kapitalinio remonto atsakovas toliau naudojosi ieškovo Patentu, yra nepagrįsta.
3. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltės nebuvimą, tačiau nepagrįstai priteisė tariamai atsakovo gautą naudą dėl Patento naudojimo. Mokesčiai už aplinkos teršimą, kaip prašoma priteisti suma, nėra atsakovo gauta nauda ar ieškovo nuostoliai. Atsakovas jokios naudos šiuo atveju negavo ir nieko nesutaupė. Jei Skersabalių vagonų plovimo punkte nebūtų šiuo metu esančio įrenginio, būtų naudojamas kitas, užkertantis taršos patekimą į aplinką. Teismas neteisingai įvertino ir atsakovo sąnaudas, eksploatuojant valymo įrenginį. 
4. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, kai tuo tarpu už 3 metų laikotarpį jam sumokėta iš viso 20 000 Lt, o už 1999 – 2001 metų laikotarpį prašė sumokėti tik 1 600 Lt.
5. Teismas, skirdamas byloje ekspertizę, nepagrįstai paskyrė ne statybinę – inžinerinę, o statybinę – technologinę ekspertizę, tuo pažeisdamas atsakovo procesines teises. Ekspertui nebuvo užduoti atsakovo pateikti klausimai, nebuvo nurodytos šių klausimų atmetimo priežastys; atsakovas nepagrįstai įpareigotas padengti ekspertizės išlaidas.
6. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dėl ieškovo Patento pripažinimo negaliojančiu ir neatsižvelgė į tai, kad, patenkinus priešieškinį, nebeliktų pagrindo ieškinio tenkinimui.
7. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patentinės patikėtinės J. P. išvadą, netinkamai įgyvendino įrodymų tyrimo procesą, neteisingai juos įvertino ir padarė neteisingą išvadą dėl išradimo naujumo ir atsakovo naudojimosi Patentu apsaugotu išradimu.
8. Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Ieškovas J. M. atsiliepime į atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentus, prašo jį atmesti. Tvirtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma pozicija dėl naudojimosi patentu prieštaringa, ekspertizės išvados subjektyviai interpretuojamos.

Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškovo J. M. apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentus, prašo jį atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinė byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė patentinės patikėtinės J. P. išvadą dėl Patento naudojimo bei dokumentus, kuriais remdamasi patentinė patikėtinė grindžia tokią savo išvadą (t. 5, b. l. 182 – 216). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso principus, nustatančius įrodinėjimo pareigas, į tai, kad atsakovo prašomi prijungti prie bylos įrodymai buvo teikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, nors atsakovas šiais įrodymais siekė atsikirsti į teismo paskirtos ekspertizės išvadas, o taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su šiais kartu su apeliaciniu skundu teikiamais įrodymais bei pareikšti dėl jų savo nuomonę, atsakovo prašymą tenkintina (CPK 314 str.). Nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis

Dėl patentu apsaugoto išradimo naudojimo fakto nustatymo

Patentų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Išradimo apibrėžties reikšmė patento suteikiamos teisinės apsaugos apimčiai atkartota ir Patentų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti. Be to, nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis apima ne tik visus joje išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus. Patentų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014).

Bylos duomenimis, ieškovui iki 2012-08-03 (t. y. iki patento galiojimo termino pabaigos) priklausė patentas Nr.3037, išduotas išradimui ,,Lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginys“, kurio išradimo apibrėžtis – Lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginys, turintis daugiasekcijinį sodintuvą su laužtinės linijos pavidalo dugnu, drenažo vamzdynu su filtrais, padavimo ir išleidimo vamzdynais su armatūra ir įvažiavimu į sekcijas, besiskiriantis tuo, kad drenažo vamzdynai išdėstyti laužtinės linijos pavidalo įdubose ir sujungti tarpusavyje (t. 1, b. l. 33 – 34). Šalys 1995-10-31 sudarė Licencinę sutartį, pagal kurios 2 punktą licenciatas (atsakovas) įgijo neišimtinę licenciją Išradimo panaudojimui projektavime, statyboje ir eksploatacijoje (t. 1, b. l. 45 – 48). Licencinės sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad už patento panaudojimą atliekamas vienkartinis mokėjimas, o sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad mokėjimo suma yra 20 000 Lt. Remiantis sutarties 10.1 punktu, sutartis buvo sudaryta 3 metams. Ginčo dėl nurodytos sumos sumokėjimo nekilo, tačiau šalys nesutaria kada (kuriuo laikotarpiu) ir ar apskritai Patentu apsaugotas išradimas buvo naudojamas atsakovo veikloje. Sprendžiant šį ginčą aktuali yra tokia aplinkybė, kad atsakovo pozicija byloje dėl Išradimo naudojimo yra itin prieštaringa. Atsakovas susirašinėjime su ieškovu dėl mokesčio už naudojimąsi patentu mokėjimo neneigė Išradimo naudojimo, tačiau tvirtino apie vienkartinio mokesčio sumokėjimą kaip apie galutinį atsiskaitymą su ieškovu (t. 1, b. l. 64). Vėliau savo poziciją keitė ir 2002-04-30 atsakyme į ieškovo prašymą mokėti patento galiojimo mokestį, pasibaigus sutartyje numatytam 3 metų terminui, jau tvirtino, kad 1999-2001 metais Patente nurodytas būdas atsakovo veikloje nebenaudojamas (t. 1, b. l. 56). Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2013-03-06 rašytiniuose paaiškinimuose pripažįstama, kad 1998 m. buvo baigti Skersabalių vagonų plovimo punkto eksperimentinių valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai, kurių pasėkoje buvo įrengtas ieškovo patentuotas įrenginys; kad 1999 m. gruodžio mėnesį Skersabalių vagonų plovimo punktas su eksperimentiniais valymo įrenginiais buvo perduotas ir priimtas atsakovo naudoti; kad iš to seka, jog įrenginiai pradėti naudoti tik 1999 m. gruodžio pabaigoje; kad kapitalinio remonto metu ieškovo įrenginys buvo pakeistas iš esmės, t. y. nuo 2006 m. pabaigos Skersabalių plovykloje naudojamas visiškai naujos struktūros valymo įrenginys (t. 2, b. l. 86 – 96). Galiausiai apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo apskritai nesinaudojęs ieškovo Išradimu, nes Patentu apsaugotas technologinis įrenginys, pasak atsakovo, neatitinka patentabilumo kriterijų. Šiame kontekste kritiškai vertintina ir atsakovo su apeliaciniu skundu pateikta patentinės patikėtinės išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovo Patentas niekada nebuvo naudojamas atsakovo veikloje. Ši patentinės patikėtinės išvada akivaizdžiai prieštarauja paties atsakovo patvirtintoms (pripažintoms) aplinkybėms, o toje pačioje patentinės patikėtinės išvadoje pateiktas Išradimo naujumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl ieškovo Išradimo patentabilumo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2046-585/2015, išnagrinėtoje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (atsakovas nagrinėjamoje byloje) ieškinį atsakovui J. M. (ieškovas nagrinėjamoje byloje) dėl patento Nr. 3037 pripažinimo negaliojančiu. Apygardos teismas 2015-06-11 sprendimu ieškinį nurodytoje byloje atmetė, šis apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovo Patento galiojimo ir Išradimo atitikimo Patentų įstatyme numatytiems reikalavimas bei jam taikomos teisinės apsaugos. Atsakovas, per apeliacijos nagrinėjamoje byloje institutą mėgindamas dar kartą inicijuoti teismo jau išspręstą tapatų ginčą dėl Išradimo patentabilumo, iš esmės turi siekį paneigti įstatyme įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims, jo res judicata principus, apeiti draudimą iš naujo reikšti tuos pačius reikalavimus ar ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Todėl išsamiau dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu dėl mokesčio už naudojimąsi patentu mokėjimu, savo atsikritimus byloje grindžia tuo, kad 2004 m. Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginių kapitalinio remonto techniniame projekte buvo konstatuota eilė esamo 1998 m. Skersabalių plovykloje naudoto įrenginio trūkumų, be kita ko, nurodant, kad kai kurie ankstesni projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos pastatyta aerotanko talpa, nėra racionalūs ir neatitinka taikomo technologinio proceso. Atsakovo teigimu, siekiant pašalinti nurodytus valymo įrenginių trūkumus ir buvo atliktas valymo įrenginių kapitalinis remontas, kurio metu pakeistos valymo įrenginio dalys, konstrukciniai sprendiniai, kurie esminiai skiriasi nuo ieškovo išradime nurodyto techninio sprendimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas naudojosi ieškovo Išradimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar po kapitalinio remonto valymo įrenginiai buvo pakeisti taip, kad juose nebėra naudojamas ieškovo Išradimas, pagrįstai byloje skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovo pasiūlytam ekspertui S. V.. Vertindamas šios ekspertizės išvadas, teismas pagrįstai atsižvelgė ne vien į eksperto nuomonę, bet ir į kitus byloje surinktus duomenis. Teismo sprendime padarytos išvados dėl naudojimosi Išradimu tinkamai motyvuotos. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, visiškai (ar kurioje nors dalyje) nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Ir nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014).

Nagrinėjamoje byloje ekspertizė, kurios išvadomis, tik kaip vienu iš įrodymų, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo pavesta atlikti ne ieškovo pasiūlytam kandidatui, bet vienam iš paties atsakovo pasiūlytų kandidatų -  ekspertui S. V. (t. 2, b. l. 155 – 157). Be to,  manydamas, kad ekspertizės išvada nėra visiškai aiški arba nėra pakankama, atsakovas turėjo procesinę teisę pasinaudoti eksperto apklausa (CPK 217 str. 3 d.), o taip pat prašyti teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tas faktas, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė konkrečiai bylos šaliai nepalankias išvadas, negali būti pagrindu konstatuoti įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimą ar nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014). Todėl atsakovo apeliaciniame skunde pateikta kritika, susijusi su ekspertizės paskyrimo pirmosios instancijos teisme aplinkybėmis, nesuponuoja kitokių, nei skundžiamame sprendime, išvadų padarymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su procesiniais teismo ekspertizės skyrimo aspektais (ekspertizės pavadinimas, eksperto skyrimas, klausimai ekspertui, jos apmokėjimo detalės), savo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo Išradime apibrėžto techninio įrenginio ne(be)naudojimo taip pat grindžia tos pačios ekspertizės išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad byloje nėra duomenų, objektyviai ir patikimai liudijančių apie tai, jog visi (ar atskiri) ieškovo Išradimu apsaugoto technologinio įrenginio elementai buvo išmontuoti valymo įrenginių kapitalinio remonto metu. Nesudaro pagrindo kitokiai išvadai susiformuoti ir šie atsakovo teiginiai, kad kapitalinis valymo įrenginių remontas atliktas dėl techniškai nekokybiško ir nefunkcionalaus valymo įrenginio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą priešingai išvadai padaryti. Antai iš parengto „Skersabalių vagonų plovimo punkto valymo įrenginių kapitalinio remonto“ techninio projekto turinio nustatyta kas sudaro valymo įrenginius; kad valymo įrenginiai buvo pradėti statyti pagal sovietinio Rygos geležinkelių projektavimo instituto projektą, o statybos eigoje rekonstruoti pagal Lietuvos statybų projektavimo instituto projektą; kad statybos metu nebuvo užtikrinta reikiama statybos darbų kokybė, todėl valymo įrenginių būklė yra prasta; kad stebimi aerotanko ir biotvenkinių atskirų konstrukcijų deformacijų požymiai, sienų iškrypimai, sieninių plokščių siūlių defektai, t. y. nurodomi jų įrengimo (konstrukcijos), tačiau ne veikimo ir / ar funkcionalumo defektai (t. 1, b. l. 109 – 120). Antstolio R. V. 2013-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-13-719 užfiksuota, kad atsakovo darbuotoja, plovimo viršininkė H. Č., nurodžiusi, jog pirmame ir antrame aerotanke šiuo metu nėra drenažinio kanalo, tačiau trečiame ir ketvirtame biotvenkinyje drenažiniai kanalai nėra išardyti ir yra naudojami (t. 2, b. l. 70 – 71).

Įrodymų pakankamumo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą nurodyta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisės doktrina ir teismų praktika įrodinėjimo apimties kriterijumi laiko vadinamąjį protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002;2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031). Tokiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei bylos šalių pateiktus paaiškinimus, jų procesinių pozicijų dėl vienų ar kitų aplinkybių nuoseklumą, pripažįsta labiau tikėtinu, kad atsakovas Skersabalių vagonų plovimo parke naudojo ieškovo Patentu apsaugotą Išradimą ir po kapitalinio remonto darbų atlikimo. Priešingų aplinkybių atsakovas, labiausiai suinteresuotas tokio fakto nustatymu, neįrodė, nerodė iniciatyvos pirmosios instancijos teisme tikslinti vienas ar kitas ekspertizės išvadas papildomai pasitelkiant tuos pačius ar kitus teismo ekspertus, nors būtent jam teko pareiga paneigti sutarties pagrindu pradėtą naudojimąsi Išradimu (CPK 12 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, jog atsakovas neįrodė ne(be)naudojantis ieškovo Išradimo, pagrįstai sprendė klausimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl žalos atlyginimo ir nuostolių priteisimo

Pagal Patentų įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, nustatydamas dėl šiame įstatyme įtvirtintų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, į negautas pajamas, į turėtas išlaidas, į kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. To paties įstatymo 3 dalyje numatyta, kad įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant išradimą, t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą išradimo naudojimą, taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl išradimo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). Patentų įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietoje žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs išradimą (t. y. gavęs leidimą).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui iš atsakovo priteistinos žalos dydžio ir susiedamas ją su atsakovo gauta nauda, pastarąją kildino iš atsakovo tariamai gaunamos naudos, mokant mažesnius taršos mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šalys buvo sutartimi sulygusios dėl gerokai mažesnio užmokesčio už naudojimąsi Išradimu, yra pagrįsti. Taip pat byloje neesama duomenų paneigti ir tokių atsakovo atsikritimo į ieškinį bei apeliacinio skundo argumentų, jog taršos mokesčio mokėjimo atsakovas būtų išvengęs, nes būtų naudojęs kitokias technologijas vandens valymui. Tokioje faktiškai susiklosčiusioje situacijoje, kartu atsižvelgiant į įstatymų leidėjo deleguotą teismui teisę pačiam nustatyti kompensuojamų nuostolių dydį, jeigu šalis jų negali tikslai įrodyti (CK 6.249 str. 1 d.), šalių susitarimas, pagal kurį už trejus metus atsakovas sulygo sumokėti ieškovui 20 000 Lt atlyginimą už naudojimąsi Patentu apsaugotu technologiniu sprendimu, tačiau vėliau, pasibaigus licencinės sutarties galiojimo laikotarpiui, nesutiko šio mokesčio mokėti pakartotinai, yra teisiškai reikšmingas žalos dydžiui nustatyti. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad ieškovas, sudarydamas licencinę sutartį su atsakovu, sutartyje nurodė fiksuoto dydžio mokestį, kuris nebuvo siejamas su jokiais atsakovo ūkinės veiklos kriterijais. Todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus (CK 6.156 str. 4 d.), pripažintina, kad ieškovas, iš esmės siekdamas  užmokesčio  už vėlesnį (po licencinės sutarties pasibaigimo) jo Išradimo panaudojimą bei nesant visiškai patikimų duomenų apie ieškovo Išradimo naudojimo atsakovo veikloje būdo pasikeitimą, nepagrįstai siekia kur kas didesnio atlyginimo, nei buvo laisva valia numatęs su atsakovu sudarytoje licencinėje sutartyje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju protinga ir teisinga ieškovui iš atsakovo priteisti tokio paties dydžio atlyginimą už tapatų laikotarpį, kokį jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų sutikęs pratęsti licencinę sutartį ir mokėti joje numatytą užmokestį už naudojimąsi Išradimu (Patentų įstatymo 57 str. 4 d.), t. y. 20 000 Lt, kas atitinka 5 792,40 Eur sumą. Tą konstatavus, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję išimtinai tik su teismo nustatyta jo nuostolių (negautų pajamų) kompensacijos dydžiu, tampa neaktualūs. Vis tik pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde tvirtina neprašęs teismo pripažinti jo nuostoliais ir priteisti pusės mokesčio už aplinkos teršimą sumos, priešingai, ieškovo procesiniuose dokumentuose yra akcentuojamas 50 procentų atsakovo sutaupyto taršos mokesčio reikalavimas ir pateikiami jo apskaičiavimai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs ieškovui reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, nevisiškai teisingai išsprendė kompensuotinų nuostolių dydžio klausimą, Vilniaus apygardos teismo 2014-07-11 sprendimas iš dalies pakeistinas, sumažinant ieškovui J. M. iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistą  41 439, 95 Lt sumą  iki 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), atitinkamai pakeičiant sprendimą ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo dalyje (CPK 93 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija dėl kitų abiejų šalių apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, nepasisako, pripažindama, kad ir ieškinio senaties institutą, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas taikė teisingai. Esant trunkamam ieškovo teisių pažeidimui (be ieškovo sutikimo ir apmokėjimo naudojimasis Išradimu, kuris buvo apsaugotas Patentu, iki Patento galiojimo termino pabaigos - 2012-08-03), taip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią, kaip nurodo atsakovas, t. y. nuo 2006 m. pabaigos, teisinių prielaidų nėra, juolab kad byloje ir nebuvo nustatytas nesinaudojimo Išradimu po plovyklos kapitalinio remonto faktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. To paties straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. 

Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4 000 Lt žyminį mokestį (nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 1 243 Lt - buvo teismo nutartimi atleistas). Be to, ieškovas patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 1 200 Lt kitų išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu (t. 2, b. l. 51, t. 5, b. l. 88). Atsakovas už teismo ekspertizę sumokėjo 2 900 Lt (t. 5, b. l. 22), byloje buvo patirta 59,12 Lt pašto išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas aukščiau nurodytu būdu, patenkinus dalį – 6,3 proc. (20 000 Lt) - ieškovo 315 867 Lt dydžio ieškinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo atitinkamai priteistina 72,98 Eur (arba 252 Lt) jo sumokėto žyminio mokesčio (4 000 Lt x 6,3 proc.), 18,25 Eur (arba 63 Lt) (1 000 Lt x 6,3 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, ir  21,89 Eur (arba 75,60 Lt) (1 200 Lt – 6,3 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 113,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui iš ieškovo priteistina 786,98 Eur (arba 2 717,30 Lt) (2 900 Lt x 93,70 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, kurias teismo nurodymu apmokėjo atsakovas.

Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, įskaitymą (786,98 Eur – 113,12 Eur), iš ieškovo priteistina atsakovui 673,86 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.  

Pašto išlaidos šalims iš naujo neperskirstytinos, atsižvelgiant į nedidelę jų sumą - 17,12 Eur (59,12 Lt) bei įvertinant priežastis, dėl kurių jos susidarė (CPK 93 str. 4 d.). Pripažinus ieškovo teisių pažeidimą, jos paliekamos priteistos iš atsakovo, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas.

Ieškovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 500 Lt (t. 5, b. l. 142), nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 743 Lt - ieškovas atleistas Vilniaus apygardos teismo 2014-08-26 nutartimi (t. 5, b. l. 218). Atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 1 243 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 46).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje, jam nėra atlyginamos.

Atsakovo apeliacinio skundo patenkinimo / nepatenkinimo proporcija apskaičiuojama atsižvelgiant į pareikštą apeliaciniame skunde jo reikalavimą atmesti ieškinį visiškai ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų ieškovo reikalavimų (41 439,95 Lt) santykį. Tokiu atveju pripažintina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 48,26 proc. atsakovo reikalavimų Todėl jam iš ieškovo priteistina 173,77 Eur (kas atitinka 600 Lt) bylinėjimosi šios instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“  (į. k. 110053842) 5 792 (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du) eurus 40 euro centų nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-06 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 673 (šešis šimtus septyniasdešimt tris) eurus 86 euro centus bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos geležinkeliai“  (į. k. 110053842) naudai.

Priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“  (į. k. 110053842) 17 (septyniolika) eurų 12 euro centų pašto išlaidų valstybei.“

Priteisti iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173 (vieną šimtą septyniasdešimt tris) eurus 77 euro centus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme AB „Lietuvos geležinkeliai“  (į. k. 110053842) naudai.

Teisėjos                                                                                                  Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                              Dalia Kačinskienė

                                                                                                                              Danutė Milašienė