Civilinė byla Nr. 2A-346-157/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2014-3

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 3.2.4.4.;  3.3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-579-538/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

n u s t a t ė : 

1. Ginčo esmė  

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Profilena“ (toliau – UAB ,,Profilena“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 372 511,87 Eur (1 286 209 Lt) nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.  
2. Nurodė, kad su atsakove 2005 m. liepos 1 d. pasirašė Sutartį Nr. 169103 dėl lietaus nuotekų šalinimo, kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų šalinimo paslaugos, eksploatuojant ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (toliau – Tinklus). Taip pat nurodė, kad į tinklus laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nuleidžiamos Plungės miesto teritorijoje surenkamos lietaus nuotekos iš (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų, šios nuotekos per sausintuvus, surinktuvus ir melioracijos tinklus buvo nuvedamos į ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto teritorijoje. Teigia, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė už paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o 2008 m. gegužės 26 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukia minėtą sutartį, tačiau, pasak ieškovės, atsakovė ir toliau naudojosi šiais tinklais neatlygintinai, todėl  laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ji patyrė nuostolius.
3. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pasak jos, 2010 m. ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 76 383,52 Lt (22 122,20 Eur) turtinę žalą už nemokamą naudojimąsi tinklais nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kuris Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. sprendimu patenkintas (Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-27-747/2010), apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą taip pat paliko nepakeistą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-227-265/2011), tačiau kasacinės instancijos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3- 445/2011) panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, kad 2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismas  Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Profilena" iš atsakovės Plungė rajono savivaldybės administracijos 606,41 Lt (175,63 Eur) už tinklų naudojimąsi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-390-513/2012). Pasak atsakovės, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai melioruotų teritorijų nuotekas laikė lietaus nuotekomis ir, apskaičiuodama jai padarytą žalą dėl vandens nuo melioruotų (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų šalinimo, taikė lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė Plungės rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 146 031,27 Lt (42 293,58 Eur) dydžio turtinę žalą už nemokamą naudojimąsi tinklais nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11-747/2013), kuris atmestas. Todėl, pasak atsakovės, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovė taip pat nurodė, kad reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. yra nenagrinėtina dėl CK įtvirtintų ieškinio senaties skaičiavimo taisyklių pažeidimo. Teigia, kad ieškovė įrodinėja tik vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų  – žalą, kurios pateiktais argumentais ir įrodymais nepagrindžia, todėl ir likusi ieškinio dalis atmestina. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB ,,Profilena” iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 160 009,24 Eur nuotolių atlyginimą, procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 
5. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2005 m. liepos 1 d. sudarė Sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo; kad laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 gruodžio 31 d. į tinklus buvo nuleidžiamos Plungės miesto teritorijoje surenkamos lietaus nuotekos iš (duomenys neskelbtini) kaimų; kad iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovė tinkamai atsiskaitė už suteiktas paslaugas; kad 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovė Sutartį nutraukė, tačiau ir toliau naudojosi šiais tinklais, bet neatlygintinai. 
6. Teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-390-513/2012) priteisė ieškovei iš atsakovės 606,41 Lt (175,63 Eur) už naudojimąsi įrenginiais laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., o Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu už akių, atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (civilinės bylos Nr. 2-11-747/2013), konstatavo, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nes šis šalių ginčas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nutarė bylos dalį dėl nuostolių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atlyginimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).   
7. Teismas, nustatęs, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2009 metais, kai su ieškiniu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, nusprendė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 metų. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali būti pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, pagrindo jį atnaujinti nėra, todėl ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 
8. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl šių aplinkybių iš naujo nevertino (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 
9. Teismas, įvertinęs Aleksandro Stulginskio universiteto atliktus Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio ieškovei priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimus, ieškovės pateiktą lentelę, kurioje nurodytos su paviršinių nuotekų šalinimu susijusios sąnaudos, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo žalos dydį pagal turėtas sąnaudas ir priteisė ieškovei iš atsakovės laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. su paviršinių nuotekų šalinimu susijusias sąnaudas – 152 389,75 Eur.  
10. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolius, nustatė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 5 proc. metinį pelną už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 7 619,49 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.
12. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 
1. Teismas ignoravo ankstesnėse bylose konstatuotą faktą, kad melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti tapatinamos ir laikomos paviršinėmis nuotekomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011), todėl apskaičiuojant galimai ieškovei padarytų nuostolių dydį negali būti taikoma paviršinių nuotekų šalinimo metodika. 
2. Priteistas nuostolių dydis yra neproporcingas galimai gruntinio vandens inžineriniams tinklams daromai įtakai, jų nusidėvėjimui. Ieškovės pateiktos su paviršiniu nuotekų šalinimų susijusios sąnaudos (darbo užmokestis, socialinis draudimas, garantinis fondas, aplinkos teršimo mokestis, kanceliarinės prekės) nėra susijusios su atsakovės veiksmais. Už gruntinį vandenį, išleidžiamą iš melioracijos įrenginių, aplinkos teršimo mokestis nėra mokamas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2A-390-513/2012). Teismas neįvertino aplinkybės, kad į įrenginius patenka vanduo ir iš privačių juridinių asmenų teritorijų.  
3. Teismas, skaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį, nepagrįstai nukrypo nuo įsitesėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytos nuostolių apskaičiavimo metodikos (civilinė byla Nr. 2A-390-513/2012). Nors ieškovė nuostolių neįrodė, bet jie, vadovaujantis nustatyta metodika, neturi būti didesni nei 1 074,26 Eur (43,91 Eur (nuostolių dydis susidaręs per vieną mėnesį) x 25 mėn. (nuostolių skaičiavimo laikotarpis)). 
4. Teismas pažeidė civilinio proceso rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nes išėjus priimti sprendimą ir nustačius, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie 2013 metais patirtas išlaidas, ieškinys turėjo būti atmestas, o ne atnaujintas bylos nagrinėjimas ir pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. 
5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes pasisakė išimtinai tik dėl ieškovės pateiktų įrodymų, šių įrodymų esmės nekvestionavo. Nepateiktas atsakovės įrodymų vertinimas.   

13. Ieškovė UAB ,,Profilena“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl ieškinio senaties termino ir konstatuoti, kad jis nebuvo praleistas. Nurodė, kad sprendimo motyvai dėl ieškinio senaties termino yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, todėl nepagrįstai nutarė netaikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatytos išlygos. Esant tęstiniam teisių pažeidimui ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas, todėl nustatydamas momentą, nuo kurio skaičiuotina priteistina žala, teismas turėjo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi – priteisti žalą už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai apskaičiavo nuostolių atlyginimo laikotarpį.    

14. Ieškovė UAB ,,Profilena“ atsiliepime į atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė įrodyti tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek prejudiciniais faktais, nustatytais kitose civilinėse bylose (Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-133-363/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-445/2011).
2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad sprendimas yra neteisėtas, nes nuostolių dydis nustatytas nesiremiant prejudiciniais faktais konstatuotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011. Šioje byloje ieškovė remiasi kitais nei prieš tai nagrinėtoje byloje rašytiniais įrodymais – Aleksandro Stulginskio universiteto atliktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB ,,Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais.  
3. Visos patiriamos sąnaudos yra susijusios su tinklų priežiūra ir patenka į ieškovei daromos žalos dydį. 
4. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta teismo pareiga imtis būtinų priemonių visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės teismas nepažeidė rungimosi principo, o atliko jam pavestas pareigas.  
5. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.  

16. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB ,,Profilena“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikia savo pozicijos, kaip teismo išvada, kad dalis ieškinio atmestina dėl praleisto ieškinio senaties termino, pažeidžia jo interesus, kokias neigiamas pasekmes, kaip galimus prejudicinius faktus, jai sukelia tokia teismo motyvacija. Todėl šis skundas negali būti apeliacijos objektu, procesas šioje dalyje nutrauktinas. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Tai, kad pasak apeliantės pažeidimas yra tęstinis, nereiškia, kad teismas turėjo ar galėjo priteisti žalą už ilgesnį nei 3 m. terminą ar netaikyti ieškinio senaties.   
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo rezoliucinę dalį dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstė taip: priteisti ieškovei iš atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 891,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei iš ieškovės 2 798,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, paliko nepakeistą. 
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ginčui aktualius teisės aktus bei teismų praktiką, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių teisnius santykius kvalifikavo kaip kito asmens reikalų tvarkymą, nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės veiklos sąnaudų atlyginimą, netyrė ir nevertino ieškovės realiai patirtos žalos dėl atsakovės naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundų ribas nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų bei vykdydamas šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktus nurodymus (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).   

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų   

20. Kaip teisingai nustatyta ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei UAB ,,Profilena“ nuo 2004 m. liepos 20 d. nuosavybės teise priklauso inžineriniai – lietau kanalizacijos (lietaus nuotekų tinklai), esantys Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (t. 1, b. l. 7); kad ieškovė ir atsakovė 2005 m. liepos 1 d. sudarė lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103, pagal kurią ieškovė atsakovei teikė lietaus nuotekų šalinimo paslaugas nuo (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų (t. 1, b. l. 7-8); kad atsakovė nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukė šalių sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 6); kad lietaus nuotekų šalinimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų ir toliau atliekamas per ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus.       
21. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 372 511,87 Eur (1 286 209 Lt) nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuomet atsakovė neatlygintinai naudojosi jos inžineriniais tinklais, atlyginimą (t. 2, b. l. 2-5). Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nutraukė, konstatavęs, jog ginčas už tinklų naudojimąsi minėtu laikotarpiu yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (CPK 293 straipsnio 3 dalis; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-390-513/2012; Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11-747/2013); reikalavimo dalį dėl nuostolių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. atlyginimo atmetė nustatęs, jog praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas minėtiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); likusią dalį – dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. –, tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.   
22. Ieškovė savo apeliaciniame skunde prašė pakeisti minėto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl ieškinio senaties terminus reglamentuojančių teisės normų taikymo ir konstatuoti, kad šis terminas nebuvo praleistas, tuo tarpu atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.  
23. Kaip minėta anksčiau, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas atmestas ir sprendimo dalis, susijusi su ieškinio senaties  termino taikymu, palikta nepakeista, tuo tarpu atsakovės skundas patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, pakeista sumažinant priteistinų nuostolių dydį nuo 160 009,24 Eur iki 133 950,58 Eur. Teismo sprendimo dalis, kuria byla nutraukta, palikta nepakeista. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija kasaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieškinį patenkinti iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šį kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis dėl nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atlyginimo priteisimo. Šalims nekvestionuojant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šalių skundus, dėl šios dalies nepasisako, nes priešingu atveju būtų peržengtos apeliacinių skundų ribos, o, kaip minėta anksčiau, pagrindas jas peržengti nenustatytas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors kasacinis skundas buvo paduotas tik dėl teismo nutarties dalies, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau šios instancijos teismui panaikintus visą apeliacinio teismo nutartį, iš naujo nagrinėtinas ir ieškovės apeliacinis skundas. Taigi toliau spręstina dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti jos patirti nuostoliai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.      

Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei nuotekų sąvokos aiškinimo

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas šalių ginčą kvalifikavimo kaip žalos atlyginimo (t. y. kilusius iš delikto) teisinius santykius. Tuo tarpu šalių apeliacinius skundus pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo ankstesnėse bylose konstatuotą faktą, kad melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti laikomos paviršinėmis, konstatavo, jog melioracijos grioviais tekantis vanduo yra nuotekos, o atsakovės teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos yra priskirtinos išimtinai atsakovės kompetencijai, todėl šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip teisinius santykius, kylančius iš kito asmens reikalų tvarkymo (CK 6.229 straipsnio 1 dalis).
26. Kaip jau yra nurodyta aukščiau, pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; etc.).
27. Šis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, jog tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau turint omenyje CPK 362 straipsnio 2 dalį – jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantys bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).  
28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžinęs šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, jog pastarasis teismas, perkvalifikavęs šalių deliktinius žalos atlyginimo santykius į kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 straipsnio 1 dalis), netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punktą, neįvertino aplinkybės, jog ginčo teritorija neatitinka urbanizuotai teritorijai keliamų reikalavimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad į melioracijos įrenginius nuo minėtos teritorijos patenkantis kritulių vanduo priskirtinas prie paviršinių nuotekų. Kasacinis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes konstatavo, kad kritulių vanduo, įtekantis į melioracijos įrenginius nuo neurbanizuotos teritorijos, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vykdė ieškovei priskirtas funkcijas nėra, o šalių teisniai santykiai nepagrįstai kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymas.  
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir laikydamasi kasacinio teismo išaiškinimų bei atsižvelgdama į tai, kad šalys apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto teismas, naujų aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių minėtas kasacinio teismo išvadas, nepateikė, todėl laikytina, jog iš ginčo teritorijos į atsakovės įrenginius patenkantis vanduo negali būti priskiriamas nuotekomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kontekste, jog šalis siejo deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių apskaičiavimo tvarkos ir dydžio    

30. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinų nuostolių dydį, vadovavosi A. Stulginskio universiteto atliktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB ,,Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais (t. 2, b. l. ), UAB ,,Žemaitijos auditas“ ataskaita bei joje pateiktomis lentelėmis, kuriose apskaičiuotos su paviršinių nuotekų šalinimu susijusios sąnaudos (t. 1, b. l. 17-35; t. 2, b. l. 70-85). Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai patirtos žalos dydį apskaičiavo pagal turėtas sąnaudas.  
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės kasacinio skundo argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo buvo pakeista, sumažinant atlygintinų nuostolių dydį nuo 160 009,24 Eur iki 133 950,58 Eur, nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti šį atlyginimą, patirtus nuostolius prilygino ginčo laikotarpiu patirtų veiklos sąnaudų daliai; kad veiklos sąnaudos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu etc.; kad į veiklos sąnaudų atlyginimą ieškovė įtraukė administracijos darbuotojų atlyginimus, patalpų išlaikymo išlaidas, turto nusidėvėjimo išlaidas ir kt.; kad melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo, nes ieškovė nevykdo atsakovės funkcijų; kad pripažinus nepagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti jos veiklos sąnaudų dalį, jai turi būti suteikta galimybė patikslinti prašomų priteisti nuostolių sumą ir ją pagrįsti; kad žalos dydžio įridinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovei; kad ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį; kad žalos faktas ir dydis gali būti įrodinėjami visomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. realiomis lietaus nuotekų tinklų atkūrimo (atnaujinimo) išlaidomis (investicijomis); turto nusidėvėjimu ir pan.); kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti; kad teismas taikydamas minėtą įstatymo nuostatą turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis); kad skaičiuojant nuostolius pagal tinklų nusidėvėjimą negali būti sudaromos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita.  
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą iš naujo apeliacine tvarka, atsižvelgdama į pirmiau išsamiai paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus bei nurodymus, be kita ko, susijusius su žalos fakto ir dydžio nustatymu bei įrodinėjimo naštos paskirstymu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkindamas ieškovės UAB ,,Profilena“ ieškininį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. neištyrė bei neįvertino esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui turinčios aplinkybės, susijusios su prašomų priteisti nuostolių realumu bei dydžiu, o taip pat, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos minimų nuostolių faktas bei jų dydis nustatytas pagal ginčo laikotarpiu patirtas veiklos sąnaudas, etc.
33. Taigi nenustačius ir iš esmės neištyrus šių aplinkybių bei nesuteikus ieškovei teisės pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius jos realiai patirtos žalos dydį, kurių ši, kaip jau minėta nutartyje aukščiau, neabejotinai žinodama apie šioje byloje kasacinio teismo priimtą procesinį sprendimą ir jame pateiktus ginčui aktualius išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, nesuteikus atsakovei galimybės pateikti savo atsikirtimus į juos, iš esmės nėra galimybės teisingai išspręsti ieškovės reikalavimų dėl nuostolių, patirtų atsakovei neatlygintinai naudojantis jai priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais, atlyginimo (CPK 185 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, etc. (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai).
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, ir beveik visa apimtimi, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalis panaikintina dėl bylos esmės neatskleidimo perduodant bylos dalį, susijusią su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

36. Lietuvos apeliaciniam teismui nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :  

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ reikalavimas priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. patenkintas iš dalies, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                      Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Vigintas Višinskis