Administracinė byla Nr. eA-1-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris projektai“ skundą atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lex ano“ ir UAB „Tojaris projektai“ (toliau – ir pareiškėjai, Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) viršininko 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (1.4E)1A-393 „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 4–6, 15, 24–25, 32, 39, 42–43, 53, 57, 69,74, 76–77, 80–81, 85, 88, 93–96, 102–103, 112–113, 130, 134–135, 141, 147, 157–158, 170, 173, 196, 208, 215, 228–231, 239, 247 punktus, priimtus pareiškėjo UAB „Tojaris projektai“ atžvilgiu, ir 1, 7, 11, 17–18, 20, 23, 35–37, 40–41, 47–48, 50–52, 54–55, 58–59, 61, 71, 79, 82–83, 89, 91, 97, 99–101, 104, 107, 109, 111, 114, 117, 121–122, 124–126, 129, 136, 139, 142, 144–146, 150, 154, 159, 161–163, 165–167, 169, 171–172, 178–179,182–183, 185–187, 189–192, 194, 197–198, 201, 203, 206–207, 209, 213–214, 218, 232–235, 237, 240–243, 246, 248–249 punktus, priimtus pareiškėjo UAB „Lex ano“ atžvilgiu.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.                      UAB „Lex ano“ ir UAB „Tojaris projektai“ yra didmeniniame vaistinių preparatų platinime veikiančios įmonės, kurių ženklią vykdomos veiklos dalį užima vaistinių preparatų lygiagretus importas. Tarnyba ginčijamu Įsakymu panaikino 243 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų (iš kurių 142 leidimai buvo išduoti pareiškėjams: UAB „Lex ano“ – 96 leidimai, UAB „Tojaris projektai“ – 46 leidimai) galiojimą, t. y. panaikino galimybę Įsakyme nurodytus vaistinius preparatus tiekti ir parduoti Lietuvoje.

2.2.                      Įsakymas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, o Įsakymo pagrindas, tikėtina, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymų viršenybės principui.

2.3.                      Įsakymas paskelbtas praleidus Vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-228 (toliau – ir Lygiagretaus importo taisyklės), 43 punkte įtvirtintą terminą, apie priimtą Įsakymą Tarnyba neinformavo Bendrovių jų oficialiais elektroninio pašto adresais, nepateikė Bendrovėms pasirašyto Įsakymo ar jo kopijos, Įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nepasirašytas.

2.4.                      Įsakymas pažeidžia proporcingumo principą, nes, panaikinus pareiškėjų galimybę tiekti atitinkamus vaistinius preparatus į Lietuvą, sumažinamas vaistinių preparatų prieinamumas Lietuvoje ir nėra užtikrinamas svarbus visuomenės interesas – vartotojų poreikiai.

2.5.                      Įsakymas priimtas vadovaujantis konstituciniam teisinės valstybės principui ir įstatymo viršenybės principui prieštaraujančiu pagrindu – Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punktu. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nėra numatyta, kad lygiagretaus importo leidimo galiojimas galėtų būti panaikinamas, jei lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas 3 metus nebuvo tiekiamas Lietuvos rinkai arba jo nėra rinkoje 3 metus iš eilės. Nors Lygiagretaus importo taisyklėse gali būti nustatomi tik procedūriniai lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo klausimai, bet ne leidimų galiojimo panaikinimo materialiniai pagrindai, Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkte yra nustatytas lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas. Pareiškėjų manymu, Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkte yra neteisėtai sukuriama nauja, Farmacijos įstatyme nenumatyta pareiga lygiagretaus importo leidimų turėtojams tiekti vaistinius preparatus į Lietuvą 3 metus iš eilės. Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkte įtvirtintas lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindas neteisėtai riboja tokių leidimų galiojimo laikotarpį, kadangi Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 dalis numato, jog minėtieji leidimai galioja neterminuotai, o kitų pagrindų ir sąlygų tokių leidimų galiojimų sustabdymui ar panaikinimui Farmacijos įstatyme nėra numatyta. Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punktas yra priimtas viršijant sveikatos apsaugos ministrui Farmacijos įstatymu suteiktus įgaliojimus, nes Farmacijos įstatymas nenumato, kad sveikatos apsaugos ministras turi teisę nustatyti lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus.

3.       Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkte įtvirtintas lygiagretaus importo galiojimo ribojimas ir pareiga lygiagretaus importo leidimo turėtojams tiekti vaistinį preparatą į Lietuvą 3 metus iš eilės, neprieštarauja: 1) Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 daliai; 2) konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

4.       Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Tarnyba atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

5.1.                      Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 13 dalių nuostatos įpareigoja sveikatos apsaugos ministrą priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Farmacijos įstatymo nuostatas įgyvendina ir detalizuoja Lygiagretaus importo taisyklės, kurios, atsakovo tvirtinimu, neprieštarauja nei Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 daliai, nei konstituciniam teisinės valstybės principui, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

5.2.                      Tarnyba nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, jog informuodama apie pagal kompetenciją priimtus administracinius aktus privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, kadangi Farmacijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (Lygiagretaus importo taisyklėse) nustatyti kitokie Tarnybos sprendimų paskelbimo ir pranešimo apie juos terminai.

5.3.                      Skundžiamas Įsakymas Tarnybos interneto svetainėje buvo paskelbtas ne 2021 m. gegužės 15 d., kaip nurodė pareiškėjai, o 2021 m. balandžio 15 d. Pareiškėjams informacija apie Tarnybos internetinėje svetainėje paskelbtą skundžiamą Įsakymą išsiųsta 2021 m. balandžio 16 d., t. y. jau kitą darbo dieną po minėto Įsakymo paskelbimo, nors pagal Lygiagretaus importo taisyklių 43 punktą Tarnyba turi teisę informuoti leidimo turėtoją per 10 darbo dienų.

5.4.                      Vaistinių preparatų 3 metus iš eilės nebuvimas Lietuvos rinkoje nedaro įtakos vartotojų (pacientų) teisėms ir galimybei pasirinkti vaistinius preparatus neva prieinamomis kainomis, kurių pareiškėjai net nenurodė grįsdami savo skunde išdėstytus teiginius. Tarnyba pabrėžė, kad ji yra įgaliota užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos rinkoje būtų tik saugūs, geros kokybės, veiksmingi ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys vaistiniai preparatai ir tai tiesiogiai susiję su visuomenės (žmonių) sveikata. Tarnybos teigimu, skundžiamu Įsakymu pritaikyta poveikio priemonė yra teisėta ir proporcinga norimam tikslui pasiekti.

5.5.                      Pareiškėjas UAB „Lex ano“ rašte, adresuotame Tarnybai, pripažino, jog vaistinių preparatų, nurodytų Įsakymo 35–37, 104, 117, 126, 142, 145, 163, 178–179, 198, 240 ir 248 punktuose, tiekimo Lietuvos pacientams neužtikrins net ir esant tokių vaistinių preparatų trūkumui, o pareiškėjas UAB „Tojaris projektai“ rašte pateikė prašymą nepanaikinti tik 6 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų, nurodytų Įsakymo 32, 69, 77, 93, 158 ir 239 punktuose, o tai, Tarnybos nuomone, reiškia, jog UAB „Tojaris projektai“ neprieštaravo dėl kitų skundžiamu Įsakymu patvirtintame sąraše esančių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo. Tarnybos nuomone, pareiškėjų informacija dėl suinteresuotumo ir galimybės tiekti visus vaistinius preparatus, išvardintus sąraše, patvirtintame skundžiamu Įsakymu, yra prieštaringa ir neatitinka tikrovės.

5.6.                      Lygiagretaus importo taisyklių 43 punkte nustatyta, jog Tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti lygiagretaus importo leidimo galiojimą, turi informaciją apie tai per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į Tarnybos internetinės svetainės specifiką, elektroniniu parašu pasirašyto dokumento (adoc formatu) skelbti svetainėje nėra techninių galimybių, todėl skelbiamos priimtų teisės aktų kopijos kitais formatais.

5.7.                      Informacijos išsiuntimas apie Tarnybos interneto svetainėje paskelbtą skundžiamą Įsakymą ne iš oficialaus Tarnybos elektroninio pašto, o iš Tarnybos darbuotojos, kuriai Tarnyba pavedė bendrauti su pareiškėjais, elektroninio pašto, nepažeidė pareiškėjų teisių ir nesudarė pagrindo pripažinti skundžiamo Įsakymo neteisėtu ir nepagrįstu.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Ministerija atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

7.1.                      Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42 punktu. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai neatitiko Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkto nuostatų. Ministerijos teigimu, Įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jį naikinti nėra pagrindo.

7.2.                      Pareiškėjų pateiktas prašymas iniciuoti norminę bylą yra abstraktus, nepagrįstas teisės aktais, nepagrįstai teigiant, kad Ministerija neturi teisės nustatyti konkrečių Lygiagretaus importo taisyklių. Lygiagretaus importo taisyklės parengtos vykdant įstatymo įpareigojimą, esantį Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundą atmetė. Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Tojaris projektai“ skundą atsakovui Tarnybai dėl Tarnybos viršininko 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (1.4E)1A-393 „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo“ 4-6, 15, 24–25, 32, 39, 42–43, 53, 57, 69, 74, 76–77, 80–81, 85, 88, 93–96, 102–103, 112–113, 130, 134–135, 141, 147, 157–158, 170, 173, 196, 208, 215, 228–231, 239, 247 punktų panaikinimo, nutraukė.

9.       Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl vaistinių preparatų, nurodytų Įsakyme, lygiagretaus importo leidimų, išduotų UAB „Lex ano“ ir UAB „Tojaris projektai“, galiojimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10.        Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad Tarnyba 2021 m. kovo 5 d. savo internetinėje svetainėje paskelbė pranešimą ir pridėjo Registruotų vaistinių preparatų, kurie 3 metus iš eilės nebuvo tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką, sąrašą bei Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, kurie 3 metus iš eilės nebuvo tiekti Lietuvos Respublikos rinkai, sąrašą. Minėtame pranešime buvo kreipiamasi į vaistinių preparatų registruotojus su prašymu iki 2021 m. balandžio 2 d. ir į lygiagretaus importo leidimų turėtojus su prašymu iki 2021 m. kovo 15 d. informuoti, ar minėtuose sąrašuose vaistinių preparatų registruotojai ir lygiagretaus importo leidimų turėtojai nepastebėjo klaidų, t. y. ar į sąrašus nėra įtrauktų vaistinių preparatų, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos rinkai per pastaruosius 3 metus. Pastebėjus, kad į minėtus sąrašus įtraukti vaistiniai preparatai, kurie buvo tiekti rinkai per minėtą laikotarpį, prašyta pateikti Tarnybai tiekimo į rinką faktą patvirtinančius dokumentus.

11.       Tarnyba apie 2021 m. kovo 5 d. internetinėje svetainėje paskelbtą pranešimą Bendroves 2021 m. kovo 6 d. informavo el. paštu.

12.       Pareiškėjas UAB „Lex ano“ elektroniniu paštu Tarnybai pateikė 2021 m. kovo 15 d. raštą Nr. S21-010 „Dėl lygiagretaus importo leidimų galiojimo ir vaistinių preparatų tiekimo užtikrinimo“, kuriame nurodė savo argumentus dėl lygiagretaus importo leidimų panaikinimo pagrindo nebuvimo, prašė nekeisti lygiagretaus importo leidimų terminų ir įsipareigojo vaistinių preparatų tiekimą skubos tvarka, išskyrus prie rašto pridėtame sąraše nurodytus vaistinius preparatus.

13.       Pareiškėjas UAB „Tojaris projektai“ el. paštu Tarnybai pateikė 2021 m. kovo 13 d. raštą „Pagrindimas „Nenaikinti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo“, kuriuo prašė nepanaikinti rašte nurodytų šešių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo, kadangi siekia atnaujinti šių vaistinių preparatų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai artimiausiu metu.

14.       Tarnyba 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjus informavo, jog atsisako tenkinti jų prašymus.

15.       Tarnybos viršininkas, vadovaudamasis Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalimi ir Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu, 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (1.4E)1A-393 „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo“ 1 punktu patvirtino Vaistinių preparatų, kurie išdavus lygiagretaus importo leidimą per 3 metus nebuvo tiekiami rinkai arba rinkoje 3 metus iš eilės nėra lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, kurie jau buvo tiekti rinkai, sąrašą. Nurodyto Įsakymo 2 punktu panaikino šio Įsakymo 1 punkte nurodytų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą.

16.       Tarnybos viršininkas 2021 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. (1.4E)1A-507 „Dėl techninių klaidų ištaisymo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. (1.4E)1A-393 „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo“, kuriuo ištaisė technines klaidas, t. y. pripažino netekusiais galios 8 punktą, 62 punktą, 115–116 punktus, 193 punktą, 219 punktą ir pakeitė 224 ir 225 punktus.

17.       Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Farmacijos įstatymo nuostatos ir Lygiagretaus importo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 7 d.).

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde pripažino, jog Tarnybai išdavus lygiagretaus importo leidimus, lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, nurodytų Įsakymo atitinkamuose punktuose, 3 metus rinkai netiekė. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42.4. punktu, Tarnybos viršininkui atsirado teisėtas pagrindas panaikinti lygiagretaus importo leidimus šiems vaistiniams preparatams.

19.       Tarnybos viršininkas skundžiamą Įsakymą priėmė remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ginčo nėra, ir vadovaudamasis Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalimi bei Lygiagretaus importo taisyklių 42.4. punktu.

20.       Teismas vertino, kad pareiškėjų prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą abejoti dėl byloje taikyto poįstatyminio akto nuostatų atitikties Farmacijos įstatymui ir Viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjai nepateikė aiškių ir pagrįstų argumentų, kokiu būdu, jų manymu, Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 punkte nustatytas reguliavimas pakeičia Farmacijos įstatymo normas ir kaip toks reguliavimas konkuruoja su Farmacijos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo normomis.

21.       Pagrindinės lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigos įtvirtintos Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 12 dalies 1–7 punktuose. Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kitus reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras. Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Farmacijos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus ir sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą. Taigi, iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymo leidėjas lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus tvirtinti ir sustabdyti leidimų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą ir panaikinti leidimų galiojimą pavedė sveikatos apsaugos ministrui.

22.       Teismo vertinimu, bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamą Įsakymą Tarnybos viršininkas pasirašė 2021 m. balandžio 8 d. elektroniniu parašu. Įsakymas paskelbtas Lygiagretaus importo taisyklių 43 punkte nustatyta tvarka. Apie priimtą Įsakymą pareiškėjai buvo informuoti ir elektroniniu paštu per Lygiagretaus importo taisyklių 43 punkte nustatytą terminą. Šios aplinkybės pareiškėjai neneigė. Todėl nepagrįstas pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundo argumentas, jog priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 13 straipsnių nuostatos.

23.       Teismas padarė išvadą, kad, atsisakius tenkinti pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

24.       Pareiškėjas UAB ,,Lex ano“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą; ištirti norminio teisės akto teisėtumą – Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčio atitiktį Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymų viršenybės principui; priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo 1, 7, 11, 17–18, 20, 23, 35–37, 40–41, 47–48, 50–52, 54–55, 58–59, 61, 71, 79, 82–83, 89, 91, 97, 99–101, 104, 107, 109, 111, 114, 117, 121–122, 124–126, 129, 136, 139, 142, 144–146, 150, 154, 159, 161–163, 165–167, 169, 171–172, 178–179,182–183, 185–187, 189–192, 194, 197–198, 201, 203, 206–207, 209, 213–214, 218, 232–235, 237, 240–243, 246, 248–249 punktus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 

25.1.                      Teismas, konstatuodamas, jog įstatymų leidėjas delegavo sveikatos apsaugos ministrui diskreciją nustatyti Farmacijos įstatyme nenumatytus lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindus, klaidingai aiškino tiek Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 13 dalių normų turinį, tiek Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčio normos, kuri neatitinka Farmacijos įstatyme nustatyto reguliavimo esmės, turinį. Įsakymas yra grindžiamas ir teismo sprendime yra remiamasi aukštesnės galios teisės aktams galimai prieštaraujančiomis poįstatyminėmis teisės normomis; teismas nepagrįstai nevertino, jog sveikatos apsaugos ministras, neteisėtai nustatęs savarankišką su Farmacijos įstatymu nesuderinamą lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą, viršijo savo kompetenciją, dėl ko poįstatyminė teisės norma, kuria grindžiamas tiek Įsakymas, tiek teismo sprendimas, yra neteisėta ir negalėjo būti taikoma; teismas nepagrįstai nevertino, jog Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą ir neatitinka farmacijos srities teisinio reguliavimo tikslų, atspindinčių tikrąją įstatymų leidėjo valią.

25.2.                      Atvejai, kai būtent sveikatos apsaugos ministro priimti įsakymai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ištyrus jų teisėtumo klausimą, yra pripažįstami priimtais viršijant kompetenciją, yra pakankamai dažni.

25.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Farmacijos įstatymas suteikė įgaliojimus sveikatos apsaugos ministrui nustatyti lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus, o toks vertinimas grindžiamas izoliuotu pavieniu Farmacijos įstatymo normų aiškinimu ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas spręsdamas, ar sveikatos apsaugos ministras turėjo kompetenciją Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje nustatyti lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą, turėjo išsiaiškinti: pirma, tokio lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindo turinį, t. y. ar sisteminis Farmacijos įstatymo normų aiškinimas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad toks pagrindas gali būti nustatytas; antra, ar galėjo įstatymų leidėjas įstatymu suteikti sveikatos apsaugos ministrui diskreciją nustatyti tokį leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad sveikatos apsaugos ministras yra įgaliotas nustatyti lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus: Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje sveikatos apsaugos ministrui suteikta kompetencija yra apribota tik kitų reikalavimų, susijusių su lygiagrečiu importu, ir kitų lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigų nustatymu.

25.4.                      Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje numatytas lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas yra lygiagretaus importo leidimo turėtojo ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Nei reikalavimai, susiję su lygiagrečiu importu, nei lygiagretaus importo leidimo turėtojo kitos pareigos (kas expressis verbis nurodyta Farmacijos įstatymo 17 str. 13 d. normoje) negali būti prilyginami lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindams: reikalavimai ir pareigos apibrėžia lygiagretaus leidimo turėtojo veiklos sąlygas, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimas yra lygiagretaus leidimo turėtojo ūkinės veiklos laisvės ribojimas ir sankcija, nes atimama galimybė tiekti vaistinius preparatus į rinką.

25.5.                      Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos ribojimai ir sankcijos, ypatingai akcentuojant farmacijos veiklos reguliavimą, turi būti tiesiogiai nustatomi įstatyme. Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje nurodytas lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas arba, atitinkamai, sveikatos apsaugos ministro teisė nustatyti lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindą turi būti tiesiogiai nurodyta Farmacijos įstatyme.

25.6.                      Teismas nevertino, kad Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis pagal reguliavimo dalyką ir apimtį numato lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimą, kuris reiškia ūkinės veiklos suvaržymą, ir kad tokio panaikinimo pagrindo Farmacijos įstatymas nenustato, priešingai – nustato neterminuotą lygiagretaus importo leidimo galiojimą ir, atitinkamai, ūkio subjekto teisę tokį leidimą turėti neterminuotai.

25.7.                      Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų (paaiškinimai pateikti ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu), kad ginčijamu Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu nustatytas reguliavimas neatitinka lygiagretaus importo rinkos sąlygų, t. y., kad ūkio subjektas poįstatyminiu teisės aktu yra įpareigojamas vaistinį preparatą per 3 metus patiekti į rinką, neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes. Teismas nevertino argumentų, kad lygiagretaus importo vaistų rinkoje gali būti susiklosčiusi situacija, kada tiekti į rinką vaistų objektyviai nėra galimybės. Atitinkamai, yra neprotinga ir neproporcinga taikyti reikalavimą lygiagretaus importo leidimo turėtojui 3 metus tiekti vaistinį preparatą į rinką, nes tai varžo ūkinės veiklos laisvę.

25.8.                      Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis tik apibrėžia Tarnybos kompetencijos ribas panaikinti lygiagretaus importo leidimų galiojimą Farmacijos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Tarnybai įstatymų leidėjas suteikė teisę panaikinti lygiagretaus importo leidimo galiojimą, jeigu lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindas numatytas Farmacijos įstatyme, o jo panaikinimo tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Lygiagretaus importo taisyklėse – Farmacijos įstatyme nenumatytas Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje nurodytas leidimų galiojimo panaikinimo pagrindas, todėl sveikatos apsaugos ministras neturi įgaliojimų nustatyti atitinkamos tvarkos.

25.9.                      Teismas nepagrįstai nevertino, jog sveikatos apsaugos ministras, neteisėtai nustatęs savarankišką su Farmacijos įstatymu nesuderinamą lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą, viršijo savo kompetenciją.

25.10.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Farmacijos įstatymo 2, 4, 9, 12, 14, 17, 20, 23, 27, 33, 39, 55, 57, 62 ir 64 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu ir nurodo, kad poreikis keisti lygiagretaus importo leidimų galiojimo terminą ir įstatymo leidėjo valia įtvirtinti būtent neterminuotą šių leidimų galiojimą yra atskleisti šiame rašte.

25.11.                      Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis pažeidžia proporcingumo principą, kadangi dėl pareiškėjo vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo nėra įgyvendinamas tikslas (visuomenės sveikatos apsauga), yra mažinamas vaistinių preparatų prieinamumas ir yra didinamos vaistinių preparatų kainos.

26.       Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo sprendimą.

27.       Tarnyba atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

27.1.                      Farmacijos įstatymas ir Lygiagretaus importo taisyklės nenustato jokių išimčių, įgalinančių Tarnybą nepanaikinti lygiagretaus importo leidimo galiojimo esant šių taisyklių 42.4 papunktyje nustatytiems pagrindams. Pareiškėjas neginčija fakto, kad vaistiniai preparatai, kurių lygiagretaus importo leidimai buvo panaikinti Įsakymu, 3 metus iš eilės nebuvo tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai.

27.2.                      Pareiškėjas pažodžiui cituoja ir remiasi Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, kad lygiagretaus importo leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau svarbu tai, kad šio straipsnio 12 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigos taip pat siejamos su Lygiagretaus importo taisyklių 42 punkte nustatytais vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų panaikinimo pagrindais. Pavyzdžiui, Farmacijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareiga – jeigu sustabdomas lygiagretaus importo leidimo galiojimas, nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) apie tai pranešti kitiems didmeninio platinimo licencijos turėtojams, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms šio preparato. Lygiagretaus importo taisyklių 42.3 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba panaikina lygiagretaus importo leidimo galiojimą, jei leidimo turėtojas Tarnybos nustatytais terminais nepanaikina aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas lygiagretaus importo leidimo galiojimas (lygiagretaus importo leidimo galiojimo sustabdymo sąlygos nustatytos Lygiagretaus importo taisyklių 38 punkte)

27.3.                      Atkreiptinas ypatingas dėmesys į Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 12 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu panaikinamas lygiagretaus importo leidimo galiojimas ir preparatas išbraukiamas iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo, lygiagretaus leidimo turėtojo pareiga bendradarbiaujant su kitais didmeninio platinimo licencijos turėtojais nedelsiant atšaukti vaistinį preparatą iš rinkos. Sisteminis Farmacijos įstatymo nuostatų aiškinimas įrodo, kad vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo sustabdymas ir panaikinimas numatytas šiame įstatyme.

27.4.                      Pareiškėjas akcentuoja Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimas galioja neterminuotai. Neterminuotą lygiagretaus importo leidimo galiojimą aiškinant visiškai atsiejamai nuo kitų Farmacijos įstatymo nuostatų, būtų prieinama prie klaidingos išvados, kad lygiagretaus importo leidimas išvis negalėtų būti panaikintas, net kai jo turėtojas nesilaikytų teisė aktuose nustatytų reikalavimų.

27.5.                      Atsižvelgiant į pareiškėjo cituojamą Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pabrėžtina, kad pagal Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 6 dalį vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Didmeninio platinimo licencijos sustabdymą, sustabdymo ir licencijos panaikinimą, licencijos turėtojo pareigas ir kitus reikalavimus nustato Farmacijos įstatymo 23, 231, 30, 33 straipsnių nuostatos. Pareiškėjo teiginys, kad Tarnybai panaikinus vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą jai yra ribojama užsiimti ūkine veikla ir tokiu būdu nustatomi suvaržymai, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė neribojama, jam neatimama teisė vykdyti lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų ar kita su vaistinių preparatų didmeniniu platinimu susijusi veikla. Pareiškėjui nėra draudžiama lygiagrečiai importuoti kitus vaistinius preparatus, dėl kurių lygiagretaus importo leidimai nėra panaikinti, taigi jis ir toliau užsiima šia veikla.

27.6.                      Pareiškėjas nepateikė jokių faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kodėl 3 metus iš eilės negalėjo tiekti Lietuvos Respublikos rinkai, kaip teigia pareiškėjas – žemesnėmis kainomis, lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų. Pareiškėjas, laukdamas jam palankios Lietuvos rinkoje susiklosčiusios finansinės situacijos, galbūt kada nors galėtų tiekti šiuos vaistinius preparatus, tačiau negali nurodyti net preliminarios šių vaistinių preparatų kainos, tik apsiriboja bendro pobūdžio informacija, kad neva pagal 2016 m. Švedijos universiteto mokslininkų tyrimą lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai yra 19–22 proc. pigesni. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai neįrodo, kad jis būtų tiekęs pigesnius vaistinius preparatus.

27.7.                      Pareiškėjas vaistinių preparatų 3 metus iš eilės netiekė Lietuvos rinkai, taigi neaišku, kokiu būdu šie vaistiniai preparatai neva didino vaistinių preparatų prieinamumą ir mažino vaistinių preparatų kainas Lietuvoje. Šie pareiškėjo teiginiai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, todėl negalėjo daryti įtakos nei Lietuvos rinkos, nei vartotojų (pacientų) teisėms ir galimybei pasirinkti vaistinius preparatus prieinamomis kainomis.

27.8.                      Pareiškėjo teiginiai dėl prašymo ištirti norminio teisės akto teisėtumą nėra pagrįsti teisiniais argumentais, o pateikti bendro pobūdžio teiginiai bandant prilyginti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų panaikinimą pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimui. Tarnyba mano, kad Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis neprieštarauja Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymų viršenybės principui.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo UAB „Lex Ano“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.

29.       Ministerija nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1.                       Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė (to neginčijo ir pareiškėjas UAB „Lex ano“), kad, išdavus lygiagretaus importo leidimus, lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, nurodytų ginčijamuose Įsakymo punktuose, UAB „Lex ano“ 3 metus rinkai netiekė, todėl teisingai konstatavo, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

29.2.                      Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad lygiagretaus importo leidimas išduodamas neribotam laikui, pažymi, jog sveikatos apsaugos ministrui Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 13 dalis suteikė teisę tvirtinti lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus, sustabdyti leidimų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą ir panaikinti leidimų galiojimą. Vien aplinkybė, kad vadovaujantis Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi lygiagretaus importo leidimas išduodamas neribotam laikui, nesuponuoja to, kad leidimo sąlygos vėliau negali būti pakeistos, leidimo galiojimas negali būti sustabdytas bei negali būti panaikintas pats leidimų galiojimas.

29.3.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė aiškių ir pagrįstų argumentų, kokiu būdu, jų manymu, Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje nustatytas reguliavimas pakeičia Farmacijos įstatymo normas ir kaip toks reguliavimas konkuruoja su Farmacijos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo normomis, ir teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti dėl byloje taikyto poįstatyminio akto nuostatų atitikties Farmacijos įstatymui ir Viešojo administravimo įstatymui.

30.        Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildomai detalizavo tam tikrus ankstesniuose procesiniuose dokumentuose jau išdėstytus teisinius argumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia poziciją dėl ginčijamos Taisyklių normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vaistinių preparatų, nurodytų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. (1.4E)1A-393, lygiagretaus importo leidimų, išduotų UAB „Lex ano“, galiojimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi, sprendimą priėmusio teismo vertinimu, Tarnybos viršininkas skundžiamą Įsakymą priėmė remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ginčo nėra (t. y. neginčijama, kad pareiškėjas UAB „Lex ano“ neatitinka Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 p. nuostatų), ir vadovaudamasis Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalimi bei Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu, dėl kurių taikymo ar teisėtumo pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo.

33.       Pareiškėjo UAB „Lex ano“ apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuojamos nustatytos faktinės aplinkybės ar jų vertinimas, tačiau nesutinkama su paties taikyto reguliavimo (t. y. Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 p.) teisėtumu. Anot pareiškėjo, taikyta Lygiagretaus importo taisyklių nuostata prieštarauja Farmacijos įstatymo 17 straipsnio 8 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymų viršenybės principui, o ją priėmęs sveikatos apsaugos ministras esą viršijo savo kompetenciją. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad toks reguliavimas nedera su Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės priederme rūpintis visuomenės sveikata ir kliudo jos užtikrinimui. Dėl šių priežasčių pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo ištirti norminio akto (taikyto Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 p.) teisėtumą.

34.       Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo, iš esmės vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu (Tarnyba panaikina lygiagretaus importo leidimo galiojimą, jei išdavus lygiagretaus importo leidimą lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei 3 metus iš eilės nėra lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas rinkai), panaikintas UAB „Lex ano“ išduotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimas, inicijavo norminio administracinio akto dalies teisėtumo tyrimą siekiant patikrinti, ar Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui. Teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar sveikatos apsaugos ministras, nustatydamas Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje esantį reguliavimą, poįstatyminiame akte neįtvirtino savarankiško ūkio subjekto veiklos ribojimo pagrindo, neišplaukiančio iš aukštesnės galios teisės akto, t. y. Farmacijos įstatymo.

35.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1-525/2025 pripažino, kad Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimas priimtas konstatavus, kad Farmacijos įstatyme įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro kompetencija iš esmės yra apribota vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos ir kitų pareigų lygiagretaus importo leidimo turėtojams nustatymu tiek, kiek tokios poįstatyminio akto nuostatos nekonkuruoja su įstatyme nustatytu reguliavimu, o yra grindžiamos įstatymu ir jį detalizuoja tik įstatyme nustatytose ribose. Ši kompetencija neapima konkretaus vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pagrindo dėl vaistinio preparato nepatiekimo rinkai ar jo nebuvimo rinkoje tam tikrą laikotarpį nustatymo, kas priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai.

37.       Kadangi, vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu, tų lygiagretaus importo leidimo turėtojų, kurie išdavus lygiagretaus importo leidimą per 3 metus rinkai netiekia lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato arba jei 3 metus iš eilės nėra lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas rinkai, turimų lygiagretaus importo leidimų galiojimas yra panaikinamas, daryta išvada, kad tokiu būdu poįstatyminiame teisės akte nustatytos esminės ūkinės veiklos – farmacinės veiklos – sąlygos. Sveikatos apsaugos ministras, nustatydamas tokį pagrindą, poįstatyminiame akte įtvirtino savarankišką ūkio subjektų veiklos ribojimo pagrindą, kuris neišplaukia iš aukštesnės galios teisės akto, t. y. Farmacijos įstatymo. Todėl sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires) bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais.

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1-525/2025 Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2025 m. kovo 7 d. (TAR, Nr. 3862).

V.

39.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pagal ABTĮ spręsti bylas dėl norminių administracinių aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams yra priskirta administracinių teismų jurisdikcijai. Jeigu administracinis teismas tokį teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-11/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022).

40.       Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys. Tokia išimtis iš šios taisyklės, be kita ko, yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas revizuojamas teisme nagrinėjamos individualiosios bylos pagrindu, kaip ir yra šioje byloje. Priešingu atveju konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualiosios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų vertinti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualiojoje byloje, atsiradimo metu (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1634-821/2024).

41.       Atvejais, kai įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu norminis administracinis teisės aktas pripažįstamas neteisėtu pagal teismo, suabejojusio tokio akto, taikytino individualioje byloje, teisėtumu, prašymą, administracinis teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir spręsdamas ginčą, teisiniams santykiams, iš kurių kilo ginčas, neteisėtu pripažinto norminio administracinio teisės akto taikyti negali (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-68/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-18-415/2020).

42.       Taigi, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1-525/2025 dėl norminio akto dalies pripažinimo neteisėtu ir teismui atnaujinus šios individualiosios bylos nagrinėjimą, toliau sprendžiant byloje ginčą Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčio, kuriuo vadovaujantis priimtas byloje ginčijamas Įsakymas, nebegalima taikyti.

43.       Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p.). Atsakovo Tarnybos teisė panaikinti pareiškėjui išduotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą buvo įtvirtinta Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje. Kadangi minėtas Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktis įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimu yra pripažintas neteisėtu, todėl šioje byloje, vertinant skundžiamo administracinio sprendimo dalies (Įsakymo dalies) teisėtumą, teismas negali taikyti minėtos teisės normos, suteikiančios atsakovui teisę panaikinti pareiškėjui išduotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą. Konkretaus norminio akto (jo dalies) teisėtumo prezumpcijos paneigimas išnagrinėtoje norminėje administracinėje byloje, kurioje norminio akto (jo dalies) teisėtumas buvo revizuojamas teisme nagrinėjamos individualios bylos pagrindu, lemia ir teisme nagrinėjamos individualios bylos baigtį – nustačius, kad norminis aktas (jo dalis), kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas administracinis sprendimas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pareiškėjo teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Įsakymo dalis buvo priimta vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu, kiti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai nebuvo nurodyti, pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundžiama Įsakymo dalis naikintina kaip neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

44.       Apibendrindama išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Įsakymo dalis dėl pareiškėjui UAB „Lex ano“ išduotų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo ir ją patvirtinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažintos pagrįstomis, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundas, yra naikintina priimant naują sprendimą – panaikinti Įsakymo dalį dėl pareiškėjui UAB „Lex ano“ išduotų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

45.       Pareiškėjas UAB „Lex ano“ taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48.       Galutinis sprendimas išnagrinėjus kilusį ginčą yra priimtas pareiškėjo UAB „Lex ano“ naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

49.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

50.       Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 6 328,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, proceso dalyvių atsiliepimų analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4445/21LT ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad minėta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta.

51.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,4 sandaugai. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,1 sandaugai (Rekomendacijų 8.19 p.). už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,1 sandaugai (Rekomendacijų 8.20 p.).

52.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme apmokėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d., todėl vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį aktualus 2021 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 517,4 Eur.

53.       Atitinkamai maksimali priteistina suma už: skundo teismui parengimą šiuo atveju galėtų būti 3 793,5 Eur (1 517,4 Eur x 2,5); vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui ir kt. anksčiau nurodytų teisinių paslaugų valandą – 151,74 Eur (1 517,4 Eur x 0.1). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme posėdis vyko 2021 m. rugpjūčio 23 d., prasidėjo 13.11 val., baigėsi – 14.33 val. Todėl, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, laikoma, kad atstovavimui teisme buvo skirta 1 val. Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nepatikslino, kiek jo atstovas advokatas skyrė laiko kitoms teisinėms paslaugoms, tačiau šias aplinkybes išplėstinė teisėjų kolegija vertins visų bylos duomenų apimtyje (atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį ir kt.); už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 606,96 Eur (1 517,4 Eur x 0,4).

54.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme iki 4 500 Eur. Ši suma, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

55.       Pareiškėjas už bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prašo iš atsakovo priteisti 3 550,85 Eur. Pareiškėjas paaiškino, kad šias išlaidas sudaro apeliacinio skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas. Patirtų išlaidų realumą patvirtina 2021 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 6154/21LT ir 2023 m. sausio 6 d. banko sąskaitos išrašas. Nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 566,4 Eur. Maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą šiuo atveju sudarytų 2 662,88 Eur (1 566,4 Eur x 1,7; Rekomendacijų 8.10 p.), už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 626,56 Eur (1 566,4 Eur x 0,4). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 3 000 Eur.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui UAB „Lex ano“ iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ skundas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ skundą tenkinti – panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (1.4E)1A-393 „Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo“ dalį, kuria panaikintas šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų, išduotų pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lex ano“, galiojimas: Nr. 1, 7, 11, 17–18, 20, 23, 35–37, 40–41, 47–48, 50–52, 54–55, 58–59, 61, 71, 79, 82–83, 89, 91, 97, 99–101, 104, 107, 109, 111, 114, 117, 121–122, 124–126, 129, 136, 139, 142, 144–146, 150, 154, 159, 161–163, 165–167, 169, 171–172, 178–179,182–183, 185–187, 189–192, 194, 197–198, 201, 203, 206–207, 209, 213–214, 218, 232–235, 237, 240–243, 246, 248–249.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lex ano“ iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 7 500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti. 

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ramūnas Gadliauskas        

        Jolanta Malijauskienė

        Veslava Ruskan

        Skirgailė Žalimienė