Civilinė byla Nr. 2-1871-563/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-00289-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija 128.11.; 117.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, AB SEB bankas, M. J. dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų ir prašo panaikinti visus areštus jo asmeninėms sąskaitoms bei kitus areštus, jei tokie yra taikyti, jo asmeniniam turtui. Nurodė, kad antstolio žinioje yra užvesta vykdomųjų bylų dėl jo sutuoktinės M. J. (buv. R. G.) asmeninių skolų, kurias teismas priteisė būtent jai, išieškojimo. 2012 m. rudenį sužinojo, kad yra areštuota jo sąskaita AB SEB banke, ir kreipėsi į antstolį dėl arešto panaikinimo, tačiau antstolis nesutinka panaikinti arešto. Pareiškėjas su sutuoktine yra sudarę povedybinę sutartį, jis nėra nurodytas skolininku nė viename vykdomajame dokumente, todėl vykdomosiose bylose priimti patvarkymai bei atliekami kiti vykdymo veiksmai, kurie liečia asmeniškai pareiškėją ir jo turtą, yra neteisėti.
Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė, kad visas skolininkės M. J. sutuoktinio A. J. vardu registruotas turtas įgytas santuokoje, todėl antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – transporto priemonę ir jo vardu atidarytas sąskaitas kredito įstaigose. Skolininkė ir jos sutuoktinis A. J. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį bei pasidalino santuokoje įgytą turtą, kuris buvo areštuotas antstolio dar iki turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Be to, skolininkė ir jos sutuoktinis negavo kreditorių sutikimo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo pakeitimo, kreditoriai nebuvo informuoti apie ketinimą pakeisti minėto turto teisinį režimą. Panaikinus areštą pareiškėjo vardu registruotam turtui galimai būtų padaryta žala išieškotojui AB SEB bankas.
Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir M. J. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje ir vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0172/09/00212 ir Nr. 0172/12/00721, pradėtos vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 149/2008 dėl 297002,84 Lt (skolos likutis, pardavus iš varžytinių įkeistą turtą) išieškojimo ir 2012-06-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4052-730/2012 dėl 28894,74 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. J. išieškotojo AB SEB bankas naudai. Vykdydamas išieškojimą minėtose vykdomosiose bylose, antstolis 2012-10-01 areštavo skolininkės sutuoktinio A. J. vardu registruotą transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2012-10-08 areštavo A. J. sąskaitas AB SEB banke ir banke „Swedbank“, AB. Pareiškėjui pateikus savo sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašą, patvirtinantį, kad į sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, antstolis 2012-10-16 patvarkymu panaikino areštą minėtai sąskaitai (vykdomoji byla Nr. 0172/12/00721, b.l. 118-123, 149, 152, 160-165). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė antstoliui jo ir sutuoktinės M. J. 2012-10-25 sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, kuria sutuoktiniai susitarė dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, t.y. susitarė, kad visas santuokos metu įgytas turtas bus kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė (vykdomoji byla Nr. 0172/12/00721, b.l. 166, 167-169), tačiau antstolis pareiškėjui priklausančio turto arešto nepanaikino ir 2013-01-09 patvarkymu pasiūlė išieškotojui AB SEB bankas kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0172/09/00212, b.l. 476-478).
LR CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo vardu įregistruota transporto priemonė buvo areštuota 2012-10-01, o jo sąskaitos kredito įstaigose – 2012-10-08, tuo tarpu povedybinę sutartį pareiškėjas sudarė 2012-10-25, t.y. jau po to, kai minėtas turtas buvo areštuotas.
LR CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, povedybinė sutartis sudaryta po to, kai antstolis jau buvo areštavęs pareiškėjo vardu registruotą turtą, todėl darytina išvada, kad antstolis pagrįstai surašė 2012-10-01 turto arešto aktą ir priėmė 2012-10-08 patvarkymą areštuoti lėšas. Vadovaudamasis LR CPK 667 straipsnio nuostatomis, antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kartu informuodamas išieškotoją, kad pastarajam per nustatytą terminą nesikreipus į teismą, išieškojimas iš to turto bus nutrauktas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio Jono Petriko skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/00212 ir Nr. 0172/12/00721 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Olcvikienė