Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-23-222/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00208-2017-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą J. M. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausta 1000 Eur bauda už tai, kad, būdama UAB „A (duomenys pakeisti)“ direktorė ir žinodama apie savo bendrovės, kuriai vadovauja, finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises ir interesus, nes pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir su jais vykdė atsiskaitymus.
2. Iš J. M. priteista atlyginti VMI 3866,64 Eur turtinę žalą.
3. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą:

– J. M., padariusiai administracinį teisės pažeidimą, nustatytą 506 straipsnio 1 dalyje, paskirtoji bauda sumažinta iki 50 Eur;

– panaikinta nutarimo dalis, kuria iš J. M. priteista atlyginti VMI 3866,64 Eur turtinę žalą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, nustatė, kad J. M. padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, kai jos vadovaujama UAB „A“ mokestinę nepriemoką valstybei turėjo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas priimtas ir J. M. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokėjimų eiliškumo, mokesčių ir kitų įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus, turtinės žalos padarymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.9301 straipsnio 1 dalis, ATPK 17311 straipsnio 1 dalis, ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 4 dalis, 591 straipsnio 8 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. M. buvo du kartus patraukta administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką. Byloje nėra duomenų, kad J. M. anksčiau buvo nubausta už tai, kad pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tinkamai neatsiskaitydama su kreditore VMI. Tai, kad jai buvo pradėta kita byla pagal ATPK 17311 straipsnio 1 dalį, savaime nereiškia dvigubo nubaudimo, nes minėta byla susijusi su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 23 straipsnio nuostatų dėl mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos nesumokėjimo į biudžetą pažeidimu, už tai ir buvo nubausta. Šioje byloje J. M. patraukta atsakomybėn už tai, kad pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalį, nes bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, kurią sudaro ne vien tik gyventojų pajamų mokestis, atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI. Taigi, J. M. bylos pradėtos dėl skirtingų teisės aktų pažeidimų ir iš to kilo skirtingos administracinės atsakomybės – pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį ir ATPK 17311 straipsnio 1 dalį. Be to, skiriasi ir administracinių teisės pažeidimų sudėčių objektyvieji požymiai, o juos apeliacinės instancijos teismas aiškino klaidingai. Dėl to bylos dalis, susijusi su nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., J. M. negalėjo būti nutraukta ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu.
3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai, tik formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai konstatavo, kad pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo duomenys neatitinka VMI pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų, susijusių su išmokėtų pinigų sumomis atskaitingam asmeniui ir galutine nepriemokos suma. Byloje esantis kasos knygos išrašas patvirtina, kad UAB „A“ vadovė J. M. 2016 m. gruodžio 30 d. išmokėjo 73,08 Eur darbo užmokesčio ir 591,96 Eur atskaitingam asmeniui, nors bendrovė turėjo 9168,20 Eur mokestinę nepriemoką. Ta aplinkybė, kad prie pareiškimo pateiktoje lentelėje per klaidą nebuvo nurodyta minėtų mokėjimų data, lėmusi nevisiškai tikslų mokėjimų laikotarpio nurodymą pačiame pareiškime, nesudaro pagrindo vertinti mokėjimų kaip negaliojančių ir nepadariusių žalos VMI. Be to, teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. kasos knygos išrašą, 2016 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderius ir VMI informacinės sistemos 2016 m. gruodžio 30 d. balanso kopiją.
4. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos priteisimo negalimumo, nes esą VMI neteisėtai praturtėtų. Vienas iš mokestinės prievolės požymių yra tas, kad ji yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu mokesčių mokėtoju (individuali), tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, galima išimtis. Patenkinus mokesčių administratoriaus prašymą atlyginti nuostolius, atsiranda teisinės prielaidos biudžetui padarytą žalą išieškoti ne iš mokesčių mokėtojos UAB „A“, o iš jos vadovės J. M.. Įstatymai nedraudžia kreditoriui mokesčių administratoriui pasinaudoti įvairiais teisėtais teisių gynimo būdais vienu metu, be to, jis turi teisę savo iniciatyva nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų ar jas stabdyti (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei fizinis asmuo atlygintų dalį žalos, atitinkamai sumažėtų mokesčių mokėtojui (bendrovei) reiškiami reikalavimai dėl neįvykdytų mokestinių prievolių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „A“ mokestinė nepriemoka toliau didėja ir, pateikiant šį prašymą, sudarė 17 324,65 Eur.
5. Pagal ANK 664 ir 665 straipsnius, reglamentuojančius žalos atlyginimą, asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepaisant to, ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, yra nurodęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja, be kita ko, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis (nutartys administracinėse bylose Nr. A-442-750/2008, A-520-2636/2012).
6. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „A“ 2016 m. lapkričio 16 d. – 2016 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu buvo finansiškai pajėgi bent iš dalies atsiskaityti su VMI, nes disponavo lėšomis, tačiau jas išmokėjo žemesnės eilės kreditoriams, todėl VMI patyrė nuostolių. Padarytas pažeidimas atitinka ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nurodytos sudėties visas būtinas sąlygas, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos: 1) pajamas (mokesčius) buvo numatyta gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini pažeidimo padarymo momentu); 2) pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka); 3) šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (nesilaikyta CK 6.9301 straipsnio nuostatų). Teismui pripažinus, kad UAB „A“ vadovė J. M. padarė ATPK 506 straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, yra pagrindas VMI patirtus nuostolius priteisti iš J. M., nes: 1) padaryta 3866,64 Eur žala; 2) padaryti ATPK 506 straipsnyje nurodyti veiksmai; 3) yra priežastinis ryšys tarp žalos ir padarytų neteisėtų veiksmų (mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei J. M. laikytųsi CK 6.9301 straipsnio nuostatų); 4) kaltė preziumuojama. Nagrinėjamu atveju nuostolius prašoma atlyginti ne dėl to, kad UAB „A“ nesugeba įvykdyti savo prievolių, o dėl to, kad bendrovės vadovė J. M. padarė ATPK 506 straipsnyje nustatytą pažeidimą, o dėl jo kilusi žala vertintina kaip asmeninė bendrovės vadovės J. M. atsakomybė. Taigi, neteisėti veiksmai lėmė, kad nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai), už kurią bendrai atsakingos UAB „A“ ir jos direktorė J. M..
7. Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiskaitymui su VMI teikiama pirmenybė prieš kitus kreditorius. Bendrovės vadovui nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, žala padaroma ne visiems kreditoriams, o išskirtinai valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams, todėl dėl neteisėtų UAB „A“ vadovės J. M. veiksmų VMI padaryta žala turi būti atlyginta.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. atsiliepimu į VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą prašo jį atmesti. J. M. atsiliepime nurodo:
1. VMI netinkamai įformino padarytą galimą administracinį teisės pažeidimą, nes nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris yra pagrindas skirti administracinę nuobaudą. Be to, byloje netinkamai surašyta operatyvinio patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad operatyvinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. vasario 8 d., o baigtas – 2017 m. kovo 28 d. Kita vertus, ši pažyma su padarytomis išvadomis parengta ir pasirašyta dar 2017 m. kovo 22 d., t. y. savaite anksčiau, nei baigtas operatyvinis patikrinimas. Dėl aptartų procesinių dokumentų trūkumų nebuvo galima J. M. skirti administracinės nuobaudos ir išieškoti iš jos padarytos žalos.
2. VMI neteisingai interpretuoja CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, remiantis jomis, atsiskaitymų eiliškumas taikomas ne visiems skoliniams įsipareigojimams, o tik tiems, dėl kurių yra išduoti vykdomieji dokumentai. Byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „A“ yra prasidėjęs priverstinis skolos išieškojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikimo dieną pasikeitė bendrovės teisinė padėtis, nes Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. Bendrovės veiklą šiuo metu reguliuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, pagal kurį nustatomas skolų eiliškumas, o J. M., kaip direktorės, funkcijos baigėsi iškėlus bankroto bylą. Be to, minėtame CK straipsnyje nenustatyta, kad, pažeidus mokėjimų tvarką, galimas žalos atlyginimas taikant deliktinę atsakomybę, tuo labiau kad ATPK 506 straipsnyje nustatytu pažeidimu tiesiogiai nepadaryta žalos VMI (nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. M. veiksmų ir pasekmių), skola valstybinei institucijai susidarė gerokai anksčiau, nei buvo padarytas pažeidimas. Taigi, sumokėjus atlyginimą darbuotojams, VMI žalos dydis nepadidėjo.
3. VMI prašo priteisti 3866,64 Eur padarytą žalą, iš kurios 3074,88 Eur buvo išmokėta bendrovės darbuotojams kaip atlyginimas už atliktą darbą, o tretiesiems asmenims sumokėta tik 791,76 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnis reglamentuoja skolų dengimo eiliškumą (skirtingai nei CK 6.9301 straipsnyje) lėšų paskirstymo pirmenybę teikiant darbuotojų darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, VMI nepagrįstai priskiria sau išskirtinę padėtį dėl atsiskaitymų eiliškumo.
4. Teismas kvalifikavo J. M. padarytą pažeidimą pagal ATPK, todėl ir žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis šio kodekso nuostatomis. Institucijos atstovas, konstatuodamas padarytą žalą, prašyme nepagrįstai vadovaujasi ANK nuostatomis, o žalos dydį vertina atsižvelgdamas į CK nuostatas.

II.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas atmestinas.

Dėl prašymo argumentų, susijusių su mokestinės nepriemokos priteisimu iš asmens, nubausto pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį

9. Pareiškėjas prašyme teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria iš J. M. priteista atlyginti VMI 3866,64 Eur turtinę žalą, nes dėl J. M. veiksmų VMI patyrė nuostolių. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti tokią išvadą.
10. Nagrinėjamoje byloje J. M. teismų pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismai skirtingai sprendė VMI pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos – 3866,64 Eur – atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. M., UAB „A“ vadovė, neteisėtais veiksmais pažeidė CK 6.3901 straipsnio reikalavimus ir padarė kreditorei VMI 3866,64 Eur nuostolių, todėl pažeidėjai tenka pareiga juos atlyginti (deliktinė atsakomybė). Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, konstatavo, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų UAB „A“ mokestinė prievolė nebuvo panaikinta, o, J. M. padengus UAB „A“ įsiskolinimo dalį, kaip padarytą žalą, ir tą pačią mokestinę nepriemokos dalį sumokėjus pačiai bendrovei, VMI neteisėtai praturtėtų.
11. ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimu, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymų numatytais atvejais. Šios normos dispozicijoje nurodyta pažeidimo sudėtis yra formalioji, neapimanti padarinių, pavyzdžiui, turtinės žalos, atsiradusios dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Atsakomybė pagal ATPK 506 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Padariniai, jeigu jie ir egzistuoja, nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo būtinasis požymis, todėl yra už administracinės bylos pagal ATPK 506 straipsnį teisenos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018). Tai reiškia, kad žala, kuri nėra susijusi tiesiogiai priežastiniu ryšiu su padarytu teisės pažeidimu, nėra ir bylos nagrinėjimo bei įrodinėjimo dalykas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme (arba ne teismo tvarka institucijoje), padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas (ar institucija) gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais, šis klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).
12. Pažymėtina, kad VMI reikalaujami priteisti 3866,64 Eur iš J. M. yra mokestinė nepriemoka, susijusi su juridinio asmens veikla, tuo tarpu J. M., kaip juridinio asmens vadovė, patraukta administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Taigi, atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymų nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Darytina išvada, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018).
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti 3866,64 Eur, kaip VMI padarytos turtinės žalos, atlyginimo priteisimą iš J. M. yra teisingas. Prašymo argumentai, kurie grindžiami teisės aktų (CK, ATPK ir ANK) atitinkamų straipsnių analize ir teismų praktika dėl žalos (nuostolių) atlyginimo sąlygų, atmestini, nes šioje byloje jie nėra aktualūs sprendžiant žalos atlyginimo klausimą administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju.

Dėl kitų prašymo argumentų

14. Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, tik formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, dėl to pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią įrodinėjimą.
15. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Todėl pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, susiję su, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo neteisingai atliktu bylos įrodymų vertinimu, nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su esminiais proceso teisės normų pažeidimais.
16. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
17. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, kurios teisėtumas ginčijamas prašyme, konstatuoja, kad šios instancijos teismas laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš naujo įvertino bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl byloje įrodinėtinų faktų (laikotarpio, kuris susijęs su UAB „A“ turėta mokestine nepriemoka) grindžiama byloje esančių įrodymų (mokestinės nepriemokos balansų kopijomis, UAB „A“ kasos išlaidų orderių kopijomis ir kt.) vertinimu; išanalizavęs jų turinį, teismas nurodė VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo išdėstytose lentelėse pateiktų duomenų neatitiktį kitų bylos įrodymų turiniui, motyvavo, kodėl kitaip vertina bylos įrodymus nei pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių įrodytumo ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminio proceso teisės pažeidimo, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos, reglamentuojančios įrodinėjimą.
18. Pareiškėjas prašyme taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad J. M. buvo du kartus patraukta administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties motyvuojamojoje dalyje teigiama, kad iš dalies J. M. yra dvigubai nubausta už tą pačią veiką (dėl VMI nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.) ir ši bylos dalis nutrauktina, tačiau iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad J. M. už ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo tik sumažinta pirmosios instancijos teismo paskirta bauda. Taigi, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu J. M. pripažinimą kalta pagal minėtą ATPK straipsnį, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neišvengė atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai skundžiamai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei sudarytų pagrindą panaikinti šį procesinį sprendimą ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą be pakeitimų, kaip prašo pareiškėjas.
19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pagal VMI atstovo prašyme nurodytus argumentus tenkinti jo prašymą, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria J. M. sumažinta paskirta bauda už ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą ir iš jos nepriteista atlyginti VMI 3866,64 Eur padarytą turtinę žalą, paliktina galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė