Civilinė byla Nr. e2-334-619/2020
Teisminio proceso Nr.2-55-3-01290-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.5.1.6.1.; 2.5.7.; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė,
sekretoriaujant V. Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui P. M.
atsakovų atstovei J. L., adv. J. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui BUAB „Abrisas“, UAB „Administravimas ir auditas“, trečiajam asmeniui kreditoriui VĮ „Turto bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, sudarytus tarp atsakovės - BUAB „Abrisas“, veikiančios per atsakovę UAB “Administravimas ir auditas”, ir atsakovės UAB “Administravimas ir auditas”: 1) 2011-08-08 pasirašytą buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 11/02/02; 2) 2011-08-08 pasirašytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 11/02/03; 3) 2014-07-30 pasirašytą buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 11/02/02 priedą Nr. 14/1, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB “Administravimas ir auditas”, BUAB „Abrisas“, naudai 12.602,37 Eur dydžio piniginę sumą; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama UAB „Abrisas“ bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas Bendrovei sudaro 29.312,36 Eur sumą arba 84,19 proc. dydį nuo bendros 34.818,21 EUR visų Bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos. Bendrovės bankroto procesą administruoja Vilniaus apygardos teismo 2011-06-06 nutartimi paskirtas ir 2011-08-04 Lietuvos apeliacinio teismo patvirtintas bankroto administratorius UAB “Administravimas ir auditas”. Administratoriaus įgaliotu asmeniu, atliekančiu konkrečius bankroto proceso administravimo veiksmus Bendrovės Bankroto byloje, paskirta J. L.. Įgaliotas asmuo tuo pačiu metu yra ir Administratoriaus, kaip juridinio asmens, direktorius, t.y. užima Administratoriaus administracijos vadovo pareigas.
3. Nurodė, kad susipažinus su Administratoriaus veiklos rezultatų duomenimis, Bendrovės kreditoriams kilo įtarimų dėl Administratoriaus veiklos skaidrumo Bankroto byloje, lėšų pasisavinimo.
4. 2011-08-11 perdavimo-priėmimo aktu Administratorius iš buvusio bankroto administratoriaus V. B. perėmė 40.752,96 Lt (11.802,87 Eur) dydžio Bendrovės pinigines lėšas, buvusias AB banke „Swedbank“ ir jomis pradėjo disponuoti. Bankroto byloje Administratorius nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nustatyti jam reikalingą sumą bankroto administravimo išlaidoms padengti, vilkino pirmojo Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimą, turėjusį teisę nustatyti Administratoriui mokėtiną atlyginimą, didžiąją dalį 2011-08-11 perimtų Bendrovės piniginių lėšų Administratorius savo nuožiūra panaudojo būtent administravimo išlaidų apmokėjimui. Nuo 2011-08-12 iki 2014-07-29 imtinai, t.y. iki pirmojo galiojančio Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo, Administratorius savo naudai jau buvo išsimokėjęs bendrą 27.273,00 Lt (7.898,81 Eur) sumą iš Bendrovės piniginių lėšų.
5. Bendrovės piniginių lėšų panaudojimą per 2011-08-12–2014-07-29 laikotarpį, Administratorius ir Įgaliotas asmuo grindė 2011-08-08 sudaryta buhalterinių paslaugų sutartimi Nr. 11/02/02, pagal kurią Bendrovė, veikdama per Administratorių ir Įgaliotą asmenį, įsipareigojo pirkti iš to paties Administratoriaus mokamas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, teikiamas kas mėnesį per visą Bendrovės bankroto proceso eigos laiką; 2011-08-08 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr.11/02/03, pagal kurią Bendrovė, veikdama per Admininstratorių ir Įgaliotą asmenį, įsipareigojo pirkti iš to paties Administratoriaus mokamas teisines paslaugas, teikiamas kas mėnesį, nustatant 207 Lt arba 60 EUR įkainį už vieną darbo valandą. Mokamas teisines paslaugas numatyta teikti per visą Bendrovės bankroto proceso eigą. Pagal 2014-07-30 priedą prie 2011-08-08 buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 11/02/02, Bendrovė įsipareigojo nuo 2015-01-01 pirkti iš to paties Administratoriaus mokamas buhalterinės apskaitos paslaugas, mokant po 50 Eur (su PVM) kas mėnesį iki Bendrovės bankroto proceso pabaigos. Tokiu būdu, sandorių pagrindu nuo 2014-07-29 iki 2019-06-04 patirta papildomai 4.703,56 Eur bankroto administravimo išlaidų suma, kuri buvo realiai sumokėta Administratoriaus naudai iš Bendrovės sukauptų piniginių lėšų.
6. Ieškovės tvirtinimu, sandoriai pažeidžia CK 1.80 str. 1 d. reikalavimus ir CK 6.66 str. 1 d. Egzistuoja sąlygų visuma, pripažinti sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, nes ji yra bendrovės kreditorė, šių sandorių atsakovai neprivalėjo sudaryti. Ginčo sutartys atlygintinės, jų pagrindu iš Bendrovės piniginių lėšų realiai buvo mokamos sumos tiesiogiai Administratoriui, taip didinant Administratoriaus finansinę naudą ir mažinant kreditorių reikalavimų patenkinimą. Ginčo sutartys buvo sudarytos atlikti toms funkcijoms, kurios pagal įstatymą įeina į bendrą Bendrovės bankroto administravimo procesą (LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 5 p., 9 p., 16 p., 20 p., 23 p.). Ginčo sutartyse numatytų funkcijų atlikimas Administratoriui yra apmokamas per jam nustatyto atlyginimo išmokėjimą bankroto administravimo proceso metu (LR ĮBĮ 36 str. 3-5 d.), todėl papildomas Bendrovės piniginių lėšų panaudojimas toms pačioms funkcijoms apmokėti antrą kartą yra neteisėtas. Po Bankroto bylos iškėlimo Bendrovė toliau galėjo funkcionuoti tik per Administratoriaus veiklą, todėl sutartis Bendrovė galėjo pasirašyti tik veikdama per Administratorių ir jo Įgaliotą asmenį. Ginčo sutartis pasirašė vienas ir tas pats juridinis asmuo – Administratorius.
7. Apie Ginčo sutarčių su vėlesniais pakeitimais pasirašymą ieškovei tapo žinoma tik nuo 2019-05-20, kai Įgaliotas asmuo įvykdė ieškovės prašymą ir persiuntė reikalaujamų dokumentų paketą. Iki to laiko jokių duomenų apie Ginčo sutarčių su vėlesniais pakeitimais pasirašymą Administratorius nei į Bankroto bylą, nei veiklos ataskaitoje, pateiktoje 2014-07-29 Bendrovės kreditorių susirinkime, nenurodė. Dėl šios priežasties Ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
8. Sutartys taip pat pripažintinos niekinėmis LR CK 1.80 str. 1 d., nes jomis pažeistos imperatyvios teisės normos. Nuo 2011-08-04–2014-07-29 imtinai laikotarpiu Administratoriui ir jo Įgaliotam asmeniui, kaip Bendrovės atstovui, galiojo LR CK 2.134 str. 1 d. įtvirtintas draudimas, draudžiantis Administratoriui sudaryti sandorius su pačiu savimi. Administratorius ir Įgaliotas asmuo draudimų, numatytų LR CK 2.134 str. 1 d. ir 2.135 str. 2 d., nepaisė ir 2011-08-08 pasirašydamas Ginčo sutartis šiuos draudimus pažeidė, nes Ginčo sutartis Administratorius sudarė pats su savimi.
9. Nuo 2014-07-29 pirmasis galiojantis Bendrovės kreditorių susirinkimas pasirašė su Administratoriumi pavedimo sutartį, kurioje numatė Administratoriui mokėtino atlyginimo dydį už Bendrovės bankroto proceso administravimą (CK 6.760 str. 1 d.). Administratorius privalėjo administruoti bankroto procesą sąžiningai ir rūpestingai, vengti asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo – Bendrovės kreditorių – interesais. Administratorius, pasirašydamas 2014-07-30 Ginčo sutarčių pakeitimus, suvokė, kad Ginčo sutarčių pakeitimai, kuriais mažinamos Bendrovės piniginės lėšos, akivaizdžiai pažeidžia Bendrovės kreditorių, tame tarpe ir Ieškovės interesus, kas prieštaravo LR CK 6.760 str. 1 d. reikalavimams.
10. Pripažinus Ginčo sutartis su vėlesniais pakeitimais niekinėmis ir negaliojančiomis, Ginčo sutarčių šalių atžvilgiu taikytina restitucija, administratorius privalo grąžinti Bendrovės naudai bendrą 12.602,37 EUR sumą, kaip neteisėtai panaudotą administravimo išlaidoms apmokėti (LR CK 1.95 str. 1 d.) .
11. Dublike nesutiko su atsakovų pozicija dėl senaties termino praleidimo ir jo skaičiavimo datos nuo 2012-09-03, kreditorės reikalavimų patvirtinimo dienos. Nurodė, kad administratoriui neteikus informacijos apie ginčo sandorių sudarymą, šis faktas ieškovei tapo žinomas tik 2019-05-20 d., be to ginčo sandoriai prašomi pripažinti niekiniais ir pagal LR CK 1.80 str. 1 d., šiam reikalavimui taikomas 10 m. ieškinio senaties terminas.
12. Atsakovai atsiliepime prašė byloje taikyti ieškinio senaties terminus, ieškinį atmesti ir minėtu teisiniu pagrindu. Dėl senaties termino nurodė, kad ieškovės R. K. trečios eilės 29.312,36 Eur, t.y. 101.209,71 Lt, kreditorinis reikalavimas ir UAB ,,RK matavimai“ (buvusi R. K. IĮ) 1.158,48 Eur, t.y. 4.000,00 Lt, kreditorinis reikalavimas UAB „Abrisas“ bankroto byloje buvo patvirtinti 2012-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ji turėjo visas Įmonių bankroto įstatymo kreditoriui suteiktas teises, tame tarpe gauti informaciją apie bankroto bylą.
13. Atsikirdami į ieškovės argumentus atsakovai nurodė, kad pagal ankstesnio administratoriaus V. B. teikimą, 2009-12-09 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą - 1059 Eur, t.y. 3655 Lt, mėnesiui, skirtą bankrutuojančios įmonės administravimui, todėl 2011-06-06 teismo nutartimi naujai paskirtas bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dar kartą dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
14. Nurodė, kad BUAB „Abrisas“ II kreditorių susirinkimą organizavo bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“, susirinkimą buvo planuojama šaukti po to, kai Vilniaus m. apylinkės teismas priims sprendimą civ. byloje Nr. 2-3450-905/2012 (dėl kreditorių reikalavimų teisėtumo), nes didžiosios dalies pirmos eilės kreditorių reikalavimai dar nebuvo patvirtinti. Dėl ieškovės be pagrindo daromo spaudimo, kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2014-07-29 d. R. K. prieš II Kreditorių susirinkimą ir po to iš bankroto administratoriaus gavo visus prašytus apskaitos ir veiklos dokumentus, nes pagal R. K. užsakymą teismo ekspertas K. A., 2014-06-16 parengė „Specialisto išvadą dėl BUAB Abrisas veiklos“, kuri buvo pateikta kreditoriams susipažinti su kita susirinkimo medžiaga.
15. Nurodė, kad 2014-07-29 įvykęs II Kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į tai, kad ateityje nusimatė sudėtingi teisminiai procesai (t.t. byla dėl tyčinio bankroto), kurie pareikalaus daug teisinio ir buhalterinio darbo sąnaudų, materialinių sąnaudų, nutarė: patvirtinti patirtas administravimo išlaidas pagal pateiktas pajamų išlaidų suvestines, t.y. bankroto administratoriaus V. B. (2009-11-19 - 2011-08-04) 11.612,87 Eur ir UAB „Administravimas ir auditas“ (2011-08-04 - 2014-07-29) 9.078,71 Eur, kurių bendra suma sudaro 20.691,58 Eur, t.y. 71.443,90 Lt (netraukiant Garantinio fondo išmokų 6.403,28 Lt ir R. K. išmokėto 6.000,00 Lt DU) už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2009-11-19) iki II Kreditorių susirinkimo (2014-07-29); nuo administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo 2014-07-29 Kreditorių susirinkime iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skirti administravimo išlaidoms bendrą 7.008,80 Eur, t.y. 20 000 Lt plius PVM = 24.200,00 Lt, sumą, tame tarpe administravimo išlaidoms 3.504,40 Eur, t.y. 10 000 Lt plius PVM = 12.100,00 Lt, ir administratoriaus atlyginimui 3.504,40 Eur, t.y. 10.000,00 Lt plius PVM = 12.100,00 Lt; jeigu paaiškėtu, kad administravimo išlaidoms skirtu lėšų nepakanka, turint lėšų, svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidu sąmatos patikslinimo.
16. Pažymėjo, kad 2014-07-29 II Kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą ir abiejų bankroto administratorių (V. B. ir UAB „Administravimas ir auditas“) iki susirinkimo datos patirtas administravimo išlaidas, tame tarpe už suteiktas buhalterines ir teisines paslaugas, taip pat numatė lėšų sumą, kuri skiriama sekančiam bankroto proceso etapui, su galimybe, esant poreikiui, ją padidinti. Nors ieškovė skundė šio kreditorių susirinkimo nutarimus dėl darbotvarkės tvirtinimo, dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo ir dėl pritarimo tyčinio bankroto inicijavimui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014-12-15 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo ir 2015-03-26 nutartimi jos skundai atmesti.
17. Atsakovų tvirtinimu, ieškovė negali po penkių metų dar kartą kartą kelti klausimo dėl iki 2014-07-29 d. patirtų ir II Kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų teisėtumo, iš naujo reikalauti pateikti tikrinimui buhalterinius dokumentus, darbų atlikimo aktus, nes kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėtai priimti ir dviejų instancijų teismų pripažinti teisėtais ir galiojančiais.
18. Nurodė, kad buhalterinę apskaitą privaloma vesti turint buhalterinės apskaitos tarnybą, t.y. pasirašius sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Todėl 2011-08-08 su UAB „Administravimas ir auditas“ sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, informuotos valstybės institucijos apie įgalioto atstovo paskyrimą ir pradėtos vykdyti įstatymais apibrėžtos privalomos funkcijos. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kreditorių susirinkimas, numato konkrečių administravimo išlaidų poreikio būtinumą, nustato išlaidoms skirtas sumas, administratoriaus atlyginimo sumą, apmokėjimo eilę ir tvarką, tvirtina, keičia administravimo išlaidų sąmatą, taip pat gali nustatyti paslaugas teikiančių tiekėjų parinkimo kriterijus, tačiuo nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nesvarstė ir nepriėmė jokių nutarimų kas, kokiu būdu ir kaip bus vykdomos bankroto procedūros. Pažymėjo, kad ĮBĮ nedraudžia bankroto administratoriui, dirbančiam pagal pavedimo sutartį, teikti bankrutuojančiai įmonei atlygintinų paslaugų, ypač jeigu teikiamos kvalifikuotos ir profesionalios paslaugos už konkurencingą kainą. UAB ,,Administravimas ir auditas“ daugiau kaip dvidešimt metų teikia buhalterines paslaugas, todėl turi reikiamos patirties ir gali kvalifikuotai atlikti pavestą darbą.
19. Nurodė, kad teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatoje 145 Eur plius mokesčiai sumą mėn. buhalterinėms paslaugoms, tokiu būdu patvirtindamas, kad sąmatoje nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos, o kitokių aplinkybių, dėl kurių administravimo išlaidų suma negalėtų būti tvirtinama, nenustatyta. Teismo nustatyta kaina už teikiamas buhalterines paslaugas atitinka realias rinkos kainas, vertinant darbo apimtis ir specifiką. Per laikotarpį nuo 2011-08-04 iki 2014-06-30 (35 mėn.) už teikiamas buhalterines paslaugas pagal teismo patvirtintą įkainį UAB „Administravimas ir auditas“ buvo priskaičiuota 5.035 Eur (17.443,90 Lt) plius mokesčiai suma, administratoriaus ataskaitoje nurodytas tiek buhalterinių paslaugų įsigijimo faktas, tiek jų dydis. 2014-07-29 vykęs II kreditorių susirinkimas pripažino šias išlaidas būtinomis ir patvirtino išlaidų sumą. Šie argumentai patvirtina, kad sudaryta Sutartis yra teisėta, atitinka kreditorių valią, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji pažeidžia ar galėtų pažeisti nors vieno BUAB „Abrisas“ kreditoriaus interesus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutartimi yra padidinamos bankroto administravimo išlaidos, tokiu būdu sumažinant tenkinamus kreditorių finansinių reikalavimų dydžius, neįrodyta, kad ginčijamas sandoris sukėlė kreditoriams žalos, kad dėl Sutarties nepagrįstai padidėjo įmonės administravimo sąmata, kad paslaugos įsigytos nepagrįstai ir vietoje šių paslaugų įsigijimo turėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Priešingai, atlikus buhalterines paslaugas, reiškiami reikalavimai teisme, buvo laimėta civilinė byla ir iš įmonės valdymo organų, t.t. ieškovės, priteistos ženklios sumos. Buvo perskaičiuoti ir užginčyti neteisėti darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, ko pasekoje vietoje 31 332,70 Lt patvirtintų kreditorinių reikalavimų 2010-01-29 teismo nutartimi, vėliau iš viso buvo patvirtinta 16 888,09 Lt suma.
20. Kadangi iki 2014 m. 07 mėn. pagrindiniai sandorių tikrinimo darbai atlikti, kreditoriniai reikalavimai patikrinti ir patvirtinti, aukštesnės kvalifikacijos buhalterinių paslaugų teikimą galima buvo pakeisti įprastu, todėl administratorius savo iniciatyva trigubai sumažino mokestį už paslaugas, t.y. nuo 2014-08-01 už buhalterines paslaugas jau skaičiavo 50 Eur plius mokesčiai per mėnesį užmokestį. Taigi, administratorius administravimo išlaidoms skirtas lėšas naudojo racionaliai, tačiau administravimo išlaidų suma augo dėl ilgai užtrukusio bankroto proceso, kurio priežastis būtent R. K. teismams teikiamas milžiniškas skundų skaičius.
21. Dėl teisinių paslaugų teikimo nurodė, kad po naujo bankroto administratoriaus UAB „Abrisas“ bankroto byloje paskyrimo, iškilo poreikis tęsti pradėtus teisminius procesus, todėl 2011-08-08 tarp UAB „Administravimas ir auditas“ ir bankrutuojančios UAB „Abrisas“ buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Paslaugų teikimo kaina buvo nustatyta 60 Eur (207,17 Lt) plius mokesčiai, t.y. praktiškai tokia pati, kokią teisinėms išlaidoms buvo patvirtinęs I Kreditorių susirinkimas, tame tarpe R. K.. Pažymėjo, kad UAB „Administravimas ir auditas“ 2012-01-02 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontora, siekiant maksimaliai užtikrinti įmonės interesus teisminiuose procesuose. Ginčų pobūdis sąlygojo būtinybę advokatų paslaugų. Laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2014-07-29 ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontoros suteiktos teisinės paslaugos sudarė 4 000 Lt, visos patirtos išlaidos priteistos UAB „Abrisas“ iš atsakovių R. K. ir A. J. po 579,24 Eur, t.y. 2.000,00 Lt, išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytu laikotarpiu UAB „Administravimas ir auditas“ mokamų teisinių paslaugų įmonei neteikė. II kreditorių susirinkimas pripažino šias išlaidas būtinomis ir patvirtino teisinių paslaugų išlaidų sumą.
22. Ieškinio argumentai apie suteiktų teisinių paslaugų teisėtumą ir kainą nepagrįsti, argumentai negali būti ir objektyvūs, nes didžioji dalis sandorių, kuriuos ginčijo administratorius, yra sudaryti būtent ieškovės, kaip buvusio įmonės valdymo organo.
23. Dėl naujos administravimo išlaidų sąmatos ir nuo 2014-07-29 d. patirtų išlaidų patvirtinimo nurodė, kad esant teisminių procesų poreikiui ir siekiant ekonomiškumo, administratorius, nutarė pats samdyti kvalifikuotą teisininką ir teikti teisines paslaugas bankrutuojančiai įmonei už ženkliai mažesnę kainą (60,00 Eur/val.), tikslu nedidinti bankroto proceso administravimo išlaidų. Teigia, kad II Kreditorių susirinkimas numatė galimybę padidinti administravimo išlaidų sąmatą. Įsiteisėjusia 2017-07-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (c.b. Nr.B2-1917-619/2017) pripažintas BUAB „Abrisas“ bankrotas tyčiniu. 2019-02-02 bankroto administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį (c.b. Nr.e2-2659- 866/2019) 59.582,59 Eur sumai Dėl žalos atlyginimo iš BUAB „Abrisas“ valdymo organų atsakovei R. K., 2019-05-06 bankroto administratorius pateikė patikslintą ieškinį, kur ieškinio suma lygi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumai - 34.818,21 Eur.
24. Nurodė, kad ieškovė pradėjo teisminius ginčus, t.y. dėl proceso atnaujinimo ginčijant VMI Kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl bankroto administratoriaus galimai nusikalstamos veikos administruojant bankrutavusią UAB „Abrisas“, taip pat nagrinėjamas ieškinys Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana ir LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Bylose bankrutavusią bendrovę atstovauja bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, todėl nėra perkamos daug brangiau kainuojančios advokatų teikiamos paslaugos. Bankroto administratorius dėl teisminių ginčų patiria išlaidas, ieškovė yra didžiausia kreditorė, atvirai daro spaudimą bankroto administratoriui.
25. Bankroto administratorius 2019-01-18 III Kreditorių susirinkime ir vėliau 2019-02-22 IV Kreditorių susirinkime sutiko atsisakyti po II Kreditorių susirinkimo (2014-07-29) patirtų praktiškai visų teisinių išlaidų, susidariusių dėl penkių teisminių bylų vedimo (1.tyčinio bankroto VAT, LAT, prokuratūra, 2. dėl administratoriaus įpareigojimo koreguoti 2008 m. balansą VAT, LAT, 3. dėl žalos atlyginimo iš R. K. ir A. J. VAT, LAT, 4. dėl R. K. ir K.T. L. turto arešto panaikinimo VAT, 5. dėl žalos atlyginimo iš R. K. VAT). Bankroto administratoriaus teikiamos paslaugos yra atlygintinės, bankroto proceso sąnaudos tęsiantis laike auga, todėl bankroto procesas negali būti be pagrindo vilkinamas.
26. Nurodė, kad pagal I Kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ nuo 2014-08-01 iki šiol (57 mėn.) administravimo išlaidos sudarytų virš 46 tūstančių eurų. Pagal 2014-07-29 II Kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą iki bankroto proceso pabaigos administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui buvo skirta 5.792,40 Eur suma (be PVM), viso per 120 Eur, atlyginimas teisininkui 60, 00 Eur/val. Akivaizdu, kad tai minimalūs įkainiai.
27. Kad nevilkinti bankroto proceso, bankroto administratorius sutiko atsisakyti už daugiau kaip per keturis metus (už 2015 - 2018 metus) patirtų apie 7 tūkst. Eur teisinių išlaidų apmokėjimo, prašė papildomai apmokėti tik 3061 Eur, t.y. galutinai atsiskaityti už buhalterines ir kitas paslaugas, suteiktas iki 2018-12-31 d., taip pat už 2014 m. dalinai suteiktas teisines paslaugas bei apmokėti archyvo sutvarkymo išlaidas, iš jau gautų bankroto procese lėšų, bet administratoriaus pasiūlymas nebuvo priimtas. Per 2019 m. keturis mėnesius papildomai patirta dar 1645,23 Eur sąnaudų, t.t.: 1306,43 Eur teisinių išlaidų, 242 Eur už buhalterines paslaugas ir 96,80 Eur už kitas (biuro išlaikymo) išlaidas, tuo tarpu tęsiantis bankroto procesui administravimo išlaidos toliau yra patiriamos.
28. Kadangi bankroto procedūros BUAB „Abrisas“ bankroto byloje yra praktiškai pabaigtos, 2019-03-15 pakartotinis V Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kad įvykdžius V Kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, sudaryti likvidavimo balansą ir teikti prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo priėmimo dėl BUAB „Abrisas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl UAB „Administravimas ir auditas“ sutiko kad jam būtų kompensuota tik aukščiau nurodyta 3061 Eur suma iš bankroto procese jau gautų lėšų, tuo tarpu visos 2019 metais priskaičiuotos administravimo išlaidos (2019-04-30d. lygios 1645,23 Eur), kurios yra patirtos dėl R. K. veiksmų kliudančių bankroto administratoriui pabaigti bankroto procedūras, turėtų būti administratoriui sumokėtos, jeigu teismo būtų priteistos lėšos iš R. K. pagal 2019 m. teismui pateiktą patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokią pačią nuomonę dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo išreiškė ir kreditorius VĮ Turto bankas, balsuodamas raštu 2019-06-04 VI Kreditorių susirinkime.
29. Pažymėjo, kad ĮBĮ nedraudžia bankroto administratoriui tuo pačiu metu teikti bankroto administravimo paslaugas įmonėms, kurios tarpusavyje yra susijusios ūkiniais komerciniais santykiais.
30. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo reiškiamas CK 6.66 str., tačiau ginčo sutartys Ieškovės ar kitų kreditorių interesų nepažeidžia. Sandoriai sudaryti vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus. BUAB „Abrisas“ privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, kadangi bankrutuojančios bendrovės buhalterinę apskaitą buvo būtina tvarkyti, taip pat, vykstant visai eilei teisminių ginčų, juose reikėjo dalyvauti, todėl teisinės paslaugos taip pat buvo būtinos.
31. Bankroto administratorius, sudarydamas Ieškovės ginčijamas sutartis, neperžengė jam priskirtos kompetencijos ribų, nepadarė bankrutavusiai įmonei žalos, priešingai, dėjo visas pastangas sumažinti būtinas administravimo išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų sutarties kaina neatitiko bankroto administravimo išlaidų sąmatos, ir turėjo priežastinį ryšį su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo proporcingumu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 11 p., 11 str. 5 d. 13 p.; ĮBĮ 36 str. 1 d.). Taigi, nėra visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, todėl sutarčių (ir papildomų susitarimų) nuginčijamas šiuo pagrindu negalimas. Tai sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu.
32. Tretysis asmuo VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė yra sprendžiantį balsą turinti trečios eilės kreditorė (84,19 proc. balsų), buvusios bankrutuojančios įmonės vadovė ir viena iš akcininkių, administratorės inicijuose bylose yra atsakovė (interesų konfliktas), todėl neturi tikslo ginti savo kaip kreditorės interesų ir vilkina bankroto procedūras.
33. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.
Ieškovės ieškinys atmestinas.
34. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Abrisas“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 196 633,91 Lt sumai, vėliau kreditoriai reikalavimai tikslinti atskiromis teismo nutartimis. Ieškovės Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas Bendrovei sudaro 29.312,36 Eur sumą arba 84,19 proc. dydį nuo bendros 34.818,21 Eur visų Bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos. Bendrovės bankroto procesą administruoja Vilniaus apygardos teismo 2011-06-06 nutartimi paskirtas ir 2011-08-04 Lietuvos Apeliacinio Teismo patvirtintas bankroto administratorius - atsakovė UAB “Administravimas ir auditas”, administratoriaus įgaliotu asmeniu, atliekančiu konkrečius bankroto proceso administravimo veiksmus bankroto byloje paskirta J. L.. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2017-07-07 nutartimi įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.
35. Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis tarp UAB „Administravimas ir auditas“ ir bankrutuojančios UAB „Abrisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. L.. Pagal sutarties 5.1 p. teikiamų teisinių ir kitų paslaugų kaina 207 Lt ir PVM už vieną darbo valandą. Remiantis Priedu prie minėtos sutarties, vykdytojo atstovai, įgalioti atstovauti klientui pagal sutartį UAB „Administravimas ir auditas“ yra direktorė J. L. bei kiti asmenys. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis Nr. 11/02/02 tarp UAB „Administravimas ir auditas“ ir bankrutuojančios UAB „Abrisas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. L.. Remiantis 2014 m. liepos 30 d. Priedu prie minėtos sutarties ir 3,1 str. už sutartyje numatytus darbus nustatytas 50 Eur plius PVM mokestis, t.y. viso 60,50 Eur. Darbų atlikimas fiksuojamas pasirašant suteiktų buhalterinių paslaugų perdavimo - priėmimo aktą. Byloje nustatyta, kad UAB „Administravimas ir auditas“ direktorė yra J. L..
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu
36. Ieškovė nurodė, kad ginčo sutartys yra niekinės, jomis pažeistos teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvą, sutarčių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms apsprendžia specifinis teisinis administratoriaus ir jo įgalioto asmens statusas bankroto byloje (ĮBĮ 11 str.). 2011-08-04 - 04-2014-07-29 laikotarpiu administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui, kaip bendrovės atstovui, galiojo CK 2.134 str. 1 d. įtvirtintas draudimas, draudžiantis administratoriui, kaip bendrovės atstovui, sudaryti sandorius su pačiu savimi, tokiu būdu siekiant išvengti interesų konflikto. Bankroto administratorius paslaugas pagal sutartis pirko pats iš savęs ir didino administravimo išlaidas, bei mažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
37. Išnagrinėjęs bylos aplinkybių visumą, teismas ieškovės argumentų nepripažįsta pagrįstais. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tačiau imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Taigi, sandoris dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms pripažįstamas tik konstatavus normos imperatyvų pobūdį, bei įrodžius, kad ginčijamas sandoris šį imperatyvą pažeidė.
38. CK 2.134 str. nustato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
39. Teismas nurodo, kad bankroto administratorius yra teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras (ĮBĮ 11 str.). Bankroto administratorius veikia pavedimo sutarties pagrindu (ĮBĮ 11 str. 7 d.). Jis vykdo Įmonių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip įgaliotas asmuo, todėl jis negali būti prilyginamas įmonės vadovui. Byloje bankroto administratorius atsakovė UAB “Administravimas ir auditas”, administratoriaus įgaliotas asmuo, atliekantis konkrečius bankroto proceso administravimo veiksmus - J. L.. Vertinant ar ginčijamos sutartys prieštarauja CK 2.134 str. nuostatoms, pažymėtina, kad ginčijamos sutartys sudarytos tarp UAB „Administravimas ir auditas“, kurios direktore yra J. L. ir BUAB „Abrisas“ atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens. Ginčijama teisinių paslaugų sutartimi sutarti vykdytojo UAB „Administravimas ir auditas“ atstovai, BUAB „Abriso“ buvo pirktos teisinės paslaugos pagal 2012-01-02 tiekėjų apklausos pažymą, ginčijama buhalterinių paslaugų sutartimi ir jos priedu buhalterines paslaugas atliko ne savarankiškas asmuo J. L., o UAB „Administravimas ir auditas“. Pažymėtina ir tai, kad CK 2.134 str. pagrindu sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu, šiuo atveju ieškovė neturi teisės ginčyti nurodytus sandorius minėtais pagrindais.
40. Ieškovės tvirtinimu buvo pažeista CK 6.760 str. 1d., kreditorių interesai. CK 6.760 str. 1 d. numato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, o pagal CK 6.760 str. 4-5 d. bei CK 2.150 str. įvykdęs pavedimą, privalo apie taip pranešti įgaliotojui, pateikti ataskaitą, grąžinti įgaliojimą, jei sutarties nenustato ko kitą, taip pat perduoti įgaliotojui visa, ką gavo vykdydamas pavedimą. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai tapatina patį juridinį asmenį su jo valdymo organu. Ieškovė neginčija sutartimis atliktų paslaugų fakto, nesiremia aplinkybe, kad sutartimis nustatytas atlyginimas neatinka rinkos kainų, teisingumo ir protingumo principų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų sutarties kaina neatitiko bankroto administravimo išlaidų sąmatos, ir turėjo priežastinį ryšį su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo proporcingumu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 11 p., 11 str. 5 d. 13 p.; ĮBĮ 36 str. 1 d.). Teismas taip pat išaiškina, kad asmenys, savo veiksmais (neveikimu) pažeidę ĮBĮ, BAĮ numatytus reikalavimus bei netinkamai vykdę savo pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu
41. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
42. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra BUAB „Abrisas“ kreditorė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
43. Kadangi buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų teikimas reikalauja specialių žinių, kurias turi buhalteris/teisininkas ir/ar tokias paslaugas teikianti įmonė, būtent administratorius privalo užtikrinti, todėl tam tikslui įmonės vardu būtų sudaryta sutartis su kvalifikuotu buhalteriu (teisininku), arba įmone teikiančia buhalterinės apskaitos (teisines) paslaugas (atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su verslo subjektu), arba pavesti atlikti papildomas darbines funkcijas savo samdomai buhalterei/teisininkui. Teismo vertinimu, ginčo sutarčių sudarymas su buhalterines ir teisines paslaugas teikiančia įmone UAB „Administravimas ir auditas“, nepažeidė kreditoriaus (ir/ar kitų kreditorių) teisių, kadangi viena vertus, šios paslaugos buvo numatytos jau teismui tvirtinant pirminę administravimo sąmatą (1059 Eur per mėn., atlyginimas buhalteriui 145 Eur). Kita vertus, 2014 m. liepos 29 d. įvykusiame II kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita ir abiejų bankroto administratorių (V. B. ir UAB „Administravimas ir auditas“) iki susirinkimo datos patvirtintos administravimo išlaidos, tame tarpe už suteiktas buhalterines ir teisines paslaugas (bendroje 20 691,58 Eur sumoje) bei susirinkimas numatė lėšų sumą (7 008,80 Eur), kuri skiriama sekančiam bankroto proceso etapui, su galimybe, esant poreikiui ją didinti. Pažymėtina, jog ieškovės skundai dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-20 d. nutartimi. Nei vienu laikotarpiu teikiant įmonei buhalterines/teisines paslaugas pagal sutartį, jas teikusiai įmonei nebuvo sumokėtos lėšos (atlyginimas), kurios nebūtų pagrįstos jas įrodančiais dokumentais, neatiktų rinkos kainų. Taigi ieškovė neįrodė, kad pažeisti jos kaip kreditorės teisės ir interesai, ir kitų kreditorių teisės (kreditorių susirinkimo nutarimai įsiteisėję). Teismo vertinimu, bet kokiu atveju, bankroto administratorius būtų patyręs išlaidų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir teisinių paslaugų teikimu.
44. Administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), administratoriaus ataskaitą tvirtina būtent kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Teismų praktikoje taip pat pabrėžta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius motyvuotai pagrindė administravimo išlaidų buhalterinėms paslaugoms ir teisinėms pirkti reikalingumą būtinumą bei įrodė šių paslaugų apmokėjimo dydį. Už laikotarpį nuo 2011-08-04 iki 2014-07-29 BUAB „Abrisas“ kreditoriai 2014 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime pritarė ir patvirtino administravimo išlaidas (įskaitant ir buhalterinėms, teisinėms paslaugoms pirkti), nutarė svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo, jeigu skirtų lėšų nepakatų. Pagal ĮBĮ 4 str. 4 d. kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai reiškia privalomumo principą. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme.
45. Taigi nustatyta, kad tokios paslaugos – teisinės, buhalterinės BUAB „Abrisas“ bankroto procese buvo reikalingos ir už šias paslaugas apmokėta suma, neviršijo nustatytų administravimo išlaidų dydžių, pagrįsta leistinais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „Abrisas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, šis faktas taip pat leidžia vertinti, jog buhalterinės apskaitos paslaugos bankrutavusiai įmonei buvo reikalingos, nes tik specialias žinias turintis asmuo galėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, turint pareigą patikrinti visus sandorius. Teismo vertinimu, tinkamai atliktos buhalterinės ir teisinės paslaugos turėjo įtaką įvertinant BUAB „Abrisas“ sudarytų sandorių bei atliktų finansinių operacijų pagrįstumą, bei kaip nurodė bankroto administratorius, jis pasinaudodamas gautais duomenimis, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš valdymo organų, kreditorinių reikalavimų teisėtumo (žr. pvz. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civ. byla Nr.2-3450-905/2012, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. e2-2659-866/2019), iš kurių dalinai atsiskaityta su kreditoriais. Dėl nurodyto, teismas laiko nustatytu, kad kreditorių (kreditoriaus) interesų pažeidimo, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, nėra.
Dėl ieškinio senaties termino
46. Ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu tokiam ieškiniui pareikšti numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojusi 2019 m. gegužės mėn., nes tik tada bankroto administratorė perdavė jai dokumentus, susijusius su bendrovės bankroto proceso administravimo veikla. Atsakovai byloje prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės trečios eilės 29.312,36 Eur, t.y. 101.209,71 Lt, kreditorinis reikalavimas ir UAB ,,RK matavimai“ (buvusi R. K. IĮ) 1.158,48 Eur, t.y. 4.000,00 Lt, kreditorinis reikalavimas UAB „Abrisas“ bankroto byloje patvirtinti 2012-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ji turėjo visas Įmonių bankroto įstatymo kreditoriui suteiktas teises, tame tarpe gauti informaciją apie bankroto bylą.
48. Teismas negali sutikti su ieškovės nurodyta data, nuo kurios ji teigia sužinojusi apie savo teisių pažeidimą. Be faktinės aplinkybės apie ginčijamo sandorio sužinojimą, svarbu nustatyti ir tai, kada asmuo (šiuo atveju kreditorė) subjektyviai suvokė, jog sandoris yra neteisėtas. Iš BUAB „Abrisas“ administratoriaus įgalioto asmens J. L. paaiškinimų bei kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dar prieš vykusį 2014-07-29 kreditorių susirinkimą ir po to ieškovė iš bankroto administratoriaus gavo visus prašytus apskaitos ir veiklos dokumentus, nes pagal ieškovės užsakymą teismo ekspertas K. A., 2014-06-16 parengė Specialisto išvadą dėl BUAB „Abrisas“ veiklos, kuri buvo pateikta kreditoriams susipažinti su kita susirinkimo medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2014-07-29 vykusio kreditorių susirinkimo metu pateikė administratoriui 30 klausimų, į kuriuos bankroto administratorė 2014-08-08 atsakė raštu. Minėtame atsakyme yra nurodyti duomenys apie patirtas administravimo išlaidas ir jų teisinį pagrindą. Taigi, ieškovei buvo pateikti išsamūs duomenys apie administravimo išlaidų panaudojimą, nurodant ir aplinkybes apie atsiskaitymą už buhalterines ir teisines paslaugas.
49. Taigi, teismas laiko nustatyta, kreditorė apie ginčijamą sandorį turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2014 m. liepos 29 d., kada įvyko kreditorių susirinkimas, tačiau ieškinį teismui dėl sandorių negaliojimo pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą CK 6.66 str. pagrindu ginčyti sandorius.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2014). Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės deklaruojamas sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens, kuris analogiškoje situacijoje galėjo išsiaiškinti apie tikėtiną savo teisių pažeidimą, standarto. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
51. Sandoris gali būti nuginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešasis konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad BUAB „Abrisas“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“, turėjo teisinę prievolę sudaryti ginčijamus sandorius, jų sudarymas atitiko atitinkamomis sąlygomis veikiančio subjekto elgesio standartą.
52. Teismo vertinimu, net ir bankrutuojančiai bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugos yra reikalingos. Be to, Sutarties sudarymo reikalingumą patvirtino patys bendrovės kreditoriai, kurie buhalterinių paslaugų pirkimui skyrė tam tikrą administravimo išlaidų sumą. Neabejotina, kad bendrovės apskaitą tvarkyti gali tik specialias žinias turintis asmuo ar tokias paslaugas teikianti įmonė (BAĮ 10 straipsnio 1 dalis), todėl, siekiant tinkamai įvertinti bendrovės atliktas finansines operacijas, bankroto administratorė Sutartį sudaryti privalėjo, juolab, kad tam pritarė ir bendrovės kreditorių susirinkimas.
53. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir bankrutavusiai įmonei. Ginčo sutarties sudarymas su buhalterines ir teisines paslaugas teikiančia įmone vertinant visas nustatytas aplinkybes buvo reikalingos, tai iš esmės pripažino teismas, tvirtindamas pirminę administravimo išlaidų sąmatą, bei vėliau. Kita vertus, iš bankroto administravimo įgalioto asmens pateiktų ataskaitų turinio matyti, kad buhalterinių paslaugų sutartis ir teisinių paslaugų sutartis sudaryta siekiant, kad šiame etape įmonės finansinė atskaitomybės dokumentacija būtų vedama, patvirtinta apie buhalterinės apskaitos sutarties sudarymo teikiant tokias paslaugas naudą. Byloje buvo poreikis naudotis teisininkų ir advokatų pagalba dėl esamo kiekio teismuose nagrinėjamų bylų. Ieškovė neįrodė, kad buhalterinės apskaitos paslaugų ir teisinių paslaugų sutarties kaina neatitiko bankroto administravimo išlaidų sąmatos, ir turėjo priežastinį ryšį su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo proporcingumu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 11 p., 11 str. 5 d. 13 p.; ĮBĮ 36 str. 1 d.).
54. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Kadangi šioje byloje ginčijamas sandoris buvo atlygintinas, todėl reikšmingas abiejų sandorio šalių sąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.).
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, priedas prie sutarties, Teisinių paslaugų sutartis sudarytos BUAB „Abrisas“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotam asmeniui J. L. vadovaujant UAB „Administravimas ir auditas“, tačiau šios aplinkybės neleidžia preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumo CK 6.67 str. 7 p. pagrindu, kadangi BUAB „Abrisas“ nėra UAB „Administravimas ir auditas“ skolininkė (ši kreditorė), bei nenustatyta, kad sutarties šalys sandorių sudarymo metu kontroliuotų viena kitą per akcininkus. Kita vertus, pripažintina, kad aplinkybės jog UAB „Administravimas ir auditas“ įmonei vadovavo J. L., kuri tuo pat metu buvo ir bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (veikė pagal pavedimo santykius), leidžia suabejoti sandorio šalių sąžiningumu, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje to paties asmens buvimas įmonės vadove ir įgaliotu asmeniu esamų santykių kontekste, nesudaro pagrindo vertinti kaip akivaizdų sandorio šalių nesąžiningumą.
56. Atsižvelgiant į išdėstytą, prieinama prie išvados, kad nėra visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, todėl sutarties (ir jos papildomų susitarimų) nuginčijamas šiuo pagrindu negalimas. Tai sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu. Nenuginčijus sandorių, restitucijos klausimas nespręstinas (CK 6.145 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
58. Bylą laimėję šalys (atsakovės) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė UAB „Administravimas ir auditas “ prašė priteisti 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 178, 179 str.). Kadangi atsakovės atstovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas) viršija neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl teismas, įvertinęs atsakovių atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi. Tai atitinka ne tik tinkamą tokių išlaidų atlyginimą, bet ir neprieštarauja bendriesiems teisingumo bei protingumo principams.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms BUAB „Abrisas“, UAB „Administravimas ir auditas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Administravimas ir auditas“ ( j.a.k. 125380020) 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė