Civilinė byla Nr. e2A-233-1043/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13948-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.6.2; 3.1.7.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-345-308/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ patikslintą ieškinį atsakovams E. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. C. Y..

Teisėjų kolegija

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Global Petroleum“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – atsakovas) 6 150,00 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog atsakovas, būdamas UAB „Šančių prekybos centras“ vadovu nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. liepos 13 d., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už UAB „Šančių prekybos centras“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, neorganizavo viešai Juridinių asmenų registre nurodytos veiklos. Dėl šios priežasties UAB „Šančių prekybos centras“ patyrė žalą – negavo pajamų ir pelno. Per 4 metus, t. y. nuo 2015 m. iki 2018 m., UAB „Šančių prekybos centras“ vidutiniškai uždirbo 14 595 Eur pelną, todėl UAB Šančių prekybos centras“ patirta žala nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2022 m. liepos 13 d., t. y. 25 541,25 Eur (14595 Eur/12 mėn. x 21 mėn. = 25 541,25 Eur). UAB „Šančių prekybos centras“ jau ketvirti finansiniai metai nevykdo jokios veiklos, o jos akcininkas E. P. nesiima jokių jo kompetencijai priskirtų priemonių įmonės veiklai organizuoti. Atsakovas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1169-450/2021 pateikė 2021 m. spalio 1 d. įsipareigojimą padengti UAB „Šančių prekybos centras“ nuostolius. Šis įsipareigojimas suteikia atsakovei UAB „Šančių prekybos centras“ teisę reikalauti aukščiau nurodytų 25 541,25 Eur nuostolių atlyginimo, nes E. P. savo įsipareigojimo iki šiol neįvykdė. Taip pat Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-310-555/2021 iš atsakovės UAB „Šančių prekybos centras“ priteisė ieškovei 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. . e2A-388-934/2022 iš atsakovės priteisė ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendra iš UAB „Šančių prekybos centras“ teismų priteista atsakovei suma 6 150 Eur. Tokiu būdu visa įmonės patirtų nuostolių suma – 31 691,25 Eur (25 541,25 + 6 150,00 = 31 691,25). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, toks E. P. įsipareigojimas yra sandoris, iš kurio pagal CK 6.2 str. atsiranda E. P. prievolė ir UAB „Šančių prekybos centras“ teisė reikalauti padengti jos nuostolius arba atlyginti žalą, atsiradusią dėl įsipareigojimo neįvykdymo (CK 6.256 straipsnis). Ieškovės reikalavimo teisę jos skolininkei UAB „Šančių prekybos centras“ sudaro 6 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškovei buvo priteistos Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. e2-310-555/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2A-388-934/2022.

3.       Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-310-555/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-388-934/2022 ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Šančių prekybos centras“ bendrai priteista 6 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nėra ginčo, jog ieškovė turi 6 150,00 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Šančių prekybos centras“, tačiau ieškovė neįrodė kitų įstatyme įtvirtintų būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl žalos, o tik formalius paskaičiavimus pagal ankstesnių metų atsakovės veiklos rezultatus, todėl šie teiginiai laikytini neįrodytais. Ieškovė tariamus nuostolius grindžia prielaidomis ir tariamomis galimybėmis. Ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovė tik galimai galėjo gauti pelną, vadinasi egzistuoja tik galima (teorinė) atsakovės reikalavimo teisė į atsakovą, bet jokiu būdu ne neabejotina, galiojanti ir vykdytina kaip to reikalauja įstatymas. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia, jog iš ieškinio nesupranta kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu iš jo reikalaujama priteisti ieškovės naudai 6 150,00 Eur. Iškovė ieškinį pareiškė ir atsakovei UAB „Šančių prekybos centras“, tačiau atsakovės atžvilgiu nenurodytas ieškinio dalykas.

4.       Atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“ ir trečiasis asmuo A. C. Y. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo E. P. ieškovei UAB „Global Petroleum“ 6 150,00 Eur nuostolių atlyginimą ir 2 438,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, jog iš 2022 m. spalio 4 d. antstolės A. A. pažymos matosi, kad skolininkė UAB „Šančių prekybos centras“ pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą e2-310-555/2021 yra skolinga ieškovei 6 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pažymos surašymo dienai skola yra likusi nepakitusi, skolininkė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, banko sąskaita yra areštuota, tačiau joje nėra piniginių lėšų, duomenų apie kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Šiuo atveju kyla klausimas dėl nurodomų nuostolių išieškojimo galimumo. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matosi, kad atsakovė „Šančių prekybos centras“ yra faktiškai nepajėgi padengti ieškovės patirtus nuostolius, todėl šiuo atveju kyla klausimas dėl atsakovo E. P. atsakomybės dėl šių nuostolių atlyginimo, kaip buvusio bedrovės vadovo ir buvusio vienintelio akcininko.

7.       Teismas nurodė, jog atsakovas E. P. būdamas vieninteliu UAB „Šančių prekybos centras“ akcininku privalėjo vykdyti ABĮ jam keliamus reikalavimus ir organizuoti bendrovės veiklą. Dėl savo, kaip akcininko, pareigų nevykdymo UAB „Šančių prekybos centras“ jau ketvirti finansiniai metai nevykdė jokios veiklos, o akcininkas E. P. nesiėmė jokių jo kompetencijai priskirtų priemonių įmonės veiklai organizuoti. Teismas konstatavo, jog UAB „Šančių prekybos centras“ dėl akcininko E. P. neveikimo negavo pajamų, t. y. patyrė atitinkamo dydžio nuotolius, bei tuo pačiu UAB „Šančių prekybos centras“ neturėjo lėšų atlyginti ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškovė patyrė 6 150,00 Eur nuostolių ir turi teisę siekti šių nuostolių išieškojimo iš atsakovo, bei tuo pačiu teikti netiesioginį ieškinį prieš atsakovą.

8.       Teismas nurodė, jog kreditorius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę iš UAB „Šančių prekybos centras“ išieškoti 6 150,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kartu matosi, kad skolininkė UAB „Šančių prekybos centras“ neįgyvendina teisės pareikšti ieškinį skolininkės vardu atsakovui, dėl jo kaip akcininko ir bendrovės vadovo pareigų nevykdymo, ir tuo pažeidžia kreditorės – ieškovės interesus atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Šančių prekybos centras“ faktiškai yra tapusi nemokia, bei iki ieškinio pareiškimo jau buvo suėjęs prievolių įvykdymo terminas, kuris prasidėjo po 2022 m. balandžio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė įgijo teisę reikšti netiesioginį ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Kadangi ieškovės reikalavimo teisė yra patvirtinta ir ieškovė negali išieškoti 6 150,00 Eur nuostolių atlyginimo iš UAB „Šančių prekybos centras“, tai yra pagrindas tenkinti netiesioginį ieškinį ir šį nuostolių atlyginimą priteisti iš atsakovo E. P..

9.       Teismas ieškinį tenkinęs pilnai priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog ieškovės patirtos advokato išlaidos yra pagrįstos ir neviršija 2004 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos pagal neaiškų ieškinį, turintį akivaizdžių trūkumų. Pagal įstatymą, teismas turėjo įpareigoti ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, tačiau to nepadarė, todėl sprendimas turėtų būti naikinamas. 

10.2.       Teismas priėjo teisiškai nepagrįstos išvados, kad ieškinys netiesioginis, nepagrįstai jį vertino kaip tokį. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas būdamas UAB „Šančių prekybos centras“ vadovu tariamai neorganizavo UAB „Šančių prekybos centras“ veiklos, bei tariamai atsakovė patyrė žalą, šiems deklaratyviems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o tik jos pačios formalius paskaičiavimus pagal atitinkamų metų atsakovės veiklos rezultatus, todėl ieškovės teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovė tik galėjo gauti pelną (o ne garantuotai būtų gavusi). Vadinasi neegzistuoja neabejotina, galiojanti ir vykdytina atsakovės reikalavimo teisė į atsakovą kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.68 straipsnis).

10.3.       Teismui nusprendus tenkinti tariamai netiesioginį ieškinį, nuostoliai negalėjo būti priteisti tiesiogiai ieškovei, o turėjo būti priteisti ieškovės skolininkės UAB „Šančių prekybos centras“ naudai ir naudojami visų jo kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis).

10.4.       Teismo išvados, kad UAB „Šančių prekybos centras“ nevykdė veiklos yra nepagrįstos, prieštaraujančios Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai. Sprendime niekur nėra nurodyta kokio konkretaus dydžio nuostolius patyrė UAB „Šančių prekybos centras“ dėl tariamo atsakovo neveikimo, tik abstrakčiai nurodoma, jog nuostoliai esą yra „atitinkamo dydžio“. Todėl ši sprendimo dalis yra nemotyvuota. Teismui nenustačius konkretaus UAB „Šančių prekybos centras“ tariamai patirtų nuostolių dydžio, jokio pagrindo neturi teismo išvados, kad nuostoliai apskritai buvo patirti, nes jie konkrečiai nėra nustatyti. Sprendime taip pat nurodoma: „Kartu matosi, kad UAB „Šančių prekybos centras“ faktiškai yra tapęs nemokus“, tačiau šie teiginiai niekuo neparemti. Sprendime niekur nėra nurodyta kokių įrodymų ir argumentų pagrindu teismas priėjo tokios išvados. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien deklaratyviu žodžiu „matosi“. Akivaizdu, jog ši sprendimo dalis yra nemotyvuota.

10.5.       Ieškovės pareikštas ieškinys pagal teismų praktiką atitinka kreditoriaus ieškinį tiesiogiai skolininko vadovui, todėl ieškovė byloje turėjo įrodyti atsakovo bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nesąžiningus jo veiksmus vadovaujant UAB „Šančių prekybos centras“, kurie nukreipti konkrečiai į ieškovę, pagrįsti, kad dėl atsakovo kaip buvusio UAB „Šančių prekybos centras“ vadovo tariamai neteisėtų veiksmų / neveikimo kilo žala išimtinai ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė šių aplinkybių apskritai neįrodinėjo. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį, ko pasėkoje buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas sprendimas.

10.6.       Pateiktas ieškinys turi esminių trūkumų, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos iš atsakovo E. P. priteisimo, tačiau nenurodė faktinio pagrindo, atsakovo procesiniu statusu byloje įtraukė UAB „Šančių prekybos centras“, tačiau jam nepareiškė jokio reikalavimo. Nors ieškiniu nurodoma, kad reiškiamas netiesioginis ieškinys, tačiau suformuluojamas tiesioginis reikalavimas atsakovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys ir iš buvusio UAB „Šančių prekybos centras“ vadovo ieškovei UAB „Global Petroleum“ priteista 6 150 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kitoje byloje iš UAB „Šančių prekybos centras“ UAB „Global Petroleum“ priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą ieškinį traktavo kaip netiesioginį, nes reikalavimas pareikštas tiesiogiai atsakovui (buvusiam atsakovės vadovui), be to, net ir hipotetiškai laikant, kad pareikštas netiesioginis ieškinys, neegzistuoja būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos (išskyrus vieną – kreditorius turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Šančių prekybos centras“). Taip pat neegzistuoja sąlygos, kuomet kreditorius gali pareikšti ieškinį bendrovės vadovui (dalyviui). Ieškinys pateiktas su esminiais trūkumais, nes nenurodytas pareikšto reikalavimo pagrindas, teismas neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas sprendimas.

17.       Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai numato pareigą ieškovui suformuluoti dalyką (reikalavimą), ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Šioje byloje priimtas ir išnagrinėtas ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma iš atsakovo E. P. ieškovei priteisti 6 150 Eur nuostoliams atlyginti. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-310-555/2021 iš atsakovės UAB „Šančių prekybos centras“ priteisė ieškovei 5 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-388-934/2022 iš atsakovės priteisė ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendra priteistų bylinėjimosi išlaidų suma – 6 150 Eur, kuri ir sudaro šioje byloje prašomus priteisti nuostolius. Ieškovės teigimu, UAB „Šančių prekybos centras“ veiklos nevykdo, negauna jokių pajamų ir neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir akcininku, neorganizavo įmonės veiklos dėl ko įmonė negavo pajamų. Ieškovės vertinimu, dėl E. P. neteisėtų veiksmų (neveikimo) UAB „Šančių prekybos centras“ negavo 25 541,25 Eur pajamų (apskaičiuotas pagal 2015-2018 metais gautas įmonės pajamas), t. y. patyrė 25 541,25 Eur + 6 150 Eur dydžio nuotolius, kuriuos atsakovas E. P. privalo atlyginti UAB „Šančių prekybos centras“. Atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“ turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą skolininkui E. P., tačiau šios teisės neįgyvendina, todėl ieškovė teikia šį netiesioginį ieškinį UAB „Šančių prekybos centras“ skolininkui, atsakovui E. P. dėl 6 150 Eur žalos dalies, atitinkančios ieškovės reikalavimo teisę atsakovei UAB „Šančių prekybos centras“ atlyginimo. Taigi ieškinyje formuluojamas pagrindas kaip netiesioginio ieškinio, o reikalavimas pareiškiamas kaip tiesioginio ieškinio, t. y. prašoma priteisti žalą įmonės kreditoriui tiesiogiai iš įmonės vadovo.

18.       Netiesioginio ieškinio samprata apibrėžta CK 6.68 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad nurodytoje teisės normoje nenustatyta taisyklė iš skolininko išreikalautą turtą (taip pat ir priteistas lėšas) panaudoti tik netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui pareiškusiam kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

19.       Kreditorius taip pat gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24, 25 punktai). Kadangi tiesioginis ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, todėl tiesioginio ieškinio pareiškimo atveju bendrovės vadovo neteisėti veiksmai neturi pasireikšti fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 39, 43 punktai).

20.       Aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teisminė praktika jį taikant, atskleidžia, kad pagal savo esmę tai yra du skirtingi civilinių teisių gynimo institutai. Priklausomai nuo ieškovo pasirinkto galimai pažeistų teisių gynimo būdo: reikšti netiesioginį ieškinį ar tiesioginį ieškinį valdymo organui/dalyviui skiriasi teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi būti nustatinėjamos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodomas netiesioginio ieškinio pagrindas, o reikalavimas formuluojamas kaip tiesioginio ieškinio bendrovės valdymo organams ir dalyviams. Jeigu vertinti, kad ieškovas savo teises pasirinko ginti reikšdamas netiesioginį ieškinį – pripažintina, kad nėra suformuluotas ieškinio pagrindą atitinkantis materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu laikyti, kad yra reiškiamas tiesioginis ieškinys valdymo organui/dalyviui – pripažintina, kad nėra išdėstytas tokio reikalavimo faktinis pagrindas. Kas lemia, jog neįmanoma atlikti nei faktinio, nei teisinio reikalavimų vertinimo. Šiuo atveju ieškinyje sutapatinami į vieną du visiškai skirtingi institutai – pagrindas netiesioginio, o reikalavimas – tiesioginio ieškinio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį su esminiais pagrindinių ieškinio elementų trūkumais, vėliau šioje byloje neatskleidė bylos esmės, ir todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Teisėjų kolegija pripažįsta visiškai pagristu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos pagal neaiškų ieškinį, turintį akivaizdžių trūkumų ir turėjo nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Nesant byloje tinkamai pareikšto ieškinio, teismas neturėjo galimybės spręsti ar ieškovės teisės buvo pažeistos ir jeigu taip, tai ar jos turi būti ginamos atsakovės prašomu būdu. Be to, priėmus tokį ieškinį buvo apsunkintos atsakovo teisės civiliniame procese, nes jam reikėjo gintis nuo neaiškaus reikalavimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad pareiga suformuluoti reikalavimą ir pagrindą tenka galimai pažeistų teisių ir / ar interesų teisminės gynybos siekiančiam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto ieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kartu išaiškinant, kad turi būti pašalinami šioje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija neturi galimybės pasisakyti ar nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos netiesioginiam ar/ir tiesioginiam ieškiniui teikti, kadangi pagal pateikto ieškinio turinį nėra aišku kokį pažeistų teisių gynybos būdą prašoma taikyti. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo savo procesiniame dokumente, be kitų duomenų, privalo nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs reiškimas reikalavimas. Dalyvaujantys byloje asmenys – tokie proceso dalyviai, kurie turi tiesioginį ar netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turi bylos šalys: ieškovas ir atsakovas. Netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turi tretieji asmenys (CPK 47 straipsnis). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškinyje atsakovo procesiniu statusu yra įtraukta UAB „Šančių prekybos centras“, tačiau joks reikalavimas šiai atsakovei byloje nėra pareikštas, taigi UAB „Šančių prekybos centras“ procesinė padėtis neatitinka ieškiniu pareikštiems reikalavimams. A. C. Y. trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas pirminiame ieškinyje, pateikus patikslintą ieškinį, šis asmuo nebenurodomas kaip trečiasis asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio asmens pašalinimo iš bylos klausimo neišsprendė. Pažymėtina, jog niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų į bylą sunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų.

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje pateikė ieškinį su esminiais trūkumais, tokį ieškinį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo ieškovė turi procesinę pareigą pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį, kuriame privalo būti išdėstytas faktinis pagrindas ir suformuluotas faktinį pagrindą atitinkantis reikalavimas. Byloje taip pat reikalinga išspręsti A. C. Y. dalyvavimo byloje trečiojo asmens procesiniu statusu klausimą. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto ieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.