Civilinė byla Nr. e2A-30-425/2021.

                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00944-2018-8

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                     1.3.7.2.1.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.20

                                        (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-839/2020 pagal ieškovės ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo metu atsiradusios žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, 622,44 Eur turtinės žalos kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2016-05-23 iki 2016-07-25) dirbo santechniku UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016-07-03 jam buvo poilsio diena, tačiau jis primygtinai buvo iškviestas atvykti į darbą, nes kitas santechnikas buvo atostogose, dėl ko nebuvo kam sutvarkyti užsikišusios kanalizacijos. Jis telefonu paaiškino, kad nuo šeštadienio iki šiol dalyvavo pobūvyje (krikštynose) ir iš vakaro vartojo alkoholį, todėl negali atvykti, tačiau įkalbėtas ir bijodamas netekti darbo, sutiko. Atvykus į plovimo patalpą vanduo jau buvo apsėmęs patalpą ir veržėsi iš kanalizacijos nuotekų vamzdžio, grindys buvo šlapios (apsemtos), patalpoje buvo nemalonus kvapas. Patalpos išklotos plytelėmis, todėl jos buvo slidžios. Sutvarkius užkimštą kanalizaciją ir likus sutvarkyti darbo vietą, jis sudėjo įrankius ir žentas J. V. nunešė juos į automobilį. Patalpoje liko jis vienas, nes grindyse reikėjo įdėti trapą, tačiau pasilenkus dėti trapo, prarado sąmonę. Kaip vėliau paaiškėjo, praradęs sąmonę jis nugriuvo ir patyrė sunkią galvos traumą.

3.       Pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo metu jam sunkiai sutrikdyta sveikata, ko pasėkoje ilgai gydėsi, lankėsi pas psichologą, vyko reabilitacija, teko papildomai įsigyti kitus vaistus. Šiuo metu jis yra nedarbingas, t. y. liko liekamieji reiškiniai, kurie neišnyks. Taip pat pabrėžė, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį santechniko pareigose, tačiau darbdavys nebuvo išdavęs ieškovui jokių specialių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių ir pan.) bei darbo rūbų, avalynės, galvos apdangalo ir pan. Visus rūbus, avalynę ieškovas pirkosi pats. Ieškovas avėjo paties pirktais sandalais, kurie nėra pritaikyti dirbti slidžiose patalpose, todėl dėl nelaimingo atsitikimo atsakomybė tenka atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Skundžiamu

5.       Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovė įvykio metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, o pats įvykis susijęs su darbo veikla. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog atsakovė, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atliko būtinus veiksmus, susijusius su saugių darbo sąlygų sudarymu atliekant santechniko pareigas. Taip pat negalima konstatuoti, jog atsakovė, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atliko būtinus veiksmus, susijusius ir su taros plovimo patalpos eksploatavimu, t. y. atliko profesinės rizikos darbo vietoje vertinimą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patvirtino darbų saugos reikalavimus darbo vietose ir supažindino su jais darbuotojus (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 5-6 punktai), suteikė saugiam darbui reikalingas priemones (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai).

6.       Byloje nėra duomenų, kad santechniko profesinė rizika buvo vertinta iki nelaimingo atsitikimo ar po to konkrečiai buvo įvertinta nepastovi santechniko darbo vieta statinio viduje esančių patalpų (taros plovimo, sanitarinių mazgų ir pan.) atžvilgiu, todėl nėra pagrindo teigti, jog santechniko darbo vietos profesinės rizikos veiksniai darbdavio buvo tinkamai įvertinti ir tam numatyta bei imtasi tinkamų saugos priemonių.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra parengusi pagal Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. Al-331 (toliau – Nuostatai) 4 priedą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kokiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis privalo būti aprūpinamas santechnikas. Bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas išvis buvo aprūpintas individualiai jam tinkančiomis (pagal asmens individualius svorio, dydžio ir pan. duomenis) apsaugos priemonėmis. Atsakovės darbuotojų J. V. ir R. K. 2016-07-08 pažyma, jog asmeninės apsaugos priemonės ieškovui buvo duotos naudotis niekur to nefiksuojant, objektyviai nepatvirtina priemonių išdavimo fakto, taip pat tokie duomenys neleidžia nustatyti, ar priemonės, jeigu jos buvo išduotos, atitinka keliamus reikalavimus.

8.       Kartu teismas sprendė, jog teiginiai, kad gamybinėse patalpose buvo bendro naudojimo guminiai batai, kuriais galėjo naudotis bet kuris darbuotojas, taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nes asmeninė apsaugos priemonė turi atitikti individualius asmens fizinius duomenis bei keliamus reikalavimus. Be to, tokie teiginiai objektyviais duomenimis nėra patvirtinti, o aplinkybės, kad ieškovas į darbą buvo priimtas terminuotam laikotarpiui, nagrinėjamu atveju, neturi jokios reikšmės, nes asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui privalo būti išduotos prieš jam pradedant vykdyti darbus (dirbti).

9.       Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė netinkamai vykdė darbų saugos užtikrinimo reikalavimus, neįvertino darbo aplinkos rizikos veiksnių, neparinko ir neaprūpino darbuotojo tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Be to, nėra pateikta duomenų dėl kontrolės, kaip laikomasi darbų saugos ir darbo vietos švaros reikalavimų taros plovimo patalpoje. Darbo inspekcijos atliktame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra.

10.       Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vertino, jog slidžios grindys yra viena iš profesinių rizikų taros plovimo patalpoje. Nustačius, kad šios rizikos pasireiškimas nebuvo tinkamai kontroliuojamas, neišvengiamai padidėjo griuvimo paslydus ant grindų tikimybė, juo labiau kad darbuotojas (santechnikas) nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apavu saugančiu darbuotoją nuo paslydimo. Teismas sprendė, kad tokia rizika galėjo būti suvaldoma minimaliomis sąnaudomis, t. y. aprūpinant darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis bei nustatant ir kontroliuojant taip pat reikalaujant darbuotojus laikytis instrukcijų taros plovimo patalpoje ir atliekant santechniko pareigas. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamų veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį netinkamu darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymu, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo.

11.       Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, jog ieškovas atlikti darbo atvyko neblaivus bei kitos su jo darbinių funkcijų atlikimu susiję pareigos, kurios yra reikšmingos. Be to, duomenų, jog ieškovas kreipėsi į savo tiesioginius vadovus ar darbų saugos specialistą dėl to, kad kai kuriose patalpose nesaugu dirbti dėl grindų slidumo, jog jis neturi tinkamų asmeninių apsaugos priemonių, nėra pateikta.

12.       Be to, sprendimą atvykti į darbą priėmė ieškovas ir nors tokiu atveju, teismo nuomone, ieškovo elgesio negalima pripažinti buvus pakankamai atidžiu, rūpestingu, apdairiu ir atsargiu, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad budėjimo grafiko atsakovė nebuvo nustačiusi, o ieškovo atvykimas iš esmės buvo sąlygotas to, kad kitas darbuotojas (santechnikas) atostogavo. Įvertinęs visas nustatytas įvykio aplinkybes teismas sprendė, kad didesnė dalis atsakomybės tenka atsakovei, nes būtent ji privalėjo organizuoti santechniko darbo laiką taip, kad darbuotojas neabejotinai žinotų, jog konkretų savaitgalį ar kitą poilsio dieną jam yra budėjimas ir jis gali būti iškviestas į darbą. Tokiu būdu atsakomybė dėl alkoholio vartojimo ar kitų laisvalaikio veiklų, kurios gali sutrukdyti jam atlikti darbines funkcijas, tektų darbuotojui. Nagrinėjamu atveju iškvietimo poilsio dieną reglamentavimo nėra, todėl toks neapibrėžtumas leidžia daryti išvadą, jog darbuotojas kiekvieną savaitgalį ar poilsio dieną yra kaip budintis darbuotojas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nei viena iš šalių nebuvo pakankamai atsargi ir rūpestinga, tačiau didesnė atsakomybės dalis tenka atsakovei, nes būtent jos pareiga yra tinkamas darbo organizavimas.

13.       Vertindamas turtinės žalos dydį teismas nurodė, kad ieškovas įrodymais pagrindė 112,26 Eur, todėl iš atsakovės priteisė šią sumą ieškovui turtinės žalos atlyginimo.

14.       Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad dėl traumos ieškovas patiria (patyrė) sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant; į tai, kad jo darbingumas į prieš tai buvusį lygį neatsistatė; patirtos traumos padariniai nėra išnykę, dėl ko ieškovui tenka vartoti papildomus vaistus; į tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, gydymą, taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją ir pan., į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (atsakovė stabiliai pelningai veikianti įmonė), o ieškovo turtinė padėtis pagal byloje pateiktus duomenis nėra itin gera ir darbinės pajamos jam buvo būtinas pragyvenimo šaltinis, kas iš esmės įtakojo jo apsisprendimą atvykti į darbą poilsio dieną; padarytos turtinės žalos dydį bei į tai, kad dėl žalos atsiradimo dalis atsakomybės tenka ir pačiam ieškovui, nes jo atvykimas į darbą esant neblaiviam, leidžia konstatuoti nebuvus ieškovą itin atidžiu, rūpestingu, apdairiu ir atsargiu. Taip pat kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 6500 Eur neturtinę žalą.

15.       Kartu teismas, įvertinęs ieškovo tenkintų reikalavimų apimtį, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei priteisė procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos išlėkimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį visa apimtimi, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

16.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo imperatyviomis teisės normomis, formuojama teismų praktika ir neargumentavo, kodėl nesivadovavo kompleksinės ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovo neblaivumas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Apeliantas yra priešpensinio amžiaus, iki įvykio visada dirbo, buvo vienintelis šeimos maitintojas. Po įvykio neteko ne tik fizinės sveikatos, bet buvo sunkiai sužalota ir jo psichinė sveikata, liko sunkūs liekamieji reiškiniai, jis negali dirbti.

16.2.       Apeliantas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad darbdavys žinojo, apie ieškovui iki darbo sutarties sudarymo nustatytą nedarbingumą, tačiau vis tiek suteikė darbą su potencialiai pavojingais įrenginiais, nenustatė darbo rizikos veiksnių bei nesuteikė darbo priemonių.

16.3.       Be to, šioje byloje teismas, nustatydamas mišrią šalių kaltę, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas prisidėjo prie nelaimingo įvykio kilimo. Šiuo atveju darbdavys įdarbino darbuotoją į darbą santechniko pareigose darbui su potencialiai pavojingais įrenginiais, nors jo sveikata neleido dirbti tokio darbo. Darbdavys žinojo, kad vienas apeliantas šio darbo neatliks, bet įsakė atvykti girtam ir vienam. Pabrėžia, kad dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais galima tik tokiu atveju, kai darbuotojas aprūpintas apsaugos priemonėmis ir dirba ne vienas. Apeliantas su neįdarbintu toje įmonėje asmeniu važinėjo po atsakovės įmones, o darbdavys į tai nereagavo. Pagal byloje esančius duomenis, po nelaimingo atsitikimo iš karto atvyko kitas šios įmonės darbuotojas ir baigė tvarkyti užsikimšusią kanalizaciją. Tai reiškia, kad buvo kitas įmonės darbuotojas galėjęs pašalinti gedimą arba pareikalauti, kad apgirtusį darbuotoją pakeistų.

16.4.       Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad kanalizacijos sistema prekybos centre yra viena, kas reiškia, kad užsikimšus kanalizacijos sistemai užtvinusioje taros plovimo patalpose rinkosi vanduo ne tik iš šios patalpos, bet iš viso pastato esančios kanalizacijos sistemos, jų tarpe ir iš virtuvės, kuri pažymėta plane. Todėl teismo argumentas, kad ant grindų esančiame vandenyje, ant kurio paslydo apeliantas, nebuvo riebalų, juo labiau kad taros plovimo patalpoje buvo plaunamos dėžės nuo maisto, yra neteisingas ir nelogiškas.

16.5.       Kartu apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir neatsižvelgė į tai, ar atsakovės patalpos buvo rekonstruotos teisėtai.

17.       Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 6500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir priteisti iš atsakovės 2800 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17.1.       Nurodo, kad slidžios grindys taros plovimo patalpoje, kaip ir kitos panašios aplinkybės santechnikui vykdant savo pareigas yra bendros galimos jo darbo sąlygos ir būtent jis turėjo tai įvertinti atlikdamas darbines funkcijas. Be to, pats ieškovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad užsikimšusios kanalizacijos valymas jam nebuvo nežinomas darbas. Taigi šiuo atveju atsakovė neturėjo pagrindo prie profesinės rizikos vertinimo veiksnių nurodyti slidžius patalpų grindų paviršius. Tai patvirtina, kad nėra atsakovės kaltės u-tikrinant darbuotojų, įskaitant ir ieškovo, darbo sąlygas.

17.2.       Kartu pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog asmeninės apsaugos priemonės ieškovui buvo išduotos, tačiau jis jomis nesinaudojo, ieškovas savo valia dirbo tam nepritaikyta avalyne, o Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo medžiagoje yra užfiksuota, kad ieškovas buvo aprūpintas asmeninėmis darbo priemonėmis. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad tik atsakovė yra atsakinga už ieškovui kilusias pasekmes, juo labiau kad ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, bendrovės kolektyvine sutartimi, o taip pat dalyvavo priešgaisriniuose ir darbo vietos instruktažuose bei žinojo nustatytus saugaus darbo reikalavimus. Tai kartu patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas būdamas neblaivus, vykdė darbines funkcijas bijodamas netekti darbo, nepagrįstumą.

17.3.       Papildomai pažymima, kad atsakovė nepatikrino ieškovo neblaivumo įvykio dieną, kadangi apie tai nežinojo, ieškovo atsakovės darbuotojai nurodytos aplinkybės apie praeitą dieną vykusią šventę nesudarė pagrindo vertinti, kad ieškovas yra neblaivus. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad kitas pas atsakovę dirbęs santechnikas atostogavo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas turėjo teisę į darbą atvykti neblaivus.

17.4.       Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi pripažino tik atsakovės neteisėtus veiksmus.

17.5.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, o sprendime nurodyta teismų praktika nepatvirtina tokio dydžio neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo, kadangi esmingai skiriasi netekto darbingumo lygiai.

17.6.       Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, nepakankamai įvertino ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pasekmes, atsakovės kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti žalos dydį, dėl ko ieškovui priteista neturtinė žala turi būti mažinama.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto D. K. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą sumą ieškovui dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, kadangi šią sumą ieškovas pagrindė įrodymais. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti didesnė neturtinę žalą atsakovė nesutinka ir mano, jog ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis ir taip yra per didelis.

19.       Atsiliepimu ieškovas D. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

19.1.       Nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei patvirtina priešišką darbdavio požiūrį ir siekimą išvengti atsakomybės, kurią visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad ieškovas D. K. pagal 2016-05-23 sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-05-24 iki 2016-07-25 buvo priimtas dirbti santechniku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2016-07-26 darbo sutartis tapo neterminuota, o nuo 2016-08-31 darbo sutartis nutraukta pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo). Be to, pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės vadovo patvirtintais santechniko pareiginiais nuostatais, įvadiniu instruktažu, įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimu, kolektyvine sutartimi.

22.       Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad įvykio dieną, t.y. 2016-07-03, ieškovui buvo poilsio diena, tačiau apie 13-15 val. jis buvo iškviestas atvykti į darbą sutvarkyti užsikišusios kanalizacijos. Sutvarkius užkimštą kanalizaciją ir likus sutvarkyti darbo vietą, ieškovas liko vienas patalpoje, nes grindyse reikėjo įdėti trapą, tačiau pasilenkus dėti trapą nugriuvo, ko pasėkoje patyrė galvos traumą. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016-07-05 pažymoje nurodyta, kad ieškovo patirti sužalojimai priskiriami prie sunkių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2016-07-04 išvados duomenimis ieškovo kraujyje rasta 1,55 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Taigi ieškovas įvykio dieną darbo funkcijas atliko neblaivus.

23.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė darbų saugos užtikrinimo reikalavimus, neįvertino darbo aplinkos esančių rizikos veiksnių, neparinko ir neaprūpino darbuotojo tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis (specialios avalinės), o taip pat nenustatė jokio reguliavimo dėl vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolės bei priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, dėl ko egzistuoja visos atsakovės, kaip darbdavio, atsakomybės sąlygos pagal DK 246 straipsnį bei dėl ko ji turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą. Tačiau teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, jog ieškovas atlikti darbo atvyko neblaivus bei kitos su jo darbinių funkcijų atlikimu susijusios pareigos.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, o taip pat šalių apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos teisinius argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

25.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų visumą, kiekvieno darbdavio pareiga, nepaisant vykdomos veiklos, yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią darbdavio pareigą darbdavys, be kitų prevencinių priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikinti, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Tuo pagrindu įvertinama (nustatoma) faktinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Profesinės rizikos vertinimas organizuojamas ir vykdomas bei jo rezultatai fiksuojami Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nustatyta tvarka.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

27.       Šiuo atveju, priešingai nei tvirtina atsakovė apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti, jog atsakovė, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atliko būtinus veiksmus, susijusius su saugių darbo sąlygų sudarymu atliekant santechniko pareigas, o taip pat aprūpino ieškovą asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

28.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės akte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: D. K. taros plovimo patalpoje tvarkydamas užsikišusią kanalizaciją dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių (labiausiai tikėtina, paslydęs) neteko pusiausvyros ir krisdamas patyrė sužalojimus; D. K. nelaimingo atsitikimo metu vykdydamas kanalizacijos tvarkymo darbus taros plovimo patalpoje dėvėjo avalynę, nepritaikytą apsaugoti darbuotoją nuo paslydimo, kas turėjo reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką, o tiriamuoju atveju, tikėtina, kad ir lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą.

29.       Negana to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santechniko profesinė rizika buvo vertinta tik po nelaimingo atsitikimo, todėl iki įvykio santechniko darbo vietos profesinės rizikos veiksniai nebuvo nustatyti. Tai, kad ieškovas buvo supažindintas su santechniko pareiginiais nuostatais, įvadiniu ir priešgaisrinės saugos instruktažu, o taip pat kolektyvine sutartimi, nepašalinta atsakovės pareigos nustatyti profesinės rizikos veiksnius bei suteikti reikalingas asmenines apsaugos priemones. Sutikti su atsakove ir vertinti, jog nupirktas naro kostiumas ir dviejų dydžių (mažiausio ir didžiausio) guminiai batai, skirti visiems darbuotojams, yra pakankamas darbuotojo aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindo. Dėl to itin išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su išdėstytu vertinimu, papildomai šių aplinkybių nekartoja.

30.       Šiuo atveju taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra parengusi dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kokiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis privalo būti aprūpinamas santechnikas, o taip pat kad ieškovui, kaip santechnikui, išvis būtų suteiktos kokios nors asmeninės (individualios) apsaugos priemonės, atitinkančios kokybės bei EB reikalavimus, juo labiau kad Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-07-03 įsakymu Nr. 69, nustato, kad saugančio nuo slydimo apavo padai turi turėti papildomus įtaisus arba būti sumodeliuoti ir pagaminti taip, kad atsižvelgiant į paviršiaus pobūdį ar struktūrą, svorio ir trinties veikiami, užtikrintų reikiamą sukibimą su paviršiumi. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra paneigti ieškovo teiginiai, kad net ir bendrai visiems darbuotojams suteikta avalyne jis negalėjo naudotis dėl pernelyg didelio ar mažo jos dydžio, o taip pat dėl higienos neužtikrinimo.

31.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas turėjo įvertinti slidžių grindų faktą, atlikdamas darbines funkcijas bei, kad jam buvo suteiktos visos reikiamos darbo saugos priemonės, yra atmetami, kaip nepagrįstai.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino tik atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau ir su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė darbų saugos užtikrinimo reikalavimus, neįvertino darbo aplinkos esančių rizikos veiksnių, neparinko ir neaprūpino darbuotojo tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog duomenų, kad griuvimo priežastis buvo ieškovo liga - cukrinis diabetas, nėra, o realios reikšmės tam negalėjo turėti ir cukriniu diabetu sergančio ieškovo neblaivumas.

33.       Kita vertus, atsakovė, tvirtindama, kad nelaimingas atsitikimas didele dalimi yra sąlygotas darbuotojo neblaivumo, pripažįsta, kad nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino, jog neblaivus darbuotojas neatliktų darbinių funkcijų, juo labiau kad byloje nustatyta, kad į darbą kviečiamas ieškovas atsakovės darbuotojai nurodė jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės.

34.       Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išsamiu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra nustatytos visos atsakovės atsakomybės sąlygos.

35.       Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, susijusias su ieškovo neblaivumu, apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams, jog nelaimingo atsitikimo metu ieškovui nustatytas 1,55 promilių girtumas (vidutinis girtumas), įvertinus jo atliekamas darbines funkcijas, aplinkybę, kad kitas santechnikas atostogavo, kad įmonėje nebuvo nustatytas budėjimo grafikas bei kad darbuotojas turi pareigą darbines funkcijas vykdyti būdamas blaivus, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

36.       Priešingai nei ieškovas tvirtina apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad asmuo yra neblaivus, ypač kai jam nustatytas 1,55 promilių girtumas, sudaro pagrindo spręsti, kad alkoholis neabejotinai turi įtakos ir daro poveikį žmogaus elgsenai, koordinacijai, laikysenai, reakcijai. Tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai nebuvo įvertinta nei kaip atsakovės atsakomybę šalinanti, nei kaip sudaranti pagrindą neatlyginti patirtą žalą. Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva nepagrįstai neblaivumo susiejimu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

37.       Papildomai pažymėtina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės pastato rekonstrukcijų teisėtumu bei pranešimu atitinkamoms institucijoms apie nelaimingą atsitikimą darbe, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju ir dėl to plačiau nėra analizuojami ir nagrinėjami.

38.       Vertinant ieškovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

39.       Nors ieškovas nesutinka su nepriteista turtinės žalos dalimi, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išdėstė, kodėl yra tenkinama tik dalis ieškovo pareikštų reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, jo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ieškovui teko ne kartą susirašinėti su įvairiomis valstybinėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, siųsti papildomą informaciją, paklausimus ir pan., dėl ko susidarė 5,50 Eur pašto išlaidos, kurios yra pagrįstos. Be to, teismas vertino, kad objektyviais duomenimis nepaneigus, jog nurodyti vaistai ieškovui nebuvo skiriami, yra pagrindas priteisti 106,76 Eur išlaidų vaistams. Tačiau iš byloje pateiktų medicininių duomenų matyti, kad vaistai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovui dėl jo buvusių sveikatos sutrikimų buvo skiriami ir jo vartojami iki nelaimingo atsitikimo darbe, todėl vertinti, kad šių vaistų vartojimas yra susijęs su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, nėra pagrindo.

40.       Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 482 Eur teisinės pagalbos išlaidos neturi būti atlyginamos, kadangi jos patirtos už teisinę pagalbą, kuri buvo suteikta sprendžiant ginčą su VSDFV dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, o šis ginčas buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje Nr. I-455-739/2017, dėl ko ir tokių išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas būtent toje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos priteisimo, kur atsakove yra ieškovo darbdavys, o ne institucija.

41.       Dėl ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

42.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį ne tik rėmėsi šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tačiau atsižvelgė bei įvertino visas tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodomas aplinkybes.

43.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino tai, kad ieškovas darbe patyrė sunkią traumą (bifrontalinė kontūzija, subdurinė hematoma, pakauškaulio lūžis) ir stiprius fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimu; kad dėl to jis nuo 2016-07-03 iki 2016-07-19 buvo visiškai nedarbingas ir gydomas ligoninėje; kad 2016-07-20 – 2016-08-13 laikotarpiu ieškovui buvo reabilitacija; kad nuo 2016-09-16 iki 2021-05-08 nustatytas netektas darbingumas 60 proc.; kad iki tol ieškovui nustatytas nedarbingumas buvo 55 proc.; kad ieškovui yra likę liekamieji reiškiniai (kalbos, atminties, eisenos, pusiausvyros sutrikimai; nepastovūs galvos skausmai; uoslės, skonio sutrikimai, diskomfortas, sutrikusi koordinacija, galvos svaigimas; potrauminis sindromas, organinis afektinis sutrikimas) ir skirta vartoti daugiau papildomų vaistinių preparatų; kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin gera, o atsakovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo; kad atsakovė nesiėmė geranoriškai spręsti susiklosčiusios situacijos; kad ieškovo darbinės pajamos jam buvo būtinas pragyvenimo šaltinis ir jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas; kad ieškovo atvykimą į darbą lėmė noras tinkamai vykdyti dabines funkcijas ir neprarasti darbo; o taip pat įvertino kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei priteisė 6500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44.       Tokio dydžio neturtinė žala, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtinama apeliaciniais skundais nėra neadekvati ar akivaizdžiai nepagrįsta, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išdėstė bei aptarė, kokios esminės aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nustatytos.

45.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, šalims priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą – 400 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikė įrodymus, jog bendra antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 179,61 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas spręsti, kad pusė nurodytų išlaidų, t.y. 89,81 Eur susidarė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kokybę, nėra pagrindo vertinti, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Taigi bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir nemažintinas, dėl ko, atitinkamai priteisiamas iš ieškovo atsakovei bei iš atsakovės valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), 89,81 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 81 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teisėjai                                          Ramunė Čeknienė

                                                                                                 Rita Dambrauskaitė

                                           Laimantas Misiūnas