Civilinė byla Nr. e2A-1440-657/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00727-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.; 2.6.11.1.; 2.6.12.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. V., O. Ž., E. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovams O. Ž., J. V., E. B. ir E. B. dėl mainų sutarčių pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimis bei pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys notarės I. B. ir B. Z..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė:
- pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi mainų sutartį Nr. 3517, sudarytą 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarp atsakovių O. Ž. ir J. V., kuria pardavėja O. Ž. pardavė pirkėjai J. V. 65965/196280 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį ir 94170/280205 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį už 31 290,00 Eur ir perkelti ieškovui M. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei J. V. jos patirtas 31 290,00 Eur išlaidas;
- pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi mainų sutartį Nr. 141, sudarytą 2018 m. sausio 9 d., tarp atsakovų J. V. ir E. B. bei E. B., kuria pardavėja J. V. pardavė pirkėjams E. B. ir E. B. 32982/196280 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį už 11 000,00 Eur bei perkelti ieškovui M. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams E. B. ir E. B. jų patirta 11 000,00 Eur išlaidas;
- priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra 19,6280 ha ir 28,0205 ha ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. likusi dalis žemės sklypų priklausė atsakovei O. Ž., o nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. – atsakovei J. V.. Ieškovas gavo atsakovės J. V. žento D. R. pasiūlymą suderinti žemės sklypų naudojimosi tvarką, tačiau paaiškėjo, kad bendraturtė atsakovė O. Ž. jai priklausančias žemės sklypų dalis pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą mainų sutartį Nr. 3517 išmainė į atsakovei J. V. nuosavybės teise priklaususį 0,12 ha žemės sklypą su 30 000,00 Eur priemoka. Šis sandoris buvo apsimestinis, nes buvo mainomi nelygiaverčiai sklypai, juo buvo siekiama parduoti O. Ž. priklausančias žemės sklypo dalis, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis. Atsakovė O. Ž. mainų sutarties pagrindu įsigijusi 0,12 ha sklypą ir gavusi 30 000,00 Eur priemoką, neįgijo išskirtiniais individualiais požymiais pasižyminčio daikto, kurio negalėtų tiesiogiai nusipirkti laisva šalių valia rinkos sąlygomis už tą pačią 1 290,00 Eur kainą.
3. Nuo 2018 m. sausio 9 d. mainų sutarties Nr. 141 pagrindu 19,6280 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo 32983/196280 idealiosios dalys priklauso atsakovei J. V., o 32982/196280 sklypo idealiosios dalys atsakovams E. B. ir E. B.. Ieškovui, susipažinus su jos turiniu, paaiškėjo, kad buvusi vienintelė bendraturtė atsakovė J. V. išmainė dalį savo žemės sklypo į atsakovams E. B. ir E. B. priklaususį 0,1050 ha bendro ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) su 8 000,00 Eur priemoka. Šis sandoris taip pat buvo apsimestinis, nes buvo mainomi nelygiaverčiai sklypai, juo buvo siekiama parduoti dalį J. V. priklausančio žemės sklypo, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalį.
4. Sandoriai neatitiko tikrosios šalių valios, todėl turėtų būti pripažinti pirkimo – pardavimo sandoriais, pirkėjo teises pagal sandorius perkeliant ieškovui.
5. Atsakovė O. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad atsakovių sudaryta mainų sutartis visiškai atitinka tikrąją jos ir atsakovės J. V. valią sudaryti mainų sutartį, sudaryta sutartis atitinka mainų sutarties esmę ir prasmę. Sudarant mainų sutartį iš esmės sutapo jų norai įsigyti konkretų žemės sklypą, atitinkantį jos poreikius tiek pagal naudojimo paskirtį, tiek vietą. Mainų sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise namų valdos žemės sklypą su tikslu jame statyti gyvenamąjį namą, kuriame jau yra pradėti pirminiai realūs gyvenamojo namo statybos veiksmai. Mainų sutarties pagrindu dėl mainomų žemės sklypų verčių skirtingumo ji gavo ne tik žemės sklypą, bet ir 30 000,00 Eur priemoką, kuri jai reikalinga gyvenamojo namo statybai. Sudarant mainų sutartį, jai atsakovė J. V. paaiškino, kad jos gaunama žemės ūkio paskirties žemė yra reikalinga žemės ūkio veiklai vykdyti. Susiklostė tokios aplinkybės, kad abiem sutarties šalims buvo tinkamas ir priimtinas mainų objektas, todėl įvykus sutarties šalių ketinimų bei norų sutapčiai buvo sudaryta mainų, o ne pirkimo – pardavimo sutartis.
7. Mainų sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 9 d. notarine tvarka ir išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 8 d., praleidęs 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
8. Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Nurodė, kad tarp atsakovių sudaryta 2017 m. rugpjūčio 9 d. mainų sutartis atitiko jai keliamus reikalavimus ir siekius, nes ja buvo mainomi atskiri daiktai, o jų neadekvatumas pinigine verte Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Šalių sudaryta mainų sutartis buvo nukreipta į daiktų mainymą, atsakovei O. Ž. siekiant būtent to žemės sklypo, kurį turėjo ji, nes tam atsakovė O. Ž. turėjo motyvą – įsigyti namų valdos žemės sklypą ir gyventi ten pastatytame name su savo anūke. Atsakovės O. Ž. tikslai ir norai nekėlė abejonės dėl norų aiškumo, o ji ketino turėti žemės ūkio paskirties žemę, nes yra ūkininkė, o savo žemės ūkio paskirties žemės tuo metu neturėjo. Atsakovė yra teisėta naujai įgytų žemė sklypų savininkė. Ieškovas nepagrindė nei vieno faktinio pagrindo, dėl ko mainų sandoris yra apsimestinis.
10. Mainų sutartis buvo išviešinta 2017 m. rugpjūčio 11 d., todėl būtent nuo šio termino turi būti skaičiuojama senaties termino pradžia, kas rodo ieškinio pateikimo datai suėjusį senaties terminą sutarčiai ginčyti. Be to, 2017 m. spalio mėnesį jos žentas susisiekė su ieškovo tėvu ir informavo, kad išmainė namų valdos sklypą į žemės ūkio paskirties sklypus ir yra bendrasavininkai. Ieškovo tėvas susisiekęs su sūnumi pranešė, kad būtų galima rengti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Su ieškovo tėvu buvo nuolat kontaktuojama, nes pats ieškovas buvo užsienyje. Ieškovo tėvui kreipiantis į UAB „Geoturtas“ dėl plano rengimo, su ieškovu jo tėvas buvo suderinęs poziciją dėl naudojimosi plotų nustatymo, t. y. žinojo apie mainų sandorį ir naują bendraturtį dar iki 2017 m. gruodžio 7 d., kas eliminuoja senaties termino eigos skaičiavimą nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
11. Kadangi ji taip pat norėjo įsigyti namų valdos žemės sklypą arčiau (duomenys neskelbtini) arba pačiame (duomenys neskelbtini) ir ten įsikurti, nes greitai ketina išeiti į pensiją, o savo nuosavo gyvenamojo būsto neturi, jos su atsakovais E. ir E. B. sudaryta mainų sutartis taip pat buvo nukreipta į daiktų mainymą.
12. Atsakovai E. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
13. Nurodė, kad prieš sudarydamos sandorį šalys apžiūrėjo žemės sklypus. Atsakovės J. V. žemės sklypas atitiko visus jų pageidavimus – buvo šalia ežero, labai tinkamas investicijoms į jo plėtrą. Atsakovė J. V. apžiūrėjusi jiems priklausantį žemės sklypą taip pat teigė, kad šis sklypas jai patiko, nes jis yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, patogus susisiekimas su miestu. Atsakovei buvo svarbus faktas, kad 0,1050 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Atsakovė J. V. šiame sklype ketino statyti namą. Sudarydami mainų sutartį, jie atsakovei J. V. išmokėjo 8 000,00 Eur priemoką. Joks teisės aktas nedraudžia šalims sudaryti mainų sutartį su priemoka, dėl to nebuvo iškreipta mainų sutarties esmė. Tarp E. B., E. B. ir J. V. sudaryta 2018 m. sausio 9 d. Mainų sutartis nebuvo apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti tarp šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį. Ginčo mainų sutartis buvo sudaryta įstatymo nustatyta tvarka, joje išreikšta laisva abiejų šalių valia, įgyvendinti tikrieji sutarties šalių siekiai ir ketinimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė ieškovui M. L. iš atsakovų O. Ž., J. V., E. B. bei E. B. 8 713,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 2 178,31 Eur iš kiekvieno, ir 55,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – po 13,81 Eur iš kiekvieno.
15. Teismas nurodė, kad ieškovo tėvas, turėdamas ieškovo įgaliojimus, 2017 m. spalio 26 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašus be istorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurie atlikti iki 2017 m. lapkričio 7 d. D. R., atsakovės J. V. žentas, 2017 m. gruodžio 7 d. gavo UAB „Geoturas“ parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarką ir prasidėjo D. R. bei ieškovo ir jo atstovo elektroninis susirašinėjimas, šias faktines aplinkybes paneigiančių ar priešingų įrodymų teismui nepateikta. Elektroniniuose laiškuose kalbama apie žemės plotų naudojimo schemų sudarymą, žemės plotų atidalinimą, žemės perpirkimą. Ieškovas sandorių sutarties kopiją gavo 2018 m. vasario 27 d. Ieškovas nebuvo gavęs iš atsakovų jokio dokumento ar kitų objektyvių duomenų, dėl kurių ieškovui galėjo kilti abejonės dėl sandorio teisėtumo. Nei iš informacijos, siunčiamos elektroniniais laiškais, nei iš Nekilnojamojo turto registro išrašų ieškovui nebuvo galimybės įvertinti detalių Mainų sandorio sąlygų, kurios buvo numatytos tik pačioje sutartyje. Ieškovas, sužinojęs apie įvykusį sandorį, neturėjo faktinio pagrindo manyti, jog buvo pažeistos jo, kaip bendraturčio, teisės ir atliktas teisės normoms prieštaraujantis sandoris. Nors apie ginčo mainų sandorį ieškovas žinojo 2017 m. lapkričio 6 d. jo atstovui gavus Nekilnojamojo turto registro išrašus, tačiau faktiškai suvokti, kad šis sandoris, tikėtina, pažeidžia jo teises, ieškovas galėjo suprasti tik 2018 m. vasario 27 d., kai gavo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutarties kopiją ir turėjo galimybę įvertinti sandorio sąlygas – mainomų objektų kainų skirtumą. Atsakovai neinformavo ieškovo apie sudaromą sandorį, ieškovo atstovas Nekilnojamojo turto registro išrašų prašė savo iniciatyva bei tikslais, net ir suprasdamas, jog įvyko sandoris, neturėjo priežasčių vertinti jo kaip neteisėto. Atsakovai nebuvo atlikę jokių veiksmų, kurie normaliai protingam asmeniui turėjo sukelti įtarimų dėl galimo bendraturčio pirmenybės teisės pažeidimo ar kitokio turinio neteisėtų veiksmų atlikimo. Ieškovas, net ir sužinojęs apie mainų sutarties sudarymą, iš karto negalėjo ar neturėjo suvokti, jog ginčijama mainų sutartimi iš tikrųjų yra dengiamas kitas sandoris, kurio sudarymu pažeidžiama ieškovo pirmenybės teisė pirkti ginčo turtą. Protingumo kriterijaus neatitiktų vertinimas, kad ieškovas, vien tik sužinojęs apie mainų sutarties sudarymą, bet neturėdamas jokių duomenų, pagrindžiančių abejones dėl sandorio galimo neteisėtumo, turėjo tuoj pat reikšti ieškinį. Ieškinio senaties eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 27 d., todėl ieškovo elektroninės formos ieškinys, kuris teisme buvo gautas 2018 m. kovo 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis, pareikštas nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Net jeigu teismas vertintų, kad atsakovės žentui pradėjus susirašinėjimą su ieškovu, pateikus jam pasiūlymą dėl sklypų naudojimo – 2017 m. gruodžio 8 d., ieškovas turėjo įžvelgti galimus neteisėtus veiksmus ir poreikį skubiai gauti papildomą informaciją apie sandorį, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
16. Bylos aplinkybės patvirtina ieškovo bei jo atstovo poziciją, kad ginčo mainų sandoriais iš tikrųjų buvo dirbtinai sukurtos prielaidos išvengti ieškovo, kaip ginčo žemės sklypų bendraturčio, pirmenybės teisės įgyti realizuojamą žemės sklypų dalį įgyvendinimo, todėl šie sandoriai laikytini apsimestiniais ir neteisėtais.
17. Atsakovė O. Ž. ir liudytoja S. P. 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad iš pat pradžių ieškojo žemės sklypo įsigijimui, o mainyti buvo nuspręsta tiesiog įvykių eigoje. Atsakovė O. Ž. 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu aiškindama, kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymėjo atsakovės J. V. žemės sklypas, nurodė, kad netoli miesto, arti bažnyčios, arčiau pas daktarus važiuoti, prie gero kelio, o anūkei netoli darbas, be to, netoli gyvena ir vyro pusbrolis, su kuriuo bendrauja, todėl sklypas patiko. Atsakovė O. Ž. paaiškino, kad kitų variantų neieškojo, tą darė jos vaikai. Tuo tarpu liudytoja S. P. 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškojo įsigyti žemės sklypą ir kad buvo ir kitų variantų. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuo pat pradžių atsakovė O. Ž. kartu su anūke nesiekė įgyti tam tikro atsakovės J. V. tuo metu turimo individualiais, atsakovei O. Ž. itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto. Visas (duomenys neskelbtini) kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, bažnyčios, gydymo įstaigų, šalia gero kelio ir šių nurodytų žemės sklypo savybių nėra pagrindo vertinti, kaip išskirtinių, būdingų tik ginčo sklypui. Kaip išskirtinę ginčo žemės sklypo savybę galima būtų vertinti faktą, kad ginčo žemės sklypas yra trijų kilometrų atstumu nuo liudytojos S. P. vyro pusbroliui R. A. priklausančio gyvenamojo būsto. Tačiau teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) kaime tai buvo vienintelis galimas įgyti žemės sklypas atsakovės ir jos anūkės gyvenamojo namo statybai. Priešingai, liudytoja S. P. patvirtino, kad buvo ir kitų galimų įsigyti žemės sklypų, tik jiems nepatiko. Atsakovė J. V. nesiekė įgyti tam tikro atsakovės O. Ž. tuo metu turimo individualiais, jai itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto, apskritai nesiekė atlikti mainų, tačiau O. Ž. pasiūlius savo žemės sklypus, tiesiog sprendė, kad juos tikslingai panaudotų ateityje, kadangi pati patvirtino, jog nuo 2014 metų neūkininkauja, tačiau ketina vėl pradėti. Šiuo atveju nebuvo objektyvios būtinybės O. Ž. sudaryti mainų sutartį su atsakove J. V.. Tikslą įsigyti atsakovei J. V. priklausiusį ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovė O. Ž. galėjo realizuoti ir nepažeisdama bendraturčio pirmenybės teisės įgyti ginčo žemės sklypo dalį, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nusiųsdama ieškovui pasiūlymą dėl žemės sklypo dalies pirkimo, kuriuo M. L. pasinaudojus, atsakovė už gautus pinigus galėtų nupirkti jos norimą žemės sklypą iš J. V., o ieškovui nepasinaudojus pirmenybės teise per įstatymo įtvirtintą vieno mėnesio terminą ar tiesiog atsisakius šios galimybės – realizuoti susitarimą su atsakovais dėl minėto žemės sklypo išpirkimo ir atitinkamai turto mainų. Tai, kad O. Ž. ir jos anūkei tiesiog patiko J. V. priklausęs žemės sklypas, o J. V. patiko O. Ž. priklausę žemės sklypai nereiškia, jog atsirado pagrindas mainų sutarčiai sudaryti. Mainomų žemės sklypų kainų neadekvatumas dar labiau pagrindžia teismo padarytas išvadas, kadangi absoliučiai iškreipia mainų sutarties esmę.
18. J. V. ir E. bei E. B. sudaryta mainų sutartis neatitinka šalių tikrosios valios, tikslų. Nuo pat pradžių atsakovė J. V. nesiekė įgyti tam tikro atsakovų E. ir E. B. turėto individualiais, atsakovei J. V. itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto, o atsakovai E. ir E. B. nesiekė įgyti tam tikro atsakovės J. V. turėto individualiais, atsakovams E. ir E. B. itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto. E. ir E. B. ieškojo pirkti jiems tinkamų žemės sklypų, dėl to E. B. kreipėsi į savo pažįstamą specialistą, besiverčiantį nekilnojamojo turto prekyba, D. R.. Atsakovai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog tose teritorijose nebuvo galimybės įsigyti analogiškomis savybėmis pasižyminčių žemės sklypų. Priešingai, atsakovė J. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad tokį, kaip atsakovų E. ir E. B. valdomą sklypą, ji galėjo nusipirkti laisva valia rinkos sąlygomis, bet mainė dėl to, kad jai patiko būtent tas žemės sklypas. Atsakovė O. Ž. ginčo žemės ūkio paskirties sklypą realizavo būtent dėl to, kad norėjo vykdyti statybas, atsakovė J. V. taip pat dalį ginčo žemės ūkio paskirties sklypo realizavo dėl to, kad norėjo vykdyti statybas. Abejonių kelia E. B. žemės sklypo mainų tikslas – įgytame sklype vykdyti statybas, kuris yra žemės ūkio paskirties. Atsakovai E. ir E. B. savo atsiliepime pažymėjo, kad įsigijo neblogą sklypą netoli (duomenys neskelbtini) miesto ir jį gali parduoti, kas paneigia atsakovės J. V. teiginį, kad atsakovai E. ir E. B. tik mainų būdu sutiko keisti savo turimą sklypą į atsakovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios idealiosios sklypo dalies dalį. Nevertintini atsakovų E. ir E. B. atstovo advokato V. K. baigiamųjų kalbų metu nurodyti nauji mainų sandorio motyvai, kad atsakovai B. ilgai ieškojo įsigyti žemės sklypą ant ežero pakrantės, kur galėtų vykdyti kaimo turizmo veiklą, tokių sklypų yra ne daug. (duomenys neskelbtini) ežere galima plaukioti vandens transporto priemonėmis, tas labai palanku kaimo turizmui, vien tik ši savybė daro sklypą išskirtiniu. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Jeigu atsakovai vertino, kad šios aplinkybės svarbios byloje, turėjo galimybes jas išdėstyti ir pagrįsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
19. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovė buvo ir yra įgijusi žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Praktiškai ginčo mainų sutarties sudarymo metu – 2017 m. rugpjūčio 31 d. taip pat mainų sutarties pagrindu atsakovė realizavo turėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. J. V. aiškino, kad ji norėjo įsigyti namų valdos žemės sklypą arčiau (duomenys neskelbtini) arba pačiame (duomenys neskelbtini) ir ten įsikurti, nes greitai eis į pensiją. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovė jau buvo įgijusi. Jis buvo įgytas tik 2017 m. balandžio 27 d. – vos prieš tris mėnesius iki ginčo sandorio sudarymo. Atsakovė šį tik įgytą namų valdos žemės sklypą vėl išmainė į ūkio paskirties žemės sklypą, o po keturių mėnesių dalį pastarojo ginčo žemės sklypo vėl išmainė į namų valdos žemės sklypą. Atsakovė, duodama paaiškinimus dėl pirmosios ginčo mainų sutarties, tvirtino, kad jai O. Ž. žemės sklypas tiko būtent dėl žolės, miško, vandens, tačiau duodama paaiškinimus dėl antrosios ginčo mainų sutarties tvirtino, jog jos pakrantė nedomina. Iš bylos aplinkybių, šalių bei liudytojų paaiškinimų analizės akivaizdu, kad, ginčo mainų sandorio esmė buvo būtent išvengti ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisės įgyvendinimo, užkertant kelią įgyti turto dalį. Šią išvadą patvirtina ne tik pirmiau nurodyti argumentai, bet ir pačių atsakovų, liudytojos pozicijos nenuoseklumas.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių visuose veiksmuose dalyvavo atsakovės J. V. žentas D. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, kuri verčiasi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir su tuo susijusia veikla. Pirmosios mainų sutarties atveju atsakovę O. Ž. su atsakove J. V. supažindino R. A. – geodezininkas. D. R. bendravo tiek su ieškovu, tiek su jo įgaliotu asmeniu – tėvu, atlikinėjo visus veiksmus dėl sklypų atidalinimo. Antrosios mainų sutarties atveju, atsakovas E. B. pats nurodė, kad dėl žemės sklypo įsigijimo kreipėsi į savo pažįstamą D. R. ir mainų sutartis pasirašyta tarp D. R., kaip atsakovės J. V. atstovo, bei E. ir E. B.. Iš teismui pateiktos Asmens duomenų teikimo suvestinės matyti, kad D. R. ginčo žemės sklypu, tuo metu priklausiusiu O. Ž.,i domėjosi jau 2017 m. kovo 27 d. 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė J. V. įsigijo ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). O. Ž. su J. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudarė mainų sutartį. 2018 m. sausio 9 d. J. V. sudarė ginčo mainų sutartį su D. R. pažįstamu E. B. ir jo sutuoktine. Tiek sandorių sudarymo seka laiko atžvilgiu, tiek jų operatyvumas, sandoriuose dalyvaujantys asmenys, jų ryšiai bei pačių atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai siekdami įgyvendinti savo tikslus įsigyti vieną ar kitą nekilnojamąjį turtą ruošėsi ir sąmoningai naudojosi mainų institutu, priešingu atveju, ieškovas galėjo sutrukdyti.
21. Mainų sandorių šalių veiksmai neatitiko šios sutarties paskirties ir esmės, todėl mainų sandoriai pripažintini apsimestiniais, kuriais siekiama pridengti kitus sandorius – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius. Atsižvelgus į tai, 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutartis Nr. 3517, sudaryta tarp atsakovių O. Ž. ir J. V., kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė O. Ž. pardavė atsakovei J. V. 65965/196280 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį ir 94170/280205 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį už 31 290,00 Eur. 2018 m. sausio 9 d. Mainų sutartis Nr. 141, sudaryta tarp atsakovės J. V. ir atsakovų E. B. bei E. B., kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė J. V. pardavė atsakovams E. B. ir E. B. 32982/196280 sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį už 11 000,00 Eur.
22. Atsižvelgus, kad atsakovė O. Ž. ir atsakovė J. V., norėdamos realizuoti ginčo turto dalį, turėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pranešti kitam bendraturčiui – ieškovui – apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį ta kaina, kuria jis buvo parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, todėl ieškovo teisės turi būti ginamos, perkeliant jam pirkėjų teises ir pareigas. Atsižvelgus, kad atsakovė J. V. mainų būdu įgyto ginčo žemės sklypo dalies dalį dar išmainė atsakovams E. ir E. B., dėl tikslumo nurodytinos konkrečios dalys, į kurias perkeliamos pirkėjų teisė ir pareigos. Ieškovui perkeltinos atsakovės J. V. teisės ir pareigos pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktus duomenis apie faktiškai valdomas turto dalis, į 32983/196280 žemės sklypo dalį, esančio(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į 94170/280205 žemės sklypo dalį, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei J. V. 20 290,00 Eur. Taip pat perkeltinos ieškovui atsakovų E. B. ir E. B. teisės ir pareigos pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktus duomenis apie faktiškai valdomas turto dalį, į 16491/98140 dalį žemės sklypo, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams E. B. ir E. B. 11 000,00 Eur.
23. Patenkinus ieškinį, ieškovui priteistina iš kiekvieno atsakovo po 2 178,31 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteistinos 13,81 Eur Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
24. Teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi ištaisė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-110-887/2019 padarytą aritmetinę klaidą ir sprendimo motyvuojamosios dalies 29 pastraipą išdėstė taip: „<...>įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei J. V. 20 290,00 Eur“. Sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip: „<...> įpareigoti ieškovą M. L. sumokėti atsakovei J. V. jos patirtas 20 290,00 Eur išlaidas.“
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
25. Apeliaciniame skunde atsakovė J. V. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo atsakovei J. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. motyvų dėl ieškinio senaties pradžios momento, tik formaliai sprendė, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo ginčo sutarties faktinio gavimo. Teismas suabsoliutino subjektyvųjį ieškinio senaties eigos pradžios kriterijų (sužinojimą), visiškai ignoruodamas objektyvųjį (turėjimą ir galėjimą sužinoti), ko net neanalizavo ir nesiąiškino, nors pagal teismų praktiką turėjo tai darytiVisi naudojimosi tvarkos derinimai, negalėjo vykti be konkrečių duomenų apie mainų sutartį ir naująją savininkę.
1.2. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl neteisingai nurodė liudytojų nurodytas aplinkybes, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams, jog atsakovai turi pagrįsti, kad neturėjo galimybės įsigyti kitų sklypų ar kad tokių sklypų nebuvo. Teismas iš esmės ieškovui naudinga linkme interpretuoja faktines aplinkybes, tačiau visiškai į jas neįsigilino, neatskleidė bylos esmės. Nesuprantama, kodėl atsakovė turėjo tokio pasiūlymo nepriimti, kai jai pakako žemės ir ji turėjo visas galimybes keistis, įvertinusi perspektyvas ir unikalias siūlomo sklypo savybes. Teismas be pagrindo nurodė, kad jog iš teismui pateiktos Asmens duomenų teikimo suvestinės matyti, kad D. R. ginčo žemės sklypu, tuo metu priklausiusiu O. Ž., domėjosi jau 2017 m. kovo 27 d., ir šią aplinkybę vertino, kaip įrodančią atsakovų nesąžiningumą, nors byloje jokių duomenų apskritai nėra. Kaip matyti iš teismo sprendimo į daugelį kilusių klausimų net nebandyta atsakyti, todėl teismas neatskleidė bylos esmės. Ginčijamos sutartys sudarytos nepažeidžiant šalių laisvos valios, yra teisėtos, o kitokių duomenų byloje nėra.
1.3. Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis dėl aritmetinių klaidų ištaisymo patvirtina, kad teismas nebuvo tinkamai įsigilinęs į bylos esmę. Be to, kyla klausimas dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes ieškovas 2018 m. kovo 8 d. ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-2649-887/2018 buvo pareiškęs reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo bei įpareigojamo ieškovą sumokėti atsakovei 31 290,00 Eur išlaidų, o 2018 m. balandžio 4 d. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-3112-179/2018 buvo pateikęs reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir įpareigojimo sumokėti atsakovams E. B. ir E. B. 11 000,00 Eur. Ginamasi nuo tokio ieškinio, koks jis yra suformuluotas, todėl tokie veiksmai pažeidžia atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
1.4. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Ši sprendimo dalis nemotyvuota, teismas tik apsiribojo, kad išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, kas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Viso posėdžių trukmė sudaro 9 val. 22 min 16 s, todėl net vertinant šios dienos maksimaliomis kainomis atstovavimo kaštai sudaro 865,53 Eur. Be to, teismas nevertino byloje ieškovo pateiktų procesinių dokumentų. Teismas nepagrindė bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, neaišku, kodėl priteisė tokią sumą.
26. Apeliaciniame skunde atsakovė O. Ž. prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyse dėl pripažinimo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutarties Nr. 3517, sudarytos tarp atsakovių O. Ž. ir J. V., pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkėlimo ieškovui M. L. pirkėjos J. V. teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartimi pripažintą 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutartį Nr. 3517, ir įpareigojimo ieškovą M. L. sumokėti atsakovei J. V. jos patirtas išlaidas, ir dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės O. Ž. priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovo M. L. atsakovės O. Ž. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2018 m. vasario 27 d., kai ieškovas formaliai pateikė prašymą VĮ Registrų centrui dėl ginčo mainų sutarties kopijos išdavimo. Ieškovas yra praleidęs 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžia ieškovo reikalavimams pareikšti turėjo prasidėti vėliausiai 2017 m. lapkričio 6 d., kai ieškovui ir jo atstovui P. L. buvo oficialiai pranešta ir išviešinta ginčo mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovės O. Ž. ir atsakovės J. V.. Teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo išimtinai tik pagal ieškovo subjektyvią valią ir norą gauti ginčo mainų sutartį tik 2018 m. vasario 27 d., ir visiškai nesiaiškino, kodėl ieškovas, gavęs ginčo žemės sklypo išrašus 2017 m. lapkričio 6 d., beveik 4 mėnesius nesidomėjo ginčo mainų sutartimi, nebuvo atidus ir rūpestingas.
2.2. Teismo išvados dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutarties Nr. 3517, sudarytos tarp atsakovių O. Ž. ir J. V., pripažinimo apsimestine yra deklaratyvios, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Sudaryta mainų sutartis visiškai atitinka tikrąją atsakovių O. Ž. ir J. V. valią sudaryti būtent mainų sutartį. Sudarant mainų sutartį iš esmės sutapo atsakovių norai įsigyti konkretų žemės sklypą. Mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise atsakovei J. V. perleido žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio nenaudojo pagal paskirtį, nes yra ūkininkė. Būtent šios aplinkybės lėmė, kad buvo sudaryta mainų, o ne pirkimo – pardavimo sutartis. Gyvenamojo namo statybos pirminiai veiksmai buvo pradėti dar gerokai iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui, kas patvirtina, kad šie veiksmai yra ne fiktyvūs, o realūs. Atsakovių sudaryta mainų sutartis yra reali ir teisėta, šiuo sandoriu jos nesiekė pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pirminiai ketinimai įsigyti žemės sklypą namo statybai neužkerta kelio sudaryti teisėtą mainų sutartį, atsiradus atskirų turto savininkų valios sutapčiai mainyti atskirus turtinius vienetus. Teismo išvados prieštaringos, nes vienu atveju teigiama, kad atsakovė mainų pagrindu neįgijo turto, kurį būtų galima išskirti individualiais požymiais, kitu atveju pripažįstama, jog jos įgytas žemės sklypas turi išskirtinių savybių, kas būtent yra vienas iš mainų sutarties sudarymo esminių požymių. Teismas netinkamai interpretavo liudytojos S. P. valią ir parodymus, bei byloje surinktus įrodymus.
2.3. Teismas priteisė iš atsakovų iš esmės per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžių, kurie viršija Rekomendacijų nuostatas, yra akivaizdžiai per didelės, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti.
27. Apeliaciniame skunde atsakovai E. B. ir E. B. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovų E. B. ir E. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai vertino ieškinio senatį. Teismo išvada dėl senaties termino pradžios yra prieštaringa, nes teigiama, kad ieškovas apie mainų sandorį sužinojo 2017 m. lapkričio 6 d. jo atstovui gavus Nekilnojamojo turto registro išrašus, tačiau faktiškai suvokti, jog šis sandoris pažeidžia jo teises galėjo suprasti tik 2018 m. vasario 27 d., kai gavo 2017 m. rugpjūčio 9 d. mainų sutarties kopiją. Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo gavimas sudarė visas sąlygas ieškovui įvertinti savo galimai pažeistas jo pirmumo teises sudarant mainų sutartį. Būtent nuo šio momento teismas turėjo skaičiuoti senaties terminą, kas reiškia, kad terminas ieškiniui pareikšti pasibaigė 2018 m. vasario 6 d.
3.2. Teismas nepagrįstai mainų sandorius pripažintino apsimestiniais, kuriais siekiama pridengti kitus sandorius, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas nepagrįstai 2017 m. rugpjūčio 9 d. Mainų sutarties Nr. 3517, sudarytos tarp O. Ž. ir J. V., sandorį pripažino pirkimo – pardavimo sutartimi bei ieškovui perkėlė pirkėjo teises. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. sausio 9 d. mainų sutartis buvo sudaryta įstatymo nustatyta tvarka, joje išreikšta laisva abiejų šalių valia, įgyvendinti tikrieji sutarties šalių siekiai ir ketinimai. Sprendimu pažeidžiamos atsakovų B., kaip sąžiningų žemės sklypo įgijėjų teisės. Atsakovai E. B. ir E. B. daugiau nei metai yra įsigytos dalies žemės sklypo savininkai, todėl per šį laiką susiformavo jų teisėti lūkesčiai disponuoti jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovė J. V. nenurodė, kad galėjo tiesiogiai įsigyti bet kokį žemės sklypą laisva valia, o mainė į apeliantams priklausantį žemės sklypą, nes sklypas jai tiesiog patiko. Teismas netinkamai interpretavo atsakovės paaiškinimus, nevertindamas bendro jų konteksto, nepagrįstai nurodė, kad kyla abejonių dėl atsakovų žemės sklypo mainų tikslo – vykdyti įgytame sklype statybas, kuris yra žemės ūkio paskirties. Atsakovai B. neteikė prioriteto žemės sklypų paskirčiai, nes paskirtis gali būti pakeista, o sklypą įsigijo kaip investiciją. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jų atstovo argumentus, kad atsakovės J. V. žemės sklypas jiems buvo išskirtinis dėl to, kad jis yra prie Ilgo ežero pakrantės, kuriame galima plaukti motorinėmis vandens transporto priemonėmis, kas būtų ypatingai naudinga vykdant kaimo turizmo veiklą. D. R. užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, todėl aplinkybė, kad mainų sandoriai buvo sudaryti tarpininkaujant asmeniui, kurio pagrindinė veikla tokių sandorių sudarymas, negali patvirtinti nei ieškinio teisingumo, nei ginčijamų sandorių apsimestinumo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iš tiesų turėjo interesą pasinaudoti savo pirmumo teise ir kad apie tokį ketinimą būtų informavęs tiek atsakovę O. Ž..
3.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, visą įrodinėjimo pareigą perkeldamas atsakovams. Teismo sprendimas prieštaringas, priimtas, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus bei remiantis išimtinai ieškovo subjektyviu numanymu. Atsakovų realius ir logiškus paaiškinimus atmesdamas ar nevertindamas, teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias mainų santykius bei sutarčių sudarymo laisvės principą, bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendroje dalinėje nuosavybėje esantį turtą, LR Konstitucijos garantuojamą nuosavybės neliečiamumą.
28. Ieškovas M. L. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė argumentus:
4.1. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, teisingai nustatydamas ieškovo teisių pažeidimo momentą bei aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovas suvokė apie savo teisių pažeidimą 2018 m. vasario 27 d. ir todėl ieškinys buvo pareikštas nepraleidus senaties termino. Nei atsakovė O. Ž., nei atsakovė J. V. neinformavo ieškovo apie ketinimą sudaryti mainų sutartis, neatskleidė esminių tokios sutarties sąlygų, nors tokią galimybę turėjo, todėl privalo prisiimti kilusius neigiamus padarinius.
4.2. Atsakovės O. Ž. siekis įgyti ne išskirtiniais individualiais požymiais apibūdinamą žemės sklypą bei beveik visos žemės sklypų vertės gavimas pinigais, patvirtina teismo išvadą, jog atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sandorį. Atsižvelgus, kad mainų sutarties pagrindu 95,88 proc. turtinės naudos sudaro atsakovės O. Ž. faktiškai gautos piniginės lėšos, pripažintina, jog atsakovė nekilnojamąjį turtą išmainė į pinigines lėšas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog tai apsimestinis sandoris, kuriuo buvos siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sandorį. Atsakovė nenurodė jokių išskirtinių žemės sklypo požymių. Jos interesus būtų galėję tenkinti daug apyvartoje esančių žemės sklypų, todėl, objektyvaus poreikio sudaryti mainų sutartį nebuvo. Teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. mainų sutartį Nr. 3517 pagrįstai kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo sandorį, neatitinkančiu tikrosios šalių valios. Sprendimas nesukelia tiesioginių materialinių padarinių atsakovei O. Ž., o apeliaciniu skundu apeliantė gina kitų asmenų interesus. D. R. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2017 m. kovo 27 d. rinko duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie ginčo žemės sklypą, kuris tuo metu dar priklausė atsakovei O. Ž.. Žemės sklypų užvaldymui buvo ruošiamasi tendencingai, o mainų sandoriai buvo sudaromi siekiant pridengti faktinius pirkimo – pardavimo sandorius. Atsakovė J. V. nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, jog jai nebuvo poreikio sudaryti ir 2018 m. sausio 9 d. mainų sutartį su atsakovais E. B. ir E. B.. Atsakovės J. V. iš atsakovų įgytas žemės sklypas yra menkavertis, lyginant su jiems perleista žemės sklypo dalimi. Atsakovės gauta nauda pinigine išraiška sudaro net 72,73 proc. visos turtinės naudos ir tai patvirtina, jog sandorio tikslas buvo ne žemės sklypo įgijimas, bet piniginių lėšų gavimas. Sudaryti sandoriai pažeidė ieškovo pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamą turtą, todėl teismas pagrįstai ir 2018 m. sausio 9 d. mainų sutartį kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo sandorį. Atsakovų E. B. ir E. B. interesas – pelno siekimas, vykdant nekilnojamojo turto prekybą, paneigia teiginius apie išskirtinius žemės sklypo požymius. Aplinkybė, jog niekas iš byloje dalyvaujančių atsakovų nesikreipė į ieškovą dėl jam priklausančių žemės sklypo ir sklypo dalies įsigijimo, patvirtina teismo išvadą, jog ginčo mainų sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, kuriais faktiškai buvo siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sandorius. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, nenukrypo nuo teismų praktikos bendraturčio turtinės padėties vertinimo klausimu. Apeliantų B. nurodyti argumentai dėl sąžiningų turto įgijėjų nėra teisiškai reikšmingi, nagrinėjant kilusį ginčą. Teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
29. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl pasisako dėl atsakovų paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos faktinių bei teisinių argumentų.
32. Ginčas byloje kilo dėl dviejų apsimestinių nekilnojamojo turto mainų sandorių pripažinimo negaliojančiais, jų pripažinimo pirkimo – pardavimo sandoriais ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pažeidus bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypų dalį.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. L. ir atsakovė O. Ž. iki ginčo sandorių sudarymo buvo dviejų žemės sklypų – 28,0205 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 19,6280 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)– bendraturčiai. Ieškovui M. L. nuosavybės teise priklausė 186035/280205 dalys, o atsakovei O. Ž. – 94170/280205 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui M. L. taip pat nuosavybės teise priklausė 130315/196280 dalys, o atsakovei O. Ž. – 65965/196280 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta.
34. Atsakovės O. Ž. ir J. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudarė mainų sutartį (notarinio registro Nr. 3517), pagal kurią atsakovė J. V. nuosavybės teise priklausantį 0,12 ha žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini). su 30 000,00 Eur priemoka išmainė į atsakovei O. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (94170/280205) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (65965/196280), esančių(duomenys neskelbtini). Sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. rugpjūčio 11 d.
35. Atsakovai E. B., E. B. ir J. V. 2018 m. sausio 9 d. sudarė mainų sutartį (notarinio registro Nr. 141), pagal kurią atsakovai E. ir E. B. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,1050 ha žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini). su 8 000,00 Eur priemoka išmainė į atsakovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (16491/98140) iš jai priklausančių šio žemės sklypo 65965/96280 dalių. Sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota 2018 m. sausio 19 d.
Dėl ieškinio senaties
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senaties eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 27 d., todėl ieškinys pareikštas nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Apeliantai J. V., O. Ž., Edvardas ir E. B., nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigė, jog teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, teismo išvados dėl senaties termino pradžios yra prieštaringos, todėl teismas nepagrįstai, atsakovų prašymu, netaikė ieškinio senaties.
37. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
38. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d). Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.
39. Ieškovo vertinimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. vasario 27 d., kuomet ieškovas gavo mainų sutartį iš VĮ Registrų centro ir su ja susipažino. Atsakovės J. V. teigimu, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2017 m. spalio mėnuo, kai ieškovo tėvas P. L. susisiekė su ieškovu ir pranešė apie įvykusius mainus. Atsakovų O. Ž., E. B. ir E. B. nuomone, ieškovas apie įvykusį sandorį sužinojo 2017 m. lapkričio 6 d., kai jo įgaliotas gavo Nekilnojamojo turto registro išrašus.
40. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.
41. Kaip jau minėta atsakovių O. Ž. ir J. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta mainų sutartis (notarinio registro Nr. 3517) buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. y. išviešinta) 2017 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovo tėvas P. L., veikiantis kaip ieškovo įgaliotinis, 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi dėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų gavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie šį ginčo mainų sandorį, ieškovas žinojo 2017 m. lapkričio 6 d. jo atstovui gavus Nekilnojamojo turto registro išrašus, tačiau faktiškai suvokti, kad šis sandoris, tikėtina, pažeidžia jo teises, ieškovas galėjo suprasti tik 2018 m. vasario 27 d. kai gavo mainų sutarties kopiją ir turėjo galimybę įvertinti sandorio sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas apie sudarytą mainų sandorį sužinojo 2017 m. lapkričio 6 d., tačiau nėra pagrindo pritarti teismo išvadai, kad apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovas sužinojo 2018 m. vasario 27 d.
42. Pagal CK 6.759 – 6.760 straipsnius, įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Taigi, apie savo atliktus veiksmus, veikiant pagal įgaliojimą, įgaliotinis P. L. privalėjo informuoti įgaliotoją tuoj pat. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ieškovas byloje neginčijo aplinkybės, jog P. L. santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė kaip jo atstovas (įgaliotinis). Byloje nustačius, kad P. L. 2017 m. lapkričio 6 d. gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašus matydamas, jog buvo sudarytas mainų sandoris, kurio pagrindu atsakovė J. V. įgijo nuosavybės teises, turėjo apie tai nedelsiant informuoti ieškovą (įgaliotoją), nes, kaip jau minėta, tas, kas veikia per kitą, neviršijusį jam suteiktų įgaliojimų ir viešai atskleidžiant atstovavimo faktą, veikia pats.
43. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto P. L., ieškovo M. L. ir D. R. (J. V. žento) elektroninio susirašinėjimo matyti, jog D. R. iš UAB „Geoturas” gavęs parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos schemą, ją persiuntė ne tik ieškovo įgaliotiniui P. L., bet ir pačiam ieškovui. Iš ieškovo M. L. tolesnio susirašinėjimo su D. R. elektroniniu paštu matyti, jog elektroniniuose laiškuose buvo kalbama apie žemės plotų naudojimo schemų sudarymą, žemės plotų atidalinimą, žemės perpirkimą. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl sandorio sudarymo ar jo, kaip bendraturčio pirmenybės teisių pažeidimo. Iš byloje pateikto Thredneedle Management Services Limited 2018 m. birželio 15 d. rašto matyti, jog ieškovas M. L. dirba šioje bendrovėje analitiku, todėl teisėjų kolegija byloje laiko įrodytą faktinę aplinkybę, jog ieškovas, kaip apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, siekiantis įsigyti iš kito bendraturčio (nagrinėjamu atveju iš O. Ž.) žemės sklypo dalis, apie galimą savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti 2017 m. lapkričio 6 d., jo atstovui (įgaliotiniui P. L.) gavus Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose nurodytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas.
44. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. kovo 9 d., todėl nustačius, kad CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas ginti bendraturčio pirmenybės teisę įgyti parduodamo nekilnojamojo turto dalį yra praleistas ir jį neprašoma atnaujinti, o atsakovai reikalauja jį taikyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Dėl apsimestinių sandorių ir bendraturčio pirmenybės teisės gynimo
45. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu.
46. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).
47. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymima, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi CK 4.79 straipsnio 3 dalis nustato specialų bendraturčių teisių gynimo būdą – teisę reikalauti, kad tokiam asmeniui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne mainų, bet pirkimo – pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad mainų sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam (bendraturčiui) būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 str. 2 d., 4.79 str. 3 d.).
48. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Ši ieškovo (bendraturčio) pirmenybės teisė byloje nekvestionuojama. Būtent todėl byloje sprendžiama, kokią konkrečią sutarties rūšį – mainų ar pirkimo – pardavimo – turėjo galvoje atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, nes vienam bendraturčiui nekilnojamųjų daiktų mainų sutartimi perleidžiant bendrosios nuosavybės dalį, kitam bendraturčiui pirmenybės teisė įgyti perleidžiamą dalį neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010).
Dėl mainų ir pirkimo – pardavimo sutarčių santykio
49. Byloje ginčijamos dvi nekilnojamojo turto mainų sutartys, ieškovui M. L. teigiant, kad jos pridengia pirkimo – pardavimo sandorius. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 str. 1 d.). Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015). Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Nors sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, kartu atkreiptinas dėmesys, kad turto savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių teisės, nurodytos CK 4.79 straipsnyje.
Dėl atsakovių O. Ž. ir J. V. sudarytos mainų sutarties
50. Ieškovo teigimu, atsakovių O. Ž. ir J. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta nekilnojamojo turto mainų sutartis faktiškai pridengia pirkimo – pardavimo sandorį, pagal kurį ieškovas, remiantis CK 4.79 straipsnio taisyklėmis, turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovės O. Ž. parduodamas turto dalis, esančias jo ir atsakovės bendrąja nuosavybe.
51. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje šio sandorio apsimestinį pobūdį grindė tokiomis aplinkybėmis: mainai nėra lygiaverčiai nei pagal mainomus objektus, nei pagal jų vertę, nes atsakovei O. Ž. priklausiusių žemės sklypų vertė – 31 290,00 Eur, o atsakovei J. V. priklausiusio sklypo vertė – 1 290,00 Eur, todėl buvo sumokėta didelė priemoka – 30 000,00 Eur; atsakovės J. V. ir O. Ž. nesiekė įgyti tam tikro atsakovų tuo metu turimo individualiais, itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto; sudarytu sandoriu buvo siekiama, kad ieškovas negalėtų pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypų dalis.
52. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovo pozicijai, sprendė, kad šis sandoris yra apsimestinis dėl to, jog buvo mainomi nelygiaverčiai objektai ir sumokėta didelė nepriemoka, pripažino, kad mainai neatitiko sandorio šalių poreikių ir interesų, ir buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė įgyti žemės sklypų dalis.
53. Pagal CK 6.433 straipsnio 2 dalį, kai sutartyje numatyta, jog mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jei ko kita nenumato sutartis. Taigi įstatymų leidėjas numato, kad mainomi daiktai gali būti skirtingos vertės, įstatymų leidėjas taip pat numato, kad dėl priemokos šalys gali susitarti. Mainų esmė yra realus apsikeitimas daiktais, tuo tarpu priemoka yra tik priemonė išlaikyti turtinių interesų pusiausvyrą. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog buvo mainoma žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalys ir kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, kurių vertė, kaip matyti iš byloje pateiktų skelbimų portale www. aruodas.lt, yra rinkos vertė yra žymiai didesnė, todėl nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog priemokos dėl mainomų sklypų nurodytos vertės dydis iškreipia mainų sutarties esmę.
54. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės dėl objektų verčių nelygiavertiškumo ir priemokos sumokėjimo pačios savaime nenulemia sandorio apsimestinumo, turi būti nustatyta, ar dėl mainų įvyko realus apsikeitimas daiktais, aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo pat pradžių atsakovės O. Ž. ir J. V. nesiekė įgyti tam tikro kitos sandorio šalies tuo metu turimo individualiais, atsakovėms itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto, nes visas (duomenys neskelbtini) kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, bažnyčios, gydymo įstaigų, šalia gero kelio ir šių nurodytų žemės sklypo savybių nėra pagrindo vertinti, kaip išskirtinių, būdingų tik šiam ginčo sklypui, todėl O. Ž. galėjo sklypą parduoti, nepažeisdama bendraturčio pirmenybės teisės tas žemės sklypų dalis pirkti, o atsakovė J. V. jas nusipirkti, ieškovui nepasinaudojus pirmenybės teise. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
55. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog sandoris buvo nenaudingas abiem šalims ir/ar neatitiko jų interesų. Aplinkybę, kad mainų pagrindu įsigytas nekilnojamasis turtas atsakovei O. Ž. buvo reikalingas, patvirtina ne tik pačios atsakovės nurodomos aplinkybės, tačiau ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovė O. Ž., po sandorio sudarymo, 2017 m. lapkričio 30 d. su MB „Archikodas“ sudarė projektavimo darbų vykdymo sutartį Nr. 23/2017 dėl vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projekto parengimo. Projektas parengtas ir perduotas užsakovei O. Ž. 2018 m. vasario 28 d. (darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 09/2018). Šių aplinkybių byloje ieškovas nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, tik deklaratyviai teigdamas apie sandorio neatitikimą tikrosios jo šalių valios.
56. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 2 straipsnį (redakcija galiojusi nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos (2 str. 1 d. 1 p.), tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą (2 str. 3-4 d.). Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
57. Įstatymai neriboja asmenų teisės mainyti jiems priklausantį turtą, todėl nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog patikusį sklypą asmuo gali paprasčiausiai pirkti, o mainyti gaunant ar mokant priemoką. Pažymėtina, kad ieškovas, kvestionuodamas mainų sandorio šalių valią ir teigdamas, jog mainų sutartis pridengia pirkimo – pardavimo sandorį, šių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtino, o rėmėsi tik tam tikromis prielaidomis, grįstomis kitokiu įrodymų vertinimu (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti tokiais sutampančiais atsakovių paaiškinimais, ir pritarti pirmosios instancijos teismas išvadai, jog mainų sutartis neatitiko tikrosios sandorio šalies valios.
58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė J. V. 2017 m. liepos 31 d. įregistravo ūkininko ūkį, jai 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo suteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus leidimas Nr. 2L/08-(14.3.27) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kas patvirtina, teismo posėdžio metu atsakovės J. V. nurodytas aplinkybes, kad ji ketina ūkininkauti ir įsigytoje žemėje įsteigti pieno supirkimo punktą. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, kad atsakovė O. Ž. sudarė mainų sandorį, siekdama apeiti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą turto dalį, nepateikia jokių įrodymų, jog pats būtų turėjęs ketinimų pirkti O. Ž. priklausiusias turto dalis. Ieškovas, net ir reikšdamas ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nepateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kaip to reikalauja ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio nuostatos, o kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetas – ieškovas sandorių sudarymo metu negyveno Lietuvoje, pats ir per įgaliotinį su atsakovės J. V. žentu D. R. tarėsi naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, sužinojęs, jog bendraturtė O. Ž. tuo metu jau buvo perleidusi jai priklausančias nekilnojamojo turto dalis, nesistengė tuoj pat ginti savo teises – leidžia spręsti, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo aiškaus ketinimo pirkti bendraturtės O. Ž. turto dalis (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad ieškovas noro įsigyti atsakovės O. Ž. turto dalis iki mainų sandorio ir kurį laiką po jo neturėjo, o toks ketinimas atsirado tik vėliau, kuriam įtakos galimai turėjo kiti veiksniai.
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas mainų sandorio, sudaryto 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarp atsakovių O. Ž. ir J. V., apsimestinis pobūdis. Įrodymų visuma ir jų vertinimas suponavo labiau pagrįstą išvadą, kad mainų sandoris atitiko tikrąją šalių valią, o ieškovo pozicija labiau grindžiama prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, juose esančius duomenis interpretuojant sau naudinga linkme, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimai dėl tarp atsakovių O. Ž. ir J. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos mainų sutarties (notarinio registro Nr. 3517), pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių pagal šią sutartį perkėlimo ieškovui M. L. atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl J. V., E. B. ir E. B. sudaryto sandorio apsimestinumo
60. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. V., po pirmojo mainų sandorio, sudaryto su atsakove O. Ž., 2018 m. sausio 9 d. sudarė kitą mainų sutartį (notarinio registro Nr. 141) su atsakovais E. B. ir E. B., pagal kurią J. V. perdavė atsakovams 16491/98140 dalis iš jai priklausančios 65965/196280 žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbtini), mainais į 0,1050 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį atsakovams B. su 8 000,00 Eur priemoka. Ieškovas šį sandorį taip pat prašė pripažinti negaliojančiu dėl jo apsimestinio pobūdžio, nurodydamas tai buvo pirkimas – pardavimas. Ieškovas apsimestinio sandorio požymius faktiškai siejo vien su jo bendraturčio pirmumo teisių pažeidimu ir mainomų sklypų verčių skirtumu.
61. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šį sandorį apsimestiniu, sprendė, jog šis sandoris neatitiko tikrosios šalių valios, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog tuo metu ieškojo pirkti jiems tinkamų žemės sklypų. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.
62. Kaip jau minėta, mainomų objektų verčių nelygiavertiškumas ir priemokos sumokėjimas savaime nenulemia sandorio apsimestinumo. Sprendžiant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti apsimestiniu turi būti nustatyta, ar dėl mainų įvyko realus apsikeitimas daiktais, aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius ir kitas svarbias aplinkybes.
63. Byloje neginčijamai nustatyta, kad realus apsikeitimas daiktais įvyko ir tai patvirtina, ne tik atsakovų paaiškinimai, bet ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovas E. B. 2018 m. sausio 26 d. su UAB „Lex LT“ sudarė atlygintinių paslaugų sutartį Nr. APS.2018.01-1 dėl konsultavimo paslaugų pasiruošiant Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projekto Turizmo paslaugų įkūrimas (duomenys neskelbtini) kaime“ įgyvendinimui, kas patvirtina atsakovų siekį kurti kaimo turizmo sodybą. Šio įrodymo ir atsakovų atstovo argumentų dėl šio rašytinio įrodymo – jog atsakovai norėjo įsigyti žemės sklypą ant ežero pakrantės, kur galėtų vykdyti kaimo turizmo veiklą, o tokių sklypų yra ne daug; be to, (duomenys neskelbtini) ežere galima plaukioti vandens transporto priemonėmis, kas labai palanku kaimo turizmui, ir vien tik ši savybė daro sklypą išskirtiniu – pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Tuo tarpu, atsakovė J. V. siekė įsigyti sklypą, skirtą statybai. Jokių įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovų tikslus, ieškovas byloje nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis, vien todėl, kad atsakovas E. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius ir vienintelis akcininkas, kurio bendrovės pagrindinė veikla statybos darbai bei su tuo susijusi veikla, o atsakovės J. V. žentas D. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas ir akcininkas, kuri verčiasi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir su tuo susijusia veikla, ir jie yra tarpusavyje pažįstami, jog mainų sutartį pagal įgaliojimą už atsakovę J. V. pasirašė įgaliotinis D. R., kad atsakovai galėjo nusipirkti šiuos ar bet kuriuos kitus žemės sklypus, o ne sudaryti mainų sutartį, yra pagrįstos hipotetiniais samprotavimais apie atsakovų tikslus ir norus įsigyjant vieną ar kitą nekilnojamąjį turtą, ruošimąsi ir sąmoningą naudojimąsi mainų institutu, bet ne konkrečiais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, jog šalių siekis įsigytuose žemės sklypuose vykdyti statybos darbus, keisti žemės paskirtį ir/ar kurti kaimo sodybą, net ir verslo tikslais, nepaneigia šalių ketinimų dėl sandorio sudarymo realumo.
64. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog šis sandoris buvo sudarytas kitais tikslais, nei nurodė sandorio šalys, o būtent, kad J. V. siekė įsigyti žemės sklypą statybai, tuo tarpu E. B. ir E. B. siekė įgyti žemės sklypą kaimo turizmo paslaugų plėtros tikslais jiems patrauklioje vietoje, o atsakovų B. atsakovei J. V. sumokėta 8 000,00 Eur kompensacija už mainomą sklypą, nelaikytina neprotingai didele, neadekvačia mainomų sklypų vertei.
65. Kaip jau minėta šioje nutartyje, byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kad pats ieškovas būtų siekęs įsigyti atsakovės J. V. turto dalį (CPK 178 st.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas mainų sandorio, sudaryto tarp atsakovų J. V., E. B. ir E. B. apsimestinis pobūdis, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimai dėl tarp atsakovų J. V., E. B. ir E. B. 2018 m. sausio 9 d. sudarytos mainų sutarties (notarinio registro Nr. 141), pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių pagal šią sutartį perkėlimo ieškovui M. L. atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylos baigties
66. Į pagrindinius apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus atsakyta, kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
67. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias apsimestinius sandorius ir bendraturčio pirmenybės teisę pirkti, ir nepagrįstai konstatavo, kad sandorių šalių valia neatitiko jų tikrosios valios, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 33 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Taip pat naikintina Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis dėl aritmetinės klaidos ginčijamame sprendime ištaisymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į bylos baigtį – skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas dėl ieškovo ieškinio atmetimo – ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
69. Nustatyta, kad atsakovė J. V. patyrė 4 829,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš jų: 2 935,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, 1 200,00 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą ir 694,55 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė O. Ž. patyrė 2 294,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš jų: 800,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, 800,00 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą ir 694,60 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovai E. ir E. B. patyrė 1 048,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teisme, iš jų: 800,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir 248,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
70. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Vadovaudamasi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų kiekį, teisėjų kolegija, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose už advokatų teisinę pagalbą laiko pagrįstomis, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistina 61,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (55,25 Eur pirmosios instancijos teisme ir 6,38 Eur apeliacinės instancijos teisme) (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. L. ieškinį atmesti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį dėl aritmetinės klaidos 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse ištaisymo.
Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 294,60 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 829,55 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 048,00 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 61,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Tomas Romeika