(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. K. ir apelianto (atsakovo) N.A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir D. R.ieškinį, pareikštą atsakovams N.A., L.A. ir G.A. dėl iškeldinimo ir atsakovo N. A. priešieškinį, pareikštą ieškovei R. K. dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo bei avanso dalies grąžinimo ir

 

nustatė:

 

I.Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu ieškovai R.K. ir D. R. kreipėsi į teismą, prašydami iškeldinti atsakovą N.A. ir atsakoves L.A. ir G. A. iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai paaiškino, kad ieškovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto ¼ dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui D. R.. Ieškovė R. K., veikdama pagal 2019-08-07 įgaliojimą (notarinio registro Nr. 4651) abiejų ieškovų vardu 2019-08-13 su atsakovu N.A. sudarė preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl buto pirkimo – pardavimo už 63 000 Eur kainą, nustačius, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020-02-07. Ieškovės ir atsakovo N. A. sutarimu atsakovui buvo leista gyventi nurodytame bute, kol bus sudaryta pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis. Su atsakovu kartu gyvena ir jo dukros atsakovės L. ir G. A.. Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sutarties sudarymo terminas, nustatytas preliminariojoje sutartyje, nebuvo pratęstas, todėl atsakovas turėjo išsikelti iš buto. Atsakovas iš buto neišsikėlė, nors ieškovė ne kartą to prašė. Susitikimo, kuris vyko 2021-10-11, metu šalys susitarė, kad atsakovas iki 2021-11-01 išsikels iš buto, tačiau atsakovas ir toliau naudojosi butu. Ieškovė per Vilniaus miesto 5-ąjį notarų biurą 2022-04-22 išsiuntė atsakovui pareiškimą, reikalaudama per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš buto. Šis pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2022-04-25, tačiau iki 2022-05-25 atsakovas neišsikėlė iš buto, o atsakovo atstovė ieškovei 2022-05-24 išsiuntė atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesutinka su reikalavimu atlaisvinti butą.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad iš buto nėra išsikėlęs. Paaiškino, kad iš buto neišsikėlė, nes ieškovė nėra įvykdžiusi prievolių atsakovui ir vengia jas įvykdyti. Nurodė, kad šalys yra artimi giminaičiai: ieškovai – brolis ir sesuo, o atsakovas – jų pusbrolis. Ieškovai ieškinyje nurodytą butą paveldėjo iš savo tėvų. Ieškovė nuo 2012 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, o jos brolis – Žemaitijoje. Ginčo butu iki 2018 metų naudojosi kiti asmenys, o ne jo savininkai. Atsakovas nuo 2018 metų su savo tuo metu nepilnametėmis dukromis ieškojo gyvenamosios vietos, kurią vėliau galėtų įsigyti, kadangi tuo metu buvo pradėtas procesas dėl atsakovo santuokos nutraukimo. Ieškovė žinojo apie atsakovo šeimyninę padėtį. Turėdama tikslą butą parduoti, 2018 m. sausio mėnesio viduryje pradėjo siūlyti atsakovui ir jo motinai T.A. įsigyti nurodytą butą. Atsakovui butas tiko, tačiau butui, kuris buvo seniai remontuotas, nugyventas, buvo reikalingas remontas. Įvertinę visas aplinkybes šalys, dalyvaujant atsakovo motinai T.A., sutarė, kad butas atsakovui bus parduotas už 63000 Eur kainą. Šį susitarimą buvo nutarta įforminti tuomet, kai bus gautas ieškovo D. R. įgaliojimas parduoti butą, o iki tol atsakovui perduoti raktus ir leisti gyventi bute bei butą remontuoti pagal atsakovo poreikius. Buto raktai atsakovui buvo perduoti 2018-03-18.

4. Atsakovas paaiškino, kad iki 2018-07-26 bute padarė remonto darbus: pakeitė langus, pertvaras, grindų dangą ir kitus. Remontą atsakovas darė ūkio būdu, į pagalbą pasitelkęs draugus. Ieškovė apie daromą remontą buvo informuojama pokalbiais, susirašinėjimu, nuotraukomis. Nuo 2018-07-26 buvo montuojama virtuvė, kriauklės, buitinė technika. Nurodytu laikotarpiu nebuvo gautas buto bendraturčio D. R. įgaliojimas parduoti butą, todėl, siekiant įforminti susitarimą dėl buto pardavimo 2018-09-23, 2018-10-04, 2018-10-23, 2018-11-07 su D. R. telefonu kalbėjosi atsakovo motina ir šis vis žadėjo parašyti įgaliojimą. D.R. atsakovo motinai 2018-11-05 nurodė, kad įgaliojimas bus išduotas po to, kai su seserimi išspręs paveldėto tėvų ūkio valdymo klausimus. Ieškovė, 2019-08-12 atvykusi į Lietuvą, informavo atsakovą ir jo motiną, kad ieškovas D. R. davė sutikimą (įgaliojimą) butui parduoti ir kad bus sudaroma preliminarioji sutartis, kurią paruoš D. R. dukters sutuoktinis E. K.. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2019-08-13. Šios sutarties pagrindu ieškovei buvo sumokėtas 6300 Eur avansas, pirkimo – pardavimo sutartį nutarta sudaryti iki 2020-02-07. Atsakovas bute gyveno 2019 metais, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Su ieškove buvo bendraujama, naudojant Messenger programėlę. Nekilnojamojo turto kainos 2019 metų žiemos pabaigoje pakilo, atsakovas savo lėšomis butą jau buvo pagerinęs, todėl, atsakovo teigimu, ieškovė 2020 metų vasarį apsisprendė ieškinyje nurodyto buto atsakovui pagal preliminariąją sutartį neparduoti. Ieškovė 2020-02-06, likus dienai iki pagrindinės sutarties sudarymo, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūniją tam, kad būtų panaikinta atsakovo ir jo dukterų 2019-08-14 deklaruota gyvenamoji vieta anksčiau nurodytame bute. Su atsakovu 2020-02-08 pradėjo bendrauti nekilnojamo turto agentas E. K., reikalaudamas atlaisvinti butą. Tiek E. K., tiek ieškovė vengė atsakyti atsakovui, kaip ir kada su atsakovu bus atsiskaityta už atliktą buto remontą. Atsakovas reikalavo atlyginti investicijas į butą 2020-02-08, 2020-05-14, 2020-09-28 žinutėmis. Ieškovė 2020-09-29 žinute pripažino faktą, kad atsakovui yra skolinga už jo atliktas investicijas į butą, tačiau jokios pinigų sumos atsakovui nėra sumokėjusi. Dėl šios priežasties atsakovas su dukromis bute tebegyvena. Ieškovei priežastis, kodėl atsakovas neatlaisvina buto, yra žinoma, bet ji 2022 vasarą vykusio susitikimo metu kategoriškai atsisakė atlyginti bet kokias atsakovo investicijas.

5. Ieškovė 2022-10-31 pateikė dubliką, kuriame patvirtino, kad iki 2018 metų butu naudojosi ne jo savininkai. Paaiškino, kad bute buvo atliktas kosmetinis remontas, atsižvelgiant į jame gyvenusio asmens poreikius, butas nebuvo „nugyventas“, o atsakovo pateiktos nuotraukos, darytos 2018-01-30, patvirtina, kad butas buvo tvarkingas, visiškai įrengtas, tinkamas gyventi: sienos išklijuotos tapetais, grindys – laminatas, mediniai langai. Nesutiko su atsakovo argumentais, jog ji 2018 metų sausio mėnesį pasiūlė pirkti butą atsakovui ar jo motinai, nes vieno iš pokalbių su atsakovo motina metu ieškovė tik užsiminė, kad neketina grįžti į Lietuvą ir turimas nekilnojamas turtas ieškovei nėra reikalingas. Po to, kai atsirado poreikis atsakovui įsigyti būstą, atsakovo motina nurodė, kad norėtų pirkti ieškovės butą. Reaguojant į pasiūlymą, atsakovui buvo nusiųsti bute gyvenusio asmens kontaktai tam, kad būtų suderintas buto apžiūros laikas. Ieškovės žiniomis butas buvo apžiūrėtas 2018-01-30, ar buvo apžiūrėtas papildomai, ieškovė nežino. Iš atsakovo motinos ieškovė sužinojo, kad butas tinkamas ir norėtų jį pirkti. Visi kartu suderino buto pardavimo kainą – 63000 Eur. Buvo derinama, kad buto pirkėja bus T. A., kuri ketino pirkti butą atsakovui su šeima gyventi. Su atsakovu ir jo motina buvo sutarta, kad atsakovas iki sutarties sudarymo gali naudotis butu. Buto raktai atsakovui buvo perduoti 2018 m. kovo mėnesį. Atsakovas butu naudojosi, jame gyveno. Buvo sutarta, kad atsakovas mokės visus komunalinius mokesčius. Buto bendraturtis D. R. 2019-08-09 notaro biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovę parduoti jam priklausančią buto dalį. Su atsakovo motina buvo sutarta, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį bus sudaroma buto pirkimo – pardavimo sutartis ir tuo tikslu Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure buvo suderintas laikas pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas jau gyveno bute ir pagal susitarimą turėjo mokėti mokesčius, bet iš 2019-08-09 mokėjimo paaiškėjo, kad buvo susidariusi skola gyvenamojo namo bendrijai. Ieškovei atvykus į Lietuvą 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, atsakovas ir jo motina nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, sandoris bus sudaromas atsakovo, o ne jo motinos vardu. Su tuo, kad pirkėju bus atsakovas, ieškovė sutiko kaip ir su tuo, kad pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma po atsakovo santuokos nutraukimo. Tam, kad susitarimas dėl buto pirkimo – pardavimo būtų įformintas, 2019-08-13 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje buvo fiksuota ir sutarta kaina – 63000 Eur, terminas iki kurio bus sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis – 2020-02-07. Atsakovas 2019-08-14 sumokėjo 6300 Eur avansinę įmoką. Nurodė, kad atsakovas vengė sudaryti pirkimo – paradavimo sutartį, nurodydamas skirtingas priežastis, todėl pirkimo – paradavimo sutarties sudarymo terminui einant į pabaigą, ieškovė pranešė atsakovui, kad 2020 metų vasario mėnesį grįš į Lietuvą ir bus sudaroma buto pirkimo – pardavimo sutartis. Tuo tikslu Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure buvo suderintas laikas pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti (2020-02-05 ar 2020-02-06). Atsakovas žinute buvo paprašytas užsakyti pažymą iš seniūnijos, patvirtinančią, jog nėra skolų už butą.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteisus, teigdamas, jog dėl 2019 metų žiemos pabaigoje pakilusių nekilnojamojo turto kainų ieškovė 2020 metų vasario mėnesį nusprendė neparduoti buto atsakovui. Paaiškino, kad tuo atveju, jei būtų apsigalvojusi parduoti butą atsakovui, ieškovė būtų grąžinusi atsakovui sumokėtą 6300 Eur avansą. Pažymėjo, kad ir atsakovas nė vienoje jo nurodytų žinučių nereikalavo grąžinti avanso. Atvykusi į Lietuvą 2020 metų vasario mėnesį, ieškovė apsigyveno pas atsakovo motiną. Pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad atsakovas neturi reikiamos pinigų sumos ir jos buvo prašoma butą parduoti, atidedant visos kainos sumokėjimą vienerių metų terminui, trūkstamai sumai pasirašant skolos raštelį. Su tokiomis sąlygomis ieškovė nesutiko, nes jai buvo reikalingi pinigai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas tuo metu niekur nedirbo. Papildomai paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo, todėl ieškovė 2020-02-03 sumokėjo skolas: 274,39 Eur UAB „Ignitis“, 42,60 EUR UAB „Vilniaus vandenys“ , 291,90 Eur AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Patvirtino, kad 2020-02-05 vyko į butą kartu su savo drauge ir E. K. tam, kad galutinai aptartų buto perleidimo klausimą. Susitikime dalyvavo atsakovas, jo motina ir viena ar abi atsakovo dukros. Atsakovas galutinai nurodė, kad negali sumokėti visos suderintos buto kainos, o ieškovė nesutiko parduoti butą, atidedant kainos mokėjimą pagal atsakovo paskolos raštelį. Kadangi atsakovas neturėjo finansinės galimybės įvykdyti 2019-08-13 preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė pareikalavo atlaisvinti butą iki 2020 metų kovo pabaigos. Atsakovas pažadėjo išsikelti iki nurodyto termino ir tai, ieškovės nuomone, patvirtina 2020-02-05 atsakovo išsiųsta žinutė jos sūnui T. Kadangi 2020-02-05 buvo aišku, kad sandoris neįvyks, ji 2020-02-06 nuvyko į Pašilaičių seniūniją ir parašė prašymą panaikinti atsakovo ir jo dukrų deklaruotą gyvenamąją vietą ieškinyje nurodytame bute. Atkreipė dėmesį, kad E.K. yra ir atsakovo giminaitės sutuoktinis, su kuriuo atsakovas ne kartą bendravo iki 2020-02-08. Ieškovė pati ne kartą bendravo su atsakovu dėl išsikėlimo iš buto, tačiau viskas užsitęsė dėl 2020 m. kovo mėnesį paskelbto pirmojo karantino, 2020-11-07 paskelbto antrojo karantino. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2018 metų kovo mėnesio gyvendamas bute, nemoka mokesčių už paslaugas ir nuo 2020 metų vasario mėnesio ieškovė yra sumokėjusi 2981,76 Eur už suvartotą elektrą, šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas paslaugas, atliekų tvarkymą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas teigdamas, kad ieškovė nepadengė jo išlaidų už buto remontą, nenurodė sumos, kurią ieškovė atsakovui turėtų sumokėti. Nurodė, kad išlaidų suma jai nėra žinoma, nes 2020-02-08 žinutėje yra nurodyta 19250 Eur suma, kuri vėliau pakilo iki 24455 Eur. Be to, atsakovas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas yra pateikęs 2018-05-02 jai siųstas nuotraukas, tačiau su ieškove atsakovas darbų nederino. Iš atsakovo 2020-02-08 žinutės ieškovė sužinojo, kad atsakovas pardavė bute buvusius ieškovės daiktus (šaldytuvą, skalbimo mašiną ir kt.), nederindamas pardavimo kainos. Pinigai už parduotus daiktus ieškovei nėra perduoti. Atkreipė dėmesį, jog ji 2020-02-05 susitikimo metu fiksavo buto būklę nuotraukose ir iš jų matyti, kad bute nėra tualeto ir vonios durų (durų angos uždengtos audiniu), virtuvės spintelės nesumontuotos, vamzdynas atviras. Buto būklė taip pat buvo užfiksuota ir 2021-10-11 po derybų pas advokatą, kuomet atsakovas pažadėjo iš buto išsikelti iki 2021-11-01. Nurodytu metu tualeto ir vonios durys jau buvo įstatytos (nors dar be apdailos).

7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame, atsikirsdamas į dublike išdėstytus argumentus, nurodė, kad ginčo dėl to, jog buto įsigijimo išlaidas atsakovui ketino padengti (finansuoti) jo motina, nėra, o jo motina turėjo galimybes sumokėti preliminarioje sutartyje nurodytos buto kainos likusią dalį – 56700 Eur, nes 2020-02-07 banko sąskaitoje turėjo 40300 Eur sumą, taip pat turėjo 20000 Eur grynaisiais pinigais, kurie buvo gauti kaip avansas 2017-12-29 pardavus žemės sklypą ir jame esančius pastatus už 142 000 Eur, iš kurių 21300 Eur buvo sumokėti grynaisiais pinigais. Atsakovas teigė, kad ieškovės 2020-02-03 sumokėtos sumos už elektros energiją, vandenį ir šilumą nėra įsiskolinimai, o nesumokėti einamieji mokėjimai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs padengti iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Paaiškino, kad nurodyti mokesčiai nebuvo sumokėti, nes ieškovė 2020 metų vasarį pareiškė, kad neketina vykdyti preliminarios sutarties ir kad neketina kompensuoti buto remonto išlaidų. Po ieškovės pareiškimų atsakovas nebemokėjo komunalinių mokesčių tam, kad kompensuotų jau patirtas išlaidas: sumokėtą avansą ir buto remonto išlaidas. Pakartotinai akcentavo, kad ieškovė leido atsakovui daryti buto remontą, suteikdama atsakovui pagrįstą lūkestį, kad šis ginčo butą galės įsigyti, vadovaudamasis preliminariąja sutartimi. Bendraujant su atsakovo motina, ieškovei buvo teikiama informacija apie remonto eigą, jai buvo siunčiamos nuotraukos. Nepritarimo ar draudimo atlikti remonto darbus ieškovė neišreiškė. Kilus konfliktui dėl buto atsakovas ieškovei buto remonto išlaidas nurodė, į jas įskaičiavęs ne tik remonto darbus, bet ir integruotų virtuvės baldų, įmontuotos buitinės technikos išlaidas. Ieškovei buvo nurodyta, kad preliminariai patirtos išlaidos siekia 19250 Eur. Po 2020-02-08, siekdamas šių išlaidų nedidinti, atsakovas nesikreipė į specialistus dėl sąmatos sudarymo. Sudarytoje sąmatoje atlikti remonto darbai įvertinti 12149,43 Eur suma, į kurią nėra įtrauktos išlaidos už virtuvės baldus, jų montavimą, buitinę techniką.

8. Atsakovas N.A. 2022-12-02 pateikė priešieškinį ieškovei R. K., kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovui buto pagerinimo kainą –12 149,43 Eur, sumokėtą avansą – 2 709,35 Eur, palūkanas – 1 731 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių bei argumentų, priešieškinyje papildomai nurodė, kad atskaičius ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius, negrąžinto avanso suma sudaro 2709,35 Eur, kurią atsakovas iš ieškovės prašo priteisti. Kadangi ieškovė pareigą atlyginti atsakovui išlaidas už buto pagerinimus ir grąžinti avansą įgijo nuo to momento, kai baigėsi preliminariojoje sutartyje sulygtas terminas pagrindiniai sutarčiai sudaryti (2020-02-07), palūkanos skaičiuojamos už dvejus metus ir 121 dieną, prašomos priteisti buto pagerinimo išlaidų sumos palūkanos sudaro 1416 Eur, o palūkanos už negrąžintą avanso dalį– 315 Eur.

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo priešieškinį prašė atmesti. Be anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių bei argumentų papildomai paaiškino, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis pagal 2019-08-13 preliminariąja sutartimi suderintas sąlygas nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo kaltės. Pagal preliminariosios sutarties 7.2 punkto nuostatas pirkėjas privalo sumokėti 6300 Eur baudą; tuo atveju, jeigu bauda lygi avanso dydžiui, sumokėtas avansas yra įskaitomas į mokėtiną baudą, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui reikalauti priteisti jo sumokėtą avansą. Atkreipė dėmesį, kad ir atsakovas nė vienoje žinutėje, jokiame rašte nereikalavo grąžinti sumokėto avanso, kaip baudos už neįvykusį sandorį. Atsakovo argumentai, jog sumokėto avanso suma skirta komunaliniams mokesčiams padengti, taip yra nepagrįsti, nes atsakovas butą turėjo atlaisvinti nuo 2020 metų kovo pabaigos, susitarimų, dėl to, kad atsakovas toliau gyvens bute, nemokėdamas komunalinių mokesčių, nebuvo. Susitarimų dėl buto pagerinimų nebuvo, butas buvo tinkamas gyventi, todėl atsakovo nurodytų atliktų darbų negalima vertinti kaip būtinų išlaidų. Tai, kad atsakovas pagal savo asmeninius poreikius vietoje senų tapetų sienas išdažė dažais, perdažė lubas, buvusias plyteles pakeitė kitomis, buvusį buto grindų laminatą išardė ir pakeitė kitu, negalima pripažintini daikto pagerinimu. Pažymėjo, jog panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Atsakovo argumentai, kad ieškovė apie bute daromą remontą buvo informuojama tiek pokalbių metu, tiek vykdant susirašinėjimą, tiek siunčiant žinutėmis remontuojamo buto nuotraukas, negali būti vertinami kaip ieškovės sutikimas atlikti remonto darbus. Atsakovas, neturėdamas abejonių, kad įsigis butą savo nuosavybėn, pradėjo tvarkyti butą pagal savo poreikius, be to, pats atsakovas nurodė, kad jis turėjo tik ieškovės abstraktaus pobūdžio leidimą. Atsakovas nurodė, kad darbai, įtraukti į specialistų sąmatą, buvo atlikti dar 2018 metais, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atliktų darbų kainos skaičiuojamos pagal 2020 metais galiojusias vidutines rinkos kainas (sąmatoje nurodoma, kad ji sudaryta pagal 201910 mėn. kainas). Atkreipė dėmesį, kad į sąmatą įtraukti darbai, kurie faktiškai negalėjo būti atlikti (laminato grindų ardymas abiejuose miegamuosiuose nebuvo galimas, nes viename kambaryje laminato nebuvo). Sąmatoje nurodomos medžiagų įsigijimo kainos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, kadangi atsakovas nėra išsaugojęs statybinių medžiagų, dažų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o apžiūrint atliktus darbus po daugiau kaip ketverių metų nuo jų atlikimo, vargu ar galima nustatyti, kokios kokybės (atitinkamai ir kainos) medžiagos buvo panaudotos ar keliais sluoksniais buvo dažoma. Pažymėjo, jog ir specialistai sąmatoje nurodė, kad ardymo ir paslėptų darbų buto apžiūros metu faktiškai pamatyti nebuvo galimybės. Atsakovas nurodė, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu, todėl ieškovei neaišku, kokiu pagrindu yra apskaičiuotas ir į bendrą sąmatą įtrauktas papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos ir pridėtinės vertės mokestis. Sąmatoje neatsispindi atliktų darbų ir medžiagų nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais atlikus remonto darbus, visą šį laiką, t.y. daugiau kaip ketverius metus, atsakovas ir jo šeimos nariai naudojosi tuo rezultatu ir toliau tebesinaudoja. Atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos darbus atsakovas atliko jau po 2020-02-05, t. y. tuomet, kai buvo aišku, jog buto prikimo – pardavimo sandoris neįvyks ir jis netaps buto savininku. Pažymėjo, kad atsakovas prašomą grąžinti sumą įvardijo tik pateiktame priešieškinyje. Iki tol ieškovas nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo galimai patirtas išlaidas.

10. Atsakovas 2023-03-17 pateiktame dublike nurodė, jog ieškovė argumentų, jog dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, įrodymais nepagrindė, todėl, atsakovo nuomone, jis yra teisus, teigdamas, jog preliminariosios sutarties nevykdyti nusprendė ieškovė ir jam nėra kilusi pareiga sumokėti baudą pagal preliminarią sutartį. Be to, ieškovė niekada, t. y. nei per 6 mėnesius nuo tariamo preliminariosios sutarties pažeidimo momento, nei vėliau, nesikreipė į atsakovą ir nepranešė, kad yra taikytina bauda ir kad sumokėtas avansas yra įskaitomas pagal preliminariosios sutarties 7.2 punktą. Kadangi ieškovė buvo atstovaujama nekilnojamojo turto agento, atsakovas yra labiau nepatyrusi sutarties šalis, todėl jis nesuprato, kad gali iš ieškovės reikalauti baudos pagal preliminariąją sutartį. Dėl šios priežasties per 6 mėnesius nuo preliminariosios sutarties pažeidimo nepateikė ieškovei reikalavimo sumokėti baudą. Atitinkamai dėl to atsakovas priešieškiniu baudos nereikalauja, o tik prašo grąžinti avansą, o teisingiau jo dalį. Paaiškino, kad remonto vertė nustatoma, vadovaujantis 2020 metais galiojusiomis vidutinėmis rinkos kainomis, nes ieškovei pareiga kompensuoti pagerinimus atsirado tada, kai pastaroji pažeidė preliminariąja sutartimi sulygtą pareigą parduoti butą.

11. Ieškovė triplike papildomai paaiškino, jog sutarties nuostatos nenumatė papildomų pranešimų dėl baudos taikymo ar kitokių procedūrų. Šalių pasirašytos sutarties sąlygos dėl pirkėjo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą yra konkrečios ir aiškios. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovo, todėl atsakovo sumokėta avanso suma buvo padengta bauda, kaip šalys ir numatė, pasirašydamos preliminariąją sutartį. Abi šalys tą puikiai suvokė ir suprato, todėl atsakovas niekada nereiškė reikalavimo grąžinti jo sumokėtą avanso sumą, o atsakovo dublike išdėstyti argumentai, jog jis nesuprato sutarties sąlygų, yra nepagrįsti. Ieškovės nuomone, atsakovas, atlikdamas buto remontą, prisisėmė riziką, jog atlieka nereikalingus darbus.

12. Atsakovė L. A. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuo 2018 metų pavasario gyvena ieškinyje nurodytame bute. Butas buvo nugyventas, todėl ieškovė leido atsakovui daryti remontą. Bute buvo pakeisti langai, išdažytos sienos, lubos, sudėtos grindys, suremontuotas vonios kambarys, tualetas, integruota virtuvė. Butas nebuvo parduotas 2020 metais, nes ieškovė norėjo daugiau pinigų. Nurodė, jog nuo 2022 metų gruodžio mėnesio bute nebegyvena. Teismo posėdyje nurodė, kad iš ieškovams priklausančio buto išsikėlė su visais asmeniniais daiktais.

13. Atsakovė G.A. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuo 2018 metų vasaros gyvena ieškinyje nurodytame bute. Ieškovė leido atsakovui daryti remontą, o kai suremontavo, nebenorėjo buto parduoti. Atsakovas bute keitė grindis, išlygino sienas, jas perdažė, naujai įrengė vonią ir tualetą, pakeitė langus, surinko ir užsakė integruojamą virtuvę. Nurodė, jog nuo 2022 metų lapkričio mėnesio bute nebegyvena. Teismo posėdyje nurodė, kad iš ieškovams priklausančio buto išsikėlė su visais asmeniniais daiktais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

14.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-08sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė iškeldinti atsakovus N. A., G. A., ir L.A. iš buto, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. A., ieškovei R.K., 274,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo N. A. ieškovui D. R.241,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. A. ieškovams R. K.ir D. R. lygiomis dalimis 488,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės L. A.s ieškovams R.K. ir D. R. lygiomis dalimis 488,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė iš ieškovės R. K. atsakovui N. A.2709,35 Eur įmokos pagal preliminaria sutartį (avansą) dalį ir 315 Eur palūkanų, 11816,50 Eur buto pagerinimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14840,85 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3845,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iš ieškovės R. K.valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iš ieškovo D.R. valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iš atsakovo N. A.valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iš atsakovės G. A. valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisė iš atsakovės L. A.valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė,jog liudytojų G. M. ir D. L. – M. parodymai patvirtina, kad ieškovei R.K. nebuvo reikšmingi bute likę daiktai, ji neketino jų išsaugoti, parduoti ar kitaip panaudoti. Šių liudytojų parodymai, liudytojos T. A. parodymai bei 2018 metų susirašinėjimas leidžia tikėti tuo, kad ieškovė buvo informuota apie 2018 metų kovo mėnesį bute pradėtą remontą, jo eigą ir rezultatus, ir tam ji neprieštaravo, nepaistant to, kad nebuvo rašytinio susitarimo dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Sprendime taip pat nurodyta, jog tai, kad ieškovė 2020-04-04 išdavė įgaliojimą liudytojui E. K. veikti, parduodant butą, tai, kad 2020-04-05 bute vyko susitikimas, kurio metu atsakovo buvo pareikalauta atlaisvinti butą, tai, kad 2020-04-06 ieškovė pateikė prašymą dėl atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, o taip pat 2020-02-08 elektroninis E. K. ir atsakovo susirašinėjimas teismui sudarė pagrindą išvadai, kad ieškovė, nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, nusprendė preliminariosios sutarties atisakyti.

16. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nė viena ginčo šalių neįrodė priežasčių, nulėmusių tai, kad iki 2020-02-07 nebuvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi nė viena šalių neįrodė priežasčių dėl kurių nebuvo sudaryta prikimo – pardavimo sutartis, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta kuri nors viena šios sutarties šalių. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nė viena preliminariosios sutarties šalis neturi mokėti priešingai sutarties šaliai sutartyje numatytų baudų, o ieškovė 2020-02-07 turėjo grąžinti atsakovui preliminariosios sutarties 4.3 punkte nurodytą 6300 Eur sumą, kuri ieškovei buvo sumokėta 2019-08-14. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai iš ieškovės reikalauja pagal preliminariąją sutartį jai sumokėtos sumos grąžinimo.

17. Ieškovė nurodė, jog ji pareikalavo atlaisvinti butą 2020-02-05, tokiu būdu atsakovas ir kiti bute gyvenę asmenys iš buto turėjo išsikelti iki 2020-05-05. Atsakovas iš buto 2020-05-05 neišsikėlė. Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovas nuolat buvo raginamas iš buto išsikelti, kad buvo sutarta, jog atsakovas iš buvo išsikels 2021-11-01, tačiau bute atsakovai tebegyveno, o tai reiškia, jog ieškovė tokią padėtį toleravo ir neveikimu sudarė sąlygas tęstis šalių faktiniams neterminuotos panaudos santykiams (CK 6.481 straipsnis). Tik 2022-04-22 pareiškimu ieškovė iniciavo ir tinkamai informavo atsakovą apie panaudos santykių nutraukimą, pareikalaudama butą atlaisvinti per 1 mėnesį nuo laiško gavimo dienos. Nurodytas pareiškimas atsakovui buvo įteiktas 2022-04-25. Kadangi pareiškime ieškovė nurodė trumpesnį, nei įstatymo nustatytas terminą neterminuotai panaudos sutarčiai nutraukti, atsakovas iš buto turėjo pareigą išsikelti ne pranešime nurodytu terminu, o iki 2022-07-25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir su juo kartu gyvenusios pilnametės dukros, kurioms reikalavimai buvo pareikšti 2022-11-24, nei iki 2022-07-25, nei po 2022-07-25 iš buto taip pat neišsikėlė. Atsakovui pagal įstatymą draudžiama naudotis panaudos pagrindu naudojamo buto sulaikymo teise, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą patenkino ir atsakovą N. A. iškeldino iš ieškinyje nurodyto buto. Atsakovėms nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovės su visais joms priklausančiais daiktais yra išsikėlusios iš ginčo buto, nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovės ieškinyje nurodytame bute nesilanko, juo nesinaudoja pagal paskirtį. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į prieštaringą ir nenuoseklią atsakovių poziciją, esant abejonėms dėl jų išsikėlimo iš buto, taip pat buvo pagrindas ieškovų ieškinį dėl šių atsakovių iškeldinimo patenkinti ir atsakoves L. A. ir G. A. iškeldinti iš ieškinyje nurodyto buto.

18. Šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad 2020 metų vasario mėnesį paaiškėjo, jog atsakovas komunalinių mokesčių nėra sumokėjęs. Atsakovas reikalavimą dėl 2 709,35 Eur dalies pagal preliminariąją sutartį sumokėtos sumos (avanso) priteisimo apskaičiavo, remdamasis ieškovės dublike išdėstytais argumentais, kad ieškovė 2020-02-03 už komunalines paslaugas sumokėjo 608,89, o nuo 2020-02-05 iki dubliko pateikimo (2022-10-31) sumokėjo 2 981,76 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų mokėjimo pranešimų ir mokėjimo dokumentų matyti, kad nuo 2020-02-03 iki 2023-10-15, iš viso ieškovė už suteiktas paslaugas ir susidariusių skolų administravimą sumokėjo 5 059,72 Eur, tačiau atsakovas pripažįsta ir sutinka grąžinti ieškovei tik tą skolos už komunalines paslaugas dalį, kuri susidarė iki 2022 metų spalio mėnesio. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovui 6 300 Eur sumą ir kad ieškovė šios pareigos nėra įvykdžiusi, kaip minėta, yra pagrindas nurodytą sumą iš ieškovės atsakovui N.A. priteisti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.62 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo reikalavimo dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso priteisimo matyti, jog atsakovas pripažįsta, jog iki priešieškinio pareiškimo jo skola ieškovei už komunalines paslaugas sudaro 3 590,65 Eur. Šia suma atsakovas mažina ieškovei pareikštą reikalavimą, todėl prašo priteisti iš atsakovės ne 6 300 Eur, o 2 709,35 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo reikalavimą dėl negrąžintos įmokos (avanso), sumokėtos ieškovei pagal 2019-08-13 preliminariąją sutartį ir iš ieškovės atsakovui priteisė likusią pagal preliminariąją sutartį sumokėtos sumos (avanso) dalį – 2709,35 Eur. Sprendime nustatyta, kad pagal preliminariąją sutartį gautą 6300 Eur sumą ieškovė atsakovui turėjo grąžinti 2020-02-07. Nurodyta suma nėra grąžinta. Sprendimą priėmęs teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 315 Eur palūkanas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės argumentus, jog ji nežinojo apie atliekamus buto remonto darbus paneigia atsakovo pateiktas giminaičių susirašinėjimas, o taip pat ieškovei siųstos nuotraukos bei liudytojos T. A. ir liudytojos G.M.. parodymai, kurie sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovė žinojo, kad atsakovas nedelsiant po buto raktų jam perdavimo pardės buto remonto darbus, pritaikydamas butą savo poreikiams ir tam neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytoja G. M. duodama parodymus patvirtino, kad ieškovė jai taip pat leido butą pritaikyti savo poreikiams. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ir atsakovui taip pat buvo leista butą pritaikyti savo poreikiams. Liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, nuotraukos teismui patvirtino, kad butas buvo remontuotas iki 2011 metų, jame buvo seni mediniai langai, seniai padaryta apdaila, nekeista santechnika, senos durys, todėl ieškovė galėjo ir turėjo suprasti, kad atsakovas, ieškovei leidus butą pritaikyti savo poreikiams, atliks tokius remonto darbus, kurie nebus kosmetiniai ir kuriais bus padidinta buto vertė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po 2018 metų gegužės mėnesį jai pateiktų buto nuotraukų išreiškė nesutikimą dėl tų darbų, kurie bute jau buvo padaryti, todėl ieškovė žinojo apie bute atliekamų remonto darbų apimtis, suprato, kad atsakovas butą pagerins ir su tuo sutiko.

21. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A.K. nurodė, kad darbo užmokesčio kaina į sąmatą turi būti įtraukta ir tuo atveju, jei remontui atlikti yra samdomi asmenys (sudaroma rangos sutartis), ir tuo atveju, jeigu remontas atliekamas ūkio būdu, pasitelkiant pagalbininkus, tačiau antruoju atveju nebūtų priskaičiuotas socialinio draudimo mokestis. Atsakovas patvirtino, kad remonto darbus atliko jis pats, jam padėjo pažįstami asmenys, todėl teismas priėjo išvadą, kad 12 149,43 Eur sumą yra pagrindas sumažinti 81,73 EUR suma (socialinio draudimo įmokų suma). Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad vieno miegamųjų kambarių grindų danga nebuvo laminatas. Liudytojas Aidas Kvedaras nurodė, kad kiliminės dangos pašalinimo darbai yra 30 procentų pigesni, nei laminato ardymo darbai. Sąmatoje vieno kambario laminato ardymo darbai sudaro 33,51 Eur, šią sumą sumažinus 30 procentų gaunama 23,46 Eur, todėl bendra sąmatos suma sumažinta 10,05 Eur. Sumažinęs 12149,43 Eursumą nurodytomis sumomis,pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pagal 2019 metų vidutines rinkos kainas ieškinyje nurodyto buto pagerinimo išlaidos sudaro 12 057,65 Eur. Liudytojas Aidas Kvedaras nurodė, kad per vienerius metus darbai nusidėvi 2 procentais. Kadangi remonto darbų vertė apskaičiuota 2019 metų kainomis, sprendimą priėmęs teismas nurodytu dydžiu sumažino 12 057,65 Eur sumą ir priteisė iš ieškovės atsakovui 11 816,50 Eur buto pagerinimo išlaidų.

22. Sprendime taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo sumokėti atsakovui buto pagerinimo išlaidas, o taip pat į tai, kad tiksli ir pagrįsta būsto pagerinimo išlaidų suma ieškovei tapo žinoma tik iškėlus bylą teisme, nėra pagrindo, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, iš ieškovės atsakovui priteisti palūkanų, kurias ieškovas skaičiuoja už buto pagerinimo išlaidas.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

23.Apeliantė(ieškovė R. K.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pagerinimų pobūdžio, nesiaiškino, ar jie atitinka daikto pagerinimo sampratą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotus daikto pagerinimo kriterijus, ar juos įmanoma atskirti, nepadarius žalos pagrindiniam daiktui. Teismas privalėjo nustatyti, ar tikrai dėl atliktų darbų ir ar dėl visų atliktų buto remonto darbų padidėjo buto vertė, ar visi atlikti darbai gali būti priskirti turto pagerinimui. Pagal byloje atsakovo pateiktas nuotraukas, liudytojų parodymus, 2018 metais ieškinyje nurodytas butas buvo visiškai tinkamas gyventi, jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Bute ilgą laiką iki pat jo perdavimo atsakovui N. A. gyveno liudytoja G. M., prižiūrėjo butą. Tai, kad atsakovas pagal savo asmeninius poreikius vietoje sienų tapetų sienas išdažė dažais, perdažė lubas, buvusias plyteles pakeitė kitomis, buvusį buto grindų laminatą išardė ir pakeitė kitu, kiliminę dangą pakeitė laminatu, nesudaro pagrindo pripažinti daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Teismas neįvertino, ar atlikti darbai buvo būtini, siekiant naudoti daiktą pagal paskirtį, ar tenkino tik individualius atsakovo poreikius. Byloje kaip liudytojas apklaustas specialistas Aidas Kvedaras patvirtino, kad atsakovo bute atlikti darbai vertinami kaip paprastasis remontas (2023-06-01 posėdžio įrašo laikas 47 min. 10s.–47 min. 20s.).

25. Paaiškina, kad atsakovas atsiuntė nuotraukas jau po darbų atlikimo. Jose užfiksuoti faktiškai pakeisti langai, sienos jau be tapetų, plytelės suklijuotos, t.y. darbai jau faktiškai atlikti. Konkretūs buto remonto darbai su ieškove nebuvo derinami, kaip ir išlaidos, reikalingos šiems darbams atlikti, kad savininkė galėtų įsivertinti jų būtinumą, pagrįstumą ir dydį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nei darbų apimties, nei jų kainų su ieškove nederino.

26. Ieškovė laikosi pozicijos, kad buvo būtina tirti ir vertinti, ar 2018 metais atsakovo patirtų buto remonto išlaidų dydis gali būti nustatytas būtent pagal 2019–2020 m. galiojusias kainas, ar jų nustatymas pagal tų metų kainas atitinka išlaidų realumo kriterijų. Byloje apklaustas liudytojas A. Kvedaras nurodė, kad 2018 metais kainos galėjo būti 5 procentais mažesnės (2023-06-01 posėdžio įrašo laikas 13 min. 05s.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas privalėjo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Nesant tiesioginių įrodymų apie atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, taip pat ir netiesioginių įrodymų (lokalinių sąmatų), patvirtinančių kokia darbų kaina buvo darbų atlikimo metu 2018 metais pagal 2018 m. kovo mėn. nustatytas kainas, neįvertinęs būtinųjų išlaidų dydžio ir kiek dėl atliktų remonto darbų padidėjo turto vertė, neatsižvelgęs į remonto darbų nusidėvėjimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai priteisė atsakovui 11 816,50 Eur buto pagerinimo išlaidų.

27. Sprendimą priėmęs teismas neįvertino byloje nustatytų aplinkybių viseto, kad ieškovė 2020-02-02 atskrido į Lietuvą sandoriui sudaryti, kad 2020-02-04 buvo užsakytas laikas sandoriui patvirtinti pas notarą Ramūną Trečioką; byloje pateiktos ieškovės 2020-01-30 išsiųstos atsakovui žinutės, kad jis užsakytų pažymą dėl atsiskaitymo už butą, kuri reikalinga pardavimo sutarčiai sudaryti; atvykusi į Lietuvą ieškovė apsistojo pas atsakovo motiną T. A.. Šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė nebuvo pakeitusi sprendimo parduoti atsakovui butą už šalių suderintą kainą. Priešingu atveju, ieškovei nebūtų buvę tikslo kelioms dienoms skristi į Lietuvą, suderinti laiką pas notarą vien tik tam, kad atvykusi atšauktų sandorį. Jeigu ji būtų persigalvojusi dėl buto pardavimo ir jo kainos, apie tokius pasikeitimus galėjo informuoti atsakovą ir/ar jo mamą telefonu ar kitomis tarpusavyje naudotomis bendravimo priemonėmis. Taip pat šiame kontekste teismas nepasisakė dėl atsakovo paaiškinimų nenuoseklumo dėl pasikeitusios buto kainos. Jokiame procesiniame dokumente (o jų buvo ne vienas) atsakovas nenurodė, kad ieškovė pakėlė buto kainą iki 100 000 Eur.

28. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės lėšomis sumokėtus mokesčius laikotarpiu nuo 2020- 02-03 iki 2023-10-15. Tačiau teismas priteisė iš atsakovo ieškovės lėšomis sumokėtą įmokų dalį tik už laikotarpį iki priešieškinio pateikimo teismui dienos.

29. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 7.1. ir 7.2 punktuose išsamiai reglamentuota šalių atsakomybė nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, atitinkamai, dėl nuo pirkėjo ar pardavėjo priklausančių aplinkybių. Atsakovas iki priešieškinio pareiškimo dienos niekada nėra reikalavęs grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, kadangi 2020 metų vasario mėnesį nebuvo šalių ginčo dėl kieno kaltės sandoris neįvyko. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovei nekilo pareiga grąžinti avansą 2020-02-07, kadangi šalių konkliudentiniai veiksmai faktiškai patvirtino, kad sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės, todėl jis ir nereikalavo grąžinti avanso. Pareiga grąžinti gautą avansą ieškovei kiltų, tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo kaltė dėl neįvykusio sandorio nėra nustatyta ir tuo pagrindu jam turi būti grąžinama avansinė įmoka, todėl nėra teisinio pagrindo nuo 2020-02-07 skaičiuoti palūkanas už negrąžintą avansą.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo pateiktas buto 2022-11-30 vertinimo aktas, sudarytas statybos specialistų A. Kvedaro ir teismo eksperto D. Kalibato, patvirtina ne tik bute atsakovo atlikto remonto vertę, bet ir mastą. Iš akto matyti, kad butas, atsakovui atlikus remonto darbus, iš esmės buvo atnaujintas ir žymiai pagerintas. Faktą, kad dėl atsakovo atliktų remonto darbų padidėjo buto vertė, pripažino ir ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas nekilnojamo turto brokeris E. K. (buto būklė turi įtakos kainai; skirtumas tarp įrengto ir neįrengto 20 000 Eur. Šio buto vertė dėl remonto galėjo padidėti ne mažiau kaip 10 000 Eur.). Taip pat svarbu, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie sukeltų abejonių, kad atsakovo atlikti ieškinyje nurodyto buto remonto darbai neturėtų būti laikomi buto pagerinimais. Todėl, įvertinęs įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo 2018 m. balandį – 2019 m. pradžioje atlikti buto remonto darbai, kurių apimtis fiksuota nuotraukose, specialistų sudarytame vertinimo akte yra laikytini buto pagerinimais. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta (nuo 2018 metų kovo mėnesio susiklostė faktiniai neterminuotos panaudos teisiniai santykiai), sprendime pagrįstai įvertinta, kad atsakovas turėjo pareigą, pasibaigus panaudai, grąžinti turtą tokį, koks buvo perduotas, įvertinus normalų nusidėvėjimą. Atsakovui atlikus buto pagerinimus, jie pastarajam turėjo būti kompensuoti.

31. Atsakovas teigia, kad ieškovei pareiga kompensuoti pagerinimus atsirado tada, kai pastaroji pažeidė preliminariąja sutartimi sulygtą pareigą parduoti ginčo butą. Nusidėvėjimas šiuo atveju neskaičiuotinas – pasibaigus panaudai, daiktas grąžinamas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Be to, jei ieškovė būtų įvykdžiusi preliminariąją sutartį, klausimas dėl pagerinimų kompensavimo net nebūtų kilęs, nes turtas su visais pagerinimai būtų perleistas atsakovui. Taigi, nusidėvėjimo kilimą nulėmė neteisėti ieškovės veiksmai (preliminariosios sutarties neįvykdymas). Už juos negali kilti atsakomybė atsakovui. Be to, iki 2020- 02-07 atsakovas butu naudojosi, esant šalių susitarimui, kuris turi tiek preliminariosios sutarties bruožų (2019 – 2020 m.), tiek panaudos sutarties bruožų. Daiktas grąžinamas su natūraliu nusidėvėjimu, įprasto nusidėvėjimo sumos naudotojas savininkui nekompensuoja, t.y. nusidėvėjimo rizika tenka savininkui.

32. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimo dalį ir papildomai priteisti atsakovui N.A. iš ieškovės R.K. 1 378 Eur. palūkanų; 2) Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimo motyvų pašalinti, kad „nėra pagrindo išvadai, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta kuri nors viena šios sutarties šalių“ ir nustatyti, kad dėl preliminarios sutarties neįvykdymo yra kalta ieškovė.

33. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovę ir atsakovą siejo pagrindinė prievolė. Ieškovė privalėjo atlyginti atsakovui pastarojo atliktus buto pagerinimus. Taigi, esant pripažintai pagrindinei piniginei prievolei, savaime pripažįstama ir šalutinės – kylančios kaip pagrindinės prievolės pasekmė, prievolės egzistavimas, t.y. pareigos mokėti palūkanas buvimas. Pareigos mokėti palūkanas įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su termino įvykdyti pagrindinę prievolę momentu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė leido atsakovui naudotis butu, jame gyventi, tvarkytis, daryti jame remontą, nes buvo sudaryta 2019-08-13 preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020-02-07. Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Todėl nuo 2020-02-07 šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Dėl to nuo minėto momento ieškovei kilo pareiga kompensuoti atsakovo pagerinimus, t.y. įvykdyti pagrindinę piniginę prievolę. Atitinkamai nuo šio momento ir tūri būti skaičiuojamos palūkanos CK 6.210 straipsnio 1 dalies prasme. Palūkanos turi būti priteistos nuo tos dienos, kada ieškovei kilo pareiga įvykdyti pagrindinę piginę prievolę, t.y. nuo preliminariosios sutarties pabaigos – 2020-02-07.

34. Atsakovas paaiškino, kad turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove pagal preliminariojoje sutartyje sulygtas sąlygas, t.y. atsakovas tinkami vykdė preliminariąją sutartį. Nustačius, kad ieškovė nesuėjus preliminariosios sutarties terminui, sutarties atsisakė, darytina išvada, kad preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas paneigė ieškovės prielaidas, kad nebuvo lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad pastaroji sutarties atsisakė dėl to, kad po atlikto būsto remonto ir pakitusios padėties rinkoje būsto kaina pakilo, o atsakovas negalėjo mokėti didesnės sumos, nei buvo sulygta preliminarioje sutartyje. Būtent todėl ieškovė užsakytą pirkimo – pardavimo sandorio tvirtinimo pas notarą atšaukė laiką 2020-02-04 atšaukė, tuo pačiu metu profesionaliam brokeriui E. K. išdavė įgaliojimą pardavinėti butą. Ieškovei, atsisakius sutarties iki preliminarios sutarties termino pabaigos, kyla pareiga įrodyti, kad sutarties buvo atsisakyta dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė.

35. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas apeliantas kildina iš CK 6.501 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Priešingai nei nurodo apeliantas, ši apelianto teisė nėra susijusi su preliminariąja sutartimi ir jos (ne)vykdymu, todėl apeliantas nepagrįstai prievolės įvykdymo ir palūkanų skaičiavimo pradžios momentą sieja su preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaiga t.y. 2020-02-07. Apelianto nurodoma pagrindinė prievolė – atlyginti turto pagerinimo išlaidas – yra susijusi su panaudos teisiniais santykiais, kurie šalis siejo iki 2022-07-25. Reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsakovas pareiškė ieškovei tik 2022-12-02,pareikšdamas priešieškinį; nors šalis sieję panaudos teisiniai santykiai teisiškai pasibaigė nuo 2022-07-25.

36. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nebuvo pakeitusi savo sprendimo parduoti atsakovui butą už šalių suderintą kainą. Priešingu atveju ieškovei nebūtų buvę tikslo kelioms dienoms skristi į Lietuvą, suderinti laiką pas notarą, vien tik tam, kad atvykusi atšauktų sandorį. Jeigu ji būtų persigalvojusi dėl buto pardavimo ir jo kainos, apie tokius pasikeitimus galėjo informuoti atsakovą ir/ar jo motiną telefonu ar kitomis tarpusavyje naudotomis bendravimo priemonėmis ir net nevykti į Lietuvą. Nei atsakovas, nei liudytoja T. A. nenurodė, kad apie pasikeitusią buto pardavimo kainą ieškovė juos informavo iki atvykimo į Lietuvą. Nesudarius buto pirkimo pardavimo sutarties, atsakovas niekada nereikalavo ieškovės grąžinti jo 2019-08-14 sumokėto avanso. Byloje pateikta atsakovo 2020-03-14 žinutė ieškovei, kurioje klausiama tik apie atsiskaitymą už buto remontą. Ši aplinkybė, labiau tikėtina, patvirtina, tai, kad sandoris neįvyko būtent dėl atsakovo kaltės ir abi šalys tą suvokė, todėl atsakovas ir nereikalavo grąžinti jo sumokėtos avanso.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

38.Byloje sprendžiamas ginčas dėl preliminarios buto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo teisinių pasekmių ir buto pagerinimo išlaidų kompensavimo.

Dėl avanso grąžinimo.

39.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

40. CK6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei, esant ikisutartiniams santykiams, kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK6.163 straipsnio 3 dalis).<...>Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

41. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK6.130 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002).

42. Veikdama savo ir bendraturčio D. R. vardu (pagal 2019-08-07 įgaliojimą) apeliantė 2019-08-13 su atsakovu N.A. pasirašė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi ieškovė R. K. įsipareigojo parduoti, o atsakovas N. A. įsipareigojo už 63 000 Eur sumą pirkti butą. Šalių susitarimu pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020-02-07. 2019-08-14 atsakovas sumokėjo 6300 Eur avansinę įmoką.

43. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai vertino kilusį ginčą dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nė viena iš ginčo šalių neįrodė priežasčių, nulėmusių tai, kad iki 2020-02-07 nebuvo sudaryta ieškinyje nurodyto buto pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi nė viena iš šalių neįrodė priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta prikimo – pardavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta kuri nors viena šios sutarties šalių. Sprendime nurodyta, kad nė viena preliminariosios sutarties šalis neturi mokėti priešingai sutarties šaliai sutartyje numatytų baudų, o ieškovė 2020-02-07 turėjo grąžinti atsakovui preliminariosios sutarties 4.3 punkte nurodytą 6 300 Eur sumą, kuri ieškovei buvo sumokėta 2019-08-14.

44. Ieškovė R. K. apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad nėra galimybės prieiti prie išvados, kuri šalis kalta dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Teigia, jog nesudarius sandorio, atsakovas niekada nereikalavo ieškovės grąžinti jo 2019-08-14 sumokėto avanso. Tad, apeliantės manymu, be kitų nurodytų aplinkybių, minėtas faktas taip pat patvirtina, kad labiau tikėtina, jog sandoris neįvyko būtent dėl atsakovo kaltės ir abi šalys tą suvokė, todėl atsakovas ir nereikalavo grąžinti jo sumokėtos avanso sumos.

45. Atsakovas tvirtino, kad preliminarios sutarties 7.1 punkte nurodyta: „Pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus atvejus, kai šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis pirkėjas nevykdo savo įsipareigojimų ir/ ar sąlygų, pardavėjas privalo grąžinti avansą ir sumokėti baudą“. Taigi, buvo sulygta, kad sutarties atsisakiusi šalis, jei nenustatomas sutarties nevykdymas iš kitos pusės, yra laikoma kalta dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad paneigė ieškovės prielaidas, jog neturėjo pakankamai lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tačiau ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad pastaroji sutarties atsisakė dėl to, kad po atlikto ieškinyje nurodyto būsto remonto ir pakitusios padėties rinkoje būsto kaina pakilo, o atsakovas neprivalėjo mokėti didesnės sumos, nei buvo sulygta preliminarioje sutartyje. Būtent todėl ieškovė užsakytą pirkimo – pardavimo sandorio tvirtinimo laiką pas notarą 2020-02-04 atšaukė, tuo pačiu metu profesionaliam brokeriui E. K. išdavė įgaliojimą butui parduoti. Brokeris apie įgalinimus parduoti butą informavo atsakovą (2020-02-08 žinutė).

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nurodęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

Dėl atsakovo reikalavimo iš sprendimo pašalinti motyvus apie preliminariosios sutarties neįvykdymo priežastis.

47. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad neįmanoma nustatyti, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nes neįmanoma nustatyti, kuri šalis atsisakė ją sudaryti. Galimai ieškovė turėjo pagrindą atšaukti suplanuotą vizitą pas notarą pagrindinės sutarties sudarymo dieną, bet kokia buvo šio vizito atšaukimo priežastis, nėra galimybės nustatyti. Negalima atmesti nei galimybės, kad atsakovas neturėjo visos reikiamos pinigų sumos, nei galimybės, kad ieškovė norėjo gauti didesnę, nei preliminariojoje sutartyje numatyta, kainą. Ieškovės atvykimas iš užsienio nepatvirtina jos ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje numatytomis kainomis, ieškovė galėjo atvykti, norėdama susiderėti su būsimu pirkėju dėl didesnės buto kainos. Tad, šalims nepateikus daugiau įrodymų, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta kuri nors preliminariosios sutarties šalis, yra teisinga. Ši išvada yra reikšminga, siekiant išspręsti avanso grąžinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą dėl šio klausimo. Dėl to atmestinas atsakovo N. A. apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimo motyvų pašalinti nuostatą, jog nėra pagrindo išvadai, kad dėl preliminarios sutarties neįvykdymo yra kalta kuri nors viena šios sutarties šalių. Ši sprendime įrašyta nuostata yra teisinga. Taip pat dėl anksčiau šioje nutarties pastraipoje aptartų argumentų nėra pagrindo nustatyti, kad dėl preliminarios sutarties neįvykdymo yra kalta ieškovė.

48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šalys viena kitai turi grąžinti tai, ką gavo pagal preliminariąją sutartį. Įmoka, kurią iš atsakovo gavo ieškovė, yra avansas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), kadangi šalims sudarius preliminariąją sutartį, perduoti pinigai būtų įskaityti į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

49. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas reikalavo priteisti jam ne visą avansu sumokėtą sumą, o avanso dalį, likusią atskaičius už komunalines paslaugas sumokėtus mokesčius (3 590.6+5 Eur). Nei dėl mokesčių sumos, nei dėl jų sumokėjimo ir įskaitymo šalių ginčas nevyko. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas (sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų) ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės ieškovo reikalautą avanso dalį – 2 709,35 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai priteistos palūkanos (315 Eur) ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi ieškovė R. K.geruoju nevykdė prievolės grąžinti atsakovui avanso (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl avanso grąžinimo yra pagrįsta, nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Dėl buto pagerinimo išlaidų kompensavimo.

50. Pagal CK6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą panaudos sutarties apibrėžimą, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK6.629 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK6.501straipsnio nuostatos.

51. Vadovaujantis CK6.501straipsnio 1 dalimi, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kasacinis teismas, aiškindamas CK6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

52. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, jog atsakovas ieškovei taip pat reiškė reikalavimą, kuriuo prašė priteisti 12 149,43 Eur už buto pagerinimus bei 1 416 Eur palūkanų. Priešieškinio reikalavimą atsakovas grindė buto nuotraukomis, darytomis iki remonto ir po jo, o taip pat 2022-11-30 vertinimo aktu, elektroniniu susirašinėjimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji nežinojo apie atliekamus remonto darbus, nedavė ieškovui sutikimo atlikti tuos buto remonto darbus, kuriuos atsakovas atliko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės argumentus, jog ji nežinojo apie atliekamus buto remonto darbus, paneigia atsakovo pateiktas giminaičių susirašinėjimas, o taip pat ieškovei siųstos nuotraukos bei liudytojos T. A., liudytojos G. M. parodymai, kurie teismui sudarė pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovė žinojo, kad atsakovas po buto raktų jam perdavimo pradės buto remonto darbus, pritaikydamas butą savo poreikiams ir tam neprieštaravo. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po 2018 metų gegužės mėnesį jai pateiktų buto nuotraukų išreiškė nesutikimą dėl tų darbų, kurie bute jau buvo padaryti, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovė žinojo apie bute atliekamų remonto darbų apimtis, suprato, kad atsakovas butą pagerins ir su tuo sutiko.

53. Sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi būti nustatyta, kad panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas atsiuntė nuotraukas jau po darbų atlikimo: jose užfiksuoti faktiškai pakeisti langai, sienos be tapetų, suklijuotos plytelės, t.y. darbai jau atlikti. Konkretūs buto remonto darbai su ieškove nebuvo derinami, kaip ir išlaidos, reikalingos šiems darbams atlikti, kad savininkė galėtų įsivertinti jų būtinumą, pagrįstumą ir dydį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nei darbų apimties, nei jų kainų su ieškove nederino. Atsakovas prašė priteisti 12 149,43 Eur turto pagerinimo išlaidų, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė įrodymų, kiek dėl jo atliktų pagerinimų padidėjo turto vertė.

54.Spręstina, jog ieškovės leidimas atsakovui atlikti buto pagerinimo darbus buvo duotas konkliudentiniais veiksmais, turint omenyje aplinkybę, kad šalis siejo giminystės ryšiai ir giminaičiai vieni apie kitų veiksmus ir planus buvo informuoti. Be to, atsakovas ieškinyje nurodytame bute gyveno ilgą laiką, buto savininkai visą šį laiką neginčijo atsakovo veiksmų, jam remontuojant butą, nebandė šių veiksmų sustabdyti ar uždrausti. Šios aplinkybės visiškai atitinka CK 1.71 straipsnyje įtvirtintą konkliudentinių veiksmų sąvoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo panaudos pagrindais naudojamos patalpos buvo pagerintos, turint patalpų savininkų, sutikimą ir leidimą (CK6.501straipsnis).

55. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK6.629 straipsnio 2 dalis, 6.501 straipsnio 1 dalis) būtina nustatyti nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). CK6.501straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2012). Būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

56. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio civilinėse bylose išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė, tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus. Vadovaujantis CPK178straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

57. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju 2022-11-30 vertinimo aktas, kurį surašė specialistai dr. Darius Kalibatas ir Aidas Kvedaras, kad buto vertė dėl atsakovo atliktų buvo pagerinimo darbų pakilo. Akte nurodyta, kad apžiūros metu surinktų ir užsakovo pateiktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, sudaryta buto remonto darbų sąmata pagal 2019 m. 10 mėn. (2020 m. vasario mėnesį galiojusias) vidutines rinkos kainas. Sudarius sąmatą nustatyta, kad buto remonto darbų vertė, darbus atliekant ūkio būdu, yra 12149,43 Eur su PVM. Apžiūros metu surinktų ir užsakovo pateiktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, sudaryta buto remonto darbų sąmata pagal 2022.10 mėn. (akto surašymo metu galiojančias) vidutines rinkos kainas, įvertinus 2 metų nusidėvėjimą. Sudarius sąmatą nustatyta, kad buto remonto darbų vertė, darbus atliekant ūkio būdu ir įvertinus 2 metų nusidėvėjimą, yra 14710,25 Eur su PVM (2 t., e. b. l. 20– 65). Spręstina, jog atsakovas atliko ne einamąjį buto remontą (ką privalo daryti panaudos gavėjas), o buto esminį pagerinimą: pasenusi buto apdaila pakeista iš esmės, panaudojant šiuolaikines medžiagas. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad neatlygintinai naudotas daiktas buvo pagerintas.

58. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio išvakarėse (2024-02-12) patikė papildomų įrodymų: antstolio Armino Naujokaičio 2024-02-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir USB laikmeną su dviem vaizdo įrašais. Šiais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti , kad ieškinyje nurodytas butas yra nudėvėtas, kai kurie statybos darbai nebuvo užbaigti. Naujų įrodymų priėmimą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, reglamentuoja CPK 314 straipsnio nuostatos. Kaip taisyklė, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo galimybė iškilo vėliau.

59. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė R. K., ginčydama buto pagerinimų vertę, rėmėsi tais pačiais argumentais, kokie nurodyti 2024-02-12 pateiktuose procesiniuose dokumentuose (remontas atliktas 2018 metais, remonto darbų vertė neteisinga). Taip pat sprendime pažymėta, kad paminėta ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrindžia jos poziciją. Nebaigti apdailos darbai matyti ir atsakovo pateikto 2022-11-30 vertinimo akto prieduose – nuotraukose, tad ši aplinkybė įvertinta, nustatant buto pagerinimų vertę. Nebuvo kliūčių ieškovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti analogišką faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ar alternatyvų turto įvertinimo aktą arba reikalauti, kad būtų paskirta ekspertizė. Tačiau ieškovė laiku (kol byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme) šiomis galimybėmis nepasinaudojo ir nėra svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios šiomis galimybėmis pasinaudoti. Nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas trukdė ieškovei ar jos pasitelktiems asmenims apžiūrėti butą. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų atsisakoma priimti ieškovės R. K. 2024-02-12 pateiktus naujus įrodymus į šiuos įrodymus, priimant šią nutartį, nėra atsižvelgiama.

60. Įvertinus ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip panaudos gavėjas, iš esmės pagerino neatlygintinai naudotą daiktą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsakovui priteisti išlaidų už nekilnojamojo turto pagerinimą atlyginimą, atmestini kaip nepagrįsti.

61. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12straipsnis) ir CPK178straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šalys, nepateikdamos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, patiria neigiamas procesines pasekmes, tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos neįrodytomis (CPK176, 185straipsnis).

60. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nesant byloje tiesioginių įrodymų apie atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, taip pat ir netiesioginių įrodymų (lokalinių sąmatų), patvirtinančių, kokia darbų kaina buvo darbų atlikimo metu 2018 metais pagal 22023-11-08018 m. kovo mėn. nustatytas kainas, neįvertinus būtinųjų išlaidų dydžio ir kiek dėl atliktų remonto darbų padidėjo turto vertė, neatsižvelgus į remonto darbų nusidėvėjimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai priteisė atsakovui buto pagerinimo išlaidas – 11 816,50 Eur. Kaip jau buvo minėta, ieškovė konkrečių įrodymų apie atsakovo atliktų darbų vertę pirmosios instancijos teismui neteikė (CPK12, 178straipsniai, 306 straipsnio 1 dalies 4punktas, 314 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimą pagrindė specialistų išvada.

61. Visgi iš dalies nesutiktina su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu atliktų darbų nusidėvėjimu. Šį nusidėvėjimą reikėjo apskaičiuoti nuo darbų atlikimo (2018 m. balandžio mėn., 2019 m. pradžia) iki sprendimo priėmimo dienos – 2023-11-08, nes pirmosios instancijos teismui nusprendus iškeldinti atsakovus iš ieškovų buto pripažinta, kad ieškovai šiuo butu iki iškeldinimo nesinaudojo. Todėl už buto būklę yra atsakingi atsakovai: jie nuo pagerinimų atlikimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi šiuo butu ir darė įtaką jo būklei. Spęstina, jog ieškovė privalo atlyginti už buto pagerinimus, įvertinus penkerių metų nusidėvėjimą (2018 – 2023 m.). Aprašytos aplinkybės leidžia spręsti, kad buto pagerinimai, kurių pagrindinė dalis atlikta 2018 m., iki 2023 m. nusidėvėjo ne 2, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, o 10 proc., sutinkant su specialisto Aido Kvedaro parodymais 2023-06-01 teismo posėdžio metu, kad apdaila per metus nusidėvi 2 proc. (44:00 - 45:10 įrašo min.). Ieškinyje teisingai apskaičiuota (po sumažinimo dėl socialinio draudimo įmokų netaikymo ir keistinos grindų dangos ypatybių) suma 12 057,65 mažintina ne 2, o 10 proc. (1 205,77 Eur), atsakovui priteistina suma – 10 851,89 Eur.

62. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie ieškovės lėšomis sumokėtus mokesčius laikotarpiu nuo 2020-02-03 iki 2023-10-15. Teigia, kad teismas priteisė iš atsakovo ieškovės lėšomis sumokėtą įmokų dalį tik už laikotarpį iki priešieškinio pateikimo teismui dienos.

63. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaidas už komunalines paslaugas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovui priteisto avanso dalies išskaičiavo atsakovo pripažintus mokėjimus už buto išlaikymą ir komunalines paslaugas. Pakeisti šios sprendimo dalies dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, jog pirmosios instancijos teismas ne visus mokėjimus įskaitė, nėra pagrindo. Kaip minėta, ieškovė nebuvo pareiškusi atitinkamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK265 straipsnio 1 dalis). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK265 straipsnio 2 dalis).

64. Apeliantas atsakovas prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir priteisti jam 1 378 Eur palūkanas už teismo priteistą 11 816,50 Eur buto pagerinimo išlaidų sumą nuo 2020-02-07 iki priešieškinio pateikimo teismui dienos (už 2 m. ir 121 d.). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tik iškėlus bylą teisme atsakovas ieškovei nurodė išlaidų, kurias prašo atlyginti, dydį. Nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas nustatė ieškovei terminą, per kurį ieškovė turtėtų sumokėti atsakovui buto pagerinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo sumokėti atsakovui buto pagerinimo išlaidas, o taip pat į tai, kad tiksli ir pagrįsta būsto pagerinimo išlaidų suma ieškovei tapo žinoma tik iškėlus bylą teisme nebuvo pagrindo, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, iš ieškovės atsakovui priteisti palūkanų, kurias ieškovas skaičiuoja už buto pagerinimo išlaidas. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad priešingai nei nurodo apeliantas, ši apelianto teisė nėra susijusi su preliminariąja sutartimi ir jos (ne)vykdymu, todėl apeliantas nepagrįstai prievolės įvykdymo ir palūkanų skaičiavimo pradžios momentą sieja su preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaiga t.y. 2020-02-07. Apelianto nurodoma pagrindinė prievolė – atlyginti turto pagerinimo išlaidas – yra susijusi su panaudos teisiniais santykiais, kurie šalis siejo iki 2022-07-25. Pažymėtina, jog reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsakovas pareiškė ieškovei tik 2022-12-02, pateikdamas teismui priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šioje nutarties pastraipoje išdėstytų atsakovo apeliacinio skundo motyvų.

65. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovui priteistos pagerinimo išlaidų sumos keistina, ją sumažinant ir priteisiant atsakovui iš ieškovės pagerinimo išlaidas–10 851,89 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

66. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo priešieškinyje pareikštų patenkintų reikalavimų suma sumažėjo (patenkinta 92 proc. pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų atsakovo reikalavimų). Atsakovui galėjo būti priteista 92 proc. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinyje pareikštais reikalavimais (3 845,50 Eur X 92 proc.), – 3 537,86Eur. Atitinkama, bet priešinga proporcija (8 proc.) padidintinos ieškovei R. K. iš atsakovo N. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinyje pareikštais reikalavimais (33,28 Eur X 8 proc.) – 35,94 Eur. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (3 537,86 – 35,94), atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme –3 501,92Eur. Kita bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo dalis nekeičiama, nes nebuvo pakeista ir atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

67. Ieškovė R. K. nurodė, kad patyrė šias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas: už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 452 Eur, Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Taip pat ieškovė R. K. sumokėjo žyminį mokestį – 334 Eur ir antstoliui už 2024-02-12 pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sumokėjo 329,12 Eur. Pastarasis užmokestis antstoliui negali būti priteistas ieškovei R. K., kadangi įrodymas, už kurio parengimą ieškovė sumokėjo šį užmokestį, nebuvo priimtas. Skundą patenkinus iš dalies, atsakovui N. A. priteista suma sumažėjo 8 proc. (tokia proporcija patenkintas ieškovės R. K. apeliacinis skundas). Todėl ieškovei iš atsakovo N. A. priteistini 8 proc. užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą ir žyminio mokesčio (1 452 + 334 = 1 786 X 8 proc) – 142,88 Eur.

Atsakovas N. A. nurodė, kad už atsakovo apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 32 Eur ir sumokėjo užmokestį advokatei už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės R. K. apeliacinį skundą parengimą. Pastarosios išlaidos taip pat neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Esant aplinkybei, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovui N. A. priteista suma sumažinta 8 proc, atsakovui iš ieškovės R. K. turi būti priteisti 92 proc. (100 – 8) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 133,44 Eur (32 + 600 + 600 = 1 232 X 92 proc.).

Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai nutartina, kad atsakovui N.A. iš ieškovės R. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 990,56Eur (1 133,44- 142,88).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovę G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovę L.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 274,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 241,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams R.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 488,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 488,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos pagal preliminaria sutartį (avanso) dalį – 2 709,35 Eur( du tūkstančius septynis šimtus devynis Eurus ir 35 ct), palūkanas – 315 Eur (tris šimtus penkiolika Eurų), buto pagerinimo išlaidas – 10 851,89 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 89 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą– 13561,24Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 24 ct) nuo 2022-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 3 501,92 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus vieną eurą ir 92 ct).

Kitą atsakovo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinio, pareikšto ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo N.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei, 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei, 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei, 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui N.A. asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme– 990,56 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 56 ct).

 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai

Andrius Ignotas   Visvaldas Kazakiūnas   Dainius Rinkevičius