Civilinė byla Nr. e2-1287-947/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17948-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 3.4.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

K a u n o  a p y L I N K Ė s  t e i s m a s 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Šabrinskienei ir Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovei advokatei J. S., atsakovei I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei I. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, pagal atsakovės I. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, tretieji asmenys – S. U. (antstolis), R. B. (antstolis), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“, kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“, „Swedbank“ AB, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“, AB SEB bankas, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas 2019 m. spalio 29 d. pateikė ieškinį (Reg. Nr. CBP-23359), kuriuo prašė:

1.1.                       Nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2.                       Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d.

1.3.                       Santuokos metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą nekilnojamąjį turtą – 32.20 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

1.4.                       Prievoles kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

1.5.                       Pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (išieškotoja AB „Kauno energija“; Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. 2-50-528/2013).

1.6.                       Pripažinti asmenine I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (išieškotoja kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“; 2016 m. kovo 31 d. vykdomasis įrašas, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.7.                       Pripažinti asmenine I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (išieškotojai „Swedbank“, AB ir
UAB „Būsto paskolų draudimas“; pagrindas – Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.8.                       Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti santuokoje turėtą pavardę „D.“.

1.9.                       Priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas 2020 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį (Reg. Nr. DOK-35150), kuriuo prašė:

2.1.                       Nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.2.                       Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines turtines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d. (išskyrus tas prievoles, už kurias ieškovas yra laidavęs).

2.3.                       Santuokos metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą nekilnojamąjį turtą – 32.20 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

2.4.                       Prievoles teisių perėmėjai kreditorei UAB „Gelvora“ pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, nustatant, jog už prievoles dalyje dėl 75 695,10 Eur tarpusavyje atsakinga I. D., o teismui išieškojus iš A. D. – pastarasis įgytų regreso teisę į išieškotą sumą iš atsakovės I. D., o likusioje dalyje dėl 2 485,47? Eur tarpusavyje atsakingi abu lygiomis dalimis, t. y. po
1 242,74 Eur.????????????????????????????????

2.5.                       Pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (skolos likutis sudaro 179,79 Eur, 5 proc. metinės palūkanos; išieškotoja AB „Kauno energija“), tarpusavyje nustatant, kad šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

2.6.                       Pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur (antstolis R. B.), tarpusavyje nustatant, kad šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

2.7.                       Pripažinti asmenine I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (skolos likutis sudaro 4 574,67 Eur; išieškotoja – kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“).

2.8.                       Pripažinti solidaria I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą (skolos likutis sudaro 63 910,76 Eur, sutartinės palūkanos, įstatyminės palūkanos; išieškotoja – „Swedbank“, AB), nustatant, jog šalys tarpusavyje šią prievolę dengia lygiomis dalimis.

2.9.                       Pripažinti solidaria I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole UAB „Būsto paskolų draudimas“ (17 147,10 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos), nustatant, jog šalys tarpusavyje šį įsipareigojimą dengia lygiomis dalimis.

2.10.                      Pripažinti šalių solidaria prievole AB SEB bankui pagal 2006 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turimą prievolę (likutis – 21 480,11 Eur), nustatant jog A. D. ir I. D. šią paskolą tarpusavyje dengia lygiomis dalimis po
10 740,06 Eur.

2.11.                      Neskirti termino sutuoktinių susitaikymui.

2.12.                      Nepriteisti šalims išlaikymo vienai iš kitos.

2.13.                      Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti santuokoje turėtą pavardę „D.“.

2.14.                      Priteisti iš atsakovės I. D. ieškovui A. D. bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus, t. y. 314 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. spalio 9 d., ir 530 Eur (280 Eur + 250 Eur) bylinėjimosi išlaidas už advokatės J. S. teisines paslaugas.

3.       Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė ir rėmėsi šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:

3.1.                       šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Nepilnamečių vaikų bylos šalys neturi. Nuo 2007 m. šalys faktiškai kartu nebegyvena ir jokio bendro ūkio neveda. Tai, ieškovo vertinimu, patvirtina, jog faktiškai santuoka iširusi jau nuo 2006 metų. Šią aplinkybę patvirtina ir pridedama ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinanti pažyma, kurioje nurodoma, jog jau nuo 2006 m. sausio 20 d. ieškovas A. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą atskirai nuo atsakovės I. D., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ne buvusiuose šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. šalys realiai pradėjo gyventi atskirai ir pastangų atkurti šeimyninius santykius nedėjo;

3.2.                       ieškovo manymu, tarp šalių sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys abi nutraukė šeimyninius santykius daugiau nei prieš 12 metų, nesiekė juos atkurti ir tuo nesirūpino, tačiau per tą laiką neįformino faktinio santuokos nutraukimo. Šalys per tą laiką bendravo minimaliai. Atsakovė nesutiko nutraukti santuokos abipusiu sutarimu dėl turtinių motyvų;

3.3.                       ieškovo vertinimu, yra teisinis pagrindas atsakovės prievoles, susidariusias po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, laikyti jos asmeninėmis prievolėmis;

3.4.                       ieškovo teigimu, šalių gyvenimas skyrium buvo realus, o ieškovo įsipareigojimai kreditoriams santykinai yra nedideli, lyginant su atsakovės įsipareigojimais, kurių dauguma susidarė jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Ieškovo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas atsakovės prievoles, susidariusias po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, laikyti jos asmeninėmis prievolėmis (tame tarpe, susijusias su jos darbine veikla);

3.5.                       šalys asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturi. Šalys taip pat neturi jungtinės nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių;

3.6.                       VĮ „Registrų centras“ duomenimis, santuokos metu šalys 2005 m. gruodžio 21 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą – 32.20 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovės I. D. vardu ir kuris buvo įgytas gyvenant kartu santuokoje skolintomis lėšomis, t. y. pasinaudojant kreditu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2019 m. rugsėjo 10 d. šio turto vertė yra 21 200 Eur. Šalys neturi lėšų kompensuoti viena kitai už didesnę turto dalį, todėl šis nekilnojamasis turimas dalintinas po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui A. D. ir atsakovei I. D.;

3.7.                       duomenis apie būsto kreditą pateikė atsakovė. Pagal dokumentus su kreditoriumi AB SEB banku 2006 m. liepos 10 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo refinansuotos AB DNB kredito sutartys būsto įgijimui ir vartojimo kredito dengimui (60 101,04 Eur sumai, kredito grąžinimo terminas – 2046 m. liepos 9 d.). Atsakovės duomenimis, paskolos likutis kreditoriui AB SEB bankui pagal šią sutartį yra
21 480,11 Eur. Šalys pagal šią prievolę prieš kreditorių atsako ir po santuokos nutraukimo atsakys solidariai, o tarpusavyje prievolę turėtų vykdyti priklausomai nuo turto, kuriam įgyti buvo skirtas kreditas dalių, t. y. nesant galimybių išmokėti finansines kompensacijas (atsakovė atsiliepime nurodo, jog neturi pajamų šaltinių, o iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojamos skolos, tame tarpe – ir atsakovės), šalims turtas dalintinas po
½ dalį, nes sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuo pačiu nustatant, kad likusią kredito dalį šalys mokės po ½ dalį, o vienam sumokėjus už kitą, sumokėjusi kreditą šalis įgytų regreso teisę į kredito nemokėjusią šalį;

3.8.                       atsakovė su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2008 m. sausio 28 d., 2012 m. kovo 9 d. ir 2013 m. spalio 16 d. (t. y. šalims jau kurį laiką gyvenant skyriumi) sudarė kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias iš viso atsakovei I. D. suteiktų kreditų suma sudarė 118 696,18 Eur. 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“ AB ir Danske Bank A/S sudarė Verslo dalies perleidimo sutartį, pagal kurią 2016 m. birželio 4 d. priėmimo – perdavimo aktu, Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“ AB visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš I. D. ir A. D. sudarytos kredito sutarties (duomenys neskelbtini). Vėliau šios reikalavimo teisės ir pareigos perleistos UAB „Gelvora“ 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kaip matyti iš UAB „Gelvora“ pateiktų duomenų, I. D. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suteiktas kreditas, kurio laiduotoju buvo A. D. (iš viso įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 394,01 Eur). I. D. sutarties
Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suteiktas asmeninis kreditas, kurio įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo yra 75 695,10 Eur. I. D. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suteiktas kreditas, kurio laiduotoju buvo A. D. (iš viso įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 2 391,46 Eur). Už šias lėšas buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurį naudojo ir iš jo naudą gavo (taip pat lėšas, gautas pardavus turtą) išimtinai tik atsakovė. Ieškovui nebuvo pervesta lėšų nei iš turto nuomos, nei iš pardavimo. Kadangi pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito sutarties numeris AB „Swedbank“ vidinėje duomenų bazėje – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) kredito gavėja sutartyje nurodyta I. D., o A. D. buvo įvardijamas kaip laiduotojas, ieškovas informavo teismą, kad po santuokos nutraukimo už kreditą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakingi I. D. ir A. D. solidariai. Tačiau už prievolę tarpusavyje turėtų būti atsakinga I. D., o teismui išieškojus iš A. D. – pastarasis įgytų regreso teisę į išieškotą sumą;

3.9.                       pagal atsakovės I. D. atžvilgiu antstolių kontorose vykdomus išieškojimą, atsakovės skolų likučiai kreditoriams sudaro 85 812,32 Eur sumą (neįskaičiuojant palūkanų, vykdymo išlaidų ir kitų papildomų mokėjimų):

-       vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis sudaro 179,79 Eur, 5 proc. metines palūkanas (išieškotoja AB „Kauno energija“);

-       vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis sudaro 4 574,67 Eur (išieškotoja kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“);

-       vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis sudaro 63 910,76 Eur, sutartinės palūkanos, įstatyminės palūkanos (išieškotoja „Swedbank“, AB; skolos likutis
UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai sudaro 17 147,10 Eur, 5 proc. metinės palūkanos);

3.10.                      pagal ieškovo A. D. atžvilgiu antstolių kontoroje vykdomą išieškojimą ieškovo skolos likutis kreditoriui sudaro 179,79 Eur, 5 proc. metinių palūkanų ir 576,92 Eur vykdymo išlaidų (išieškotoja AB „Kauno energija“; prievolės likutis gali būti tikslinamas);

3.11.                      ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime papildomi reikalavimai negali būti reiškiami, atsakovės atsiliepimas neatitinka atsiliepimui nustatytos formos. Atsakovė, reiškianti savarankiškus bei priešpriešinius reikalavimus, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Atsakovė šioje byloje gali pareikšti priešieškinį, tačiau jis turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovės atsiliepime išdėstyti papildomi reikalavimai neatitinka nei atsiliepimui, nei priešieškiniui nustatytos formos reikalavimų, todėl ieškovas teismo prašė tuos atsakovės argumentus, kuriais nekeliami savarankiški reikalavimai, laikyti paaiškinimais raštu;

3.12.                      ieškovas prašė neskirti termino susitaikyti, nes šalys daugiau nei 10 metų faktiškai negyvena kartu kaip sutuoktiniai, santuoka yra seniai iširusi, todėl sutuoktinių susitaikymo terminas neskirtinas;

3.13.                      tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienam iš kito nėra reikalingas ir nepriteistinas;

3.14.                      ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę „D.“. Atsakovė turi teisę pasirinkti pavardę savo nuožiūra.

4.       Atsiliepdamas į atsakovės galutinai patikslintą ir teismo priimtą patikslintą priešieškinį (I tomą) ieškovas A. D. nurodė su reikalavimais nesutinkantis ir nurodė šiuos argumentus (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-62704):

-       atsakovė nurodo, kad ji turi tariamą teisę į pusę A. D. gaunamų pajamų pagal
2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015. Ši nutartis buvo priimta ne I. D., o išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu. Antstolis pagal ieškovės atskirtą ½ pajamų dalį išieškojimą vykdė, todėl atsakovės reikalavimai jai priteisti lėšas nėra pagrįsti;

-       reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes ieškovas nėra kompetentingas asmuo „sustabdyti nutartis“. Jokių atsakovės reikalaujamų derybų tuo klausimu kategoriškai nebus, ieškovas geruoju jokių tariamų žalų nemokės, nes ir taip jo turtinė padėtis ne be atsakovės pagalbos yra sudėtinga;

-       atsakovė mini, jog yra „visiškai finansiškai priklausoma nuo sutuoktinio“, tačiau tai netiesa, nes šalys nei kartu gyvena, nei ieškovas išlaiko atsakovę, jokių šeimyninių santykių jau seniai nėra, išskyrus atsakovės pastangas ieškovo sąskaita sumažinti savo įsipareigojimus. Atsakovas yra tik jai pristatęs pažymą apie savo pajamas, nes atsakovė prašė bei antstoliai iš jo darbo užmokesčio nuskaito atsakovės skolas. Atsakovė prie ieškovo gerovės neprisideda niekaip, t. y. intereso „per prievartą išlaikyti sutuoktinės statusą“ pusiausvyra yra tik jos naudai. Būtent dėl šios priežasties atsakovas ir siekia nutraukti santuoką, nes tokia situacija pažeidžia ieškovo teises ir interesus, jų neatitinka, o jis neturi nei noro, nei motyvacijos paisyti atsakovės interesų;

-       ieškovas mano, kad kai kurie sveikatos sutrikimų mastai atsakovės sąmoningai yra simuliuojami, tikėtina, siekiant sukurti nedarbingo ir užuojautos reikalingo asmens įvaizdį bei išvengti prievolių vykdymo;

-       dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo natūra atsakovei ieškovas nesutinka.

5.       Teismo posėdžių metu ieškovas A. D. bei jo atstovė advokatė J. S. patvirtino, jog palaikomi visi ieškovo argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Nurodė, kad liudytojų parodymais byloje nesirems, nes pati ieškovė patvirtino, kad sutuoktiniai faktiškai negyvena nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Ieškovas dar kartą patvirtino, kad jis neturi finansinių galimybių išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už santuokoje dalintiną butą, todėl butas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Ieškovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovės keliami reikalavimai kreditoriams dėl visų buvusių sandorių nuginčijimo, prievolių dydžio kvestionavimo, skolų dydžio perskaičiavimo yra ne tinkamas civilinių teisių gynimo būdas, bet siekis vilkinti santuokos nutraukimo procesą. Be to, iš atsakovės gausiai į bylą (po keletą kartų teikiant tuos pačius dokumentus) teiktų procesinių dokumentų turinio net nėra galimybės aiškiai nustatyti atsakovės poziciją šiuo klausimu. Ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus visiškai palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II.       Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai ir priešieškinio reikalavimai

6.       Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27404), nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip neturintį teisinio pagrindo ir santuokos nenutraukti, nes ieškovas nėra įvardinęs konkretaus kaltinimo, ar kokią konkrečiai šeimos įstatyme numatytą santuokinę pareigą, teisę, ar turto valdymo režimą atsakovė pažeidė. Atsakovė akcentavo, kad sutuoktinių gyvenimas skirtingais adresais ar bendros santuokinės veiklos intensyvumo pokyčiai negali būti tapatinami su teisiniu terminu „gyvenimas skyriumi (separacija)“, nes įstatymas neįpareigoja sutuoktinių gyventi itin aktyviai ar po vienu stogu.

7.       Santuokos nutraukimas, atsakovės įsitikinimu, užkirstų kelią bendros santuokinės veiklos rezultate likusių apie 130 000 Eur skolų jungtiniam bankrotui atlikti. Po santuokos nutraukimo atsakovė, dėl sveikatos būklės neturėdama ir negalėdama turėti pajamų, praras net teorinę privataus bankroto galimybę. Tai turės esminės neigiamos įtakos visiems kreditoriams,
o gyvenamosios vietos bei paveldėjimo atveju taip pat ir šalių vienintelei dukrai.

8.       Atsakovė prašė teismo stereotipinį santuokos modelį „nustumti į šalį“ ir šalių santuoką vertinti kaip tam tikrų aplinkybių sąlygotą nestandartinį atvejį, kuris, nepaisant to, kad yra neįprastas, dėl to nėra neleistinas ar negalimas. Atsakovės paaiškinimu, santuoka buvo sudaryta
„iš išskaičiavimo“, A. D. santuokos sudarymu prisiėmė pareigą būti atsakovei rūpestingu giminaičiu ir visą laiką užtikrinti sutuoktinei ir dukrai finansinį pagrindą bei gyvenamąją vietą. Santuokoje nuo pat pradžių nebuvo sutarimo, kad atsakovė privalės gyventi su ieškovu po vienu stogu. Apie kokius nors romantinius jausmus, meilę, pagarbą, lojalumą, apie lygiavertę laisvą valią šioje santuokoje kalbos nebuvo. Sutuoktiniai bendra šeimos ūkine veikla pasirinko šeimos nario, kaip įmonės darbuotojo, paslaugų pardavimą pagal darbo sutartis darbdaviams, gautų pajamų investavimą į nuosavybės įsigijimą, santuokos metu įsigytos nuosavybės eksploatavimą, siekiant finansinio pelno ir bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

9.       Iš 23 santuokos metų 17 metų atsakovės pagrindinė veikla buvo santuokinė veikla, t. y. dirbti A. D. jo padėjėja. Atsakovės pareigos buvo sudaryti A. D. sąlygas uždirbti pinigus, padėti siekti bendros gerovės, atliekant įvairias užduotis, kad jos neatitrauktų ieškovo nuo pinigų uždirbimo, vykdyti sutuoktinio pavedimus ir finansinius nurodymus.

10.       2008 gruodžio mėn. sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau jį padalino į du butus ir pardavė. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovas deklaravo išgalvotą versiją, kad nuo 2007 metų jis nevykdė su atsakove bendros ūkinės veiklos, tačiau savo ieškinyje vis tik ieškovas „pamiršta“ ir prašo skolą AB „Kauno energija“ už butų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. pripažinti solidaria prievole.

11.       2009 vasario mėn. atsakovės tėvai, netekus atsakovei darbo ir bylinėjantis dėl neišmokėto darbo užmokesčio su UAB (duomenys neskelbtini), siekdami padidinti šeimos pajamas, padovanojo jų įsteigtos reklamos agentūros UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalį. Tokiu būdu bendrą sutuoktinių ūkinę veiklą papildė ir reklamos įmonės veiklos koordinavimas. Į šią agentūrą sutuoktiniai ne kartą investavo savo bendras santaupas.

12.       2013 m. ieškovas buvo netekęs darbo ir vienintelės šeimos pajamos buvo socialinė pašalpa. Jos nepakako net pagrindiniams šeimos poreikiams patenkinti, šeima vėlavo mokėti būsto paskolų ir kitas būtinas įmokas. Todėl A. D. nurodymu atsakovė prašė AB SEB banko ir Danske bank A/S įmokų mokėjimą atidėti, prašė UAB „Būsto paskolų draudimas“ suteikti tikslinę paskolą būsto įmokoms dengti. Draudikas paskolą suteikti atsisakė. Tuomet neturėdami kito būdo kaip užtikrinti būtiniausius šeimos poreikius, ieškovo nurodymu, atsakovė laidavo už paskolą, skirtą apyvartinėms UAB (duomenys neskelbtini) įmonės lėšoms padidinti, tikintis, kad padidėjęs įmonės pelnas bus išmokėtas dividendais ir taip bus užtikrinti šeimos būtinieji poreikiai.

13.       2015 m vasario mėn. Kauno apylinkės teismas, tenkindamas vieno iš kreditorių ieškinį, nustatė konkrečią atsakovei priklausančią A. D. pajamų dalį. Ieškovas šios nutarties pagrindu kiekvieną mėnesį, kaip ir iki tol, atsakovei pateikdavo savo darbo užmokesčio išrašą tam, kad būtų galima teismo sprendimą vykdyti tinkamai ir apskaičiuoti A. D. mokėtinas sutuoktinei lėšas. Atsakovės skaičiavimu, skola sudaro 10 868,26 Eur (21 736, 51 Eur / 2 =
10 868,26 Eur). Kadangi atlyginimas yra minimalus, pinigais A. D. atsakovei žadėjo tuos priteistus pinigus išmokėti vėliau, finansinei padėčiai pagerėjus, tačiau jis tiekdavo maistą, mokėjo solidarias skolas ir kitaip rūpinosi sutuoktine.

14.       Atsakovė prašė netvirtinti turto padalinimo, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo. Atsakovės vertinimu, sutuoktinių turto dalijimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo, negalimas, nes tik išsprendus šį klausimą bus aiški sutuoktiniams dalintino turto dalis. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tuo pagrindu atsakovė prašė teismo (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27404):

-       įpareigoti „Swedbank“, AB įskaityti būsto paskolos dalių dengimui iš draudiko gautą
29 620,77 Eur sumą. Draudikas teigia jog sumokėjo visą draudimo išmoką. Gautomis lėšomis bankas turėjo padengti 76 743,44 Eur skolą, tačiau padengta tik 46 722,70 Eur. Atsakovė akcentavo, kad iki šiol nėra aišku, kur dingo likę sutuoktinių pinigai;

-       atmesti „Swedbank“, AB reiškiamus kreditorinius reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes skolos dalys turėjo būti jau padengtos draudimo išmokos pinigais. Atsakovė prašė „pilnai panaikinti“ reikalavimus pagal skolos dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

-       įpareigoti „Swedbank“, AB panaikinti dalį UAB „Gelvora“ įmonei perleistų kreditorinių reikalavimų (27 302,30 Eur) dėl aukščiau įvardintų priežasčių;

-       atmesti UAB „Gelvora“ reiškiamus kreditorinius reikalavimus (27 302,30 Eur), kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes skolos dalys turėjo būti jau padengtos draudimo išmokos pinigais. Atsakovė prašė „pilnai panaikinti“ reikalavimus pagal skolos dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sumažinti reikalavimą skolos daliai (duomenys neskelbtini) (24 516,83Eur);

-       atmesti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškiamus kreditorinius reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes reikalavimo teisių regreso tvarka surašytų draudimo sutartyje draudikas negalėjo įgyti. Atsakovės vertinimu, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui dėl subrogacijos, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats asmuo;

-       panaikinti išieškojimą UAB „Būsto paskolų draudimas“ bendrovės naudai pagal 2016 m. lapkričio 7 d. notarės S. B. vykdomąjį įrašą ir atmesti su tuo susijusius antstolio kreditorinius reikalavimus, nes perleistos skolos likutis jau perleidimo dienai
2017 m. spalio 23 d. buvo lygus 0 Eur (ji buvo galutinai apmokėta su draudimo išmokos pinigais dar 2017 m. spalio 20 d.). Draudikui perleistas skolos likutis neturėjo nekilnojamo turto hipotekos užtikrinimo, todėl norint išieškoti turėjo būti priteistas teismo, bet nebuvo;

-       nustatyti, ar įgijo UAB „Būsto paskolos draudimas“ kokią nors reikalavimo teisę į bankui įkeistą dalį namo adresu (duomenys neskelbtini);

-       nustatyti, kam priklauso nuosavybės teise pinigai, gauti už parduotą būstą adresu (duomenys neskelbtini), ar turėjo UAB „Būsto paskolos draudimas“ į šiuos pinigus kokią nors teisę;

-       įpareigoti AB „Swedbank“ ir/ar Danske Bank A/S nurodyti, kurios konkrečiai sutuoktinių paskolos dalies dalį jie perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kokia to perleidimo data;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB nurodyti, kokias konkrečiai papildomas teises jie perleido
UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes perleidimo dienai jokių reikalavimo teisių draudimo išmokos pinigais padengtai skolos daliai bankas nebeturėjo;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB ir/ar Danske Bank A/S pateikti paskolos dalies Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, nes šalys tokios sutarties su banku nebuvo sudarę;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikti 2010 m. gegužės 20 d. tarp bendrovės ir bankų pasirašytą sutartį, kuria vadovaujantis buvo leista be draudėjo sutikimo mokėti draudimo išmoką dalimis;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ paaiškinti, kodėl sumokėjus 46 722,70 Eur draudimo išmoką, regreso reikalavimas keliamas tik dėl 17 101,93 Eur, ar ketinama likusį reikalavimą kelti vėliau;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį, jeigu bus nustatyta, jog sumokėta tik dalis privalomos draudimo išmokos;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Danske Bank A/S (ir/arba AB „Swedbank“, UAB „Gelvora“) pateikti draudimo išmokos pagal 2008 m. vasario 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo naudos gavėjui kvitą. Kvito nepateikus, atsakovė prašė atleisti nuo šių kreditorių reiškiamų reikalavimų vykdymo;

-       įpareigoti kooperatinę bendrovę „Kauno kredito unija“ pateikti detalų UAB (duomenys neskelbtini) skolos likučio paskaičiavimą ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis buvo sumažintas nuo
20 209,99 Eur iki 8 998,30Eur;

-       įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus, nurodančius jo turto, laikomo gyvybės draudimo fonde, dydį, bankų ir kredito įstaigų sąskaitose bei pateikti dokumentus dėl palikimo, mirus jo tėvui, dydžio, jo paskirstymo ir kitus panašius dokumentus;

-       ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir užregistruoti teismo nutartį, padalinančią sutuoktinių turto dalis, vedybų sutarčių registre;

-       iki santuokos nutraukimo įpareigoti ieškovą ir atsakovę atlikti jungtinio privataus bankroto procedūrą;

-       padalinti sutuoktinių bendro finansinio ūkio veiklos rezultatą – visus likusius skolinius įsipareigojimus ir turtą tarp sutuoktinių padalinti lygiomis dalimis;

-       priteisti atsakovei iš A. D. įsiskolinimą, susidariusį pagal teismo nutartį iki santuokos nutraukimo dienos (pvz.: iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 21 736, 51 / 2 =
10 868,26 Eur) ir 5 procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       A. D. skolos atsakovei pagal teismo nutartį kompensavimui, priteisti atsakovės naudai jo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto orientacinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 9 079,50 Eur (18 159 / 2 =
9 079,50 Eur);

-       įpareigoti ieškovą A. D. po santuokos nutraukimo mokėti kas mėnesį atsakovei I. D. sutarto dydžio išlaikymo ir/ar neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo lėšas;

-       skirti laiko šalims susitarti dėl išlaikymo sumos ir neturtinės žalos sumos dydžio;

-       leisti pasikeisti pavardę į „B.“ (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė žodžiu patikslino reikalavimą ir nurodė prašymą po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę „B.“).

15.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį Reg. Nr. DOK-46363 taip pat nurodė nesutinkanti su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė neteisingus duomenis apie gyvenimą skyrium, prievolių kreditoriams pobūdį ir piniginių prievolių dydį. Atsakovė pakartotinai laikėsi pozicijos, kad santuokos nutraukimas užkirstų kelią bendros santuokinės veiklos rezultate likusių apie 130 000 Eur skolų jungtiniam bankrotui atlikti. Ieškinio patenkinimas tik dirbtinai padvigubintų bankroto procedūrą ir atitinkamai jos kaštus. Atsakovė papildomai akcentavo šias faktines aplinkybes:

-       atsakovė pažymėjo, kad A. D. gyvenamoji vieta visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo argumentai apie išsikėlimą iš bendrų namų yra neteisingi;

-       iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, jog visos turimos skolos bei sutartys yra solidarios ir patvirtintos su ieškovo žinia, jo dalyvavimu, parašu bei laidavimu;

-       atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad apgynus teisme jos reikalavimus dėl darbo užmokesčio, šios pajamos tapo bendromis šeimos pajamomis. A. D. skatino atsakovę pradėti teisminį procesą ir neprieštaravo, jog teismo procesui būtų naudojamos bendros lėšos. Atsakovės vertinimu, jei finansiškai teigiamos teismo pasekmės (priteistos pajamos) tapo bendros, tai ir finansiškai neigiamos pasekmės (priteistos mokėtinos sumos, įsipareigojimai pagal laidavimą) irgi turi būti bendros;

-       ieškovas sąmoningai nutyli aplinkybę, kad pagal 2015 m. vasario 18 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 yra skaičiuojama ieškovo skola atsakovei. Šiais atsakovei priklausančiais pinigais (21 736,51 : 2 = 10 868 Eur) atsakovė siekia kompensuoti ieškovui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);

-       atsakovės vertinimu, UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturi teisinio pagrindo būti šalių kreditoriumi pagal prievoles, nes draudimo atveju subrogacija yra negalima, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats asmuo, be to, draudiko regreso teisė pagal įstatymą yra visiškai nauja teisė. Jos suma šalių atveju būtų 46 722,70 Eur. Tačiau ši nauja teisė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, atsiranda tik kai nustatoma draudėjo tyčia, o tokia nebuvo nustatyta;

-       atsakovė taip pat nurodė nesutinkanti dėl prievolių solidarumo AB SEB bankui pagal 2006 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes sutartis dar 2008 m. buvo nutraukta. 2008 m. buvo sudaryta kita sutartis su Danske Bank A/S, todėl ieškovo prašymas yra nesuprantamas ir niekinis.

16.       Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. pateikė priešieškinį, kurį teismas priėmė 2020 m. liepos 3 d. rezoliucija. Priešieškinyje atsakovė nurodė šiuos paaiškinimus ir prašymus (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-74709):

11.1.                       Atsakovė yra A. D. kreditorė ir 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis jo skola yra pasiekusi 12 089,25 Eur. Tuo pagrindu atsakovė prašė priteisti iš A. D. iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią 12 089,25 Eur skolą bei pagal įstatymą priklausančias metines palūkanas. Skola susidarė 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015 pagrindu.

11.2.                       Atsakovė prašė priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su ja nesuderinto, vienašališko, sveikatos būklei itin žalingo santuokos nutraukimu teismo nutarties galiojimo sustabdymo, sąlygojančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą. Prieš tai atsakovė prašė skirti laiko ieškovui ir atsakovei susitarti dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

11.3.                       Atsakovė prašė ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir Vedybų sutarčių registre užregistruoti Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015, padalinančią dalį sutuoktinių bendro turto.

11.4.                       Santuokos nutraukimo atveju dalinant įsipareigojimus, atsakovė prašė patvirtinti jos kreditorinę reikalavimo teisę į A. D., įgytą pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015.

11.5.                       Santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutartų priteisti atsakovės naudai butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė prašė, kaip kompensaciją, už tai atleisti A. D. nuo mokėjimo skolos pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015. Minėta lėšų dalis, atsakovės vertinimu, neturėtų viršyti
VĮ „Registrų centras“ santuokos nutraukimo dienai skelbiamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ½ dalies.

11.6.                       Įpareigoti ieškovą A. D. po santuokos nutraukimo mokėti kas mėnesį atsakovei I. D. sutarto dydžio išlaikymo ir/ar neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo lėšas (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, kad ieškovas turėtų mokėti ½ dalį kiekvieną mėnesį jo gaunamų pajamų, pvz., darbo užmokesčio).

11.7.                       Nuo žyminio mokesčio atsakovė prašė atleisti, nes dėl sveikatos būklės ji yra bedarbė, socialinės paramos gavėja. Finansinė padėtis, atsakovės teigimu, yra ypač pablogėjusi dar ir dėl santuokos nutraukimo proceso.

17.       Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad, jos manymu ir skaičiavimu, yra iškilęs neaiškumas dėl abiejų sutuoktinių įmokų skolai dengti užskaitymo kreditoriams Danske Bank A/S, „Swedbank“. Tarp sutuoktinių ir bankų iškilo nesutarimai dėl galutinio dengtino skolos likučio. Neatitikimas, ieškovės vertinimu, apima dešimtis tūkstančių eurų (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-154916).

18.       Atsakovė taip pat nesutiko su tuo, kad Danske Bank A/S nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovė argumentavo, kad Danske Bank A/S, kaip beje ir „Swedbank“, AB, nėra pateikę
2015 m. gruodžio 9 d. sutartyje dėl verslo dalies perleidimo ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo akte nurodytų duomenų apie perleistus „produktus“ ir klientų sutartis. Jų pateiktuose dokumentuose pateikiama tik abstrakti sutarties informacija, iš kurios negalima spręsti (patvirtinti ar paneigti) apie sutuoktinių konkrečių sutarties dalių ar kitų „produktų“ perleidimo faktą. Tai iš esmės trukdo nustatyti, kiek ir kokias sutuoktinių skolos dalis, užtikrinimo priemones ir kt. Danske Bank A/S perleido „Swedbank“, AB, bei kokie buvo tų konkrečių perleistų dalių skolos likučiai. Tai, atsakovės manymu, reiškia, jog „Swedbank“, AB nėra pateikęs dokumentinio pagrindo savo perimtoms teisėms pagrįsti. Atitinkamai tampa neaiškios UAB „Gelvora“ ir
UAB „Būsto paskolų draudimas“ perimtos teisės. Tai yra rimta kliūtis, tvirtinant šių kreditorių reikalavimus (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-83998).

19.       Atsakovė vėliau dar kartą tikslino savo reikalavimus ir procesinius prašymus, t. y. 2021 m. balandžio 28 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį iš dviejų dalių-tomų (Nr. I ir Nr. II) (Reg. Nr. DOK-55101). Teismas 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje priėmė priešieškinį, nurodytą I tome, atsisakė priimti priešieškinį, nurodytą II tome ir juose nurodytus procesinius prašymus, motyvuodamas tuo, kad priešieškinio II tome suformuluoti reikalavimai kreditoriams (tokia apimtimi ir tokio pobūdžio kokie suformuluoti) nėra nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 34 sek. – 6 min. 24 sek.).

20.       Taigi galutinai atsakovės į bylą pateikti ir priimti nagrinėti priešieškinio reikalavimai yra šie:

1.       Priteisti iš A. D. atsakovės naudai iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią skolą (2021 m. vasario 28 d. skolos likutis yra 15 173,99 Eur (30 347,98 Eur / 2 = 15 173,99 Eur) bei pagal įstatymą priklausančias metines palūkanas nuo skolos atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su atsakove nesuderinto, vienašališko, jos sveikatos būklei itin žalingo teismo nutarties galiojimo sustabdymo, sąlygojančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą. Skirti laiko ieškovui ir atsakovei susitarti dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

3.       Ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir užregistruoti teismo nutartį, padalinančią dalį ieškovės su atsakovu bendro turto vedybų sutarčių registre.

4.       Santuokos nutraukimo atveju dalinant įsipareigojimus, patvirtinti ieškovės kreditorinę reikalavimo teisę į A. D., įgytą pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015.

5.       Santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutars priteisti atsakovės naudai visą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti kompensaciją – atleisti A. D. nuo mokėjimo skolos, susidariusios pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015. Minėta lėšų dalis neturėtų viršyti VĮ „Registrų centras“ santuokos nutraukimo dienai skelbiamos buto ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertės ½ dalies.

III.       Trečiųjų asmenų atsiliepimų argumentai

21.       Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Danske Bank A/S sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta 2015 m. gruodžio 9 d., patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo perdavimo aktu nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Danske Bank A/S ir I. D.. Aukščiau minėtos sutarties pagrindu „Swedbank“, AB nuo 2016 m. birželio 4 d. sandoryje visiškai pakeitė Danske Bank A/S teisiniuose santykiuose su skolininke, t. y. įvyko universalus Danske Bank A/S turto ir įsipareigojimų perleidimas atitinkamo perleidžiamo verslo apimtyje, kuris nereikalauja skolininkų ir/arba kreditorių sutikimo. Įvykus materialinių subjektinių teisių ir pareigų, kylančių iš sandorio, perleidimui, „Swedbank“, AB taip pat buvo perleistos ir visos papildomos su sandoriu susijusios teisės ir pareigos, įskaitant procesines teises ir pareigas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu, trečiasis asmuo teismo prašė pakeisti civilinėje byloje Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, jo teisių perėmėju „Swedbank“, AB (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-134594 ir pridėtus priedus).

22.       Procesiniame dokumente Reg. Nr. DOK-130567 trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad Danske Bank A/S draudimo išmokos lėšų dėl I. D. paskolos nėra gavęs, todėl prašomų draudimo išmokos mokėjimo kvitų ir dengimo dokumentų pateikti negali. Taip pat patvirtino, kad Danske Bank A/S nėra nei ieškovo, nei atsakovės kreditorius. Kadangi atsakovė santuokos nutraukimo byloje nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų buvusių ar esamų kreditorių atžvilgiu, atsakovės prašymo pripažinti finansinius įsipareigojimus negaliojančiais, trečiojo asmens vertinimu, nėra pagrindo tenkinti.

23.       Trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, kiek jie susiję su trečiuoju asmeniu.

3.1.                       Kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ pažymėjo, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma suma yra susidariusi iš I. D. prievolės pagal
2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB (duomenys neskelbtini), laidavimą, t. y. atsakovė I. D. buvo minėto vekselio laiduotoja. Vekselio davėjui neapmokėjus vekselio, atitinkamai išduotas 2016 m. kovo 31 d. vykdomasis įrašas, notarinio Reg. Nr. VB7-2782, dėl skolos išieškojimo iš vekselio davėjo ir laiduotojų, viena iš kurių yra atsakovė I. D..

3.2.                       Trečiasis asmuo nurodė sutinkantis su reikalavimu pripažinti laidavimo prievolę, kylančią iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto vekselio davėjos
UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ekvivalentu eurais 11 546,77 Eur sumai, atsakovės I. D. asmenine prievole.

3.3.                       Kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ už atsiliepimo parengimą šioje byloje pagal advokato V. V. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 654 patyrė 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovo A. D.. Trečiasis asmuo taip pat prašė teismo bylą nagrinėti visuose teismo posėdžiuose trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-138860 ir pridėtus priedus).

24.       Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“, AB ir Danske Bank AS sudarytos Verslo dalies perleidimo sutarties ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo perdavimo akto pagrindu nuo 2016 m. birželio 4 d. Danske Bank AS perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias

-       iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp Danske Bank AS ir I. D., ir

-       iš laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytos su A. D. (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-152646 ir pridėtus priedus). 

Išdėstytą poziciją pakartotinai trečiasis asmuo palaikė 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį Reg. Nr. DOK-129994, papildomame pranešime 2020 m. lapkričio 3 d. Reg. Nr. DOK-129994.

25.       Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“ AB ir Danske Bank A/S sudarė Verslo dalies perleidimo sutartį, pagal kurią 2016 m. birželio 4 d. priėmimo – perdavimo aktu Danske Bank A/S perleido kredito įstaigai „Swedbank“ AB visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš I. D. ir A. D. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito sutarties numeris
AB „Swedbank“ vidinėje duomenų bazėje buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Minėtas įsiskolinimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 20 d. perleistas UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į A. D. ir I. D. įsiskolinimą pagal sutartį. Apie reikalavimo teisės perleidimą A. D. ir I. D. buvo informuoti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. registruotu paštu išsiųstas pranešimas, patvirtinantis reikalavimų perleidimo faktą. Trečiasis asmuo nurodė kategoriškai nesutinkantis, jog ieškovės ir atsakovo prievolės būtų modifikuotos ieškinyje nurodyta tvarka, nustatant, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „Gelvora“ liktų asmenine I. D. prievole. Tuo pagrindu trečiasis asmuo prašė įsiskolinimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti solidaria A. D. bei I. D. prievole ir civilinę bylą nagrinėti, trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ nedalyvaujant (žr. procesinius dokumentus Reg. Nr. DOK-7797, Reg. Nr. DOK-27724). Atsiliepime į patikslintą ieškinį UAB „Gelvora“ nurodė neprieštaraujanti, jog įsiskolinimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu Vilniaus m. 28 notaro biuro notarė S. B. išdavė 2016 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (perduotas priverstiniam vykdymui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), liktų solidariu I. D. ir A. D. įsiskolinimu (žr. procesinius dokumentus Reg. Nr. DOK-43498; DOK-130097).

26.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas, susipažinęs su patikslinto ieškinio reikalavimais, atsiliepime patvirtino, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu su AB SEB banku sudarė 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-43009).

6.1.                       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią iš kredito sutarties, pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, įpareigojant ieškovą ir atsakovę įsipareigojimus vykdyti lygiomis dalimis (patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies
10 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad solidarios prievolės faktinio vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių yra aktualus tik sutuoktinių tarpusavio santykių reguliavimui, AB SEB bankas nereiškė prieštaravimų minėtam ieškovo reikalavimui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad faktinio prievolės vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės esmės AB SEB banko atžvilgiu ir tuo pačiu nepaneigia AB SEB banko teisės reikalauti, kad prievolę pagal kredito sutartį įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

6.2.                       Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo po santuokos nutraukimo AB SEB bankui įkeistą turtą priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. AB SEB bankas pareiškė, jog neprieštarauja, kad turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei į proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad vienoks ar kitoks turto paskirstymas tarp ieškovo ir atsakovės nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus (AB SEB banko) teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kuri viena iš jų.

6.3.                       Papildomai AB SEB bankas pateikė teismui informaciją, kad 2020 m. birželio 23 d. duomenimis skolos likutis pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 20 212,34 Eur. Banko duomenimis, nuo sutarties sudarymo 2005 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. įmokas mokėjo I. D., o nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 23 d. mokėjimus atliko V. A. D. (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-75610).

27.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo neteikė, apie iškeltą civilinę bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai (žr. įteikimo pažymas Reg. Nr. DOK-50301, Reg. Nr. DOK-50305, Reg. Nr. DOK-74194). Byla išnagrinėta, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

28.       Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimo neteikė, apie iškeltą civilinę bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

29.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ procesiniuose dokumentuose išsakė poziciją, kad sutinkama su ieškinio reikalavimu pinigines prievoles UAB „Būsto paskolų draudimas“ pripažinti solidariomis I. D. ir A. D. prievolėmis
(žr. procesinius dokumentus Reg. Nr. DOK-73696, Reg. Nr. DOK-127913).

30.       Trečiasis asmuo antstolis S. U. 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Reg. Nr. DOK-129797 informavo, kad jo kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. D. išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat jo kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. D. išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis nurodė, kad I. D. yra ištekėjusi nuo 1996 m. spalio 26 d., o skolos priteistos nuo
2013 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2014 m. liepos 17 d., todėl antstolio kontoroje vykdomosiose bylose priteistos sumos yra bendra sutuoktinių prievolė.

31.       Trečiasis asmuo antstolis R. B. atsiliepimo neteikė, apie iškeltą civilinę bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta, trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinio prašymai ir reikalavimai atmestini

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės I. D. procesinių prašymų ir pastabų

32.       Šioje byloje atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teikdama žodinius paaiškinimus nuolat akcentavo, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra surašytas su esminėmis klaidomis, dėl kurių yra nesuprantami reikalavimai, o tai trukdo atsakovei tinkamai ginti savo teises. Analogiškus argumentus atsakovė teikė ir dėl trečiųjų asmenų pozicijos, nurodydama, kad byloje nėra aiškūs skolų skaičiavimo metodai, be to, teisėtumo požiūriu abejotini ir kreditorių praeityje atlikti veiksmai (sandoriai dėl reikalavimo teisių perleidimo, draudimo išmokos išmokėjimo ir pan.)
(žr. pvz., procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-110505).

33.       Teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų procesinius dokumentus, išanalizavęs visus be išimties šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nurodyti atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti. Iš ieškovo ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų yra aiškiai matyti, kokio teisinio rezultato santuokos nutraukimo byloje ieškovas siekia ir kokiais argumentais remdamiesi tretieji asmenys laikėsi savo teisinės pozicijos. Tai, kad atsakovei I. D. asmeniškai buvo nesuprantami kai kurie ginčo aspektai, negali būti laikoma, kad byloje dalyvavusių asmenų procesiniai dokumentai buvo su formos ar turinio trūkumais.

34.       Priešingai, šioje byloje nuo pat bylos iškėlimo momento būtent atsakovei nebuvo tiksliai žinoma, kokia forma ir kokiuose procesiniuose dokumentuose ji, kaip bylos šalis, privalo išdėstyti savo materialiuosius reikalavimus ir procesinius prašymus. Tai byloje pažymėjo ir ieškovo atstovė. Teismas viso bylos nagrinėjimo metu keletą kartų siūlė atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko su siūlymu ir nusprendė bylą vesti asmeniškai (CPK 161 straipsnis). Esant šiai situacijai, teismas, siekdamas užtikrinti atsakovės teisę būti išklausytai, priėmė atsakovės į bylą teiktus procesinius dokumentus. Dėl šiuose dokumentuose nurodytų (dažnais atvejais kartotų po keletą kartų, vėliau šiek tiek koreguotų) esminių ir teisiškai reikšmingų argumentų teismas sprendime ir pateiks savo teisinį vertinimą.

35.       Šioje dalyje pasisakytina dėl atsakovės argumentų, kad trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas gyvybės draudimo fondo atstovas, t. y. „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas. Teismas, išklausęs šalių žodinius paaiškinimus ir įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, nustatė, kad būtent tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“, UAB „Gelvora“, AB SEB bankas, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Būsto paskolų draudimas“ turi galiojančias reikalavimo teises į atsakovę I. D. arba į abu sutuoktinius bendrai. Todėl dar kitų asmenų įtraukimas į santuokos nutraukimo bylą nėra pagrįstas vien tik dėl atsakovės subjektyvaus įsitikinimo, kad jos santuokos nutraukimo byloje privalo būti išklausyta ir gyvybės draudimo fondo atstovų pozicija (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-110505).

36.       Be to, pažymėtina, kad byloje buvo gautas „Swedbank Life Insuranece SE“ Lietuvos filialo
2020 m. spalio 21 d. atsakymas, kad draudimo teisiniai santykiai su I. D. ir A. D. yra pasibaigę, draudikas sutartinę prievolę išmokėti išperkamąją sumą, draudėjams pasinaudojus teise nutraukti draudimo sutartį, yra įvykdęs, todėl teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nėra (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-127253).

37.       Atitinkamai, kaip visiškai nepagrįstas, atmetamas ir atsakovės argumentas, kad ir antstoliai R. B. bei S. U. byloje privalėjo reikšti savarankiškus materialiuosius reikalavimus arba bent jau juos nurodyti (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-110505). Byloje yra pateikti duomenys, kokiose vykdomosiose bylose yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl antstoliai neprivalo santuokos nutraukimo byloje reikšti savarankiškus reikalavimus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

38.       Ieškovas prašė teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė savo ruožtu apskritai prašė teismo santuokos nenutraukti, nes tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Šis atsakovės prašymas yra atmestinas, kaip neteisėtas, nes santuokos nutraukimo klausimas privalo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, nepaisant fakto, kad vienas iš sutuoktinių nori išsaugoti santuoką. Tokiu atveju privalu nustatyti, dėl kieno kaltės santuoka nutrūko.

39.       Iš atsakovės procesinių dokumentų ir žodinių paaiškinimų matyti, kad atsakovė kaltina ieškovą pažeidus santuokinius įsipareigojimus jos atžvilgiu, todėl teismas atitinkamai toliau pasisako dėl sutuoktinių kaltės.

40.       CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

41.       Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio
3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio
3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

42.       Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

43.       Iš bylos medžiagos matyti, kad santuoka ilgainiui prarado savo prasmę dėl daugelio sudėtingų gyvenimo aplinkybių bei problemų, kurių sutuoktiniai negebėjo ir (ar) nebenorėjo bendromis pastangomis išspręsti. Tai savo ruožtu sąlygojo sutuoktinių tarpusavio priešiškumą.

44.       Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

45.       Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena skyrium, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų.

46.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas – šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

47.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę „B.“, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Nutraukus santuoką atsakovei paliktina pavardė „B.“, ieškovui paliktina jo turėta pavardė „D.“.

Dėl išlaikymo priteisimo

48.       Nutraukus santuoką, atsakovė prašė priteisti išlaikymą iš ieškovo. Tačiau šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo ar išlaikymo priteisimo (CK 3.70 straipsnio 1 ir 2 dalys).

49.       Nepaisant aplinkybės, kad įstatymas šalims nenumato teisės reikalauti viena iš kitos neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo (teisėtumo aspektas), tačiau teismas papildomai pateikia teisinius motyvus ir dėl šio materialiojo reikalavimo nepagrįstumo (pagrįstumo aspektas).

50.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė I. D. nedirba. Iš 2015 m. liepos 8 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus rašto Nr. R-2730 nustatyta, kad atsižvelgiant i sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, 2015 m. liepos 8 d. I. D. buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 65 procentų darbingumo lygis (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-1737 priedas).

51.       Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina atsakovės I. D. paaiškinimus apie jos pablogėjusią sveikatos būklę (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-27430, Reg. Nr. DOK-69622, Reg. Nr. DOK-74696, Reg. Nr. DOK-110498 priedus). Ginčo šioje dalyje nebuvo ir ieškovas nekvestionavo duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus.

52.       Byloje pateiktas atsakovės išsilavinimą patvirtinantis dokumentas patvirtina, kad atsakovė
2000 m. Kauno medicinos universitete įgijo Visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinį laipsnį (specializacija – burnos higiena), 2002 m. įgijo Visuomenės sveikatos magistro laipsnį (specializacija – sveikatos ekologija) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27442 priedai).

53.       Ieškovas A. D. 2007 m. Kauno kolegijoje įgijo chemijos inžinerijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir technologo profesinę kvalifikaciją (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27442 priedas). Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovas nuo 2017 m. spalio 20 d. dirba
UAB (duomenys neskelbtini) (draudžiamosios pajamos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. –
610 Eur). Duomenų apie ieškovo sveikatos būklę byloje nepateikta.

54.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad abu skolininkai turi nemažai skolinių įsipareigojimų kreditoriams, dalintinas turtas nėra didelės vertės.

55.       Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad abu sutuoktiniai kol kas nėra praradę darbingumo ir galimybių patys save išlaikyti, šalių turtinė padėtis yra apytiksliai vienoda. Remiantis nurodytais motyvais, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, yra atmestinas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo.

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, nutraukiant santuoką

56.       Ieškovas prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d., motyvuodamas tuo, kad šalims nevedant bendro ūkio, jam nėra žinoma apie ieškovės veiklą.

57.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

58.       Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir bendrų prievolių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

59.       Ir nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

60.       Ypatingai svarbu paminėti kasacinio teismo išaiškinimą, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktą).

61.       Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemiškumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).

62.       Teismas sprendžia, kad šioje byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2007 m. lapkričio 1 d., t. y. daugiau kaip trylika metų, sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis).

63.       Teismas, sistemiškai įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių žodinius paaiškinimus, konstatuoja: ieškovas neįrodė byloje jam tekusios pareigos įrodyti savo teiginį, kad santuoka faktiškai visiškai nutrūko ir bendras ūkis nustojo būti vedamas kartu nuo 2007 m. lapkričio 1 d.

64.       Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovas byloje apsisprendė nebekviesti liudytojų, kurie, jo teigimu, būtų patvirtinę šią faktinę aplinkybė. Antra, teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad byloje pakanka tik atsakovės žodinio patvirtinimo, kad sutuoktinis faktiškai negyveno kartu bendruose namuose. Tuo labiau, kad atsakovė paaiškino ir tokio sutuoktinių apsisprendimo priežastį – sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo neturėjo stipraus tarpusavio emocinio ryšio, todėl ir gyvenimas skirtinguose namuose nebuvo kuo nors išskirtinis įvykis jų šeimoje. Trečia, sutuoktinių gyvenimas faktiškai skyrium dar nepatvirtina, kad sutuoktiniai nevedė ir bendro ūkio.

65.       Pažymėtina, kad tiek iki 2007 m. lapkričio 1 d., kuomet ieškovas nurodė, kad išsikėlė iš bendrų namų, tiek vėliau pats ieškovas įvairiuose dokumentuose nurodydavo kartais skirtingą nei sutuoktinės faktinės gyvenamosios vietos adresą, o kartais – bendrą su sutuoktine:

-       pvz., 2004 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartyje A. D. nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ieškovė – (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27434 priedus);

-       pvz., 2004 m. lapkričio 24 d. su AB banku „NORD/LB Lietuva“ sudarytoje Kreditavimo sutartyje Nr. 6134 A. D. nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ieškovė – (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27438 priedus);

-       pvz., 2008 m. gruodžio 16 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovas A. D. nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini) (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27434);

-       pvz., 2010 m. balandžio 20 d. su AB SEB banku sudarytame susitarime pakeisti 2005 m. gruodžio 23 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) abu sutuoktiniai nurodė bendrą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438).

66.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir po 2007 m. lapkričio 1 d. įvairiuose dokumentuose buvo fiksuoti įrašai apie abiejų sutuoktinių bendrai priimtus sprendimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, apie bendrai spręstus finansinius namų ūkio klausimus:

-       pvz., 2008 m. sausio 28 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. laidavo už sutuoktinės I. D., kaip kredito gavėjos, prievoles pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2 punkte A. D. pareiškė, kad kredito sutartis ir laidavimo sutartis yra sudarytos šeimos poreikių tenkinimui ir neprieštarauja šeimos interesams (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27442 priedus);

-       pvz., 2008 m. gruodžio 16 d. sutuoktiniai sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir įgijo nekilnojamuosius daiktus bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27434);

-       pvz., 2010 m. balandžio 20 d. sutuoktiniai su AB SEB banku sudarė susitarimą pakeisti 2005 m. gruodžio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); abu sutuoktiniai nurodė bendrą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438);

-       pvz., 2013 m. rugpjūčio 16 d. I. D. teikė AB SEB banko Santakos finansinių paslaugų centrui prašymą 12 mėn. laikotarpiui atidėti būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kredito ir palūkanų grąžinimą, nes 2012 m. jos sutuoktinis A. D. neteko darbo, šeimai skiriama socialinė pašalpa, gaunamų pajamų nepakanka namų ūkio išlaidoms ir finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Kredito paraišką asmeniškai pildė abu sutuoktiniai (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27439 priedus);

-       iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-50-528/2013, motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas konstatavo, kad atsakovai I. D. ir A. D. nevykdė savo prievolės atsiskaityti laiku už jiems nuosavybės teise priklausiusiems butams patiektą šilumą (butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. liepos 13 d., o už butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d.). Tuo pagrindu teismas tenkino ieškovės AB „Kauno energija“ reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų skolą. Atsakovai I. D. ir A. D. kartu teikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1545-230/2013 apeliacinį skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas motyvuojamojoje dalyje vertino apeliantų I. D. ir A. D. teiginius, jog jie butą iš pirkėjo įsigijo be šildymo įrangos – radiatorių. Taigi šios teismo nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ieškovo A. D. paaiškinimus, kad jis visiškai buvo nusišalinęs nuo bendro ūkio vedimo su sutuoktine I. D. nuo 2007 m. lapkričio 1 d. (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438);

-       2013 m. spalio 16 d. A. D. sutiko ir pakeistomis sąlygomis laiduoti už sutuoktinę, kaip kredito gavėją, Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį. Laiduotojas A. D. taip pat savo parašu patvirtino 2013 m. spalio 16 d. susitarimą, kurio 13.1 punkte buvo numatyta, kad susitarimas sudarytas šeimos poreikių tenkinimui ir neprieštarauja šeimos interesams (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27442 priedus).

67.       Ieškovo žodinius paaiškinimus, kad jis nuo 2007 m. lapkričio 1 d. visiškai nustojo vesti bendrą ūkį su atsakove, paneigia į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad iki šiol ieškovas reguliariai teikia atsakovei pažymas apie savo darbo užmokestį, siekiant kompetentingoms valstybės institucijoms pateikti duomenis apie bendrą šeimos finansinę padėtį tam, kad gauti įvairias kompensacijas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-74695 priedus). Šio fakto bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats ieškovas, patvirtinęs, kad tokias pažymas atsakovei teikia iki šiol.

68.       Taip pat pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų bazės išrašo nustatyta, kad abu sutuoktiniai
2009 m. kovo 12 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su turto įkeitimu (civilinės bylos Nr. S2-8694-451/2009, Nr. S2-12137-848/2010). Šiose bylose buvo sprendžiami 2009 m. ir 2010 m. abiejų sutuoktinių prašymai išduoti teismo leidimus įkeisti nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kreipėsi į teismą, spręsdami su šeimos poreikiais susijusius turtinius klausimus, vadinasi, šalys vedė ir bendrą ūkį nurodytu laikotarpiu. Ieškovo paaiškinimai, kad galimai viename iš prašymų yra ne jo prašymas, kad jis tik pasirašė ant kito prašymo, paprašytas sutuoktinės, yra ieškovo įrodymais nepagrįsti paaiškinimai, neturintys teisinės reikšmės šiame ginčo kontekste.

69.       Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, atmestinas patikslino ieškinio reikalavimas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų ir ginčo apimties šioje dalyje

70.       Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad būsto kreditą pagal galimybes mokėjo ir moka atsakovė I. D. (padedant dukrai V. A. D. ir pan.). Savo ruožtu iš ieškovo A. D. darbo užmokesčio yra išieškomos piniginės lėšos už prievoles kitiems kreditoriams. Šių aplinkybių kontekste šalys bylos nagrinėjimo metu nebekėlė klausimo (materialiųjų reikalavimų) dėl to, ar vienai kitai šalys turi kokių nors turtinių pretenzijų dėl faktiškai jau įvykdytų prievolių (sumokėtų įmokų už būstą, priverstine tvarka išieškotų lėšų ir pan.). Taigi santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių I. D. ir A. D. priešpriešinių piniginių reikalavimų, susijusių su jau faktiškai išmokėtomis piniginėmis lėšomis kreditoriams (vykdant prievoles mokėti už komunalines paslaugas, būsto kreditą, vykdant priverstinį išieškojimą iš A. D. darbo užmokesčio).

71.       Tačiau atsakovė I. D. akcentavo aplinkybę, kad byloje pateikti duomenys apie sutuoktinių asmeninius bei bendrus kreditorius yra netikslūs, kai kuriais atvejais duomenys yra neteisingi. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad bylos esmė būtų atskleista ir teismas, priimdamas sprendimą, turėtų galimybę remtis tik aktualiais ir teisingais duomenimis, 2020 m. birželio 15 d. raštu įpareigojo visus be išimties kreditorius pateikti:

·       duomenis apie A. D. ir I. D. visų piniginių prievolių teisinį pagrindą patvirtinančius dokumentus (sutartis ir pan.);

·       duomenis apie tai, koks yra skolų likutis (duomenų pateikimo momentu);

·       duomenis apie tai, kas vykdė sutartines prievoles.

72.       Šiuos duomenis pateikė tretieji asmenys:

·       „Swedbank“, AB (nurodė, kad šalys nėra skolingos bankui; žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-70920);

·       UAB „Būsto paskolų draudimas“ (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-73696 priedus);

·       UAB „Gelvora“ (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-74336 priedus);

·       AB SEB bankas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-75610 priedus).

73.       Teismas šioje dalyje akcentuoja, kad nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį, vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

74.       Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje teismas neprivalo nustatyti konkretaus kiekvienos skolos dydžio (skolos dydis yra kintantis, yra pradėti priverstiniai skolų išieškojimai vykdomosiose bylose). Svarbu, pirma, konstatuoti, kad prievolė yra egzistuojanti (nepasibaigusi), antra, sprendžiant dėl prievolės kvalifikavimo privalu nustatyti tik prievolės pobūdį – asmeninė ar solidari. 

75.       Tuo pagrindu, kaip visiškai nepagrįsti, atmetami atsakovės I. D. prašymai išreikalauti visus be išimties su prievolėmis susijusius skaičiavimus, nustatyti tikslias skolų sumas, išsiaiškinti, kaip jų dydis kito laikotarpiu nuo sutarčių sudarymo ir pan.

76.       Taigi toliau teikiami teisiniai motyvai, ar egzistuoja piniginės prievolės tretiesiems asmenims,
t. y. kreditoriams Danske Bank A/S Lietuvos filialui, AB „Kauno energija“, kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, „Swedbank“ AB, UAB „Gelvora“, AB SEB bankui, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir priverstinį išieškojimą vykdantiems antstoliams S. U. bei R. B..

Dėl prievolės AB „Kauno energija“

77.       Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Kauno energija“ yra solidari ieškovo A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); skolos likutis – 179,79 Eur, 5 proc. metinės palūkanos), nustatant, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią skolą privalo išmokėti lygiomis dalimis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas. Akcentuotina, kad dėl šios prievolės nebuvo ginčo tarp ieškovo ir atsakovės. Be to, prievolės solidarumas visiškai atitinkamai užtikrina ir trečiojo asmens
AB „Kauno energija“ turtinius interesus.

Dėl prievolės kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“

78.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. birželio 27 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bendrovės atstovės G. B. (I. D. motinos), ir kooperatinės bendrovės „Kauno kredito unija“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos suma – 55 100 Lt. Paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. liepos 1 d.

79.       2013 m. birželio 27 d. vekselio davėjos UAB (duomenys neskelbtini) ir I. D. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir įsipareigojo kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ sumokėti
61 954,20 Lt.

80.       2014 m. liepos 11 d. vekselio davėja UAB (duomenys neskelbtini) išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir įsipareigojo kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ sumokėti 39 686,70 Lt. Laiduotoja vekselyje nurodyta I. D..

81.       Vekselio davėjai neapmokėjus vekselio, atitinkamai išduotas 2016 m. kovo 31 d. vykdomasis įrašas, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš vekselio davėjos ir laiduotojų, viena iš kurių yra atsakovė I. D. (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27439 priedus). Dėl šios prievolės vykdymo yra pradėtas priverstinis išieškojimas vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

82.       Trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ nurodė sutikimą su reikalavimu pripažinti laidavimo prievolę, kylančią iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės I. D. asmenine prievole. Taigi trečiasis asmuo pripažino, kad šiuose sutartiniuose santykiuose asmeniškai dalyvavo tik I. D.. Jos sutuoktinis A. D. nei pasirašant paskolos sutartį, nei vėliau išduodant vekselius, už juos laiduojant, šiuose sutartiniuose santykiuose nedalyvavo.

83.       Nors byloje nenustatyta, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2007 m. lapkričio 1 d., tačiau tai nepaneigia galimybės, net ir esant santuokoje, kai kurias prievoles prisiimti sutuoktiniui vykdyti asmeniškai. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų davęs sutikimą atsakovei skolintis pinigus / laiduoti pagal vekselius, todėl, siekiant įrodyti šių prievolių bendrumą, turi būti nustatyta, kad jos prisiimtos šeimos poreikiams tenkinti. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga teko atsakovei.

84.       Byloje nustatyta, kad piniginės prievolės kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ yra susijusios išimtinai su UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Kaip nustatyta, šios bendrovės akcijas I. D. tėvai G. B. ir J. B. dovanojo jai asmeniškai, o ne kaip šeimai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad I. D. šias prievoles prisiėmė, siekdama išimtinai patenkinti šeimos poreikius.

85.       Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad piniginės prievolės kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, kilusios iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninės I. D. prievolės.

86.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas tenkintinas – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, kilusi iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas vykdomoje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini)), yra asmeninė I. D. prievolė.

Dėl prievolės UAB (duomenys neskelbtini)

87.       Iš atsakovės I. D. į bylą pateiktų duomenų, taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-993-173/2013 pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) bei pagal ieškovės I. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2376-587/2012 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei
UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, pagal UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį dėl darbo sutarties priedo pripažinimo negaliojančiu, permokėto darbo užmokesčio priteisimo.

88.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014.

89.       Skolos išieškojimas vykdomas antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad būtent dėl šios skolos išieškojimo Kauno apylinkės teismas
2015 m. vasario 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/015, kuria nutarė tenkinti pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) (I. D. kreditorės) pareiškimą ir nustatyti, kad skolininkei I. D. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-46356 priedą).

90.       Šioje byloje A. D. nedalyvavo nei kaip šalis, nei kaip trečiasis asmuo, nes nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas išimtinai su I. D. asmeniu susijęs ginčas – darbo ginčas, kilęs nutraukus darbo sutartį su ieškove taikytos drausminės atsakomybės pagrindu, ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovei išmokėjimo.

91.       Taigi bylos nagrinėjimo dalykas buvo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo bei teisės į su darbo santykiais susijusias išmokas klausimai, todėl sutiktina su ieškovo ir jo atstovės pozicija, kad tiek dėl ginčo pobūdžio (asmens darbo teisiniai santykiai), tiek dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. D. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, prievolė atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas yra laikytina asmenine atsakovės I. D. prievole (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438).

92.       Toks vertinimas visiškai atitinka teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr., pvz., nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis); išlaikymo prievolės, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams (CK 3.198 straipsnis); prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis); prievolės, atsiradusios dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taip pat prievolės, kilusios iš dovanojimo sutarties ar paveldėjimo, kai sutuoktiniui asmeniškai dovanojamas daiktas arba jis paveldimas (CK 3.111 straipsnis). Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis).

93.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas tenkintinas – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) (skolos išieškojimas vykdomas antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), yra asmeninė I. D. prievolė.

94.       Atitinkamai atmetamas trečiojo asmens antstolio S. U. prašymas nustatyti, kad  vykdomosiose bylose, kuriose išieškotoja yra UAB (duomenys neskelbtini), priteistos sumos yra bendra sutuoktinių prievolė.

Dėl prievolės AB SEB bankas

95.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu šalys su AB SEB banku sudarė 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kredito paskirtis – pirkti nurodytą butą. Kredito suma – 85 000 Lt. Kredito grąžinimo terminas – 2045 m. gruodžio 22 d. Kreditas apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito sutartyje A. D. patvirtino, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir jos visiškai atitinka bendrą sutuoktinių valią (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438).

96.       2008 m. spalio 23 d. su banku buvo sudarytas naujas susitarimas, t. y. susitarta pakeisti palūkanų dydį.

97.       2010 m. balandžio 20 d. su AB SEB banku sudarytu susitarimu taip pat buvo keistos kai kurios 2005 m. gruodžio 23 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos. Abu sutuoktiniai susitarimą pasirašė kaip kredito gavėjai (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438).

98.       2013 m. rugsėjo 21 d. kredito gavėjai A. D. ir I. D. su AB SEB banku sudarė dar vieną susitarimą dėl minėtos kredito sutarties kai kurių sąlygų pakeitimo (susitarta atidėti kredito sumos grąžinimą iki 2014 m. balandžio 23 d., sudaryti naują kredito grąžinimo grafiką ir kt.).

99.       2014 m. lapkričio 21 d. kredito gavėjai A. D. ir I. D. su AB SEB banku sudarė dar vieną susitarimą dėl minėtos kredito sutarties kai kurių sąlygų pakeitimo (susitarta atidėti kredito sumos grąžinimą iki 2015 m. balandžio 23 d., sudaryti naują kredito grąžinimo grafiką ir kt.).

100.       Pagal trečiojo asmens 2020 m. birželio 23 d. rašto duomenis, 2020 m. birželio 23 d. skolos likutis pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 20 212,34 Eur. Banko duomenimis, nuo sutarties sudarymo 2005 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. įmokas mokėjo I. D., o nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 23 d. mokėjimus atliko V. A. D. (šalių pilnametė dukra).

101.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią iš minėtos kredito sutarties, pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, įpareigojant ieškovą ir atsakovę įsipareigojimus vykdyti lygiomis dalimis (patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 10 punktas).

102.       AB SEB bankas nereiškė prieštaravimų minėtam ieškovo reikalavimui, tačiau atkreipė dėmesį, kad faktinio prievolės vykdymo tvarkos nustatymas tarp sutuoktinių nepaneigia solidariosios sutuoktinių prievolės esmės AB SEB banko atžvilgiu ir tuo pačiu nepaneigia AB SEB banko teisės reikalauti, kad prievolę pagal kredito sutartį įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

103.       Šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad prievolės šiam kreditoriui yra kilusios dėl poreikio patenkinti išimtinai šeimos poreikius į gyvenamąjį būstą. Sudarant sandorius savo aiškią valią išreiškė abu sutuoktiniai, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei
AB SEB bankas, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari I. D. ir A. D. prievolė, taip pat nustatytina, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią paskolą privalės išmokėti lygiomis dalimis.

Dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir „Swedbank“, AB procesinės padėties

Dėl prievolių vykdymo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“

104.       Teismas šioje sprendimo dalyje dėl teisinio aiškumo chronologine tvarka nurodo teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su I. D. ir A. D. buvusiomis ir esamomis prievolėmis Danske Bank A/S Lietuvos filialui, „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“.

105.       2004 m. lapkričio 24 d. tarp I. D., A. D. ir AB banko „NORD/LB Lietuva“ buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį sutuoktiniams buvo suteiktas 48 424,74 Eur kreditas. Kredito grąžinimo terminas – 2037 m. liepos 31 d. Kredito paskirtis – 302/664 daliai žemės sklypo, 53/100 daliai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkti (46 773,63 Eur) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmokai (1 651,11 Eur) sumokėti (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-27438).

106.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. D. su kreditoriumi AB SAMPO bankas (vėliau Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2008 m. sausio 28 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė pareiškėjai 116 427,25 Eur kreditą būsto kreditui refinansuoti, remontuoti ir bendrovės draudimo įmokai finansuoti. Kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė – būsto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kredito grąžinimą I. D. apdraudė 2008 m. vasario 15 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ (draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini)). Bankui, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas.

107.       Be to, 2008 m. sausio 28 d. AB SAMPO bankas ir A. D. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. D. laidavo už sutuoktinę I. D. pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2 punkte A. D., kaip laiduotojas, pareiškė, jog kredito sutartis ir laidavimo sutartis yra sudarytos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui ir neprieštarauja šeimos interesams.

108.       Prievolė mokėti bankui įmokas nebuvo tinkamai vykdoma, todėl bankas 2016 m. vasario 21 d. vienašališkai nutraukė sutartį prieš terminą (iki sutarties nutraukimo I. D. ir A. D. su banku dar sudarė atitinkamus susitarimus koreguoti sutarties sąlygas). Po sutarties nutraukimo, t. y. 2016 m. kovo 8 d., bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110502 priedus).

109.       2016 m. gegužės 4 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 46 722,70 Eur draudimo išmokos mokėjimo bankui (pažymėtina, kad 2017 m. spalio 19 d. bendrovė pagal
2016 m. gegužės 26 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką išmokėjo bankui nurodytą draudimo išmoką).

110.       2016 m. birželio mėn. 4 d., vadovaujantis sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta
2015 m. gruodžio 9 d., patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo-perdavimo aktu, patvirtintu Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB perėmė visas, kaip kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš minėtų sutarčių.

111.       Danske Bank A/S suteikto kredito numeriams „Swedbank“ AB sistemoje buvo suteikti nauji numeriai:

-       Nr. (duomenys neskelbtini) keistas į Nr. (duomenys neskelbtini);

-       Nr. (duomenys neskelbtini) keistas į Nr. (duomenys neskelbtini);

-       Nr. (duomenys neskelbtini) keistas į Nr. (duomenys neskelbtini);

-       Nr. (duomenys neskelbtini) keistas į Nr. (duomenys neskelbtini);

-       Nr. (duomenys neskelbtini) keistas į Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110502 priedą Nr. 21).

112.       Danske Bank A/S 2016 m. birželio 7 d. raštu pranešė I. D., kad nuo 2016 m. birželio 4 d. „Swedbank“, AB visiškai pakeitė Danske Bank A/S, kaip kreditorių, visose sutartyse ir perėmė visas iš šių sutarčių kylančias reikalavimo teises, todėl visi įsipareigojimai nuo 2016 m. birželio 4 d. turi būti vykdomi „,Swedbank“, AB naudai (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110502 priedą Nr. 27).

113.       2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė kreditorei „Swedbank“, AB išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 110 738,63 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš I. D. hipotekos kreditoriaus (banko) naudai. Vykdomajame įraše nurodyta, kad skolininkė yra I. D., o įkaito davėjai – I. D. ir A. D.. UAB „Būsto paskolų draudimas“, veikdama pagal pavedimo sutartį, banko vardu
2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolį R. B. ir pateikė vykdyti 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 110 738,63 Eur skolinio įsipareigojimo.

114.       2017 m. spalio 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytinių už 31 600 Eur. Bankui buvo pervesta 29 620,77 Eur draudimo išmokai dengti ir 399,97 Eur – vykdymo išlaidoms (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110501 priedą).

115.       Nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido dalį reikalavimo teisių UAB „Būsto paskolų draudimas“ I. D. ir A. D. atžvilgiu pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110501 priedas).

116.       Kaip jau minėta, reikalavimo perleidimo momentu jau vyko priverstinis išieškojimas antstolio R. B. vykdomojoje byloje pagal 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytinių už 31 600 Eur kainą (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110501 priedas).

117.       Reikalavimo perleidimo sutartyje „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad bankui liko neišieškota iš skolininkų I. D. ir A. D. 66 154,75 Eur skola, o bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ – 17 101,93 Eur (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110501 priedai).

118.       Po šio reikalavimo teisių perėmimo vykdomojoje byloje pradinis kreditorius „Swedbank“, AB pakeistas naujuoju – UAB „Būsto paskolų draudimas“.

119.       Antstolio R. B. 2017 m. lapkričio 8 d. Patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-110501 priedas):

-       pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB, kita išieškotoja – UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 17 101,93 Eur skolos, likusios po įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, 5 proc. metinių palūkanų ir kt.;

-       dėl likusios 63 910,76 Eur skolos dalies palikti išieškotoja AB „Swedbank“.

120.       Vėlesnėje priverstinio išieškojimo stadijoje buvo dar kartą išspręstas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo. Antstolis R. B. 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė:

-       pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB, kita išieškotoja – UAB „Gelvora“ dėl 63 910,76 Eur skolos sumos;

-       dėl likusios 17 207,10 Eur skolos ir metinių palūkanų palikti išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas”.

121.       Šis patvarkymas buvo priimtas tuo pagrindu, kad 2019 m. gruodžio 20 d. išieškotoja „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią
UAB „Gelvora“ įsigijo „Swedbank“, AB priklausiusias reikalavimo teises į skolininkus I. D. ir A. D..

122.       Taigi nustačius šias faktines aplinkybes, akivaizdu, kad dvi bendrovės, šioje byloje dalyvavusios kaip tretieji asmenys, sutartinių santykių ir neįvykdytų prievolių su I. D. ir A. D. nebeturi. Tai – Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir „Swedbank“, AB. Tokios pozicijos laikėsi abi bendrovės, procesiniuose dokumentuose nurodžiusios, kad reikalavimo teises jos perleido kitiems asmenims; reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir „Swedbank“, AB. Su tokia pozicija visiškai sutiko ir A. D., kuris tik nurodė sutinkantis dėl prievolių, kilusių iš 2008 m. sausio 28 d. kredito ir laidavimo sutarčių, solidarumo.

123.       Nesant tarp byloje dalyvavusių asmenų ginčo, kad I. D. ir A. D. prievolės, kilusios iš 2008 m. sausio 28 d. kredito ir laidavimo sutarčių dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), solidarumo, tenkintas ieškinio reikalavimas – nustatytina, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės, taip pat nustatytina, kad tarpusavyje šalys prievoles vykdys lygiomis dalimis.

124.       Atitinkamai tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti prievolę antstoliui R. B. solidaria ieškovo ir atsakovės prievole (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur), nustatant, kad tarpusavyje šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

125.       Teismui atmetus ieškinio reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. lapkričio 1 d., nustačius, kad šios prievolės kreditoriams yra kilusios iš bendrų įsipareigojimų, susijusių su šeimos poreikiais, pripažinus, kad po santuokos nutraukimo šalys bus solidariai atsakingos UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir
UAB „Gelvora“, atitinkamai atmestini, kaip neteisėti ir nepagrįsti, ieškovo ieškinio reikalavimai:

·       nustatyti, kad už prievoles dalyje dėl 75 695,10 Eur tarpusavyje atsakinga I. D., o teismui išieškojus iš A. D. – pastarasis įgyja regreso teisę į išieškotą sumą iš atsakovės I. D.;

·       nustatyti, kad dalyje dėl 2 485,47? Eur tarpusavyje atsakingos abi šalys lygiomis dalimis, t. y. po 1 242,74 Eur.??????????????????????????

126.       Teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovas A. D. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė faktinės aplinkybės, kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. šalys nustojo vesti bendrą ūkį ir kad už prievoles yra atsakinga tik atsakovė I. D.??????.

127.       Papildomai pasisakytina, kad klausimas dėl trečiųjų asmenų Danske Bank A/S filialo ir „Swedbank“, AB pašalinimo iš trečiųjų asmenų šioje stadijoje nebėra aktualus, todėl nespręstinas. Minėtos bendrovės paliktinos trečiaisiais asmenimis, turinčiais CPK numatytas visas procesines teises ir pareigas. Ankstesnėje proceso stadijoje teismas šių asmenų nešalino iš bylos, siekdamas išsamiai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Tuo labiau, kad iš atsakovės I. D. procesinių dokumentų ir žodinių paaiškinimų buvo galima suprasti, kad šalis reiškia tam tikras pretenzijas ir šių bendrovių atžvilgiu.

Dėl atsakovės I. D. turtinių pretenzijų kreditoriams

128.       Kaip jau minėta, atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad, jos manymu ir skaičiavimu, yra iškilę neaiškumai dėl abiejų sutuoktinių skolų kreditoriams Danske Bank A/S, „Swedbank“,
UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“. Dėl to tarp sutuoktinių ir kreditorių, atsakovės vertinimu, iškilo nesutarimai dėl galutinių skolų likučių. Neatitikimas, ieškovės vertinimu, apima dešimtis tūkstančių eurų (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-154916). Atsakovė teikė į bylą dar iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo elektroninius susirašinėjimus su kreditoriais „Swedbank“, AB, UAB „Gelvora“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, su Lietuvos banku dėl skolų mokėjimo, reikalavimo teisių perleidimo teisėtumo, būtinybės perskaičiuoti skolas, pateikti išsamius paaiškinimus dėl prievolių vykdymo, atsakovės rengtus procesinius dokumentus, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir „Swedbank“, AB galimai padarytų neteisėtų veiksmų ir pan. (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-27441, Reg. Nr. DOK-27442, Reg. Nr. DOK-110500, Reg. Nr. DOK-110499 priedus). Atsakovė teikė į bylą ir telefoninių pokalbių garso įrašus, iš kurių turinio galima suprasti, kad atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. telefonu aiškinasi šias aplinkybes su UAB „Gelvora“ atstovu, prisistatančiu vardu „E.“ (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-83996 priedą).

129.       Tačiau, kaip jau minėta, šioje santuokos nutraukimo byloje teismas neprivalo nustatyti konkretaus kiekvienos skolos dydžio (skolos dydis yra kintantis, yra pradėti priverstiniai skolų išieškojimai vykdomosiose bylose). Sprendžiant dėl prievolės kvalifikavimo privalu nustatyti tik prievolės pobūdį – asmeninė ar solidari.

130.       Teismas šiuo sprendimu sistemiškai išanalizavo visus bylos duomenis, susijusius su sutuoktinių prievolėmis, ir nustatė visų teismo sprendimo momentu egzistuojančių prievolių kreditoriams pobūdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikslu išsamiai atskleisti bylos esmę teismas 2020 m. birželio 15 d. raštu įpareigojo trečiuosius asmenis pateikti ginčo išsprendimui aktualius ir teisiškai reikšmingus duomenis, 2020 m. spalio 19 d. raštu įpareigojo antstolius S. U. ir R. B. pateikti su priverstiniu išieškojimu susijusius duomenis, 2020 m. spalio
19 d. raštu informavo „Swedbank Life Insuranece SE“ Lietuvos filialą apie galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, jei asmuo turi teisinį suinteresuotumą santuokos nutraukimo bylos baigtimi (pažymėtina, kad byloje buvo gautas „Swedbank Life Insuranece SE“ Lietuvos filialo 2020 m. spalio 21 d. atsakymas, kad draudimo teisiniai santykiai su I. D. ir A. D. yra pasibaigę, draudikas sutartinę prievolę išmokėti išperkamąją sumą, draudėjams pasinaudojus teise nutraukti draudimo sutartį, yra įvykdęs, todėl teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nėra; žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-127253).

131.       Byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys įvykdė teismo įpareigojimą ir pateikė su ginčo dalyku susijusius dokumentus, pasisakė dėl prievolių kreditoriams pobūdžio. Taigi byloje pakako rašytinių įrodymų, siekiant išspręsti šalių ginčą dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Todėl, kaip visiškai nepagrįsti, atmetami atsakovės I. D. argumentai, kad šioje byloje papildomai buvo būtina (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-110505):

-       analizuoti visų su kreditoriais sudarytų sandorių teisėtumą;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB įskaityti būsto paskolos dalių dengimui iš draudimo bendrovės gautą 29 620,77 Eur sumą (vėliau atsakovė tikslino sumą ir nurodė 30 020,74 Eur);

-       panaikinti „Swedbank“, AB reikalavimus pagal skolos dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vėliau atsakovė tikslino prašymą ir nurodė, kad „Swedbank“, AB pati pranešė, jog atsisako šių reikalavimų);

-       įpareigoti „Swedbank“, AB panaikinti dalį UAB „Gelvora“ perleistų kreditorinių reikalavimų už 27 302, 30 Eur sumą (vėlesniuose procesiniuose dokumentuose sumos dydis tikslintas);

-       atmesti UAB „Gelvora“ reiškiamus kreditorinius reikalavimus už 27 302,30 Eur sumą, kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes skolos dalys turėjo būti jau padengtos draudimo išmokos pinigais, sumažinti reikalavimą skolos daliai (duomenys neskelbtini) sumai 24 516,83 Eur (vėlesniuose procesiniuose dokumentuose sumos dydis tikslintas);

-       atmesti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškiamus kreditorinius reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo;

-       panaikinti išieškojimą UAB „Būsto paskolų draudimas“ bendrovės naudai pagal 2016 m. lapkričio 7 d. notarės S. B. vykdomąjį įrašą ir atmesti su tuo susijusius antstolio kreditorinius reikalavimus;

-       nustatyti, ar įgijo UAB „Būsto paskolos draudimas“ kokią nors reikalavimo teisę į bankui įkeistą dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini);

-       nustatyti, kam priklauso nuosavybės teise pinigai, gauti už parduotą būstą adresu (duomenys neskelbtini), ar turėjo UAB „Būsto paskolos draudimas“ į šiuos pinigus kokią nors teisę;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB ir/ar Danske Bank A/S nurodyti, kurios konkrečiai paskolos dalies dalį bendrovės perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kokia to perleidimo data;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB nurodyti, kokias konkrečiai papildomas teises bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes perleidimo dienai jokių reikalavimo teisių draudimo išmokos pinigais padengtai skolos daliai bankas nebeturėjo;

-       įpareigoti „Swedbank“, AB ir/ar Danske Bank A/S pateikti paskolos dalies Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, nes tokios sutarties su banku sutuoktiniai nebuvo sudarę;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikti 2010 m. gegužės 20 d. tarp bendrovės ir bankų pasirašytą sutartį, kuria vadovaujantis be draudėjo sutikimo nutarta mokėti draudimo išmoką dalimis;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ paaiškinti, kodėl sumokėjus draudimo išmoką
(46 722,70 Eur) regreso reikalavimas keliamas tik dėl 17 101,93 Eur, ar ketinama likusį reikalavimą teikti vėliau;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį, jeigu bus nustatyta, jog sumokėta tik dalis privalomos draudimo išmokos;

-       įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Danske Bank A/S (ir/arba „Swedbank“, AB, UAB „Gelvora“) pateikti draudimo išmokos pagal 2008 m. vasario 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo kvitą;

-       kvito nepateikus, atleisti nuo aukščiau įvardintų kreditorių reiškiamų reikalavimų vykdymo CK 6.64 ir 6.65 straipsnių pagrindu;

-       įpareigoti kooperatinę bendrovę „Kauno kredito unija“ pateikti detalų UAB (duomenys neskelbtini) skolos likučio paskaičiavimą ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis buvo sumažintas nuo
20 209,99 Eur iki 8 998,30Eur; įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus, įrodančius jo turto, laikomo gyvybės draudimo fonde, dydį, bankų ir kredito įstaigų sąskaitose bei pateikti dokumentus dėl palikimo, atsiradusio mirus jo, tėvui dydžio, jo paskirstymo ir kitus panašius dokumentus.

132.       Šioje dalyje ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė I. D. byloje piktnaudžiavo jai priklausančiomis teisėmis ir byloje nuolat pakartotinai (po keletą kartų) teikė tuos pačius rašytinius įrodymus, anksčiau pateiktus prašymus/reikalavimus pakartotinai pateikdavo kituose procesiniuose dokumentuose, vėliau prašymus koreguodavo (tikslindavo) po keletą kartų. Atitinkamai kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tapo sudėtinga susisteminti atsakovės teikiamus duomenis ir reaguoti atsikirtimų forma. Savo ruožtu atsakovė, manydama, kad atsiliepimai nėra tinkami ir išsamūs, kaltino kitus proceso dalyvius informacijos slėpimu. Teismo vertinimu, sutikti su šia atsakovės pozicija nėra jokio pagrindo. Priešingai, kaip jau minėta byloje, tretieji asmenys byloje pateikė pakankamai duomenų tam, kad būtų atskleista bylos esmė ginče dėl prievolių kreditoriams pobūdžio.

133.       Atsakovės piktnaudžiavimą teisėmis patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė dar šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. spalio
21 d., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei „Swedbank“, AB, tretieji asmenys – antstolis R. B., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB „Būsto paskolų draudimas“. Šiuo ieškiniu I. D. taip pat teikė turtines pretenzijas ir reikalavimus minėtiems asmenims, pateikdama šiuos prašymus:

-       nustatyti, kuris kreditorius turi šiai dienai prievolę pateikti draudiminio įvykio išmokos pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų perdavimo-priėmimo kvitą;

-       patvirtinti, jog nustatytas kreditorius pažeidė savo prievolę, sustabdyti prievolės vykdymą pagal būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skolos dalis, 30 020,74 Eur ir su šia skola susijusių kitų mokėjimų ribose;

-       atleisti sutuoktinius nuo prievolės pagal būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skolos dalis vykdymo, 30 020,74 Eur ir su šia skola susijusių kitų mokėjimų sumos ribose nuo 2016 m. gegužės 14 d.;

-       įpareigoti įgaliojimus turintį kreditorių perskaičiuoti ir atitinkamai pakoreguoti 2015 m. gruodžio 19 d. verslo dalies perleidimo sutartį, 2016 m. birželio 4 d. perdavimo priėmimo aktą ir 2019 m. gruodžio 20 d. teisių perleidimo sutartį toje dalyje, kurioje minimi duomenys, susiję su sutuoktiniu prievole pagal būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skolos dalis;

-       sustabdyti prievolės pagal būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skolos dalis visų įsipareigojimų vykdymą;

-       atleisti sutuoktinius nuo prievolės pagal 2017 m. spalio 23 d. teisių perleidimo sutartį, nes nepateiktas reikalavimo regreso tvarka teisinį pagrindą įrodantis objektyvus mokėjimo dokumentas ir sutartyje operuojama klaidingais duomenimis;

-       panaikinti klaidingo 2017 m. spalio 23 d. teisių perleidimo sutarties traktavimo pagrindu inicijuotą išieškojimo patvarkymą draudiko naudai;

-       patvirtinti vienintelį tikrąjį paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėją UAB „Būsto paskolos draudimas“;

-       patvirtinti, jog paskola Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

-       įpareigoti draudiminio įvykio išmokos lėšas gavusį kreditorių įskaityti jas visas sutuoktinių
5-ių skolos dalių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui;

-       įpareigoti įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo lėšas gavusį kreditorių įskaityti jas visas sutuoktinių 5-ių skolos dalių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui;

-       panaikinti 2017 m. spalio 23 d. teisių perleidimo sutartį, nes draudimo atveju subrogacija negalima; draudikas neįgijo reikalavimo teisės regreso teisės tvarka pagal įstatymą, nes draudėjo tyčios nėra, be to, sutartis yra perteklinė, klaidingai traktuojama, operuojama klaidingais sumų duomenimis, be to, sutartis sudaryta sukčiavimo tikslais;

-       panaikinti klaidingo 2017 m. spalio 23 d. teisių perleidimo sutarties traktavimo pagrindu inicijuotą išieškojimo patvarkymą draudiko naudai;

-       išaiškėjus, jog iki šiol buvo gauta nepilna draudiminio įvykio lėšų išmoka ar kiti skolos dalių likučių skaičiavimo netikslumai, įpareigoti turinčius įgaliojimus kreditorius;

-       išaiškėjus jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėjo tik dalį draudiminio įvykio išmokos lėšų, įpareigoti aktualų skolos dalių kreditorių išieškoti trūkstamą sumą iš draudiko;

-       išaiškėjus, jog bankas įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo lėšas panaudojo ne sutuoktinių, o trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ suteiktai paskolai dengti, įpareigoti aktualų skolos dalių kreditorių išieškoti klaidingai pervestą sumą iš draudiko ir ją įskaityti sutuoktinių 5-ių skolos dalių dengimui;

-       įpareigoti, atlikus perskaičiavimus, pataisyti 2015 m. gruodžio 9 d. verslo dalies perleidimo sutartį, 2016 m. birželio 4 d. perdavimo priėmimo aktą ir 2019 m. gruodžio 20 d. teisių perleidimo sutartį, kitus susijusius dokumentus toje dalyje, kurioje minimi duomenys susiję su sutuoktinių skola;

-       įpareigoti, atlikus perskaičiavimus, pataisyti 2016 m. lapkričio 17 d. vykdomąjį įrašą bei kitus su išieškojimu susijusius dokumentus.

Atsakovė minėtoje byloje teikė ir procesinį prašymą „ieškinio nagrinėjimą sujungti“ su civiline byla Nr. e2-1442-947/2020, kurioje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo.

134.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25667-921/2020 ieškovės I. D. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teismas nurodė ieškovei, kad su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ji turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79 A, LT-05274 Vilnius).

135.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1874-260/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį paliko nepakeistą ir papildomai išaiškino, kad ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nėra reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, kaip kad nurodo ieškovė atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės atskiruoju skundu ir pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vertindamas, kad toks ieškinys nėra teismingas šiam teismui.

136.       Nepaisydama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimų, atsakovė analogišką procesinį dokumentą, tik jį pavadinusi priešieškiniu (Reg. Nr. DOK-52426), 2021 m. balandžio 22 d. pateikė santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui, nutylėdama aplinkybę apie ankstesnių teismų priimtus procesinius sprendimus dėl šių reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepaisydama proceso tvarkos (prieš pat posėdį) 2021 m. balandžio 22 d. pateikė į bylą „dubliką“ (nepaisant to, kad bylai nebuvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu) ir „priešieškinį“, taip pat reaguodamas ir į kitos šalies pastabas, kad atsakovė nuolat į elektroninę bylą teikia procesinius dokumentus, todėl kitai šaliai nebėra aišku, nuo ko gintis, 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje aiškinosi, dėl kokių priežasčių atsakovė savo reikalavimus išskaido keliuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovė teismui patikslino, kad jos keliami reikalavimai yra suformuluoti 2020 m. birželio 25 d. priešieškinyje (Reg. Nr. DOK-74709),
2021 m. balandžio 22 d. dublike (Reg. Nr. DOK-52190 ir 2021 m. balandžio 22 d. priešieškinyje (Reg. Nr. DOK-52426). Teismas, siekdamas teisinio aiškumo, nustatė atsakovei terminą iki 2021 m. balandžio 28 d. pateikti vieną procesinį dokumentą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti reikalavimai, kurie yra keliami ieškovui ir kitiems proceso dalyviams.

137.       Atsakovė 2021 m. balandžio 28 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį iš dviejų dalių-tomų (Nr. I ir Nr. II) (Reg. Nr. DOK-55101). Teismas 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje priėmė priešieškinį, nurodytą I tome, atsisakė priimti priešieškinį, nurodytą II tome, ir jame nurodytus procesinius prašymus, motyvuodamas tuo, kad priešieškinio II tome suformuluoti reikalavimai kreditoriams nėra nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 34 sek. – 6 min. 24 sek.).

138.       Teismui nepriėmus priešieškinio II tomo reikalavimų dėl sandorių ginčijimo ir kt. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, atsakovė vėl gi, nepaisydama teismų išaiškinimo dėl ginčo teismingumo, 2021 m. gegužės 19 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, akcinei bendrovei „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ginčijimo ir kt., trečiasis asmuo – antstolis R. B.. Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi pakartotinai atsisakė priimti ieškinį, taip pat išaiškinęs, kad ginčas nėra nagrinėtinas Kauno apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-14526-528/2021).

139.       Šias aplinkybes teismas aiškinosi ir paskutiniame teismo posėdyje – ieškovė atsakė teismui, kad dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais šiuo metu nesikreipė į teismą, tai planuoja atlikti ateityje, nes kartu su kitais nukentėjusiais asmenimis ketina teikti bendrą ieškinį neteisėtai ir nesąžiningai veikiantiems kreditoriams.

140.       Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė nei šioje byloje, nei kituose inicijuotuose teisminiuose procesuose neįvykdė jai tenkančios pareigos tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir juos pateikti atitinkamam teismui. Atsakovei ir šiuo sprendimu papildomai išaiškintina, kad CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kai atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu teikė įvairaus pobūdžio prašymus ir reikalavimus esamiems ir buvusiems kreditoriams, akcentuodama sąmokslo, klastojimo, nusikalstamų veiksmų aspektus, tačiau visiškai ignoravo, kokia tvarka turi būti ginamos, atsakovės vertinimu, jos pažeistos civilinės teisės.  

Dėl nekilnojamojo daikto (buto) padalinimo

141.       Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

142.       Tarp šalių nėra ginčo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kurio nors vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau tarp šalių yra ginčas dėl turto padalinimo.

143.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 32.20 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis likęs dalintinas turtas, santuokos metu šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Ieškovas prašo priteisti A. D. ir I. D. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

144.       Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas. Pirmiausia pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB SEB bankas, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažinta solidaria I. D. ir A. D. prievole. Taip pat nustatyta, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią paskolą privalės grąžinti lygiomis dalimis. Kaip matyti, nei viena iš bylos šalių nėra finansiškai pajėgios išmokėti viena kitai piniginę kompensaciją, todėl nagrinėjamu atveju vienintelis šalių interesus labiausiai užtikrinantis turto padalinimo būdas yra turto padalinimas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis (po ½ dalį).

145.       Akcentuotina ir tai, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog santuokos nutraukimo byloje dalintinas nekilnojamasis turtas, t. y. 32.20 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas (apribota disponavimo turtu teisė). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas yra areštuotas, teismas argumentuoja, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą priteisus tik vienam iš sutuoktinių būtų pažeisti arešto institutu taikomi apribojimai bei kreditorių interesų apsauga, todėl atsakovės prašymas dėl kitokio buto padalijimo būdo, nei nurodė ieškovas (po ½ dalį), netenkinamas.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalinimo

146.       Iš 2009 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovės tėvai G. B. ir J. B. padovanojo dukrai I. D. 510 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovės teiginius, kad vertybiniai popieriai buvo dovanoti šeimai paneigia sutarties 2 punktas, kuriame aiškiai nustatyta, kad turtas dovanojamas I. D. asmeninės nuosavybės teise (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-27434 priedus).

147.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, išreikalautų teismo iniciatyva laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., nenustatyta, kad A. D. būtų turėjęs darbo teisinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini).

148.       Ieškovas byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kas su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo ryšių, todėl ir po santuokos nutraukimo bendrovės turimos akcijos turi likti asmenine atsakovės nuosavybe.

149.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovei I. D. priklausančios
UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijos yra laikytinos asmenine atsakovės I. D. nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nėra dalintinas.

Dėl atsakovės turtinių reikalavimų, reiškiamų 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015, pagrindu

150.       Atsakovė byloje akcentavo savo reikalavimus/prašymus, kildinamus iš 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015. Atsakovė prašė teismo:

-       priteisti iš A. D. iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią skolą, skaičiuotiną minėtos nutarties pagrindu;

-       priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su atsakove nesuderinto, vienašališko, jos sveikatos būklei itin žalingo teismo nutarties galiojimo sustabdymo;

-       santuokos nutraukimo atveju dalinant įsipareigojimus, patvirtinti ieškovės kreditorinę reikalavimo teisę į A. D. (minėtos teismo nutarties pagrindu);

-       santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutars priteisti atsakovės naudai visą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją užskaityti paties A. D. skolą, mokėtiną atsakovei pagal minėtą teismo nutartį.

151.       Atsakovė taip pat prašė ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir užregistruoti teismo nutartį, padalinančią dalį sutuoktinių bendro turto, vedybų sutarčių registre.

152.       Ieškovas savo ruožtu argumentavo, kad minėta nutartis buvo priimta ne I. D.,
o išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, vadovaujantis CPK 667 straipsniu. Antstolis pagal ieškovės atskirtą ½ pajamų dalį išieškojimą vykdė, todėl atsakovės reikalavimai jai priteisti lėšas nėra pagrįsti.

153.       Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 išnagrinėjo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) (išieškotojos) pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims I. D., A. D., antstoliui S. U. dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šioje byloje kreditorė (išieškotoja) prašė nustatyti, kad skolininkei I. D. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Teismas, spręsdamas šią bylą, akcentavo, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

154.       Taigi teismas konstatuoja, kad minėti atsakovės reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, todėl yra atmestini. CPK 667 straipsnio pagrindu priimta nutartis yra teisinis pagrindas išieškotojui, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), reikalauti nustatyti skolininkės dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Tačiau priimta nutartis nesukelia kitų teisinių padarinių – turtas tarp sutuoktinių nėra padalinamas. Atitinkamai nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sutuoktiniui nekyla pareiga mokėti kitam sutuoktiniui ½ dalį savo gaunamų pajamų. Remiantis nurodytais motyvais, atmestini, kaip išvestiniai, atsakovės reikalavimai/prašymai apskaičiuoti susidariusią skolą, ją užskaityti kaip kompensaciją kitam sutuoktiniui, nutartį įregistruoti vedybų sutarčių registre ir pan.

Kiti procesiniai klausimai

155.       Atsakovės I. D. į bylą pateikti mokėjimo kvitai už komunalines ir kitas paslaugas (mokėtojas – šalių dukra V. A. D.), nuotraukos, kuriose fiksuoti maisto produktai, kaip parama, raštai apie paramos gavėjų gautą paramą maistu ir higienos prekėmis iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, ieškovo A. D. darbo sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir pažymos apie gautą darbo užmokestį, banko sąskaitų duomenys apie draudimo įmokas, sumokėtas pagal Investicinio gyvybės draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. ir I. D. metinės pajamų mokesčio deklaracijos, medicininiai dokumentai apie šalių dukters sveikatos būklę, apmokėjimų AB „Kauno energija“ istorija už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 22 d. I. D. ir A. D. pokalbio garso įrašas neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisinio vertinimo dėl šių įrodymų teismas neteikia (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-27437, Nr. DOK-27432, Nr. DOK-27434, Nr. DOK-27430, Nr. DOK-27441, Nr. DOK-27442, Nr. DOK-27435 priedus).

156.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario
15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Taigi teismas sprendžia, kad kiti byloje atsakovės išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako (dėl šalių dukters, šiuo metu sulaukusios pilnametystės, gyvenimo sąlygų ir sveikatos būklės, dėl atsakovės susirašinėjimo su įvairiais juridiniais asmenimis, tame tarpe ir su kreditorių darbuotojais, dėl skolų dydžio ir pan., dėl santuokos sudarymo 1996 m. aplinkybių, dėl atsakovės gyvenimo ir auklėjimo sąlygų iki jos pilnametystės, dėl atsakovės ketinimų kartu su sutuoktiniu (ar atskirai) pradėti fizinių asmenų bankroto procesą ir pan.).

157.       Nors byloje teismas nustatė atsakovės I. D. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau, teismo vertinimu, bauda už piktnaudžiavimą procesu atsakovei netaikytina. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra labai gera. Teismo vertinimu, baudos skyrimas valstybei tik apsunkintų abiejų šalių turtinę padėtį (atsakovė turėtų dar vieną piniginę prievolę, ieškovui savo ruožtu pasunkėtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo procesas), kreditoriams taip pat atitinkamai sumažėtų galimybė realiai išieškoti skolas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

158.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

159.       Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai,
o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

160.       Šioje byloje patenkinta apytiksliai 70 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 30 procentų (atmestas reikalavimas nustatyti datą, nuo kurios atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, atmesti reikalavimai dėl prievolių kreditoriams vykdymo, tarpusavyje nustatant skirtingus skolų dydžius), todėl ieškovui A. D. iš atsakovės I. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 219,80 Eur žyminis mokestis (314 Eur x 70 procentų =
219,80 Eur) ir 371 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas (530 Eur x 70 procentų =
371 Eur).

161.       Pažymima, kad ieškovo prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, šis proceso dalyvis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Prašoma priteisti suma (530 Eur už teisines paslaugas) neviršija teisės akte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo mažinti šias bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju, būtų grubiai pažeistas reikalavimas bylą laimėjusiai šaliai atlyginti jos pagrįstai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

162.       Valstybė šioje byloje patyrė 50,59 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurių
30 procentų priteisiama valstybei iš ieškovo (15,17 Eur), 70 procentų – iš atsakovės (35,41 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

163.       Bylos duomenimis, atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad atsakovė negalėtų sumokėti bylinėjimosi išlaidų valstybei (219,80 Eur žyminio mokesčio dalies ir 35,41 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą). Todėl atmestinas atsakovės prašymas atleisti ją nuo valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

164.       Trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ už atsiliepimo parengimą šioje byloje pagal advokato V. V. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 654 nurodė turėjusi 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovo A. D.. Byloje nustačius, kad prievolė šiam trečiajam asmeniui yra pripažintina asmenine atsakovės I. D. prievole, atitinkamai šio asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279,  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. D. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. D. palikti pavardę „D.“, I. D. palikti pavardę „B.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, yra solidari ieškovo A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią skolą privalo išmokėti lygiomis dalimis.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, juridinio asmens kodas 112046615, kilusi iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė I. D. prievolė (išieškojimas vykdomas vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė I. D. prievolė (skolos išieškojimas vykdomas antstolio S. U. vykdomojoje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari I. D. ir A. D. prievolė; nustatyti, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią paskolą privalo išmokėti lygiomis dalimis.

Nustatyti, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini),
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, ir UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės; nustatyti, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šias prievoles privalo vykdyti lygiomis dalimis.

Nustatyti, kad prievolė antstoliui R. B. yra solidari A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro
576,92 Eur). Nustatyti, kad tarpusavyje šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

Po santuokos nutraukimo 32.20 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

I. D. priklausančias uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas laikyti asmenine atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalinti.

Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Atsakovės I. D. priešieškinio reikalavimus ir prašymus atmesti.

Ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 219,80 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų ir 80 ct) žyminį mokestį ir 371 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro) išlaidas už advokatės teisines paslaugas.

Valstybei iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 15,17 Eur (penkiolikos eurų ir 17 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Valstybei iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 35,41 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 41 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Trečiajam asmeniui kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, juridinio asmens kodas 112046615, priteisti iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė