Civilinė byla Nr. e2-2026-839/2020
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00187-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.1.; 2.6.29.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 7 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,
sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,
dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui advokatui A. P., atsakovo V. B. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2026-839/2020 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl negrąžintos paskolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 7000 EUR skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2016 m. atsakovas kreipėsi dėl paskolos suteikimo, kurios jam reikėjo siekiant atsiskaityti su buvusiu darbdaviu. Su atsakovu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo vykdant verslą, todėl pasitikėdamas atsakovu, suteikė jam 7000 EUR paskolą. Paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais biure Vilniuje, kabinete buvo tik jie abu. Atsakovas vėliau buvo įdarbintas gamybos vadovu šiuo metu likviduotoje UAB „RG technika“. Pareikalavus grąžinti paskolą atsakovas ėmė ignoruoti ieškovą, dėl ko tapo aišku, jog paskolos atsakovas grąžinti geranoriškai neketina.
Atsakovas V. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes iš ieškovo jokių pinigų nesiskolino. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių skolos egzistavimą, ieškovas nepateikė. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui iki 5000 EUR baudą už aiškiai nesąžiningą ieškinį.
Nurodė, kad jis niekada neprašė ieškovo paskolinti pinigų. Ieškovas nėra jam suteikęs jokios paskolos nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu. Ieškovas nesąžiningai elgiasi klaidingai nurodydamas aplinkybes, jog tariamai perdavė 7000 EUR kaip paskolą. Darbinėms pareigoms atlikti, t. y. atsiskaityti su įmonės darbininkais, ieškovas perduodavo įvairias piniginių lėšų sumas, tačiau jos buvo naudojamos atsiskaityti su darbuotojais, o pretenzijos dėl pinigų reikalavimo prasidėjo tik ieškovo įmonei iškėlus bankroto bylą.
Ieškinys atmestinas.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6. 870 str.). Taigi, pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, o tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo. Teismų praktikoje akcentuojama, kad net tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Teismo nuomone, pagal byloje pateiktus duomenis ieškinio negalima pripažinti pagrįstu ir įrodytu.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, remdamasis savo teikiamais paaiškinimais, elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo duomenimis, prašo priteisti iš atsakovo 7000 EUR skolą. Ieškovo teigimu, atsakovui paskolos reikėjo siekiant atsiskaityti su buvusiu darbdaviu. Su atsakovu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo vykdant verslą, todėl pasitikėdamas atsakovu, suteikė jam paskolą.
Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nes, jo teigimu, jis pinigų nesiskolino ir negavo, tikrosios reiškiamo reikalavimo priežastys jam nėra žinomos, tačiau spėja, jog tai susiję dėl kažkokių bankroto administratoriaus nustatytų įmonės „RG technika“ vidaus apskaitos reikalų ir trūkumų.
Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, jog ieškovo nurodoma paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, taigi jokių rašytinių duomenų, kurie leistų manyti buvus kokį nors susitarimą dėl paskolos suteikimo ar lėšų perdavimo, byloje nėra pateikta.
Teismo vertinimu, ieškovo pateikta elektroninio susirašinėjimo duomenų ištrauka nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovo atsirado teisiniai paskolos santykiai. Iš atsakovo pateiktų išsamesnių susirašinėjimo duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sprendžiami klausimai dėl įmonei iškelto bankroto ir bankroto administratoriaus reikalavimų vykdymo, tačiau apie tariamos paskolos grąžinimą yra užsimenama tik ieškovo parašytose žinutėse, kurios iš esmės yra tik pačio ieškovo subjektyvios pozicijos ir vertinimo išraiška. Susirašinėjimo duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovas buvo pripažinęs paskolos faktą, sumą ir kokias nors kitas aplinkybes, kurios leistų manyti, jog paskola jam buvo suteikta, nes tokių duomenų žinutėse išvis nėra, o pasiūlymas parduoti jo akcijas įmonėje labiau leidžia manyti apie buvusio bendro verslo vykdymo aplinkybių priminimą nei paskolos pripažinimą.
Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys, t. y. bankroto administratoriaus raginimas, elektroninis atsakovo atsakymas bankroto administratoriui, informacija apie įmonės „RG technika“ įsiskolinimą atsakovui, taip pat kiti atsakovo pateikti duomenys bei pateikti paaiškinimai dėl įmonėje vykdytos apskaitos ir atsiskaitymų su darbuotojais, leidžia labiau manyti ir daryti prielaidą, jog ieškovo reikalavimas kildinimas ne iš realių paskolos santykių, tačiau dėl įmonės, kurioje dirbo atsakovas ir ieškovas, bankroto metu nustatytų apskaitos trūkumų ar bendrai vykdyto verslo aplinkybių. Tai, jog atsakovo reakcija ir atsakymas į gautas žinutes nėra tokia, kaip galbūt reaguotų ieškovas analogiškoje situacijoje, nėra pakankamu argumentu patvirtinti tarp šalių susiklosčiusius paskolos santykius.
Teiginiai, jog atsakovui paskola buvo būtina dėl galimų skolinių įsipareigojimų buvusiai darbovietei, taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Ieškovas įrodinėja būtent paskolos teisinių santykių atsiradimą, tačiau aukščiau aptarti bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog išvis buvo šalių valia sudaryti paskolos sutartį. Abejones dėl paskolos santykių realumo kelia tai, kad ieškovo pozicija dėl galimos paskolos nėra pakankamai nuosekli. Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas tiksliai nurodė, jog reikalavimas grindžiamas „2017 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta paskolos sutartimi“, tačiau nagrinėjant pareikštą ieškinį paaiškėjo, kad tariama paskola suteikta 2016 m. Nors skirtingų paskolos suteikimo metų nurodymą galima laikyti rašymo apsirikimu, tačiau, nepaisant to, paaiškėjo, jog jokios rašytinės paskolos sutarties ar kitokių dokumentų, kurie leistų nustatyti konkrečią sutarties sudarymo datą, išvis nėra. Taip pat abejones dėl paskolos santykių realumo kelia tai, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo poreikį paskolai, juolab atsakovo poreikį atsiskaityti su buvusiu darbdaviu; ieškovas patyręs verslininkas, tačiau, nepaisant to, jog nurodoma tariamos paskolos suma gan didelė, paskola nebuvo pervesta pavedimu bei nebuvo perduota surašant kokį nors kitą rašytinį dokumentą ar patvirtinimą.
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Ieškovo nenuoseklumas tik sustiprina abejones dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, rašytiniai bylos duomenys ieškovo teiginių iš esmės nepatvirtina, todėl įvertinant byloje pateiktų duomenų visetą, teismo nuomone, negalima nustatyti paskolos suteikimo fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą pareiškiant aiškiai nesąžiningą ieškinį, nurodant žinomai neteisingas faktines aplinkybes bei akivaizdžiai ir sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Pažymėtina, kad vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, taip pat teismas tokiai šaliai gali paskirti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti už tai baudą, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas, sukeliantis tam tikrus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, turtinės žalos atsiradimą, bylos užvilkinimą, normalios proceso eigos sutrikdymą ar kt. Nagrinėjamu atveju ieškovas naudojasi civilinio proceso įstatyme suteiktomis teisėmis, tarp jų ir naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį buvo nesąžiningas, esmingai užvilkino bylos nagrinėjimą ar dėl to kilo kokia nors turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-10-29 vykusį posėdį teko atidėti būtent dėl atsakovo prieš pat posėdį pateiktų gan nemažos apimties naujų dokumentų, su kuriais susipažinti ir išnagrinėti ieškovui buvo suteiktas papildomas laikas.
Vien procesinio dokumento teismui pateikimas, parodymų nenuoseklumas, skirtingas aplinkybių interpretavimas negali būti pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nagrinėti pateiktą ieškinį yra teismo pareiga, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta asmens kreiptis į teismą. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluotą įrodinėjimo pareigos taisyklą, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tai, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo, teismo nuomone, šiuo atveju negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesu, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas visiškai.
Pateiktais duomenimis atsakovas patyrė 1100 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 1358,60 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Atsakovo atstovė rengė atsiliepimą, kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė apie 3 val.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1100 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėjas Gediminas Karpavičius