Civilinė byla Nr. e2-37-999/2024
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00772-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 8 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,
sekretoriaujant V. B.,
dalyvaujant ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ atstovei R. S., jos atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,
ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos atstovei B. A., jos atstovams advokatei Zitai Smirnovienei ir Regimantui Špelveriui,
atsakovės J. F. atstovei advokatei Juritai Repšienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos ieškinį atsakovei J. F., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovės „Farmis ir partneriai“ ir Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę J. F. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje esantį savavališkai pastatytą fizinį barjerą - du kuoliukus ir grandinę su spyna, bei uždrausti atsakovei J. F. be sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje; 2) priteisti iš atsakovės J. F. ieškovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1672 ha, nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: Lietuvos Respublikai (882/1672 dalys žemės sklypo) ir J. F. (790/1672 dalys žemės sklypo). 2002 m. rugsėjo 2 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią valstybei priklausiusi valstybinės žemės dalis (882/1672), adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota Lietuvos rašytojų sąjungai, kuri šiame sklype nuosavybės teise turi 555,96 m2 ploto poilsio pastatą ir kitus inžinerinius statinius (aikštelę ir tvorą). Sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Dar prieš valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. 2001 m. gegužės 14 d. Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarė 555,96 m2 ploto poilsio pastato nuomos sutartį. Ši sutartis taip pat įregistruota NTR. 2022 m. balandžio 17 d. tarp Lietuvos rašytojų sąjungos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovės buvo pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-353-02/2011, pagal kurią buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi dalys ir tvarka: „J. F. prie namų valdos, nuosavybėn tenka 790 kv. m. ploto žemės sklypas, ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimuisi tenka 882 kv. m. ploto žemės sklypas prie poilsio namų, pagal matininko A. P. 2002 m. balandžio 15 d. paruoštą žemės sklypo planą, tame tarpe 84 kv. m. ploto įvažiavimas - bendras“. Nurodė, kad žemės sklypo dalyje, kurioje yra Lietuvos rašytojų sąjungai priklausančios poilsio patalpos yra įrengtas dar vienas įvažiavimas/patekimas. Šiuo įvažiavimu naudojasi išimtinai tik Lietuvos rašytojų sąjunga bei „Farmis ir partneriai“, kaip pastato nuomininkė, tačiau pastarasis įvažiavimas yra skirtas viešbučio (vila „Diemedis“) svečiams įvažiuoti į aikštelę (kiti inžineriniai statiniai - aikštelė). Sekantis įvažiavimas, kuris pagal minėtą naudojimosi tvarką yra naudojamas bendrai su atsakove, taip pat reikalingas pagal savo funkcinę paskirtį. Būtent ties šiuo bendru įvažiavimu, iš poilsio (vila „Diemedis“) patalpų yra suprojektuotas aptarnaujančio personalo įėjimas/išėjimas. Taip pat, per šį įėjimą/išėjimą yra atvežama/išvežama viešbučio paslaugoms reikalingos medžiagos, prekės (patalynės, higienos reikmenys ir t.t.). Pažymėjo, kad vykdant viešbučio veiklą, toks aptarnavimo įėjimas/išėjimas privalomas pagal higienos normas. Tiek Lietuvos rašytojų sąjungos, kaip pastato savininkės, tiek ir UAB „Farmis ir partneriai“, kaip pastato nuomotojos vykdomos veiklos yra teisėtos, įregistruotos ir jų atžvilgiu jokių pažeidimų iš atitinkamų institucijų nėra fiksuota. Abi ieškovės ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad būtų pašalintos fizinės kliūtys naudotis bendrai naudojamu žemės sklypo dalimi - įvažiavimu, tačiau atsakovė per pastaruosius metus ne tik kad nepašalino šio fizinio barjero, bet ir toliau tęsia šį neteisėtą pažeidimą. Esamu atveju, ieškovėms išnaudojus bendradarbiavimo principą, siunčiant paskutinį pranešimą dėl fizinio barjero pašalinimo, nebeliko kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.
3. Atsakovė J. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės, nes ieškovė yra kitai ieškovei - Lietuvos rašytojų sąjungai nuosavybės teise priklausančio 555,96 kv. m. ploto poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2001 m. gruodžio 14 d. nuomos sutartį. Pagal 2001 m. gegužės 14 d. nuomos sutartį UAB „Farmis ir partneriai“ yra išsinuomojusi tik žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantį poilsio pastatą, tačiau nėra išnuomojusi jokio žemės sklypo ar jo dalies. Ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga yra sudariusi 2002 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nėra numatyta nuomininko teisė subnuomoti išsinuomotą žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „Farmis ir partneriai“ nėra sudariusi jokių sutarčių dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“ šis sklypas nėra nei išnuomotas nei parduotas, nei kitais būdais perleistas. Tokiu atveju, UAB „Farmis ir partneriai“ yra 555,96 kv. m. ploto poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir turi teisę naudotis tik poilsio pastatu, tačiau ne žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir nebūdama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke/subnuomininke, neturi reikalavimo teisės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir/ar žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo.
3.2. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo nebuvo. 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartimi buvo sutarta, kad J. F. prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atitenka 790 kv. m. ploto žemės sklypas, o Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimuisi tenka 882 kv. m. ploto žemės sklypas prie poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. P. 2002 m. balandžio 15 d. paruoštą žemės sklypo planą, tame tarpe 84 kv. m. ploto įvažiavimas - bendras, t. y. buvo susitarta, kad 84 kv. m. ploto įvažiavimu 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutarties šalys naudosis bendrai. 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartyje buvo numatyta, kad 84 kv. m. ploto įvažiavimu bendrai naudosis 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutarties šalys, t. y. J. F., Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Šioje 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartyje nebuvo numatyta, kad bendru įvažiavimu naudosis kokie nors kiti tretieji asmenys (pvz.: nuomininkai, subnuomininkai, poilsiautojai, tiekėjai ir pan.). Taikos sutartimi nebuvo nustatyta jokia konkreti (detalizuota) naudojimosi tvarka, taikos sutarties šalys apsiribojo bendro pobūdžio naudojimosi tvarkos nustatymu, kuris reiškia, kad bendru įvažiavimu taikos sutarties šalys turi naudotis tokiu būdu, kad viena kitai netrukdytų. Taikos sutartimi nebuvo numatytas šios bendros teritorijos naudojimosi būdas - transporto priemonių statymas, laikymas, o susitarta tik dėl bendros teritorijos naudojimo įvažiavimui (tuo pačiu ir/ar patekimui pėstute) į šalių naudojamas žemės sklypo dalis. Po taikos sutarties sudarymo ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“, kuri nebuvo 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutarties šalimi, bei į jos nuomojamas patalpas prekes ir įrangą atvežantys tiekėjai pradėjo naudotis 84 kv. m. ploto įvažiavimu naudodami jį transporto priemonių parkavimui, tokiu būdu užtverdami vienintelį patekimą į atsakovės J. F. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir tokiu būdu nuolatos trukdydami atsakovei J. F. patekti į gyvenamąjį būstą bei sukeldami grėsmę, kad nelaimės atveju iki jo negalės privažiuoti greitosios medicininės pagalbos ir gaisrinės automobiliai. Nors pagal 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartį buvo sutarta bendrai naudotis įvažiavimu, dėl UAB „Farmis ir partneriai“ neteisėto naudojimosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio 42 kv. m. dalimi buvo sutarta bendrai naudotis su Lietuvos rašytojų sąjunga, atsakovė J. F. nebegalėjo netrukdoma bet kada patekti į savo nuosavybę, nes dėl ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ kaltės būdavo transporto priemonėmis užtvertas vienintelis patekimas į jos sklypą. Atsakovė J. F. ne kartą kreipėsi ne tik į ieškovę Lietuvos rašytojų sąjungą, bet ir į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, kad būtų pašalintas valdymo teisės pažeidimas, t. y. transporto priemonėmis neužstatomas vienintelis įvažiavimas į jos kiemą, tačiau atsakovės prašymai buvo ignoruojami ir UAB „Farmis ir partneriai“ bei jų tiekėjai ir toliau be jokio teisinio pagrindo naudojosi atsakovės nuosavybe joje parkuodami automobilius bei trukdė atsakovei pravažiuoti. Atsakovė daugiau nei 25 metus kiekvieną vasarą ant kuoliukų uždeda grandinę, tokiu būdu saugodama savo nuosavybę nuo pašalinių asmenų, nes žemės sklypas yra pačiame Palangos miesto centre, teritorijoje, kurioje yra nustatytas mokamas parkavimas, todėl neužtvėrus įvažiavimo jame savo automobilius palieka poilsiautojai ir miesto svečiai, dėl ko į savo kiemą nebegali patekti J. F., tačiau niekada netrukdė Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos pačios J. F. teisės.
3.3. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes du kuoliukai, kuriuos ieškiniu prašoma pašalinti atsakovės J. F. sąskaita ir jėgomis, buvo įrengti maždaug 1997 metais. Tuo metu kuoliukai buvo įrengti valstybei priklausančiame žemės sklype, nes dabartinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas daug vėliau. Kas juos įrengė - tuometinis statinio savininkas ar miesto komunalinio įmonė, atsakovė nepamena, tačiau kuoliukų įrengimu atsakovė niekada nesirūpino ir jų neįrengė. Valstybė kaip žemės sklypo, kuriame buvo įrengti kuoliukai ir atitvaras, savininkė niekada nereiškė pretenzijų dėl kuoliukų ir atitvaro pašalinimo ir/ar naudojimo. Paskutinį kartą užvaras buvo pakeistas (atnaujintas) ieškovėms Lietuvos rašytojų sąjungai ir UAB „Farmis ir partneriai“ remontuojant Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantį statinį, nes remonto metu sunkiasvorei technikai pervažiavus ant įvažiavimo gulėjusį tuo metu su plastmasinėmis detalėmis naudotą užtvarą, pastarasis buvo sulaužytas. Ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ atstovas atvežė naują grandinę su spyna, nuo kurios raktą davė atsakovės sutuoktiniui A. F., ir ji toliau buvo naudojama kaip užtvaras. Nuomos sutarties ir taikos sutarties sudarymo metu tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarymo metu užtvaras egzistavo, buvo naudojamas, tačiau dėl tokio užtvaro naudojimo sutarties šalys neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė ir sutartį sudarė žinodamos apie naudojamą užtvarą. Apie kuoliukų įrengimą ir atitvaro naudojimą ieškovėms Lietuvos rašytojų sąjungai ir UAB „Farmis ir partneriai“ yra žinoma jau daugiau nei dešimt metų, tačiau per šį laikotarpį joks ieškinys dėl kuoliukų ir/ar grandinės (ar bet kokio kito tipo užtvaro) pašalinimo niekada nebuvo pareikštas, todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.490 straipsnio 1 dalyje ir 6.553 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Ši teisės norma detalizuojama Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 43 punkte, kuriame įtvirtinta, kad žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Remiantis NTR duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 23 d. išrašu (registro Nr. 25/1781), nustatyta, kad 790/1672 žemės sklypo, kadastro Nr. 2501/0031:50, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) dalis įregistruota pilietės J. F. vardu. Kita dalis – 882/1672 Žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT, kuri 2002 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/2002-71 išnuomojo 0,0882 ha ploto Žemės sklypo dalį (iš bendro 0,1672 ha ploto) Lietuvos rašytojų sąjungai. Taip pat nustatyta, kad valstybei priklausančioje Žemės sklypo dalyje esantys statiniai, kurie nuosavybės teise įregistruoti Lietuvos rašytojų sąjungos vardu, yra išnuomoti tretiesiems asmenims, t. y. UAB „Farmis ir partneriai”. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, NŽT Palangos skyrius 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 16SD-1920-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 16SD-2210-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė Lietuvos rašytojų sąjungai, nedelsiant, Taisyklių nustatyta tvarka, pateikti NŽT Palangos skyriui prašymą išduoti sutikimą subnuomoti Žemės sklypo dalį, skirtą Lietuvos rašytojų sąjungos vardu įregistruotiems statiniams eksploatuoti, tačiau toks prašymas nėra gautas. Taip pat prašė Lietuvos rašytojų sąjungos užtikrinti laisvą pravažiavimą bendrai valdomoje Žemės sklypo dalyje (sklypo Plane pažymėtoje indeksu „A“) arba gera valia susitarti su Žemės sklypo bendraturčiais dėl numatyto pravažiavimo naudojimo. A. J. F. 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 16SD-1922-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ be kita ko, nurodė, kad dėl galimo pravažiavimo užstatymo sunkiasvoriais automobiliais bendrai valdomoje Žemės sklypo dalyje (sklypo Plane indeksu „A“), J. F. turi galimybę gera valia susitarti su žemės sklypo bendraturčiais. Teigia, kad ieškinio dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo tenkinimui reikalinga ši sąlyga – NŽT sutikimas Lietuvos rašytojų sąjungai subnuomoti Žemės sklypo dalį, skirtą Lietuvos rašytojų sąjungos vardu įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Kadangi tas nėra padaryta, ieškovė UAB „Farmis ir partneriai” neturi reikalavimo teisės dėl naudojimosi NŽT patikėjimo teise valdoma Žemės sklypo dalimi, kadangi NŽT, išnuomojusi Žemės sklypo dalį ir sudariusi su ieškove Lietuvos rašytojų sąjunga 2002 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N25/2002-71, neišdavė sutikimo naudotis valstybine žeme tretiesiems asmenims, todėl ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo ir prašo ieškinį atmesti.
5. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Teismo posėdyje ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė B. A. paaiškino, kad palaiko visas aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Savavališkai užtverti įvažiavimą, kuris priklauso dviem savininkams, teisę į įvažiavimą turi Lietuvos rašytojų sąjunga ir jų nuomininkai UAB „Farmis ir partneriai“, jų nuomone, tai yra neteisėtas veiksmas. Atsakovė neturėjo teisės trukdyti darbą jų nuomininkams ir jiems patiems, nes įvažiuoti neįmanoma, yra uždėti kuolai ir per tą grandinę įvažiuoti negalima, o atsakovė nuolat kelia konfliktus.
8. Teismo posėdyje ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ direktorė R. S. nurodė, jog ši problema yra nuo 2001 m., kai išsinuomojo patalpas, visada buvo įvairūs trukdymai ir veiksmais ir žodžiais. Kai buvo pasirašyta taikos sutartis, atsakovė atsitvėrė didesnį sklypą sau, kuris jau pamatuotas ir priskirtas Lietuvos rašytojų sąjungai, tada buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą, į teismą ir teismo buvo pripažinta, kad neteisėtai padaryta, pastatytos visos ribos ir šiuo pagrindu buvo sudaryta šita pirmoji taikos sutartis. Dėl nuotraukos, kurioje yra automobilis, tai tuo metu buvo uždėta grandinė, kurią galima nuimti ir po to vėl uždėti, kad nepiktnaudžiautų kurorto svečiai, po kurio laiko jau grandinė buvo uždėta su spynomis. Bandė tartis taikiai, ėjo kalbėtis, tačiau nepavyko. Tie kuoliukai jau buvo sutarties sudarymo metu, kai vyko rekonstrukcija, važinėjo stambi technika, kuoliukai buvo išimti, po to jie buvo vėl įdėti. Automobiliai pastoviai ten nestovi, labiau vasarą, atvažiuoja tiekėjai, susitvarko reikalus ir išvažiuoja ir tai nėra trukdymas, nes atvažiavus greitajai medicininei pagalbai ar kam kitam, stovinčios mašinos iš karto būtų patrauktos. Šiuo metu tuo įvažiavimu nesinaudoja, šis užtvaras pažeidžia jų teises, nes aptarnaujantis personalas negali įvažiuoti.
9. Teismo posėdyje ieškovių atstovas advokatas Regimantas Špelveris visiškai palaikė pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad galioja nustatyta žemės naudojimosi tvarka įtvirtinta taikos sutartyje. Taikos sutarties 2 punkte yra aiškiai išskiriama, kad 84 kv. m. ploto įvažiavimas - bendras. Lingvistiškai nurodomas žodis „įvažiavimas“, kuris pakartojamas taikos sutarties 3 punkte, o A. P. 2002 m. balandžio 15 d. žemės sklypo plane, aiškiai vizualiai išskiriamas bendras naudojamas plotas. Todėl šie duomenys liudija, kad atsakovė žinojo, suprato ir suvokė, kokios žemės sklypo dalys yra naudojamos individualiai, kokios bendrai. Pažeidimas egzistavo ne visą laiką. 2021 m. spalio 15 d. buvo parašytas el. laiškas, kuriame ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ pranešė ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai apie tai, kad yra užtvertas bendras įvažiavimas ir prašo imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti. Atsakovė 2020 m. liepos 10 d. raštu informavo Lietuvos rašytojų sąjungą, kad neleis naudotis bendru įvažiavimu subnuomininkei UAB „Farmis ir partneriai“ ir siūlė išspręsti šią situaciją. Taigi, savavališko užtvėrimo iki 2021 m. spalio mėnesio nebuvo. Panaši situacija buvo ir 2010 metais. Byloje pateiktas 2010 m. birželio 14 d. surašytas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kuriame nurodoma, kad buvo tirtas UAB „Farmis ir partneriai“ pranešimas dėl A. F. neleidimo įvažiuoti aptarnaujančiam transportui. Po šio nutarimo, lentelė ir grandinė buvo nuimta. Teigia, kad šis dokumentas atskleidžia, kad yra suprantama ir suvokiama, kad vienašališkas užtvėrimas yra neteisėtas veiksmas, atsakovė suvokia, kad reikia sutikimo. Tai patvirtina ir 2023 m. vasario 15 d. atsakovės pateiktas prašymas išduoti sutikimą metalinių vartelių statybai 84 kv. m. įvažiavime. Analogišką poziciją patvirtina ir NŽT savo procesiniuose dokumentuose bei nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nesikreipė į NŽT dėl sutikimo gavimo. Be to, UAB „Farmis ir partneriai“ prieš inicijuojant ginčą teisme ne kartą bandė žodžiu taikiai spręsti klausimą dėl užtvaro pašalinimo, tačiau atsakovė į jokias kalbas nesileido. Prieš kreipiantis į teismą UAB „Farmis ir partneriai“ paskutinį kartą pabandė tai padaryti siųsdama pranešimą – 2022 m. liepos 29 d. pretenziją-pranešimą, tačiau ir jis buvo ignoruojamas. Taigi, atsakovei naudojimosi tvarka yra žinoma, suprantama, netgi suprantama, kad reikalingi sutikimai. Iki šiol atsakovė nėra inicijavusi jokio proceso dėl šios tvarkos pakeitimo, todėl nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra galiojanti. Dėl to, ar UAB „Farmis ir partneriai“ turi teisę ginti pažeistas valdymo teises nurodė, jog 2001 m. gegužės 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 5 pagrindu ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga išnuomojo patalpas UAB „Farmis ir partneriai“. Sutartyje nurodė, kad nuomininkui, t. y. ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“, suteikiama teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita pastatui priskirta teritorija. Šia sutartimi buvo įgyvendinta ir CK 6.532 str. 1 d. nuostata, kuri nurodo, kad pagal pastato nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. NŽT ir atsakovės nurodomas sutikimo reglamentavimas, o konkrečiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (ankstesnis pavadinimas „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“) 43 punktas su nauja reakcija pradėjo galioti tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. Esant šioms svarbioms faktinėms aplinkybėms yra teisiškai pagrįsta išvada, kad UAB „Farmis ir partneriai“ perėjo visos Lietuvos rašytojų sąjungos įgytos teisės, kurias pastaroji įgijo pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį, tame tarpe naudotis bendru įvažiavimu. Todėl UAB „Farmis ir partneriai“ turi tokias pačias teises, kaip ir Lietuvos rašytojų sąjunga, t. y. turi teisę ginti valdymo pažeistą teisę.
10. Teismo posėdyje ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė advokatė Zita Smirnovienė nurodė, jog ieškinį pilnai palaiko ir papildomai paaiškino, kad atsakovė iš ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos gavo tik naudos, ieškovė savo lėšomis ir darbu įvedė atsakovei tiek elektros kabelį, tiek vandentiekį, kanalizaciją. Dėl žemės naudojimo pagal atsakovės pareiškimus ir prašymus žemės kontrolė buvo vykdoma, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Pažymėjo, kad šia sutartimi buvo įgyvendinta ir CK 6.532 str. 1 d. nuostata, kuri nurodo, kad pagal pastato nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinų jiems naudoti pagal paskirtį. Lietuvos rašytojų sąjunga kalbėjo su atsakove ir siūlė nuimti spyną nuo grandinės, tada būtų buvę galima toliau kalbėtis ir dėl vartelių įrengimo ir naudojimo tvarkos.
11. Teismo posėdyje atsakovės J. F. atstovė advokatė Jurita Repšienė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal Registro centro duomenis žemės sklypas priklauso dviem bendrasavininkams - valstybei ir J. F.. Žemės sklypo plane yra pažymėta, kam kuri dalis priklauso, bendras įvažiavimas nėra bendra dalinė nuosavybė, jis yra asmeninė J. F. nuosavybė ir taikos sutartimi ji leido savo asmeninę nuosavybę bendru pravažiavimu naudotis Lietuvos rašytojų sąjungai, nes ji nuomojasi žemės sklypą. Atsakovė gina savo asmeninę nuosavybę, o ne bendrąją dalinę nuosavybę. Taikos sutartyje nėra numatyta, kad šiuo bendru įvažiavimu bendrai naudotųsi kiti asmenys. Taikos sutartis negali būti aiškinama plečiamai, yra konkrečiai nurodyta, kas gali naudotis, kokiu sklypu, kokio dydžio ir kaip gali naudotis. Taikos sutartimi buvo susitarta bendrai naudotis įvažiavimu, o ne parkavimosi aikštele ar kitos paskirties teritorija. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis įvažiavimas aiškinamas kaip teritorija, skirta „važiuojant patekti į vidų“. Tokiu būdu, 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartimi nebuvo numatytas šios bendros teritorijos naudojimosi būdas - transporto priemonių statymas, laikymas, o susitarta tik dėl bendros teritorijos naudojimo įvažiavimui į šalių naudojamas žemės sklypo dalis. UAB „Farmis ir partneriai“ pagal taikos sutartį negali naudotis šiuo bendru įvažiavimu, jie neturi subnuomos sutarties, jie nėra žemės sklypo subnuomininkai, jiems ne kartą NŽT nurodė kreiptis dėl subnuomos sutarties sudarymo, tačiau tai nėra padaryta ir atsakovė mano, kad tai yra daroma tam, kad išvengti mokestinių dalykų, todėl UAB „Farmis ir parneriai“ negali būti šios bylos ieškovais, negali kelti reikalavimų atsakovei. Kuoliukas, spyna ir grandinė buvo labai seniai įrengti, dar prieš statinio rekonstrukciją. Atsakovė daug metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos darbuotoja ir dirbo vilos „Diemedis“ prižiūrėtoja ir jai nei kaip darbdavys Rašytojų sąjunga nei kaip kaimynas, nei kaip sklypo bendrasavininkas niekada atsakovei iki 2022 m. nepareiškė jokių pretenzijų dėl kuoliukų, dėl spynos ir grandinės. Atsakovė niekada netrukdė bendru įvažiavimu naudotis pačiai Lietuvos rašytojų sąjungai, taip pat ne kartą siūlė jos atstovams pasiimti raktus nuo grandinės, susitarti dėl konkrečios naudojimosi bendru įvažiavimu tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos atsakovės teises, tačiau Lietuvos rašytojų sąjunga šią situaciją ignoravo ir leido savo statinių nuomininkei „Farmis ir partneriai“ ir toliau pažeidinėti atsakovės teises. Atsakovės uždėta grandinė, kuri leidžia apsaugoti žemės sklypą nuo pašalinių asmenų patekimo į jį ir žemės sklypo užstatymo pašalinių asmenų transporto priemonėmis, nepažeidžia ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisių, nes, net ir esant užtvarui, Lietuvos rašytojų sąjunga gali laisvai ir netrukdomai naudotis bendru įvažiavimu praėjimui, patekimui į statinį, naudojimuisi juo, nes yra paliktas neužtvertas tarpas. Prašo taikyti ieškinio senatį, dėl kurio motyvus nurodė atsiliepime į ieškinį.
12. Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovė V. V. su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad subnuomoti nėra pareiga, tačiau tuomet UAB „Farmis ir partneriai“ negali ir reikšti jokių reikalavimų. Prie 2002 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės naudojimo sutarties pridėtas priedas žemės sklypo pasidalinimo planas, kuris yra privalomas žemės savininkams, kurie ir turėtų vadovautis tuo pridedamu planu kaip naudojimosi tvarka, nes kitos tvarkos nėra nustatyta.
13. Atsakovė J. F. teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje yra atstovaujama advokatės Juritos Repšienės, byla išnagrinėta atsakovei J. F. nedalyvaujant.
14. Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybė teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktuose atsiliepimuose prašė nagrinėti bylą institucijų atstovams nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1672 ha, nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai - 882/1672 dalys žemės sklypo, o J. F. - 790/1672 dalys žemės sklypo (e. b. t. 1, b. l. 10-11). Byloje pateikta 2002 m. rugsėjo 2 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria pasirašė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Lietuvos rašytojų sąjunga (e. b. t. 1, b. l. 12-13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuomos sutartis pagal kurią valstybei priklausiusi valstybinės žemės dalis (882/1672), buvo išnuomota Lietuvos rašytojų sąjungai, kuri šiame sklype nuosavybės teise turi 555,96 m2 ploto poilsio pastatą ir kitus inžinerinius statinius (aikštelę ir tvorą) ir ji yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (e. b. t. 1, b. l. 14-16). Iš byloje pateiktos 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutarties matyti, kad tarp ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria buvo nustatytos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi dalys ir tvarka (e. b. t. 1, b. l. 17). Iš antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad įvažiavimas yra užtvertas, du kuoliukai, grandinė ir spyna (e. b. t. 1, b. l. 23-27). Byloje pateikta UAB „Farmis ir partneriai“ bei Lietuvos rašytojų sąjungos 2022 m. liepos 29 d. pretenzija-pranešimas pašalinti fizinį barjerą (e. b. t. 1, b. l. 21-22). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos transporto priemonės su prekėmis ir matyti, kad užtvertas įvažiavimas, taip pat kitas įvažiavimas su pakeliamu užtvaru (e. b. t. 1, b. l. 140-154). Pateikta 2022 m. sausio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-15-973/2022, kurioje surašytas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kuriame nurodoma, kad buvo tirtas UAB „Farmis ir partneriai“ pranešimas dėl A. F. neleidimo įvažiuoti aptarnaujančiam transportui, tačiau nutarimas paliktas nepakeistas (e. b. t. 1, b. l. 183-190). Taip pat į bylą pateiktas 2010 m. birželio 14 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kad neleidžiama naudotis pravažiavimu (e. b. t. 1, b. l. 192-193). Ieškovė pateikė fotonuotraukas, jog atsakovės sutuoktinis trukdo naudotis pravažiavimu pastatydamas automobilį (e. b. t. 2, b. l. 7-12). Pateiktos fotonuotraukos, kad bendru įvažiavimu naudojasi prekes pristatantys tiekėjai (e. b. t. 2, b. l. 32-46).
Dėl ieškinio
16. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nurodydamas konkretų savo teisių gynimo būdą, o teismas įstatymų nustatyta tvarka juos gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).
17. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.37 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis.). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas gali pasireikšti negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Dėl negatorinio ieškinio kasacinis teismas yra konstatavęs, jog savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2011; Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. Nr. 3K-3-233/2013, kt.).
18. Ieškovės Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“ kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę J. F. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje esantį savavališkai pastatytą fizinį barjerą - du kuoliukus ir grandinę su spyna, bei uždrausti atsakovei J. F. be sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje. Nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus, ieškovės ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad būtų pašalintos fizinės kliūtys naudotis bendrai naudojamu žemės sklypo dalimi - įvažiavimu, tačiau atsakovė per pastaruosius metus ne tik kad nepašalino šio fizinio barjero, bet ir toliau tęsia šį neteisėtą pažeidimą.
19. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, visų pirma nurodė, jog ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės, neįrodė, kad atsakovė trukdo įgyvendinti savo daiktines teises į nuomojamą žemės sklypo dalį bei prašo taikyti ieškinio senatį.
Dėl ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ reikalavimo teisės (ne)turėjimo
20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2001 m. gegužės 14 d. ieškovės Lietuvos rašytojų sąjunga ir UAB „Farmis ir partneriai“, sudarė 555,96 m2 ploto poilsio pastato nuomos sutartį Nr. 5, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Šios sutarties 2.1.5 punktu Nuomotojas įsipareigoja, kad Nuomininkas, pareiškęs norą, išsinuomotų žemę iš savivaldybės šios sutarties galiojimo laikotarpiui Nuomotojui leidus (e. b. t. 2, b. l. 61-64). Ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga 2002 m. rugsėjo 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį.
21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovė J. F. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog CK 6.490 straipsnio 1 dalyje ir 6.553 straipsnio 1 dalimi, žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Paaiškino, kad ši teisės norma detalizuojama Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 43 punkte, kuriame įtvirtinta, kad žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Teigia, kad ieškinio dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo tenkinimui reikalinga ši sąlyga – NŽT išduotas sutikimas Lietuvos rašytojų sąjungai subnuomoti Žemės sklypo dalį, skirtą Lietuvos rašytojų sąjungos vardu įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė nurodė, jog UAB „Farmis ir partneriai“ turi teisę, bet ne pareigą sudaryti žemės subnuomos sutartį, tačiau tokiu atveju, ieškovė UAB „Farmis ir partneriai” neturi reikalavimo teisės dėl naudojimosi Žemės sklypu pažeidimo pašalinimo.
22. Ieškovių atstovas nurodė, jog NŽT ir atsakovės nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (ankstesnis pavadinimas „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką“) 43 punktas su nauja reakcija pradėjo galioti tik nuo 2011 m. gegužės 5 d., o sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“, kurioje nurodyta, kad išnuomojamas žemės sklypas, jei žemės sklypas užstatytas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (29.1 p.). Teigia, kad tuo metu galiojusioje tvarkoje nebuvo jokio ribojimo dėl sutikimo subnuomai ar panašiai.
23. Sutiktina su ieškovių atstovo išsakyta pozicija, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka“ redakcija. Nutarimo 28 punkte numatyta, kad naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, o 29 ir 29.1 punktuose nurodoma, kad išnuomojami šie naudojami žemės sklypai: užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Tokiu būdu pagal šį nutarimą ne tik ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai, bet ir UAB „Farmis ir partneriai“ buvo numatyta galimybė išsinuomoti iš valstybės žemės sklypą, kurioje yra jai priklausantys ar nuomojami statiniai. Nutarime apie subnuomą nepasisakoma, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbu tai, kad ir pačios ieškovės sudarydamos 2001 m. gegužės 14 d. Negyvenamųjų patalpų 555,96 m2 ploto poilsio pastato nuomos sutartį Nr. 5, sutarties 2.1.5 punkte įsipareigojo, kad Nuomininkas, pareiškęs norą, išsinuomotų žemę iš savivaldybės šios sutarties galiojimo laikotarpiui Nuomotojui leidus. Taigi, ieškovės suprato tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir tai aptarė sutartyje. Be to, 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartis dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo pasirašyta tarp ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovės J. F., UAB „Farmis ir partneriai“ nebuvo taikos sutarties šalimi, todėl darytina išvada, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje.
24. Teismo nuomone, byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, tačiau ieškovių atstovas baigiamojoje kalboje išsakė argumentus, kad nors pagal savo prigimtį byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys ir jam taikoma tai, kad jį gali pareikšti tik daikto savininkas, tačiau mano, kad ieškinys teisės teorine prasme yra posesorinis, nes ginčas byloje kilo dėl to, ar UAB „Farmis ir partneriai“ turi teisę ginti pažeistas valdymo teises. Pažymėjo, kad 2001 m. gegužės 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 5 pagrindu Lietuvos rašytojų sąjunga išnuomojo patalpas UAB „Farmis ir partneriai“. Sutartyje nurodė, kad nuomininkui, t. y. UAB „Farmis ir partneriai“ suteikiama teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita pastatui priskirta teritorija (1.2.8 p.), kartu šia sutartimi buvo įgyvendinta ir CK 6.532 str. 1 d. nuostata, kuri nurodo, kad pagal pastato nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Todėl atstovas teigia, kad UAB „Farmis ir partneriai“ perėjo visos ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos įgytos teisės, kurias pastaroji įgijo pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį, tame tarpe naudotis bendru įvažiavimu ir turi teisę ginti valdymo pažeistą teisę, o tai suteikia posesorinio ieškinio galimybė, kuria pasinaudojo UAB „Farmis ir partneriai“.
25. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylų dėl valdymo pažeidimų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXI skyriaus nuostatos, pagal kurias reikalauti atkurti pažeistą valdymą turi teisę tiek savarankiškas, tiek ir išvestines valdymo teises turintys valdytojai, jeigu ieškinio dalykas – reikalavimas atkurti pažeistą valdymą arba pašalinti trukdymus valdyti. Tokiose bylose teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CPK 422 straipsnis), tenkindamas ieškinį teismas nustato terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus (CPK 423 straipsnis). Įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybę kuo greičiau išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl pažeisto valdymo atkūrimo (CPK 421 straipsnis). Šio supaprastinto proceso buvimą pateisina ir kartu jo esmę atskleidžia tai, kad valdymo gynimo procese siekiama ne išspręsti ginčą dėl daikto teisinio statuso iš esmės, o tik panaikinti daikto valdymo pažeidimus. Tuo šios specialiosios civilinio proceso normos padeda bent laikinai atkurti status quo.
26. Iš ieškovių pateikto ieškinio turinio, teismas nustatė, ieškinį priėmė ir nagrinėjo kaip nuosavybės teisių pažeidimą gynimą negatoriniu ieškiniu, tačiau teismas pasisako ir dėl ieškovių atsakovo baigiamosiose kalbose išsakytos pozicijos, jog byloje buvo pareikštas posesorinis ieškinys.
27. Valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė įtvirtintas CK 4.22–4.36 straipsniuose. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį, daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Tokie daikto valdytojai (pvz., uzufrukto, patikėjimo teisės turėtojai ar valdymo teisę įgiję prievolių teisės pagrindu – nuomininkai, saugotojai ir pan.) savo valdymo negali laikyti savarankiška daiktine teise. Valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kaip ir nuosavybės teisė, yra absoliutaus pobūdžio, t. y. daikto valdytojas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys (lot. erga omnes) nepažeistų jo valdymo teisės (CK 4.20 straipsnis).
28. Aiškindamas CK 4.22 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė); antra, titulinis valdymas – išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022, 53 punktas).
29. Taigi, daikto valdymą be teisinio titulo (kaip savarankišką daiktinę teisę), visų pirma, reikia atskirti nuo titulinio valdymo, atsirandančio iš kitų daiktinių teisių arba iš prievolinių teisinių santykių. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas (patikėjimo teisės, uzufrukto turėtojas ir kt.) žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).
30. Iš prievolinių teisinių santykių atsirandančio daikto valdymo kaip išvestinės teisės atsiradimas bei pasibaigimas siejamas su konkrečių prievolinių teisinių santykių atsiradimu bei pasibaigimu. Valdymas, kaip išvestinė iš prievolinių santykių kilusi teisė, yra ne absoliutaus, o santykinio pobūdžio – jis sieja tik prievolinio santykio šalis.
31. Ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ nėra valstybinio žemės sklypo savininkė, šio sklypo iš valstybės nei žemės nuomos, nei subnuomos sutarties pagrindu nesinaudoja. Tai, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ 2001 m. gegužės 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 5 pagrindu nuomojasi patalpas iš ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos, kuria UAB „Farmis ir partneriai“ suteikiama teisė naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita pastatui priskirta teritorija, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė yra žemės sklypo valdytoja daiktinės teisės prasme ir teismo nuomone, neturi teisės ginti valdymu pažeistos teisės.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimo
32. Nagrinėjamu atveju ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę J. F. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje esantį savavališkai pastatytą fizinį barjerą - du kuoliukus ir grandinę su spyna, bei uždrausti atsakovei J. F. be sutikimo ateityje įrengti fizinius barjerus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalyje.
33. Pasisakius, kad ieškovė UAB „Farmis ir partneriai“ neturi reikalavimo teisės, o ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga yra tinkamas ieškovas ginti pažeistą teisę, toliau teismas pasisakys toje dalyje, ar atsakovė J. F. trukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka.
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga ir atsakovė J. F. 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartimi buvo susitarusios, kad J. F. prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atitenka 790 kv. m. ploto žemės sklypas, o Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimuisi tenka 882 kv. m. ploto žemės sklypas prie poilsio namų, esančių S. Daukanto g. 11, Palangoje, pagal matininko A. P. 2002 m. balandžio 15 d. paruoštą žemės sklypo planą, tame tarpe 84 kv. m. ploto įvažiavimas – bendras. Šalys susitarė, kad 84 kv. m. ploto įvažiavimu taikos sutarties šalys naudosis bendrai. Taikos sutartyje buvo numatyta, kad 84 kv. m. ploto įvažiavimu bendrai naudosis taikos sutarties šalys, t. y. J. F., Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir nebuvo nustatyta konkreti naudojimosi tvarka.
35. Teismo posėdyje ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė B. A. nurodė, kad atsakovė savavališkai užtvėrė įvažiavimą ir tai yra neteisėtas veiksmas. Atsakovė neturėjo teisės trukdyti darbą jų nuomininkams, o jiems patiems įvažiuoti taip pat yra neįmanoma, nes yra uždėti kuolai ir per tą grandinę įvažiuoti negalima.
36. Taigi, tiek iš ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos, tiek iš kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, nustatyta, kad ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga objektyvių įrodymų, kad atsakovės naudojama grandinė trukdytų jai naudotis bendru įvažiavimu, į bylą nepateikė. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė trukdo naudotis bendru įvažiavimu ieškovei UAB „Farmis ir partneriai“, kuri, kaip teismas pasisakė sprendimo 22-33 punktuose, šioje byloje neturi reikalavimo teisės. Nors ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga ir nurodo, kad ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai įvažiavimas taip pat yra apsunkintas, tačiau pažymėtina, kad ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga kitoje pastato pusėje yra įsirengusi automobilių parkavimo aikštelę (e. b. t. 1, b. l. 154), ką patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos ir ko niekas nagrinėjamoje byloje neneigė. Be to, ieškovė Lietuvos rašytojų sąjunga gali naudotis ir taikos sutartyje numatytu bendru įvažiavimu ir atsakovė tam neprieštarauja, todėl teismo nuomone, ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos atsakovė nepažeidė.
37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutartyje bet koks transporto priemonių parkavimas bendrame įvažiavime nebuvo numatytas, kad bendro įvažiavimo užtvėrimas grandine netrukdo ieškovei Lietuvos rašytojų sąjungai naudotis bendru įvažiavimu, bet trukdo ten parkuoti automobilius pašaliniams asmenims, bendro įvažiavimo užtvėrimas grandine nepažeidžia ieškovės Lietuvos rašytojų sąjungos teisių, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).
39. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
40. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
41. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, į tai, kad ieškovų pareikštas reikalavimas yra dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos pažeidimo pašalinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, CK 4.81 straipsnio 1 dalis), bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
42. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog du kuoliukai, kuriuos ieškiniu prašoma pašalinti atsakovės J. F. sąskaita ir jėgomis, buvo įrengti maždaug 1997 metais valstybei priklausančiame žemės sklype, nes dabartinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas daug vėliau. Atsakovė kuoliukų įrengimu niekada nesirūpino ir jų neįrengė. Paskutinį kartą užvaras buvo pakeistas (atnaujintas) ieškovėms Lietuvos rašytojų sąjungai ir UAB „Farmis ir partneriai“ remontuojant Lietuvos rašytojų sąjungai priklausantį statinį, nes remonto metu sunkiasvoriai technikai pervažiavus ant įvažiavimo gulėjusį tuo metu su plastmasinėmis detalėmis naudotą užtvarą jis buvo sulaužytas. Ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ atstovas atvežė naują grandinę su spyna ir ji toliau buvo naudojama kaip užtvaras. Atvežęs grandinę vieną spynos raktą atstovas davė atsakovės sutuoktiniui A. F., o kitus raktus pasiliko sau. Nuomos sutarties ir taikos sutarties sudarymo metu tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarymo metu užtvaras egzistavo, buvo naudojamas, tačiau dėl tokio užtvaro naudojimo sutarties šalys neprieštaravo, jokių pretenzijų nereiškė ir sutartį sudarė žinodamos apie naudojamą užtvarą. Apie kuoliukų įrengimą ir atitvaro naudojimą ieškovėms Lietuvos rašytojų sąjungai ir UAB „Farmis ir partneriai“ yra žinoma jau daugiau nei dešimt metų, tačiau per šį laikotarpį joks ieškinys dėl kuoliukų ir/ar grandinės (ar bet kokio kito tipo užtvaro) pašalinimo niekada nebuvo pareikštas, todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
43. Teismo posėdyje ieškovės UAB „Farmis ir partneriai“ direktorė R. S. paaiškino, jog ši problema yra nuo 2001 m., kai išsinuomojo patalpas, visada buvo įvairūs trukdymai ir veiksmais ir žodžiais. Tie kuoliukai jau buvo sutarties sudarymo metu, o kai vyko rekonstrukcija, važinėjo stambi technika, kuoliukai buvo išimti, po to jie buvo vėl įdėti.
44. Ieškovių atstovas nurodė, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 15 d., kuomet UAB „Farmis ir partneriai“ elektroniniu laišku (e. b. 2 t. b. l. 129 psl.), kreipėsi į Lietuvos rašytojų sąjungą pranešdama apie tai, kad yra užtvertas bendras įvažiavimas, atsakovės sutuoktinis uždėjo grandines ir spynas prie patekimo į teritoriją taip apribodamas UAB „Farmis ir partneriai“ teisę patekti į sklype esančią bendrą teritoriją.
45. Tačiau iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kuoliukai ir grandinė buvo įrengti dar iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, kuri baigta 2007 m. liepos 27 d. (e. b. t. 2, b. l. 38-45). Taip pat į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2010 m. birželio 14 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal UAB „Farmis ir partneriai“ direktorės R. S. pareiškimą dėl to, kad A. F. neleidžia įvažiuoti aptarnaujančiam transportui bei prašoma įpareigoti A. F. nuimti nuo UAB „Farmis ir partneriai“ tvoros lentą ir nuo bendro įvažiavimo grandinę (e. b. t. 1, b. l. 192-193), taigi, nesutarimai užfiksuoti jau 2010 m.
46. Ieškovių ieškinys pareikštas 2022 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės teigia, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 15 d., atsakovė su tuo nesutinka sprendimo 44 punkte nurodytais motyvais.
47. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2001 m. gegužės 14 d. nuomos sutarties tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“ sudarymo metu užtvaras egzistavo, 2002 m. balandžio 17 d. taikos sutarties sudarymo metu bei 2002 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos rašytojų sąjungai sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį užtvaras taip pat egzistavo, buvo naudojamas, todėl apie kuoliukų įrengimą ir atitvaro naudojimą ieškovėms Lietuvos rašytojų sąjungai ir UAB Farmis ir partneriai“ yra žinoma jau daugiau nei dešimt metų, todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškinį atmetus, iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso 3900,00 Eur (t. y. už 2023 m. kovo 21 d. konsultaciją 200 Eur, už 2023 m. kovo 28 d. konsultaciją 200 Eur, už atsiliepimo į ieškinį parengimą 1000 Eur, už pasirengimą ir dalyvavimą 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje 250 Eur, už 2023 m. birželio 5 d. konsultaciją dėl mediacijos 200 Eur, už pasirengimą ir dalyvavimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje 250 Eur, už 2023 m. liepos 2 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą 50 Eur, už 2023 m. rugpjūčio 30 d. konsultaciją dėl ieškovių į bylą pateiktų papildomų dokumentų 300 Eur, už 2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. lapkričio 16 d. konsultacijas telefonu dėl pasirengimo teismo posėdžiui 250 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje 250 Eur, už susipažinimą su ieškovių 2023 m. gruodžio 4 d. pateiktais papildomais dokumentais 100 Eur, už susipažinimą su ieškovių 2023 m. gruodžio 8 d. pateiktais papildomais dokumentais 100 Eur, už 2023 m. gruodžio 13 d. konsultaciją dėl ieškovių pateiktų papildomų dokumentų 250 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. sausio 31 d. teismo posėdyje 250 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje 250 Eur). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, atsakovės atstovės prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl atsakovei J. F. iš ieškovių Lietuvos rašytojų sąjungos ir UAB „Farmis ir partneriai“ priteistina 3900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovių Lietuvos rašytojų sąjungos, juridinio asmens kodas 291368380, ir UAB „Farmis ir partneriai“, juridinio asmens kodas 124730350, lygiomis dalimis po 1950,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Daina Dyburienė