Civilinė byla Nr. 2S-1725-640/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16455-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BIGBANK AS filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės A. A. ieškinį atsakovui BIGBANK AS filialas dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo notarė J. S..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2012 m. spalio 20 d. Paprastąjį vekselį Nr. 0800925/16pa negaliojančiu ab initio, panaikinti Vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimui užtikrinti teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomajame procese, kurie yra vykdomi pagal vykdomąją bylą Nr. 0157/14/00288/PRV.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi (b.l. 42) atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/00288. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija vekselį, kurio pagrindu yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, todėl nusprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas ginčas dėl išduoto vekselio teisėtumo. Priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (gali būti išvaržytas ieškovės turtas ir kt.). Todėl prašymas sustabdyti išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0157/14/00288, tenkintinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Atsakovas BIGBANK AS atskiruoju skundu (b.l. 52-54) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad iš 2014-05-21 d. antstolio A. N. (toliau - Antstolis) pažymos (toliau - Pažyma) matyti, kad Ieškovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, todėl jokio turto Antstolis išvaržyti negali. Taip pat nurodo, kad šiuo metu skirtingose Antstolių kontorose yra vykdomos 5 skolos išieškojimo vykdomosios bylos Ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (CPK 736 str. 1 d. 3 p., 2 d.), Ieškovės atžvilgiu nebus išskaitoma didesnė suma iš atlyginimo nei iki šiol ir jokios žalos ji nepatirs. Priešingai, išieškojus tam tikrą sumą Atsakovo naudai, mažės Ieškovės skola Atsakovui, bei mažės suma nuo kurios skaičiuojamos 18 procentų palūkanų pagal vykdomąjį įrašą. Nurodo, kad Ieškovė neginčija turimos skolos Atsakovui, tik mano esanti skolinga mažiau nei nurodyta vykdomajame įraše, t.y. apie 20 000 Lt. Nurodo, kad net ir priėmus Ieškovui palankų sprendimą, t.y. tenkinus ieškinį ir panaikinus vykdomąjį įrašą, Ieškovė liktų skolinga Atsakovui, kas iš esmės reiškia, jog sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Taip pat nurodo, kad realiai iš Ieškovės šiuo metu per mėnesį Atsakovo naudai yra išieškoma tik labai nedidelė suma - vidutiniškai apie 41,94 Lt, todėl galima pagrįstai teigti, jog išieškojimas/vykdymo veiksmai ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės nėra atliekami, nes šiuo metu nėra Ieškovei priklausančio turto, iš kurio būtų teisinės galimybės vykdyti išieškojimą.
Ieškovė A. A. atsiliepimu (b.l. 85-86) į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad Atsakovo Atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovės nuomone, tol, kol tarp Ieškovės ir Atsakovo neišspręstas šis kilęs teisinis ginčas, išieškojimo veiksmai negali būti vykdomi. Nors šią dieną Ieškovė neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gauna nedideles pajamas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog situacija negali pasikeisti. J. I. finansinė padėtis ženkliai pagerėtų, galėtų susiklostyti situacija, jog antstoliui pavyktų išieškoti visą įsiskolinimo sumą Atsakovo naudai, todėl priimtas teismo sprendimas neapgins Ieškovės teisių ir realių teisinių pasekmių nesukels. Dėl to Ieškovė galėtų būti priversta bylinėtis su Atsakovu kaip nepagrįstai praturtėjusiu ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Todėl siekiant išvengti galimos nepagrįstos žalos Ieškovei, nereikalingo bylinėjimosi, šioje byloje būtina taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir stabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikia įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2012-10-20 paprastąjį vekselį Nr. 0800925/16pa negaliojančiu ab initio. Nurodė, kad apie ginčo vekselį sužinojo tik 2014-01-13 gavusi raštą dėl vekselio pateikimo apmokėjimui. Tačiau pati ieškovė šias aplinkybes nuneigia, ieškinyje nurodydama, kad apie pasirašomą vekselį jai jau buvo žinoma kai ieškovė pasirašinėjo Susitarimą dėl įsiskolinimo dengimo, tuo pačiu pasirašydama ir ginčo vekselį. Šie ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog reikalavimas pripažinti 2012-10-20 paprastąjį vekselį Nr. 0800925/16pa negaliojančiu ab initio pagal šiuo metu turimus duomenis galimai negalėtų būti tenkinamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas čia nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tik vertina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą vertindamas byloje esančius duomenis. Taip pat iš byloje esančių duomenų (b.l. 56) nustatyta, kad iš ieškovės per mėnesį antstolis nuskaičiuoja apie 40 litų, ieškovė jokio turto neturi, kurį galėtų prarasti dėl galimo nepagrįsto atsakovo praturtėjimo. Atsakovas yra kredito įstaiga teikianti įvairias finansines paslaugas, turinti daugiau nei pakankamai lėšų, kad galėtų atlyginti galimus ieškovės nuostolius dėl vykdomo išieškojimo pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą.
Šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jos prašymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovės A. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/00288/PRV netenkinamas.
Atsakovas pareikšdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patyrė 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 75). Remiantis CPK 93 str. 1 d. šios išlaidos priteitinos atsakovui iš ieškovės.
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės A. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Priteisti iš ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui BIGBANK AS filialas, į.k. 301048563.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė