Civilinė byla Nr. e2A-1326-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00481-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4;

3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-1700-558/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl prievolės įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Ž. 4 960,00 Eur dydžio negrąžintą paskolą, 752,38 Eur dydžio paskolos palūkanas, 225,72 Eur dydžio administravimo mokestį, 28,00 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 453,88 Eur dydžio negražintą sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir M. Ž. 2018 m. liepos 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka suteikė atsakovui 4 960,00 Eur paskolą 47 mėnesių terminui. Paskola suteikta elektroniniu būdu. Ieškovė tiesiogiai pervedė 4 960,00 Eur paskolą atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, taip pažeisdamas paskolos sutarties sąlygas, negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė vienašališkai 2018 m. lapkričio 22 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

3.       Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisė 4 960,00 Eur skolą, 752,38 Eur palūkanas, 225,72 Eur administravimo mokestį, 453,88 Eur sutarties sudarymo mokestį, 144,00 Eur žyminį mokestį, iš viso – 6 535,98 Eur, 28 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 4 960,00 Eur paskolą nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 6 391,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Atsakovas M. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apie byloje priimtą sprendimą sužinojo tik 2019 m. birželio 25 d., kai gavo antstolės D. K. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pagal teismo pateiktą vykdomąjį raštą. Skubiai susisiekus su ieškove jam buvo paaiškinta, kad 2018 m. liepos 16 d. jis susitikęs su įmonės kurjeriu pasirašė sutartį dėl paskolos gavimo, kuri jam buvo išmokėta 2018 m. liepos 23 d. Šios paskolos sutarties jis nesudarė ir negalėjo sudaryti, kadangi tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kur išėjimas į laisvę nėra įmanomas ir netgi nėra galimybės naudotis internetine bankininkyste. 2019 m. liepos 17 d. jis kreipėsi į Alytaus apylinkės prokuratūrą su pareiškimu, kad neteisėtai panaudojęs jo asmens duomenis paskolą galėjo paimti A. D., kuris saugojo jo mobilųjį telefoną ir asmens tapatybės kortelę. 2019 m. liepos 25 d. pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas 2020 m. lapkričio 24 d. dėl A. D. mirties. Jam nebuvo žinoma nei apie jo vardu sudarytas sutartis, nei apie teisminį procesą dėl skolos priteisimo.

5.       Atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė prašė, jei procesas būtų atnaujintas – atmesti atsakovo prašymą priimti naują sprendimą ir sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nuotoliniu būdu. Paraiška, siūlymas bei akceptas, kurių pagrindu sudaryta paskolos (vartojimo kredito) sutartis, pagal kurią skolintojų paskolos (vartojimo kredito) gavėjams yra pervedama paskolos suma ar vartojimo kreditas, yra prilyginama dokumentui, sudarytam rašytine forma, ir sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir dokumentas. Atsakovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad ne jis atliko identifikaciją, atlikdamas pavedimą iš asmeninės banko sąskaitos, ir ne jis jungėsi prie portalo inicijuoti paskolos gavimo procesą, todėl paskolos (vartojimo kredito) sutartis nėra nuginčyta, galioja su visomis iš jos kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Atsakovo teiginiai, kad jis jokios paskolos neėmė ir negalėjo paimti, nelaikytini pateisinamais ir nepanaikina atsakovo pareigos būti pakankamai atidžiam ir rūpestingam naudojantis mobiliuoju elektroniniu parašu, jungiantis prie elektroninės bankininkystės ar naudojantis kita nuotolinio identifikavimo priemone. Už tai, kaip pareiškėjas disponuoja savo asmens duomenimis, atsakovė nėra ir negali būti atsakinga. Iš pareiškime nurodytų ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų aplinkybių matyti, kad atsakovas itin neatsargiai elgėsi su ypatingą teisinę apsaugą turinčiais asmens duomenimis, savo valia perdavė duomenis, todėl savo ruožtu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

6.       Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino: panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 292,50 Eur sumą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8.       Iš byloje pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31379-19, teismas sprendė, kad ieškovė klaidingai nurodo, jog paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektroniniu būdu. Bylos medžiaga patvirtino, kad sutartis buvo pasirašyta fiziškai, ją pristačius kurjeriui. Pristatytą sutartį priėmė ir ją pasirašęs grąžino kurjeriui, asmuo, pateikęs M. Ž. asmens tapatybės kortelę. Tačiau 2018 m. liepos 18 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. Ž. neturėjo galimybės fiziškai pasirašyti sutartį bei tokiu būdu išreikšti savo valią sudaryti paskolos sutartį.

9.       Nors ieškovė pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad pinigai buvo pervesti į sąskaitą, atidarytą atsakovo vardu, teismas vertino, kad bylos duomenimis taip pat nėra įrodyta, jog M. Ž. realiai buvo perduotas paskolos dalykas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovas, realiai atliekantis laisvės atėmimo bausmę, paskolos sudarymo bei pinigų pervedimo metu neturėjo realios galimybės naudotis internetine bankininkyste, taigi, negalėjo disponuoti ieškovės pervestais pinigais. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 8 d. Alytaus pataisos namų išduotos pažymos bei 2020 m. rugsėjo 21 d. paleidimo iš pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) pažymėjimo, M. Ž. realiai atliko laisvės atėmimo bausmę šioje įstaigoje nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.

10.       Teismas neturėjo teisinio pagrindo pritarti ieškovės argumentui, jog šiuo atveju atsakovas, neatsargiai perdavęs savo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, yra atsakingas už kito asmens veiksmus, sudarant sutartį su ieškove. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įgaliojęs kitus asmenis jo vardu sudaryti sutartis su ieškove. Teismas vertino, kad ieškovė, netikrindama asmens, su kuriuo pasirašo sandorius, tapatybės, teisės atstovauti atsakovą (jei asmuo akivaizdžiai nebuvo atsakovas) ir parašo autentiškumo, savanoriškai prisiėmė verslo riziką ir su tuo susijusias pasekmes, kurių viena – neaiškumas, kam reikšti pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutarčių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip verslininkas, kuriam santykiuose su vartotojais keliami didesni atidumo, rūpestingumo kriterijai, neįsitikino (nepakankamai įsitikino) sutartį sudariusio asmens tapatybe. Teismas ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors ji pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad pinigai buvo pervesti į sąskaitą, atidarytą atsakovo vardu, bylos duomenimis nėra įrodyta, jog atsakovui M. Ž. realiai buvo perduotas paskolos dalykas. 

1.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino paskolos sumos pervedimo faktą į atsakovo asmeninę sąskaitą, ir padarė netinkamą išvadą, kad ieškovė neperdavė paskolos dalyko. Šalys, prieš sudarydamos paskolos sutartį, susitarė, kad paskolos suma bus pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Remiantis paskolos sutarties sąlygomis dėl paskolos lėšų išmokėjimo, laikytina, kad ieškovė, pervedusi paskolos sumą į atsakovo asmeninę sąskaitą, tinkamai perdavė paskolos sutarties dalyką, todėl tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

1.3.       Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad ji klaidingai nurodė, jog paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektroniniu būdu. Atsižvelgdamas į finansinių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu ypatumus, sutarties sudarymo būdas gali skirtis nuo tapatybės nustatymo būdo. Atsakovas atitiko kreditingumo reikalavimus, iš savo asmeninės sąskaitos atliko 0,01 ct pavedimą į ieškovės sąskaitą, kurjeriui pateikė asmens tapatybės kortelę, ieškovė neturėjo pagrindo įtarti ar abejoti atsakovo valia sudaryti paskolos sutartį

1.4.       Paraiška pildyta bei visi kiti su paskolos sudarymu susiję veiksmai atlikti atsakovo vardu, 0,01 ct pavedimas atliktas iš atsakovo asmeninės sąskaitos, pateiktas atsakovo asmens tapatybės dokumentas, asmuo, gavęs paskolos sutarties dokumentus, prisistatė ir juose pasirašė kaip atsakovas, todėl ieškovė neturėjo pagrindo įtarti, kad sutartį sudaro su kitu asmeniu ar per atstovą.

1.5.       Ieškovė, pervedusi paskolos sumą į atsakovo asmeninę sąskaitą, tinkamai perdavė paskolos sutarties dalyką, tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, ir ieškovė pareiškė reikalavimus tinkamam atsakovui, todėl nėra pagrindo naikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių bei atmesti ieškovės ieškinį.

12.       Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti bei palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad 2018 m. liepos 18 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neturėjo galimybės fiziškai pasirašyti ginčo paskolos sutarties bei tokiu būdu išreikšti savo valios ją sudaryti. Atsakovas jokios paskolos neėmė ir negalėjo paimti, nes nuo 2018 m. kovo 4 d. jis atliko bausmę pataisos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent A. D. neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodamas atsakovo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, ir jo vardu sudarė ginčo paskolos sutartį su ieškove.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos duomenimis nėra įrodyta, kad M. Ž. realiai buvo perduotas paskolos dalykas. Ieškovė, netikrindama asmens, su kuriuo pasirašo sandorius, tapatybės, teisės atstovauti ir parašo autentiškumo, savanoriškai prisiėmė verslo riziką ir su tuo susijusias pasekmes, tarp kurių – neaiškumas, kad reikšti pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutarčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo (ar jų nebuvimo).

15.       Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad su atsakovu M. Ž. 2018 m. liepos 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutartyje nurodytu būdu ir tvarka suteikė, pervesdama 4 960,00 Eur atsakovui į asmeninę banko sąskaitą, paskolą. Ieškovė, teigdama, kad paskolos gavėjas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, pareiškė reikalavimą priteisti negrąžintą paskolą, palūkanas bei sutarties administravimo išlaidas. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamos paskolos sutarties sudarymu, sutarties vykdymu nustatymas ir šių aplinkybių teisinis įvertinimas.

16.       Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką.

17.       Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskolos sudarymo bei pinigų pervedimo metu neturėjo realios galimybės naudotis internetine bankininkyste, taigi, teismo vertinimu, negalėjo disponuoti ieškovės pervestais pinigais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta su atsakovu.

18.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Šie išaiškinimai įgalina konstatuoti, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).

20.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ginčo sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, ieškovei prieš sutarties sudarymą pareikalavus, iš atsakovo asmeninės sąskaitos buvo atliktas 0,01 ct pavedimas į ieškovės sąskaitą, o sudarius sutartį, ieškovė į asmeninę atsakovo sąskaitą pervedė ir sutartyje nustatytą sumą – 4960,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, motyvuodamas tuo, kad labiau tikėtina, jog atsakovas sutarties nesudarė, atmetė ieškovės reikalavimus dėl prievolės įvykdymo natūra. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas negalėjo naudotis ieškovės suteikta paskolos suma, kadangi paskolos dalykas atsakovui nebuvo perduotas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiantys pirmiau nurodyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad, pripažindamas paskolos sutartį nesudaryta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutarties sudarymas neatitinka atsakovo valios. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad skundžiamame teismo sprendime iš esmės pasisakoma, jog ginčo sandorio atsakovas nesudarė, daro išvadą, jog teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti dėl sutarties sukeliamų pasekmių (galiojimo).

21.       Pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus CK 1.78 straipsnyje yra išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

22.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas turi teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius. Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atitinkamai, nesant šalies reikalavimo pripažinti nuginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas negali savo iniciatyva spręsti ir nagrinėti šalių ginčo dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusių įrodymų.

23.       CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).

24.       Asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu.

25.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis. Kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas, ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktas, jog šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms.

26.       Kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl priteisimo įvykdyti pareigą natūrą yra viena iš pažeistų civilinių teisių gynimo formų CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą, kurioje ieškovas prašo apginti pažeistą materialinę teisę, jis turi įrodyti, pirma, kad prašoma ginti teisė egzistuoja, antra, kad ji yra pažeista, trečia, kad būtent atsakovu nurodytas asmuo ją pažeidė. O atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi teisę įrodinėti, kad ieškovo prašoma ginti materialinė teisė neegzistuoja (arba kad pagrindas, dėl kurio ji egzistuoja, yra defektinis), kad ji nėra pažeista arba kad dėl jos pažeidimo atsakingas ne jis. Įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus bei surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti visas pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. ar materialinė teisė egzistavo, jei egzistavo - ar ji buvo pažeista, jei pažeista - ar ją pažeidė atsakovu patrauktas asmuo. Tik nustatęs visas tris aplinkybes teismas taiko vieną ar kelis ieškovo prašomus pažeistų teisių gynimo būdus, nurodytus CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimą, priteisimą įvykdyti prievolę natūra ir kt.). Ir priešingai – nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas pažeistų teisių gynimo būdų netaiko.

27.       Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovei pateikus įrodinėjimo priemones, patvirtinančias sutarties sudarymą bei paskolos dalyko pervedimą į atsakovo asmeninę sąskaitą, atsakovas, teigdamas, jog ieškovės prašoma ginti teisė neegzistuoja arba jos atsiradimo pagrindas yra defektinis, šią teisę ginčyti gali pareikšdamas savarankišką ieškinį arba priešieškinį nagrinėjamoje byloje. Minėta, kad vien ta aplinkybė, jog sutarties atsakovas nepasirašė nėra pagrindu ginčo sandorį pripažinti akivaizdžiai niekiniu, todėl teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių ginčo sandorio, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti šį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

28.       Nagrinėjamojoje byloje, atsakovas, teigdamas, kad neišreiškė valios sudaryti sandorio, priešieškinio nepareiškė, pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs teisės teikti priešieškinį, įrodinėjimo naštos tarp šalių tinkamai nepaskirstė (CPK 179 straipsnis). Atsakovui nepareiškus priešieškinio, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas negalėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti, kokiu konkrečiu pagrindu atsakovas kvestionuoja ginčo sandorio galiojimą. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas neišreiškė valios dėl sandorio sudarymo, taip pat padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos dalykas atsakovui nebuvo perduotas, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad paskolos suma buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą, sutikti pagrindo neturi.

29.       Sandorio pripažinimas niekiniu ir pripažinimo nesudarytu yra savarankiški teisių gynimo pagrindai. Minėta, kad tam, jog būtų galima teisiškai kvalifikuoti, kokiu iš įstatyme nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų atsakovas kvestionuoja ginčo sandorio galiojimą, turi būti aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas jo negaliojimas. Kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų ginčijamas konkretus sandoris, teismas sprendžia (teisiškai kvalifikuoja) pagal ieškinio (priešieškiniu) faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir ieškovo (atsakovo) suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

30.       Apibendrinusi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs teiginiu, kad atsakovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, negalėjo naudotis internetine bankininkyste bei disponuoti ieškovės pervestais pinigais, nenustatinėjo, neanalizavo ir teisiškai nevertino jokių faktinių aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu, disponavimu atsakovo asmens dokumentais, bankinės įstaigos suteiktais prisijungimo duomenimis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas dėl ginčo sandorio šalių valios sudaryti sandorį.

31.       Paprastai apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, taigi dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti negrąžintą paskolą. Taigi ji reikalauja, kad kita šalis įvykdytų jai tenkančią piniginę prievolę, kildinamą iš sutarties, kuri iki nėra nuginčyta yra galiojanti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Minėta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovui atsikirtimų pagrindu pateikus argumentus dėl sandorio sukeltų pasekmių, nebuvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp šalių (CPK 179 straipsnis). Tik tinkamai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo naštą ir atsakovui pasirinkus teisių gynimo būdą, spręstina dėl ginčo sutarties sukeliamų teisinių pasekmių. Šių aplinkybių aiškinimasis reikštų naujų, byloje iš esmės netirtų aplinkybių nustatymą, dėl to turėtų duoti paaiškinimus ir teikti papildomus įrodymus byloje dalyvaujantys asmenys. Šių reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatymas apeliacinės instancijos teisme apribotų byloje dalyvaujančių asmenų teisę apeliacine tvarka apskųsti šių aplinkybių faktinį ir teisinį vertinimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Taigi, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio  1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Diana Labokaitė

                                                Egidijus Tamašauskas

                                                Lina Žemaitienė