Civilinė byla Nr. 2-1309-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00875-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4667-262/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams, Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams dėl Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2015-04-24 pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams, Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams dėl neteisėtų veiksmų, nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-3812-603/2011, 2-2702-653/2014, 2-5180-881/2014, ir dėl to padarytos 203 244,50 Eur žalos atlyginimo (b. l. 2-3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-04-30 nutartimi (b. l. 4-5) atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, konstatavęs, kad šis ieškinys teisme nenagrinėtinas. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovo A. B. ieškinyje sąmoningai vartojamos sąvokos „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“, „pseudo teisėjai“ reiškia ieškovo piktnaudžiavimą proceso teisėmis, tai ne nėra klaida, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamu atveju netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015). Nepaisant to, ieškovas ir šioje byloje pareikštame ieškinyje atsakovus pavadino kriminaliniais, o teisėjus – pseudo teisėjais, nors toks įvardijimas civiliniame procese yra nepriimtinas, nepagarbus teismui ir proceso dalyviams.

III.  Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 8) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:

1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui netinkamai taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas motyvuotai nutartyje nenurodė, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Dėl to teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese.  Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, nustatyta, jog ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį. Klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ar CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – ir Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucijos) 109, 117 straipsnius,  ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nutartį patys už save priėmė kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudo teisėjai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012. Kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas. Kadangi to paties teismo teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja, procesinio sprendimo turiniui turi įtakos subjektyvaus pobūdžio nuostatos ar kriterijai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių civilinio proceso nešališkumu dėl neteisėtos teismo sudėties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, kuriame šis naudoja neprocesinę retoriką, t. y. nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardija dalyvaujančius byloje asmenis, teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

Asmuo manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Apeliantas ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinį teismą ir jo teisėjus bei Vilniaus apygardos teismą ir jo teisėjus, juos įvardijo kaip „kriminalinę Lietuvos teisingumo ministeriją“, „kriminalinį Lietuvos apeliacinį teismą“ ir jo „pseudo teisėjus“ bei „kriminalinį Vilniaus apygardos teismą“ ir jo „pseudo teisėjus“. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai: „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme sutinka, o pirmosios instancijos teismo pozicija, priešingai nei teigia apeliantas, visiškai atitinka aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime, priimtame byloje Nr.26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita. Vadinasi, sprendžiant dėl šiai konkrečiai situacijai aktualios apeliacinės instancijos teismo praktikos būtina vadovautis pastaruoju metu analogiškose civilinėse bylose priimtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, įskaitytinai ir tomis, kuriose, siekiant  suvienodinti teismų praktiką nagrinėjant apelianto A. B. atskiruosius skundus, buvo suformuota teisėjų kolegija (CPK 336 str. 2 d.), o apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015). Naujesnių precedentų, kuriais būtų pakeisti minėtieji precedentai, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti, pažymint, jog apelianto ieškinys buvo nepriimtas ne konstatavus CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus formalius ieškinio netikslumus, o netinkamą apelianto procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Dėl tos pačios priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas bei kiti neesminiai trūkumai nelemia teismo teisės atsisakyti priimti ieškinį ar kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, turėjo nurodyti į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Apeliantui teisę į teisminę gynybą naudojant ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nesusiklostė prielaidos CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam procesinės teisės normos pažeidimo konstatavimui.

Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, taip pat savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo / yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje, kadangi jo pateiktame ieškinyje klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų nebuvo keliamas.

Aptarti ir kiti atskirtojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Dalia Kačinskienė