Administracinė byla Nr. eA-2725-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01550-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pyplių ūkis“ 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21R-200(AG-135/03-2019); 2) pripažinti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) praleido senaties terminą priimti 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Sprendimą.
2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendimą, kuriuo nutraukė 2012 m. kovo 7 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paramos sutartis) ir įpareigojo jį grąžinti išmokėtas paramos lėšas – 499 999,99 Eur, priėmė praleidęs 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą (inkriminuojami pažeidimai įvykdyti anksčiau nei 2015 m. sausio 8 d.), taip pat po Paramos sutarties priežiūros laikotarpio pabaigos – 2017 m. kovo 7 d. (5 metai nuo Paramos sutarties sudarymo dienos). Tariami pažeidimai dėl kepimo įrangos įsigijimo yra siejami su 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytomis sutartimis, o tariami pažeidimai dėl automobilių įsigijimo – su 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimis. Pareiškėjas nepritarė pozicijai, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2016 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukė Reglamente įtvirtinto senaties termino eigą, kadangi, jo įsitikinimu, kompetentinga institucija Reglamento 3 straipsnio prasme laikytina ne FNTT, bet NMA, nes būtent pastaroji įstaiga užtikrina paramos administravimą ir gali taikyti administracines sankcijas, o NMA ir FNTT atlikti tyrimai nėra susiję. Be to, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo vykdomu projektu.
3. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo išvada, kad jis teikė klaidinančią informaciją, gavo dvigubą finansavimą, t. y. ta pati investicija finansuota du kartus pagal atskirus projektus, atliko fiktyvius viešuosius pirkimus, nepagrįsta. Atsakovas nepateikė Sprendime minimų susitarimų, sudarytų tarp pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų dėl kepimo įrangos įsigijimo. Pareiškėjas negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atsakovo minimais duomenimis, juos komentuoti, t. y. negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas neturėjo duomenų, jog kuri nors valstybės įstaiga buvo pripažinusi jo atliktus viešuosius pirkimus fiktyviais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, bet tik paminėjo, jog galbūt buvo surengti fiktyvūs pirkimai.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas negalėjo pripažinti, kad pareiškėjas mobiliąsias prekyvietes iš UAB „Grego statyba“ įsigijo 4,9 karto didesne kaina, neatlikęs ekspertizės. Atsakovas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjo įsigytos žvakių gamybos linijos kaina yra padidinta, tik atlikęs ekspertizę, o to nepadaręs pažeidė žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15, 253.91 papunkčių reikalavimus.
5. Pareiškėjo vertinimu, jis visiškai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį, atsakovas priėmė ir patvirtino 2017 m. balandžio 30 d. pateiktą užbaigto projekto metinę ataskaitą. Kepimo įrangos ir automobilių įsigijimas nepablogino projekto rodiklių. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 27.6 ir 27.7 papunkčius, nes pareiškėjas jokiam asmeniui neperleido už paramos lėšas įsigyto turto („turto perleidimas“ turėtų būti aiškinamas siaurai). Atsakovas taip pat nepagrindė savo teiginių, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties
27.16 papunktyje numatytą reikalavimą vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną. Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 papunkčiai yra gan abstraktūs ir numato galimybę taikyti sankcijas, jei pareiškėjas pažeidė kitas Paramos sutarties nuostatas, tačiau atsakovas aiškiai neįvardijo, kokios Paramos sutarties sąlygos buvo pažeistos. Taigi, atsakovas nepagrindė, jog pareiškėjas neįvykdė projekto pagal Paramos sutartį.
6. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu (2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-868 redakcija), privalėjo sustabdyti įtariamo pažeidimo tyrimą iki FNTT pateiks duomenis apie atliekamo tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus. Šiuo metu dar nėra aišku, ar pasitvirtins FNTT pareikšti įtarimai pareiškėjui. Atsakovas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžė būtinybę jo atžvilgiu užtikrinti nekaltumo prezumpciją.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam skirta sankcija nėra proporcinga atsakovo konstatuotiems pažeidimams, neindividualizuota, skirta neatsižvelgiant į teisės nuostatas, galiojusias konkretaus pažeidimo įvykdymo (atitinkamos sutarties sudarymo) metu, t. y. atitinkamomis NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir Administravimo taisyklių (akcentuojant šių taisyklių 197.4 p.) redakcijomis. Atsakovas nenurodė, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus įvykdė pareiškėjas, kokios sankcijos skirtinos už atitinkamus pažeidimus. Atsakovas nepagrindė, kodėl pareiškėjui taikoma griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas. Pareiškėjo manymu, Administravimo taisyklių
197.3.14 papunktis yra labai bendro pobūdžio ir atsakovas neturėjo pagrindo juo remtis. Pareiškėjas akcentavo, jog, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas negalėjo skirti pačios griežčiausios sankcijos, jeigu projektas buvo iš dalies įvykdytas; šiuo atveju projektas buvo įvykdytas visiškai. Net ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2018 m. spalio 29 d. atlikusi NMA pateiktos informacijos vertinimą, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti NMA sprendimui taikyti pareiškėjui visos paramos susigrąžinimo sankciją bei siūlyti susigrąžinti tik tą paramos dalį, kuri buvo išmokėtą pagal pateiktus apgaulingus duomenis.
8. Pareiškėjo nuomone, LAGK neišsamiai išnagrinėjo jo skundą dėl Sprendimo, neatsakė į daugelį jo argumentų, pavyzdžiui, dėl skirtos per griežtos, neindividualizuotos sankcijos, taip pat dėl aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. balandžio 18 d. atliktos patikros Nr. V-VK-0922703 ataskaitos
3 punkte nurodė, jog pareiškėjas tinkamai vykdo projekte nurodytą veiklą. Be to, LAGK nepagrįstai nurodė, kad E. V. turi 100 proc. UAB „Pyplių ūkis“ akcijų ir kontroliuoja bendrovę.
9. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
10. Atsakovas dėl pirmojo konstatuoto pažeidimo nurodė, kad pareiškėjas jam pateikė ne visą / klaidinančią informaciją. Pareiškėjo pateiktas su UAB „Kasnus“ 2013 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/07/12-1 priedas skiriasi nuo sutarties 6 originalių priedų, kurie ikiteisminio tyrimo metu paimti iš UAB „Kasnus“, t. y. atsakovui pateiktame priede nurodyta 3 kartus mažiau įrangos (23 pozicijos), o 6 prieduose nurodytos 66 pozicijos įrangos. Be to, pareiškėjas deklaravo įsigijęs 3 automobilius, nors realiai už tą pačią kainą gauti 6 automobiliai. Pareiškėjas neteisėtai už paramos lėšas įsigytą automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“ dirbtinai padidinta kaina
(už 37 361,13 Eur) perpardavė paramos gavėjui A. S., kuris įgyvendino projektą
Nr. 3VĮ-KK-11-1-0085-03-PR001, dėl ko atsakovas dar kartą išmokėjo paramos lėšas. Pareiškėjas, įsigydamas automobilius, dirbintai padidino perkamų automobilių kainas tiek, kad į vieno kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis, o nuo atsakovo nuslėpė įsigyjamų automobilių skaičių. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčius.
11. Atsakovas dėl antrojo konstatuoto pažeidimo paaiškino, jog buvo nustatytas dvigubo finansavimo faktas, t. y. už tą pačią investiciją finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus. Dalis pareiškėjo iš UAB „Kasnus“ nupirktos įrangos dar sykį buvo deklaruojama E. V. ir A. S. projektuose. 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas A. S., įgyvendinančiam projektą „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“, išrašė išankstines sąskaitas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5. 2013 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2013-12-01 pareiškėjas ūkininkui perdavė 101 758,19 Eur (be PVM) vertės įrangą (dokumente išvardyti atskiri įrenginiai, 10 pozicijų). Ūkininko E. V. įgyvendinamo projekto mokėjimo prašyme Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-MP003 deklaruotos išlaidos „Kepimo įranga“. Pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/08/05-1 įsigyta įranga, kurios vertė – 107 363,62 Eur (su PVM – 129 946,28 Eur). Be to, atsakovui pateikta ne visa 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13-25CD, sudaryta su UAB „Veho“, t. y. remiantis originalia sutartimi, pareiškėjas už tą pačią kainą nusipirko du automobilius, tačiau nebuvo pateiktos sutarties (specialios sąlygos)-2, jog pareiškėjas įsigijo dar vieną automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“, o bendra kaina – 37 363,88 Eur (su PVM). Kaip minėta, pastarąjį automobilį pareiškėjas dirbtinai užaukštinta kaina perpardavė A. S.. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.2, 25.4, 25.23 papunkčius.
12. Atsakovas dėl trečiojo konstatuoto pažeidimo teigė, kad pareiškėjas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes) už padidintas kainas. 2013 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi
Nr. 2013-01, UAB „Grego statyba“ iš UAB „Profilsa“ įsigijo 4 modulinių namelių kompleksus, kurių kiekvienas susideda iš 2 modulių, bendra prekių kaina – 50 730,40 Eur (su PVM). Remiantis
2013 m. kovo 14 d. statybos rangos sutartimi Nr. 13/03/14, UAB „Grego“ statyba įsipareigojo pareiškėjui atlikti 4 mobiliųjų-modulinių prekyviečių statybos darbus, bendra kaina – 205 630,21 Eur (su PVM – 248 812,56 Eur). Taigi, perkamų 4 mobiliųjų prekyviečių kaina buvo didesnė 4,9 karto. Pareiškėjui buvo išmokėta 128 786,49 Eur paramos suma, nepaisant to, kad, pritaikius 75 proc. intensyvumą, turėjo būti kompensuota 38 047,80 Eur.
13. Atsakovas pažymėjo, jog FNTT pareiškėjo atžvilgiu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautomis sutartimis bei sąskaitomis. Atsakovo nuomone, jis neturėjo sustabdyti pažeidimo tyrimo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kadangi informacijos pateikimo (kartu su baigto tyrimo išvadomis) Žemės ūkio ministerijai metu (2018 m. lapkričio 27 d. raštas) dar nebuvo skunde minimos Pažeidimo administravimo taisyklių nuostatos. Be to, FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas ir NMA atliktas pažeidimo tyrimas yra visiškai skirtingi tyrimai, kurie susiję tik tuo, kad FNTT leido NMA susipažinti su tyrimo medžiaga, pasidaryti dokumentų kopijas. Atsakovas tvirtino, jog jis vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusia Administravimo taisyklių redakcija. Administravimo taisyklės neįpareigoja NMA atlikti ekspertizę. Šiuo atveju iš surinktų faktinių duomenų, t. y. sutarčių su priedais ir išrašytų sąskaitų, yra aiškūs pareiškėjo padaryti pažeidimai. Atsakovo vertinimu, Sprendime individualizuotos sankcijos už visus tris pažeidimus.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Pyplių ūkis“ skundą.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2012 m. kovo 7 d. sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1 p.). Pareiškėjui numatyta kompensuoti iki 1 726 400,00 Lt / 500 000,00 Eur, o pareiškėjas įsipareigojo prisidėti 826 264,00 Lt įnašu (2 ir 3 p.). Nustatyta, kad pareiškėjas 5 metus nuo sutarties pasirašymo datos be NMA rašytinio sutikimo negali perleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti yra suteikta parama
(5 p.). Sutarties pažeidimai reglamentuojami Paramos sutarties VII skyriuje, kuriame, be kita ko, pažeidimu laikoma, kai teikdamas paraišką, mokėjimo prašymą, Projekto įgyvendinimo ataskaitą ar kitus dokumentus, paramos gavėjas pateikia neteisingą informaciją arba ją nuslepia, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (ar) išmokėti lėšas priėmimui arba tinkamai paraiškos ir Projekto kontrolei vykdyti (25.2 p.); kai vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu (25.4 p.); pažeidžiamos kitos sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygos (25.23 p.).
16. Projektą numatyta įgyvendinti per keturis etapus:
I dalis – iki 611 248,00 Lt suteikiama pastatų statybai ir rekonstrukcijai bei kapitaliniam remontui (ūkio pastatas (I dalis), ūkinis pastatas (I dalis)). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.;
II dalis – iki 226 961,00 Lt / 65 732,45 Eur, pastatų technikai ir įrangai (krovininis automobilis, 1 vnt.) 68 734,00 Lt, bendroms išlaidoms 12 515,00 Lt, numatytai veiklai vykdyti skirtų pastatų ir statinių statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui 145 715,00 Lt. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 31 d.;
III dalis – iki 444 674,00 Lt / 128 786,49 Eur bus suteikiama technikai ir įrangai (mobilios prekyvietės, 4 vnt.). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.;
IV dalis – iki 443 517,00 Lt / 128 451,40 Eur suteikiama technikai ir įrangai (krovininis automobilis, 2 vnt.) 164 637,00 Lt / 47 682,17 Eur bei gamybinių ir kitų būtinų pastatų ir (ar) statinių statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui (ūkio pastatas II dalis), ūkinis pastatas (II dalis)
92 614,00 Lt / 26 822,86 Eur; technikai, įrangai (technologinė kepimo įranga) 171 970, 00 Lt /
49 805,95 Eur, interneto svetainei 14 296, 00 Lt / 4140,41 Eur. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
17. Pareiškėjui iš viso išmokėta paramos suma – 499 999,99 Eur. Pareiškėjo įsipareigojimų pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d.
18. FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pranešimu Nr. 04/9-2-4-9182 informavo Generalinę prokuratūrą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, atlikus pareiškėjo, UAB „Translukta“, A. S., E. V. ir J. K. įgyvendinamų projektų analizę.
19. FNTT 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 informavo atsakovą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pažymėdama, jog ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, susijusios su Europos Sąjungos paramos gavėjų (pareiškėjo, UAB „Translukta“, ūkininko
A. S., ūkininko E. V. ir J. K.), atsakingų asmenų galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir prašydama pateikti informaciją apie šių paramos gavėjų atliktus pažeidimų tyrimus, taikytas sankcijas, pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
20. Atsakovas, vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833(14.5) Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, siūlydamas pritarti sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi gautą ir papildomai pateiktą informaciją, 2018 m. gruodžio 12 d. komisijos posėdyje pritarė NMA siūlymui taikyti pareiškėjui visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.
21. NMA ginčijamu 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SKP-2 už tai, kad pareiškėjas NMA teikė ne visą / klaidinančią informaciją, dėl ko už tą pačią investiciją buvo finansuota 2 kartus pagal atskirus projektu, bei tai, kad pareiškėjas investicijas įgijo už didesnes kainas, jam pritaikė sankciją – grąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur) nutraukiant Paramos sutartį.
22. LAGK ginčijamu 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.
23. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl senaties termino, apžvelgė aktualias Reglamento nuostatas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką. Akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo pažeidimo buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki projekto priežiūros kontrolės pabaigos (pagal Paramos sutarties 17.30 p., pareiškėjas sutartimi prisiimtas pareigas, susijusias su projekto įgyvendinimu, įsipareigojo vykdyti iki 2017 m. kovo 7 d.). Atsakovas, 2018 m. balandžio 12 d. raštu gavęs informaciją apie FNTT apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą, apie kurią informavo pareiškėją. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas dvigubas senaties terminas yra aštuoneri metai, todėl ši absoliuti riba taikant pareiškėjui atsakomybę nebuvo pažeista.
24. Teismas nepritarė skundo teiginiams, jog byloje nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo vykdomu projektu. Byloje esantys dokumentai, taip pat NMA pateiktas FNTT 2019 m. gegužės 17 d. raštas
Nr. 25/9-1-4-8675 įrodo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame, be kita ko, tiriamos su pareiškėjo paramos gavimu susijusios galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl pagal projektą įsigytų 4 mobiliųjų prekyviečių įsigijimo, kepimo įrangos įsigijimo, pareiškėjo deklaruotų 3 krovininių automobilių (kai faktiškai už šią kainą buvo įsigyti dar 3automobiliai, kurie NMA nebuvo deklaruoti). Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog atsakovas pažeidimo tyrimą atliko nepažeisdamas Reglamente nustatyto senaties termino.
25. Teismas atmetė skundo argumentus, kad NMA, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą (Pažeidimų administravimo taisyklių 4 p. pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 6 d.), turėjo sustabdyti tyrimą ir nepriimti sprendimo iki FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos. Pažymėta, kad atsakovas pažeidimo tyrimą baigė 2018 m. spalio 4 d., kai NMA komisijos posėdyje buvo nutarta registruoti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Žemės ūkio ministerijoje 2018 m. spalio
31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu buvo paprašyta pateikti papildomą medžiagą dėl mobiliųjų prekyviečių kainų užaukštinimo, tačiau NMA šią medžiagą pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu
Nr. BRK-5699, todėl net ir laikant, jog NMA tyrimas buvo tęsiamas iki šių naujų dokumentų pateikimo, tyrimo užbaigimo data laikytina 2018 m. lapkričio 27 d., kai dar nebuvo įsigalioję pareiškėjo minimi pakeitimai.
26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų, apžvelgė atsakovo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas pagal su UAB „Kasnus“ sudarytą 2013 m. liepos 12 d. sutartį realiai už tą pačią kainą pirko ne vieną, o 3 skirtingas įrangas (vietoj 23 įsigytos įrangos pozicijų įsigytos 66 pozicijos), NMA nepateikti visi sutarties priedai. Faktiškai įsigytą papildomą įrangą pareiškėjas realizavo ūkininkų A. S. ir E. V. projektuose, kuriuos finansuodama NMA už ją apmokėjo antrą kartą. Be to, pareiškėjas deklaravo įsigijęs 3 automobilius, nors realiai už tą pačią kainą buvo gauti 6 automobiliai: pagal 2013 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Krasta Auto Kaunas“ už 54 782,50 Eur (su PVM) įsigytas automobilis „Fiat Ducato Furgone 35“, tačiau realiai į šią kainą buvo įskaičiuotas ir automobilis „Fiat Freemont 2.0 MJet 170 Urban“; pagal 2013 m. gruodžio 11 d. sutartį su UAB „Veho“ už 37 363,88 Eur (su PVM) įsigytas automobilis „Citroen Berlingo 1.6 Hdi“, tačiau realiai į šią kainą buvo įskaičiuotas ir automobilis „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“; pagal 2012 m. spalio 4 d. sutartį su UAB „Autodeta ir Ko“ už 38 478,34 Eur įsigytas automobilis „Škoda Yeti Ambition 2.0 TDI“, tačiau realiai į šią kainą įskaičiuotas ir automobilis „Škoda Yeti Elegance 2.0 TDI“. Pareiškėjas paramos projekte nenurodytą automobilį „Citroen Jumpy 2.0 Hdi“ pagal 2013 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. 2013/12/13-02 už 37 361,13 Eur perpardavė paramos gavėjui A. S., dėl to NMA pakartotinai išmokėjo paramos lėšas. Pareiškėjas taip pat už didesnes kainas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes), t. y. pareiškėjas iš UAB „Grego statyba“ įsigijo 4 mobiliųjų-modulinių prekyviečių statybos darbus už bendrą kainą (su PVM) – 248 812,56 Eur, tačiau ši kaina buvo 4,9 karto didesnė nei kaina, už kurią UAB „Grego statyba“ iš UAB „Profilsa“ įsigijo 4 modulinių namelių kompleksus – 50 730,40 Eur (su PVM), todėl pareiškėjui išmokėtina paramos suma buvo viršyta 97 342,03 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovai NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. posėdyje pripažino minėtus pažeidimus, bet manė, jog visos paramos susigrąžinimas yra pernelyg griežta sankcija.
27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, deklaruodamas mažesnį įsigyjamos įrangos kiekį, o realiai už tą pačią kainą įsigydamas didesnį įrangos kiekį, bei deklaruodamas 3 įsigytus automobilius, bet realiai už tą pačią kainą įsigydamas 6 automobilius, atsakovui pateikė nevisą ir klaidingą informaciją apie įsigyjamą įrangą ir automobilius, o atsakovas dėl pareiškėjo pateiktos klaidinančios informacijos negalėjo nustatyti, kad pagal įrangos pirkimo sutartį įsigyjamas didesnis jos kiekis, taip pat kad pagal kiekvieną iš trijų automobilių pirkimo sutarčių įsigyjama ne po vieną, o po du automobilius. Tokiu būdu pareiškėjas taip pat sudarė sąlygas, dėl kurių už įrangą ir automobilius (juos perleidus A. S. ir E. V.) pakartotinai būtų išmokamos paramos lėšos. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ekspertizės poreikio nepagrįsti, nes atsakovo atliktam palyginimui nereikėjo specialių žinių, t. y. palyginus UAB „Grego statyba“ ir UAB „Profilsa“ 2013 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 2013-01 priedą Nr. 2 bei pareiškėjo ir UAB „Grego statyba“ 2013 m. kovo 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/03/14 priedą Nr. 1 matyti, jog juose nurodytos mobiliosios prekyvietės specifikacija yra visiškai identiška (sutampa matmenys, sienų, grindų konstrukcijos, pertvaros, elektros instaliacijos, durys, langai bei santechninė įranga), statybos rangos sutartyje ar jos priede nėra nurodyti jokie kiti statybos, montavimo ar pan. darbai. Posėdyje pareiškėjo atstovo pateikti dokumentai nepaneigia pastarosios išvados, nes mobiliosios prekyvietės jau buvo sukomplektuotos. Teismas pripažino, jog visi trys pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai buvo konstatuoti pagrįstai. Atsakovas, nustatęs šiuos pažeidimus, vadovaudamasis 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis 4 straipsnio 8 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, Administravimo taisyklių 197.3, 197.3.14 ir 253 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882, 64 punktu, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčiais, pagrįstai taikė pareiškėjui sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį.
28. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos sankcijos teisėtumą, akcentavo, jog Sprendime nurodyta, kad ši sankcija taikoma atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (nustatyti dvigubo finansavimo atvejai dėl įsigytos įrangos ir automobilio, t. y. skirtinguose projektuose finansuota už tą pačią investiciją), įvertinus jo mastą ir sunkumą. Trečiojo pažeidimo atveju buvo pripažinta, jog taikytina 97 342,03 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Teismas laikė, kad pareiškėjui skirta sankcija pakankamai detalizuota ir motyvuota. Esant akivaizdžioms aplinkybėms, jog dalį paramos pareiškėjas panaudojo ne Paramos sutartyje nurodytais tikslais, taip pat nustačius dvigubo finansavimo atvejus, pareiškėjui skirta sankcija – visos paramos susigrąžinimas nėra pernelyg griežta.
29. Teismas, spręsdamas dėl skundo teiginių dėl non bis in idem principo pažeidimo, pabrėžė, kad pareiškėjui skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapati ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis – nubausti pažeidimą padariusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Nagrinėjamu atveju skirta sankcija savo prigimtimi ir paskirtimi taip pat nėra panaši į bausmes (Baudžiamojo kodekso 42 str.
1 d.), nes neturi tikslo nubausti pareiškėją. Išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu pirmiausiai siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, tinkamo paramos administravimo, t. y. kad paramos išmokos nebūtų skiriamos nepagrįstai, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo argumentai buvo atmesti.
30. Teismo vertinimu, LAGK 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. LAGK sprendime nurodė, jog konstatuoti pirmieji du pažeidimai buvo padaryti sąmoningai (savanaudiškais tikslais teikiant NMA klaidingą informaciją, dėl ko už tą pačią investiciją buvo finansuota kelis kartus pagal atskirus projektus), pareiškėjui skirta sankcija yra adekvati jo padarytiems pažeidimams. Teismas sutiko su tokiu vertinimu ir papildomai pažymėjo, kad LAGK pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.
31. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami NMA ir LAGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų dėl „kompetentingos institucijos“ ir senaties eigos nutrūkimo aiškinimo, kadangi dėl šių nuostatų Europos Sąjungos teisminės institucijos jau yra suformavusios išsamią praktiką ir nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo ir aiškinimo kilo būtinybė kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją.
III.
32. Pareiškėjas UAB „Pyplių ūkis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl tokių klausimų:
32.1. ar Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, „kompetentinga institucija“ turėtų būti pripažįstama tik Europos Sąjungos paramą administruojanti valstybės narės nacionalinė institucija, kurios veikla iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikoje veikiančios Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetenciją;
32.2. ar Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, senaties eiga nutrūksta tik tada, jeigu bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo imasi Europos Sąjungos paramą administruojanti valstybės narės nacionalinė institucija, kurios veikla iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikoje veikiančios Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetenciją.
33. Pareiškėjas mano, kad teismas neatsakė į bylai esminius klausimus ir priėjo prie nepagrįstų išvadų. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog FNTT negali būti laikoma kompetentinga institucija Reglamento kontekste. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu pateikti pareiškėjo nurodytų teisės normų išaiškinimą, kadangi teismas nenurodė nė vieno ESTT sprendimo, kuriame būdų išaiškintas sąvokos „kompetentinga institucija“ turinys nagrinėjamai bylai svarbiame kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atlikto tyrimo pabaiga laikytina ne 2018 m. lapkričio 27 d., kai atsakovas pateikė Žemės ūkio ministerijos komisijai papildomus dokumentus, o Sprendimo priėmimo diena – 2019 m. sausio 8 d., taigi, Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimas buvo įsigaliojęs iki pažeidimo tyrimo pabaigos (2018 m. gruodžio 6 d.) ir atsakovas turėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą iki FNTT pateiks duomenis apie atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas iškreipė nagrinėjamos bylos faktus, nurodydamas, jog pareiškėjo atstovai NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. posėdyje pripažino atsakovo konstatuotus pažeidimus, ir pažymi, jog jo atstovui nebuvo pateiktas susipažinti komisijos protokolas ir jis nepasirašė tokiame protokole. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog jo organizuoti pirkimai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. į NMA 2013 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. spalio 12 d. sprendimus, taip pat į UAB „Autodeta ir ko“ 2012 m. rugsėjo 28 d. komercinį pasiūlymą pareiškėjui dėl automobilio „Škoda“ įsigijimo, kuris buvo pateiktas atsakovui ir kuriame nurodoma viena bendra kaina dviem automobiliams įsigyti. Teismas taip pat neįvertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas mobiliąsias prekyvietes įsigijo už tinkamą kainą (pareiškėjas įsigijo modulinės prekyvietės detales, iš kurių buvo sukonstruota prekyvietė, t. y. atliekami statybos darbai (įrengiamas šildymas, vėdinimas, atliekami betonavimo darbai ir t. t., žr. UAB „Grego statyba“ 2013 m. sausio 11 d. sąmatą)). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas susitarė su UAB „Grego statyba“, siekdamas mobiliąsias prekyvietes įsigyti už didesnę kainą, arba pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų normas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas kilo tik dėl 50 proc. lėšų panaudojimo, dėl didžiausios lėšų dalies panaudojimo atsakovas nereiškia pretenzijų, todėl nepagrįsta reikalauti iš pareiškėjo grąžinti visą išmokėtą paramos sumą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
34. Pareiškėjas pakartoja savo įsitikinimą ir argumentus, kad atsakovas Sprendimą priėmė praleidęs Reglamente įtvirtintą senaties terminą, o FNTT neturėtų būti laikoma Reglamento
3 straipsnyje minima „kompetentinga institucija“, kurios pradėtas pažeidimo tyrimas stabdo senaties terminą, kadangi „kompetentinga institucija“ laikytina tik tokia institucija, kuri administruoja Europos Sąjungos paramos teikimą, t. y. NMA. Pareiškėjas, remdamasis Reglamento preambulės nuostata, kad šis reglamentas taikomas nepažeidžiant valstybių narių baudžiamosios teisės, ir Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi, tvirtina, kad Reglamentas nėra susijęs su baudžiamosios teisės taikymu ir Baudžiamąjį kodeksą taikančia FNTT. Be to, pareiškėjas pakartoja savo argumentus, susijusius su tuo, kad priimant Sprendimą jau buvo suėjęs Paramos sutarties priežiūros terminas
(2017 m. kovo 7 d.); pareiškėjas visiškai ir tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį, projekto rodikliai nepablogėjo; atsakovas turėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą iki FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos; NMA nepateikė pareiškėjui jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi priimdama Sprendimą; turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis; NMA vadovavosi netinkamomis teisės aktų redakcijomis (ypač akcentuotos Metodikos nuostatos), nepagrįstai konstatavo, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 2
5.23 papunkčių pažeidimą; siekdamas įrodyti padidintą mobiliųjų prekyviečių įsigijimo kainą, atsakovas turėjo atlikti ekspertizę; NMA neturėjo pagrindo skirti pareiškėjui griežčiausią sankciją – visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimą, tokia sankcija yra nepakankamai motyvuota, neproporcinga ir neindividualizuota, todėl Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų; būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem principas; Žemės ūkio ministerija 2018 m. spalio 29 d. buvo nusprendusi siūlyti atsakovui netaikyti visos paramos susigrąžinimo sankcijos; LAGK neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neatsakė į jo argumentus, netinkamai įvertino E. V. ryšius su pareiškėju.
35. Pareiškėjas prašymą kreiptis į ESTT sieja su atsakovo pozicija, jog priimant Sprendimą nebuvo praleistas Reglamente įtvirtintas senaties terminas, kadangi FNTT ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo įgyvendinamu projektu, pradėjo 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki projekto priežiūros kontrolės pabaigos. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad FNTT negali būti laikoma „kompetentinga institucija“ Reglamento 3 straipsnio kontekste. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl sąvokos „kompetentinga institucija“ aiškinimo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra išimčių, kai nereikia kreiptis į ESTT, t. y.: 1) Acte éclairé atvejo, kai ankstesniame ESTT sprendime tam tikras teisinis klausimas jau buvo išspręstas, nepaisant proceso, kurio metu teisės klausimas buvo iškeltas, pobūdžio, ir 2) Acte clair atvejo, kai ginčijamas klausimas gali būti išspręstas vadovaujantis principu in claris non fit interpretatio (kai tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kaip turėtų būti išspręstas ginčas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į kitus atvejus, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo (2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1900/2013 ir 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-129/2008).
36. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
37. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, pareiškėjui inkriminuojamus pažeidimus. Mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas akcentuoja NMA komisijos pažeidimų administravimo klausimais 2018 m. spalio 4 d. protokole užfiksuotas aplinkybes, jog pareiškėjo atstovai pripažino, kad pažeidė tam tikras procedūras, padarė klaidų. Paaiškina, kad NMA vertino tuos dokumentus, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs, o 2013 m. balandžio 11 d. rašte Nr. KK-(10.6.1E)-381 ir 2012 m. spalio 12 d. rašte
Nr. KK-(12.192-Ka)-3363 pareiškėjas buvo informuotas, kad pateikti pirkimo dokumentai atitinka nustatytas pirkimų vykdymo taisykles, šiuose raštuose nepateiktas pareiškėjo vykdomo projekto investicijų ir jų kainos vertinimas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog mobiliosios prekyvietės buvo įsigytos už tinkamą kainą, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti. Atsakovas nepritaria pareiškėjo pozicijai, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus senaties terminą, kadangi nagrinėjamu atveju senaties termino skaičiavimas nutrūko 2016 m. lapkričio 7 d., kai FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-6-00011-16. Viena iš FNTT atliekamų funkcijų yra atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481, 9.3 p.), taigi, FNTT yra kompetentinga institucija Reglamento atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, jis neturėjo pareigos stabdyti atliekamo pažeidimo tyrimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, be to, šiuo atveju laukimas nebūtų buvęs tikslingas, kadangi atsakovas iš FNTT tik gavo su pareiškėjo vykdomu projektu susijusių sutarčių ir sąskaitų kopijas, ikiteisminio tyrimo rezultatai NMA atliekamam pažeidimo tyrimui yra neaktualūs, FNTT ir NMA vykdo du atskirus tyrimus. Pareiškėjo teiginiai apie nekaltumo prezumpcijos laikymąsi yra nereikšmingi, kadangi tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę administraciniai santykiai, o nekaltumo prezumpcija taikoma baudžiamajame procese. NMA nagrinėjamoje byloje neturi įrodinėti pareiškėjo kaltės ar priežastinio ryšio buvimo, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. NMA pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija negali būti prilyginama kriminalinei bausmei. Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, jog atsakovas nenurodė, kokias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidė pareiškėjas, atsakovas paaiškina, kad sankcija pareiškėjui skiriama ne už Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitus pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, o už tai, kad pareiškėjas teikė ne visą / klaidinančią informaciją, kuri lėmė dvigubą finansavimą, bei už didesnes kainas įsigijo investicijas. Atsakovas tvirtina, jog jis vadovavosi Administravimo taisyklių redakcija, galiojusia Sprendimo priėmimo metu, ir būtų nelogiška, jei, keičiantis teisės aktams, jokie pakeitimai negaliotų paramos gavėjams. Kita vertus, Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis bet kokiu atveju suponuoja visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai neįpareigojo atsakovo ginčo atveju atlikti ekspertizę, kadangi iš surinktų faktinių duomenų, t. y. originalių sutarčių su priedais ir išrašytų sąskaitų, pareiškėjo padaryti pažeidimai yra aiškūs. Atsakovas pabrėžia, jog Sprendime individualizuotos visų trijų nustatytų pažeidimų sankcijos, todėl besikartojantys pareiškėjo argumentai, kad nėra aišku, kodėl jam skirta griežčiausia sankcija, yra atmestini. Pareiškėjo argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi pritaikyta sankcija siekiama ne pareiškėją nubausti, o susigrąžinti neteisėtai išmokėtą paramą, apsaugant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus. Pareiškėjo teiginiai apie Žemės ūkio ministerijai kilusias abejones dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos neatitinka tikrovės, atsakovo pateiktą medžiagą nagrinėjusi komisija tik paprašė patikslinti informaciją. Žemės ūkio ministerijos komisijos nariai vienbalsiai pritarė NMA pasiūlymui dėl pareiškėjui skirtinos sankcijos. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo suplanuoti, jis apgalvotai stengėsi pasisavinti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Sprendimas priimtas išanalizavus pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, skirta sankcija yra adekvati konstatuotiems pažeidimams. Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Dėl senaties terminams taikytinų taisyklių
38. Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Šiuo atveju vadovaujamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, įtvirtintomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2988/95
3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja
ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.
39. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Teisingumo Teismas vėlesniuose savo sprendimuose yra pakartotinai pabrėžęs, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje kalbama apie Bendrijos lygiu nustatytas sektorių taisykles, kaip tai patvirtina šio reglamento penkta konstatuojamoji dalis, o ne apie nacionalines sektorių taisykles; nacionalinėse taisyklėse (nebūtinai specialiuosiuose ir (arba) sektorių teisės aktuose) gali būti nustatomi nauji ar toliau taikomi anksčiau nustatyti tik ilgesni senaties terminai (žr., pvz., 2009 m. sausio 9 d. sprendimą Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt., C-278/07 – C-280/07, EU:C:2009:38).
40. „Pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr., pvz., ESTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C‑281/07, EU:C:2009:6). Ši senaties taisyklė taikoma šio reglamento 4 straipsnyje numatytiems pažeidimams, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams (žr., pvz., sprendimus Handlbauer ir Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb). Pabrėžtina, jog net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Airija prieš Komisiją, C‑199/03, EU:C:2005:548).
41. Pažeidimas laikytinas „tęstiniu“, jeigu tęsiasi neveikimas, dėl kurio pažeista Sąjungos teisės aktų nuostata (žr., pvz., ESTT 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą José Mart? Peix SA prieš Komisiją, C‑226/03 P, EU:C:2004:768). Pažeidimas yra „pakartotinis“, kaip tai suprantama toje nuostatoje, jeigu jį padaro ekonominės veiklos vykdytojas, iš visų savo vykdomų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gaunantis ekonominės naudos (žr., pvz., ESTT 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Vonk Dairy Products, C-279/05, EU:C:2007:18). Be to, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad, kalbant apie chronologinį ryšį, kuris turi sieti pažeidimus, kad šie sudarytų „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reikalaujama tik to, jog kiekvieną pažeidimą nuo ankstesniojo skiriantis laikotarpis būtų trumpesnis už tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties terminą. Pavyzdžiui, pažeidimai, susiję su gamintojo sandėliuojamo cukraus kiekių apskaičiavimu, padaryti skirtingais prekybos metais, dėl kurių tas gamintojas neteisingai deklaravo minėtus kiekius, o dėl to buvo nepagrįstai išmokėtos sumos kaip kompensacija už sandėliavimo išlaidas, iš principo sudarė „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento
Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą (žr., pvz., ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG, C-52/14, EU:C:2015:381).
42. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, patikslinant, kad šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pažeidimas buvo baigtas“ turi būti suprantamas kaip nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas, neatsižvelgiant į tai, kada nacionalinė administracija sužinojo apie šį pažeidimą (žr., pvz., sprendimą Pfeifer & Langen). Atsižvelgus į Teisingumo Teismo vertinimus galima teigti, kad tokiais atvejais yra svarbus sudarytos neteisėtos sutarties įvykdymo momentas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, EU:C:2011:867).
43. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad konstatuoti pažeidimai įsigyjant turtą nors ir pagal skirtingas sutartis, tačiau sudarytas to paties pareiškėjo, pagal tą patį projektą, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo įvykdyti pažeidimai vertintini kaip pakartotiniai. Kaip minėta, tokiais atvejais senaties termino pradžia yra siejama su diena, kai pažeidimas buvo baigtas. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C‑59/14, EU:C:2015:660, 23–26 p.). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paskutinis mokėjimas projekte buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. pateikto mokėjimo prašymo Nr. 3VK-KK-10-2-003782-MP004 pagrindu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo paskutinio mokėjimo dienos.
44. Nagrinėjamoje byloje vertinant senaties termino pabaigos momentą reikia įvertinti ir tai, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą.
44.1. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.
44.2. Sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus. Nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento
2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus (žr. sprendimo Pfeifer & Langen 29–32 p.).
44.3. Be to, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos nuostatos ir jas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pripažįsta galimybę, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminą gali nutraukti kelių kompetentingų valstybės institucijų taikomos priemonės. Ši valstybės narės nuožiūra suteikti įgaliojimus skirtingoms institucijoms yra ribojama sąlygos, kad valstybės taip nedaro neigiamos įtakos veiksmingam Sąjungos teisės taikymui (žr., pvz., sprendimo Pfeifer & Langen 32 p.). Iš tiesų, kaip matyti iš aktualios Teisingumo Teismo praktikos, tai, kad paramos skyrimo, pažeidimų tyrimo ir suteiktos finansinės paramos, jei ji neteisėtai gauta pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus, išieškojimo funkcijos yra padalytos tarp kelių kompetentingų nacionalinių institucijų, nėra neįprasta praktika (žr., pvz., sprendimo Handlbauer
16 ir 18 p.; sprendimo Pfeifer & Langen 10 ir 13 p.; taip pat Europos Sąjungos Bendrojo Teismo
2016 m. liepos 20 d. sprendimo Oikonomopoulos prieš Komisiją, T-483/13, EU:T:2016:421, 217 p.).
45. Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus Europos Sąjungos finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. Tai, kad FNTT yra įgaliota veikti šioje srityje, pagrindžia Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo nuostatos. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vienas iš FNTT uždavinių yra užtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą. FNTT funkcija yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 str. 3 p.). Remiantis šiomis teisės normomis, laikytina, kad FNTT įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į Reglamento
Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažintina kompetentinga institucija šios nuostatos prasme. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2372-629/2020 (taip pat
žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017, 2019 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3472-492/2019).
Dėl pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nebuvimo
46. Atsižvelgus į šios Nutarties 44 punkte apžvelgtą ESTT praktiką bei valstybėms suteiktą nuožiūros laisvę kompetentingas nacionalines institucijas paskirti pagal nacionalinę teisę, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją. Pareiškėjas, teigdamas, kad Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „kompetentinga institucija“ turėtų reikšti tik Europos Sąjungos paramą administruojančią valstybės narės nacionalinę instituciją, neatsižvelgia į tai, kad šiuo – įgaliojimų paskirstymo nacionalinėms institucijoms – klausimu valstybėms narėms yra suteikta tam tikra nuožiūros laisvė. Be to, šiuo klausimu, kaip minėta, sprendime Pfeifer & Langen pripažinta, jog Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus.
47. Kreipimasis į ESTT negali būti savitikslis ir teikiamas izoliuotai nuo byloje sprendžiamos ginčo, t. y. klausimo, ar reikalaujant sugrąžinti gautą Europos Sąjungos finansinę paramą paisoma teisinio saugumo imperatyvo. Šiame kontekste reikia priminti ESTT praktikoje ne kartą nurodytą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies tikslą. Šiuo aspektu konstatuota, kad šioje nuostatoje nurodytu terminu siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą (žr., pvz., sprendimo Handlbauer 40 p.; 2010 m. spalio 28 d. sprendimo SGS Belgium ir kt., C-367/09, EU:C:2010:648, 68 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad įstatymų leidėjas su pažeidimo tyrimu susijusius veiksmus paveda tik vienai ar kelioms valdžios institucijos, neleidžia per se (savaime) suabejoti atitinkamų priemonių kvalifikavimu kaip su pažeidimo tyrimu susijusius kompetentingų institucijų veiksmus, jei dėl to nekyla grėsmė teisiniam saugumui.
48. Nagrinėjamame kontekste teisinį saugumą reikšmingai sustiprina sisteminis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos nuostatų, kaip visumos, aiškinimas. Todėl pabrėžtina, kad teisinio saugumo sumetimais įtvirtinto senaties termino, kuris inter alia (be kita ko, įskaitant) skirtas apsaugoti paramos gavėją, klausimas privalo būti aiškinamas ne tik atsižvelgiant į kompetentingos institucijos sąvoką, bet ir susiejant ją su nuostata, jog senaties terminą gali nutraukti kompetentingos institucijos su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijęs veiksmas. Dėl žodžių junginio „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijęs veiksmas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento
3 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad senaties terminas neatliktų teisinio saugumo funkcijos ir kad tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutrauktas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr., pvz., sprendimo Pfeifer & Langen 41–43 p.; sprendimo Handlbauer 40 p.; sprendimo
SGS Belgium ir kt. 68 p.). Tad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa turi būti aiškinama taip: tam, kad veiksmas būtų laikomas senaties eigą nutraukiančiu veiksmu, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, juo turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus (žr. sprendimo Pfeifer & Langen 47 p.).
49. Taigi nacionalinių valdžios institucijų bendri patikrinimai patys savaime negali nutraukti suteiktos paramos grąžinimo senaties termino (taip pat žr. sprendimo Handlbauer 41 p.). Todėl teismui kiekvienu konkrečiu atveju reikia patikrinti, ar nacionalinių valdžios institucijų veiksmai pagal jų kompetenciją atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą yra susiję su vienu ar keliais paramos mokėjimo pažeidimais, dėl kurių galėjo būti nutrauktas šių išmokų grąžinimo senaties terminas. Nustačius, kad sandoriai, dėl kurių teisėtumo kilo įtarimų, yra pakankamai aiškiai aprašyti valdžios institucijos, atlikusios šį patikrinimą, akte, laikoma, jog yra atliktas veiksmas, kuris nutraukia Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties terminą
(žr. sprendimo Handlbauer 41 p.).
50. Šioje byloje pateiktame 2016 m. lapkričio 7 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 (Administracinių ginčų komisijos bylos II t., b. l. 104–106) nurodomos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka pagrindžia, kad FNTT ėmėsi tyrimo dėl tų pačių veikų, kurias vėliau pažeidimais pripažino ir NMA, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad nacionalinių valdžios institucijų veiksmai pagal jų kompetenciją atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą yra susiję su paramos mokėjimo pažeidimais, dėl kurių nutrūko šių išmokų grąžinimo senaties terminas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
51. Dėl NMA atlikto pažeidimo tyrimo sustabdymo.
51.1. Vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) 4 punktu, NMA valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas) atliekamas tyrimas. Šio punkto nauja redakcija, kuria nustatyta, kad tais atvejais, kai tyrimą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, FNTT ar kitos teisėsaugos institucijos, kai vyksta administracinio ginčo nagrinėjimas ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka / teismine tvarka, agentūros tyrimas stabdomas ir jo eigos terminas nėra skaičiuojamas iki bus gauti duomenys iš minėtų institucijų apie jų atliekamų tyrimų baigtį / priimtus sprendimus, įsigaliojo 2018 m. gruodžio 6 d.
51.2. Atsižvelgiant į Pažeidimų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) 4–10 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatantį NMA atliekamus procedūrinis veiksmus, konstatuotina, kad NMA veiksmai, apibūdinami kaip pažeidimų tyrimas ir pažeidimų nustatymas, pasibaigia perdavus ministerijos pažeidimų kontrolieriui pažeidimo tyrimo dokumentus (Pažeidimų administravimo taisyklių 11 p.). Byloje nustatyta, kad NMA pažeidimo tyrimą baigė 2018 m. spalio 4 d., kai NMA komisijos posėdyje buvo nutarta registruoti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Žemės ūkio ministerijoje 2018 m. spalio 31 d. įvyko komisijos posėdis, kurio metu paprašyta pateikti papildomą medžiagą dėl mobiliųjų prekyviečių kainų užaukštinimo, kurią NMA pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. BRK-5699. Šių faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad NMA tyrimas buvo tęsiamas iki šių naujų dokumentų pateikimo, todėl tyrimo užbaigimo data yra 2018 m. lapkričio 27 d. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad NMA turėjo stabdyti tyrimą, taikydama Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto nuostatas, įsigaliojusias 2018 m. gruodžio 6 d., yra nepagrįsti.
52. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu įrodymų vertinimo aspektu.
52.1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal to paties straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
52.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
52.3. Ginčijamame Sprendime nurodomi pažeidimai: pareiškėjas NMA teikė ne visą / klaidinančią informaciją, dvigubas finansavimas, paramos gavėjas įsigijo investicijas už didesnes kainas.
52.4. Dėl automobilių „Škoda“.
52.4.1. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog jo organizuoti pirkimai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. į NMA 2013 m. balandžio 11 d. ir 2012 m. spalio 12 d. sprendimus, taip pat į UAB „Autodeta ir ko“
2012 m. rugsėjo 28 d. komercinį pasiūlymą pareiškėjui dėl automobilio „Škoda“ įsigijimo, kuris buvo pateiktas atsakovui ir kuriame nurodoma viena bendra kaina dviem automobiliams įsigyti.
52.4.2. Sprendimo 1.2.1 papunktyje nurodyta, kad tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga paaiškėjo, kad NMA buvo pateikta ne visa sutartis dėl automobilių pirkimo ir tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tapo aišku, jog buvo įsigyti du „Škoda“ automobiliai. Apskritai, vietoje deklaruotų pagal projektą įsigytų 3 automobilių buvo įsigyti 6 automobiliai, taip dirbtinai padidinant pagal projektą perkamų automobilių kainą, kad už ją būtų įsigyjami du.
52.4.3. Akcentuotina, kad ne komercinis pasiūlymas, o dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimą ir apmokėjimą už jį, kuriuose, be kita ko, pažymimas ir turto vienetų kiekis, yra tie dokumentai, kurių pagrindu atliekamas ūkinės operacijos vertinimas ir paramos sumų išmokėjimas.
52.4.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, vertindamas, kad pareiškėjo NMA pateikti turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai neatspindėjo tikrosios reikalų padėties ir buvo klaidinantys.
52.5. Dėl mobiliųjų prekyviečių kainos.
52.5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad NMA, remdamasi surinktais ir įvertintais dokumentais, padarė teisingą išvadą, jog mobiliosios prekyvietės įsigytos už padidintą kainą. Įsigyjant investicijas (mobiliąsias prekyvietes), kaina buvo padidinta 4,9 karto. UAB „Grego statyba“ pareiškėjui teikė statybos rangos paslaugas. Lyginant UAB „Grego statyba“ ir
UAB „Profilsa“ sutarties Nr. 2013-01 priedą Nr. 2 bei pareiškėjo ir UAB „Grego statyba“ rangos sutarties priedą Nr. 1, matyti, jog mobilios prekyvietės specifikacija yra identiška. Statybos rangos sutartimi rangovas UAB „Grego statyba“ įsipareigojo atlikti 4 mobilių – modulinių prekyviečių (nedideli prekybiniai paviljonai) statybos darbus, tačiau jokie kiti statybos-montavimo darbai nei sutartyje, nei jos priede nėra nurodyti. Tokiam NMA atliktam lyginamajam vertinimui nereikėjo specialiųjų žinių, t. y. ekspertinio tyrimo.
52.5.2. Tokioje faktinėje situacijoje, kaip nurodytoji Nutarties 52.4.1 papunktyje, pareiškėjui tenka pareiga įrodymais paneigti atsakovo argumentų, kad dokumentai nepatvirtina tokio ženklaus įsigyjamo turto vertės padidėjimo, pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.).
53. Taip pat pabrėžtina, kad sankcija pareiškėjui skiriama ne už Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimų tvarkos pažeidimus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad nepateikti įrodymai, jog pažeista pirkimams taikytina tvarka.
54. Dėl Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.
54.1. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis,
o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).
54.2. Vertinant Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimtas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
54.3. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo praktikoje atskleidžiamus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
55. Dėl taikytos sankcijos ir dėl non bis in idem principo menamo pažeidimo pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui.
55.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos sankcijos teisėtumą, pagrįstai pripažino, kad NMA, nustačiusi pažeidimus, vadovaudamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 papunkčiais, turėjo teisinį pagrindą taikyti sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį.
55.2. Skiriant sankciją, buvo laikytasi jos individualizavimo reikalavimų. Šie aspektai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su teismo nurodytais argumentais, jų nekartoja.
56. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl non bis in idem principo taikymo, pagrįstai nurodė, kad išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Jų prigimtis ir tikslai – atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, Europos Sąjungos finansiniams fondams suponuoja esminį skirtumą nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, todėl nėra teisinių argumentų dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo.
57. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius