Civilinė byla Nr. 3K-3-254/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.3; 75.7; 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus
Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos
nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo
bei atsakovo R. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo
esant vieno sutuoktinio kaltei ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine
tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl santuokos nutraukimo dėl kito
sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo.
Ieškovė
R. K. prašė teismo:
1)
nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, po
santuokos nutraukimo palikti M. pavardę;
2)
ieškovei palikti asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir 0,1789 ha žemės
sklypą, esančius (duomenys neskelbtini),
santuokoje įgytą turtą – skalbimo mašiną ir indus;
3)
atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį ,,Renault
21“ (duomenys neskelbtini),
televizorių, dujinę viryklę, šaldytuvą, palydovinę anteną, spintą, virtuvės
spinteles, dulkių siurblį ir žoliapjovę;
4)
nustatyti, kad su kreditoriumi AB SEB banku pagal kredito sutartį atsiskaito
atsakovas.
Atsakovas
R. K. prašė teismo:
1)
nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės;
2)
ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį ,,Renault
21“;
3)
atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti skalbimo mašiną, indus,
televizorių, dujinę viryklę, šaldytuvą, palydovinę anteną, spintą, virtuvės
spinteles, dulkių siurblį ir žoliapjovę;
4)
pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį: gyvenamojo namo, kiemo
statinių ir 0,1789 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
Šalys
sudarė santuoką 2003 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių
rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nepilnamečių vaikų neturi. Iki
santuokos sudarymo ieškovė įgijo ir įregistravo savo vardu nuosavybę į
gyvenamąjį namą, žemės sklypą (duomenys
neskelbtini). Pagal 2005 m. gruodžio 29 d. sudarytą vartojimo kredito
sutartį AB SEB bankas paskolino R. K. 7000 Lt. Atsakovo teigimu, jis prisidėjo
asmeninėmis lėšomis ir darbu prie gyvenamojo namo ieškovės vardu pirkimo, namo
vandentiekio, šildymo sistemos įrengimo, remonto darbų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d.
sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė:
1)
šalių santuoką, įregistruotą 2003 m. gegužės 24 d. Kaišiadorių
rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl atsakovo kaltės;
2) po santuokos
nutraukimo R. K. paliko pavardę – M.;
3)
ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius gyvenamąjį namą (vertė – 18 764
Lt) ir 0,1789 ha žemės sklypą (vertė – 4251 Lt), esančius (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei asmeninės
nuosavybės teise;
4)
santuokoje bendrai įgytą turtą - automatinę skalbimo mašiną (vertė – 400 Lt),
stalo įrankius ir indus (vertė – 300 Lt) - paliko asmenine ieškovės nuosavybe;
5)
santuokoje bendrai įgytą turtą - televizorių ,,LG“ (vertė – 100 Lt), dujinę
viryklę (vertė – 100 Lt), šaldytuvą ,, Gorenje“
(vertė – 1500 Lt), palydovinę anteną (vertė – 200 Lt), trijų durų spintą (vertė
– 50 Lt), 4 virtuvės spinteles (vertė – 200 Lt), dulkių siurblį ,, Beko“ (vertė – 200 Lt), benzininę žoliapjovę
(vertė – 500 Lt) - paliko atsakovo asmenine nuosavybe;
6) nustatė, kad po santuokos nutraukimo su
kreditoriumi AB SEB banku pagal kredito sutartį atsiskaito atsakovas.
Teismas,
įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatė, kad
atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras
sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas buvo nelojalus ir neištikimas
ieškovei, elgėsi neatsakingai, pirkdamas brangius ne pirmo būtinumo daiktus,
dėl to ieškovė buvo priversta išvykti dirbti į užsienį, todėl santuoka nutrūko
dėl atsakovo kaltės. Ieškovė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo
pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise, dabartinė šio pastato
rinkos vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 18 764 Lt. Nuo santuokos
sudarymo name atliktas tik einamasis remontas. Atsakovui nepateikus įrodymų,
kad jis gyvenamąjį namą pagerino iš esmės, teismas atmetė atsakovo prašymą
pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgęs į tai, kad
santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, teismas priteisė ieškovei
kilnojamuosius daiktus (skalbimo mašiną ir stalo įrankius bei indus), įsigytus
už jos asmenines lėšas. Teismas nurodė, kad su kreditoriumi AB SEB banku pagal
vartojimo kredito sutartį atsiskaityti turi atsakovas, kuris ėmė paskolą
automobiliui pirkti. Automobilio faktiškai nėra kaip santuokinio turto, nes
jis, nors ir liko neišregistruotas, yra parduotas už 100 Lt į metalo laužą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo apeliacinį
skundą atmetė ir paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su
pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo
neištikimybę, nelojalumą, nesirūpinimą šeimos
materialine gerove, tai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai
privertė ieškovę išvykti dirbti į užsienį, dėl jos išvykimo atsakovas sutiko.
Gyvenamasis namas ir žemės sklypas įgytas asmeninėn
ieškovės nuosavybėn iki santuokos. Toks turtas pripažįstamas bendrąja
sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios
teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, kai asmeninis sutuoktinio turtas
pagerintas iš esmės ir santuokos metu; antra, kai šis turtas pagerintas
sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario
15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-49/2008). Nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta. Į atsakovo teiginius
dėl skalbimo mašinos ir stalo įrankių bei indų dovanojimo teismas nurodė, kad
atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie daiktai buvo jam padovanoti. Vartojimo
kreditą atsakovas ėmė savo reikmėms, automobiliui įsigyti, dėl to pagal CK
3.109 straipsnio 3 dalį atsakovas atsakingas už skolos grąžinimą. Dėl bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka metu pareikšto ieškovės prašymo iškeldinti atsakovą iš jai
priklausančio namo teismas nurodė, kad šis reikalavimas nebuvo pareikštas
ieškinyje ir jo nebegalima kelti apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gruodžio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį
atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Teisminio nagrinėjimo
metu ieškovė ir atsakovas pripažino atsakovo neištikimybę, tačiau po šio fakto
šalys susitaikė ir gyveno toliau kartu. Ieškovė išvyko dirbti į Angliją prieš
daugiau kaip dvejus metus, paliko šeimą, dėl to teismai nepagrįstai pripažino
atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-51/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-606/2008
konstatuota, kad faktas, leidžiantis preziumuoti
vieno iš sutuoktinių kaltę, yra šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja daugiau
kaip vienerius metus; pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem
priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiška; teismui, nustatant santuokos
iširimo priežastis, reikia atsižvelgti į sutuoktinių santykius iki santuokos
iširimo, kiekvieno iš jų elgesį santuokai išsaugoti. Teismai neobjektyviai ir
vienpusiškai įvertino įrodymus, nustatydami, kad santuoka iširo tik dėl vieno
sutuoktinio kaltės (CPK 185, CK 3.27, 3.60 straipsniai).
2. Kasatoriaus teigimu,
jis su ieškove kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį pradėjo nuo 1993 m.
pabaigos, ieškovės vardu įregistruoto gyvenamojo namo pirkimui, remontui,
vandentiekio ir šildymo įrenginiams panaudotos ieškovės ir atsakovo lėšos,
bendras darbas. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis ir gyvenimas kartu nuo
1993 m. pabaigos, bendros paskolos, tarp jų ir paskola namo remontui,
patvirtina susitarimą sukurti bendrą nuosavybę. Šios aplinkybės, remiantis 1964
m. CK 472, 474 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir
taikymo praktika, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų
susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodytų aplinkybių
neįvertino. Be to, teismai, nustatydami nekilnojamųjų daiktų vertę, rėmėsi 1995 m.
duomenimis, nors visiems žinoma aplinkybė yra tai, kad nekilnojamojo turto
vertė yra pasikeitusi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties byloje Nr.
3K-3-456/2009 išaiškinimą dalijant bendrą sutuoktinių turtą turi būti
nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos
kainos. Be to, teismai nepagrįstai pripažino skalbimo mašiną, stalo įrankius ir
indus asmenine ieškovės nuosavybe, nes atsakovas teigė, kad šie daiktai jam
padovanoti, to ieškovė nei patvirtino, nei paneigė.
3. Pripažindami prievolę
pagal vartojimo kredito sutartį asmenine atsakovo prievole, teismai nesilaikė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 22 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-275/2007 išaiškinimų, kad
santuokos nutraukimo atvejais neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės,
kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę
sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Byloje ieškovės ir atsakovo prievolė bankui
solidari, nes ieškovei buvo žinoma apie ją. Teismų pripažinimas prievolės
asmenine pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja sutarties sąlygoms
bei CK 3.118 straipsnio 2 daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su
pirmosios instancijos teismo asmeninės prievolės įvertinimu, tačiau nenurodė
tokio sutikimo motyvų, taigi neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nepasisakė dėl
visų apeliacinio skundo argumentų ir priėmė nepakankamai motyvuotą nutartį (CPK
324 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją kasacinis teismas
nenagrinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių
santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo
Teismas,
spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi
atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal
CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos
iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas
CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas
bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų
esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei
materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos.
CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama,
t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl
vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau
kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos
prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir
nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo
sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo
kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios
priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių
tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį
išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas
objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio
20 d. nutartis Ž.
V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti
santuoką dėl atsakovo (kasatoriaus) kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį,
prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Bylą nagrinėję teismai sprendė,
kad atsakovas (kasatorius) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir
dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: buvo neištikimas, šalims
susitaikius, neprisidėjo prie ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi
neatsakingai, pirkdamas brangius ne pirmo būtinumo daiktus, nesirūpino šeimos
materialine gerove ir pan. Ieškovė rūpinosi šeimos išsaugojimu, šeimos
materialine gerove, dėl to išvyko į užsienį uždarbiauti, siekė atkurti
sutuoktinių tarpusavio santykius, kvietė ieškovą ją aplankyti, materialiai
remdama jo kelionę ir kt. Remdamiesi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad šeima iširo dėl
atsakovo kaltės. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasatoriaus argumentus,
kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos
aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnių nuostatas. CK 3.27
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų
turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo
asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos
pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti
vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu
susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo
rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu
sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš
esmės reiškia jų nevykdymą. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl santuokos
nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išsamiai neišanalizavo kiekvieno
byloje surinkto įrodymo, tačiau išvadą dėl santuokos iširimo esant kito
sutuoktinio kaltei padarė remdamiesi įrodymų visuma: šalių paaiškinimais,
liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185
straipsnis), padarytos išvados atitinka bylos įrodymų duomenis.
Dėl
vartojimo kredito sutarties pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole
Kasatorius
nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisėtai nustatė
atsakovo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi (banku) pagal atsakovo sudarytą
vartojimo kredito sutartį, nes sutuoktinių prievolė pagal šią sutartį turėtų
būti solidari. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines
prievoles: sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, šios –
bendrosios dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis S. J. v. A. J. byloje Nr. 3K-3-482/2008;
plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios
sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka
bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. birželio 22 d. nutartis S. K. – S. v.
A. S. byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis J. J. v. G. J. byloje Nr. 3K-3-410/2007;
2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB ,,Swedbank“ v. P. B., D. B. byloje Nr. 3K-7-229/2009;
kt.). Turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir
kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir
kitaip, pvz., vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies,
pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d.
nutarimas R. A. v. A. A. byloje
Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti sutuoktinių
prievolių pobūdį ir tinkamai jas kvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju aktuali yra
ir ta aplinkybė, kad kreditorius AB SEB bankas neprieštaravo, kad visus
įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo perimtų
atsakovas (kasatorius). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta,
kad vartojimo kreditą (pagal 2005 m. gruodžio 28 d, 7000 Lt vartojimo
kredito sutartį) atsakovas (kasatorius) paėmė savo asmeniniams tikslams –
transporto priemonei įsigyti, sutartis sudaryta ne šeimos interesais.
Remdamiesi tuo, teismai sprendė, kad prievolė laikytina asmenine atsakovo
prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Atsakovas (kasatorius) nepateikė
įrodymų, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, dėl to teismai neturėjo
teisinio pagrindo spręsti kitaip. Šiuo klausimu kasacinis skundas netenkintinas
(CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl
santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo
Atsakydama į
kasacinio skundo argumentą, kad teismai santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą –
automatinę skalbimo mašiną, stalo įrankius ir indus turėjo pripažinti ne
ieškovės, o atsakovo asmenine nuosavybe, nes, kasatoriaus (atsakovo) teigimu,
šis turtas buvo jam padovanotas, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nepateikta
įrodymų, patvirtinančių nurodytų daiktų dovanojimo atsakovui faktą. Pagal CPK
178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas įrodymais nepagrindė teiginio dėl
ginčijamų daiktų įgijimo dovanojimo būdu jo asmeninėn
nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių
nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Pagal CK 3.90 straipsnį
turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti
pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po
santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba
kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis J. S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d.
nutartis A. V. v. A. V. byloje Nr.
3K-3-49/2008; kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad
pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog
ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas
pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90
straipsnio nuostatomis. Byloje nėra duomenų dėl šalių bendros jungtinės veiklos
susitarimo buvimo pirkti ginčo žemės sklypą ir namą, šio klausimo šalys nekėlė
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Tačiau teismų yra konstatuota,
kad ieškovės asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo
pagerintas panaudojant atsakovo (kasatoriaus) lėšas, statybines medžiagas,
darbą. Nors atsakovo (kasatoriaus) prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės
nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis
ir darbu nėra esminis ir nenulėmė šio
turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje
nustatytais pagrindais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinis,
prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie
kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo,
turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų,
statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų
ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui
asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir
nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti,
tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos
už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų
sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų
nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui
asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių
gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų,
nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno
sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas. Byloje teismų nenustatyta
atsakovo (kasatoriaus) materialinio indėlio ir prisidėjimo darbu į ieškovei
priklausančio namo pagerinimą vertė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl
šios bylos dalies priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir
nurodytų aplinkybių išaiškinimui byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine
tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kita apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktas).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš
naujo paskirstytinos šalims 39,05 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidos,
susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Išlaidų
dydis nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. pažymoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,
362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl atsakovo R. K. priešieškinio reikalavimo dalies dėl piniginės kompensacijos priteisimo
už įdėtas lėšas R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo
pagerinimui panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Kauno
apygardos teismui apeliacine tvarka.
Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Egidijus
Laužikas
Algis
Norkūnas