Civilinė byla Nr. e2-652-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00621-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.2; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,
sekretoriaujant Jolanta Žeimienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui pagal įgaliojimą I. O.,
atsakovės atstovei pagal įgaliojimą A. K.-F. ir atsakovės atstovui advokato padėjėjui L. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui dėl sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Trimo statyba“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė UAB „Vilungės statyba“ (toliau – ir ieškovė arba rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos zoologijos sodo (toliau – ir atsakovė arba užsakovė) sprendimą vienašališkai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nutraukti 2019 m. rugpjūčio 19 d. su atsakove sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangos sutartis); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Rangos sutartį dėl Lietuvos zoologijos sodo viršutinės teritorijos dalies aptvėrimo darbų atlikimo. Šalių susitarimu statybos darbų vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė pranešė ieškovei raštu, kad nuo 2023 m. gruodžio 18 d. bus vienašališkai nutraukta Rangos sutartis. Ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Rangos sutartį vienašališkai, nes ji pasibaigė dar 2022 m. rugsėjo 15 d. Tai, jog ieškovė tinkamai ir savalaikiai užbaigė statybos darbus iki šalių sutarto termino, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., patvirtina jos vienašališkai pasirašyti ir atsakovės nenuginčyti atliktų darbų aktai (pažymos). Tai reiškia, kad 2023 m. lapkričio 24 d. Rangos sutartis iš rangovės pusės buvo visiškai, tinkamai, savalaikiai įvykdyta ir atsakovė neturėjo jokio pagrindo jau pasibaigusios (įvykdytos) Rangos sutarties vienašališkai nutraukti. Ieškovė tvirtina ir tai, jog Rangos sutarties galiojimo ir darbų vykdymo metu (iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) laikėsi visų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų. Ieškovės nuomone, statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymai po 2022 m. rugsėjo 15 d. negalėjo būti gauti, nes Rangos sutartis buvo pasibaigusi. Be to, ieškovė pabrėžia, jog Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu ji negavo iš statinio statybos techninės priežiūros vadovo jokių raštų su konkrečiais ir aiškiais nurodymais. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės nutraukti Rangos sutartį vadovaujantis pagrindais, kurie nurodyti Rangos sutarties 12.3.1 ir 12.2 papunkčiuose. Ieškovė nesutinka ir su atsakovės 2023 m. lapkričio 24 d. pranešime nurodytu teiginiu, kad atsakovė, kaip užsakovė, negali naudotis darbų rezultatu. Atsakovė naudojasi ieškovės darbų rezultatu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Būtent šią dieną buvo oficialiai atidarytas lankytojams Lietuvos zoologijos sodas. Ieškovės nuomone, užsakovei pradėjus faktiškai naudotis darbais, neginčytinai konstatuotinas statybos darbų užbaigimo faktas ir Rangos sutarties pasibaigimas jos tinkamu ir savalaikiu įvykdymu iš rangovės pusės. Ieškovė pažymi, kad trūkumų nustatymas nesudaro pagrindo Rangos sutarties vienašališkam nutraukimui. Šalių nesutarimai dėl trūkumų taisymo turi būti sprendžiami įstatymuose ir sutartyje nustatyta tvarka, o nepavykus susitarti – inicijuojant teisminį ar arbitražinį ginčą. Ieškovė teigia ir tai, kad atsakovė, atsiskaičiusi su ieškove (išskyrus neteisėtai įskaitytus delspinigius, nepagrįstai atsisakytus apmokėti papildomus darbus, išlaidas už statinio ekspertizės paslaugas ir civilinio draudimo paslaugas), pripažino, jog ieškovė Rangos sutartį įvykdė dar iki atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti Rangos sutartį priėmimo. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį, todėl toks sprendimas pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
4. Atsakovė teigia, kad rangovė per šalių sutartą laiką (iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) neatliko Rangos sutartyje numatytų darbų. Dėl šios priežasties ji, kaip užsakovė, taikė ieškovei, kaip rangovei, delspinigių institutą. Pažymi, kad tai, jog ieškovė tęsė darbus ir po 2022 m. rugsėjo 15 d., patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atsakovė nusprendė nutraukti Rangos sutartį prieš tai įvertinusi ieškovės atliktus darbus, nustatytą esminį darbų trūkumą (tvora buvo pastatyta išeinant už sklypo ribų ir ne pagal projektą), taip pat statinio statybos techninės priežiūros vadovo rangovei adresuotus nurodymus. Ieškovė Rangos sutarties nutraukimo metu nebuvo įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų ir iš esmės ją pažeidė, nes atsakovė negavo to, ką turėjo gauti pagal Rangos sutartį – t. y. statinio projekte numatytoje vietoje pastatyto statinio. Atsakovė pabrėžia, kad Rangos sutarties nutraukimo dieną esminis trūkumas nebuvo pašalintas. Ieškovė buvo įsipareigojusi pakoreguoti atsakovės žemės sklypo ribas pagal tvoros pastatymo faktą, tačiau net ir tai nebuvo padaryta. Būtent dėl šių priežasčių atsakovė 2023 m. lapkričio 24 d. raštu, įvertinusi susiklosčiusias aplinkybes, pranešė ieškovei, kad nutraukia Rangos sutartį nuo 2024 m. gruodžio 18 d., išdėstydama tokio sprendimo priežastis ir pagrindą. Atsakovė nutraukė Rangos sutartį vienašališkai, vadovaudamasi joje numatytais pagrindais bei tvarka. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad Rangos sutartis buvo pasibaigusi 2023 m. gruodžio 18 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad Rangos sutartyje yra aiškiai numatyta, jog pastaroji galioja iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo (Rangos sutarties 1.21 punktas). Ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų nebuvo įvykdžiusi nei 2023 m. gruodžio mėn., nei anksčiau. Atsakovė pažymi, kad ji dėjo visas pastangas išsaugoti sutartį, bendradarbiauti, taikiai išspręsti kylančius ginčus, tačiau siekiant išvengti dar didesnių nuostolių atsiradimo (ES lėšų praradimo) buvo priversta imtis savo interesų gynybos priemonių. Atsakovės nuomone, tiek vertinant Rangos sutarties nuostatas, tiek teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, jos veiksmai buvo legitimūs, nes vis dar galiojanti Rangos sutartis buvo nutraukta dėl Rangos sutartį pažeidusios ieškovės veiksmų (ne pagal statinio projektą pastatytos tvoros). Tolesnis Rangos sutarties galiojimas atsakovei būtų sukėlęs nenumatytas turtinio pobūdžio praradimus – ES projektui skirtos paramos praradimą.
III. Trečiojo asmens argumentai
5. Trečiasis asmuo su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
6. Nurodo, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, sudarytą su ieškove. Trečiasis asmuo su atsakove 2021 m. birželio 28 d. sudarė Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Šios sutarties pagrindu trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė dėl „Lietuvos zoologijos sodo viršutinės teritorijos dalies aptvėrimas“ statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo. Pagal minėtą sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo nedelsiant informuoti atsakovę apie esminius statinio statybos darbų nukrypimus nuo teisės aktų reikalavimų ar pateikto statinio projekto. Trečiasis asmuo ne kartą atsakovę informavo dėl ieškovės netinkamai atliekamų darbų, perspėjo, kad ieškovė tikėtina nespės atlikti darbų per nustatytą terminą. Pažymi, kad ieškovė niekada nepradėjo darbų priėmimo–perdavimo procedūros pagal Rangos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės vienašališkai pasirašytas priėmimo perdavimo aktas yra niekinis ir nesukuria šalims jokių teisinių pasekmių. Trečiasis asmuo nurodo, kad, tikrinant rangovės 2023 m. sausio 23 d. pateiktus dokumentus, paaiškėjo, jog ieškovė savavališkai, t. y. negavusi užsakovės pritarimo bei nesuderinusi su projektuotoju, segmentinės tvoros atkarpoje tarp taškų B50 ir B51 atliko darbus ne pagal statinio projektą, t. y. įrengė tvorą už sklypo ribų ir ne statinio projekte numatytoje vietoje. Apie nustatytus defektus trečiasis asmuo informavo užsakovę (atsakovę) 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku. Trečiasis asmuo nurodo ir tai, kad pagal galiojančius teisės aktus darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų ar kontrolinių matavimų rezultatams. Šiuo atveju, tikrinant dokumentus, paaiškėjus, kad statybos darbai atlikti netinkamai, darbų rezultatai negalėjo būti priimti. Dėl šios priežasties atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priimti statybos darbų rezultatą. Be to, rangovė per atsakovės nustatytą terminą nepateikė dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio prievolių įvykdymas pagal Rangos sutartį. Trečiasis asmuo teikė atsakovei ne vieną išvadą apie rangovės nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Rangos sutartį. Tuo tarpu terminus įvykdyti įsipareigojimus per pagrįstą laiką ieškovei nurodydavo atsakovė. Tačiau ieškovės savo įsipareigojimų nevykdė ir nepašalino statinio statybos techninės priežiūros išvadose nurodytų statybos darbų ir dokumentų trūkumų. Taigi, šiuo atveju ieškovė nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų, nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo, o atsakovė negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi. Dėl šių aplinkybių, trečiojo asmens nuomone, atsakovė turėjo teisę, vadovaudamasi Rangos sutarties nuostatomis, nutraukti Rangos sutartį vienašališkai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1).
8. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2021 m. birželio 28 d. pasirašė Statinio statybų priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal minėtą sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo teikti ieškovei „Lietuvos zoologijos sodo viršutinės teritorijos dalies aptvėrimas“ statinio statybos techninės priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 159–163).
9. Atsakovė ieškovei išsiuntė 2023 m. lapkričio 24 d. raštą dėl Rangos sutarties nutraukimo. Minėtame rašte, be kita ko, atsakovė nurodė, kad iš pateiktų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog rangovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, vilkina visus galimus procesus, nevykdo teisėtų tiek užsakovės, tiek statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų, ko rezultatas – užsakovė negali naudotis darbų rezultatu. Rangos sutarties 12.3.1 papunktis numato, kad jei rangovas nevykdo statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų ir dėl to užsakovas iš esmės negauna darbų rezultato, užsakovas privalo nutraukti sutartį. Dėl rangovės atliktų darbų trūkumų, t. y. savavališkai atliktų darbų nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, užsakovė negali gauti statybos užbaigimą liudijančio dokumento ir įregistruoti teisių Nekilnojamojo turto registre. Užsakovė šiuo raštu informavo, kad vienašališkai nutraukia Rangos sutartį nuo 2023 m. gruodžio 18 d. Pažymėjo, kad minėtą dieną bus organizuojama darbų priėmimo–perdavimo procedūra (ieškinio priedas Nr. 3).
10. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės atliktą vienašališką Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju Rangos sutartis buvo įvykdyta, darbai visi atlikti, todėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Rangos sutartį Rangos sutarties 12.3.1 papunktyje numatytu pagrindu. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ji teisėtai ir pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.
11. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
12. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rangos sutarties 12.3 papunktyje numatyta, jog užsakovas privalo bet kuriuo šiame punkte išvardinti atveju arba aplinkybėms, prieš 21 dieną apie tai pranešęs rangovui, nutraukti sutartį ir pašalinti rangovą iš statybvietės dėl šių esminių sutarties pažeidimų, jei rangovas: nevykdo sutarties sąlygų 12.2 papunktyje nurodytų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų ir dėl to užsakovas iš esmės negauna darbo rezultato, kokio tikėjosi (Rangos sutarties 12.3.1 papunktis); nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo pagal 7.3 papunkčio nuostatas arba visais pagrįstais atvejais nepratęsia sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo (Rangos sutarties 12.3.2 papunktis); nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal veiklų sąraše nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma (Rangos sutarties 12.3.3 papunktis) (ieškinio priedas Nr. 1).
14. Kaip minėta anksčiau, atsakovė 2023 m. lapkričio 24 d. raštu informavo ieškovę, jog vienašališkai nutraukia tarp šalių sudarytą Rangos sutartį nuo 2023 m. gruodžio 18 d. Ginčo dėl minėtos aplinkybės, t. y. informavimo apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą, tarp šalių nekilo.
15. Ginčas, kaip minėta anksčiau, tarp šalių kilo dėl atsakovės teisės nutraukti Rangos sutartį (ne)turėjimo ir dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pagrindų (ne)buvimo.
Dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti Rangos sutartį (ne)turėjimo
16. Ieškovė teigia, kad Rangos sutartis iš jos pusės buvo įvykdyta (pasibaigusi) tiek 2023 m. lapkričio 24 d. (atsakovės pranešimo dėl Rangos sutarties nutraukimo data), tiek 2023 m. gruodžio 18 d. (atsakovės pranešime nurodyta Rangos sutarties nutraukimo data). Ieškovė teigia, kad Rangos sutartis pasibaigė dar 2022 m. rugsėjo 15 d., kai ji užbaigė statybos darbus. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo teisės nutraukti Rangos sutartį, kuri buvo pasibaigus tinkamu įvykdymu. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ieškovė per šalių sutartą laiką, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., neatliko Rangos sutartyje numatytų darbų. Dėl šios priežasties atsakovė iš pradžių skaičiavo delspinigius, o vėliau nutraukė Rangos sutartį.
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis).
18. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad Rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta 2022 m. rugsėjo 15 d. ir (ar) atsakovės pranešimo dėl Rangos sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d., ir (ar) Rangos sutarties nutraukimo momentu, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d.
19. Rangos sutarties 6.1 papunktyje numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra 3.4 papunktyje nurodytas dienų skaičius nuo darbų pradžios. Rangos sutarties 6.4 papunktyje numatyta, kad darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, taip pat dėl kitų aplinkybių, kurios nurodytos šiame punkte. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, šalys buvo susitarę pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
20. Ieškovė teigia, kad jos pasirašyti ir atsakovės iki neteisėto vienašališko Rangos sutarties nutraukimo nenuginčyti atliktų darbų aktai (pažymos) yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys, kad ji tinkamai ir laiku užbaigė statybos darbus iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Teismas neturi pagrindo su minėtais ieškovės argumentais sutikti dėl žemiau nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų.
21. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. 19 ir 2022 m. rugsėjo 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 19 su lydimaisiais dokumentais. Tiek minėtoje pažymoje, tiek akte, tiek kituose dokumentuose yra padarytas įrašas ranka – pažyma (aktas) pasirašyta (pasirašytas) rangovo vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, užsakovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti dvišalį aktą. Minėtus dokumentus pasirašė direktorius T. A.. Nurodyta pasirašymo data – 2023 m. kovo 31 d. (ieškinio priedas Nr. 2).
22. Ieškovė atsakovei 2023 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01285, kurios suma 74 612,07 Eur su PVM. Minėtoje sąskaitoje nurodyta prekė (paslauga) – Lietuvos zoologijos sodo teritorijos viršutinės dalies aptvėrimo darbai su darbo projekto parengimu pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. 19, aktus, kuriuos rangovė vienašališkai pasirašė 2023 m. kovo 22 d. (ieškinio priedas Nr. 2).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie vienašališkai pasirašytą aktą, pažymą ir kitus lydimuosius dokumentus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad Rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti dar 2022 m. rugsėjo 15 d., atsakovę informavo tik 2023 m. kovo mėn. Minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės atstovės pagal įgaliojimą paaiškinimai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, ieškovės 2023 m. kovo 20 d. raštas Nr. 49 atsakovei, kuriame ieškovė nurodo, kad įvykdė Lietuvos zoologijos sodo viršutinės dalies aptvėrimo darbus. Taip pat nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. ji pateikė užsakovei galutinį atliktų darbų aktą bei juos lydinčius dokumentus. Priminė, kad iki šios dienos užsakovė yra neapmokėjusi už atliktus darbus 86 437,89 Eur (1 t., b. l. 48). Atsakovė, gavusi minėtą raštą, išsiuntė ieškovei atsakymą (2023 m. kovo 31 d. raštą Nr. V5-104), kuriame, be kita ko, nurodė, kad rangovės rašte (šiuo atveju 2023 m. kovo 20 d. rašte Nr. 49) pateiktas argumentas dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. baigtų Rangos sutartyje numatytų darbų yra visiškai neteisingas, todėl atmetamas. Pažymėjo, kad rangovei pateikus susipažinimui atliktų darbų kontrolinę-geodezinę išpildomąją nuotrauką, paaiškėjo, jog rangovė savavališkai, t. y. negavusi užsakovės pritarimo bei nesuderinusi su projektuotoju, segmentinės tvoros atkarpoje tarp taškų B50 ir B51 atliko darbus ne pagal projektą, t. y. įrengė tvorą už sklypo ribų. Atsakovė minėtame rašte pažymėjo ir tai, kad statybos užbaigimo procedūra galės būti pradėta ir sėkmingai užbaigta tik rangovei tinkamai atlikus nurodytus veiksmus ir pateikus užsakovei atitinkamus dokumentus (1 t., b. l. 50–54).
24. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01286 už senos tvoros pertvėrimo darbus pagal pažymą Nr. 1 ir aktus, kuriuos rangovė vienašališkai pasirašė 2023 m. kovo 22 d. Nurodyta suma – 3 737,13 Eur su PVM. Kartu su minėta PVM sąskaita faktūra ieškovė pateikė pažymą Nr. 1 ir aktą Nr. S001-A001. Minėtoje pažymoje ir akte taip pat yra padarytas įrašas ranka – pažyma (aktas) pasirašyta (pasirašytas) rangovo vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, užsakovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti dvišalį aktą (pažymą) (ieškinio priedas Nr. 2).
25. Atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. V5-116 informavo ieškovę, kad iš rangovės pateikto atliktų darbų akto Nr. S001-A001 bei su juo susijusių dokumentų turinio yra aiškiai matyti, jog atlikti darbai nėra Rangos sutarties apimtyje, todėl laikytini papildomais darbais. Sutarties šalys nėra sulygusios dėl papildomų darbų, todėl užsakovei nekyla jokio pobūdžio pareiga mokėti už darbus dėl kurių šalys nėra ir niekada nebuvo susitarusios. Užsakovė nurodė, kad iki šios dienos nėra gavusi darbų priėmimo–perdavimo akto ir pastarąjį lydinčių dokumentų. Pažymėjo, kad Rangos sutarties 8 skyrius detaliai reglamentuoja darbų perdavimo–priėmimo procesą, kuris yra privalomas šalimis, siekiant tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Užsakovė reikalauja atlikti darbų priėmimo–perdavimo procedūrą, dalyvaujant visiems, statybos procese veikiantiems asmenims ir pristatyti reikiamus dokumentus. Nurodyta, kad planuojamas laikas 2023 m. balandžio 24 d. 13 val. (1 t., b. l. 55–56).
26. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas) Taigi, atliktų darbų perdavimo– priėmimo aktas – tai dokumentas, kuriuo šalys patvirtina, kad darbų rezultato perdavimo ir priėmimo faktas yra įvykęs ir kad joms kyla su darbų perdavimu susijusios teisės ir pareigos.
27. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tačiau tokią teisę rangovas turi tik tokiu atveju, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas įgyja tokią pačią teisinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas tik tuo atveju, jei užsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos apžiūrėti ir priimti rangovo atliktus darbus ir jis atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi, galima daryti išvadą, kad vienašališkai pasirašytas aktas sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu buvo laikytasi sutartyje numatytos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos ir užsakovas nepagrįstai atsisakė tokį aktą priimti.
29. Rangos sutarties 8.1 papunktyje numatyta, jog užsakovas perima darbus: 1) kai visi darbai baigti pagal sutartį, įskaitant ir baigiamuosius bandymus, kurių rezultatai yra teigimai (sutarties 8.1.1 papunktis), ir, 2) kai pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (sutarties 8.1.2 papunktis). Rangovas, užbaigęs darbus, bei, jeigu reikia, atlikęs baigiamuosius bandymus, su prašymu dėl darbų perdavimo–priėmimo raštu privalo kreiptis į statinio statybos techninės priežiūros vadovą kartu pateikdamas (i) atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktą ir (ii) užtikrinimo dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį, tokios formos ir iš tokios trečiosios šalies, kaip nurodyta sutarties 3.4 papunktyje. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. Minėtame sutarties papunktyje taip pat nurodyta, kad statybos užbaigimo terminas yra 105 dienos nuo darbų perdavimo–priėmimo akto datos. Rangovas, vadovaudamasis 8.2.1 ir 8.5 papunkčių reikalavimais, privalo ištaisyti defektus (jei reikia), kad būtų galima surašyti statybos užbaigimo aktą. Rangos sutarties 8.2.2 papunktyje numatyta, kad užsakovas užtikrina, jog statinio statybos techninės priežiūros vadovas, gavęs rangovo prašymą pagal 8.1 papunktį, per 14 dienų raštu atsisakytų perimti darbus, nurodant atsisakymo pagrindą ir nurodant darbus, kuriuos rangovas privalo atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas ir (arba) praneštų, kad nepateiktas 8.1 papunktyje nurodytas užtikrinimo dokumentas ir darbai negali būti perimti.
30. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo tvirtino, kad atsakovė nesilaikė Rangos sutartyje numatytos tvarkos dėl darbų perdavimo–priėmimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2022 m. rugsėjo 15 d. aktą Nr. 19 ir pažymą Nr. 19 bei kitus juos lydinčius dokumentus (žr. šio sprendimo 21 punktą), pasirašytus vienašališkai, pateikė tik 2023 m. kovo mėn. (žr. šio sprendimo 23 punktą). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad, prieš pasirašydama vienašališkai darbų aktus ir pažymas, kuriais įrodinėja aplinkybes apie tinkamą Rangos sutarties įvykdymą, laikėsi Rangos sutarties 8.1 papunktyje numatytos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos (kreipėsi į statinio statybos techninės priežiūros vadovą, pateikė atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktą ir užtikrinimo dokumentą ir kt.). Priešingai, byloje esantys atsakovės raštai (žr. šio sprendimo 23 ir 25 punktus) patvirtina, kad ieškovė vienašališkai pasirašė aktus ir pažymas ir juos pateikė atsakovei, nesilaikydama Rangos sutartyje numatytos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata dėl vienašalio perdavimo akto galiojimo ginčo atveju netaikytina.
31. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovės pateikti aktai (pažymos), kurie pasirašyti vienašališkai, patvirtina, jog rangovė tinkamai ir laiku užbaigė statybos darbus iki šalių sutarto laiko, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
32. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė pateikė ne vieną įrodymą, patvirtinantį, jog ieškovė tęsė darbus ir po sulygto šalių termino, t. y. po 2022 m. rugsėjo 15 d. Minėtą aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės 2024 m. spalio 23 d. į bylą pateikti šie rašytiniai įrodymai: 1) statybos darbų žurnalų puslapių kopijos. Pavyzdžiui, statybos darbų žurnale Nr. 2 laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. yra padaryta 10 įrašų apie ieškovės objekte atliktus statybos darbus. Statybos darbų žurnale Nr. 1 yra 2022 m. gruodžio 1 d. atlikti 2 įrašai dėl darbų atlikimo; 2) atsakovės darbuotojo 2022 m. gruodžio 9 d. elektroninis laiškas. Minėtame laiške nurodyta: „Nors nieko nežinojau apie klojinių nuėmimo darbus. Bet praeinant pamačiau kad darbai vyksta. Vienas „Vilungės statyba“ darbininkas nuima klojinį ir užtepa pasimaišęs žvyro su cementu. <...>“. Kartu su elektroniniu laišku pridėtos trys nuotraukos, iš kurių vienoje matosi darbuotojas, atliekantis darbus prie tvoros. Šių aplinkybių ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė; 3) ieškovės darbuotojo 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovės darbuotojui siųstas elektroninis laiškas. Minėtame elektroniniame laiške nurodyta: „Siunčiu pagal vakarykštį suderinimą reprezentacinių vartų stulpelio sustiprinimo principinį sprendimą“.
33. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė tęsė darbus po 2022 m. rugsėjo 15 d. patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 1) tarp šalių vykęs susirašinėjimą, pavyzdžiui, ieškovė 2022 m. spalio 7 d. rašte, be kita ko, nurodo, kad deda visas pastangas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (1 t., b. l. 43); 2) ieškovės prašymai pratęsti trūkumų šalinimo terminus, pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 31 d. ieškovė paprašė trūkumų šalinimo terminą pratęsti iki 2023 m. birželio 28 d. (1 t., b. l. 84–85); 3) 2023 m. liepos 31 d. ieškovės siūlymas keisti žemės sklypo ribas (1 t., b. l. 97–98).
34. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pagal Rangos sutartį tęsė darbus ir po 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat netgi po to, kai atsakovė pateikė ieškovei 2024 m. lapkričio 24 d. pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo. Dėl šios priežasties atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Rangos sutarties, kuri jau buvo pasibaigusi tinkamu įvykdymu.
35. Ieškovė teigia, jog atsakovė privalėjo iniciuoti Rango sutarties nutraukimo 2022 m. rugsėjo 15 d., o ne praėjus daugiau kaip metams po Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino. Rangos sutarties ir darbų vykdymo terminai po 2022 m. rugsėjo 15 d. nebuvo pratęsti. Tokie veiksmai, ieškovės teigimu, kai nenutraukiama Rangos sutartis ir nepratęsiamas terminas, patvirtina, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, juos laiko visiškai nepagrįstais.
36. Kaip ne kartą minėta anksčiau, Rangos sutarties darbų atlikimo terminas buvo pratęstas šalių susitarimu iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė darbus pagal Rangos sutartį vykdė ir po minėto termino (žr. šio sprendimo 32–34 punktai).
37. Rangos sutarties 1.21 papunktyje numatyta, kad sutartis įsigalioja sutarties šalims pasirašius sutartį ir rangovei pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško sutartyje numatyto įsipareigojimų įvykdymo. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė, Rangos sutarties galiojimas nėra siejamas su darbų atlikimo terminu, o yra siejamas su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu.
38. Pažymėtina, kad nei VPĮ, nei Rangos sutartyje nėra numatyta, kad pasibaigus darbų atlikimo terminui (šiuo atveju 2022 m. rugsėjo 15 d.) atsakovė privalėjo inicijuoti Rangos sutarties nutraukimą ir (ar) spręsti darbų atlikimo termino pratęsimo klausimą.
39. Priešingai, VPĮ yra numatyta, kad šalys gali susitarti, jog sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) atveju bus taikomos tam tikros sankcijos. Pavyzdžiui, VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Rangos sutarties 6.7 papunktyje numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti darbus iki darbų atlikimo termino, nurodyto sutarties 6.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą ir (arba) nepateikia užtikrinimo dokumento pagal 8.1 papunktį, užsakovas reikalaus delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra nurodytas 3.4 papunktyje. Rango sutarties 3.4 papunktyje šalys numatė 0,02 proc. sutarties kainos per dieną delspinigius dėl darbų vėlavimo.
40. Šiuo atveju atsakovė 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. V5-180 informavo ieškovę, jog pastarajai neįvykdžius iki 2022 m. rugsėjo 15 d. sutartinių įsipareigojimų (neatlikus 26,3 proc. darbų) nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. skaičiuojami delspinigiai (1 t., b. l. 39–42). Teismo vertinimu, tokią teisę atsakovė, kaip užsakovė, turėjo, nes galimybė taikyti delspinigius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju, kaip minėta anksčiau, yra numatyta tiek VPĮ, tiek Rangos sutarties nuostatose.
41. Taigi, Rangos sutartyje šalys susitarė dėl netesybų, kurios gali būti taikomos, praleidus darbų atlikimo terminą. Dėl šios priežasties atsakovė pagrįstai, praleidus ieškovei darbų atlikimo terminą, skaičiavo delspinigius, o ne inicijavo Rangos sutarties nuraukimą ir (ar) sprendė klausimą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Teismas pažymi, kad nė viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu nekėlė reikalavimų dėl delspinigių priteisimo ir (ar) jų dydžio sumažinimo ar pan., todėl šiuo aspektu teismas visiškai ir nepasisako.
42. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė jos darbų rezultatu naudojasi nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Būtent šią dieną buvo oficialiai atidarytas lankytojams Lietuvos zoologijos sodas. Ieškovė teigia, kad minėta aplinkybė, jog užsakovė pradėjo naudotis faktiškai jos atliktais darbais, neginčytinai patvirtina statybos darbų užbaigimo faktą ir Rangos sutarties pasibaigimą jos tinkamu ir savalaikiu įvykdymu iš rangovė pusės.
43. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad Lietuvos zoologijos sodas lankytojams buvo atidarytas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Tačiau tai, teismo vertinimu, kad Lietuvos zoologijos sodas buvo atidarytas lankytojams iki Rangos sutarties nutraukimo, nepatvirtina, kaip nurodo ieškovė, statybos darbų užbaigimo fakto ir (ar) to, kad Rangos sutartis pasibaigė jos tinkamu įvykdymu iš rangovės pusės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rangovės atlikti darbai buvo su esminiu trūkumu, nes ieškovė įrengę tvorą už sklypo ribų ir projekte nenumatytoje vietoje (žr. sprendimo 55–58 punktus). Ieškovė nepateikė duomenų, kad šį trūkumą buvo pašalinusi iki Lietuvos zoologijos sodo atidarymo dienos. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ji Rangos sutartį buvo tinkamai įvykdžiusi ir tai patvirtina faktas, jog Lietuvos zoologijos sodas lankytojams buvo atidarytas nuo 2023 m. lapkričio 13 d.
Dėl pagrindų nutraukti vienašališkai Rango sutartį (ne)buvimo
44. Kaip minėta sprendimo 11 punkte, sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Taigi, pagal CK 6.217 straipsnį, sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
45. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė Rangos sutartį nutraukė dėl sutarties pažeidimo, vadovaudamasi Rangos sutarties 12.3.1 papunkčiu.
47. Rangos sutarties 12.3.1 papunktis, kaip minėta anksčiau, numato, kad užsakovas privalo prieš 21 dieną apie tai pranešęs rangovui nutraukti sutartį ir pašalinti rangovą iš statybvietės, jeigu rangovas nevykdo sutarties sąlygų 12.2 papunktyje nurodytų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų ir dėl to užsakovas iš esmės negauna darbų rezultato, užsakovas privalo nutraukti sutartį. Rangos sutarties 12.2 papunktis numato, kad jeigu rangovas nevykdo arba netinkamai vykdo kuriuos nors įsipareigojimus pagal sutartį, tai statinio statybos techninės priežiūros vadovas raštu gali rangovui nurodyti įvykdyti įsipareigojimus arba ištaisyti netinkamai atliktus darbus per pagrįstai tinkamą laiką.
48. Ieškovė teigia, kad ji Rangos sutarties galiojimo ir darbų vykdymo metu (iki 2022 m. rugsėjo 15 d.) laikėsi visų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų. Ieškovė teigia ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. statybos darbai buvo baigti, todėl pasibaigė ir statinio statybos techninė priežiūra. Dėl šios priežasties jokie nurodymai iš statinio statybos techninės priežiūros vadovo po 2022 m. rugsėjo 15 d. nebuvo ir negalėjo būti gauti.
49. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šio sprendimo 8 punkte, atsakovė ir trečiasis asmuo 2021 m. birželio 28 d. sudarė Statinio statybų techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal minėtą sutartį, trečiasis asmuo įsipareigojo teikti statinio statybos techninės priežiūros paslaugas. Minėtos sutarties 26 punktas numato, kad šalių pasirašyta, antspaudas patvirtinta sutartis įsigalioja, kai šalys pasirašo sutartį ir galioja iki objekto statybų rangos sutarties įvykdymo ir užbaigimo arba nutraukimo sutartyje nustatytais pagrindais.
50. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Reglamentas) 97 punkte numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) Reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo.
51. Rangos sutarties 1.21 papunktyje numatyta, kad sutartis įsigalioja sutarties šalims pasirašius sutartį ir rangovui pateikus tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Rangos sutarties 6.5 papunktis numatė, kad darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Rangos sutartyje numatyti darbai ir pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Rangos sutarties 8.8 papunktis numato, kad statinio statybos pabaiga bus laikomas momentas, kai bus ištaisyti defektai (jei reikia), atliktos statybos užbaigimo procedūros ir surašytas statybos užbaigimo aktas, bei užsakovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos privalo saugoti užsakovas. Rangos sutartyje taip pat numatyta galimybė nutraukti Rangos sutartį tiek rangovės, tiek ieškovės iniciatyva (Rangos sutarties 12 punktas).
52. Teismo vertinimu, šio sprendimo 51 punkte nurodytos Rangos sutarties nuostatos patvirtina, kad Rangos sutarties galiojimas nėra siejamas su Rangos sutartyje numatytu ir (ar) šalių susitarimu pratęstu darbų atlikimo terminu. Rangos sutartyje, kaip minėta sprendimo 51 punkte, numatyta, kad ji galioja iki visiško sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo arba iki to momento, kai vienos ar kitos šalies iniciatyva yra nutraukiama. Tuo tarpu Statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties nuostatos (žr. šio sprendimo 49 punktą) ir Reglamento 97 punktas (žr. šio sprendimo 50 punktą) patvirtina, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla tęsiasi iki Rangos sutarties įvykdymo ir užbaigimo arba sutarties nutraukimo joje numatytais pagrindais.
53. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą jau minėta anksčiau, rangovė Rangos sutartyje numatytų darbų iki 2022 m. rugsėjo 15 d. neatliko. Rangos sutartis, ieškovės iniciatyva, buvo nutraukta tik nuo 2024 m. gruodžio 18 d. Taigi, šiuo atveju statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla tęsėsi iki pat Rangos sutarties nutraukimo, t. y. iki 2024 m. gruodžio 18 d. Dėl šios priežasties ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė negalėjo gauti jokių nurodymų iš statinio statybos techninės priežiūros vadovo po 2022 m. rugsėjo 15 d.
54. Ieškovė teigia ir tai, jog ji Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu negavo iš statinio statybos techninės priežiūros vadovo jokių raštų su konkrečiais ir aiškiais nurodymais įvykdyti įsipareigojimus. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Rangos sutartį vadovaudamasi Rangos sutarties 12.3.1 ir 12.2 papunkčio reikalavimais. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ji turėjo pagrindą nutraukti Rangos sutartį Rangos sutarties 12.3.1 papunktyje numatytu pagrindu, atsižvelgiant į nustatytą esminį rangovės darbų trūkumą (tvora pastatyta išeinant už sklypo ribų ir ne pagal projektą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad rangovė nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų. Atsakovė dėl rangovės veiksmų negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi, t. y. pagal projektą pastatyto statinio (tvoros).
55. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, atsakovė esminiu ieškovės darbų trūkumu laikė tai, kad ieškovė pastatė tvorą (jos dalį) išeinant už sklypo ribų ir ne pagal projektą. Tai reiškia, kad dalis ieškovės atliktų darbų neatitiko esminių projektinės dokumentacijos (statybos projekto) sprendinių ir išduoto statybą leidžiančio dokumento. Šis esminis trūkumas, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ji negavo darbų rezultato tokio kokio tikėjosi, t. y. pagal projektą pastatyto statinio (tvoros).
56. CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultatas laikomas kokybišku, jeigu darbų rezultatas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį arba nepablogins jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos). CK 6.694 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams.
57. Iš atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad dar 2023 m. sausio mėn., tikrinant ieškovės pateiktus dokumentus, be kita ko, atliktų darbų kontrolinę-geodezinę išpildomąją nuotrauką, buvo nustatyta, kad ieškovė savavališkai, negavusi atsakovės pritarimo bei nesuderinusi su projektuotoju, segmentinės tvoros atkarpoje tarp taškų B50 ir B51 atliko darbus ne pagal statinio projektą, t. y. įrengė tvorą už sklypo ribų ir ne statinio projekte numatytoje vietoje. Apie nustatytus defektus trečiasis asmuo informavo atsakovę, o atsakovė – ieškovę. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad ji savavališkai, negavusi ieškovės pritarimo bei nesuderinusi su projektuotoju, tvorą nurodytuose taškuose pastatė ne pagal statinio projektą.
58. Minėta aplinkybė (tvoros įrengimas už sklypo ribų ir ne statinio projekte numatytoje vietoje), teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad atsakovė, kaip užsakovė, negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi, t. y. pagal projektą pastatyto statinio (tvoros). Be to, tai, kad dalis darbų neatitiko esminių projektinės dokumentacijos (statybos projekto) sprendinių (sprendiniai dėl statinio vietos žemės sklype (teritorijoje)) ir išduoto statybą leidžiančio dokumento, patvirtina, kad tokie darbų trūkumai buvo esminiai.
59. Rangos sutarties 5.17 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu, atlikus patikrinimą, matavimą ar bandymus, nustatoma, kad kokia nors įranga, medžiagos arba darbų kokybė ar darbo projektas yra su trūkumais, defektais arba kaip kitaip neatitinka sutarties, tai statinio statybos techninės priežiūros vadovas gali atmesti tą darbo projekto dalį, įrangą, medžiagas arba darbų kokybę atitinkamai apie tai raštu pranešdamas rangovui ir nurodydamas priežastis. Tokiu atveju rangovas privalo ištaisyti trūkumus, defektus ar pakeisti medžiagas ar įrangą, kad šie atitiktų sutartį. Be to, kaip minėta anksčiau, Rangos sutarties 12.2 papunktis numato, kad jeigu rangovas nevykdo arba netinkamai vykdo kuriuos nors įsipareigojimus pagal sutartį, tai statinio statybos techninės priežiūros vadovas raštu gali rangovui nurodyti įvykdyti įsipareigojimus arba ištaisyti netinkamai atliktus darbus per pagrįstai tinkamą laiką.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas ne kartą informavo atsakovę apie ieškovės netinkamai, ne laiku atliekamus darbus. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys: 2022 m. sausio 12 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad defektus pašalinti iki 2022 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 164–192); 2023 m. gegužės 22 d. pastabos dėl ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. perduotos dokumentacijos (1 t., b. l. 61–62); 2023 m. gegužės 22 d. defektinis aktas (1 t., b. l. 63–82); 2023 m. birželio 27 d. pastabos dėl ieškovės 2023 m. birželio 21 perduotos dokumentacijos (1 t., b. l. 91–92) ir kt. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas būtų pats informavęs ieškovę apie nustatytus trūkumus, įpareigojęs juos pašalinti. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie statinio statybos techninės priežiūros vadovo nustatytus trūkumus ieškovę informavo pati atsakovė, taip pat atsakovė nustatydavo ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 23 d. rašte atsakovė nurodo ieškovei terminą iki 2023 m. birželio 1 d. ištaisyti statinio statybos techninės priežiūros vadovo nustatytus trūkumus (1 t., b. l. 59–61). Ieškovės prašymu minėtas terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 21 d. (1 t., b. l. 86). Teismo vertinimu, šalių vėlesnis susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad atsakovė reikalavo, jog ieškovė pašalintų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nustatytus trūkumus, tačiau to nepadarė. Pavyzdžiui, atsakovė 2023 m. liepos 5 d. rašte, adresuotame ieškovei, nurodė, kad 2023 m. birželio 22 d. gavo iš ieškovės dokumentus, tačiau defektai neištaisyti. Pažymėjo, kad rangovės atlikti darbai, kurie neatitinka galiojančio statybą leidžiančio dokumento, negali būti priimti dėl šio esminio trūkumo (1 t., b. l. 88–93). Atsakovė 2023 m. liepos 28 d. raštu pareikalavo, kad užsakovė perdarytų rangovės atliktą darbą, kuris neatitinka užsakovės pateiktos projektinės dokumentacijos, t. y. perstatytų tvorą Techniniame projekte (A laidoje) nurodytoje vietoje. Be to, minėtame rašte ieškovė pareikalavo atsakovę nedelsiant informuoti ar ji ketina perdaryti darbą, kuris neatitinka projektinės dokumentacijos, t. y. perstatyti tvorą Techniniame projekte (A laidoje) nurodytoje vietoje ir nurodyti šių darbų atlikimo terminą. Atsakymą prašė pateikti per 1 darbo dieną nuo šio dokumento gavimo dienos (1 t., b. l. 94–95). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė 2023 m. liepos 31 d. rašte pasiūlė alternatyvų trūkumų šalinimo būdą, t. y. pakeisti sklypo ribas. Nurodė, kad ši žemėtvarkos ir kadastro sklypo ribų procedūra leis pakoreguoti projektinę tvoros vietą ir eliminuoti naujo statybos leidimo būtinybę. Koregavimo darbams reikalingos 4–5 savaitės (1 t., b. l. 97). Nepaisant to, ieškovė įsipareigojimų nevykdė ir nepašalino statinio techninės priežiūros išvadose nurodytų statybos darbų ir dokumentacijos trūkumų, tarp kurių buvo nurodytas ir esminis trūkumas – darbai neatitiko esminių projektinės dokumentacijos (statybos projekto) sprendinių (sprendiniai, dėl statinio vietos žemės sklype (teritorijoje)) ir išduoto statybą leidžiančio dokumento.
61. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė suprato, jog atsakovės nurodyti trūkumai buvo nustatyti statinio statybos techninės priežiūros vadovo, patvirtina atsakovės raštų turinys bei tai, kad atsakovė kartu su raštais siuntė ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo surašytus dokumentus. Pavyzdžiui, atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. rašte nurodė, kad, atlikus iš rangovės gautų dokumentų vertinimą bei gavus statinio statybos techninės priežiūros vadovo išvadą, pastebėtina, kad rangovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų per sutarties šalių sulygtą terminą bei, be kitų defektų, kurie nurodyti priede Nr. 2, konstatuoti kiti trūkumai. Kartu su minėtu raštu atsakovė pateikė ieškovei statinio statybos techninės priežiūros vadovo 2023 m. gegužės 22 d. parengtas pastabas ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. perduotai dokumentacijai. Taip pat 2023 m. gegužės 22 d. defektinį aktą. Minėtame akte nurodyti 15 trūkumų. Be to, minėtame akte nurodyta, kad dalis segmentinės tvoros „pastatyta valdiškoje žemėje“ (1 t., b. l. 59–82).
62. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas teikė pastabas dėl ieškovės netinkamai atliekamų veiksmų atsakovei, o pastaroji kreipdavosi į ieškovę su reikalavimu pašalinti statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymus per nustatytus terminus arba pareikalaudavo nurodyti terminą, per kurį ieškovė pašalins trūkumus. Ieškovė iki Rangos sutarties nutraukimo dienos mėgino šalinti nustatytus trūkumus, tačiau to nepadarė.
63. Atsižvelgiant į tai, tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovė, remdamasi Rangos sutarties 12.3.1 papunkčiu, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl toks atsakovės sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu.
64. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo būdu, nustačius esminio sutarties pažeidimo sąlygas, atsakovė neturi teisinio pagrindo ginčo santykiuose su ieškove prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai ir (ar) favor contracus principui, o turi pareigą nutraukti viešojo pirkimo sutartį būtent dėl šios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).
65. Teismas atkreipia dėmesį, kad užsakovės teisė nutraukti Rangos sutartį yra numatyta ir CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, kuri numato užsakovo teisę bet kada nutraukti sutartį jeigu tam yra svarbių priežasčių. Taip pat CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, jeigu rangovė sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovė turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
66. Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad užsakovė negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, padarė esminį sutarties pažeidimą, kad atsakovė reikalavo ieškovės pašalinti trūkumus, tačiau ieškovė to nepadarė, patvirtina, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį ir kitais CK numatytais pagrindais. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
67. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
69. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl yra pagrindas spręsti atsakovės ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
70. Šiuo atveju atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 000 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, o trečiasis asmuo – 1 135 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
71. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
72. Pirmiau aptartos teisės aktų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balanžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės.
73. Kaip minėta anksčiau, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovė su atsakovės prašymu priteisti 2 000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą nesutiko. Ieškovės atstovas, be kita ko, nurodė, kad atsakovei taikomas VPĮ nuostatos. VPĮ 86 straipsnio 9 dalis numato privalomą absoliučiai visų sudarytų sutarčių, įskaitant dėl teisinių paslaugų teikimo, viešinimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Atsakovė šiuo atveju neišviešino teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su advokatų bendrija „Molis, Spaičienė ir partneriai“, kurioje dirba advokato padėjėjas, teikęs atsakovei teisines paslaugas. Dėl šios priežasties atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos.
74. VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo dienos, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „Molis, Spaičienė ir partneriai“ sudarė 2024 m. spalio 10 d. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad minėta sutartis CVP IS buvo paskelta 2024 m. lapkričio 13 d. (https://eviesiejipirkimai.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=zoologijos+sodas&filter_cpv=79112000-2). Taigi, atsakovė paskelbė teisinių paslaugų sutartį CVP IS po paskutinio teismo posėdžio, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 12 d., taip pat akivaizdžiai praleidusi VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje numatytą terminą per kurį turi paskelbti sudarytą sutartį CVP IS. Nepaisant to, teismo vertinimu, atsakovės padarytas pažeidimas, t. y. nepaskelbimas apie sudarytą teisinių paslaugų sutartį VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje nustatytu terminu, nėra pagrindas nepriteisti patirtų išlaidų už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą iš ieškovės. Kaip minėta anksčiau, teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2024 m. spalio 10 d., advokato padėjėjas minėtos sutarties pagrindu teikė atsakovei konsultacijas, atstovavo dviejų teismo posėdžių metu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, taip pat svarbu yra ir tai, kad VPĮ nėra numatyta, jog sutartis tampa niekine ir negaliojančia tuo atveju, jeigu neišviešinama per VPĮ nustatytą terminą.
76. Vertindamas atsakovės pateiktų išlaidų dydžio pagrįstumą, teismas pažymi, kad atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2024 m. lapkričio 12 d. Minėtame prašyme nurodyta, kad atsakovė sumokėjo atstovui advokato padėjėjui iš viso 2 000 Eur: 1) 600 Eur už susipažinimą su byla, procesinių dokumentų analizę bei teisinių paslaugų teikimą (6 val. x 100 Eur); 2) 200 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui (2 val. x 100 Eur); 3) 400 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams (4 val. x 100 Eur); 4) 800 Eur už atstovavimo teismo posėdžiuose (8 val. x 100 Eur). Kartu su prašymu pateikė 2024 m. spalio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė advokato padėjėjui 2024 m. spalio 29 d. pervedė 2 000 Eur sumą. Taigi, atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad patyrė jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
77. Teismas, vertindamas atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu juose, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8 punktais ir 8.19 papunkčiu, maksimalios išlaidos už vieną advokato padėjėjo teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą, yra 175,71 Eur. Iš atsakovės pateiktos detalizacijos nustatyta, kad ji advokato padėjėjui už vieną pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose valandą mokėjo 100 Eur. Taigi, minėta suma neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio.
78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atstovas advokato padėjėjas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose: 1) 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdis truko 3 val.; 2) 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdis truko 1 val. Iš viso teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės advokato padėjėjas, truko 4 val. Vadinasi, maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 400 Eur (4 val. x 100 Eur). Teismas sutinka, kad atstovai turi pasirengti teismo posėdžiams ir tai trunka tam tikrą laiko tarpą. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta ir prašoma priteisti iš ieškovės 400 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams yra pagrįsta. Taigi, teismo vertinimu, iš viso yra pagrįsta 800 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo atstovui advokato padėjėjui už jo pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose.
79. Kaip minėta anksčiau, atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur už susipažinimą su byla, procesinių dokumentų analizę bei teisinių paslaugų teikimą (100 Eur x 6 val.).
80. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).
81. Dėl šios priežasties šioje byloje iš ieškovės negali būti priteisiamos atsakovės patirtos išlaidos už advokato padėjėjo susipažinimą su bylą, procesinių dokumentų analizę. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė turi teisę prašyti atlyginti išlaidas už jai atstovo advokato padėjėjo suteiktas teisines konsultacijas (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovė nedetalizavo, kiek iš 600 Eur sumos sumokėjo advokato padėjėjui už susipažinimą su byla, procesinių dokumentų analizę, o kiek už teisinių paslaugų (konsultacijų) teikimą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, dokumentų kiekį, sprendžia, kad pagrįsta suma už teisinių paslaugų teikimą sudaro 200 Eur (2 val. po 100 Eur).
82. Teismas, vertindamas atsakovės prašymo priteisti 200 Eur išlaidas už prašymo pridėti papildomus įrodymus parengimą, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8 punktais, 8.17 papunkčiu maksimali suma už tokio pobūdžio prašymo parengimą yra 175,71 Eur. Dėl šios priežasties atsakovės prašoma priteisti suma mažinama iki Rekomendacijose numatyto dydžio, t. y. iki 175,71 Eur sumos.
83. Taigi, iš viso, teismo vertinimu, pagrįsta suma kurią atsakovė turi teisę prisiteisti iš ieškovės sudaro 1 175,71 Eur (800 Eur + 200 Eur + 175,71 Eur).
84. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo jokio pagrindo šioje byloje sudaryti atstovavimo sutartį ir pasitelkti advokato padėjėją, nes atsakovė yra biudžetinė įstaiga, turi savo teisininkę, kuri rengė procesinius dokumentus, atstovavo viename teismo posėdyje, taip pat teisminės mediacijos metu.
85. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui atlyginimo priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 45 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 36 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023 55 punktas).
86. Iš atsakovės nuostatų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-849 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. D1-569 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos zoologijos sodas yra gamtosaugos ir mokslo žinias visuomenei viešinanti, laukinius ir kitus gyvūnus laikanti, prižiūrinti, veisianti ir juos eksponuojanti biudžetinė įstaiga (Nuostatų 1 punktas). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties vienašališko nutraukimo. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su atsakovės veiklos pobūdžiu.
87. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turi savo teisininkę, kuri rengė procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką), taip pat atstovavo viename teismo posėdyje bei teisminės mediacijos metu. Taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovė pagal įgaliojimą dalyvavo kartu su advokato padėjėju ir kituose teismo posėdžiuose. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės turimi vidiniai administraciniai pajėgumai turėjo būti pakankami tinkamai atstovauti šioje byloje, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdis ir neatitinka atsakovės veiklos pobūdžio. Dėl šios priežasties būtinybė pasitelkti advokato padėjėją nenustatyta.
88. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
89. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nedraudžia viešojo administravimo subjektui pasitelkti advokatą, tačiau įvertindamas tai, kad būtinybė pasitelkti advokato padėjėją nenustatyta, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir proporcingumo principus, sprendžia atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą papildomai mažinti 20 proc.
90. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 940,57 Eur (1 175,71 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
91. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1) 200 Eur už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga ir konsultaciją (218,75 Eur už susipažinimą su byloje esančiais dokumentais (1,75 val. x 125 Eur) ir 31,25 Eur už konsultaciją (0,25 val. x 125 Eur). Nurodyta, kad padaryta nuolaida – 50 Eur.); 2) 93,75 Eur už susipažinimą su ieškinio ir atsiliepimo priedais; 3) 31,25 Eur už elektroniniu paštu gautų dokumentų analizę; 4) 312,50 Eur už atsiliepimo parengimą; 5) 62,50 Eur už atsiliepimo derinimą, korekcijas ir pateikimą teismui (1 t., b. l. 154–157).; 2) 375 Eur už pasirengimą 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (po 125 Eur už valandą) (3 t., b. l. 31–32).
92. Teismas, vertindamas trečiojo asmens prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį parengimu, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2 papunkčiu, maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 275,75 Eur. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, trečiojo asmens prašomos priteisti 375 Eur išlaidos (312,50 Eur + 62,50 Eur) už atsiliepimo į ieškinį parengimą, jo derinimą ir korekcijas yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio.
93. Teismas, vertindamas išlaidų už pasiruošimą ir atstovavimą 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pagrįstumą, pažymi, kad sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, jog trečiasis asmuo sumokėjo atstovui advokatui 125 Eur už pasirengimą 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdžiui (1 val.) ir 250 Eur už atstovavimą jame (2 val.). Nagrinėjamu atveju 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdis buvo atidėtas, gavus atsakovės atstovės prašymą. Teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas jo atidėjimo klausimas, laikomas neįvykusiu, nes truko mažiau nei 10 min. (Rekomendacijų 9 punktas). Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovės 250 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sumokėjo už atstovavimą 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdyje. Teismas sutinka, kad prieš kiekvieną teismo posėdį šalies atstovui yra reikalingas tam tikras laikas jam pasiruošti. Šiuo atveju atsakovės atstovė prašymą atidėti 2024 m. spalio 7 d. teismo posėdį pateikė teismo posėdžio dieną. Todėl, nepaisant to, kad teismo posėdis ir neįvyko, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 125 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui.
94. Kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos už tokias paslaugas kaip atstovo susipažinimas su byla, joje esančiais dokumentais, nėra atlyginamos (žr. šio sprendimo 80 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl nėra jokio pagrindo priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės išlaidas už atstovo susipažinimą su byla, jos medžiaga, gautais dokumentais ir kt. Teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti 31,25 Eur už advokato trečiam asmeniui suteiktą konsultaciją (Rekomendacijų 8.19 papunktis).
95. Taigi, teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas trečiajam asmeniu iš ieškovės priteisti 531,25 Eur (375 Eur + 125 Eur + 31,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos zoologijos sodui, juridinio asmens kodas 191716918, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“, juridinio asmens kodas 304584210, 940,57 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt eurų ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Trimo statyba“, juridinio asmens kodas 304930769, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“, juridinio asmens kodas 304584210, 531,25 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Jurgita Sujetienė