Administracinė
byla Nr. I-96-331/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 12.3.4, 38,
74.
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius, 2009 m. liepos 17 d.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko
Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Ernesto
Spruogio, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus
filialo atstovei Aušrai Murauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus m.
savivaldybės administracijos atstovei Aistei Račkauskaitei, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P.
skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
(toliau − Vilniaus filialas), valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų
panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. P. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 28−29, 3−4,
88−90, 108−110, 179) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:
1) panaikinti
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos
2008-07-01 sprendimą Nr. 270; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo
2008-05-23 raštą Nr. S(5.1.14.)-21558; 3) pripažinti galiojančiais Vilniaus
miesto valdybos 1992-12-24 potvarkį Nr. 2626V, Vilniaus mero patvirtintą sąrašą
(gyventojams, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos suteikia butus pastatytus
dalinio dalyvavimo tvarka), UAB „Dieona“ visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą ir aktą; 4) įpareigoti Vilniaus filialą pakeisti Nekilnojamojo turto
registro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje; 5) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl jo turto (3 k.
buto, adresu: (duomenys
neskelbtini) 13-107, Vilnius) neteisėtos registracijos UAB Komercinės
firmos „Dieona“ vardu (viešame registre), registraciją panaikinti; 6)
įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, statinio savininku įregistruoti
A. P.
Patikslintame
skunde paaiškino, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų
nagrinėjimo komisijos sprendimo formuluotė, kad pateikti dokumentai neatitinka
teisės aktuose įvardintų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą yra
absurdiška dėlto, kad šiuo sprendimu ignoruojamas Vilniaus miesto valdybos
1992-12-24 potvarkis Nr. 2626V, Vilniaus mero (gyventojams, kuriems įmonės,
įstaigos, organizacijos suteikia butus pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka)
patvirtintas sąrašas, UAB „Dieona“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas
ir aktas. Tuo pačiu, motyvacija dėl nekilnojamojo turto arešto yra visai
nepagrįsta, nes areštas 2002-12-29 uždėtas UAB „Dieona“, kuri pagal įvardintus
nuosavybės teisės aktus, nuo 1992 m. jokių juridinių teisių į pareiškėjo
asmeninį butą neturėjo ir neturi.
Per teismo
posėdį pareiškėjas A. P. prašė jo skundus tenkinti juose
išdėstytais argumentais.
Atsakovas
Vilniaus filialas atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus
(b. l. 53−55, 99−101). Atsiliepimuose paaiškino, kad nuosavybės teisė į butą,
1992-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“
rašto Nr. 10-04-359-89 ir 1992-12-24 Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr.
2626V pagrindais Nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB Komercinei
firmai „Dieona“. 1993 metais UAB „Dieona“ akcininkų sprendimu A.
P. buvo perduotas butas ir nuosavybės teisė į jį, tokia pareiškėjo pozicija
grindžiama teismui pateiktais dokumentais – 1993-01-18 visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolu ir 1993-09-29 aktu Nr. 023. Darytina išvada, kad minėtais
dokumentais buvo sprendžiamas buto ir nuosavybės teisės į jį perleidimo iš
vieno asmens – UAB „Dieona“ perleidimas kitam asmeniui – A. P.
klausimas. Atsižvelgiant į tai pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai
nelaikytini įstatymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais, patvirtinančiais
pareiškėjo nuosavybės teises į butą, kadangi tuo metu galiojusioje 1964 m.
Civilinio kodekso redakcijoje buvo imperatyviai nustatyta, kad nekilnojamojo
turto perleidimo sandoriams privaloma notarinė forma, ir kad nekilnojamasis
daiktas ir teisės į jį turi būti įregistruotos tuometinėje Nekilnojamojo turto
registravimo įstaigoje. Norminių aktų nustatyta tvarka neatlikus minėtų
notarinių veiksmų ir teisinės registracijos nebuvo įgyjamos daiktinės teisės į
nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju minėti veiksmai nebuvo atlikti, tad ir
nekilnojamasis daiktas ir teisės į jį nebuvo tinkamai perduotos. Be to, 1993 m.
kai anot pareiškėjo, butas ir nuosavybės teisė į jį buvo perduotos jam, UAB
„Dieona“ tuometinėje Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įstaigoje nebuvo
įregistravusi daiktinės teisės į minėtą butą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad
minėta bendrovė tuo metu nebuvo tinkamai įgijusi minėto nekilnojamojo daikto ir
teisių į jį, konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina,
jog UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į butą pasibaigė, o A. P. nuosavybės
teisės į minėtą butą norminių aktų
reikalavimus atitinkančių dokumentų pagrindu atsirado. Minėti nekilnojamojo
daikto registro duomenys negali būti keičiami ir dėl to, kad Nekilnojamojo
turto registre įrašyta žyma apie juridinį faktą – disponavimo teisės į aukščiau
minėtą butą suvaržymą – nekilnojamojo daikto areštą. Taip pat paaiškino, kad
skundžiama teisinė registracija atlikta dar 2002-09-17, todėl teismo prašė į
tai atsižvelgti ir taikyti senatį, kadangi praleisti norminių aktų nustatyti
skundo padavimo terminai Registrų tvarkytojo veiksmams apskųsti tiek
ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, tiek teismine tvarka.
Per teismo
posėdį Vilniaus filialo atstovė Aušra Murauskaitė prašė pareiškėjo skundus
atmesti atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Atsakovas
valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimuose į skundus (b. l. 60−61, 97−98)
prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas teismui
pripažinti įvardintus dokumentus galiojančiais nėra administracinio teismo
kompetencijai priskirtinas nagrinėjimo dalykas, todėl šis reikalavimas
nevertintinas ir paliktinas nenagrinėtu. Centrinio registratoriaus 2008-07-01
sprendime Nr. 270 yra išdėstytos išsamios aplinkybės ir pateikti teisiniai
argumentai dėl negalimumo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į minėtą
butą. Atsiliepime paaiškino, jog tretysis suinteresuotas asmuo palaiko
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime išdėstytus
argumentus. Papildomai pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas įregistruoti jo
nuosavybės teises į butą jau buvo nagrinėtas administraciniame teisme.
Pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo dėl to, kad pareiškėjo
atžvilgiu teritorinis registratorius priėmė palankų sprendimą. Šis
registratorius paties pareiškėjo prašymu 2002-09-17 įregistravo pareiškėjo
vadovaujamos įmonės „Dieona“ nuosavybės teises į butą. Atsiliepimu į
patikslintą skundą tretysis suinteresuotas asmuo palaiko poziciją ankščiau
pateiktame atsiliepime, dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti
UAB „Dieona“ vardu atliktą ginčo buto teisinę registraciją, papildomai
pažymėjo, kad ši registracija atlikta 2002-09-17, be to teisinė registracija
nurodytos įmonės vardu buvo atlikta paties pareiškėjo A. P.,
kuris tuo metu buvo įmonės vadovas, prašymu. Taigi pareiškėjui buvo žinoma, kad
ginčo butas įregistruotas UAB „Dieona“ vardu ir kada ši registracija buvo
atlikta. Procesinis terminas panaikinti teritorinio registratoriaus 2002-09-17
atliktą teisinę registraciją yra praleistas. Taip pat pabrėžė, kad A. P. 2008-04-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė
prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo į ginčo
butą, esantį (duomenys
neskelbtini) 13-107, Vilniuje. Tai tik patvirtina, kad ginčas šioje
byloje iš esmės yra kilęs iš nuosavybės teisinių santykių, t. y. civilinių
teisinių santykių, ginčų dėl kurių administracinis teismas nenagrinėja ir
nuosavybės klausimų nesprendžia.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į
skundą (b. l. 113−116) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad
nagrinėjant skundo pagrįstumo klausimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjas
teisėtai ir pagrįstai prašo teismo įpareigoti atsakovą pakeisti registro
duomenis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo turto
registro centrinio registratoriaus duomenų banko išraše, 7 p. juridiniai faktai
nurodoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) 13-107, Vilniuje, yra areštuotas.
Vadinasi, disponavimo teisė minėtu butu yra suvaržyta. Sprendžiant skundo
reikalavimų pagrįstumą ir įvertinus tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra
areštuotas, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra taikytinas Turto arešto aktų
registro įstatymas. Sistemiškai aiškinant Turto arešto aktų registro nuostatas,
laikytina, kad šiuo atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini) 13-107, Vilniuje, teisinės registracijos
keitimas nėra galimas. Priešingu atveju būtų pažeistas Turto arešto aktų
įstatymo 2 str. 4 d. numatytas draudimas pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį
jo likimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai
yra atmestini kaip nepagrįsti, nes teritorinis registratorius neturi teisinio
pagrindo Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenis įregistruojant
pareiškėjo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo
komisija teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai
nelaikytini įstatymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais, patvirtinančiais
pareiškėjo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje, atsiradimą, nes vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1964 m. Civilinio kodekso
255 str. buvo nustatyta nekilnojamojo turto perleidimo privaloma notarinė
forma. Nagrinėjamu atveju šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl ir nekilnojamasis
daiktas bei teisės į jį nebuvo perduotos tinkamai. Be to, pabrėžtina tai, kad
1993 m. UAB „Dieona“ nebuvo registravusi savo nuosavybės teisės į minėtą
nekilnojamąjį turtą, su kurių įregistravimu tuo metu buvo siejamas nuosavybės
teisės atsiradimo momentas, todėl laikytina, kad pati bendrovė tuo metu
neturėdama nuosavybės teisės į minėtą butą negalėjo jos ir perduoti pareiškėjui
A. P. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes,
laikytina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti buto teisinę
registraciją UAB „Dieona“ vardu ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į
minėtą butą.
Per teismo
posėdį Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė Aistė Račkauskaitė
prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais
argumentais.
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Ginčo esmė − ar VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus
ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-07-01 sprendimas Nr. 270 ir VĮ Registrų centro
Vilniaus filialo 2008-05-23 raštas Nr. S(5.1.14.)-21558 yra teisėti ir pagrįsti, ar yra teisinis
pagrindas išregistruoti UAB „Dieona“
nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107, Vilniuje, ir įregistruoti į šį
butą pareiškėjo A. P. nuosavybės teises.
Ginčo
teisinius santykius reguliuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos
Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymas, Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau − ABTĮ).
Dėl VĮ Registrų centro Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-07-01 sprendimo Nr. 270 ir VĮ
Registrų centro Vilniaus filialo 2008-05-23 rašto Nr. S(5.1.14.)-21558 panaikinimo.
Byloje
nustatyta, kad pareiškėjas A. P. 2008-04-11 su prašymu
kreipėsi į Vilniaus filialą prašydamas pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto −
buto (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 13-107, Vilniuje. Kartu su prašymu
pateikė Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkį Nr. 2626V su priedu, UAB
komercinės firmos „Dieona“ 1993-01-18 visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą, UAB komercinės firmos „Dieona“ 1993-09-29 aktą Nr. 023, Vilniaus
miesto valstybinės mokesčių inspekcijos 1993 m. rugsėjo mėn. išduotą pažymą,
kvitą Nr. (duomenys neskelbtini),
gyvenamosios patalpos orderį. Vilniaus filialas 2008-05-23 raštu Nr.
S(5.1.14.)-21558 priėmė sprendimą prašymo pakeisti duomenis netenkinti,
motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre 2002-09-19 įrašyta žyma apie
juridinį faktą − disponavimo teisės į aukščiau minėtą butą suvaržymą −
nekilnojamojo daikto areštą (b. l. 23). Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu
sprendimu kreipėsi į VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų
nagrinėjimo komisiją. Komisija išnagrinėjusi jo prašymą 2008-07-01 priėmė
sprendimą Nr. 270, kuriuo nusprendė pakeisti Vilniaus filialo sprendimą ir jį
papildyti, t. y. A. P. prašymo pakeisti duomenis
Nekilnojamojo turto registre išregistruojant UAB „Dieona“ nuosavybės teises į
butą, esantį (duomenys
neskelbtini) 13-107, Vilniuje, ir įregistruojant į šį butą pareiškėjo
nuosavybės teises netenkinti, kadangi pateikti dokumentai neatitinka teisės
aktuose įtvirtintų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio
reikalavimų; be to, yra įrašyta žyma apie juridinį faktą − nekilnojamojo daikto
areštą (b. l. 20−21).
Byloje
esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats pareiškėjas eidamas UAB
„Dieona“ prezidento pareigas, 2002-09-03 kreipėsi į Nekilnojamojo turto
registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti UAB „Dieona“ nuosavybės teises į
nekilnojamąjį daiktą (b. l. 58). Tokiais pareiškėjo veiksmais buvo išreikšta ne
tik bendrovės valia, bet ir paties A. P. valia dėl UAB
„Dieona“ nuosavybės teisės į nurodytą butą įregistravimo Nekilnojamojo turto
registre. Pareiškėjo pateikto prašymo ir pateiktų dokumentų pagrindais norminių
aktų nustatyta tvarka 2002-09-17 Nekilnojamojo turto registre į minėtą butą
buvo įregistruotos UAB „Dieona“ nuosavybės teisės (b. 56−59). Įregistravimo
pagrindai: 1992-09-21 raštas Nr. 10-04-359-89; 1992-12-24 Vilniaus m. valdybos
potvarkis Nr. 2626V (b. l. 69−70, 180). Iš 1992-09-21 rašto Nr. 10-04-359-89 aiškiai matyti, kad dėl buto statybos
sutartis buvo sudaryta tarp Valstybės įmonės „Kapitalinė statyba“ ir komercinės
firmos „Dieona“, pastaroji firma pilnai atsiskaitė, todėl butas pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992-08-20 potvarkį Nr. 828p perduotas komercinės
firmos „Dieona“ nuosavybėn. Vadinasi, atsakovas teisėtai ir pagrįstai
įregistravo nuosavybės teises į šį butą komercinės firmos „Dieona“ vardu.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio
1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į
nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti
dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė
daiktinės teisės turėtojas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į
nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos
daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, –
šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą
įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu
suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį
įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys
prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų
atsiradimą (23 str. 2 d.). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda,
baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą,
šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų
reikalavimus, juose turi būti įregistravimui turto registre būtini duomenys (23
str. 3 d.).
Pareiškėjas
savo skunde teismui teigia, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkis
Nr. 2626V, Vilniaus mero (gyventojams, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos
suteikia butus pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka) patvirtintas sąrašas, UAB
„Dieona“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ir aktas, patvirtina, kad
turto perleidimo, t. y. buto nuosavybės teisių, sandoris įvyko. Teismas su
tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1964
m. Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatomis
buvo nustatytas nekilnojamojo turto perleidimo privaloma notarinė forma,
kuri turėjo būti per tris mėnesius įregistruota tuometinėje Nekilnojamojo turto
registro įstaigoje. Nagrinėjamu atveju šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl ir nekilnojamasis daiktas bei teisės į jį
nebuvo perduotos tinkamai. Be to, pabrėžtina tai, kad 1993 m. UAB „Dieona“
nebuvo registravusi savo nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą, su
kurių įregistravimu tuo metu buvo siejamas nuosavybės teisės atsiradimo
momentas, todėl laikytina, kad pati bendrovė tuo metu neturėdama nuosavybės
teisės į minėtą butą negalėjo jos ir perduoti pareiškėjui A.
P. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas
teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti buto teisinę registraciją UAB
„Dieona“ vardu ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į minėtą butą.
Esant šioms
aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad
pareiškėjo pateikti dokumentai nelaikytini įstatymų reikalavimus atitinkančiais
dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje, atsiradimą.
Bylos
duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 13-107, Vilniuje yra areštuotas (turto
arešto aktų registro išsami informacija (b. l. 17−19). Disponavimo teisė minėtu
butu yra suvaržyta. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1
dalį turto areštas − įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas
priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių
− valdymo, naudojimosi ar disponavimo − laikinas apribojimas, siekiant
užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat
baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą,
kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis
numato, jog disponavimo teisės apribojimas −
teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą − teisės turtą
atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti
kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti
− priverstinis laikinas apribojimas. Sistemiškai aiškinant minėtas Turto arešto
aktų registro nuostatas, laikytina, kad šiuo atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje, teisinės registracijos keitimas nėra galimas. Priešingu atveju būtų
pažeistas Turto arešto aktų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas
pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo
skundo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti, nes teritorinis
registratorius neturėjo teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre pakeisti
duomenis įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje.
Įvertinęs
teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius ir byloje
nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-07-01 sprendimas Nr. 270 ir VĮ
Registrų centro Vilniaus filialo 2008-05-23 raštas Nr. S(5.1.14.)-21558 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti
skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.
Pareiškėjas
skundais teismo prašo: 1) įpareigoti Vilniaus filialą pakeisti Nekilnojamojo
turto registro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į butą,
esantį (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilniuje; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl jo turto (3 k.
buto, adresu: (duomenys
neskelbtini) 13-107, Vilnius) neteisėtos registracijos UAB Komercinės
firmos „Dieona“ vardu (viešame registre), registraciją panaikinti; 3)
įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, statinio savininku įregistruoti
A. P.
Teismui pripažinus,
kad atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nuosavybės teisės į butą, esantį
(duomenys neskelbtini)
13-107, Vilniuje, teisėtai įregistruotos komercinės firmos „Dieona“ vardu, nėra teisinio pagrindo tenkinti paminėtus
reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjo reikalavimas įregistruoti nuosavybės teises į aukščiau įvardintą butą
jau buvo nagrinėtas administraciniame teisme, kuriame Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2002-04-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I9-1221/2002
pareiškėjo skundą dėl jo nuosavybės teisių į minimą butą įregistravimo atmetė
kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-06-19
nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-636-02 šį sprendimą
panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, tačiau pažymėtina, kad pirmos
instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas tik dėl procesinių teisės normų
pažeidimo, todėl byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Perdavus bylą nagrinėti
iš naujo, pats pareiškėjas 2002-09-18 pateikė teismui prašymą, kuriuo jis
atsisakė nuo skundo dėl centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimo,
kadangi esamas butas 2002-09-17 buvo įregistruotas komercinės firmos „Dieona“ vardu.
Jam buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį – bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl
ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
neleidžiama. Taigi, pareiškėjas išreiškė savo valią kaip komercinės firmos
„Dieona“ vadovas, įregistravo ginčo butą šios firmos vardu pateikdamas
juridinius pagrindus atsakovui. Šį registro tvarkytojo sprendimą pareiškėjas
laikė jam palankiu sprendimu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2002-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. I9-1221/2002 ši
byla buvo nutraukta.
Taigi atsižvelgiant
į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti Nekilnojamojo
turto registro duomenis, t. y. įpareigoti registro tvarkytoją panaikinti buto, esančio, (duomenys neskelbtini) 13-107,
Vilnius, teisinę registracija komercinės firmos „Dieona“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus
filialą, statinio savininku įregistruoti A. P.
Dėl reikalavimų − pripažinti
galiojančiais Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkį Nr. 2626V, Vilniaus
mero patvirtintą sąrašą (gyventojams, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos
suteikia butus pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka), UAB „Dieona“ visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolą ir aktą.
Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis gynybos į
teismą ir numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo
teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 3 straipsnis
įtvirtinta nuostata, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės
viešojo ar vidaus administravimo srityje, o pareiškėjo keliamas reikalavimas
nelaikytinas ginču kilusiu iš viešojo ar vidaus administravimo santykių,
nepriskirtinas teismo kompetencijai, todėl teismas šioje dalyje bylą nutraukia
(ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.) ir išaiškina pareiškėjui, kad dėl reikalavimų: pripažinti
galiojančiais Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkį Nr. 2626V, Vilniaus
mero patvirtintą sąrašą (gyventojams, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos
suteikia butus pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka), UAB „Dieona“ visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą ir aktą, jis turi teisę kreiptis
įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nevertina ginčijamo
administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio
tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas
įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo
kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei
uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus.
Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimai dėl pripažinimo
galiojančiais Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkį Nr. 2626V, Vilniaus
mero patvirtintą sąrašą (gyventojams, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos
suteikia butus pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka), UAB „Dieona“ visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą ir aktą, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl
byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).
Teismas,
vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos
įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., 129 str., 101 str. 1 d. 1 p.,
n
u s p r e n d ė :
pareiškėjo A. P. skundą dalyje dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo
atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje bylą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo
sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam
administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba
tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai
Bronius Januška
Ernestas
Spruogis