Administracinė byla Nr. eI-736-643/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03629-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243 (toliau – ir skundžiamas raštas).
Skunde nurodo, kad pareiškėjas kaip antros grupės invalidas neterminuotam laikui, nedarbingas pensininkas turi teisę į antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokant 100 procentų išlaidų. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6147 įpareigojo pareiškėją sumokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas nesutiko apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal paminėtą Tarnybos raštą, kadangi, jo teigimu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme faktiškai jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Tarnyba 2017 m. spalio 2 d. raštu, papildydama 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą, nurodė, už kokias teisines paslaugas pareiškėjas privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Taip pat nurodė, kad šios išlaidos sudaro 30,86 Eur. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Tarnybos raštu. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai reikalauja apmokėti teisinių paslaugų teikimo išlaidas administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nebuvo išspręstas patikslinto skundo priėmimo klausimas. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria buvo nutarta laikyti patikslintą skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjai nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, patenkino pareiškėjų atskirojo skundo dalį dėl žyminio mokesčio, sumokėto iš pareiškėjo rūpintojo sąskaitos. Pažymi, kad LVAT negalėjo išnagrinėti patikslinto skundo priėmimo klausimo administracinėje byloje Nr. eAS-528-261/2017, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi laikė patikslintą skundą nepaduotu. LVAT administracinę bylą Nr. eI-1275-644/2017 grąžino pirmosios instancijos teismui, kad jis išspręstų patikslinto skundo priėmimo klausimą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT patenkino pareiškėjų atskirąjį skundą iš dalies, pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų, tai yra nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo, nes LVAT priėmė sprendimą pareiškėjo naudai.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad A. Ž. 2017 m. kovo 9 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017, kartu pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos invalidumo pažymą, kuria pareiškėjas pripažintas nedarbingu neterminuotai. L. Ž. 2017 m. kovo 16 d. informavo, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė pagalba jau buvo teikiama dvejose bylose (Tarnybos sprendimai: 2017 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-955-4396, 2017 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 2.1-(NRP-2-)-17-T-196-1429) bei įvertinus tai, kad pareiškėjas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-1246-5675 (toliau – ir Sprendimas) suteikė A. Ž. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė Neringa Grubliauskienė. Taigi, nors pareiškėjas yra nedarbingas, tačiau antrinė pagalba jam jau buvo suteikta dvejose kitose bylose, todėl trečiojoje byloje jam priklausė antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnybos Sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), VĮ ,,Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto apskundimo, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pirmosios instancijos teisme (administracinė byla pirmosios instancijos teisme eI-1275-644/2017). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017 nutarė laikyti nepaduotu L. Ž. skundą ir grąžino jį pareiškėjams. Dėl šios priežasties advokatė N. Grubliauskienė 2017 m. liepos 4 d. pateikė prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. Ž. Tarnybos Sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017. Tarnyba, atsižvelgdama į N. Grubliauskienės prašyme nurodytus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (3.10)NADV-3-3567 išmokėjo advokatei užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. Ž. – 61,72 Eur bei 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6147 informavo pareiškėją A. Ž. apie pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurios sudaro 30,86 Eur.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba laiko, kad pareiškėjas pralaimėjo administracines bylas Nr. eI-1275-644/2017 ir Nr. eAS-528-261/2017 bei argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teigia, kad Tarnyba, rengdama pranešimus apie pareiškėjo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atsižvelgia į tai, ar teismas paskirsto antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, tačiau, jei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimas nėra išspręstas / sprendžiamas, pranešimai apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas siunčiami nepriklausomai nuo bylos baigties.
Advokatė N. Grubliauskienė Tarnybos Sprendimo pagrindu pareiškėjui teikdama antrinę teisinę pagalbą, analizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus, aiškinosi ginčo esmės aplinkybes bei teikė konsultacijas. Kaip pati advokatė informavo Tarnybą, 2017 m. kovo 30 d. L. Ž. atvyko konsultacijai ir įvertinus susidariusią situaciją buvo susitarta, kad skundą, kuris teismui jau buvo pateiktas L. Ž., tikslinga atsiimti. Visgi L. Ž. skundo neatsiėmė, tačiau atsižvelgdama į advokatės pastabas, teismui pateikė patikslintą skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017 nutarė laikyti nepaduotu L. Ž. skundą ir grąžino jį pareiškėjams. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. (2.1) NTP-1-2445, Tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-2445-10087 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties Nr. eI-1275-644/2017 apskundimo. Šiuo sprendimu pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą vėl buvo paskirta N. Grubliauskienė, kadangi iki tol nebuvo gauta jokių nusiskundimų iš L. Ž..
Tarnybos nuomone, tai, kad pareiškėjo rūpintoja L. Ž. nesutiko su advokatės pozicija ir tai, kad advokatė informavo pareiškėją apie pareigą pateikti dokumentus bei tolimesnes bylos perspektyvas, negali būti vertinama kaip neatsižvelgimu į pareiškėjos argumentus, arba teigti, kad nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Advokatė tinkamai atliko savo pareigą suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą: advokatė susipažino su visais bylos dokumentais; informavo L. Ž. apie būtinumą pateikti papildomus dokumentus; aptarė tinkamiausią pažeistų teisių gynimo būdą bei poziciją. L. Ž. nesiskundė jos teikiamomis paslaugomis iki tol, kol Tarnyba nepaprašė sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat advokatė, atsižvelgdama į tai, jog jos ir L. Ž. nuomonės dėl tolimesnio bylos vedimo išsiskyrė, pasiūlė L. Ž. kreiptis į Tarnybą su prašymu pakeisti advokatą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimo (rašto) Nr. (2.26)NO-2-7242, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. kovo 5 d. prašymu, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017 (2 t., b. l. 89–93). Pareiškėjas prašė, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatė Neringa Grubliauskienė. Taip pat prašė suteikti 100 procentų valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą, kadangi antrinė teisinė pagalba byloje Nr. e2-3095-918/2017 neteikiama, nes paskirtas advokatas Eimantas Šriupša parengė 2017 m. vasario 9 d. apeliacinį skundą, kurį teismas priėmė. Taigi, kaip teigiama prašyme, faktiškai 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą prašoma teikti antroje byloje.
2017 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjo atstovės L. Ž. raštas (atsiųstas elektroniniu paštu), kuriuo ji pranešė, kad atsižvelgdama į teisinę padėtį, t. y. į tai, kad L. Ž. rūpintiniui sutuoktiniui A. Ž. kitose bylose, kuriose dar nėra sprendimo, teikiama antrinė teisinė pagalba, ji sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų byloje Nr. eI-1275-644/2017 (1 t., b. l. 108).
Tarnyba 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-1246-5675 konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į 50 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą A. Ž. administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), VĮ ,,Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Neringa Grubliauskienė. Sprendime nurodyta, kad sprendimas galioja iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
Advokatė N. Grubliauskienė 2017 m. liepos 4 d. Tarnybai pateikė prašymą apmokėti A. Ž. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurio pagrindu Tarnyba priėmė sprendimą apmokėti Nr. (3.10) NADV-3-3567 (1 t., b. l. 109) advokatei 61,72 Eur.
Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-6147 (1 t., b. l. 103) pareiškėją informavo, kad Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimu jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), VĮ ,,Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 61,72 Eur, todėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėjas turi apmokėti, sudaro 30,86 Eur. Pareiškėjui rašte išaiškinta minėtos sumos apmokėjimo tvarka.
Pareiškėjas su 2017 m. rugsėjo 26 d. paklausimu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atšaukti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-6147 priimtą sprendimą. Tarnyba, atsakydama į šį pareiškėjo paklausimą, 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-7243 (skundžiamu raštu) paaiškino (1 t., b. l. 99–100), kad Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), VĮ ,,Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šį sprendimą buvo baigtas 2017 m. gegužės 10 d. pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti skundą administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017. Atkreipė dėmesį, kad perdavus iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą, procesas pirmosios instancijos teisme buvo pradėtas nauju numeriu – eI-2322-644/2017. Šioje byloje pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba nauju Tarnybos sprendimu (2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-3501-14054). Atsižvelgiant į tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2-2)-17-T-1246-5675 baigtas 2017 m. gegužės 10 d., Tarnyba pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-6147 informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pakartotinai informavo apie pareiškėjo pareigą apmokėti 30,86 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą bei išaiškino apmokėjimo tvarką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti šį Tarnybos raštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 5 dalimi, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti. Įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nustato, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pripažintas nedarbingu neterminuotai (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos invalidumo pažyma Serija MSE-1 Nr. 73556) (1 t., b. l. 101). Be to, Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dviejose bylose (Tarybos 2017 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-955-4396 ir 2017 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-196-1429 pagrindu). Aplinkybę, jog Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba kitose dviejose bylose, patvirtina ir pareiškėjo sutuoktinės (rūpintojos) L. Ž. 2017 m. kovo 16 d. pranešimas, kuriame ji ne tik sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, bet taip pat patvirtino, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-1115-260/2017 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2S-149-258/2017. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei remiantis Įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi ir 14 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo skundo teiginys, kad pareiškėjas kaip antros grupės invalidas turi teisę į antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-183 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 14 punkte nurodyta, kad Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir išsiunčia jam pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodoma: asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, vardas, pavardė; sprendimo, kuriuo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, numeris; valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; teisės normos, kuriomis vadovaujantis apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis; mokėtina suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; sąskaita, į kurią turi būti sumokėta šių rekomendacijų 13 punkte nurodyta suma; mokėjimo terminas (ne vėlesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos) (Rekomendacijų 14.1–14.7 papunkčiai). Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą.
Kaip minėta, Tarnybos Sprendimu pareiškėjui buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), VĮ ,,Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto apskundimo, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pirmosios instancijos teisme (administracinė byla pirmosios instancijos teisme Nr. eI-1275-644/2017). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017 nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą ir grąžino jį pareiškėjams. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime, dėl šios priežasties advokatė N. Grubliauskienė 2017 m. liepos 4 d. pateikė prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. Ž. Tarnybos Sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017. Tarnyba, atsižvelgdama į advokatės N. Grubliauskienės prašyme nurodytus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (3.10)NADV-3-3564 sumokėjo advokatei 61,72 Eur už A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6147 informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurios sudaro 30,86 Eur. Skundžiamu raštu (Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštu) iš esmės buvo tik papildytas 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas ir pareiškėjui pakartotinai priminta apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba, apskaičiavusi advokatei užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 14 punktu, vykdydama teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, informavo pareiškėją L. Ž. apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam faktiškai nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, t. y. kad advokatė neparengė jokio procesinio dokumento (tik įkalbinėjo pareiškėjo rūpintoją atisakyti nuo 2017 m. kovo 20 d. paduoto skundo), nepasirašė pareiškėjų 2017 m. balandžio 27 d. patikslinto skundo, parengto pareiškėjo rūpintojos, todėl jis nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos paslaugų, visų pirma pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad advokatė neparengė procesinio dokumento (-ų), nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad advokatė tik įkalbinėjo atsisakyti nuo paduoto skundo.
Kaip teisingai pažymėjo Tarnyba atsiliepime, advokatas, būdamas profesionalu teisinėje srityje, teikdamas teisines paslaugas sprendžia, kada ir kokius procesinius veiksmus atliekant bus efektyviausiai ginami atstovaujamojo interesai. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas. Advokatas, kaip profesionalus teisininkas, įvertina, kokia bylos vedimo pasirinkta pozicija sudarytų prielaidas pasiekti maksimaliausių rezultatų ginant atstovaujamojo interesus. Pažymėtina, kad ne visada teisiniu apsektu pareiškėjų pageidavimai gali būti įvykdomi taip, kaip tikisi pareiškėjai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja pareiškėjus bendradarbiauti su asmenimis (advokatais), teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 punkto 11 papunktyje nurodyta, jog kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, advokatas privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti. Kai advokatas abejoja dėl kliento reikalavimų arba atsikirtimų pagrįstumo, advokatas privalo įspėti klientą apie galimą nepalankų pavedimo vykdymo rezultatą. Jeigu klientas nesutinka su advokato pozicija ir argumentais, advokatas privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti advokato paslaugų.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė N. Grubliauskienė. Kaip nurodė Tarnyba atsiliepime, advokatė, teikdama antrinę teisinę pagalbą pagal šį Tarnybos Sprendimą, analizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus, aiškinosi ginčo esmės aplinkybes bei teikė konsultacijas. Šias aplinkybes patvirtina advokatės N. Grubliauskienės 2017 m. gegužės 24 d. prašymas (1 t., b. l. 104–107), kuriame ji nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. L. Ž. atvyko konsultacijai ir ginčo esmės aplinkybių pasiaiškinimui. Prašyme taip pat nurodyta, kad advokatė jai skyrė dvi valandas. Konsultacijos metu advokatė išanalizavo visus dokumentus ir sutarė su L. Ž., kad tikslinga skundą atsiimti, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tik tuomet spręsti dėl jų (L. Ž. ir A. Ž.) teisės pažeidimo. Be to, aptarė, kad dalis 2017 m. vasario 25 d. skunde / prašyme / pareiškime (taip pavadintas dokumentas) nurodytų reikalavimų yra nepagrįsti jokiais teisės aktais ar įrodymais, o dalis jų jau yra išspręsta LVAT 2017 m. kovo 27 d. nutartyje. Prašyme nurodyta, kad L. Ž. pakeitė poziciją, tačiau advokatė pareiškė L. Ž., kad ji nepateikė įrodymų savo reikalavimams pagrįsti ir advokatė skundo netikslins. L. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. pateikė patikslintą skundą, iš kurio, kaip nurodė advokatė prašyme, matyti, kad L. Ž. į dalį advokatės išsakytų pastabų atsižvelgė, tačiau paliko reikalavimą panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 10SD-96-(14.10-104), kuriuo buvo atsisakyta įpareigoti Architektūros ir urbanistikos skyriaus J. B. koreguoti privatiems asmenims (pareiškėjams) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, dėl kurio yra pasisakę teismai ir sprendimai yra įsiteisėję, bei suformulavo naują reikalavimą. Advokatės teigimu, jai su L. Ž. bendros kalbos rasti nepavyko, ji jos nesupranta, todėl mano, kad dėl skirtingo požiūrio į bylą, tinkamas atstovavimas neįmanomas. Prašyme nurodyta, kad advokatė pasiūlė dėl nesusikalbėjimo kreiptis į Tarnybą dėl atstovo pakeitimo. Kaip matyti iš prašymo turinio, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį pareiškėjai apskundė patys. Atsakovės teigimu, Tarnyba, atsižvelgdama į advokatės N. Grubliauskienės prašymą, pakeitė ją į kitą advokatę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, advokatė tinkamai atliko savo pareigą suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą. L. Ž. nesiskundė advokatės teikiamomis paslaugomis. Tai, jog pareiškėjui neva faktiškai nebuvo suteiktos teisinės paslaugos, buvo pareikšta tik po to, kai pareiškėjui buvo pateiktas prašymas apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Teismas pritaria Tarnybos atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai sugaištas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, bet taip pat ir susipažinimas su prie Tarnybos sprendimo pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti analizė, teismų praktikos analizė, įrodymų rinkimas ir kt. Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo argumentų, tiek iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokatė N. Grubliauskienė faktiškai skyrė laiko teikdama antrinę teisinę pagalbą A. Ž.. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, vien tai, kad L. Ž. nesutiko su paskirtos advokatės pozicija dėl tolimesnio bylos vedimo eigos, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba.
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad LVAT tenkino pareiškėjų (L. Ž. ir A. Ž.) atskirąjį skundą iš dalies, pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų, tai yra atleidžiamas ir nuo 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo. LVAT sprendimą priėmė pareiškėjo naudai, todėl Tarnyboje negali būti keliamas klausimas dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Pirma, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu šalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į Tarnybos priimtą sprendimą, o ne atvirkščiai. Antra, LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-528-261/2017 (nagrinėdamas L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties) konstatavo, kad Tarnybos 2017 m. kovo 17 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje teikimo pareiškėjui A. Ž. sudaro tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą atleisti pareiškėją A. Ž. nuo 50 procentų žyminio mokesčio. Taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjui A. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei 50 procentų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo faktas nereiškia, jog savaime 50 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistina ir pareiškėja L. Ž., tačiau, įvertinęs tai, jog pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. yra sutuoktiniai, veda bendrą namų ūkį, jų finansinė padėtis yra tokia pati, o pareiškėjas A. Ž., be kita ko, yra ir neįgalus bei nedarbingas asmuo, konstatavo, kad yra pagrindas ir pareiškėją L. Ž. 50 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio. Ir trečia, LVAT konstatavo, kad atleisti abu pareiškėjus nuo 100 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis nustato, jog prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, tačiau šiuo atveju Tarnybos Sprendimas sudaro pagrindą abu pareiškėjus atleisti 50 procentų nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikti jokie duomenys apie būtinybę atleisti pareiškėjus 100 procentų nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad Tarnyboje negali būti keliamas klausimas dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui A. Ž. Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1275-644/2017 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, už kurios teikimą Tarnyba pagrįstai ir teisėtai reikalauja, kad pareiškėjas sumokėtų 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (30,86 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo panaikinti skundžiamą Tarnybos 2017 m. spalio 2 d. raštą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė