Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2090-413-2013].docx
Bylos nr.: 2S-2090-413/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 188774441 Skolininkas
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismo nuobaudos
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-2090-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00120-2013-8;

                            Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Raimundas Klimaitis;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.23; 101; 122.3;

 




KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo išieškotojo T. S. atstovės advokatės I. P. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-888-670/2013 pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos paskyrimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui A. B. už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0087/13/00281,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0087/13/00281 pagal Kauno apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012, kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija įpareigota per 2 mėnesius nuo 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (2012 m. liepos 27 d.) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. spirito varyklą – bravorą, tvartą – dirbtuves ir gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį).

Antstolis A. B. 2013 m. vasario 15 d. nustatęs, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, skirti skolininkui baudą.

2013 m. gegužės 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas antstolio prašymą tenkino iš dalies, nustatė skolininkui naują terminą sprendimo įvykdymui – iki 2013 m. gegužės 31 d.

2013 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimas, kad 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu buvo išspręstas nuosavybės atkūrimo klausimas, t. y. 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimas yra įvykdytas.

2013 m. liepos 1 d. antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas visa apimtimi neįvykdė teismo sprendimo, todėl 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, skirti skolininkui baudą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-492 buvo išspręstas klausimas dėl T. S. nuosavybės teisių atkūrimo. Įvertinęs tai, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas per nustatytą terminą, nepaisant to, kad jis netenkino suinteresuotų šalių, nes juo nebuvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės į visą prašomą grąžinti turtą, sprendė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui piniginė bauda negali būti skirta.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

 

Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens T. S. atstovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą patenkinti.

Skunde nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-32-554/2012 nėra įvykdytas iki šios dienos, o Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, t. y. atsakingo už teismo sprendimo įvykdymą asmens – savivaldybės administracijos direktoriaus – veiksmai, vilkinant atlikti teisės aktais priskirtus jo kompetencijai veiksmus, prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui, įtvirtintam ABTĮ 14 straipsnyje, bei Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismas nesiaiškino, ar skolininko (savivaldybės administracijos) piktnaudžiavimas savo padėtimi nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tęstinio pobūdžio, kad šiuo konkrečiu atveju Kauno apygardos administracinis teismas įpareigojo skolininką ne tik išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau savo sprendime nurodė konkretų turtą, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. spirito varyklą – bravorą; tvartą – dirbtuves; gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį). Apelianto nuomone, iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d įsakymo Nr. B-ĮV-492 akivaizdu, kad nuosavybės teisės į visus tris pastatus nebuvo atkurtos, taigi, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, Kauno apygardos administracinis teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas nėra įvykdytas, kas sudaro pagrindą taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų argumentų bei T. S. nurodytų aplinkybių, nesiaiškino, kodėl iki šiol nėra įvykdytas sprendimas, kodėl skolininkas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pateikdavo vis naujus argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. Ik-32-554/2012, kuriuo įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius Alvito kaime. Vilkaviškio rajone: spirito varyklą – bravorą; tvartą – dirbtuves; gyvenamąjį namą, (tvartą - sandėlį). Teismas sprendime nurodė, kad Savivaldybės administracija privalo priimti <...> Viešojo administravimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas atitinkantį administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...>. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas) 1, 2, 3, 8 straipsniais, 14 straipsnio 2 punktu, 15 straipsniu, 16 straipsnio 2, 8 dalimis bei 10 dalies 7 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, bei vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Ik-32-554/2012 ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-308-714/2013, priėmė 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. B-ĮV-492 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui T. S. į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad ūkinės-komercinės paskirties pastatai, pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkami ir už juos atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį, už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą buvo nuspręsta kompensuoti pinigais - 360 100 Lt, iš kurių 261 400 Lt už pastatą - alaus barą - bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Pagrindas - 2012 m. lapkričio 15 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. VN-12/11-739), ir 98 700 Lt už pagrindinį pastatą - dirbtuves lPl/p su rūsiu R ir priestatu lpl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Pagrindas - 2013-04-17 išvada dėl turto vertės). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - pastatą - gyvenamąjį namą (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 39/2661 pastatas pažymėtas plane - lA3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1960, bendras plotas - 860.20 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo atkurtos todėl, kad šis pastatas yra naujai sukurtas turtas. Šią aplinkybę patvirtina pastato - gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, kurio registro Nr. 70/170, centrinio duomenų banko 2012-05-14 išraše su istorija, VĮ Registrų centro (Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės filialo) 2002-02-08 rašte Nr. 2071-83 užfiksuota informacija, kad minėto pastato statybos metai yra 1960.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

Byloje keliamas klausimas dėl administracinio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto tinkamo įvykdymo.

Bylos duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas  2012 m. liepos 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012 įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (2012 m. liepos 27 d.) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): Spirito varyklą – Bravorą, Tvartą – dirbtuves, gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį). Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolis A. B., vykdydamas priverstinai minėtą teismo sprendimą, 2013 m. vasario 15 d. nustatė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, skirti skolininkui baudą. 2013 m. gegužės 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas antstolio prašymą tenkino iš dalies, nustatė skolininkui naują terminą sprendimo įvykdymui – iki 2013 m. gegužės 31 d. Nepažeidžiant nurodyto termino, t. y. 2013 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje buvo gautas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimas, kad 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu yra išspręstas nuosavybės teisių T. S. atkūrimo klausimas, t. y. įvykdytas 2012 m. liepos 13 d. sprendimas. Nepaisant to, 2013 m. liepos 1 d. antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuodamas, kad skolininkas visa apimtimi neįvykdė teismo sprendimo, nes 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu atsisakė atkurti nuosavybės teises į trečiąjį nekilnojamojo turto objektą, dėl ko 2013 m. liepos 2 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, skirti skolininkui baudą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas nustatytu laiku teismo sprendimą įvykdė, atsisakė tenkinti prašymą ir baudos neskyrė.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Vykdomieji raštai, išduoti administracinėse bylose, vykdomi taikant CPK normas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje, 90 straipsnyje ir 97 straipsnio 21 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad nagrinėjant bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, taikomos ABTĮ, taip pat CPK normos, kai šis įstatymas tiesiogiai tai nurodo. Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo teismas sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Jeigu toks įpareigojimas nėra įvykdomas, administracinis teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuris vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Kauno apygardos administracinis teismas, kurio sprendimo įvykdymo klausimas yra sprendžiamas šioje byloje, 2012 m. liepos 13 d. sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjas T. S. A. įstatymo nuostatų kontekste yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro išlikusius pastatus. Atkūrimo įstatymo 7 straipsnio 1 – 3 dalių, 14 straipsnio 1 – 2 punktų, 16 straipsnio sisteminė nuostatų analizė, vertinant ir byloje esančių įrodymų visetą, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas privalo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (visi duomenys, patvirtinantys tiek giminystės ryšį, tiek nuosavybės teises, tiek ir konkrečių pastatų identifikavimą, atsakovui jau pateikti) priimti Viešojo administravimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas atitinkantį administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tiek suformuota teismų praktika, tiek Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos normų analizė patvirtina, kad priimti tokį individualų administracinį aktą (nurodant konkretų nuosavybės teisių atkūrimo būdą) yra ne administracinio teismo, bet atsakovo kompetencija. Ginčo situacijoje teisės aktų normos imperatyviai įpareigoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo atžvilgiu priimti individualų administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (taip pat ir dėl atsisakymo atkurti) į 3 teismo sprendime paminėtus statinius, parenkant konkretų Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Iš vykdomosios bylos akivaizdu, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, nepažeisdama teismo nustatyto termino  (2013 m. gegužės 31 d.) 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu  išsprendė nuosavybės atkūrimo klausimą, nurodydama, kad atkuria nuosavybės teises į du nekilnojamojo turto objektus: Spirito varyklą – Bravūrą ir Tvartą – Dirbtuves. Administracija  atsisakė atkurti nuosavybės teise į trečiąjį objektą - Gyvenamąjį namą (tvartą -sandėlį), motyvuodama tuo, kad šis objektas yra naujai sukurtas (1960 m. statyba), dėl ko nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Nepaisant paminėto įsakymo turinio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas buvo įvykdytas: savivaldybės administracija nustatytu terminu priėmė Viešojo administravimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas atitinkantį administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolio prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu parinkta nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, taip pat su kitomis įsakymo nuostatomis (pvz., su atsisakymu atkurti nuosavybę į tam tikrą turtą), šį įsakymą gali skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiat į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                        Gintautas Koriaginas

 


Paminėta tekste:
  • Ik-32-554/2012
  • CPK 771 str. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK