Administracinė byla Nr. ATP-112-116/2013

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00712-2012-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                            45.4.2.; 79.1.

        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2013 m. vasario 25 d.

         Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

              teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. H. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria I. H. skundas netenkintas ir Radviliškio rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo I. H. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalį paskirta 200 Lt bauda, paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

              Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Radviliškio rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu I. H. nubaustas 200 Lt bauda už tai, kad pasistatė automobilį ten, kur tai trukdo transporto eismui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

              Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi I. H. skundo dėl minėto nutarimo netenkino, Radviliškio rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą paliko nepakeistą.

              Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs I. H. skundą dėl minėtos apylinkės teismo nutarties, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui.

              Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. B. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu nubaudė I. H. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą 200 Lt bauda. I. H. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 24 d. 12.04 val., Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė automobilį ten, kur tai trukdo transporto eismui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus. 

              Nesutikdamas su šiuo nutarimu, I. H. jį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

              Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi I. H. skundo netenkino, Radviliškio rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.

              Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, I. H. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį.

              Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnė L. C. netinkamai surinko ir užfiksavo įrodymus, aplaidžiai vertino bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo  20 d. nutartyje padarė išvadą, jog aplinkybių visetas leidžia pagrįstai abejoti L. C. objektyvumu ir nešališkumu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ir grąžino šią bylą nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Anot apelianto, nors teismas pabrėžė, kad L. C. darbo stažas yra net 10 metų, tačiau, atsižvelgus į apygardos teismo išsakytus argumentus, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad L. C. savo pareigas atlieka ne visai tinkamai ir rūpestingai, todėl ir jos pateikti įrodymai kelia pagrįstų ir realių abejonių jų tinkamumu.

              Be to, I. H. manymu, Radviliškio rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad vyresnysis specialistas R. B., nagrinėdamas grąžintą administracinę bylą, nepagrįstai paskyrė 200 litų baudą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad sprendimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes bei pažeidžiant nešališkumo principą. Pareigūnas, institucija turi įrodyti bei nurodyti, kokiais įrodymais asmuo yra pripažįstamas kaltu, kaip vienos ar kitos aplinkybės yra vertinamos, kokie duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju R. B. objektyviai nepagrindė savo priimto sprendimo, neįvertinto visų bylai svarbių aplinkybių, jų viseto, kokybės ir skyrė baudą. Pažymi, kad pareigūnas, organas, nagrinėdamas bylas pagal savo kompetenciją, privalo teisiškai, objektyviai, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, įvertinti neaiškią ir diskutuotiną informaciją, šiuo atveju – neaiškią fotonuotrauką, kuri neva rodo teisės pažeidimą, bei dviprasmišką ir keliantį abejonių L. C. paaiškinimą. Mano, kad R. B., nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo susidaręs išankstinę nuomonę, taigi, jo tikslas buvo tiesiog paskirti asmeniui baudą, nesigilinant į pažeidimo ir įrodymų esmę, o nagrinėjant bylą komisariate R. B. nekreipė dėmesio į jo (I. H.) argumentus, paklaustas keleto klausimų iš byloje esančios medžiagos, jis nieko atsakyti ir paaiškinti negalėjo. Pažymi, kad šie argumentai buvo išdėstyti ir skunde Radviliškio rajono apylinkės teismui, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

              Anot apelianto, teismas, konstatavęs, kad pareigūnė L. C. dirba 10 metų, ir tai yra solidus darbo stažas nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, į šį faktą neatsižvelgė ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei jų kokybę, todėl teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra ginčytinas.

I. H. teigimu, teismas, vertindamas įrodymus, o būtent L. C. užfiksuotą fotonuotrauką, neatsižvelgė, kad pareigūnė, turinti 10 metų darbo stažą nagrinėjant administracines bylas, turėtų puikiai žinoti, kaip reikia fiksuoti įrodymus, kad būtų neabejotinai įrodyta teisės pažeidėjo kaltė ir už teisės pažeidimą paskirta atitinkama nuobauda, tuo išvengiant tiek teisėsaugos institucijų, tiek ir paties asmens laiko bei lėšų švaistymo įrodinėjant savo nekaltumą. Nurodo, kad L. C., būdama policijos pareigūnė, nesugebėjo užfiksuoti neva padaryto teisės pažeidimo tinkamu kampu, kad jis būtų aiškiai matyti ir kad būtų pagrįsti jos teiginiai, jog automobilis „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų trukdė ne tik jai pasistatyti savo automobilį į laisvą stovėjimo vietą, bet ir kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Pažymi, kad fotonuotraukoje netinkamai, neaiškiai užfiksuotas neva padarytas teisės pažeidimas, fotonuotrauka kelia abejonių ir negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, kad L. C. nurodytos aplinkybės teisingos.

              Apeliantas taip pat pažymi, kad jis savo skunde Radviliškio rajono apylinkės teismui nurodė, jog automobilis buvo pastatytas šioje vietoje todėl, kad laisvų vietų kitur nebuvo, o vieta, apie kurią kalba L. C., yra per maža, kad į ją įvažiuotų automobilis. Būtent dėl šios priežasties jis (I. H.) savo automobilio toje vietoje ir nestatė, o byloje fotonuotraukos, iš kurios būtų aiškiai matyti, kad jo automobilis trukdė įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą, nėra. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, L. C. argumentas, jog jai buvo užstatytas įvažiavimas į laisvą vietą, neatitinka tikrovės. Be to, I. H. teigimu, iš byloje esančių duomenų neaišku, ar apskritai laisva vieta buvo užstatyta, nes apie tai spręsti iš minėtos nuotraukos yra labai sunku. Apelianto įsitikinimu, pareigūnė turėjo realią galimybę užfiksuoti tai nufotografuodama kitu kampu ar netgi padaryti kelias fotonuotraukas, kad galėtų patvirtinti savo teiginius ir kad byloje būtų nustatytos svarbios bei tikslios aplinkybės, nes remiantis spėlionėmis asmuo kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo negali būti pripažįstamas.

              Skunde taip pat nurodoma, kad kitu L. C. neatidumo ir nerūpestingumo įrodymu, į kurį taip pat neatsižvelgė apylinkės teismas, galima laikyti tai, kad savo pirmajame paaiškinime (2012-10-10) ji teigė mačiusi, kaip jo (I. H.) automobilis trukdė kitam automobiliui išvažiuoti. Tačiau, būdama patyrusi pareigūnė, ji automobilio, kuris, jos teigimu, manevravo norėdamas išvažiuoti, nei markės, nei valstybinio numerio nenurodė. Be to, pareigūnė savo paaiškinime nurodė, kad šis automobilis stovėjo šalia „BMW“ markės automobilio, o šioje vietoje yra šeimos išlipimo vieta (tai aiškiai matyti tariamo pažeidimo fotonuotraukoje), ir šioje vietoje automobilis stovėti negali. Anot apelianto, tokiu būdu vienu pažeidimu bandoma įrodyti kitą pažeidimą, nors įstatymas tokios galimybės nenumato.

Be to, pasak I. H., pareigūnė L. C. nesugebėjo arba nesistengė įvykio vietoje pamatyti automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdinčio žmogus, kuris reikalui esant galėjo automobilį patraukti, kad šis niekam netrukdytų. Pažymi, kad savo paaiškinime pareigūnė nurodė, jog ji nežino, ar automobilyje sėdėjo žmogus, teigė, kad to nematė, nes, kaip matyti iš nuotraukų, akino saulė. Apelianto teigimu, su tokiu paaiškinimu sutikti negalima, nes norint dirbti policijoje ar panašiose institucijose būtina tikrintis sveikos būklę, todėl preziumuojama, kad L. C. yra sveika ir galėjo paeiti kelis žingsnius bei įsitikinti, ar automobilyje yra žmonių, galinčių jį patraukti ir paaiškinti, kodėl automobilis stovi būtent toje vietoje, nors realiai jis niekam ir netrukdė.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis nurodė, kad neradęs stovėjimo aikštelėje laisvų vietų, įsitikinęs, kad niekam netrukdo, sustojo toje vietoje ir net negesino automobilio variklio, kad, esant reikalui, draugas galėtų automobilį nedelsiant patraukti, o pats tik akimirkai nubėgo iki bankomato. Pažymi, kad L. C. teigė nežinanti, ar automobilio variklis buvo užvestas. I. H. teigimu, į visas šias jo nurodytas aplinkybes Radviliškio rajono apylinkės teismas neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo netinkamai.

Skunde pažymima ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar automobilis iš tiesų buvo paliktas stovėti tokioje vietoje, kur tai trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui. Tai yra, būtina nustatyti, ar buvo nusižengta Kelių eismo taisyklių 155.10 punktui bei 3 priedo 1.1 punktui ir ATPK 1241 straipsniui. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisus teigdamas, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog jis  (I. H.) padarė  ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, anot I. H., teismas, vertindamas įrodymus, nenurodė, kurie įrodymai yra neginčijami, o kuriuos jis atmeta kaip netinkamus ir neturinčius reikšmės arba turinčius trūkumų, ir nesusiejo įrodymų su visomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi byloje esantis L. C. paaiškinimas yra neaiškus, netikslus, jame pati pareigūnė teigė, kad jokių kitų svarbių bylai aplinkybių nefiksavo ir nebandė to daryti, manytina, kad įrodymai tinkamai nebuvo surinkti dėl pastarosios aplaidumo ir nerūpestingumo. Fotonuotrauka taip pat kelia pagrįstų abejonių, ji daryta paskubomis, būtent tokiu kampu, iš kurio yra labai sunku įrodyti jos teiginius apie laisvą vietą, ir trukdymą į ją įvažiuoti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šis neva padarytas administracinės teisės pažeidimas jau nagrinėjamas 8 mėnesius, o vienas iš pagrindinių administracinės teisenos principų yra operatyvumo principas, kuris šioje byloje vargu ar gali būti įgyvendintas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš I. H. apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su  Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimu, skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje.

              Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistė L. C., nustačiusi, kad I. H. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus ir taip padarė ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, paskyrė pastarajam 200 Lt baudą (17 b. l.). Šiaulių apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi perdavus administracinio teisės pažeidimo bylą tirti Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatui, šios institucijos vyresnysis specialistas R. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir konstatavęs, kad I. H. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje,  2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu I. H. paskyrė nuobaudą – 200 Lt baudą (64 b. l.). Nors skundžiamoje Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad I. H. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, tačiau kartu šioje nutartyje konstatuota, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad I. H. padarė ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi, neaišku, už kokį pažeidimą nubaustas apeliantas – ar už pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, ar už pažeidimą, numatytą šio straipsnio 4 dalyje  (pažeidėjo advokatas, policijos atstovas nagrinėjant skundą teisme į tai atkreipė dėmesį (95–96 b. l.), tačiau teismas neaptarė, negrąžino institucijai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu yra pažeista I. H. teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas. Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. 

Kadangi skundžiama nutartis naikinama, kiti I. H. skundo argumentai nenagrinėjami – juos apeliantas galės išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir I. H. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                   Vaclovas Iždonas